CP v2

Tag: Socialinė parama

  • Visagino savivaldybės Socialinės paramos skyriuje – nauja specialistė: kas ji ir kuo rūpinsis

    Visagino savivaldybės Socialinės paramos skyriuje – nauja specialistė: kas ji ir kuo rūpinsis

    Visagino savivaldybės administracija pranešė, kad Socialinės paramos skyriuje prie komandos prisijungė nauja darbuotoja. Nuo 2026 metų birželio 2 dienos vyriausiosios specialistės pareigas pradėjo eiti Irina Aizpurve.

    Savivaldybė pažymėjo, kad nauja kolegė darbą pradeda viename jautriausių padalinių, kuriame gyventojams teikiama pagalba ir sprendžiami socialinės paramos klausimai. Įprastai tokios pareigos apima prašymų nagrinėjimą, konsultavimą ir sprendimų rengimą pagal galiojančią tvarką.

    „Linkime sėkmės, malonios darbo aplinkos, komandinio nusiteikimo ir puikių darbo rezultatų“, – pranešime nurodė Visagino savivaldybės administracija.

    Pastaraisiais metais savivaldybėms tenka vis daugiau užduočių socialinės paramos srityje, todėl personalo pokyčiai šiuose skyriuose dažnai susiję su siekiu užtikrinti sklandesnį aptarnavimą. Gyventojams tai ypač svarbu, nes sprendimai dėl paramos dažnai daro tiesioginę įtaką šeimų finansiniam stabilumui ir paslaugų prieinamumui.

    Visagino savivaldybė taip pat informavo, kad pranešimas parengtas remiantis savivaldybės pateikta informacija ir vizualine medžiaga. Dėl konkrečių Socialinės paramos skyriaus paslaugų ir priėmimo tvarkos gyventojai įprastai gali kreiptis į savivaldybės administraciją įprastais kontaktiniais kanalais.

  • Materialinio nepritekliaus mažinimo parama Kauno rajone: kur kreiptis ir kokias pajamas reikia atitikti?

    Materialinio nepritekliaus mažinimo parama Kauno rajono savivaldybėje teikiama pagal 2021–2027 metų programą, skirtą padėti gyventojams įsigyti būtiniausių maisto ir kasdienių prekių. Parama gali būti suteikiama socialine ar jai lygiaverte kortele ir arba donacijomis, priklausomai nuo nustatytos tvarkos.

    Dėl paramos gyventojai gali kreiptis į seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Prašymą taip pat galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, pasirenkant materialinio nepritekliaus mažinimo programos prašymą socialinei kortelei gauti.

    Kas turi teisę gauti paramą?

    Parama paprastai skiriama, kai asmens ar šeimos vidutinės mėnesio pajamos neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio per mėnesį. Šiuo metu tai sudaro 349 eurus 50 centų, todėl vertinant teisę į paramą svarbiausia yra oficialiai apskaičiuotos vidutinės pajamos.

    Savivaldybės nustatytais išimties atvejais parama gali būti skiriama ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams, jei situacija laikoma socialiai jautria. Tokiais atvejais pajamų riba gali siekti 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 582 eurus 50 centų per mėnesį.

    Išimtys dažniausiai taikomos daugiavaikėms šeimoms, vienam iš tėvų, auginančiam vaiką ar vaikus, neįgaliems asmenims, senjorams, trečiųjų šalių piliečiams, prieglobsčio prašytojams. Taip pat vertinamos aplinkybės, kai parama reikalinga dėl nelaimės ar ligos.

    Kada pajamos nevertinamos?

    Yra situacijų, kai pajamos paramai gauti nevertinamos, pavyzdžiui, gaisro ar stichinės nelaimės atveju. Pajamų vertinimas taip pat gali būti netaikomas, kai vaikui ar vaikams miršta maitintojas ar maitintojai.

    Tokiais atvejais sprendimai paprastai priimami įvertinus faktines aplinkybes ir pateiktą informaciją, todėl gyventojams rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į seniūniją dėl individualaus situacijos įvertinimo.

    Kokius dokumentus reikia pateikti?

    Norint gauti socialinę kortelę ir arba donacijas, dažniausiai reikia užpildyti prašymą ir pateikti duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens paskutinių trijų mėnesių pajamas. Jei kreipimosi mėnesį pasikeitė pajamų šaltinis ar šeimos sudėtis, gali būti vertinamos ir kreipimosi mėnesio aplinkybės.

    Dokumentų apie pajamas pateikti nereikia, jeigu reikalinga informacija gaunama iš valstybės registrų ir informacinių sistemų. Praktikoje tai reiškia, kad dalis duomenų gali būti patikrinta automatiškai, tačiau pareiškėjui vis tiek svarbu pateikti teisingą informaciją apie savo situaciją.

    Taip pat būtina sąlyga, kad asmuo būtų deklaravęs gyvenamąją vietą Kauno rajone arba čia faktiškai gyventų ir tuo pačiu metu negautų materialinio nepritekliaus mažinimo paramos kitoje savivaldybėje. Dėl socialinės kortelės išdavimo ir donacijų teikimo tvarkos tiksliausią informaciją suteikia konkreti seniūnija.

