CP v2

Tag: Socialinė atskirtis

  • Ignalinos jaunuoliai Molėtuose išbandė savaitgalį be telefonų: ką atskleidė projektas neMATOMI

    Ignalinos jaunuoliai Molėtuose išbandė savaitgalį be telefonų: ką atskleidė projektas neMATOMI

    Gegužės 29 dieną–31 dieną Molėtuose, „Auksinėje girioje“, 40 Ignalinos jaunuolių dalyvavo patirtiniame savęs pažinimo savaitgalyje, kurio viena pagrindinių taisyklių buvo kelioms dienoms atsisakyti mobiliųjų telefonų. Stovykla vyko įgyvendinant jaunimo projektą neMATOMI, orientuotą į socialinės atskirties mažinimą ir emocinių bei socialinių įgūdžių stiprinimą.

    Organizatoriai akcentavo, kad trumpalaikis atsijungimas nuo ekranų nėra savitikslis, o priemonė sukurti erdvę gyvam ryšiui, gilesniam pokalbiui ir dėmesingumui. Stovykloje jaunuoliai buvo kviečiami pastebėti savo reakcijas į diskomfortą, o kasdienes veiklas papildė refleksijos ir bendros bendruomeniškumo praktikos.

    Kas keičiasi be ekranų?

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip nuolatinis pranešimų srautas veikia paauglių savijautą, miegą, dėmesio koncentraciją ir tarpusavio santykius. Moksliniai tyrimai ir visuomenės sveikatos institucijų rekomendacijos pabrėžia, kad svarbus ne tik ekrano laikas, bet ir tai, ką jis pakeičia kasdienybėje: miegą, fizinį aktyvumą, pokalbius bei laiką gamtoje.

    Molėtų stovykloje dalyviai tą pokytį patyrė praktiškai: vietoje įprastų žinučių atsirado daugiau laiko pokalbiams, bendroms užduotims ir buvimui tyloje. Organizatorių teigimu, pirmosios valandos kai kuriems jaunuoliams buvo nepatogios, tačiau vėliau tai virto patirtimi, padėjusia lengviau atsiverti ir įsitraukti.

    Veiklos, kurios ugdo ryšį

    Savaitgalio programa rėmėsi patyriminio ugdymo principais, kai mokymasis vyksta per užduotis, komandinius iššūkius ir aptarimus. Jaunuoliai buvo suskirstyti į atskiras vaikinų ir merginų grupes, kad jautresnės temos būtų aptariamos saugesnėje aplinkoje ir kiekvienas turėtų daugiau erdvės kalbėti.

    Merginų grupėje daug dėmesio skirta kūrybiškumui, autentiškumui ir lyderystės temoms, o vaikinų grupėje kalbėta apie drąsą, atsakomybę ir komandą. Vėliau abi grupės buvo sujungtos į bendras veiklas, kurias lydėjo vaidmenų žaidimai ir atviro mikrofono vakaras, skatinęs pasitikėjimą ir viešą kalbėjimą.

    Žygis, rutina ir išsineštos pamokos

    Šeštadienį jaunuolių laukė komandinio formavimo žygis su fiziniais iššūkiais ir tylos praktikomis. Tokiose užduotyse dažnai išryškėja grupės dinamika: kas imasi iniciatyvos, kas linkęs pasitraukti, kaip sprendžiami konfliktai ir kaip dalijamasi atsakomybe, kai pavargsta ne vienas žmogus.

    Pasak organizatorių, savaitgalį užbaigė simbolinės užduotys, skirtos valiai, pasitikėjimui ir bendrystei įtvirtinti. Grįžtant namo jaunuoliai dalijosi įspūdžiais gyvai, o ne per ekranus, ir įvardijo norą panašias patirtis kartoti.

    Projektas neMATOMI, kurio rėmuose vyko stovykla, siekia mažinti jaunimo socialinę atskirtį, stiprinti savivertę ir socialinius įgūdžius per įtraukias veiklas. Organizatorių teigimu, tokio formato stovyklos ypač vertingos tuomet, kai jaunuoliams trūksta saugios erdvės būti išgirstiems, priimtiems ir realiai įtrauktiems į bendruomenę.

    Projekto veiklos finansuojamos Europos Sąjungos fondo ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos lėšomis.

  • Marijampolėje atnaujinti Laikinosios nakvynės namai: 26 vietos ir aiškesnis kelias į savarankišką gyvenimą

    Marijampolėje atnaujinti Laikinosios nakvynės namai: 26 vietos ir aiškesnis kelias į savarankišką gyvenimą

    Marijampolėje po atnaujinimo duris atvėrė Marijampolės socialinės pagalbos centro Laikinosios nakvynės namai. Atidaryme dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, vicemerai, administracijos atstovai, socialinių paslaugų darbuotojai ir projekto partneriai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad ši paslauga skirta žmonėms, kurie laikinai neturi kur gyventi arba dėl įvairių priežasčių negali naudotis turimu būstu. Į tokią situaciją gali atvesti nelaimės, sveikatos problemos, finansiniai sunkumai, nutrūkę ryšiai su artimaisiais ar kiti gyvenimo lūžiai.

