Net ir viduržiemį sode kartais pasirodo žali ūgliai bei pirmieji žiedai, ypač jei kelias savaites laikosi švelnesni orai. Toks vaizdas neretai išgąsdina, nes sinoptikai gali greitai žadėti šalčio bangą, tačiau skubėti dengti visko iš eilės ne visada verta.
Specialistai pabrėžia, kad dalis augalų yra prisitaikę žydėti labai anksti ir trumpalaikių atšalimų paprastai nebijo. Dažniausiai tai snieguolės, eleborai ir kai kurie viržiai, kuriems žiemos pabaiga yra natūralus vegetacijos startas.
Kodėl gėlės pražysta žiemą?
Dažniausia priežastis yra ilgesnis šiltų dienų laikotarpis: dirva pamažu atšyla, o svogūniniai ir daugiamečiai augalai pradeda auginti lapus bei formuoti pumpurus. Pastaraisiais metais tokios situacijos Europoje fiksuojamos dažniau, nes žiemos vis dažniau būna permainingos, su staigiais atšilimo ir atšalimo ciklais.
Vis dėlto ankstyvas vegetacijos atsinaujinimas dar nereiškia, kad augalas staiga prarado atsparumą. Daug lemia rūšis, konkreti veislė, augalo būsena, dirvos drėgmė, vėjo stiprumas ir tai, ar šaltis truks vieną naktį, ar savaitę.
Kada galima nedengti?
Jeigu prognozuojamas trumpas atšalimas ir temperatūra laikysis apie minus 5 laipsnius Celsijaus ar šilčiau, daug ištvermingų ankstyvų gėlių papildomos apsaugos nereikalauja. Panašios temperatūros pavasarį pasitaiko reguliariai, o svogūniniai augalai dažnai jas atlaiko, ypač jei dirva nėra visiškai plika ir labai išdžiūvusi.
Taip pat nepatariama skubiai kasti svogūnėlių ar perkelti augalų į šiltesnes patalpas. Staigus persodinimas ar iškasimas sutrikdo natūralią augalo eigą, gali pažeisti šaknis, o po to augalas pavasarį vystosi prasčiau arba visai nežydi.
Kada dengti ir kaip tai daryti?
Rizika ženkliai padidėja, kai prognozuojamas stipresnis šaltis, artėjantis prie minus 10 laipsnių Celsijaus, ypač po ilgesnio atšilimo. Tokiu atveju labiausiai nukenčia ne lapai, o jau prasiskleidę žiedai ir minkšti pumpurai, todėl dalis ankstyvo grožio gali būti prarasta.
Prieš šalčio bangą jautresnes gėles verta pridengti žiemai skirta agroplėvele arba eglišakėmis, medžiagą klojant laisvai, kad nesulaužytų ūglių. Papildomai padeda mulčio sluoksnis, kuris sumažina staigius dirvos temperatūros svyravimus ir apsaugo svogūnėlius nuo gilesnio įšalo.
Kai stiprus šaltis praeina, dangą reikėtų nuimti palaipsniui, ypač saulėtomis dienomis. Po priedanga temperatūra gali greitai pakilti, o per anksti paliktas uždengimas skatina drėgmės kaupimąsi ir didina puvinių riziką.
Geriausia taktika yra stebėti ne tik minimalią nakties temperatūrą, bet ir vėją bei sniego dangą. Jei sniego nėra, o vėjas stiprus, augalai atšąla greičiau, todėl net ir ne itin didelis šaltis gali padaryti daugiau žalos.
Leave a Reply