    Prašymus paramai gauti reikia teikti iš naujo kiekvieniems kalendoriniams metams. Jei parama reikalinga 2026 metams, prašymus galima teikti nuo einamųjų metų gruodžio 1 dienos.

  • Nuo birželio 1 dienos keičiasi socialinė parama: palengvinimai dirbantiesiems ir šeimoms su vaikais

    Kas keičiasi nuo birželio 1 dienos?

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai. Jie aktualūs socialinės pašalpos gavėjams, taip pat gyventojams, kurie gauna būsto šildymo, vandens ir kitas kompensacijas arba dėl paramos kreipsis pirmą kartą.

    Pagrindinis pokyčių tikslas – paprasčiau vertinti pajamas ir turtą, sumažinti biurokratinius barjerus dirbantiesiems bei labiau apsaugoti pažeidžiamas šeimas. Kartu didinamos paskatos įsidarbinti ir išlikti darbo rinkoje.

    Dirbantiesiems – paprastesnės sąlygos

    Nuo šiol dirbantiems asmenims nebetaikomas reikalavimas būti išdirbus nustatytą minimalų darbo laiką, kad būtų galima gauti piniginę socialinę paramą. Iki šiol buvo vertinama, ar dirbama bent du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės.

    Šis pasikeitimas ypač svarbus dirbantiems ne visu etatu ar turintiems kintantį darbo grafiką, kai pajamos yra mažos, bet darbo krūvis neatitiko ankstesnės taisyklės. Pakeitimas taikomas dirbantiems pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, tačiau ne savarankiškai dirbantiems.

    Daugiau apsaugos vieniems auginantiems vaikus ir šeimoms su negalia

    Palankesnės sąlygos numatytos šeimoms, kuriose vienas iš tėvų vienas augina vaikus ir siekia didinti šeimos pajamas. Nustatoma, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir arba priteistas išlaikymas, galės gauti socialinę pašalpą visai šeimai ir kompensacijas.

    Per šį laikotarpį, norint ir toliau gauti paramą, reikės imtis veiksmų dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo teisme arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko materialinio išlaikymo. Parama visiems šeimos nariams galės būti skiriama ir mediacijos laikotarpiu, kai sprendžiami tėvystės ar išlaikymo klausimai.

    Keičiamos ir pajamų vertinimo taisyklės šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Į gaunamas pajamas nebus įskaitomos šalpos negalios pensijos, mokamos vaikams, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, taip pat asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jei toks statusas pirmą kartą nustatytas iki jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    Turto vertinimas ir būsto plotas: normatyvai augs ir bus indeksuojami

    Patikslintos turto vertinimo nuostatos, susiejant turto vertes su valstybės remiamų pajamų dydžiu, kad jos būtų automatiškai indeksuojamos. Taip pat du kartus didinamas piniginių lėšų normatyvas, taikomas bendram turto normatyvui apskaičiuoti.

    Vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 valstybės remiamų pajamų dydžių, šeimai vienam vyresniam kaip 18 metų nariui – iki 30, kitam vyresniam kaip 18 metų nariui – iki 20, kiekvienam vaikui iki 18 metų – iki 10. Piniginių lėšų normatyvas įtraukiamas į bendrą turto vertės normatyvą.

    Keičiasi ir būsto ploto normatyvas gyventojams, gyvenantiems vieno ar dviejų butų namuose. Nuo birželio 1 dienos vienam asmeniui arba vienam iš bendrai gyvenančių asmenų bus taikomas 90 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto normatyvas vietoje iki šiol galiojusių 60, o už kiekvieną papildomai kartu gyvenantį asmenį pridedama po 15 kvadratinių metrų.

    Skatinimas įsidarbinti ir nauja tvarka dėl skolų

    Didinamos paskatos įsidarbinti ir likti darbo rinkoje, patobulinant papildomai skiriamos socialinės pašalpos mokėjimą įsidarbinus. 100 proc. dydžio išmoka, lygi socialinei pašalpai, mokėtai iki įsidarbinimo, bus mokama 6 mėnesius vietoje 3 mėnesių.

    Taip pat sutrumpinamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis nuo 6 iki 3 mėnesių. Papildoma socialinė pašalpa įsidarbinus bus prieinama ir platesniam ratui, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus ar slaugiusiems asmenis su negalia, kai registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo privaloma.

    Keičiasi pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai tvarka: įtvirtinama pareiga piniginės socialinės paramos gavėjams dalyvauti savivaldybių užimtumo didinimo programose arba užimtumą skatinančiuose projektuose. Visuomenei naudingai veiklai pirmiausia būtų pasitelkiami atsisakę dalyvauti programose ar projektuose ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos priemonėse darbingi nedirbantys asmenys, socialinę pašalpą gaunantys ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės.

    Nauja tvarka numatyta ir turintiems įsiskolinimų už komunalines paslaugas, bet norintiems gauti kompensacijas. Įstatyme įtvirtinta pareiga per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo sudaryti sutartį su paslaugų tiekėjais dėl dalies skolos apmokėjimo, kad gyventojai galėtų pirmiau kreiptis dėl kompensacijų, o susitarimus dėl skolos sudaryti jau po prašymo.