    Pasak socialinių darbuotojų, laikina nakvynė dažnai tampa ne vien stogu virš galvos, o pradžia, kai žmogus gauna struktūruotą pagalbą. Svarbiausia dalis yra nuoseklus palydėjimas: dokumentų tvarkymas, ryšio su institucijomis atkūrimas, pagalba ieškant darbo ir būsto, motyvavimas laikytis susitarimų ir grįžti į savarankišką kasdienybę.

    Daugiau vietų ir daugiau privatumo

    Įgyvendinus modernizaciją, Laikinosios nakvynės namuose įrengtos 26 vietos. Iš jų 18 vietų skirtos apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugai, kai žmogui reikalinga ilgesnė pagalba ir laikinas gyvenamasis plotas, o 8 vietos – laikino apnakvindinimo paslaugai iki 7 parų.

    Atnaujintose patalpose įrengti gyvenamieji kambariai, poilsio ir laisvalaikio erdvės, užimtumo ir higienos patalpos, skalbykla, virtuvė ir maisto gaminimo zona. Savivaldybė akcentuoja, kad infrastruktūra pritaikyta tam, jog žmogus galėtų ne tik saugiai pernakvoti, bet ir palaipsniui atkurti kasdienius savarankiško gyvenimo įgūdžius.

    Vienas ryškiausių pokyčių – gyvenimo sąlygų privatumas. Jei anksčiau viename kambaryje galėjo gyventi iki šešių asmenų, dabar kambariai skirti dviem gyventojams, todėl daugiau galimybių užtikrinti ramybę, saugumą ir orumą.

    Pagalba, kuri prasideda nuo paprastų dalykų

    Laikinosios nakvynės namų paslaugos praktikoje dažnai apima ir tai, ko žmogus pats vienas greitai nepadaro: nuo asmens dokumentų, registracijos ar medicininių klausimų susitvarkymo iki pagalbos planuojant pajamas, ieškant nuomos ar sprendžiant skolas.

    Tokiose paslaugose svarbu ne tik pastatas, bet ir komanda, kuri dirba su žmogumi kryptingai, susitariant dėl žingsnių ir atsakomybių. Savivaldybės teigimu, tikslas yra kuo greičiau sugrąžinti žmogų į savarankišką gyvenimą, o apnakvindinimą paversti laikinu, o ne ilgalaikiu sprendimu.

    „Nė vienas žmogus neturėtų būti vertinamas vien pagal sunkiausią savo gyvenimo etapą. Šie namai sukurti tam, kad žmogus čia rastų ne tik stogą virš galvos, bet ir galimybę po truputį susigrąžinti pasitikėjimą savimi, atkurti socialinius ryšius ir žengti pirmuosius žingsnius į savarankiškesnį gyvenimą“, – sakė Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda.

    Laikinosios nakvynės namai Marijampolės socialinės pagalbos centre veikia nuo 2002 metų. Čia teikiamos apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo paslaugos asmenims, neturintiems gyvenamosios vietos arba dėl įvairių priežasčių negalintiems ja naudotis.

    Finansavimas ir programos kryptis

    Projektas įgyvendintas pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą Naujos kartos Lietuva. Savivaldybė nurodo, kad priemonės kryptis – mažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės skirtumus regionuose ir užtikrinti, kad pagalba būtų pasiekiama arčiau žmogaus.

    Anot projekto vykdytojų, atnaujinta infrastruktūra turi padėti greičiau reaguoti į krizes, kai žmogui skubiai prireikia saugios nakvynės, ir kartu suteikti sąlygas planingam grįžimui į savarankišką gyvenimą. Tokios paslaugos ypač svarbios, kai laikini sunkumai gali virsti ilgalaike socialine atskirtimi, jei pagalba nepasiekiama laiku.

  • Nemokami pietūs mokyklose Europoje: kurios šalys maitina visus ir ką tai keičia elgesiui?

    Nemokami pietūs mokyklose Europoje: kurios šalys maitina visus ir ką tai keičia elgesiui?

    Ryšys su drausme

    Visuotinis nemokamas maitinimas mokyklose gali būti siejamas su geresniu mokinių elgesiu, rodo naujas tyrimas. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra vien mitybos politika, bet ir priemonė, galinti veikti mokyklos klimatą bei lygybę.

    Tyrimą atlikę Jungtinių Amerikos Valstijų ir Pietų Korėjos tyrėjai analizavo apie 95 000 JAV mokyklų duomenis. Jie rėmėsi JAV Švietimo departamento Pilietinių teisių biuro informacija, sukaupta 2011–2012 ir 2017–2018 mokslo metais.

    Rezultatai parodė, kad mokyklose, įdiegusiose visuotinio nemokamo maitinimo programas, nušalinimų nuo pamokų skaičius sumažėjo. Pradinėse klasėse kritimas siekė apie 10 proc., o vyresnėse klasėse apie 6 proc.

    Nušalinimas nuo pamokų yra drausminė priemonė, kai mokinys laikinai neleidžiamas į pamokas. Ši praktika kai kuriose Europos šalyse yra paplitusi, tačiau, pavyzdžiui, Švedijoje tokia priemonė yra ribojama ar iš esmės netaikoma.

    Kodėl poveikis gali būti didesnis?

