CP v2

Tag: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

  • CEDAW išvados apie Lietuvą jau išverstos: ką Komitetas siūlo keisti dėl moterų teisių

    CEDAW išvados apie Lietuvą jau išverstos: ką Komitetas siūlo keisti dėl moterų teisių

    Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) 2026 metais vasario 23 dieną priėmė baigiamąsias pastabas dėl Lietuvos septintosios periodinės ataskaitos apie Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti tinkamą dokumento sklaidą, institucijoms pateiktas oficialus vertimas į lietuvių kalbą.

    Šios baigiamosios pastabos laikomos tarptautiniu Lietuvos pažangos lyčių lygybės ir moterų teisių srityje vertinimu. Jose paprastai įvardijami tiek pasiekti pokyčiai, tiek išliekantys iššūkiai, o kartu pateikiamos konkrečios rekomendacijos valstybės politikai ir praktikai.

    Ką apima CEDAW rekomendacijos?

    Komiteto rekomendacijos yra tiesiogiai susijusios su teisėkūra, viešosios politikos formavimu ir įgyvendinimu, administracine praktika, duomenų rinkimu bei mokymų organizavimu. Taip pat akcentuojama teisingumo vykdymo sritis, nes CEDAW ragina užtikrinti, kad Konvencijos nuostatos būtų realiai taikomos nacionaliniu lygmeniu.

    Baigiamosios pastabos institucijoms veikia kaip prioritetų žemėlapis iki kitos valstybės ataskaitos pateikimo. Jose pateikiamos kryptys, kurios gali būti svarbios peržiūrint teisės aktus, planuojant strateginius dokumentus ir vertinant sprendimų poveikį lyčių lygybei.

    Ko tikimasi iš institucijų?

    CEDAW pabrėžia koordinuotos ir sistemingos institucijų veiklos poreikį, aiškių ir išmatuojamų tikslų nustatymą bei veiksmingą stebėseną. Kartu akcentuojama atskaitomybė, kad pažanga būtų matuojama ne vien deklaracijomis, bet ir apčiuopiamais rezultatais.

    Dokumente taip pat išskiriamas kompetencijų stiprinimas, ypač tiems pareigūnams, kurie taiko teisę ir priima administracinius sprendimus. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį mokymams, vienodesnei taikymo praktikai ir aiškesniems procesams, kad moterų teisių apsauga būtų užtikrinama nuosekliai.

    Institucijos kviečiamos pagal savo kompetenciją susipažinti su CEDAW baigiamosiomis pastabomis, įvertinti jų aktualumą vykdomoms ir planuojamoms priemonėms bei, esant poreikiui, inicijuoti papildomus veiksmus. Tikslas – nuosekliai įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus ir stiprinti lyčių lygybę Lietuvoje.

    Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.

  • Socialinė parama nuo birželio: didesnė „finansinė pagalvė“, daugiau lengvatų dirbantiems ir šeimoms

    Socialinė parama nuo birželio: didesnė „finansinė pagalvė“, daugiau lengvatų dirbantiems ir šeimoms

    Nuo birželio 1 dienos įsigaliojo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kurie plečia galimybes gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas. Pagrindinis tikslas – kad paramos gavėjai neprarastų teisės į pagalbą vien dėl sukauptų santaupų ar pasikeitusios situacijos darbo rinkoje.

    Pokyčiai aktualūs ir dirbantiesiems, ypač tiems, kurie dirba ne visą darbo laiką, taip pat vieniems vaikus auginantiems tėvams bei šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Kartu savivaldybėms suteikiama daugiau aiškumo, kaip skatinti žmones grįžti į užimtumą per užimtumo didinimo programas.

    Keičiasi turto vertinimas

    Vienas reikšmingiausių pakeitimų – palankesni piniginių lėšų normatyvai, taikomi vertinant, ar žmogus (ar šeima) dėl turto nepraranda teisės į paramą. Piniginių lėšų normatyvas padidintas dvigubai, todėl didesnės santaupos nebebus taip greitai laikomos kliūtimi gauti socialinę pašalpą ar būsto šildymo išlaidų kompensaciją.

    Praktiškai tai reiškia, kad žmonėms leidžiama turėti didesnę „finansinę pagalvę“ ir vis tiek išlikti paramos sistemoje, jei pajamos atitinka nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, keturių asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas padidėja nuo 8 155 iki 16 310 eurų.

    Taip pat didinamas būsto ploto normatyvas individualiems namams: vieno ir dviejų butų namuose jis auga nuo 60 iki 90 kv. m. Šis kriterijus gali būti svarbus vertinant teisę į kompensacijas, kai gyvenamas plotas anksčiau viršydavo leidžiamą ribą.

    Didesnės paskatos įsidarbinti

    Siekiant, kad perėjimas nuo pašalpos prie darbo būtų sklandesnis, koreguojama papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus tvarka. Nuo šiol 100 proc. iki įsidarbinimo mokėtos socialinės pašalpos bus mokama 6 mėnesius, kai anksčiau šis laikotarpis siekė 3 mėnesius.

