CP v2

Tag: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

  • Vilniaus rajonas nustebino: pagerbta per 50 socialinės srities darbuotojų ir įstaigų

    Vilniaus rajonas nustebino: pagerbta per 50 socialinės srities darbuotojų ir įstaigų

    Pagirių kultūros centre rugsėjo 25 dieną antrus metus iš eilės surengtas Lietuvos socialinių darbuotojų dienos minėjimas, subūręs Vilniaus rajono socialinių paslaugų įstaigų, savivaldybės administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovus. Renginyje dėmesys skirtas tiems, kurių darbas dažnai lieka nematomas viešumoje, tačiau labiausiai jaučiamas šeimų kasdienybėje.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad socialinis darbas nėra tik paslaugų teikimas pagal aprašą, o nuolatinis darbas su žmogaus sunkumais ir krizinėmis situacijomis. Pasak jo, specialistai dažnai tampa pirmaisiais, kurie išklauso, padeda ir grąžina žmogui saugumo jausmą.

    „Jūsų darbas nėra vien pareigos ar darbo valandos. Labai dažnai jūs pirmi išklausote, padrąsinate ir parodote, kad žmogus nėra vienas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Meras taip pat akcentavo siekį stiprinti socialinių paslaugų sistemą, kad pagalba gyventojus pasiektų kuo arčiau jų gyvenamosios vietos. Praktikoje tai dažniausiai reiškia didesnį paslaugų prieinamumą seniūnijose, efektyvesnį atvejo vadybos darbą ir geresnį skirtingų institucijų bendradarbiavimą, kai sprendžiamos šeimų ar vyresnio amžiaus žmonių problemos.

    Socialinės paslaugos arčiau žmogaus

    Vicemeras Algis Vaitkevičius, kalbėdamas apie pastarųjų metų pokyčius, pažymėjo, kad 2023 metais kuruojant socialinę sritį teko spręsti ne vieną sisteminį iššūkį, tačiau bendromis pastangomis pavyko pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Kaip vieną iš ženklų jis įvardijo Vilniaus rajono įvertinimą savivaldybių gyvenimo kokybės rodikliuose socialinėje srityje.

    Savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus vedėja Kristina Malinovska pabrėžė vadovybės palaikymo svarbą, kai socialinių paslaugų sistema reikalauja ne tik žmogiškųjų resursų, bet ir sprendimų dėl paslaugų plėtros. Jos indėlį renginio metu įvertino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įteikdama padėką.

    „Jaučiame tvirtą savivaldybės vadovybės palaikymą. Mus išklauso, supranta iššūkius ir padeda priimti gyventojams reikalingus sprendimus“, – sakė Kristina Malinovska.

    Apdovanojimai ir padėkos

    Renginyje padėkos ir nominacijos skirtos daugiau kaip pusšimčiui žmonių bei organizacijų, dirbančių socialinių paslaugų srityje. Įvertinimai teikti ne tik už profesinius pasiekimus, bet ir už empatiją, komandinį darbą, pokyčių iniciavimą bei ilgalaikį atsidavimą profesijai.

    Padėkos įteiktos ir nevyriausybinėms organizacijoms, prisidedančioms prie socialinės gerovės Vilniaus rajone. Tarp jų buvo VšĮ „Gėlos globos namai“, VšĮ „Auksiniai metai“, VšĮ „Draugų miestas“, VšĮ „SIGNUM INTER“, VšĮ „Socialinė sinergija“, taip pat Moterų informacijos centras ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga.

    Šventinę programą renginio dalyviams dovanojo Pabradės brass ansamblis, vadovaujamas Bronislovo Vilimo. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai svarbūs ne tik kaip padėka, bet ir kaip proga skirtingų įstaigų specialistams dalytis patirtimi ir stiprinti tarpusavio ryšius.

  • Jaunoms šeimoms – 6 mln. eurų subsidijoms: svarbios datos ir sąlygos pirmajam būstui

    Jaunoms šeimoms – 6 mln. eurų subsidijoms: svarbios datos ir sąlygos pirmajam būstui

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad 2026 metų rugsėjo 14 dieną planuojama pradėti prašymų priėmimą dėl teisės į finansinę paskatą jaunoms šeimoms, perkančioms pirmąjį būstą regionuose. Prašymų langas bus trumpas, todėl gyventojams patariama dokumentus pasirengti iš anksto.

    Prašymus bus galima teikti nuo 2026 metų rugsėjo 14 dienos 9.00 valandos iki 2026 metų rugsėjo 18 dienos 12.00 valandos. Pažymoms, patvirtinančioms teisę į subsidiją, formuoti numatyta apie 6 mln. eurų.