    Tyrėjai akcentuoja, kad poveikis buvo ryškiausias mokyklose, kuriose anksčiau mažiau mokinių turėjo teisę į nemokamą ar subsidijuotą maitinimą. Tai leidžia manyti, kad visuotinis modelis gali mažinti stigmatizaciją ir didinti paslaugos pasiekiamumą, o tai netiesiogiai veikia ir elgesį.

    „Mūsų išvados rodo, kad visuotinis nemokamas maitinimas yra ne tik mitybos sprendimas, bet ir įrankis gerinti mokyklos klimatą bei lygybę, ypač ten, kur anksčiau mažiau mokinių gaudavo paramą“, – sakė Šiaurės Ajovos universiteto tyrėjas Andresas Cuadros-Meñaca.

    Autoriai pabrėžia, kad ankstesni tyrimai ne visada fiksavo aiškų ryšį tarp nemokamo maitinimo ir drausminių priemonių. Šįkart skirtumus, jų vertinimu, lėmė naujesni duomenys ir metodai, geriau įvertinantys, kad skirtingos mokyklos programas pradėjo taikyti nevienodu metu.

    Kaip skiriasi Europos praktika?

    Europoje mokinių maitinimo modeliai labai nevienodi: vienos šalys taiko beveik visuotinį nemokamą maitinimą, kitos jį sieja su amžiumi ar socialiniais kriterijais, o dar kitur nacionalinės sistemos apskritai nėra. Dėl to diskusijos apie nemokamus pietus dažnai persikelia į klausimą, ar programa turi būti universali, ar tik tikslinė.

    Suomija, Švedija ir Estija dažniausiai įvardijamos kaip šalys, kur nemokami pietūs mokyklose užtikrinami plačiai ir nuosekliai per didžiąją dalį mokymosi metų. Tuo metu Latvija ir Lietuva paprastai taiko nemokamą maitinimą tam tikroms klasėms, o apimtis priklauso nuo šalies nustatytų kriterijų.

    Kitose valstybėse, pavyzdžiui, Danijoje ar Nyderlanduose, visuotinių nacionalinių nemokamo maitinimo programų nėra, o sprendimai dažniau paliekami savivaldybėms, mokykloms ar šeimoms. Tokia įvairovė reiškia, kad vieno „europinio modelio“ kol kas nėra, o įrodymai apie papildomas naudas, įskaitant elgesio pokyčius, tampa svarbia politikos diskusijų dalimi.

    Socialinis kontekstas taip pat svarbus: Europos Sąjungoje 2022 metais 24,7 proc. vaikų buvo ties skurdo ar socialinės atskirties rizikos riba. Dėl to mokyklos maitinimas vis dažniau vertinamas kaip priemonė, galinti mažinti nelygybę ir prisidėti prie mokymosi sąlygų stabilumo.

  • Šiaulių savivaldybė kviečia NVO į 2026 metų finansavimo konkursą: 12 560 eurų, aiškūs prioritetai

    Šiaulių miesto savivaldybė paskelbė 2026 metų nevyriausybinių organizacijų projektų dalinio finansavimo konkurso antrą etapą. Iš savivaldybės biudžeto šiam kvietimui numatyta 12 560 eurų, o paraiškas organizacijos gali teikti nuo 2026 metų gegužės 22 dienos iki 2026 metų birželio 19 dienos 15.00 valandos.

    Konkurso lėšos skiriamos NVO projektams iš dalies finansuoti, todėl savivaldybės indėlis negali viršyti 90 proc. viso projekto poreikio. Likusi dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. ir ją pareiškėjas privalo užtikrinti kitais šaltiniais, pavyzdžiui, nuosavomis lėšomis ar partnerių indėliu.

    Vienam projektui galima prašyti nuo 500 iki 5 000 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad vienas pareiškėjas vienam konkursui gali pateikti tik vieną paraišką, o pateikus kelias paraiškas būtų vertinama tik anksčiausiai pateikta.

    Kas laikoma prioritetu 2026 metais?

    Šiaulių mieste 2026 metais finansavimu labiausiai siekiama paskatinti projektus, kurie stiprina vyresnio amžiaus žmonių informacinius gebėjimus. Tai gali apimti skaitmeninio raštingumo veiklas, saugaus elgesio internete mokymus ar praktines konsultacijas, padedančias kasdien naudotis elektroninėmis paslaugomis.

    Kitas prioritetas nukreiptas į socialiai pažeidžiamų grupių įgalinimą per NVO veiklas, mažinant socialinę atskirtį ir užtikrinant lygias galimybes dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Savivaldybės praktikoje tokio pobūdžio projektai dažniausiai apima bendruomenines iniciatyvas, socialinių įgūdžių stiprinimą, pagalbą integruojantis ir paslaugas, kurios papildo viešojo sektoriaus galimybes.

    Taip pat akcentuojamas NVO veiklos skatinimas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir gyventojų įtraukimas priimant sprendimus, kai ginami viešieji interesai. Atskiras prioritetas numato savanorystės ir visuomenės įsitraukimo didinimą, pažymint Šiaulių miesto 790-ąsias metines.

    Kaip pateikti paraišką?