    Trumpinamas ir registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo: nuo 6 iki 3 mėnesių. Be to, plečiamas asmenų ratas, galintis gauti šią papildomą išmoką, įtraukiant ir tuos, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje anksčiau nebuvo privaloma, pavyzdžiui, auginusius mažamečius vaikus ar prižiūrėjusius asmenis su negalia.

    Dar vienas svarbus palengvinimas – dirbantiesiems nebereikės atitikti ankstesnio reikalavimo dirbti nustatytą minimalų darbo laiko mastą, kad galėtų pretenduoti į piniginę socialinę paramą. Taip siekiama sumažinti biurokratiją ir neužkirsti kelio paramai tais atvejais, kai žmogus dirba trumpiau dėl objektyvių priežasčių.

    Palankiau vieniems tėvams ir šeimoms su negalia

    Vieniems vaikus auginantiems tėvams numatytas svarbus pokytis: 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl paramos jie galės gauti socialinę pašalpą visai šeimai ir kompensacijas. Iki šiol praktikoje socialinė pašalpa dažnai būdavo skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos.

    Vis dėlto per šį laikotarpį išlieka pareiga imtis teisinių veiksmų dėl vaiko išlaikymo: kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko materialinio išlaikymo. Taip siekiama, kad socialinė parama būtų derinama su vaiko teise gauti išlaikymą iš abiejų tėvų.

    Šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, numatytas pajamų vertinimo palengvinimas: į pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia. Taip pat į pajamas neįtraukiama ir tam tikrais atvejais mokama šalpos negalios pensija asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jei pirmą kartą tai nustatyta iki 24 metų ir jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    Kas keičiasi dėl užimtumo

    Koreguojama ir pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai tvarka. Savivaldybės, teikdamos piniginę socialinę paramą, pirmiausia turės siūlyti dalyvauti užimtumo didinimo programose ar užimtumą skatinančiuose projektuose, kuriuos vykdo savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ar kiti juridiniai asmenys.

    Visuomenei naudingai veiklai galės būti pasitelkiami tik tie darbingo amžiaus asmenys, kurie atsisako dalyvauti siūlomose programose, nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nedirba ir socialinę pašalpą gauna ilgiau nei 3 mėnesius iš eilės. Toks modelis orientuotas į didesnį įgalinimą, o ne vien formalią prievolę.

    Pokyčiai įgyvendinami siekiant, kad piniginė socialinė parama geriau atlieptų realias žmonių situacijas: leistų turėti santaupų nenumatytoms išlaidoms, skatintų legalų įsidarbinimą ir suteiktų daugiau stabilumo šeimoms, kurioms paramos reikia labiausiai.

    Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.

  • Nuo birželio 1 dienos 444 eurų išmoka vaiko priežiūrai: kam priklauso ir kada ji nemokama

    Nuo birželio 1 dienos plečiamas 444 eurų per mėnesį dydžio išmokos vaiko priežiūrai gavėjų ratas. Ji bus mokama ne tik besimokantiems ar studijuojantiems tėvams, įtėviams ar globėjams, bet ir visiems, kurie neturi reikiamo socialinio draudimo stažo ir dėl to negauna vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“.

    Pokytis aktualus tiek šeimoms, kurios jau augina vaiką iki dvejų metų, tiek tiems, kurie tėvais, įtėviais ar globėjais taps artimiausiu metu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad sprendimu siekiama labiau suvienodinti socialines garantijas ir mažinti atotrūkį tarp skirtingose situacijose esančių šeimų.

    Kas pasikeitė nuo birželio?

    Iki šiol ši parama buvo žinoma kaip išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Ji buvo skiriama tais atvejais, kai vienas iš vaiko tėvų, įtėvių ar globėjų mokėsi ar studijavo, tačiau neturėjo sukaupęs stažo, reikalingo „Sodros“ vaiko priežiūros išmokai gauti.

    Nuo birželio 1 dienos principas išplečiamas: 444 eurų per mėnesį išmoka bus skiriama ir tiems, kurie neatitinka „Sodros“ stažo reikalavimo, tačiau vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“ negauna dėl kitų priežasčių. Išmoka mokama iki vaikui sueina dveji metai.

    Kada išmoka neskiriama?

    Išmoka vaiko priežiūrai neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo įgyja teisę į „Sodros“ vaiko priežiūros išmoką. Taip pat ji negali dubliuotis su tuo pačiu vaiku ir tuo pačiu laikotarpiu paskirtomis ar išmokėtomis „Sodros“ motinystės ar tėvystės išmokomis.

