Tag: Socialinė parama

  • Vokietijos pensijų paradoksas: kodėl net solidžių išmokų šalyje daugėja prašančių socialinės paramos

    2024 metų pabaigoje apie 740 000 pensinio amžiaus žmonių Vokietijoje gavo bazinę socialinę paramą senatvėje. Tai vienas didžiausių rodiklių nuo tada, kai šalyje nuosekliai kaupiama tokia statistika, ir jis atkreipia dėmesį į augančią skurdo riziką tarp vyresnių gyventojų.

    Socialinės apsaugos analitikai pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne vien pačiame pensijų dydyje, o bendrame pajamų ir išlaidų santykyje. Daliai senjorų išmokos nepasiveja būsto, šildymo, sveikatos priežiūros ir kasdienių paslaugų kainų, todėl net reguliari pensija ne visada garantuoja finansiškai saugią senatvę.

    Kas laikoma maža pensija?

    Viešuose Vokietijos socialinės politikos vertinimuose dažnai remiamasi skurdo rizikos riba, kuri apskaičiuojama pagal medianines pajamas. Pastaraisiais metais vienišam žmogui ji neretai siejama su maždaug 1 380 eurų per mėnesį lygiu, o dalies pensininkų pajamos yra reikšmingai mažesnės.

    Praktikoje tai reiškia, kad žmogus gali gauti, pavyzdžiui, apie 1 100 eurų per mėnesį, tačiau po nuomos, komunalinių mokesčių ir būtinų vaistų išlaidų kasdienėms reikmėms lieka per mažai. Tokiose situacijose net keli šimtai eurų papildomos paramos gali tapti lemiamu skirtumu tarp minimalaus stabilumo ir skolų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į struktūrines priežastis: mažesnes pensijas dažniau turi žmonės su pertraukomis karjeroje, dirbę ne visą darbo laiką, ilgiau buvę nedarbingi ar auginę vaikus. Dėl to atotrūkis ryškesnis tarp moterų ir vienišų senjorų, taip pat tarp regionų, kuriuose atlyginimai istoriškai buvo mažesni.

    Kodėl dalis žmonių paramos neprašo?

    Paradoksalu, tačiau net ir turėdami teisę į išmokas, ne visi senjorai kreipiasi pagalbos. Tam įtakos turi informacijos stoka, sudėtingesnės administracinės procedūros, baimė dėl biurokratijos ar asmeninis nenoras pripažinti finansinių sunkumų.

    Vokietijoje bazinė socialinė parama senatvėje skirta tiems, kurie nebegali užsitikrinti minimalaus pragyvenimo lygio iš pensijos ir kitų pajamų. Paprastai vertinamos ne tik žmogaus pajamos, bet ir būsto išlaidos, o teisė į paramą dažniausiai peržiūrima periodiškai, kad būtų atnaujinti duomenys apie situaciją.

    Šalia to auga ir politinės diskusijos dėl senatvės skurdo mažinimo priemonių. Jose svarstoma, kaip geriau pasiekti pažeidžiamiausias grupes, supaprastinti kreipimosi procesą ir labiau atliepti realias pragyvenimo išlaidas, kurios skirtinguose miestuose gali labai skirtis.

  • Socialinių išmokų prašymai Švenčionyse: startuoja išankstinė registracija internetu priėmimui

    Švenčionių rajono savivaldybės administracija praneša įdiegusi išankstinę registraciją internetu gyventojų priėmimui dėl socialinių išmokų ir kompensacijų. Registracija skirta tiems, kurie nori pateikti prašymus, gauti konsultaciją ar pagalbą pildant dokumentus.

    Savivaldybė akcentuoja, kad išankstinė registracija leidžia pasirinkti patogų vizito laiką ir sumažina laukimą eilėse. Tai ypač aktualu gyventojams, kurie atvyksta iš atokesnių vietovių ar turi ribotas galimybes ilgiau laukti priėmimo.

    Registruotis priėmimui arba atšaukti jau atliktą registraciją galima savivaldybės nurodytoje registracijos sistemoje. Savivaldybė taip pat primena, kad atvykus be registracijos gyventojai ir toliau bus aptarnaujami gyvos eilės principu, tačiau pirmenybė bus teikiama užsiregistravusiems iš anksto.

    Norint pateikti prašymus nuotoliniu būdu, išlieka ir kitos galimybės. Prašymus galima teikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos informacinę sistemą, taip pat pateikti el. paštu, jei dokumentai pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.

    Jeigu prašymas teikiamas paštu, savivaldybė nurodo galimybę siųsti užpildytus ir pasirašytus dokumentus kartu pridėjus asmens dokumento kopiją. Dėl konkrečių priėmimo klausimų gyventojams rekomenduojama iš anksto pasiruošti reikalingus duomenis ir dokumentus, kad konsultacija vyktų sklandžiai.

