CP v2

Tag: Socialinė parama

  • Būsto pritaikymas neįgaliesiems: nuo gegužės 12 dienos prašymai priimami ir per SPIS

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos asmenys su negalia arba jų atstovai prašymus dėl būsto ir aplinkos pritaikymo gali pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS.

    Ši galimybė skirta gyventojams, kurie pagal galiojančią tvarką turi teisę į būsto ir aplinkos pritaikymą, o sprendimas dėl paslaugos skyrimo priimamas įvertinus individualų poreikį.

    Kam reikalingas būsto pritaikymas?

    Būsto pritaikymas dažniausiai apima sprendimus, kurie padeda žmogui saugiau judėti namuose ir sumažina kritimų riziką, ypač vonios kambaryje, koridoriuose ar prie įėjimo.

    Praktikoje tai gali reikšti patogesnį patekimą į būstą, geriau pritaikytas sanitarines patalpas, pašalintus slenksčius ar kitus kasdienybę apsunkinančius barjerus, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau.

    Kaip pateikti prašymą?

    Prašymą dabar galima pateikti per SPIS, todėl daliai gyventojų nebereikia vykti į įstaigą vien dėl dokumentų pateikimo, o procesas tampa paprastesnis ir greitesnis.

    Alternatyviai prašymai priimami ir įprastais būdais: kreipiantis į seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą arba į Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrių.

    Ką verta žinoti prieš teikiant?

    Teikiant prašymą svarbu tiksliai aprašyti, kokie kasdieniai sunkumai kyla namuose ir kokių pakeitimų reikia, nes būsto pritaikymas planuojamas pagal konkrečią situaciją, o ne pagal bendrą sprendimą visiems.

    Jei prašymą teikia atstovas, paprastai prireikia dokumentų, patvirtinančių atstovavimą, todėl prieš pildant paraišką verta pasiruošti reikiamus duomenis ir įsitikinti, kad jie aktualūs.

  • Socialinė kortelė Vilniuje: kas gali gauti paramą ir kada 2026 metais bus pervedami pinigai

    Vilniuje pagal projektą „Materialinio nepritekliaus mažinimas Lietuvoje“ nepasiturintiems gyventojams skiriama parama socialine kortele. Ji suteikia galimybę patiems pasirinkti, kur ir kokias būtiniausias prekes įsigyti iš dalyvaujančių prekybos tinklų.

    Socialine kortele Vilniaus mieste galima atsiskaityti prekybos tinkluose „IKI“, „Rimi“, „Maxima“, „Lidl“, taip pat „Grūstė“ ir „Aibė“. Vienai šeimai išduodama viena kortelė, o apie atsiėmimo laiką ir vietą gyventojai informuojami trumpąja sms žinute.

    Kiek laiko galioja parama?

    Teisę į paramą gavusiems asmenims ji paprastai skiriama vieneriems metams, iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Jei pasikeičia pajamos ar materialinė padėtis, apie tai reikia pranešti ne vėliau kaip per vieną mėnesį, nes tai gali turėti įtakos teisei gauti paramą.

    Dėl kortelės atsiėmimo gyventojai kreipiasi į labdaros ir paramos fondą „Maisto bankas“. Kortelė skirta tam, kad žmogus galėtų planuoti pirkinius pagal realius poreikius, o ne gautų iš anksto sukomplektuotą krepšelį.

    Ką galima pirkti, o ko ne?

    Kortele galima įsigyti maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių, pavyzdžiui, asmens higienos, buities, namų švaros priemonių, kūdikių prekių, drabužių ar avalynės. Toks modelis vis dažniau taikomas Europoje, nes leidžia lanksčiau reaguoti į skirtingus namų ūkių poreikius.

    Tačiau yra aiškių ribojimų: kortele negalima pirkti alkoholinių gėrimų, tabako, loterijos bilietų. Taip pat ja negalima apmokėti trečiųjų šalių paslaugų, pavyzdžiui, sąskaitų, ar įsigyti telefono papildymo kortelių.

    Kas gali gauti socialinę kortelę?

    Vilniaus miesto gyventojai gali pretenduoti į paramą, jei vidutinės mėnesinės pajamos vienam asmeniui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 349,50 euro per mėnesį, kai 1 VRP siekia 233 eurus. Vertinant pajamas, atsižvelgiama į namų ūkio sudėtį ir gaunamų pajamų šaltinius.

