Tag: Smulkus verslas

  • Kiek galima uždirbti tvarkant kapus prieš Vėlines: kainos šokteli, bet pelnas ne visada

    Kiek galima uždirbti tvarkant kapus prieš Vėlines: kainos šokteli, bet pelnas ne visada

    Artėjant Vėlinėms paslaugų, susijusių su kapų tvarkymu, paklausa smarkiai išauga, o kartu kyla ir įkainiai. Vis dėlto vieno universalaus tarifo nėra: galutinę kainą dažniausiai lemia kapavietės dydis, paminklo medžiaga, užterštumas, darbų apimtis ir atstumas iki kapinių.

    2026 metais skelbimuose Lenkijos rinkoje dažniausiai minimi bazinio sutvarkymo įkainiai siekė apie 23–32 eurus, o tvarkymas su paminklo plovimu dažnai kainavo apie 35–44 eurus. Išplėstinės paslaugos, kai papildomai siūlomas poliravimas ar impregnavimas, neretai vertintos maždaug 41–58 eurais.

    Brangiausiai paprastai atsieina sudėtingesnis valymas, ypač kai reikia šalinti įsisenėjusias apnašas ar tvarkyti specifines dangas, pavyzdžiui, teracą. Tokiais atvejais įkainiai kai kuriais atvejais priartėdavo prie 67–81 euro, o didmiesčiuose gali būti dar aukštesni.

    Didmiesčių ir regionų kainų skirtumai

    Didmiesčiuose kainų rėžiai platesni, nes skiriasi ir klientų lūkesčiai, ir paslaugų pasiūla. Pavyzdžiui, Varšuvoje bazinis tvarkymas skelbimuose galėjo kainuoti apie 23–28 eurus, o kompleksinis vienos kapavietės sutvarkymas dažnai siekė apie 37–58 eurus.

    Krokuvoje skelbimuose pasitaikydavo įkainių, kai bazinis sutvarkymas ir plovimas vertintas maždaug 35–51 euru. Mažesniuose miestuose paslaugos dažniausiai pigesnės, tačiau tai nėra taisyklė, nes kainą gali išauginti prastas paminklo stovis ar ilgas atstumas iki kapinių.

    Apmokėjimas už darbą ar už rezultatą?

    Rinkoje sutinkami du modeliai: fiksuota suma už konkretų rezultatą arba valandinis apmokėjimas. Skelbimuose nurodomi valandiniai įkainiai kai kur siekė apie 9–23 eurus, tačiau tai yra pavienių paslaugų teikėjų siūlomos kainos, o ne visos rinkos vidurkis.

    Klientui dažnai aiškiau, kai sutariama dėl paslaugos apimties: vienokia kaina taikoma lapų sugrėbimui, senų žvakių ir gėlių pašalinimui bei teritorijos sutvarkymui, kitokia, kai prašoma kruopštaus paminklo plovimo ar sunkiai pašalinamų dėmių valymo.

    Kur dingsta uždarbis: svarbiausios išlaidos

    Tvarkant kapus lengva supainioti pajamas su pelnu. Į kainą būtina įskaičiuoti kelionę, valymo priemones, pirštines, šluostes, maišus atliekoms ir, jei ieškoma klientų per skelbimus, reklamos išlaidas.

    Pavyzdžiui, jei už penkias standartines paslaugas surenkama apie 138 eurus pajamų, dalis šios sumos gali iškart išeiti transportui ir priemonėms. Todėl realus uždarbis priklauso nuo to, ar užsakymai atliekami vienose kapinėse, ar tenka važinėti po skirtingas vietas.

    Sezoniškumas čia ypač ryškus: didžiausias užsakymų pikas paprastai fiksuojamas spalio antroje pusėje. Kai kurie paslaugų teikėjai taiko sezoninius įkainius, tačiau saugiausia kainą skaičiuoti pagal realius kaštus, darbų trukmę ir aiškiai sutartą apimtį.

    Jei klientas prašo papildomai nupirkti žvakių, gėlių ar vainiką, praktika rodo, kad skaidriausia šias išlaidas atskirti nuo darbo kainos. Taip išvengiama nesusipratimų ir lengviau pagrįsti galutinę sumą.

  • Lenkijos mokesčių reforma: didesnė PIT riba, bet ryczałt limitas krenta 8 kartus

    Lenkijoje į lemiamą fazę įžengė Vyriausybės parengta pajamų mokesčio (PIT) ir fiksuoto tarifo verslo apmokestinimo (ryczałt) reforma. Artimiausiu metu ją svarstys Seimas, o naujos taisyklės, pagal projektą, turėtų įsigalioti nuo 2027 metų.