  • Pagėgių savivaldybė startuoja su 2026 metų užimtumo didinimo programa: kas gali gauti pagalbą?

    Pagėgių savivaldybėje pradedama įgyvendinti 2026 metų užimtumo didinimo programa, skirta padėti darbo ieškantiems gyventojams sugrįžti į darbo rinką ir atnaujinti praktinius įgūdžius. Programoje numatytos tiek paslaugos, tiek laikino užimtumo galimybės, susijusios su visuomenei naudingais darbais.

    Pagrindinis programos tikslas – didinti gyventojų užimtumą ir sudaryti sąlygas bedarbiams bei piniginės socialinės paramos gavėjams lengviau integruotis į darbo rinką. Prioritetas skiriamas asmenims, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje ir kuriems aktualus įgūdžių atnaujinimas bei nuoseklus pasirengimas darbui.

    Programoje taip pat keliama užduotis padidinti galimybes susirasti nuolatinį darbą, suteikiant reikalingas paslaugas tiems, kurie ruošiasi darbo rinkai. Praktikoje tai reiškia, kad pagalba orientuota į konkrečių kliūčių užimtumui mažinimą, atsižvelgiant į individualią situaciją.

    Numatyta, kad programos metu bus tvarkomos savivaldybės bendro naudojimo viešosios erdvės ir atliekami kiti vietos bendruomenei naudingi darbai. Tokie darbai dažnai padeda žmonėms palaikyti darbo ritmą, įgyti ar prisiminti kasdienius darbo įpročius ir sustiprinti motyvaciją grįžti į nuolatinį užimtumą.

    Įgyvendinant programą, iki 50 tikslinės grupės asmenų Pagėgių savivaldybėje galės gauti nemokamas paslaugas, pritaikytas pagal individualius poreikius. Savivaldybė nurodo, kad paslaugos bus teikiamos asmenims, turintiems darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, o esant poreikiui – ir kitiems asmenims, kuriems tokia parama numatyta teisės aktuose.

    Užimtumo didinimo programos savivaldybėse yra viena iš priemonių, kuri praktiniu lygmeniu jungia socialinę paramą, aktyvios darbo rinkos politiką ir vietos infrastruktūros priežiūrą. Tokios programos paprastai vertinamos pagal tai, kiek dalyvių po laikino užimtumo ar paslaugų paketo pereina į stabilesnį darbą arba įgyja aiškesnį planą, kaip toliau siekti užimtumo.

    Dėl dalyvavimo programoje ir konkrečių paslaugų apimties gyventojams aktualu sekti savivaldybės skelbiamą informaciją bei derinti veiksmus su Užimtumo tarnyba. Sprendimas dėl paslaugų ir įtraukimo dažniausiai siejamas su asmens statusu, registracija ir individualiai nustatytais poreikiais.

  • Šiauliuose startuoja vasaros stovyklos vaikams: 26 programos ir aišku, kam kompensuos viską

    Šiauliuose startuoja vasaros stovyklos vaikams: 26 programos ir aišku, kam kompensuos viską

    Artėjant mokinių vasaros atostogoms, Šiaulių miesto savivaldybė paskelbė šių metų stovyklų pasiūlą vaikams. Mieste ir už jo ribų planuojamos 26 skirtingų krypčių stovyklos, kuriose, kaip numatyta, turiningai laiką leis 1 202 mokiniai.

    Stovyklų organizatoriai siūlys tiek dienines, tiek turistines, mobilias ir stacionarias programas, kad vaikai galėtų rinktis pagal pomėgius ir šeimos galimybes. Savivaldybė pabrėžia, kad stovyklos orientuotos ne tik į poilsį, bet ir į įgūdžių ugdymą bei prasmingą užimtumą.

    Datos ir stovyklų kryptys

    Skelbiama, kad stovyklos vyks nuo birželio 22 dienos iki rugpjūčio 21 dienos. Per šį laikotarpį numatyta sporto, kūrybinio ir mokslinio pažinimo, tautinio ir pilietinio ugdymo, sveikos gyvensenos bei mišrios krypties programų.

    Platesnė krypčių įvairovė leidžia taikyti skirtingas veiklas pagal amžių ir poreikius: nuo aktyvių užsiėmimų lauke iki kūrybinių dirbtuvių ar edukacinių išvykų. Tokie formatai pastaraisiais metais ypač vertinami tėvų, ieškančių ne tik priežiūros, bet ir kokybiško turinio.

    Finansavimas ir kam taikoma didžiausia parama

    Vaikų vasaros poilsiui Šiaulių miesto savivaldybė numatė 119 000 eurų. Dalį stovyklų savivaldybė finansuoja taip, kad tėvams sumažėtų galutinė kaina, o jautriausioms grupėms numatytas pilnas apmokėjimas.