    Paraiškos su priedais teikiamos lietuvių kalba dviem būdais: elektroniniu būdu, pasirašius saugiu elektroniniu parašu per savivaldybės elektroninių paslaugų sistemą, arba popierine forma. Teikiant popierinę paraišką, ji turi būti pristatyta savivaldybės administracijai iki nustatyto termino pabaigos.

    Paraiškoje turi būti nurodyta informacija apie organizaciją ir projektą, pateiktas projekto aprašymas, veiklų planas, tęstinumo ir viešinimo informacija, taip pat detalus finansavimo pagrindimas. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dokumentai turi būti tvarkingai parengti, puslapiai sunumeruoti, o kopijos tinkamai patvirtintos pagal pasirinktą pateikimo būdą.

    Kada NVO negali dalyvauti?

    Konkurse negali dalyvauti organizacijos, kurios neatitinka NVO statuso reikalavimų Juridinių asmenų registre arba kurių veikla sustabdyta, apribota, kurioms taikomas turto areštas, vyksta likvidavimo ar bankroto procedūros. Taip pat ribojamas dalyvavimas, jei ankstesniais metais buvo nustatyti esminiai sutarčių pažeidimai ar pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys.

    Savivaldybė numato ir kitus atvejus, susijusius su atskaitomybe bei skaidrumu, pavyzdžiui, kai nepateiktos privalomos finansinės ir veiklos ataskaitos. Be to, jei tas pats projektas tais pačiais kalendoriniais metais finansuojamas iš kito savivaldybės administracijos skelbto konkurso, pakartotinai skirtas finansavimas būtų laikomas neteisėtu ir turėtų būti grąžintas.

    Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų pildymo konsultuoja Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakingi specialistai. Savivaldybė ragina pareiškėjus paraiškas rengti iš anksto, kad iki termino pabaigos būtų pateikti visi privalomi dokumentai ir tinkamai pagrįstas projekto biudžetas.

  • Eurostatas atskleidė Europos skurdo žemėlapį: šokiruojantys skirtumai sostinėse ir regionuose

    Eurostatas atskleidė Europos skurdo žemėlapį: šokiruojantys skirtumai sostinėse ir regionuose

    Europos Sąjungoje skurdo ar socialinės atskirties rizika 2025 metais palietė 92,7 mln. žmonių, arba 20,9 proc. visų gyventojų. Tai reiškia, kad su šia rizika susidūrė beveik kas penktas ES gyventojas, rodo Eurostato duomenys.

    Nors viešojoje erdvėje dažniau lyginamos valstybės, statistika atskleidžia dar ryškesnį vaizdą regionų ir sostinių lygiu. Net toje pačioje šalyje atotrūkis tarp turtingesnių ir pažeidžiamų teritorijų gali siekti keliasdešimt procentinių punktų.

    Kur rizika didžiausia Europoje?

    Pagal 2025 metų AROPE rodiklį didžiausią skurdo ar socialinės atskirties riziką ES fiksavo Bulgarija, kur ji siekė 29,0 proc. Antroje vietoje buvo Graikija su 27,5 proc., trečioje – Rumunija su 27,4 proc.

    Mažiausi rodikliai užfiksuoti Čekijoje, kur skurdo ar socialinės atskirties rizika siekė 11,5 proc. Toliau rikiavosi Lenkija su 15,0 proc. ir Slovėnija su 15,5 proc., rodo Eurostato skaičiai.

    Tarp didžiųjų ES ekonomikų išsiskyrė Ispanija, kur 2025 metais AROPE siekė 25,7 proc. Vokietijoje rodiklis buvo 21,2 proc., Italijoje – 22,6 proc., o Prancūzijoje – 20,8 proc., t. y. beveik ties ES vidurkiu.

    Sostinės: nuo 2,9 iki 33,6 proc.

    Sostinių statistika parodo, kad nacionalinis vidurkis ne visada atspindi realybę didžiausiuose miestuose. Iš 24 sostinių, kurioms pateikiami palyginami duomenys, rodikliai svyruoja nuo 2,9 proc. Bratislavoje iki 33,6 proc. Briuselyje.

    Į aukščiausių rodiklių grupę pateko ir Viena, kur skurdo ar socialinės atskirties rizika siekė 29,4 proc., bei Berlynas su 24,4 proc. Daugiau nei penktadalis gyventojų riziką patyrė Atėnuose, Paryžiuje ir Romoje.

    Tuo metu dalis Vidurio ir Rytų Europos sostinių rodė gerokai mažesnius skaičius. Šalia Bratislavos išsiskyrė Varšuva su 7,1 proc. ir Praha su 9,1 proc., o Budapeštas, Zagrebas, Liubliana ir Bukareštas neviršijo 15 proc.

    Ypač didelis kontrastas matomas Belgijoje, kur Briuselio rodiklis 33,6 proc. gerokai viršijo šalies vidurkį 16,5 proc. Skirtumas siekė 17,1 procentinio punkto, todėl sostinė tapo ryškiausia išimtimi visame palyginime.

    Priešinga situacija fiksuota Slovakijoje ir Rumunijoje: Bratislava ir Bukareštas buvo gerokai žemiau nacionalinių vidurkių. Tai rodo, kad kai kur sostinė tampa ekonominiu traukos centru, o skurdo rizika labiau koncentruojasi kituose regionuose.