    Nuo birželio 1 dienos keičiasi ir išmokos vaikams

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja ir Išmokų vaikams įstatymo pakeitimai, kurie išplės paramos gavėjų ratą. Pokyčiai aktualūs šeimoms, susilaukusioms vaikų po šios datos, taip pat tėvams, globėjams ir įtėviams, kurie augina mažamečius vaikus ir atitinka nustatytas sąlygas.

    Kiekvienam vaikui, gimusiam po 2026 metų birželio 1 dienos, bus skiriama 14 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui, tai yra 1 036 eurai. Iki šios datos buvo taikomas 11 bazinių socialinių išmokų dydis, tai yra 814 eurų.

    Vaiko priežiūros išmoka bus skiriama ne tik besimokantiems ar studijuojantiems, bet visiems vaikus iki dvejų metų auginantiems tėvams, įtėviams ar globėjams, kurie neturi pakankamo socialinio draudimo stažo ir neturi teisės į vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Šios išmokos dydis – 6 bazinės socialinės išmokos, tai yra 444 eurai, o gimus dviem ar daugiau vaikų vienu metu dydis nesikeis.

    Platesnis gavėjų ratas galės pasinaudoti ir vaiko priežiūros kompensacine išmoka, kai samdoma auklė. Nuo 2026 metų birželio 1 dienos ji bus mokama ne tik dirbantiems tėvams ar globėjams, bet ir tais atvejais, kai vienas arba vienintelis iš tėvų ar globėjų mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą kartu su bendrojo ugdymo programa, studijuoja nuolatine forma, doktorantūroje ar rezidentūroje.

    Šios kompensacinės išmokos dydis – 5,2 bazinės socialinės išmokos, tai yra 384,8 euro. Praktikoje tai reiškia, kad daugiau šeimų galės gauti dalinį kompensavimą už vaikų priežiūrą, kai tėvai mokosi ir siekia kvalifikacijos.

  • Panevėžio tarybos sprendimai: kas keisis kasdienybėje ir kur keliaus parama Ukrainai

    Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintas sprendimų paketas, apimantis švietimą, socialinę paramą, viešąjį transportą, energetiką, miesto infrastruktūrą ir turto valdymą. Dalis pokyčių susiję su gyventojų kasdienėmis paslaugomis ir jų kaina, kiti – su ilgalaikėmis miesto investicijomis bei tarptautiniu bendradarbiavimu.

    Miesto vadovė pabrėžia, kad taryba tikslino Savivaldybės biudžetą ir strateginį veiklos planą, kad finansavimas būtų perskirstytas pagal šių metų poreikius. Tokie pakeitimai paprastai daromi siekiant greičiau reaguoti į išaugusias paslaugų sąnaudas, infrastruktūros darbų apimtis ir socialinės pagalbos poreikį.

    Parama Ukrainai ir praktinis tikslas

    Vienas labiausiai matomų sprendimų – humanitarinė pagalba Ukrainos Zdolbunivo miestui. Panevėžys perduos autobusą, kuris bus naudojamas civilių evakuacijai iš pavojingų teritorijų ir kasdieniams logistiniams poreikiams, kai transporto infrastruktūra patiria didelį spaudimą.

    Tokio pobūdžio pagalba savivaldybių lygmeniu dažniausiai vertinama dėl tiesioginės naudos gavėjams: transportas leidžia greičiau organizuoti žmonių perkėlimą, medicininę pagalbą, aprūpinimą būtiniausiais dalykais. Tuo pačiu tai yra ir solidarumo signalas miestams partneriams, kurie karo sąlygomis susiduria su nuolat kintančiais iššūkiais.

    Skaičiai iš mero veiklos ataskaitos

    Posėdyje patvirtinta mero veiklos ataskaita, apimanti Savivaldybės veiklą, finansus, biudžeto vykdymą ir pasiektus rezultatus. Dokumentas skirtas atskaitomybei ir leidžia palyginti planuotus tikslus su realiai atliktais darbais.

    Nurodoma, kad per ataskaitinį laikotarpį įvyko 12 tarybos posėdžių, svarstyti 593 sprendimų projektai, priimti 488 sprendimai. Pagal strateginį veiklos planą vykdyta 15 socialinės ir ekonominės plėtros programų, joms skirta 266,4 mln. eurų, panaudota 248,3 mln. eurų, arba 93,2 proc. lėšų.

    Taip pat išskiriama, kad Panevėžiui pritraukta daugiau kaip 40 mln. eurų investicijų. Didžiausia jų dalis nukreipta į susisiekimo infrastruktūros atnaujinimą, viešųjų erdvių modernizavimą, kultūros, švietimo ir socialinės infrastruktūros stiprinimą.

    Ką gyventojai pajus greičiausiai?

    Tarybos sprendimai, kurie dažniausiai greičiausiai pasimato gyventojams, yra susiję su viešųjų paslaugų organizavimu ir jų įkainiais. Šį kartą minimi klausimai dėl viešojo transporto bilietų sistemos, daugiabučių techninės priežiūros tarifų, atliekų tvarkymo, energinio efektyvumo programos, socialinių paslaugų kainoraščio ir piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos.