    Siūlymų esmė dviguba: daliai gyventojų žadama mažesnė mokestinė našta dėl pakeltos pirmosios PIT ribos, tačiau tūkstančiams smulkių ir vidutinių verslų būtų smarkiai apribota teisė rinktis ryczałt. Dėl to daliai savarankiškai dirbančiųjų mokesčiai gali išaugti kartais.

    Kas keičiasi gyventojams?

    Projektas numato pakelti pirmąją PIT ribą ir įvesti papildomą tarifą vidutinių aukštesnių pajamų intervalui. Finansų ministerija viešai akcentuoja, kad didesnė riba teoriškai būtų naudinga keliems milijonams mokesčių mokėtojų.

    Vis dėlto praktinis efektas priklauso nuo metinių apmokestinamųjų pajamų, taikomų lengvatų ir kitų pajamų šaltinių. Daliai dirbančiųjų pokytis gali būti nepastebimas, nes jų pajamos ir taip nepasiekia ribos, nuo kurios prasideda didesnis tarifas.

    Mokesčių konsultantas Piotras Juszczykas atkreipia dėmesį, kad prognozuojamas naudos gavėjų skaičius stipriai susijęs su tuo, jog ankstesnės ribos ilgą laiką nebuvo indeksuojamos, o atlyginimai augo. Dėl to vis daugiau žmonių „įstumti“ į aukštesnį tarifą vien dėl nominalių pajamų augimo.

    Kam žadėta nauda, o kam sąskaita?

    Pagal projekte aptariamus skaičiavimus didžiausia galima nauda geriausiai uždirbantiems gali siekti apie 3 600 zlotų per metus, tai yra maždaug 840 eurų per metus. Tačiau tokia maksimali suma nėra universali ir realiai pasiekiama tik daliai mokesčių mokėtojų, kurių pajamos patenka į konkretų intervalą.

    Tuo pat metu ryczałt reformos dalis verslui gali reikšti daug didesnes sumas, tik jau priešingu ženklu. Tai ypač aktualu tiems, kurių apyvarta didelė, o sąnaudos mažos, nes jų apmokestinimo struktūra stipriai keičiasi pereinant nuo fiksuoto tarifo prie apmokestinimo nuo pelno.

    „Nuo minimalios algos iki maždaug 11 900 zlotų bruto per mėnesį naudos nėra. Apčiuopiama nauda prasideda tik virš šios ribos“, – sakė Piotras Juszczykas.

    Ryczałt limitas mažėja 8 kartus

    Didžiausias reformos lūžis numatomas ryczałt sistemoje. Projekte siūloma apyvartos riba, leidžianti pasirinkti šį režimą, mažėtų nuo 2 000 000 eurų iki 250 000 eurų, tai yra 8 kartus.

    Tokio dydžio apyvarta Lenkijos rinkoje būdinga dešimtims tūkstančių įmonių ir individualią veiklą vykdančių asmenų. Kritikai pabrėžia, kad smūgis būtų nukreiptas į aukštos pridėtinės vertės paslaugas, kur sąnaudos dažnai nedidelės, pavyzdžiui, dalį IT paslaugų, konsultavimą ar kai kurias medicinos praktikas.

    „Teisę rinktis ryczałt praras tie, kurie peržengs 250 000 eurų ribą. Iki šiol riba buvo 2 000 000 eurų, todėl tai itin reikšmingas apribojimas“, – sakė mokesčių konsultantė Katarzyna Rupp.

    Galimas mokesčių šuolis ir verslo sprendimai

    Finansų ministerijos vertinimu, vien perėjimas prie kito režimo daliai verslų 2027 metais gali reikšti apie 7,3 mlrd. zlotų papildomą mokestinę naštą, tai yra maždaug 1,7 mlrd. eurų. Ši suma apimtų ne tik patį mokestį, bet ir sveikatos įmokas bei papildomas įmokas didesnes pajamas gaunantiems.

    Ekspertai pabrėžia, kad esminė problema yra planuojamas „perėjimo“ mechanizmas: teisė į ryczałt 2027 metais būtų vertinama pagal 2026 metų apyvartą. Tai reiškia, kad dalis verslų apie pasikeitusias taisykles sužinotų per vėlai, kad galėtų ramiai persiplanuoti visus metus.

    Pasak konsultantų, dalis verslininkų gali pradėti svarstyti veiklos formos keitimą, pavyzdžiui, steigti uždarąją bendrovę, arba ieškoti būdų pertvarkyti pajamas ir veiklą taip, kad tilptų į nustatytą limitą. Toks elgesys, tikėtina, didintų ir mokesčių administratoriaus dėmesį.

    Ši reforma Lenkijoje vėl iškelia seną diskusiją: kai mokesčių ribos ilgą laiką neindeksuojamos, o taisyklės keičiamos staigiai, trumpalaikė lengvata vienoje vietoje gali būti kompensuojama gerokai didesne našta kitoje. Galutinis poveikis paaiškės tik priėmus įstatymą ir įvertinus, ar atsiras pereinamojo laikotarpio saugikliai.