    Teisė į šią išmoką gali būti prarasta ir tada, kai už tą patį vaiką bei laikotarpį vaiko priežiūros išmoka iš „Sodros“ jau paskirta kitam asmeniui, pavyzdžiui, kitam iš tėvų, globėjui, įtėviui ar vienam iš vaiko senelių. Įvaikinimo atveju ji taip pat neskiriama, jeigu vienam iš įtėvių mokama išmoka įvaikinus vaiką.

    Keli vaikai šeimoje: ką svarbu žinoti?

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad susilaukus dvynukų, trynukų ar daugiau vaikų, išmokos dydis nedidinamas. Tai reiškia, kad 444 eurų suma išlieka tokia pati, nepriklausomai nuo vienu metu gimusio vaikų skaičiaus.

    Jeigu šeimoje gimsta, įvaikinamas ar pradedamas globoti kitas vaikas tuo metu, kai už pirmą vaiką dar mokama ši išmoka, nauja išmoka paprastai skiriama tik pasibaigus ankstesniam mokėjimo laikotarpiui. Kai globa ar įvaikinimas nustatomas dviem ar daugiau skirtingo amžiaus vaikų, išmoka skiriama jauniausiam vaikui ir mokama iki jam sueina dveji metai.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad nauja tvarka turi užtikrinti aiškesnį ir platesnį finansinį saugumą šeimoms, kurios iki šiol likdavo už „Sodros“ sistemos ribų. Praktikoje tai reiškia, kad tėvams, įtėviams ar globėjams svarbiausia įsivertinti, ar nėra paskirta „Sodros“ išmoka už tą patį laikotarpį, nes būtent dubliavimas yra dažniausia priežastis, dėl kurios 444 eurų išmoka nepriklauso.

  • Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: daugiau apsaugos santaupoms ir paskatos dirbti

    Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: daugiau apsaugos santaupoms ir paskatos dirbti

    Kas keičiasi nuo birželio 1 dienos

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos, kuriomis siekiama, kad parama būtų skiriama taikliau ir pasiektų pažeidžiamiausius gyventojus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad pokyčių naudą turėtų pajusti apie 15 000 asmenų.

    Pakeitimai apima socialinės pašalpos ir kompensacijų skyrimo sąlygas, turto vertinimą bei papildomą paramą įsidarbinus. Taip pat daugiau dėmesio skiriama tam, kad parama ne tik padėtų išgyventi, bet ir palengvintų grįžimą į darbo rinką.

    Turto vertinimas: didesnės santaupos nebeatims teisės į paramą

    Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su piniginių lėšų normatyvu, kuris naudojamas vertinant, ar žmogus ar šeima nepraranda teisės į piniginę socialinę paramą. Normatyvas padidintas 2 kartus, todėl didesnės santaupos rečiau taps priežastimi netekti socialinės pašalpos ar būsto šildymo išlaidų kompensacijos.

    Ministerija pateikia pavyzdį, kad 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas didėja nuo 8 155 eurų iki 16 310 eurų. Praktikoje tai reiškia didesnę toleranciją vadinamajai finansinei pagalvei, kuri ypač svarbi netikėtoms išlaidoms ar laikiniems pajamų svyravimams.

    Didesnės paskatos įsidarbinti ir paprastesnės sąlygos dirbantiems

    Siekiant, kad socialinės pašalpos gavėjams būtų lengviau pereiti į darbo rinką, ilgiau mokama papildomai skiriama socialinė pašalpa įsidarbinus. Nuo šiol 100 proc. iki įsidarbinimo mokėtos socialinės pašalpos dydis bus mokamas 6 mėnesius vietoj 3.

    Taip pat sutrumpintas būtinas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo nuo 6 iki 3 mėnesių. Be to, išplečiamas žmonių ratas, galintis pretenduoti į šią papildomą išmoką, įtraukiant ir tuos, kuriems anksčiau registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo privaloma, pavyzdžiui, auginusius mažus vaikus ar prižiūrėjusius asmenis su negalia.

    Dar vienas svarbus palengvinimas taikomas dirbantiems ne visu darbo laiku: atsisakoma reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę, kuri anksčiau buvo siejama su teise į paramą. Tai turėtų sumažinti administracinę naštą ir situacijas, kai dirbantis žmogus praranda paramą vien dėl formalių darbo laiko kriterijų.

    Palankesnės taisyklės vieniems tėvams ir vaikus su negalia auginančioms šeimoms

    Šeimoms, kuriose vienas iš tėvų augina vaikus vienas, numatytas 12 mėnesių laikotarpis, per kurį galima gauti socialinę pašalpą visai šeimai ir kompensacijas. Iki šiol socialinė pašalpa dažniau būdavo skiriama tik vaikui, o kompensacijos tokiais atvejais ne visada priklausydavo.

    Per minėtą laikotarpį tėvai turės imtis veiksmų dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko išlaikymo. Šis reikalavimas siejamas su ilgalaikiu šeimos pajamų stabilumu, kad parama nekartotų situacijos, kai vaiko išlaikymo klausimas lieka neišspręstas.