    Numatyti ir konkretūs sprendimai, susiję su judumu mieste: Motinos ir Tėvo dienomis panevėžiečiai galės nemokamai vykti viešuoju transportu į Šilaičių ir Pašilių kapines. Taip pat suplanuota nauja gatvė miesto šiaurinėje dalyje, kuri aptarnaus 17 sklypų, o tai svarbu tiek gyventojams, tiek miesto plėtros logikai.

    Sprendimai paliestų ir sveikatos sektorių: pritarta Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės patalpų remonto darbams, priimti sprendimai dėl Respublikinės Panevėžio ligoninės veiklai reikalingo turto. Tokie klausimai dažnai susiję su paslaugų kokybe, pacientų srautų valdymu ir įstaigų pasirengimu augantiems poreikiams.

    Ilgesnės trukmės kryptyse paminėtos investicijos į energetikos sritį, pritariant AB „Panevėžio energija“ planams, taip pat tarptautinis projektas, kuriame ikimokykliniame ugdyme numatoma taikyti DI ir skaitmeninius įrankius. Pastaroji kryptis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai savivaldybės ieško būdų, kaip technologijomis paremti mokymosi pažangą, pedagogo darbą ir individualizuotą ugdymą, tačiau kartu kelia ir duomenų saugos bei atsakomybės klausimus.

    Miesto vadovės teigimu, priimti sprendimai vertintini kaip bendros krypties dalis: investicijos į infrastruktūrą, paslaugų prieinamumą ir socialinę paramą turi tiesiogiai gerinti gyvenimo kokybę. Savivaldybė akcentuoja, kad prioritetas išlieka gyventojų kasdieniai poreikiai ir pasitikėjimas viešaisiais sprendimais.

    „Kiekvienas sprendimas, atliktas darbas ir iniciatyva yra dalis bendro miesto augimo – tokio Panevėžio, kuriame svarbus žmogus, jo aplinka ir pasitikėjimas tuo, ką kuriame drauge“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

  • Socialinė parama nuo birželio: didesnė „finansinė pagalvė“, daugiau lengvatų dirbantiems ir šeimoms

    Socialinė parama nuo birželio: didesnė „finansinė pagalvė“, daugiau lengvatų dirbantiems ir šeimoms

    Nuo birželio 1 dienos įsigaliojo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kurie plečia galimybes gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas. Pagrindinis tikslas – kad paramos gavėjai neprarastų teisės į pagalbą vien dėl sukauptų santaupų ar pasikeitusios situacijos darbo rinkoje.

    Pokyčiai aktualūs ir dirbantiesiems, ypač tiems, kurie dirba ne visą darbo laiką, taip pat vieniems vaikus auginantiems tėvams bei šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Kartu savivaldybėms suteikiama daugiau aiškumo, kaip skatinti žmones grįžti į užimtumą per užimtumo didinimo programas.

    Keičiasi turto vertinimas

    Vienas reikšmingiausių pakeitimų – palankesni piniginių lėšų normatyvai, taikomi vertinant, ar žmogus (ar šeima) dėl turto nepraranda teisės į paramą. Piniginių lėšų normatyvas padidintas dvigubai, todėl didesnės santaupos nebebus taip greitai laikomos kliūtimi gauti socialinę pašalpą ar būsto šildymo išlaidų kompensaciją.

    Praktiškai tai reiškia, kad žmonėms leidžiama turėti didesnę „finansinę pagalvę“ ir vis tiek išlikti paramos sistemoje, jei pajamos atitinka nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, keturių asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas padidėja nuo 8 155 iki 16 310 eurų.

    Taip pat didinamas būsto ploto normatyvas individualiems namams: vieno ir dviejų butų namuose jis auga nuo 60 iki 90 kv. m. Šis kriterijus gali būti svarbus vertinant teisę į kompensacijas, kai gyvenamas plotas anksčiau viršydavo leidžiamą ribą.

    Didesnės paskatos įsidarbinti

    Siekiant, kad perėjimas nuo pašalpos prie darbo būtų sklandesnis, koreguojama papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus tvarka. Nuo šiol 100 proc. iki įsidarbinimo mokėtos socialinės pašalpos bus mokama 6 mėnesius, kai anksčiau šis laikotarpis siekė 3 mėnesius.

    Trumpinamas ir registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo: nuo 6 iki 3 mėnesių. Be to, plečiamas asmenų ratas, galintis gauti šią papildomą išmoką, įtraukiant ir tuos, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje anksčiau nebuvo privaloma, pavyzdžiui, auginusius mažamečius vaikus ar prižiūrėjusius asmenis su negalia.

    Dar vienas svarbus palengvinimas – dirbantiesiems nebereikės atitikti ankstesnio reikalavimo dirbti nustatytą minimalų darbo laiko mastą, kad galėtų pretenduoti į piniginę socialinę paramą. Taip siekiama sumažinti biurokratiją ir neužkirsti kelio paramai tais atvejais, kai žmogus dirba trumpiau dėl objektyvių priežasčių.

    Palankiau vieniems tėvams ir šeimoms su negalia

    Vieniems vaikus auginantiems tėvams numatytas svarbus pokytis: 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl paramos jie galės gauti socialinę pašalpą visai šeimai ir kompensacijas. Iki šiol praktikoje socialinė pašalpa dažnai būdavo skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos.