    Išimtiniais atvejais parama gali būti skiriama ir tada, kai pajamos viršija 1,5 VRP, bet neviršija 2,5 VRP, tai yra 582,50 euro per mėnesį, pateikus tai pagrindžiančius dokumentus. Tokios situacijos dažniausiai siejamos su negalia, vienišu vaikų auginimu, daugiavaikėmis šeimomis ar staigiu finansinės padėties pablogėjimu dėl ligos ar kitų aplinkybių.

    Kai kuriais atvejais parama gali būti skiriama ir nevertinant pajamų, pavyzdžiui, po gaisro ar stichinės nelaimės, jei dėl jos kreipiamasi per nustatytą laiką. Taip pat numatytos sąlygos šeimoms, netekusioms maitintojo, kai kreipiamasi per ribotą mėnesių skaičių.

    Paramą gali gauti ir dalis užsieniečių, susijusių su prieglobsčio procedūromis Lietuvoje, kai taikomos teisės aktuose numatytos sąlygos. Kiekvienu atveju sprendimas priimamas įvertinus pateiktus duomenis ir dokumentus.

    „Socialinė kortelė leidžia žmonėms patiems pasirinkti, kas jiems svarbiausia, ir sumažina stigmos jausmą“, – teigiama programos įgyvendinimo aprašuose.

    Kaip pateikti prašymą ir kada pervedami pinigai?

    Prašymą dėl socialinės kortelės gyventojai gali pateikti keliais būdais: elektroniniu būdu per Socialinės paramos informacinę sistemą, kreipdamiesi į seniūnijų gyventojus aptarnaujančius socialinius darbuotojus sutartu laiku, pateikdami dokumentus nuotoliniu būdu su kvalifikuotu elektroniniu parašu arba atvykę į savivaldybės klientų aptarnavimo centrą.

    Dažniausiai prašoma pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir duomenis apie pajamas per pastaruosius 3 mėnesius iki kreipimosi, o pasikeitus aplinkybėms – ir papildomus teisę į paramą patvirtinančius dokumentus. Jei dalies informacijos neįmanoma gauti iš informacinių sistemų, dokumentus tenka pateikti pačiam pareiškėjui.

    2026 metais vienam asmeniui numatyta 25 eurų suma per ketvirtį, o lėšos į korteles pervedamos 4 kartus per metus. Preliminarūs pervedimų terminai: kovo 20 dieną, birželio 15 dieną, rugsėjo 15 dieną ir gruodžio 15 dieną.

    Gyventojams svarbu nepamiršti, kad į kortelę pervestas lėšas būtina panaudoti iki kitų metų kovo 14 dienos. Nepanaudotos sumos vėliau anuliuojamos ir grąžinamos į bendrą projekto sąskaitą.

    Be socialinės kortelės, dalis vilniečių gali gauti ir maisto donacijų, surinktų iš prekybos vietų, gamintojų ar paramos akcijų. Nurodoma, kad vienam paramos gavėjui per ketvirtį skiriama ne mažiau kaip 5 kilogramai maisto donacijų, o jų kiekis gali priklausyti nuo šeimos narių skaičiaus.

  • Eid-ul-Adha proga Trakų rajone išdalinta parama: „Ahmadija Lietuva“ rėmė 25 šeimas

    Eid-ul-Adha proga Trakų rajone išdalinta parama: „Ahmadija Lietuva“ rėmė 25 šeimas

    Per musulmonų šventę Eid-ul-Adha Trakų rajone surengta labdaros akcija, kurios metu socialiai pažeidžiamiems žmonėms perduota maisto parama. Iniciatyvą įgyvendino asociacija „Ahmadija Lietuva“ kartu su tarptautine humanitarine organizacija „Humanity First Vokietija“.

    Organizacija „Humanity First“ veikia nuo 1995 metais ir vykdo humanitarinės pagalbos projektus įvairiose šalyse, teikdama paramą nepriklausomai nuo žmonių tautybės ar religijos. Jos veikla apima ir skubią pagalbą krizių metu, ir ilgalaikes socialinės pagalbos programas bendruomenėse.