    Regionų atotrūkis kai kur milžiniškas

    Vertinant visus regionus, vidiniai skirtumai išryškėja dar labiau. Italijoje atotrūkis tarp regionų siekė 39,7 procentinio punkto: Kalabrijoje AROPE buvo 45,3 proc., o Val d’Aostoje – 5,6 proc.

    Ispanijoje skirtumas taip pat didelis: tarp Seutos ir Melilijos bei Baskų krašto fiksuotas 29 procentinių punktų atotrūkis. Tai iliustruoja, kad net šalims, kurių vidurkis aukštas, skurdo rizika pasiskirsčiusi netolygiai.

    Mažiausias regionų skirtumas buvo Suomijoje – vos 3 procentiniai punktai tarp Helsinkio ir Ūsimos regiono bei Vakarų Suomijos. Palyginti nedideli vidiniai svyravimai fiksuoti ir Portugalijoje, Slovėnijoje bei Danijoje.

    Eurostato duomenimis, 2025 metais Europoje buvo 20 regionų, kuriuose mažiausiai trečdalis gyventojų patyrė skurdo ar socialinės atskirties riziką. Šie regionai daugiausia koncentravosi Italijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje ir Graikijoje.

    Į šią grupę pateko ir kai kurios Vakarų Europos urbanizuotos teritorijos, pavyzdžiui, Briuselio sostinės regionas bei Brėmenas Vokietijoje. Tai rodo, kad vien aukštas BVP vienam gyventojui savaime negarantuoja mažos socialinės atskirties didmiesčiuose.

    AROPE rodiklis apima tris situacijas: pajamas žemiau skurdo rizikos ribos, didelį materialinį ir socialinį nepriteklių bei gyvenimą namų ūkyje, kuriame labai mažas darbo intensyvumas. Skurdo rizikos riba Eurostate apibrėžiama kaip 60 proc. nacionalinių disponuojamų pajamų medianos po socialinių pervedimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad didmiesčiuose rodiklius gali didinti būsto kainos ir nuomos brangimas, didesnė pajamų nelygybė bei didesnė pažeidžiamų grupių koncentracija. Regionuose svarbūs veiksniai dažnai yra darbo rinkos struktūra, demografija ir viešųjų paslaugų prieinamumas.

  • Vieniši senjorai miestuose: nematomas mechanizmas paliečia tūkstančius ir keičia kasdienybę

    Vieniši senjorai miestuose: nematomas mechanizmas paliečia tūkstančius ir keičia kasdienybę

    Didmiesčiuose vienišumo jausmas tarp senjorų dažnai atsiranda ne vien dėl gyvenimo po vienu stogu be artimųjų. Pasak specialistų, jį kursto pasikeitęs kasdienybės ritmas, sumažėję spontaniški kontaktai ir jausmas, kad dienos tampa pernainingai panašios.

    Paradoksas paprastas: aplink yra minios žmonių, veikia parduotuvės, važiuoja autobusai, tačiau realaus pokalbio gali nebūti ištisomis dienomis. Vien fizinis kitų buvimas šalia nekuria artumo, o ilgainiui gali stiprinti socialinės atskirties pojūtį.

    Kas pasikeičia išėjus į pensiją

    Išėjus į pensiją dažnai dingsta darbo suteikta struktūra: aiškus laikas keltis, keliauti, bendrauti, spręsti užduotis. Mažėjant progoms susitikti, siaurėja ir socialinis ratas, o įprasti ryšiai ima gesti, jei jų sąmoningai nepalaikome.

    Psichikos sveikatos praktikoje pabrėžiama, kad nuotaikai ypač kenkia ilgi tylos ir pasikartojimo periodai, kai žmogus nebejaučia esantis reikalingas. Tada vienišumas tampa ne epizodu, o kasdieniu fonu, kuris didina nerimą, liūdesį ir miego sutrikimų riziką.

    Maži veiksmai veikia labiau nei laukimas

    Dažna klaida, kai prastesnės savijautos metu laukiama, kol atsiras daugiau motyvacijos ar tiesiog ateis geresnė diena. Specialistai pabrėžia, kad veiksmingiau yra ne dideli pažadai sau, o paprastas, realistiškas savaitės planas.

    Vienas pasivaikščiojimas pastoviu laiku, vienas apsilankymas bibliotekoje ar bendruomenės renginyje, vienas skambutis artimam žmogui gali duoti apčiuopiamesnį rezultatą nei bandymas staiga pakeisti visą gyvenimo būdą. Reguliarumas sukuria atramos taškus, kurie stabilizuoja nuotaiką.

    Kur ieškoti žmonių ir prasmės

    Daugelyje miestų veikia senjorų klubai, dienos centrai, bendruomenių erdvės, taip pat savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų siūlomos veiklos. Pastaraisiais metais tokios vietos vis dažniau orientuojasi ne tik į priežiūrą, bet ir į užimtumą, judėjimą, bendravimą bei tarpusavio pagalbą.

    Ne visiems priimtina iškart eiti į erdvę, kuri vadinama senjorų klubu, nes gali trukdyti etiketės baimė ar nenoras būti priskirtam vienai grupei. Tokiais atvejais lengvesnė pradžia gali būti neutralesnė aplinka: biblioteka, rajono kultūros centras, chorinė veikla, rankdarbių užsiėmimai ar kaimynystės pasivaikščiojimų grupės.