    Vis dėlto per šį laikotarpį išlieka pareiga imtis teisinių veiksmų dėl vaiko išlaikymo: kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko materialinio išlaikymo. Taip siekiama, kad socialinė parama būtų derinama su vaiko teise gauti išlaikymą iš abiejų tėvų.

    Šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, numatytas pajamų vertinimo palengvinimas: į pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia. Taip pat į pajamas neįtraukiama ir tam tikrais atvejais mokama šalpos negalios pensija asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jei pirmą kartą tai nustatyta iki 24 metų ir jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    Kas keičiasi dėl užimtumo

    Koreguojama ir pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai tvarka. Savivaldybės, teikdamos piniginę socialinę paramą, pirmiausia turės siūlyti dalyvauti užimtumo didinimo programose ar užimtumą skatinančiuose projektuose, kuriuos vykdo savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ar kiti juridiniai asmenys.

    Visuomenei naudingai veiklai galės būti pasitelkiami tik tie darbingo amžiaus asmenys, kurie atsisako dalyvauti siūlomose programose, nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nedirba ir socialinę pašalpą gauna ilgiau nei 3 mėnesius iš eilės. Toks modelis orientuotas į didesnį įgalinimą, o ne vien formalią prievolę.

    Pokyčiai įgyvendinami siekiant, kad piniginė socialinė parama geriau atlieptų realias žmonių situacijas: leistų turėti santaupų nenumatytoms išlaidoms, skatintų legalų įsidarbinimą ir suteiktų daugiau stabilumo šeimoms, kurioms paramos reikia labiausiai.

    Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.

  • Telšių savivaldybė ieško socialinės paramos specialisto: siūlo 2 157–2 949 eurų, hibridą

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vyresniojo specialisto pareigoms. Tai laikinojo valstybės tarnautojo pozicija, darbo vieta numatyta Telšiuose, o darbas gali būti organizuojamas hibridiniu būdu.

    Skelbime nurodoma, kad pareigybei taikomas pareiginės algos koeficientas siekia nuo 1,2 iki 1,64. Atlyginimo rėžiai įvardijami nuo 2 157,60 iki 2 948,72 eurų, o priimtam darbuotojui bus taikomas 3 mėnesių išbandymo terminas.

    Iki kada priimami dokumentai?

    Savivaldybė nurodo, kad konkursas paskelbtas 2026 metų gegužės 29 dieną. Dokumentai priimami iki 2026 metų birželio 5 dienos imtinai.

    Kaip įprasta konkursams į valstybės tarnybą, kandidatams svarbu laiku pateikti visus reikalaujamus dokumentus ir įsitikinti, kad jie atitinka pareigybės aprašyme nurodytus kriterijus. Šie konkursai vertinami pagal aiškią tvarką, todėl didelę reikšmę turi ir tiksliai užpildyta informacija.

    Kokios bus pagrindinės funkcijos?

    Pagrindinės būsimo specialisto užduotys susijusios su piniginės socialinės paramos administravimu ir organizavimu. Skelbime akcentuojama, kad reikės užtikrinti gyventojų teisės į paramą įgyvendinimą teisės aktų nustatyta tvarka.

    Tarp funkcijų taip pat įvardijamas piniginės paramos paslaugomis administravimas, vietinės rinkliavos lengvatų įgyvendinimas ir įvairių pašalpų skyrimo organizavimas. Nurodoma, kad tai apima vienkartines, tikslines, sąlygines ir periodines pašalpas.

    Kokie reikalavimai kandidatams?

    Kandidatai turi turėti aukštąjį koleginį išsilavinimą, tai yra profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Kiti reikalavimai ir vertinimo kriterijai pateikiami oficialiame pareigybės aprašyme.

    Dėl konkurso procedūrų, dokumentų pateikimo ir kitų praktinių klausimų skelbime nurodytas kontaktinis asmuo yra Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Ilma Gintalienė.

  • Nuo birželio 1 dienos keičiasi socialinė parama ir išmokos vaikams: kam pinigų bus daugiau?

    Nuo birželio 1 dienos keičiasi socialinė parama ir išmokos vaikams: kam pinigų bus daugiau?

    Kas įsigalioja nuo birželio 1 dienos

    Nuo 2026 metais birželio 1 dienos įsigalioja piniginės socialinės paramos ir išmokų vaikams pokyčiai. Pagrindinis tikslas – taikliau įvertinti pajamas ir turtą, o pažeidžiamiausiems gyventojams supaprastinti paramos gavimą.

    Pokyčiai apima socialinę pašalpą, būsto šildymo ir vandens kompensacijas, taip pat dalį išmokų šeimoms su mažais vaikais. Dalį naujovių pajus tiek pirmą kartą besikreipiantys, tiek jau paramą gaunantys gyventojai.

    Socialinė pašalpa ir kompensacijos: svarbiausi pokyčiai

    Nuo birželio 1 dienos atnaujinama socialinės pašalpos ir būsto išlaidų kompensacijų skyrimo tvarka. Daugiau dėmesio skiriama realiai šeimos situacijai, kad parama pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

    Vienas esminių pakeitimų – šeimų, auginančių vaiką su negalia, pajamų vertinimas. Nuo šiol į šeimos pajamas nebebus įskaitoma vaikui su negalia mokama šalpos negalios pensija, todėl daliai šeimų atsivers galimybė lengviau gauti paramą.

