Net viduržiemį sodas nebūtinai turi atrodyti pilkas ir tuščias – yra krūmų, daugiamečių ir svogūninių augalų, kurie žydi šalčiausiais metų mėnesiais.
Kaip rašoma portale „Deccoria“, dalis tokių augalų žiedinius pumpurus suformuoja dar vasarą ar rudenį, o atsiveria jie per atodrėkius, kai temperatūra trumpam pakyla.
Tarp žiemą žydinčių augalų minimi ir tie, kuriuos galima auginti ne tik gėlyne, bet ir vazonuose terasoje ar balkone – taip spalvų galima turėti net tada, kai aplink sniegas.
Straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad renkantis augalus mažam sodui verta galvoti apie vietą, kur jie bus geriausiai matomi, pavyzdžiui, pro langą ar šalia takelio.
Kokie augalai pražysta žiemą?
Vienas iš minimų pasirinkimų – baltasis eleboras (dar vadinamas „Kalėdų rože“), kuris švelnesnėmis žiemomis gali pradėti žydėti jau gruodį. Jį siūloma sodinti grupėmis tarp medžių ir krūmų arba auginti vazone.
Tarp ryškesnių krūmų išskiriamas tarpinis hamamelis: pirmieji jo žiedai pasirodo sausį, o žydėjimas gali tęstis iki kovo ar net balandžio, priklausomai nuo oro. Per šalčius žiedlapiai susisuka, o atšilus vėl išsitiesina.
Vėlyvą žiemą ir ankstyvą pavasarį žiedų suteikia ir snieguolės, kurios paprastai pražysta vasarį–balandį. Taip pat minimas žieminis erantis – žemas augalas ryškiai geltonais žiedais, kurie saulėje atsiveria plačiau, o apsiniaukusiomis dienomis užsiveria.
Dar vienas variantas – bodnanto putinas ‘Dawn’, žydintis kovą ir balandį: jo smulkūs, į tankius žiedynus susitelkę žiedai auga ant plikų šakų ir, kaip teigiama, stipriai kvepia.
Idėjos mažam sodui ir terasai
Mažesnėje erdvėje siūloma apsiriboti vienu žiemą žydinčiu krūmu ir keliais visžaliais augalais, kurie neužleidžia plikos žemės vaizdo. Krūmą patariama sodinti ten, kur jis bus matomas iš namų.
Prie takelio ar gėlyno krašto siūloma rinktis kraujinį viržį – jis gali sudaryti žemą, tankų, spalvingą ruožą. Minima, kad jis geriausiai auga silpnai rūgščioje arba neutralioje dirvoje, bet pakelia ir kalkingą.
Pusšešėlyje prie namo sienos rekomenduojama sodinti eleborus, o šviesesnėse vietose – bergenijas: jų dideli lapai rudenį ir žiemą nusidažo bordo atspalviais, ypač veislės ‘Bressingham Ruby’.
Vazonams siūloma japoniškoji skimija – kai kurios veislės rudenį suformuoja ryškius pumpurus, kurie dekoratyviai atrodo visą žiemą, o pavasarį pražysta. Nurodoma, kad vazonui tinka rūgštesnis substratas, pavyzdžiui, skirtas rododendrams.
Kaip prižiūrėti žiemą žydinčius augalus?
Akcentuojama, kad tokiems augalams ypač tinka nuo vėjo apsaugotos vietos, o tai svarbiausia vazonuose auginamiems egzemplioriams – šaltas vėjas gali sausinti lapus ir juos ruduoti.
Visžaliams augalams žiemą itin aktualus laistymas: jie neišmeta lapų, todėl vandenį praranda ištisus metus, o vėjas ir žiemos saulė šį procesą paspartina. Kai žemė įšąla, šaknys drėgmės nepasisavina ir lapai gali pradėti ruduoti – šis reiškinys vadinamas fiziologine sausra.
Rekomenduojama gausiai palaistyti vėlyvą rudenį, o žiemą laistyti tomis dienomis, kai temperatūra yra teigiama, ypač artėjant pavasariui.
Viržiams patariama dirvą aplink augalus pridengti plonu pušų žievės arba komposto sluoksniu, o pavasarį – po žydėjimo – patrumpinti ūglių galus su sudžiūvusiais žiedais, nepažeidžiant sumedėjusių dalių.
Hamamelį siūloma genėti kovą, jam peržydėjus, o iš poskiepio žemiau skiepo vietos augančius ūglius pašalinti. Jei putinas pernelyg išauga, jį galima trumpinti iškart po žydėjimo, nes žiedinius pumpurus kitam sezonui jis formuoja vasarą.
Taip pat patariama žiemos pabaigoje apžiūrėti eleborus ir pašalinti lapus su apvaliomis rudomis dėmėmis (tai gali būti grybinės ligos požymis). Pažymima, kad dirbant verta mūvėti pirštines, nes augalas nuodingas ir jo sultys gali dirginti odą.