  • Druskininkai ir Kaunas rodo pavyzdį: kaip laisvalaikio idėjos virsta regionų verslais

    Aktyvaus laisvalaikio paslaugos Lietuvos regionuose vis dažniau tampa ne tik hobiu, bet ir tvariu verslu. Vis daugiau žmonių ieško patirčių, kurios derina judėjimą, bendruomeniškumą ir saugų užimtumą vaikams bei suaugusiems.

    Pradedant veiklą dažnai pritrūksta ne idėjų, o verslo žinių, rinkodaros supratimo ir aiškaus veiklos modelio. Dėl to svarbų vaidmenį įgauna mentorystė ir praktinės konsultacijos, padedančios greičiau priimti sprendimus ir išvengti brangių klaidų.

    Druskininkuose ekstremalaus sporto entuziastas Mantas Leminskas plėtoja VšĮ „Judantys Druskininkai“ projektą JUDRU. Idėja paprasta, bet ambicinga: kurti Pietų Lietuvos lentų sporto centrą, kuriame vyksta riedlenčių, riedučių, snieglenčių ir balansinių lentų užsiėmimai skirtingo amžiaus grupėms.

    Pasak iniciatoriaus, regione iki šiol trūko nuoseklių mokymų, orientuotų į saugų judėjimą ir technikos pagrindus. Druskininkams tam palankios sąlygos: rekreacinės erdvės, ilgi dviračių takai ir aktyvi bendruomenė, kuri palaiko naujas iniciatyvas.

    „Ne tik Druskininkuose, bet ir visame Pietų Lietuvos regione trūko vietos, kur žmonės galėtų sistemingai mokytis lentų sporto pagrindų“, – sakė Mantas Leminskas.

    Nors JUDRU veikia kaip ne pelno siekianti organizacija, jai vis tiek būtina ugdyti verslumo įgūdžius. Klientų pritraukimas, paslaugos struktūra, komunikacija ir finansinis tvarumas tampa kasdieniais klausimais, be kurių iniciatyva sunkiai augtų.

    Kaune naują auditoriją traukia ir drifto kartingų pasivažinėjimus vystantis verslas „Momentum Vibe“, kurį kuria Agnė Mažeikienė. Verslininkė sako, kad pradžioje teko greitai mokytis visko nuo pagrindų: nuo veiklos planavimo iki rinkodaros ir socialinių tinklų logikos.

    „Tai buvo pirmasis mano verslas, todėl iššūkių netrūko, o konsultacijos padėjo susidėlioti aiškesnį veiklos pagrindą“, – sakė Agnė Mažeikienė.

    Augant susidomėjimui, ryškėja ir plėtros kryptys, orientuotos į vaikus ir jaunimą. Tarp planų minimi neformaliojo ugdymo būreliai bei specializuotos stovyklos, kurios derintų pramogą su kryptingu įgūdžių ugdymu ir saugaus vairavimo elementais.

    Tokius verslus regionuose stiprina Inovacijų agentūros regioninio verslo plėtros programa „Verslo skrydis“, suteikianti mentorystę, ekspertines konsultacijas ir praktinius mokymus. Inovacijų agentūra nurodo, kad šiais metais programa pasinaudojo daugiau nei 140 smulkaus ir vidutinio verslo atstovų skirtingose savivaldybėse.

    „Pirmieji žingsniai verslo kelyje dažniausiai būna sunkiausi, todėl ekspertų pagalba tampa svarbiu postūmiu“, – sakė Inovacijų agentūros atstovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė.

    Programa „Verslo skrydis“ įgyvendinama trečią kartą ir šiemet apima kelias Lietuvos savivaldybes, o projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Praktikoje tai reiškia daugiau galimybių regionuose gimstančioms paslaugoms greičiau pasiekti klientą, sustiprinti veiklos modelį ir planuoti augimą.

  • Alytuje startavo pirmasis savitarnos sandėliukų centras: kas juo naudosis ir kiek tai kainuoja?

    Alytuje atsirado naujas formatas

    Alytuje duris atvėrė savitarnos sandėliukų centras „Daiktams.lt“ – pirmasis tokio tipo objektas mieste ir visame regione. Paslauga, gerai žinoma Vakarų Europoje bei didžiausiuose Lietuvos miestuose, į Dzūkijos sostinę ateina kaip praktiškas sprendimas tiek gyventojams, tiek smulkiam verslui.

    Savitarnos sandėliukai (angl. self-storage) leidžia laikinai ar ilgesniam laikui išsinuomoti skirtingo dydžio patalpas daiktams laikyti. Šio modelio populiarumą dažniausiai augina kompaktiškesni būstai, aktyvesnis persikraustymas, sezoniškumas ir noras namuose palikti daugiau erdvės kasdieniam gyvenimui.