    Keičiasi ir tvarka tėvams, kurie vieni augina vaikus, tačiau nėra nustatyta tėvystė arba nėra priteistas išlaikymas. Tokiais atvejais iki 12 mėnesių bus galima gauti socialinę pašalpą bei kompensacijas visai šeimai.

    Šis laikotarpis skirtas susitvarkyti teisinius klausimus, susijusius su vaiko išlaikymu. Per jį vieni vaikus auginantys asmenys turės kreiptis dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą susitarimą.

    Numatyti ir palankesni turto vertinimo kriterijai, kurie kai kuriems gyventojams leis neprarasti teisės į paramą vien dėl turimo turto. Didinami leidžiami turimo turto dydžiai, o individualiuose namuose gyvenantiems asmenims būsto ploto normatyvas didinamas nuo 60 iki 90 kvadratinių metrų vienam asmeniui.

    Gyventojams, kurie jau gauna socialinę pašalpą ar kompensacijas, dažniausiai papildomai kreiptis nereikės. Tačiau pirmą kartą prašant paramos, situacija bus vertinama pagal nuo birželio 1 dienos įsigaliojusias sąlygas.

    Išmokos vaikams: daugiau paramos šeimoms

    Nuo 2026 metais birželio 1 dienos keičiasi ir išmokų vaikams skyrimo tvarka, taip pat didėja vienkartinė išmoka gimus vaikui. Pakeitimai aktualūs šeimoms, susilaukusioms vaikų po šios datos, taip pat globėjams ir įtėviams.

    Vienkartinė išmoka gimus vaikui didinama iki 1 036 eurų. Ši suma siejama su bazinės socialinės išmokos dydžiu ir nuo šiol sudarys 14 bazinių socialinių išmokų.

    Dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui galima kreiptis per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo. Tai reiškia, kad šeimos neprivalo kreiptis iškart, tačiau svarbu nepraleisti termino.

    Kitas reikšmingas pokytis – užtikrinama galimybė gauti išmoką vaiko priežiūrai tiems, kurie neturi teisės į Sodros vaiko priežiūros išmoką. Šiuo metu ši išmoka siekia 444 eurus per mėnesį ir mokama iki vaikui sukanka 2 metai.

    Nuo birželio 1 dienos ši išmoka bus skiriama visiems tėvams, globėjams ar įtėviams, auginantiems vaikus iki 2 metų, jei jie neturi pakankamo socialinio draudimo stažo. Kartu pabrėžiama, kad gimus dvyniams ar daugiau vaikų vienu metu, išmokos dydis automatiškai nedidinamas.

    Taip pat plečiamos galimybės gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką už auklės paslaugas. Ji bus mokama, kai vienas iš tėvų dirba arba vykdo individualią veiklą, o kitas mokosi arba studijuoja.

    Kompensacija skiriama tada, kai ikimokyklinio amžiaus vaikas nelanko darželio ir yra prižiūrimas auklės, dirbančios pagal individualią veiklą arba darbo sutartį. Nurodoma, kad kompensacijos dydis sieks 384,8 euro per mėnesį.

    Kreiptis dėl socialinės paramos ir išmokų įprastai galima savivaldybėje pagal gyvenamąją vietą arba elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą. Prieš teikiant prašymą verta įsivertinti, ar pasikeitė šeimos pajamos, turimas turtas ar kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui.

  • Nuo birželio 1 dienos keičiasi išmokos vaikams: kam priklausys ir kokio dydžio sumos bus mokamos

    Nuo birželio 1 dienos keičiasi išmokos vaikams: kam priklausys ir kokio dydžio sumos bus mokamos

    Nuo 2026 metų birželio 1 dienos įsigalioja Išmokų vaikams įstatymo pakeitimai, kurie išplečia paramos gavėjų ratą ir patikslina kai kurių išmokų skyrimo tvarką. Pokyčiai aktualūs šeimoms, auginančioms mažus vaikus, taip pat įtėviams ir globėjams.

    Vienas svarbiausių pakeitimų susijęs su išmoka vaiko priežiūrai tiems tėvams, įtėviams ar globėjams, kurie neturi pakankamo socialinio draudimo stažo. Nuo birželio 1 dienos ši išmoka numatoma visiems iki dvejų metų vaiką auginantiems asmenims, jei jie neturi teisės į vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.

    Taip pat atnaujinamas vienkartinės išmokos gimus vaikui dydis. Nuo birželio 1 dienos ji sieks 1 036 eurus, o išmoka bus skiriama ne tik gimus vaikui, bet ir įvaikinus vaiką arba tapus jo globėju.

    Keičiasi ir vaiko priežiūros kompensacinės išmokos taikymas, kai šeima samdo auklę. Nuo šiol kompensacija gali būti mokama ne tik dirbantiems vaiko tėvams ar globėjams, bet ir tais atvejais, kai vienas iš tėvų ar globėjas mokosi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas, taip pat studijuoja nuolatine forma, doktorantūroje ar rezidentūroje.