    Nuotaikai ir savijautai itin svarbus ir judėjimas, ypač kai jis vyksta su kitais žmonėmis. Senjorams dažniausiai tinka ne varžymasis, o ramios formos, pavyzdžiui, grupiniai pasivaikščiojimai, šiaurietiškas ėjimas, šokiai ar mankšta vandenyje, nes jos vienu metu suteikia ir fizinės naudos, ir socialinį kontaktą.

    Jei nauja aplinka kelia įtampą, pradėti galima nuo mažų ritualų: sutarto skambučio, trumpo pokalbio su kaimynu, bendrų apsipirkimų kartą per savaitę. Tokie paprasti pasikartojantys veiksmai dažnai tampa pirmu žingsniu, kuris pamažu grąžina ryšį su žmonėmis ir prasmės jausmą.

  • Ukmergėje vyks bendruomenės susitikimas: taikomasis teatras ir dirbtuvės apie tikrą ryšį

    Gegužės 10 dieną 11 valandą Ukmergės kultūros centro šokių salėje vyks bendruomenės susitikimas, kviečiantis miestiečius ir rajono gyventojus skirti laiko gyvam bendravimui. Renginyje žadama jauki atmosfera, tikros istorijos ir galimybė ne tik stebėti, bet ir įsitraukti.

    Programoje numatytas teatro trupės „4 Rooms“ pasirodymas, kūrybinės bei patyriminės dirbtuvės. Po pasirodymų dalyviai bus kviečiami pokalbiui su aktoriais, pasidalyti įspūdžiais ir patirtimis, aptarti, kas šiandien padeda atkurti ryšį bendruomenėje.

    Šis susitikimas yra baigiamasis MB „Absoliutus“ kartu su jaunimo muzikos klubu „Rockmergė“ įgyvendinamo projekto Be. Ryšio. Bendruomenės ir socialinių sąveikų stiprinimas renginys. Projekto tikslas – stiprinti socialinę atskirtį patiriančių žmonių ryšius, mažinti socialinę izoliaciją ir skatinti sveikesnę pusiausvyrą tarp skaitmeninio ir realaus gyvenimo.

    Renginio organizatoriai akcentuoja, kad nuolatinis buvimas socialiniuose tinkluose daliai žmonių siejasi su didesniu vienišumo jausmu, prastesne saviverte ir praleidimo baime. Tokios tendencijos vis dažniau aptariamos ir visuomenės sveikatos tyrimuose, todėl iniciatyvos, kurios grąžina į gyvą pokalbį ir bendras patirtis, vertinamos kaip praktiškas bendruomenės stiprinimo būdas.

    „Gyvename paradoksaliu metu – turėdami daugybę ryšio priemonių, vis dažniau jaučiamės vieniši“, – pažymi projekto vykdytojai.

    Projektas įgyvendinamas pagal Ukmergės miesto vietos veiklos grupės 2023–2027 metais plėtros strategijos veiksmus, skirtus socialinių inovacijų iniciatyvoms. Organizatoriai kviečia atvykti, pabūti kartu ir iš naujo atrasti gyvo ryšio vertę kasdienybėje.

  • Ignalinoje startuoja 24 mėnesių kartų bendrystės projektas: nemokamos veiklos senjorams ir šeimoms

    Ignalinoje startuoja 24 mėnesių kartų bendrystės projektas: nemokamos veiklos senjorams ir šeimoms

    Kas inicijuoja projektą Ignalinoje

    Ignalinoje pradedamas 24 mėnesius truksiantis projektas EIK, VEIK, SVEIK – kartų bendrystėje, kurį inicijuoja Ignalinos Kolpingo šeima. Iniciatyvos esmė – sutelkti skirtingo amžiaus žmones bendroms veikloms, kurios vienu metu stiprina ryšius ir skatina aktyvesnį, sveikesnį laisvalaikį.

    Projektas orientuotas į senjorus, šeimas ir paauglius, todėl veiklos suplanuotos taip, kad dalyviai galėtų įsitraukti pagal amžių, galimybes ir poreikius. Organizatoriai akcentuoja, kad bendras dalyvavimas padeda kurti tvaresnę bendruomenę ir mažinti vienišumo riziką.

    Tikslas ir kam tai aktualu

    Pagrindinis projekto tikslas – mažinti Ignalinos mieste gyvenančių senjorų, tėvų ir vaikų socialinę atskirtį, stiprinant emocinę ir fizinę sveikatą. Taip pat siekiama didinti žmonių įsitraukimą į bendruomeninį gyvenimą ir skatinti kartų dialogą per sveikatinimo bei sociokultūrines veiklas.

    Organizatorių teigimu, vietos bendruomenėje dalis senjorų gyvena vieni, o socialinę riziką patiriančioms šeimoms dažnai trūksta lengvai pasiekiamų, finansinės naštos nereikalaujančių užsiėmimų. Tokiose situacijose bendros veiklos ir savanorystė tampa praktiniu būdu stiprinti socialinius ryšius bei emocinį saugumą.