    Šventės tradicija virto pagalba

    Eid-ul-Adha laikoma laiku, kai tikintieji skatinami dalytis su tais, kuriems paramos reikia labiausiai. Viena svarbiausių šventės tradicijų yra dalies maisto skyrimas artimiesiems, kaimynams ir stokojantiems, taip pabrėžiant solidarumo ir tarpusavio pagalbos principus.

    Šios tradicijos dvasia Trakų rajone buvo įgyvendinta praktiniais darbais: paramos paketai pasiekė šeimas ir žmones, kurie susiduria su kasdieniais finansiniais sunkumais. Akcijos organizatoriai pabrėžė, kad svarbiausia yra ne tik perduoti produktus, bet ir parodyti dėmesį bei palaikymą.

    Parama pasiekė centrą ir Caritas

    Asociacijos nariai aplankė Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centrą, kur paramą perdavė šeimoms, auginančioms vaikus ir gaunančioms socialines paslaugas. Taip pat parama buvo dalijama Lentvario parapijos Caritas lankytojams.

    Iš viso maisto parama pasiekė 25 šeimas ir kitus paramos gavėjus. Susitikimai, pasak organizatorių, tapo proga ne tik suteikti materialinę pagalbą, bet ir stiprinti bendruomeniškumą bei tarpusavio supratimą.

    Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus teigimu, tokios iniciatyvos prisideda prie socialinės atskirties mažinimo ir atkreipia dėmesį į bendruomenės vaidmenį padedant labiausiai pažeidžiamiems žmonėms.

  • Nuo birželio 1 dienos keičiasi socialinė parama: kam didėja išmokos ir kas lengviau gaus kompensacijas

    Nuo birželio 1 dienos keičiasi socialinė parama: kam didėja išmokos ir kas lengviau gaus kompensacijas

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioję socialinės paramos pakeitimai paliečia tiek vaikus auginančias šeimas, tiek mažesnes pajamas gaunančius gyventojus. Pokyčiais siekiama aiškiau atskirti paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia, kartu mažinant biurokratiją ir stiprinant paskatas grįžti į darbo rinką.

    Vienas svarbiausių naujovių akcentų – nauja vaiko priežiūros išmoka tėvams, kurie neturi reikiamo socialinio draudimo stažo ir dėl to negauna „Sodros“ mokamos išmokos. Nustatyta, kad tokiais atvejais kas mėnesį bus mokama 444 eurų išmoka, skirta šeimoms, auginančioms vaiką iki dvejų metų.

    Išmokos šeimoms: kas keičiasi?

    Kartu didinama vienkartinė išmoka gimus vaikui – ji siekia 1 036 eurus ir taikoma vaikams, gimusiems nuo birželio 1 dienos. Ši priemonė siejama su bendru tikslu amortizuoti pirmuosius kūdikio priežiūros kaštus, kurie dažniausiai išauga dar prieš grįžtant į įprastą pajamų ritmą.

    Keičiasi ir galimybės gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką šeimoms, kuriose vienas iš tėvų dirba, o kitas mokosi. Numatyta, kad dėl šios išmokos galės kreiptis ir tie, kurie mokosi mokykloje, profesinėje mokykloje ar studijuoja aukštojoje mokykloje, įskaitant doktorantūrą ir rezidentūrą.

    Didesnės ribos turtui ir santaupoms

    Socialinės paramos gavėjams aktualus pokytis – palankesnis turto vertinimas. Padidintos piniginių lėšų normos, pagal kurias vertinama, ar asmuo arba šeima turi per daug santaupų socialinei pašalpai ar būsto šildymo kompensacijai gauti.

    Nustatyta, kad vienam gyvenančiam asmeniui arba pirmajam šeimos nariui taikoma riba – iki 30 valstybės remiamų pajamų dydžių, antram suaugusiam šeimos nariui – iki 20, o už kiekvieną vaiką – iki 10. Praktikoje tai reiškia, kad daugiau žmonių nepraras teisės į paramą vien dėl to, kad turi nedideles sukauptas santaupas nenumatytiems atvejams.

    Taip pat plečiamas leistinas būsto plotas individualiuose namuose: normatyvas padidintas 1,5 karto – nuo 60 iki 90 kvadratinių metrų. Tai aktualu regionuose, kur dažniau gyvenama nuosavuose namuose, o pats plotas ne visada atspindi realią finansinę situaciją.