    Vaikus su negalia auginančioms šeimoms numatyta dar viena svarbi korekcija: į gaunamas pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, taip pat tam tikrais atvejais ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jei šis statusas pirmą kartą nustatytas iki jiems sukanka 24 metai ir jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    Aktyvesnis įtraukimas į užimtumo programas

    Keičiama ir pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai tvarka. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiausia turės siūlyti dalyvauti savivaldybės užimtumo didinimo programoje arba nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų vykdomuose užimtumą skatinančiuose projektuose.

    Visuomenei naudingai veiklai bus galima pasitelkti tik tuos darbingo amžiaus asmenis, kurie atsisakė siūlomų programų, jose nedalyvauja ir nėra aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Ši nuostata taikoma nedirbantiems, nesimokantiems ir socialinę pašalpą ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės gaunantiems asmenims.

    „Siekiame, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia. Kartu keičiame požiūrį į socialinę paramą: ji turi ne tik padėti įveikti sunkumus, bet ir stiprinti žmonių galimybes sugrįžti į darbo rinką“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Ministerija pabrėžia, kad dalis pokyčių skirta sumažinti atotrūkį tarp paramos gavimo ir darbo pajamų, kad įsidarbinimas netaptų finansiškai rizikingas. Kartu siekiama, kad turto vertinimas realiau atspindėtų žmonių situaciją, o teisė į paramą nebūtų prarandama vien dėl santaupų, skirtų baziniam saugumui.

  • Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: kam ją bus lengviau gauti ir kas svarbu dirbantiems

    Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: kam ją bus lengviau gauti ir kas svarbu dirbantiems

    Kas keičiasi nuo birželio 1 dienos

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos, kurios turėtų taikliau nukreipti paramą ir sumažinti atvejų, kai žmogus netenka teisės į ją dėl formalių kriterijų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad pokyčių naudą pajus apie 15 000 žmonių.

    Pakeitimai apima socialinę pašalpą ir kompensacijas, taip pat įveda palankesnes sąlygas dirbantiems mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Kartu daugiau dėmesio skiriama tam, kad parama ne tik „užkamšytų“ pajamų spragas, bet ir padėtų grįžti į darbo rinką.

    „Siekiame, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia, ir kartu stiprintų žmonių galimybes grįžti į darbo rinką bei išlaikyti finansinį stabilumą“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Didesnė „finansinė pagalvė“ nebeatims paramos

    Vienas reikšmingiausių pokyčių susijęs su turto vertinimu: padidinti piniginių lėšų normatyvai, pagal kuriuos vertinama, ar žmogus turi „per daug“ santaupų paramai gauti. Tai turėtų sumažinti situacijų, kai parama prarandama vien dėl to, kad šeima yra sukaupusi didesnę sumą nenumatytiems atvejams.

    Ministerijos pateiktame pavyzdyje nurodoma, kad 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas didėja nuo 8 155 iki 16 310 eurų. Praktikoje tai reiškia, kad turint santaupų iki šios ribos, teisė į socialinę pašalpą ar būsto šildymo išlaidų kompensaciją neturėtų būti prarandama vien dėl pinigų likučio sąskaitoje.

    Taip pat 1,5 karto padidintas būsto ploto normatyvas individualiems namams: vieno ir dviejų butų namuose jis didinamas nuo 60 iki 90 kv. m. Dėl to daliai gyventojų kompensacijų skyrimas neturėtų būti ribojamas vien dėl didesnio, bet realiai šeimos poreikius atitinkančio būsto ploto.

    Skatinimas įsidarbinti: ilgiau mokama papildoma pašalpa

    Pokyčiai paliečia ir papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus. Numatyta, kad 100 proc. iki įsidarbinimo mokėtos socialinės pašalpos dydžio išmoka bus mokama 6 mėnesius, kai anksčiau ji buvo mokama 3 mėnesius.

    Taip pat sutrumpintas būtinas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo: nuo 6 iki 3 mėnesių. Išplėstas ir gavėjų ratas, kad papildoma parama būtų prieinamesnė žmonėms, kuriems anksčiau registracija Užimtumo tarnyboje nebuvo privaloma, pavyzdžiui, prižiūrėjusiems artimuosius ar auginusiems mažamečius vaikus.

    Dar vienas pakeitimas svarbus dirbantiesiems ne visu krūviu: atsisakyta reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę, kad būtų galima gauti piniginę socialinę paramą. Tai turėtų sumažinti administracinę naštą ir „užburtą ratą“, kai žmogus dirba, bet dėl formalių kriterijų paramos negauna.

    Palankesnės sąlygos vieniems vaiką auginantiems ir auginantiems vaikus su negalia

    Keičiamos taisyklės šeimoms, kuriose vienas iš tėvų vienas augina vaikus: 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl paramos bus galima gauti socialinę pašalpą visai šeimai ir kompensacijas. Iki šiol tokiais atvejais socialinė pašalpa dažniausiai buvo skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos.