    Kokios veiklos planuojamos

    Per dvejus metus planuojama įtraukti ne mažiau kaip 80 dalyvių ir pasiūlyti įvairias, skirtingiems amžiaus tarpsniams pritaikytas veiklas. Numatyti savanorių mokymai, baseino užsiėmimai, važiavimai dviračiais, teminiai žygiai, vaikų stovykla ir suaugusiųjų sveikatinimo savaitgalis.

    Taip pat planuojami psichologo mokymai, skirti socialinių ir emocinių įgūdžių stiprinimui, bei savęs pažinimo seminarų ciklas paaugliams ir senjorams. Į programą įtrauktos ir edukacinės pažintinės išvykos į Druskininkus bei Šiaulius, kurios turėtų stiprinti bendrystę ir praplėsti dalyvių patirtis.

    Veiklų organizavime ir informacijos sklaidoje dalyvaus 6 savanoriai, o užsiėmimai planuojami mažesnėse, mišriose grupėse. Organizatoriai pabrėžia, kad visos veiklos bus nemokamos, taip didinant prieinamumą ir mažinant socialinės atskirties barjerus.

    Kas įgyvendina ir kaip finansuojama

    Projektą įgyvendina trys organizacijos: Ignalinos Kolpingo šeima, Ignalinos neįgaliųjų draugija ir sporto klubas „Vikingas“. Teigiama, kad partneriai turi patirties dirbant su socialinę atskirtį patiriančiomis grupėmis ir organizuojant bendruomenines veiklas.

    Numatomi rezultatai apima dažnesnį skirtingų kartų bendravimą, didesnį bendruomenės įsitraukimą, geresnę fizinę ir emocinę savijautą bei aktyvesnį senjorų dalyvavimą viešajame gyvenime. Taip pat tikimasi, kad veiklos paskatins tęstines iniciatyvas ir sustiprins savanorystės įgūdžius.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondo ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos lėšomis. Bendra projekto vertė siekia 87 545 eurus.

    „Kviečiame įsitraukti ir veikti kartu, kad Ignalinoje atsirastų daugiau progų susitikti, judėti, mokytis ir palaikyti vieniems kitus“, – teigiama projekto pristatyme.

  • Europos Komisija žada per 25 metus panaikinti skurdą: strategija pristatyta, biudžeto nėra

    Europos Komisija žada per 25 metus panaikinti skurdą: strategija pristatyta, biudžeto nėra

    Ambicingas tikslas iki 2050 metų

    Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Roxana Mînzatu teigia sieksianti, kad Europos Sąjungoje per 25 metus būtų panaikintas skurdas. Šie pareiškimai nuskambėjo Komisijai pristačius pirmąją didelę kovos su skurdu strategiją, orientuotą į 2050 metus.

    Strategija numato mažinti itin didelį skurdą ir socialinę atskirtį, tačiau didžioji dalis priemonių remiasi rekomendacijomis ir gerosios praktikos gairėmis. Tai reiškia, kad valstybėms narėms siūloma keisti politiką, bet nenumatoma plačiai taikomų privalomų teisinių įpareigojimų.

    Kiek žmonių paliečia skurdas?

    Komisija pabrėžia, kad problema išlieka didelė: apie 92,7 mln. žmonių Europos Sąjungoje yra skurdo ar socialinės atskirties rizikoje. Tai sudaro beveik penktadalį visų ES gyventojų, todėl socialinė politika tampa ne tik gerovės, bet ir ekonominio stabilumo klausimu.

    R. Mînzatu pripažino, kad ES kol kas atsilieka nuo 2030 metų tikslo sumažinti skurdą bent 15 mln. žmonių. Pasak jos, iki šiol realiai pavyko pagerinti padėtį maždaug 3,7 mln. europiečių, todėl naujas 2050 metų užmojis vertinamas kaip itin aukšta kartelė.

    Priemonės: nuo vaikų iki būsto

    Strategijoje daug dėmesio skiriama vaikams iš nepasiturinčių šeimų, taip pat socialiniam ir įperkamam būstui. Viena ryškesnių idėjų yra bandomasis vadinamosios vaiko garantijų kortelės projektas, kuris kai kuriose šalyse turėtų padėti tiksliau identifikuoti vaikus, kuriems reikia paramos, ir greičiau suteikti paslaugas.

    „Jeigu vaikas, atsidūręs pažeidžiamoje situacijoje, turi gauti medicininę ar odontologinę pagalbą, turime tai žinoti ir užtikrinti, kad parama būtų suteikta“, – sakė Roxana Mînzatu.

    Kita kryptis susijusi su benamystės ir iškeldinimų prevencija: Komisija ragina valstybes nares diegti ankstyvo perspėjimo sistemas, plėsti skolų konsultavimo paslaugas ir ieškoti sprendimų, kurie mažintų žmonių išstūmimą iš būsto. Taip pat akcentuojama, kad ilgalaikė nuoma turėtų būti patrauklesnė už trumpalaikę, jei siekiama stabilumo pažeidžiamoms grupėms.

    Didžiausia kritika: nėra atskiro biudžeto

    Vienas pagrindinių strategijos silpnųjų taškų, dėl kurio ją kritikuoja dalis nevyriausybinių organizacijų, yra atskiro biudžeto nebuvimas. Komisija aiškina, kad finansavimo instrumentų jau yra, o kovai su socialine atskirtimi ir materialiniu nepritekliumi numatytas Europos socialinio fondo plius finansavimas siekia apie 50,2 mlrd. eurų.