    Paskatos grįžti į darbą

    Pokyčiai numato daugiau lankstumo dirbantiems ne visą darbo dieną: atsisakyta reikalavimo išdirbti nustatytą valandų skaičių, kuris anksčiau kai kuriems gyventojams tapdavo kliūtimi išlaikyti paramą pereinamuoju laikotarpiu. Šiuo sprendimu siekiama, kad net ir mažesnis darbo krūvis būtų laikomas žingsniu į finansinį savarankiškumą.

    Įsidarbinus numatyta papildoma apsauga: žmogus dar 6 mėnesius gali gauti 100 proc. iki tol mokėtos socialinės pašalpos dydžio išmoką. Taip pat sutrumpintas reikalaujamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo – iki 3 mėnesių.

    Papildoma parama po įsidarbinimo taikoma ir tiems, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje nebuvo privaloma, pavyzdžiui, slaugantiems artimuosius ar auginantiems mažamečius vaikus. Tokiu būdu siekiama, kad perėjimas iš paramos į darbą būtų sklandesnis ir finansiškai saugesnis.

    Numatyti ir svarbūs pakeitimai vienišiems tėvams: tais atvejais, kai tėvystė nenustatyta arba išlaikymas nepriteistas, šeima gali 12 mėnesių nuo kreipimosi dienos gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas. Per šį laiką reikės imtis teisinių veiksmų dėl tėvystės nustatymo ar išlaikymo priteisimo, kad parama galėtų būti tęsiama.

    Šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, nustatyta, kad į šeimos pajamas neįskaitoma vaikams mokama šalpos negalios pensija. Ši nuostata taikoma ir besimokantiems jaunuoliams iki 24 metų, kuriems nustatytas 45 proc. ir didesnis netektas dalyvumas.

    Keičiasi ir visuomenei naudingos veiklos taikymas: pirmiausia socialinės pašalpos gavėjams bus siūloma dalyvauti Užimtumo didinimo programose, mokymuose ar projektuose, kurie padeda įsidarbinti. Visuomenei naudingai veiklai bus pasitelkiami tik darbingi, nedirbantys ir nesimokantys asmenys, kurie pašalpą gauna ilgiau nei 3 mėnesius ir atsisako dalyvauti aktyviose priemonėse.

  • Materialinio nepritekliaus mažinimas: kam priklauso socialinė kortelė ir kada pervedami 25 eurai

    Materialinio nepritekliaus mažinimas: kam priklauso socialinė kortelė ir kada pervedami 25 eurai

    Materialinio nepritekliaus mažinimo (MNM) programa skirta itin mažas pajamas gaunantiems žmonėms, kad dalį būtinių išlaidų maistui ir kasdienėms prekėms jie galėtų padengti valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis. Pagrindinis principas paprastas: parama teikiama per socialines korteles, o žmogus pats nusprendžia, ką pirkti.

    Projektas vykdomas nuo 2024 metų sausio 1 dienos iki 2027 metų gruodžio 31 dienos. MNM lėšos nukreipiamos ne tik pirkiniams per socialinę kortelę, bet ir maisto donacijoms bei papildančioms veikloms, pavyzdžiui, konsultacijoms ar mokymams, kurie padeda spręsti ilgalaikes socialines problemas.

    Kaip veikia socialinė kortelė?

    Pagal programą paramos gavėjams išduodama socialinė kortelė, į kurią periodiškai pervedamos lėšos. Vienai šeimai išduodama viena kortelė, o parama paprastai skiriama vieneriems metams, iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos.

    Svarbu laiku informuoti savivaldybę apie pasikeitusią finansinę situaciją ar šeimos sudėtį. Pareiškėjai apie pokyčius turi pranešti ne vėliau kaip per mėnesį, nes tai gali turėti įtakos teisei gauti paramą.

    Kiek pinigų pervedama ir kada?

    Vienam asmeniui kiekvieną ketvirtį skiriama po 25 eurus, o bendra suma priklauso nuo namų ūkio narių skaičiaus. Lėšos pervedamos keturis kartus per metus: kovo 20 dieną, birželio 15 dieną, rugsėjo 15 dieną ir gruodžio 15 dieną.