    Ši finansinė paskata teikiama pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą. Subsidija skirta sumažinti būsto kredito naštą ir paskatinti jaunus žmones kurti gyvenimą ne didmiesčiuose, kur būsto kainos paprastai mažesnės, tačiau finansavimo sąlygos vis tiek išlieka reikšmingas iššūkis.

    Kas gali pretenduoti?

    Teisę į finansinę paskatą turi jaunos šeimos, kai prašymo pateikimo metu abu sutuoktiniai, registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką ar vaikus auginantis tėvas ar motina yra iki 36 metų. Taip pat būtina atitikti pirmojo būsto kriterijų.

    Parama paprastai netaikoma, jei šeima turi ar turėjo gyvenamąjį būstą, tačiau yra išimčių. Jos taikomos, kai vienam asmeniui tenkantis naudingasis plotas neviršijo 14 kvadratinių metrų arba jei būstas buvo fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.

    Ministerija nurodo, kad turto deklaravimas yra privalomas pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą, pateikiant formą FR0001. Jaunos šeimos pajamos ir turto vertė šiuo atveju nevertinami, tačiau svarbu, kad pareiškėjai nebūtų anksčiau pasinaudoję šia subsidija ar kita parama būstui įsigyti pagal atskirą įstatymą.

    Jei vėliau šeimoje gimsta trečias ar paskesnis vaikas, galima kreiptis dėl papildomos subsidijos. Tokiu atveju kreipimosi metu kiekvienas iš sutuoktinių arba vienas vaiką ar vaikus auginantis tėvas ar motina gali būti iki 40 metų imtinai.

    Kokios subsidijos numatytos?

    Subsidijos dydis priklauso nuo vaikų skaičiaus šeimoje. Neauginančioms vaikų arba auginančioms vieną vaiką numatyta 10 proc. subsidija, auginančioms du vaikus – 12,5 proc., o auginančioms tris ar daugiau vaikų – 15 proc.

    Subsidija skaičiuojama nuo būsto kredito sumos, tačiau taikomi apribojimai, todėl planuojantiems sandorį svarbu įvertinti, kokiai kredito daliai parama realiai bus taikoma. Praktikoje tai reiškia, kad net ir brangesnio būsto atveju subsidija gali būti apskaičiuota tik iki nustatytos maksimalios kredito sumos.

    Reikalavimai perkant Vilniaus rajone

    Vilniaus rajono savivaldybėje taikomi konkretūs ribojimai įsigyjamo būsto vertei ir kredito sumai. Nurodoma, kad įsigyjamo būsto vertė, vertinama pagal nepriklausomo turto vertintojo nustatytą vertę ir pirkimo–pardavimo sutartyje įrašytą kainą, negali viršyti 120 000 eurų.

    Taip pat nurodoma, kad būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 000 eurų. Būstas turi būti finansuojamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, todėl prieš teikiant prašymą svarbu pasitikrinti, ar konkreti vietovė patenka į finansuojamas teritorijas.

    Prašymas teikiamas savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama pirkti būstą, administracijai kvietime nustatytu terminu. Vilniaus rajone prašymus galima teikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, atvykus į savivaldybę, siunčiant registruotu laišku arba elektroniniu paštu, jei nėra techninių galimybių pateikti per SPIS.

    Savivaldybė pabrėžia, kad prašymai priimami tik kvietime nustatytu laikotarpiu, o pateikti pavėluotai nėra registruojami ir nenagrinėjami. Dėl to šeimoms rekomenduojama iš anksto pasirūpinti turto deklaravimu, dokumentų pasirašymu kvalifikuotu elektroniniu parašu, jei prašymas teikiamas nuotoliniu būdu, ir patikrinti, ar atitinkamos sąlygos nepasikeitė iki kvietimo pradžios.

  • Jaunoms šeimoms – svarbus terminas: kada ir kaip teikti prašymus dėl būsto paskatos

    Jaunoms šeimoms – svarbus terminas: kada ir kaip teikti prašymus dėl būsto paskatos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad 2026 metais rugsėjo 14 dieną bus skelbiamas kvietimas teikti prašymus dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.

    Prašymus bus galima teikti nuo 2026 metais rugsėjo 14 dienos 9.00 valandos iki 2026 metais rugsėjo 18 dienos 12.00 valandos. Šis laikotarpis yra trumpas, todėl šeimoms rekomenduojama iš anksto pasiruošti reikalingus dokumentus ir prisijungimus.

    Kur ir kaip pateikti prašymą

    Prašymai priimami ir nagrinėjami pagal finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo tvarką. Dažniausiai patogiausias būdas pateikti prašymą yra elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.