    Saugumas ir prieiga visą parą

    „Daiktams.lt“ centras įsikūrė Naujojoje gatvėje. Pasak bendrovės atstovų, klientams siūloma individuali patekimo kontrolė ir nuolatinis vaizdo stebėjimas, kad daiktai būtų laikomi saugiai, o prieiga būtų patogi bet kuriuo paros metu.

    Tokio tipo centruose dažniausiai laikomi sezoniniai daiktai, sporto inventorius, dviračiai, padangos, darbo įrankiai ar persikraustymo metu laikinai sukrautas turtas. Verslui tai gali būti vieta prekių likučiams, įrangai, reklaminei medžiagai ar archyvams, kai nereikia didelio sandėlio ir ilgalaikių įsipareigojimų.

    „Alytus mums nėra svetimas miestas, todėl norėjosi, kad šis sprendimas būtų prieinamas ir čia“, – sakė investicinės bendrovės atstovė Martyna Čobotaitė.

    Kam tai aktualiausia ir ką tai keičia?

    Paslaugos teikėjai tikisi, kad Alytuje didžiausias poreikis bus ne tik dėl vietos stokos, bet ir dėl patogumo. Nors daugelis gyventojų turi rūsius ar garažus, jie neretai būna nepritaikyti tvarkingam ir saugiam laikymui, o dalis jų jau seniai perpildyti.

    Didmiesčiuose savitarnos sandėliukai dažnai tampa alternatyva tradiciniams rūsio sandėliukams, ypač kai aktualus saugumas, drėgmės kontrolė ir patogus privažiavimas. Regionuose ši paslauga dar tik įgauna žinomumą, todėl pirmasis etapas dažnai būna susijęs su įpročio formavimu ir supratimu, kada toks sprendimas iš tiesų padeda sutaupyti laiko bei vietos namuose.

    Kainos šiame pranešime neįvardijamos, tačiau rinkoje įprasta, kad nuomos kaina priklauso nuo sandėliuko dydžio, nuomos trukmės ir konkrečių sąlygų. Dažniausiai klientai renkasi mažesnį plotą trumpesniam laikotarpiui, o poreikiui pasikeitus jį didina arba mažina.

  • Seminaras apie DI smulkiam verslui: kaip su „ChatGPT“ taupyti laiką ir aiškiau priimti sprendimus

    Kam skirtas seminaras

    Smulkus verslas dažnai remiasi vieno ar kelių žmonių sprendimais, todėl kasdienė rutina greitai virsta darbų pertekliumi ir informacijos chaosu. Būtent į šią realybę orientuotas seminaras apie dirbtinio intelekto taikymą kasdienėse užduotyse.

    Renginys skirtas tiems, kurie nori ne teorijos, o praktiškų būdų sutaupyti laiko, aiškiau planuoti ir greičiau pasirengti komunikacijai bei dokumentams. Akcentuojama, kad DI čia suprantamas kaip pagalbininkas, o ne darbo pakaitalas.

    Ką žada išmokyti

    Seminare daugiausia dėmesio skiriama „ChatGPT“ kaip universaliam įrankiui, pritaikomam planavimui, tekstų rengimui, idėjų generavimui ir informacijos apibendrinimui. Taip pat aptariama, kada verta rinktis kitus sprendimus, pavyzdžiui, „Gemini“, „Copilot“ ar „Perplexity“.

    Organizatoriai pabrėžia, kad smulkiam verslui svarbiausia ne įrankių gausa, o aiškus procesas: ką automatizuoti, ką standartizuoti ir kaip patikrinti sprendimų logiką. Dėl to žadama nagrinėti ir situacijas, kai pakanka vieno įrankio, o papildomos platformos tik apsunkina darbą.

    Praktinė dalis ir lektorius

    Praktinėje dalyje dalyviai kviečiami dirbti su savo veiklos pavyzdžiais: identifikuoti pasikartojančias užduotis, susidėlioti prioritetus ir pamatyti, kaip DI gali paversti išsibarsčiusią informaciją aiškiais veiksmais. Tokia struktūra ypač aktuali, kai sprendimai priimami greitai, o laiko planavimui nuolat trūksta.

    Nurodoma, kad seminarą ves Darius Simanavičius, „Mintys.ai“ vystytojas. Programoje taip pat numatoma pristatyti lietuvišką sprendimą „mintys.ai“ ir aptarti, kur jis gali būti praktiškai naudingas kasdienėje smulkaus verslo veikloje.

    Seminaras planuojamas 2026 metų balandžio 29 dieną. Registracija vykdoma organizatorių nurodytais kanalais.