    Gyventojams primenama, kad pervestas lėšas būtina panaudoti iki kitų metų kovo 14 dienos. Nepanaudotos sumos vėliau anuliuojamos ir grąžinamos į bendrą projekto sąskaitą.

    Kas gali gauti paramą ir ką leidžiama įsigyti?

    Teisę gauti socialinę kortelę ir maisto donacijas turi žmonės, kurių vidutinės mėnesinės pajamos neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio per mėnesį. Savivaldybė gali taikyti išimtis, jei pajamos viršija 1,5 VRP, bet neviršija 2,5 VRP, pavyzdžiui, pensinio amžiaus asmenims, asmenims su negalia, daugiavaikėms šeimoms ar stichinės nelaimės atvejais.

    Kortele galima atsiskaityti už maisto produktus ir būtinojo vartojimo prekes, tokias kaip asmens higienos, buities ar kūdikių prekės, taip pat drabužiai ar avalynė. Draudžiama pirkti alkoholį, tabaką, loterijos bilietus ir apmokėti trečiųjų šalių paslaugas, pavyzdžiui, sąskaitas ar telefono papildymą.

    Kartu su socialine kortele galima gauti ir maisto donacijų, kurios surenkamos iš prekybos vietų, gamintojų ar paramos akcijų metu. Nurodoma, kad vienam paramos gavėjui per ketvirtį turi tekti ne mažiau kaip 5 kilogramai maisto donacijų.

    Prašymą dėl socialinės kortelės galima pateikti elektroniniu būdu per SPIS sistemą arba kreiptis į Socialinės paramos skyriaus specialistus pagal deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą iš anksto suderintu laiku. Dažniausiai prašoma pateikti asmens tapatybės dokumentą ir duomenis apie pajamas per paskutinius 3 mėnesius iki kreipimosi.

  • Socialinė kortelė 2026 metais: kam ji priklauso, kiek skiriama ir iki kada Švenčionių rajone teikti prašymą

    Nuo 2024 metų mažas pajamas gaunantiems gyventojams skiriama socialinė kortelė, kuria galima įsigyti maisto produktus ir kitas būtiniausias prekes. Kortelė skirta materialinio nepritekliaus mažinimo priemonei įgyvendinti ir padeda žmonėms lanksčiau planuoti kasdienes išlaidas.

    Kortele galima atsiskaityti už maistą, buities apyvokos daiktus, asmens higienos priemones, drabužius ar avalynę. Alkoholinių gėrimų, tabako gaminių ir loterijos bilietų įsigyti negalima.

    Kas gali gauti socialinę kortelę?

    Kortelę gali gauti arba pratęsti jos galiojimą asmuo, kurio vidutinės mėnesinės pajamos neviršija 349,50 euro per mėnesį. Vertinant teisę į paramą paprastai atsižvelgiama į pajamas per 3 mėnesius iki kreipimosi.

    Išimties tvarka kortelė gali būti skiriama ir tuomet, kai bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam nariui, arba vienam gyvenančiam asmeniui, neviršija 582,50 euro per mėnesį. Ši galimybė taikoma tikslinėms grupėms, kai socialinė situacija yra sudėtingesnė.

    Į išimties atvejus gali patekti vienas gyvenantis asmuo ar šeima, kurioje yra asmuo su negalia, vienas iš tėvų augina vaiką ar vaikus, taip pat šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų. Kortelė gali būti skiriama ir vaiką globojančioms šeimoms bei asmenims nuo 18 metų, kuriems paskirta globos ar rūpybos išmoka.

    Teisę į kortelę išimties tvarka gali turėti prieglobsčio prašytojai ir trečiųjų šalių piliečiai. Taip pat numatyta galimybė pensinio amžiaus asmeniui, gyvenančiam vienam, o bendrai gyvenantiems pensinio amžiaus asmenims taikoma riba, kai pajamos neviršija 512,60 euro per mėnesį.

    Kokius dokumentus reikia pateikti?

    Kreipiantis dėl socialinės kortelės paprastai reikalingas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, o teikiant prašymą elektroniniu būdu asmuo identifikuojamas nuotoliniu būdu. Taip pat būtina pateikti dokumentus apie gautas pajamas per 3 mėnesius iki kreipimosi.