    Visiškai apmokamos stovyklos skiriamos socialiai remtiniems Lietuvos vaikams ir nuo karo nukentėjusiems ukrainiečių vaikams. Nurodoma, kad šiais atvejais parama siekia iki 50 eurų per dieną vienam vaikui ir yra kompensuojama pilnai.

    Kitoms programoms taikomas dalinis finansavimas: dieninėms stovykloms numatyta 10 eurų per dieną vienam vaikui, o mobiliosioms ir stacionarioms stovykloms – 20 eurų per dieną vienam vaikui. Savivaldybė akcentuoja, kad toks modelis padeda suderinti prieinamumą ir galimybę pasiūlyti platesnį programų spektrą.

    Kur vyks stovyklos ir kur ieškoti informacijos

    Stovyklos planuojamos ne tik Šiauliuose ar jų apylinkėse, bet ir kitose Lietuvos vietovėse, tarp jų Palangoje, Papilėje, Visagine, Kretingalėje ir Trakuose. Išvykstamosios programos dažnai derina poilsį su pažintinėmis veiklomis, todėl tėvams svarbu iš anksto įvertinti trukmę, apgyvendinimo sąlygas ir kelionės organizavimą.

    Detali informacija apie konkrečias stovyklas, organizatorius, vietas ir kontaktus skelbiama Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainės skiltyje Švietimo veiklos, poskyryje Neformalusis švietimas. Savivaldybė ragina registraciją planuoti iš anksto, nes populiariausios pamainos dažniausiai užsipildo pirmos.

    „Vasaros stovyklos vaikams yra ir poilsis, ir galimybė augti: išbandyti veiklas, susirasti draugų, sustiprinti savarankiškumą“, – sakė Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Orinta Tamutienė.

  • Kompensacijos už šildymą: iki balandžio 30 dienos dar galima atgauti išlaidas už visą sezoną

    Kompensacijos už šildymą: iki balandžio 30 dienos dar galima atgauti išlaidas už visą sezoną

    Gyventojai, kurie dar nespėjo pateikti prašymo dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, tai gali padaryti iki balandžio 30 dienos. Pateikus prašymą iki šios datos, kompensacija gali būti skiriama už visą šildymo sezoną nuo jo pradžios.

    Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu arba kreipiantis į savo savivaldybę. Dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos paprastai pakanka kreiptis vieną kartą per šildymo sezoną, o sprendimas taikomas visam laikotarpiui.

    „Pažeidžiami šalies gyventojai gauna ir gaus būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taigi gali jaustis finansiškai saugūs. Liko kelios dienos iki šildymo sezono pabaigos, todėl nespėjusius arba pavėlavusius raginu kreiptis ir pasinaudoti šia pagalba“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Jei dėl kompensacijos kreipiamasi jau pasibaigus šildymo sezonui, taikoma griežtesnė atgalinio kompensavimo taisyklė. Tokiu atveju kompensacija skiriama ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius, todėl dalies išlaidų gali nepavykti susigrąžinti.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad 2026 metais būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms gali prireikti apie 80 mln. eurų. Numatoma, kad kompensacijas gaus apie 190 tūkst. asmenų, o gavėjų skaičius, palyginti su 2025 metais, gali išaugti apie 38 proc.

    2025 metais būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per mėnesį gavo apie 138 tūkst. asmenų, o išlaidos kompensacijoms siekė apie 59 mln. eurų. Ministerija taip pat skelbia, kad 2026 metų sausio–kovo mėnesiais pateikta apie 125 tūkst. prašymų, tai yra maždaug 8 tūkst. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

    Siekiant užtikrinti, kad parama pasiektų žmones laiku, 2026 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžete piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams papildomai numatyta 48,4 mln. eurų. Ministerija pabrėžia, kad savivaldybėms, kurioms pritrūktų lėšų šiai paramai teikti, būtų skiriamas papildomas finansavimas.

  • Panevėžys primena: balandį dar galima pateikti prašymą šildymo kompensacijai už visą sezoną

    Panevėžio miesto savivaldybė primena, kad balandis yra paskutinis mėnuo pateikti prašymą būsto šildymo išlaidų kompensacijai, kad ji būtų skaičiuojama už visą 2025–2026 metų šildymo sezoną nuo jo pradžios. Laiku pateikta paraiška leidžia savivaldybei įvertinti teisę į paramą už visą šildymo laikotarpį, o ne tik nuo kreipimosi mėnesio.

    Kompensacijos skiriamos vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jei jie visą prašomą laikotarpį atitiko nustatytas sąlygas. Teisę į paramą paprastai turi gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą būste, o nuomojantis svarbu, kad nuomos sutartis būtų įregistruota Registrų centre.