    Kartu nustatoma pareiga per šį laikotarpį imtis teisinių veiksmų dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko išlaikymo. Tikslas – kad šeimos pajamos ilgainiui didėtų ne vien per paramą, bet ir per teisiškai užtikrintą išlaikymą.

    Vaikus su negalia auginančioms šeimoms svarbus pakeitimas susijęs su pajamų vertinimu: į pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, taip pat kai kuriems asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jei pirmą kartą tai nustatyta iki jiems sukanka 24 metai ir jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    Akcentas – užimtumo didinimas, o ne formali pareiga

    Keičiama ir pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai tvarka. Savivaldybės administracija pirmiausia turės siūlyti socialinės pašalpos gavėjams dalyvauti savivaldybės parengtoje užimtumo didinimo programoje ar užimtumą skatinančiuose projektuose.

    Visuomenei naudingai veiklai galės būti pasitelkiami tik tie darbingi nedirbantys, nesimokantys asmenys, kurie atsisako dalyvauti užimtumo programose ir socialinę pašalpą gauna ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės. Tokiu būdu siekiama, kad pagrindinis kelias būtų realios integracijos priemonės, o ne vien formalus įpareigojimas.

  • Utenos rajonas jaunimo politikoje tarp lyderių: savivaldybė įgyvendino 98 proc. rekomendacijų

    Utenos rajono savivaldybė pagal 2025 metų rezultatus pateko tarp šalies lyderių, vertinant, kaip savivaldybėse įgyvendinama jaunimo politika. Jaunimo reikalų agentūros atlikto vertinimo duomenimis, Utenos rajonas užėmė 5 vietą tarp 60 savivaldybių.

    Šis įvertinimas paremtas kasmetiniu procesu, kai Jaunimo reikalų agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savivaldybių administracijoms pateikia individualias jaunimo politikos įgyvendinimo rekomendacijas. Savivaldybės turi užtikrinti valstybės perduotos funkcijos įgyvendinimą ir vykdyti rekomendacijose numatytas priemones.

    Pagal suderintas gaires savivaldybės teikia jaunimo politikos įgyvendinimo veiklos ataskaitas, o agentūra, remdamasi pateiktais duomenimis ir stebėsena, įvertina pažangą. Tokia praktika leidžia palyginti savivaldybių darbą ir matyti, kuriose srityse pasiekiami geriausi rezultatai, o kur dar trūksta nuoseklumo.

    Agentūros analizėje nurodoma, kad Utenos rajono savivaldybė 2025 metais įgyvendino 98 proc. rekomenduotų užduočių. Aukštas įgyvendinimo rodiklis paprastai siejamas su aiškiu atsakomybių pasiskirstymu savivaldybėje, reguliariu bendradarbiavimu su jaunimo organizacijomis ir nuosekliu planavimu, apimančiu tiek paslaugas, tiek įsitraukimo priemones.

    Jaunimo politikos įgyvendinimo vertinimai savivaldybėms svarbūs ne tik dėl reitingo: jie padeda tiksliau identifikuoti poreikius, gerinti paslaugų prieinamumą jauniems žmonėms ir planuoti priemones, kurios didina jaunimo įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą. Utenos rajono atvejis rodo, kad nuoseklus rekomendacijų įgyvendinimas gali duoti apčiuopiamą rezultatą nacionaliniame palyginime.

  • Vaiko pinigai po 18-os: kada išmoka tęsiama iki 23 metų ir kaip ją susigrąžinti

    Vaiko pinigai po 18-os: kada išmoka tęsiama iki 23 metų ir kaip ją susigrąžinti

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad išmoka vaikui, dažnai vadinama vaiko pinigais, įprastai mokama iki kol jaunam žmogui sukanka 18 metų. Šiuo metu kiekvienam vaikui kas mėnesį skiriama 129,5 euro išmoka.

    Sukakus pilnametystei situacija pasikeičia: teisę gauti išmoką įgyja pats jaunas žmogus, todėl dėl mokėjimo tęstinumo reikia pateikti naują prašymą. Jei prašymas nebus pateiktas, išmoka automatiškai nebus tęsiama, net jei mokymasis dar nesibaigė.

    Kada vaiko pinigai mokami iki 23 metų?

    Išmoka gali būti mokama ilgiau, iki 23 metų, kai jaunas žmogus toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą. Tai apima ir profesinio mokymo įstaigas, jeigu profesinis mokymas vyksta kartu su bendrojo ugdymo programa.

    Išmoka gali būti mokama ir tais atvejais, kai mokymasis laikinai sustabdomas dėl pateisinamų priežasčių, pavyzdžiui, dėl ligos, nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti. Praktikoje tai reiškia, kad svarbiausias kriterijus yra mokymosi pagal bendrojo ugdymo programą tęstinumas iki vidurinio išsilavinimo įgijimo.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad galimybė mokėti išmoką iki 23 metų siejama ir su Švietimo įstatyme numatyta nuostata, jog mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose gali mokytis iki 23 metų. Dėl to išmokos mokėjimo trukmė suvienodinama, kad visi galėtų gauti paramą iki kol realiai baigia bendrąjį ugdymą.