    Jei per pastaruosius 3 mėnesius pasikeitė pajamų šaltinis ar šeimos sudėtis, gali būti vertinamos kreipimosi mėnesio pajamos. Prireikus prašoma ir papildomų dokumentų, patvirtinančių teisę į paramą, kai duomenų neįmanoma gauti iš informacinių sistemų.

    Terminai ir pervedimų datos 2026 metais

    Norint gauti lėšas į kortelę už trečią ketvirtį, prašymą reikia pateikti iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos. Pervedimų grafikas planuojamas iš anksto, todėl gyventojams svarbu nepraleisti nustatytų terminų.

    Numatyta, kad į kortelę vienam asmeniui per ketvirtį bus pervedama 25 eurai. 2026 metais lėšos planuojamos pervesti birželio 15 dieną, rugsėjo 15 dieną ir gruodžio 15 dieną.

    Švenčionių rajono gyventojai prašymus gali teikti seniūnijose atsakingiems darbuotojams arba per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą. Jei kyla klausimų dėl pajamų vertinimo ar reikalingų dokumentų, gyventojams rekomenduojama iš anksto pasikonsultuoti savivaldybėje.

    „Socialinė kortelė leidžia paramą panaudoti pagal realius šeimos poreikius, o ne tik iš anksto suformuotais paketais“, – sakė Socialinės paramos skyriaus atstovas.

  • Materialinio nepritekliaus mažinimo programa 2026 metais: kam priklauso parama ir kaip ją gauti

    Materialinio nepritekliaus mažinimo programa 2026 metais: kam priklauso parama ir kaip ją gauti

    2021–2027 metų Materialinio nepritekliaus mažinimo programa skirta padėti itin mažas pajamas gaunantiems žmonėms lengviau apsirūpinti maistu ir būtiniausiomis prekėmis. Parama teikiama taip, kad šeimos biudžete liktų daugiau lėšų kitoms išlaidoms, pavyzdžiui, mokesčiams, vaistams ar būsto reikmėms.

    Pagrindinė programos tikslinė grupė – gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio per mėnesį vienam asmeniui, tai yra 349,50 eurų. Išimtiniais atvejais gali būti taikoma didesnė riba – iki 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 582,50 eurų per mėnesį vienam asmeniui.

    Paramos gavėjus nustato savivaldybių administracijos, vertindamos gyventojų situaciją pagal piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams tvarką. Tai reiškia, kad sprendimas dėl teisės gauti paramą priimamas individualiai, o lėšos nukreipiamos tiems, kuriems pagalba reikalingiausia.

    Paramą gavę žmonės gali naudotis socialine kortele ar jai lygiaverte kortele ir už skirtas lėšas įsigyti maisto produktų bei kitų būtiniausių prekių. Paprastai tai apima higienos priemones, buities prekes, kūdikių reikmenis, drabužius ar avalynę, tačiau alkoholinių gėrimų, tabako ir loterijos bilietų įsigyti negalima.

    Taip pat negalima atsiskaityti už trečiųjų šalių paslaugas, todėl parama orientuota į kasdienius poreikius ir tiesioginį vartojimą. Programos finansavimas skiriamas iš Europos Sąjungos Materialinio nepritekliaus mažinimo programos lėšų.

    Kaip pateikti prašymą 2026 metų paramai

    Prašymai 2026 metų paramai gauti priimami nuo 2025 metų gruodžio 1 dienos. Kupiškio rajone prašymai priimami seniūnijose pagal faktinę gyvenamąją vietą, o miesto gyventojai gali kreiptis į Kupiškio socialinių paslaugų centrą.

    Kreiptis gali Kupiškio rajono savivaldybės gyventojai, kurie deklaravę gyvenamąją vietą savivaldybėje arba joje faktiškai gyvena, taip pat svarbu, kad parama pagal šią programą nebūtų gaunama kitoje savivaldybėje. Gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys prašymus teikia pagal faktinę gyvenamąją vietą.

    Prašymą galima pateikti ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą. Tai aktualu tiems, kurie nori sutaupyti laiko ir prašymą pateikti nuotoliniu būdu.