    Zarasų rajono savivaldybėje prašymą taip pat galima pateikti atvykus į savivaldybės administraciją, atsiųsti registruotu laišku arba pateikti elektroniniu paštu, jei nėra techninių galimybių pasinaudoti sistema. Teikiant prašymą elektroniniu paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, priešingu atveju bus laikomas negaliojančiu.

    Kas vyksta pasibaigus kvietimui

    Pasibaigus kvietimo laikotarpiui, prašymai reitinguojami informacinėje sistemoje ir vertinami savivaldybėse. Jei šeima atitinka nustatytus kriterijus, savivaldybė suformuoja pažymą, patvirtinančią teisę į finansinę paskatą.

    Ministerija primena, kad šia priemone siekiama padėti jaunoms šeimoms greičiau įsigyti pirmąjį būstą, todėl svarbu laikytis terminų ir pateikti prašymą tinkamu būdu. Dėl konkrečių savivaldybės priėmimo tvarkų ir praktinių detalių gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikslinti vietos administracijoje.

  • Tik 5 dienos paraiškoms: jaunoms šeimoms Radviliškyje – dviguba parama pirmajam būstui

    Nuo rugsėjo 14 dienos jaunos šeimos galės teikti prašymus valstybės finansinei paskatai pirmajam būstui regionuose įsigyti. Radviliškio rajone planuojančios kurtis šeimos gali tikėtis didesnės bendros naudos, nes papildomai prie valstybės subsidijos prisideda ir Radviliškio rajono savivaldybė.

    Paraiškų langas bus trumpas: prašymai priimami nuo rugsėjo 14 dienos 9 valandos iki rugsėjo 18 dienos 12 valandos. Šiam kvietimui valstybė numato apie 6 000 000 eurų.

    Kaip pateikti prašymą?

    Prašymą reikia teikti savivaldybei, kurios teritorijoje planuojama pirkti pirmąjį būstą. Tai galima padaryti atvykus į savivaldybės administraciją, siunčiant registruotu laišku arba elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.

    Jei prašymas teikiamas ne elektroniniu būdu, svarbus registravimo laikas, kai savivaldybė prašymą įkelia į sistemą. Dėl didelio aktyvumo tokiais kvietimais gyventojai paprastai raginami dokumentus pasiruošti iš anksto, kad nepritrūktų laiko taisymams.

    Kiek siekia valstybės subsidija?

    Valstybės subsidijos dydis priklauso nuo vaikų skaičiaus šeimoje: be vaikų arba su vienu vaiku skiriama 10 proc., su dviem vaikais – 12,5 proc., su trimis ir daugiau vaikų – 15 proc. Subsidija skaičiuojama nuo būsto kredito dalies, tačiau nustatyta didžiausia kredito suma, nuo kurios skaičiuojama parama, yra 87 000 eurų.

    Taikomas ir turto vertės „lubų“ kriterijus: perkamo būsto vertė negali viršyti 120 000 eurų. Vertinama tiek turto vertintojo nustatyta vertė, tiek pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta kaina.

    Kas laikoma jauna šeima?

    Paramos prasme jauna šeima laikomi sutuoktiniai arba registruotą partnerystę sudariusi pora, taip pat vienas vaiką ar vaikus auginantis tėvas ar mama, kai amžius neviršija 36 metų. Dažniausiai taikoma taisyklė, kad šeima negali turėti nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, tačiau numatytos išimtys.

    Išimtys galioja, kai turimo būsto naudingasis plotas vienam šeimos nariui neviršija 14 kvadratinių metrų arba būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc. Taip pat būtina deklaruoti turtą, nors šeimos pajamos ir turto vertė šios priemonės atveju nėra vertinamos.

    „Nuosavas būstas jaunai šeimai dažnai yra vienas didžiausių pirmųjų finansinių iššūkių. Norime, kad jauni žmonės, kurie savo ateitį mato Radviliškio rajone, žinotų, jog priimdami tokį svarbų sprendimą jie gali sulaukti ne tik valstybės, bet ir mūsų savivaldybės pagalbos“, – sakė Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis.

    Ką papildomai siūlo Radviliškio rajonas?

    Radviliškio rajono savivaldybės taryba šių metų vasarį priėmė sprendimą papildomai remti jaunas šeimas, kurios perka pirmąjį būstą rajone ir naudojasi valstybės subsidija. Savivaldybės parama taip pat skaičiuojama nuo būsto kredito sumos ir priklauso nuo vaikų skaičiaus.

    Vaikų neauginančiai arba vieną vaiką auginančiai jaunai šeimai savivaldybė gali kompensuoti 7 proc., dviem vaikais – 9 proc., trims ir daugiau vaikų – 11 proc. Tokia papildoma priemonė savivaldybėje pristatoma kaip būdas mažinti pradinę finansinę naštą ir didinti regiono patrauklumą jaunoms šeimoms.