    Kaip pateikti prašymą ir susigrąžinti išmoką?

    Pasibaigus paskirtos išmokos mokėjimo laikotarpiui, jei jaunas žmogus ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, reikia iš naujo kreiptis dėl išmokos skyrimo. Kreiptis gali vienas iš tėvų ar globėjų, bendrai gyvenantys asmenys arba pats pilnametis asmuo.

    Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS arba kreipiantis į gyvenamosios vietos seniūniją. Svarbu įvertinti terminus, nes tai gali turėti tiesioginę įtaką, ar išmoka bus mokama be pertraukų.

    Numatyta galimybė išmoką grąžinti už praėjusius 12 mėnesių nuo prašymo pateikimo savivaldybės administracijai dienos, jei tuo laikotarpiu jaunas žmogus turėjo teisę ją gauti. Tai aktualu tiems, kurie sulaukę 18 metų neskubėjo pateikti prašymo, tačiau mokėsi toliau ir atitiko sąlygas.

    Pavyzdžiui, jei 18 metų sukako 2025 metais lapkričio 5 dieną, o prašymas pateiktas 2026 metais gegužės 15 dieną, išmoka gali būti grąžinta nuo 2025 metais lapkričio 5 dienos, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių. Tokiu atveju išmoka būtų mokama iki bendrojo ugdymo programos pabaigos.

    Papildoma išmoka: kam priklauso ir kiek siekia?

    Nuo 2026 metais sausio 1 dienos gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms bei vaikams su negalia papildomai skiriama išmoka vaikui siekia 76,2 euro per mėnesį. Ji mokama iki 18 metų, o jei jaunas žmogus mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, iki mokslų pabaigos, bet ne ilgiau nei iki 23 metų.

    Taigi, šioms grupėms bendra suma už vieną vaiką sudaro 205,7 euro per mėnesį. Ministerija pabrėžia, kad tai apima tiek bazinę išmoką, tiek papildomą dalį, kai šeima ar vaikas atitinka nustatytus kriterijus.

    Vertinant, ar šeima laikoma gausia, į šeimos sudėtį įskaitomi ir iki 24 metų besimokantys ar studijuojantys pilnamečiai vaikai, net jei jie dirba, tačiau nėra sukūrę savo šeimos ir neaugina vaikų. Tai reiškia, kad šeimos statusas gali išlikti, o jaunesniems vaikams gali būti toliau taikoma papildoma parama.

    Šeimos, auginančios 1 ar 2 vaikus, papildomą išmoką gali gauti, jei vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 466 eurų. Vertinant pajamas, vaiko pinigai neįskaičiuojami, taip pat neįtraukiama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos, o taikomos pajamų dalies išimtys priklauso nuo šeimos sudėties.

  • Kėdainiuose startuoja bendruomeninių projektų konkursas: paraiškos iki birželio 22 dienos 16.00

    Kėdainiuose startuoja bendruomeninių projektų konkursas: paraiškos iki birželio 22 dienos 16.00

    Kėdainių rajono savivaldybė paskelbė 2026 metų projektų atrankos konkursą pagal priemonę Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse. Kvietimas skirtas bendruomeninėms organizacijoms, norinčioms įgyvendinti vietos gyventojams aktualias iniciatyvas ir stiprinti bendruomeniškumą.

    Konkursas organizuojamas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų gegužės 26 dieną pasirašytą įsakymą. Priemonės tikslas siejamas su gyventojų sutelktumu, tarpusavio pasitikėjimu ir gebėjimu kartu spręsti vietos problemas.

    Finansavimas ir sumos

    Šiam konkursui lėšas skiria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2026 metais Kėdainių rajone numatyta 32 900 eurų valstybės biudžeto lėšų suma.

    Vienam projektui galima prašyti nuo 1 000 iki 4 000 eurų. Paraiškas kviečiamos teikti organizacijos, kurios atitinka bendruomeninės organizacijos apibrėžimą ir Juridinių asmenų registre turi žymą, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija.

    Terminas ir pateikimas

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 27 dienos iki 2026 metų birželio 22 dienos 16.00 valandos. Savivaldybė pabrėžia, kad pavėluotos paraiškos nebus vertinamos.

    Dokumentai teikiami tik elektroniniu būdu pdf arba adoc formatu, kartu pateikiant visus privalomus priedus. Kitais būdais pateiktos paraiškos, įskaitant siuntimą paštu, nepriimamos.

    Ką galima finansuoti?

    Finansuojamos veiklos turi atitikti viešąjį interesą ir realius bendruomenės poreikius. Tarp prioritetų numatytos iniciatyvos, stiprinančios pilietiškumą, lyderystę, savanorystę, vietos dialogą ir bendradarbiavimą su savivalda.