    Ši kompensacinė išmoka skiriama už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko darželio ir yra prižiūrimas už atlygį. Svarbu, kad auklė vaikų dienos priežiūrą vykdytų teisėtai, pavyzdžiui, pagal individualios veiklos pažymą arba dirbtų pagal darbo sutartį.

    Prašymus dėl išmokų galima teikti savivaldybėje, dažnai iš anksto registruojantis, o kaimo vietovėse gyvenantys gyventojai paprastai gali kreiptis į savo seniūniją. Patogiausias būdas daugeliui gyventojų yra elektroninis prašymų teikimas per Socialinės paramos informacinę sistemą SPIS.

  • Palangos savivaldybė skelbia specialistų priėmimus Šventojoje birželio 1–5 dienomis: sritys ir laikas

    Palangos savivaldybė praneša, kad birželio 1–5 dienomis Šventojoje gyventojus priims savivaldybės administracijos specialistai. Konsultacijos vyks Palangos miesto savivaldybės administracijos patalpose Šventojoje, Šventosios g. 14.

    Gyventojai raginami iš anksto įsivertinti, su kokiu klausimu kreipiasi, kad priėmimo metu būtų galima greičiau suteikti reikalingą informaciją ir priimti prašymus. Atvykstant būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

    Kas konsultuos ir kokiais klausimais

    Birželio 1 dieną gyventojus konsultuos Juridinio ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Zokienė. Bus teikiama pirminė teisinė pagalba, įskaitant teisinę informaciją, konsultacijas ir dokumentų institucijoms rengimą, išskyrus procesinius dokumentus.

    Taip pat bus konsultuojama dėl ginčų sprendimo ne teismo tvarka, taikaus susitarimo galimybių ir taikos sutarties parengimo. Savivaldybė pažymi, kad tokio pobūdžio konsultacijos padeda gyventojams greičiau susiorientuoti, kokių veiksmų imtis ir kur kreiptis toliau.

    Birželio 3 dieną priėmimus vykdys Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Neringa Petrauskienė bei vyriausioji specialistė Jolita Antanavičė. Gyventojai bus konsultuojami teritorijų planavimo klausimais, įskaitant žemės paskirties ir naudojimo būdo keitimą bei detaliųjų planų rengimą.

    Taip pat bus teikiamos konsultacijos architektūros ir statybos temomis, susijusiomis su pastatų statyba, architektūriniais sprendiniais ir užstatymo reglamentais. Tokie klausimai dažniausiai aktualūs planuojantiems naujas statybas, rekonstrukciją ar sklypo panaudojimo pokyčius.

    Birželio 4 dieną gyventojus priims Socialinės rūpybos skyriaus vyresnioji specialistė Valerija Otsus. Bus teikiamos konsultacijos ir priimami prašymai dėl piniginės socialinės paramos, įskaitant būsto šildymo išlaidų kompensacijas ir socialinės pašalpos skyrimą.

    Taip pat bus nagrinėjami klausimai dėl daugiabučių namų atnaujinimo, kai siekiama įvertinti teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą. Gyventojai galės kreiptis ir dėl vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą lengvatų, paramos mirties atveju bei paramos pagal Materialinio nepritekliaus mažinimo programą.

    Birželio 5 dieną konsultuos Aplinkos apsaugos ir žemėtvarkos skyriaus vyresnysis patarėjas Algimantas Gedvilas. Gyventojai galės kreiptis valstybinės žemės klausimais, susijusiais su prisijungimu, nuoma, valstybinės žemės užėmimu, teise statyti ir mokesčiais už užstatymą valstybinėje žemėje.

    Taip pat bus konsultuojama želdinių ir atliekų tvarkymo temomis, kurios aktualios tiek individualių sklypų savininkams, tiek bendrijoms ar įstaigoms. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais neretai prireikia papildomų dokumentų, todėl verta pasiruošti iš anksto.

    Be to, nuo antradienio iki ketvirtadienio gyventojus konsultuos Ūkio ir turto skyriaus patarėjas Alvidas Bacius. Bus teikiamos konsultacijos vietinės reikšmės kelių ir infrastruktūros, teritorijų priežiūros, aplinkos, melioracijos ir kitais ūkio klausimais.

    Priėmimo laikas ir registracija

    Priėmimai vyksta pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8.30 iki 16.30 valandos, penktadieniais nuo 8.30 iki 15.15 valandos. Pietų pertrauka numatyta nuo 12 iki 12.45 valandos.

    Dėl išankstinės registracijos gyventojai kviečiami skambinti telefonais 0 460 48705, 0 460 48716 arba 0 460 41406. Savivaldybė primena, kad išankstinė registracija padeda sutrumpinti laukimo laiką ir užtikrinti sklandesnį aptarnavimą.

  • Prienų taryba beveik vienbalsiai pritarė mero A. Vaicekausko 2025 metų ataskaitai: akcentavo darbus ir iššūkius

    Gegužės 28 dieną Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomi 39 sprendimų projektai, tarp jų – 2025 metų veiklos ir finansinių ataskaitų rinkiniai. Taryba patvirtino savivaldybės, administracijos, Kontrolės ir audito tarnybos, taip pat biudžetinių įstaigų metines ataskaitas.