    Kiek lėšų skiriama ir kada jos pervedamos

    2026 metais vienam asmeniui kiekvieną ketvirtį skiriama 25 eurai. Jei namų ūkyje gyvena keli asmenys, suma dauginama pagal šeimos narių skaičių ir pervedama į vieną socialinę kortelę, išduotą bendrai gyvenantiems asmenims.

    Pavyzdžiui, keturių asmenų šeimai kas ketvirtį skiriama 100 eurų, kuriuos galima panaudoti parduotuvėse atsiskaitant socialine kortele. Lėšos į korteles pervedamos keturis kartus per metus – kovo mėnesį, birželio mėnesį, rugsėjo mėnesį ir gruodžio mėnesį.

    2026 metais skirtas lėšas bus galima naudoti nuo jų pervedimo momento iki 2027 metų kovo 14 dienos. Tai suteikia daugiau lankstumo planuojant pirkinius ir paskirstant išlaidas per ilgesnį laikotarpį.

    Kur išduodamos kortelės ir kur jas galima naudoti

    Kupiškio rajone socialinės kortelės išduodamos pagal pasirinktą prekybos tinklą, tarp jų – IKI, Maxima ir Aibė. Konkretų kortelės išdavimo ir naudojimo procesą savivaldybė derina su programos partneriais ir pasirinktomis prekybos įmonėmis.

    Už socialinių kortelių dalinimą ir keitimą atsakingas Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“. Kupiškyje kortelės dalinamos ir parama donacija teikiama Gedimino gatvėje 28, o informacija telefonu teikiama numeriu +370 659 55 402.

    Gyventojams, kurie svarsto teikti prašymą, rekomenduojama iš anksto pasitikslinti savo pajamas ir turimus dokumentus bei kreiptis į seniūniją ar socialinių paslaugų centrą. Tai padeda greičiau įvertinti teisę į paramą ir išvengti prašymo tikslinimo vėliau.

  • Socialinės išmokos birželį: kada pervedamos išmokos vaikams, socialinės ir kieto kuro kompensacijos

    Birželio mėnesį socialinės srities išmokos gyventojus pasieks skirtingomis dienomis, priklausomai nuo išmokos rūšies. Savivaldybės ir išmokas administruojančios įstaigos paprastai laikosi iš anksto skelbiamo grafiko, tačiau pervedimo laikas gali nežymiai kisti dėl bankų darbo.

    Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos numatytos pervesti birželio 10 dieną. Išmokos vaikams pagal pateiktą grafiką turėtų būti mokamos birželio 12 dieną.

    Kieto kuro kompensacijų pervedimai planuojami birželio 15 dieną, o kitos socialinės išmokos – birželio 16 dieną. Jei išmoka neįkrenta tą pačią dieną, dažniausiai verta palaukti iki artimiausios darbo dienos, nes pavedimai kartais įvykdomi su technine kelių valandų ar vienos dienos paklaida.

    Gyventojams, kuriems išmoka nepasiekia sąskaitos per įprastą laiką, rekomenduojama pirmiausia pasitikrinti banko sąskaitos išrašą ir nurodytus gavėjo duomenis. Jei neaiškumai išlieka, reikėtų kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių ar kitą išmoką administruojantį padalinį, kuris gali patikslinti mokėjimo būseną.

  • Visagino savivaldybės Socialinės paramos skyriuje – nauja specialistė: kas ji ir kuo rūpinsis

    Visagino savivaldybės Socialinės paramos skyriuje – nauja specialistė: kas ji ir kuo rūpinsis

    Visagino savivaldybės administracija pranešė, kad Socialinės paramos skyriuje prie komandos prisijungė nauja darbuotoja. Nuo 2026 metų birželio 2 dienos vyriausiosios specialistės pareigas pradėjo eiti Irina Aizpurve.

    Savivaldybė pažymėjo, kad nauja kolegė darbą pradeda viename jautriausių padalinių, kuriame gyventojams teikiama pagalba ir sprendžiami socialinės paramos klausimai. Įprastai tokios pareigos apima prašymų nagrinėjimą, konsultavimą ir sprendimų rengimą pagal galiojančią tvarką.

    „Linkime sėkmės, malonios darbo aplinkos, komandinio nusiteikimo ir puikių darbo rezultatų“, – pranešime nurodė Visagino savivaldybės administracija.