    Taip pat remiamos veiklos, skirtos vaikų ir jaunimo užimtumui, kultūrinei bei švietėjiškai veiklai, bendruomenės komunikacijos priemonių kūrimui, sporto ir sveikatinimo iniciatyvoms. Atskirai įvardijamos aplinkos kokybės gerinimo akcijos, socialinės pagalbos veiklos bei civilinės saugos ir gynybos pasirengimo bendruomenėje stiprinimas.

    Įgyvendinant viešųjų erdvių tvarkymo ar socialinio verslo veiklas, ilgalaikiam materialiajam turtui galima numatyti iki 30 proc. projektui reikalingų valstybės biudžeto lėšų. Galutinį sprendimą dėl finansavimo priima savivaldybė, įvertinusi komisijos siūlymus ir pagal turimą biudžetą atrinkusi daugiausia balų surinkusius projektus.

    Paraiškų teikėjams svarbu įvertinti, kad pateikus paraišką jos taisyti ar papildyti pareiškėjo iniciatyva nebegalima. Vienas pareiškėjas gali teikti tik vieną paraišką, o pateikus kelias vertinama vėliausia, jeigu ji pateikta iki nustatyto termino.

    Konkurso eigą sudaro formalusis paraiškų atitikties patikrinimas, komisijos vertinimas, sprendimas finansuoti ir sutarties pasirašymas. Vėliau vykdoma ataskaitų teikimo tvarka ir projektų stebėsena, įskaitant galimą kontrolę įgyvendinimo metu ir po galutinės ataskaitos pateikimo.

    Dėl konsultacijų pareiškėjai gali kreiptis į savivaldybės administracijos nevyriausybinių organizacijų koordinatorių. Savivaldybė taip pat nurodo, kad konkurso dokumentai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje prie nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos rėmimo informacijos.

  • LSA perspėja dėl naujos tvarkos: užimtumo programa neaprėps visų, o pašalpų gavėjų daugės

    Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) teigia, kad užimtumo politika Lietuvoje turi padėti žmonėms grįžti į darbo rinką, o ne sudaryti sąlygas socialinei paramai tapti ilgalaike alternatyva darbui. Asociacijos vertinimu, nuo birželio įsigaliosianti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta tvarka gali susilpninti motyvaciją dirbti ir sumažinti savivaldybių galimybes taikyti efektyvias priemones.

    Šiuo metu nedirbantiems asmenims, siekiantiems gauti socialinę pašalpą, savivaldybės gali pasiūlyti dvi kryptis: dalyvauti Užimtumo didinimo programoje arba atlikti visuomenei naudingą veiklą. Pasak LSA, naujos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos keičia praktiką, nes dalyvavimas programoje taps privalomas.

    Kur kyla pagrindinė problema?

    LSA pabrėžia, kad Užimtumo didinimo programos apimtis, savivaldybių vertinimu, neatitinka realaus poreikio. Teigiama, jog dėl riboto finansavimo vietų programoje gali užtekti tik maždaug trečdaliui nedirbančių asmenų, todėl dalis žmonių negaus jokios aktyvios užimtumo priemonės.

    Asociacijos vertinimu, jei savivaldybės nebegalės pasiūlyti visuomenei naudingos veiklos tiems, kurie nepatenka į programą, šie gyventojai automatiškai liks socialinės pašalpos sistemoje. Tai, LSA teigimu, mažina paskatas keisti situaciją ir didina ilgalaikės priklausomybės nuo paramos riziką.

    „Taip kuriamas uždaras ratas – nedirbančiajam nesuteikiama nei galimybė, nei motyvacija keisti situaciją. Jis ir toliau gauna pašalpą, o socialinės problemos ir bendruomenių nepasitenkinimas tik gilėja“, – sakė LSA prezidentas Audrius Klišonis.

    LSA kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę

    LSA nurodo gegužės 19 dieną kreipusis į Seimą, Vyriausybę, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Finansų ministeriją. Savivaldybės ragina palikti joms teisę lanksčiai taikyti visuomenei naudingą veiklą kaip alternatyvą tais atvejais, kai dėl riboto vietų skaičiaus žmonių neįmanoma įtraukti į Užimtumo didinimo programą.

    LSA pateikia ir savivaldybių pavyzdžius, rodančius apimčių skirtumus: Anykščių rajone programoje galėtų dalyvauti 120 iš maždaug 1 800 socialinę pašalpą gaunančių gyventojų, Zarasų rajone – 98 iš panašaus skaičiaus. Savivaldybių teigimu, būtent visuomenei naudinga veikla daugeliui iki šiol buvo vienintelė reali alternatyva.

    Kodėl visuomenei naudinga veikla svarbi?