    Kam vertinama teisė į kompensaciją?

    Vertinant teisę į kompensaciją, atsižvelgiama į kelis esminius kriterijus, tarp jų ir pajamas bei šeimos sudėtį. Taip pat kiekvienas vyresnis nei 18 metų asmuo, o tam tikrais atvejais ir vienas gyvenantis 16–18 metų jaunuolis, turi atitikti bent vieną užimtumo ar socialinės veiklos sąlygą.

    Tokios sąlygos gali būti darbas, mokymasis ar studijos, registracija Užimtumo tarnyboje, senatvės ar negalios pensijos gavimas, slauga ar kiti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatyti pagrindai. Savivaldybė taip pat vertina nuosavybės teise turimą turtą, kurio vertė neturi viršyti nustatytų normatyvų.

    Jei yra įsiskolinimų už šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį, kompensacijai gauti paprastai būtina su paslaugų tiekėju sudaryti skolos grąžinimo dalimis sutartį. Savivaldybės praktikoje tai laikoma svarbia sąlyga, kad parama būtų skiriama ir žmogus galėtų stabiliai atsiskaityti už paslaugas.

    Ką svarbu žinoti dėl deklaruotų asmenų?

    Panevėžyje atkreipiamas dėmesys ir į būste deklaruotus asmenis: jeigu kartu su kompensacijos prašančiu gyventoju yra deklaruotas, tačiau faktiškai negyvenantis žmogus, vertinama ir jo situacija. Tokiais atvejais jis turi pateikti atskirą prašymą ir reikalingus dokumentus.

    Nepateikus dokumentų, kompensacija gali nebūti skiriama ir kitam tame pačiame būste deklaruotam asmeniui. Ši nuostata paprastai netaikoma, kai būstas yra padalintas ir už paslaugas atsiskaitoma pagal atskiras sąskaitas.

    Kaip pateikti prašymą Panevėžyje?

    Prašymus Panevėžio miesto gyventojai gali pateikti keliais būdais, o patogiausias dažnai būna elektroninis. Paraiškas galima teikti per Socialinės paramos informacinę sistemą SPIS, kur gyventojai taip pat gauna pranešimus, kada reikėtų pateikti naują prašymą.

    Dokumentus galima pristatyti ir atvykus į Socialinių reikalų skyrių, iš anksto užsiregistravus internetu arba kreipiantis į Informacijos langelį. Taip pat leidžiama siųsti dokumentus paštu arba pateikti el. paštu su kvalifikuotu elektroniniu parašu, taip pat per įgaliotą atstovą.

    Gyventojams rekomenduojama nedelsti iki mėnesio pabaigos, nes prireikus patikslinti duomenis ar papildyti dokumentus procesas gali užtrukti. Kuo anksčiau pateikiamas prašymas, tuo sklandžiau savivaldybė gali įvertinti teisę į kompensaciją ir priimti sprendimą.

  • Būsto šildymo ir vandens kompensacijos 2025–2026 sezonui: balandžio 30 dieną – paskutinė diena kreiptis

    Būsto šildymo ir vandens kompensacijos 2025–2026 sezonui: balandžio 30 dieną – paskutinė diena kreiptis

    Balandžio 30 dieną yra paskutinė diena, kai gyventojai gali pateikti prašymą būsto šildymo, karšto vandens ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms gauti už 2025–2026 metų šildymo sezoną. Kompensacijos būtų taikomos nuo 2025 metų spalio 1 dienos, todėl savivaldybės ragina neatidėlioti prašymo pateikimo.

    Jei prašymas bus pateiktas pavėluotai, nuo 2026 metų gegužės 1 dienos kompensacijos bus skiriamos tik už du praėjusius mėnesius. Tai reiškia, kad kreipiantis 2026 metų gegužę kompensacija galėtų būti pritaikyta tik už kovą ir balandį, o kreipiantis birželį – tik už balandį.

    Tokia tvarka aktuali gyventojams, kurie prašymus linkę atidėti iki sezono pabaigos ar kreipiasi tik tada, kai išauga sąskaitos. Praktikoje tai gali reikšti prarastą dalį kompensacijos už ankstesnius mėnesius, jei dokumentai pateikiami per vėlai.

    Kur ir kaip pateikti prašymą?

    Prašymą galima pateikti atvykus į seniūniją pagal deklaruotos arba faktinės gyvenamosios vietos adresą. Taip pat dokumentus galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS.

    Dėl individualių situacijų, reikalingų dokumentų ar prašymo pildymo gyventojai gali kreiptis į gyvenamosios vietos seniūnijos socialinių išmokų specialistą. Tai ypač svarbu, jei pasikeitė šeimos sudėtis, pajamos ar būsto išlaidos, nes tokie pokyčiai gali turėti įtakos vertinimui.