    Be to, Komisija nurodo, kad būsimame daugiametės finansinės programos laikotarpyje socialinei politikai planuojama apie 100 mlrd. eurų. Vis dėlto kritikai atkreipia dėmesį, kad be aiškių teisinių priemonių ir konkrečių įgyvendinimo mechanizmų net ir deklaruojami tikslai gali likti labiau politiniu pažadu nei pamatuojamu planu.

    Papildomą spaudimą namų ūkiams, Komisijos vertinimu, gali didinti ir energetikos bei pragyvenimo išlaidų svyravimai, ypač jei geopolitinė įtampa vėl išaugintų sąskaitas. Tai, pasak R. Mînzatu, reiškia, kad skurdo rizikoje atsiduriančių žmonių skaičius per palyginti trumpą laiką gali dar padidėti.

    Kartu su kovos su skurdu paketu Komisija pristatė ir peržiūrą, kaip stiprinti žmonių su negalia įtrauktį. Joje numatomas platesnis iniciatyvų skaitmeninimas, įskaitant Europos negalios kortelę ir Europos automobilių statymo kortelę, kad teisės ir paslaugos būtų lengviau pasiekiamos skirtingose ES šalyse.

  • Ignalinoje startuoja projektas „neMATOMI“: 18 mėnesių nemokamų veiklų 14–29 metų jaunimui

    Ignalinoje startuoja projektas „neMATOMI“: 18 mėnesių nemokamų veiklų 14–29 metų jaunimui

    Kam skirtas projektas?

    Ignalinos rajone pradedamas įgyvendinti 18 mėnesių truksiantis projektas „neMATOMI“, orientuotas į 14–29 metų jaunuolius, kurie rečiau įsitraukia į bendruomenės veiklas ir dažniau lieka socialinėje atskirtyje. Projekto iniciatorė – mažoji bendrija „Picus Viridis“, dirbanti kartu su partneriais Ignalinos rajono mokinių asociacija ir Aukštaitijos motociklininkų asociacija.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalis jaunimo nuošalyje atsiduria ne dėl motyvacijos stokos, o dėl ribotų galimybių prasmingai veikti, išbandyti naujas patirtis ir saugiai reikšti save. Projektu siekiama sukurti neformalią, vertinimų nevaržomą erdvę, kur jaunuoliai galėtų jaustis priimti ir išgirsti.

    Ką jaunimas galės išbandyti?

    Pagrindinis projekto tikslas – mažinti jaunimo socialinę atskirtį, stiprinant savivertę, ugdant socialinius įgūdžius ir skatinant bendruomeniškumą per įtraukiančias veiklas. Veiklos, kaip nurodo organizatoriai, buvo planuojamos atsižvelgiant į pačių jaunuolių išsakytus poreikius ir lūkesčius.

    Numatomi neformalūs susitikimai netradicinėse aplinkose, kur bus kuriamas pasitikėjimas ir kalbamasi apie emocinę savijautą, savivertę, priklausymo jausmą bei jaunimui aktualias galimybes Ignalinoje. Taip pat planuojamos teminės savaitgalio stovyklos merginoms ir vaikinams bei bendra iššūkių ir kaitavimo sporto stovykla su profesionaliais lektoriais ir mentoryste.

    Technika besidominčiam jaunimui numatyti saugaus elgesio su motorinėmis transporto priemonėmis mokymai, apimantys teoriją ir praktiką. Greta to vyks fotografijos mokymai, konkursas ir paroda – atrinkti darbai bus eksponuojami viešose Ignalinos erdvėse, siekiant suteikti jaunuoliams daugiau matomumo ir saviraiškos galimybių.

    Projekto pabaigoje planuojamas jaunimo festivalis, kuriame numatomi gyvi pokalbiai, susitikimai su įkvepiančiais žmonėmis, diskusijos, tinklalaidžių kūrimo veiklos, kūrybinės dirbtuvės ir muzikiniai pasirodymai. Organizatoriai tikisi, kad tokia forma padės jaunuoliams ne tik įgyti įgūdžių, bet ir užmegzti tvirtesnius ryšius su bendraamžiais bei bendruomene.

    Apimtis ir finansavimas

    Projektą įgyvendinant numatyta savanorių komanda: penki savanoriai lydės dalyvius veiklų metu ir prisidės prie saugios aplinkos užtikrinimo. Skelbiama, kad į veiklas planuojama įtraukti ne mažiau kaip 80 jaunuolių, o dalyvavimas jiems bus nemokamas.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondo ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos lėšomis. Bendra projekto vertė siekia 87 660,08 eurų.

    Organizatoriai kviečia Ignalinos jaunimą sekti informaciją apie artimiausias veiklas ir aktyviai įsitraukti, ypač tuos, kurie iki šiol jautėsi esantys už bendruomeninio gyvenimo ribų. Tikimasi, kad nuoseklus dalyvavimas padės mažinti socialinę izoliaciją, stiprins pasitikėjimą savimi ir skatins jaunus žmones imtis iniciatyvų vietos bendruomenėje.