    Pastaraisiais metais savivaldybėms tenka vis daugiau užduočių socialinės paramos srityje, todėl personalo pokyčiai šiuose skyriuose dažnai susiję su siekiu užtikrinti sklandesnį aptarnavimą. Gyventojams tai ypač svarbu, nes sprendimai dėl paramos dažnai daro tiesioginę įtaką šeimų finansiniam stabilumui ir paslaugų prieinamumui.

    Visagino savivaldybė taip pat informavo, kad pranešimas parengtas remiantis savivaldybės pateikta informacija ir vizualine medžiaga. Dėl konkrečių Socialinės paramos skyriaus paslaugų ir priėmimo tvarkos gyventojai įprastai gali kreiptis į savivaldybės administraciją įprastais kontaktiniais kanalais.

  • Materialinio nepritekliaus mažinimo parama Kauno rajone: kur kreiptis ir kokias pajamas reikia atitikti?

    Materialinio nepritekliaus mažinimo parama Kauno rajono savivaldybėje teikiama pagal 2021–2027 metų programą, skirtą padėti gyventojams įsigyti būtiniausių maisto ir kasdienių prekių. Parama gali būti suteikiama socialine ar jai lygiaverte kortele ir arba donacijomis, priklausomai nuo nustatytos tvarkos.

    Dėl paramos gyventojai gali kreiptis į seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Prašymą taip pat galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, pasirenkant materialinio nepritekliaus mažinimo programos prašymą socialinei kortelei gauti.

    Kas turi teisę gauti paramą?

    Parama paprastai skiriama, kai asmens ar šeimos vidutinės mėnesio pajamos neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio per mėnesį. Šiuo metu tai sudaro 349 eurus 50 centų, todėl vertinant teisę į paramą svarbiausia yra oficialiai apskaičiuotos vidutinės pajamos.

    Savivaldybės nustatytais išimties atvejais parama gali būti skiriama ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams, jei situacija laikoma socialiai jautria. Tokiais atvejais pajamų riba gali siekti 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 582 eurus 50 centų per mėnesį.

    Išimtys dažniausiai taikomos daugiavaikėms šeimoms, vienam iš tėvų, auginančiam vaiką ar vaikus, neįgaliems asmenims, senjorams, trečiųjų šalių piliečiams, prieglobsčio prašytojams. Taip pat vertinamos aplinkybės, kai parama reikalinga dėl nelaimės ar ligos.

    Kada pajamos nevertinamos?

    Yra situacijų, kai pajamos paramai gauti nevertinamos, pavyzdžiui, gaisro ar stichinės nelaimės atveju. Pajamų vertinimas taip pat gali būti netaikomas, kai vaikui ar vaikams miršta maitintojas ar maitintojai.

    Tokiais atvejais sprendimai paprastai priimami įvertinus faktines aplinkybes ir pateiktą informaciją, todėl gyventojams rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į seniūniją dėl individualaus situacijos įvertinimo.

    Kokius dokumentus reikia pateikti?

    Norint gauti socialinę kortelę ir arba donacijas, dažniausiai reikia užpildyti prašymą ir pateikti duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens paskutinių trijų mėnesių pajamas. Jei kreipimosi mėnesį pasikeitė pajamų šaltinis ar šeimos sudėtis, gali būti vertinamos ir kreipimosi mėnesio aplinkybės.

    Dokumentų apie pajamas pateikti nereikia, jeigu reikalinga informacija gaunama iš valstybės registrų ir informacinių sistemų. Praktikoje tai reiškia, kad dalis duomenų gali būti patikrinta automatiškai, tačiau pareiškėjui vis tiek svarbu pateikti teisingą informaciją apie savo situaciją.

    Taip pat būtina sąlyga, kad asmuo būtų deklaravęs gyvenamąją vietą Kauno rajone arba čia faktiškai gyventų ir tuo pačiu metu negautų materialinio nepritekliaus mažinimo paramos kitoje savivaldybėje. Dėl socialinės kortelės išdavimo ir donacijų teikimo tvarkos tiksliausią informaciją suteikia konkreti seniūnija.

    Prašymus paramai gauti reikia teikti iš naujo kiekvieniems kalendoriniams metams. Jei parama reikalinga 2026 metams, prašymus galima teikti nuo einamųjų metų gruodžio 1 dienos.