    Savivaldybės pabrėžia, kad finansinė parama yra reikalinga, tačiau vien išmokos, jų vertinimu, problemos neišsprendžia. Ilgalaikis nedarbas dažnai susijęs su socialinės atskirties didėjimu, prarandamais įgūdžiais ir silpstančiais socialiniais ryšiais, todėl svarbios priemonės, kurios padeda palaikyti darbinę rutiną.

    „Finansinė parama darbo neturintiems žmonėms yra reikalinga, tačiau vien išmokos problemos neišsprendžia. Visuomenei naudinga veikla – tai ne tik darbas bendruomenės labui, bet ir galimybė žmonėms išlaikyti įgūdžius, socialinius ryšius bei motyvaciją“, – sakė Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.

    LSA taip pat akcentuoja praktinę naudą: visuomenei naudinga veikla dažniausiai apima aplinkos tvarkymą, pagalbą švietimo ir kultūros įstaigose, globos namuose ar savivaldybės struktūrose. Savivaldybių duomenimis, ši priemonė taikyta plačiai: Anykščių rajone 2025 metais joje dalyvavo 951 gyventojas, Zarasų rajone – 433, Jurbarko rajone – 427, Kupiškio rajone – 320, Skuodo rajone – 167.

    LSA teigimu, savivaldybių tikslas nėra mažinti paramą tiems, kuriems jos reikia, tačiau norima išsaugoti mechanizmus, kurie skatina aktyvumą ir grįžimą į darbo rinką. Asociacija tikina, kad be lankstumo ir adekvataus programų finansavimo padaugės žmonių, kurie liks sistemoje be aiškaus kelio į užimtumą.

  • Nuo 2026 metų birželio 1 dienos keičiasi išmokos vaikams: didesnė vienkartinė ir naujos išmokos

    Nuo 2026 metų birželio 1 dienos įsigalios Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pakeitimai. Jie aktualūs šeimoms, kurioms vaikai gims nuo šios datos, taip pat tėvams, globėjams ir įtėviams, atitinkantiems nustatytas sąlygas.

    Pakeitimais numatoma didinti dalį išmokų ir įvesti naujas paramos priemones, orientuotas į šeimas, kurios iki šiol turėjo mažiau galimybių gauti vaiko priežiūros išmokas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija akcentuoja, kad nauja tvarka siekiama geriau atliepti skirtingas šeimų situacijas.

    Didėja vienkartinė išmoka vaikui

    Kiekvienam vaikui, gimusiam po 2026 metų birželio 1 dienos, bus skiriama 14 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka. Pagal šiuo metu galiojantį BSI dydį tai sudaro 1 036 eurus.

    Šios išmokos gavimui bus taikomas kreipimosi terminas: prašymą reikės pateikti per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo. Praktikoje tai reiškia, kad pavėlavus nustatytą terminą, teisė į išmoką gali būti prarasta.

    Nauja vaiko priežiūros išmoka neturintiems stažo

    Nuo 2026 metų birželio 1 dienos atsiras nauja vaiko priežiūros išmoka tiems, kurie neturi pakankamo socialinio draudimo stažo ir todėl neįgyja teisės į vaiko priežiūros išmoką pagal ligos ir motinystės socialinio draudimo tvarką.

    Tokiu atveju vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų bus skiriama 6 BSI dydžio išmoka, kuri pagal dabartinį BSI dydį siekia 444 eurus. Ji bus mokama nuo vaiko gimimo iki vaikui sukaks dveji metai, o gimus dviem ar daugiau vaikų vienu metu išmokos dydis nesikeis.

    Kompensacinė išmoka dirbantiems ir besimokantiems

    Įstatymo pakeitimais taip pat įvedama vaiko priežiūros kompensacinė išmoka. Ji bus skiriama šeimoms, kai vienas iš tėvų arba globėjų dirba, o kitas tuo metu mokosi arba studijuoja.

    Išmokos dydis sieks 5,2 BSI, o pagal dabartinį BSI dydį tai yra 384,8 euro. Ji galės būti mokama dirbantiems pagal darbo sutartį arba vykdantiems savarankišką veiklą.

    Numatyta, kad išmoka nebus skiriama asmenims, kuriems dėl negalios nustatytas 0–25 proc. dalyvumo lygis. Kitas iš tėvų ar globėjų tuo pat metu turės mokytis pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo arba nuolatinių studijų programas, taip pat doktorantūroje ar rezidentūroje.

    Detalios sąlygos ir praktinė kreipimosi tvarka bus aktualios artėjant įsigaliojimo datai, nes dalis reikalavimų priklausys nuo poįstatyminių aktų ir institucijų taikomos administravimo tvarkos. Šeimoms rekomenduojama iš anksto pasitikslinti, kokių dokumentų gali prireikti, ypač jei situacija susijusi su studijomis, savarankiška veikla ar globa.

    Išsamesnė informacija apie planuojamus išmokų vaikams sistemos pokyčius skelbiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainėje skiltyje apie socialinę paramą ir gyventojams priklausančias išmokas.