    Posėdyje patvirtinti ir savivaldybei priklausančių uždarųjų akcinių bendrovių „Prienų butų ūkis“, „Prienų šilumos tinklai“ bei „Prienų vandenys“ finansinių ataskaitų rinkiniai ir veiklos ataskaitos. Taip pat svarstyti sprendimai dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų, socialinės paramos, turto ir žemės ūkio klausimų.

    Vienu pagrindinių darbotvarkės akcentų tapo mero Alvydo Vaicekausko 2025 metų veiklos ataskaita. Joje pabrėžta, kad praėję metai buvo skirti gyvenimo kokybės gerinimui, saugesnei aplinkai ir viešųjų paslaugų prieinamumui, išlaikant švietimo, socialinės apsaugos ir sveikatos sritis tarp prioritetų.

    Biudžetas, sprendimai ir infrastruktūra

    Meras nurodė, kad 2025 metais savivaldybės biudžetas siekė daugiau nei 61,7 mln. eurų. Pasak jo, tarybos darbas išliko intensyvus: per metus surengta 11 posėdžių ir priimtas 391 sprendimas.

    Ataskaitoje daug dėmesio skirta infrastruktūrai – kelių ir gatvių remontui bei priežiūrai papildomai skirta daugiau nei 2 mln. eurų. Taip pat minėti šaligatvių ir automobilių stovėjimo aikštelių tvarkymo darbai, daugiabučių renovacija, pontoninės prieplaukos Nemune įrengimas ir elektromobilių įkrovimo stotelių plėtra.

    Tokių projektų svarba išryškėja ir platesniame kontekste: daugelyje savivaldybių pastaraisiais metais infrastruktūros darbų kainas didina statybos medžiagų ir rangos paslaugų brangimas, o finansavimo sąlygos griežtėja. Dėl to vietos valdžiai vis dažniau tenka prioritetizuoti projektus ir stiprinti pasirengimą dar prieš skelbiant kvietimus finansavimui.

    Švietimas, socialinė apsauga ir sveikata

    Švietimo srityje meras akcentavo modernių ugdymo erdvių ir STEAM laboratorijų plėtrą. Tarp reikšmingų darbų įvardyta užbaigta lopšelio-darželio „Gintarėlis“ renovacija – atnaujinta įstaiga dabar veikia „Saulutės“ vardu.

    Taip pat pažymėta, kad pokyčių ir investicijų artimiausiu metu reikės ir kitoms rajono ugdymo įstaigoms, o lopšelyje-darželyje „Pasaka“ tuo metu vyksta darbai. Savivaldybės švietimo infrastruktūros atnaujinimas siejamas ir su demografinėmis realijomis, kai mažėjant vaikų skaičiui auga poreikis efektyviau planuoti tinklą, tačiau kartu išlaikyti kokybę.

    Sveikatos ir socialinėje srityse išskirtos investicijos į įstaigų atnaujinimą, paslaugų plėtrą ir būsto pritaikymą žmonėms su negalia. Mero teigimu, socialinei paramai 2025 metais skirta daugiau nei 12 mln. eurų, o paslaugų poreikis didėja dėl visuomenės senėjimo ir slaugos paslaugų paklausos.

    „Norime, kad parama padėtų žmonėms grįžti į aktyvų gyvenimą, o ne taptų paskata piktnaudžiauti sistema“, – sakė meras Alvydas Vaicekauskas.

    Kultūra, bendruomenės ir 2026 metų prioritetai

    Ataskaitoje aptarta ir kultūra, kuri, mero vertinimu, svarbi rajono tapatybei ir bendruomeniškumui. Pabrėžtas aktyvių seniūnijų, nevyriausybinių organizacijų ir religinių bendruomenių vaidmuo, taip pat savivaldybės siekis padėti tvarkyti sakralinius objektus.

    Tarp pagrindinių iššūkių įvardyti kvalifikuotų specialistų trūkumas, brangstantys infrastruktūros projektai ir mažėjanti Europos Sąjungos finansavimo dalis. Taip pat paminėtas žemės ūkio sektoriaus jautrumas rinkų svyravimams ir geopolitinei įtampai, kas netiesiogiai veikia ir savivaldybės pajamų surinkimą.

    Kalbėdamas apie 2026 metų kryptis, meras išskyrė sveikatos infrastruktūros stiprinimą, švietimo įstaigų modernizavimą, sporto ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūros plėtrą, kelių ir viešųjų erdvių tvarkymą, kultūros paveldo atnaujinimą bei bendruomenių ir verslo iniciatyvų rėmimą.

    Po pristatymo opozicijos atstovai išsakė ir pagyrimų, ir pastabų, pabrėždami poreikį daugiau diskutuoti ir stiprinti bendradarbiavimą tarp valdančiųjų ir opozicijos. Mero 2025 metų veiklos ataskaita buvo patvirtinta beveik vienbalsiai – nebalsavo tik vienas tarybos narys.

    Posėdyje taip pat pristatytos Savivaldybės administracijos ir Kontrolės ir audito tarnybos 2025 metų veiklos ataskaitos. Administracijos direktorė Jūratė Mickevičienė apžvelgė svarbiausius darbus ir projektus, o savivaldybės kontrolierė Violeta Gaidienė sulaukė padėkos už savivaldybės veiklos vertinimą ir priežiūrą.

    Prienų rajono savivaldybės informacija.