    „Priimdami sprendimą dėl savivaldybės paramos siekėme labai paprasto dalyko – kad jaunai šeimai pasirinkti Radviliškio rajoną būtų lengviau. Vieniems ši pagalba padės sukaupti trūkstamą sumą, kitiems sumažins finansinę naštą“, – sakė K. Račkauskis.

    Kokie įsipareigojimai taikomi gavus paramą?

    Gavus valstybės subsidiją, per šešis mėnesius nuo būsto įsigijimo visi šeimos nariai turi jame deklaruoti gyvenamąją vietą. Deklaracija turi būti išlaikyta ne trumpiau kaip penkerius metus nuo nuosavybės įgijimo dienos.

    Jeigu per pirmuosius penkerius metus būstas būtų perleistas kitam asmeniui, subsidiją tektų grąžinti, nors teisės aktuose numatytos tam tikros išimtys. Šeimoms rekomenduojama iš anksto pasitikrinti atitiktį reikalavimams ir susirinkti dokumentus dar iki kvietimo pradžios.

  • Startuoja 6 mln. eurų parama pirmam būstui: jaunos šeimos prašymus teiks rugsėjį

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad 2026 metais rugsėjo 14 dieną planuojama pradėti kvietimą jaunoms šeimoms teikti prašymus dėl teisės į finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti regionuose. Prašymus bus galima teikti nuo 2026 metais rugsėjo 14 dienos 9.00 valandos iki 2026 metais rugsėjo 18 dienos 12.00 valandos.

    Pažymoms, patvirtinančioms jaunų šeimų teisę į paskatą, numatyta apie 6 000 000 eurų. Ši suma skirta ne pačiam būsto pirkimui apmokėti, o subsidijoms, kurios pervedamos kredito įstaigai ir mažina jaunos šeimos būsto paskolos naštą.

    Finansinė paskata taikoma jaunoms šeimoms, kurios prašymo pateikimo metu atitinka jaunos šeimos apibrėžtį ir perka pirmąjį būstą finansuojamoje Lietuvos teritorijos dalyje. Paprastai tai reiškia regionus, o konkrečios savivaldybės ir teritorijos nustatomos pagal patvirtintą sąrašą.

    Vienas esminių kriterijų yra nuosavybės neturėjimas, tačiau yra išimčių, kai turimas būstas laikomas per mažu ar netinkamos būklės. Pavyzdžiui, teisė į paskatą gali būti išsaugoma, jei vienam asmeniui tenkantis naudingasis plotas neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Taip pat nustatyta įsigyjamo būsto vertės riba: būsto vertė, vertinama pagal nepriklausomo vertintojo nustatytą vertę ir pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą kainą, negali viršyti 120 000 eurų. Be to, jauna šeima turi būti deklaravusi turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka, nors pačios pajamos ir turto vertė šiuo atveju nėra vertinami.

    Subsidijos dydžiai ir ribos

    Subsidijos dydis priklauso nuo vaikų skaičiaus šeimoje. Neauginančioms vaikų arba auginančioms vieną vaiką numatyta 10 proc. subsidija, auginančioms du vaikus – 12,5 proc., o auginančioms tris ir daugiau vaikų – 15 proc.

    Kartu taikoma ir papildoma apsauga biudžetui: būsto kredito suma, nuo kurios skaičiuojama subsidija, negali būti didesnė nei 87 000 eurų. Tai reiškia, kad net ir perkant būstą už didesnę sumą, subsidija būtų skaičiuojama tik nuo nustatytos maksimalios kredito dalies.

    Kaip teikti prašymą?

    Norinčios gauti pažymą šeimos kvietimo laikotarpiu prašymą turės pateikti savivaldybei, kurios teritorijoje planuoja pirkti būstą. Prašymai priimami atvykus į savivaldybę, siunčiant registruotu laišku arba teikiant elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje.

    Pasibaigus kvietimui, visi prašymai reitinguojami ir vertinami savivaldybėse. Pirmumas paprastai suteikiamas atsižvelgiant į savivaldybės papildomos paramos dydį arba tai, ar būstas patenka į savivaldybės nurodomas prioritetinės plėtros teritorijas.

    Jei šeima atitinka sąlygas, savivaldybė suformuoja pažymą, patvirtinančią teisę į finansinę paskatą. Gavus pažymą, per 15 kalendorinių dienų reikia kreiptis į pasirinktą kredito įstaigą ir pažymą aktyvuoti, o kredito įstaiga per 4 mėnesius priima sprendimą dėl paskolos.

    Subsidija kredito įstaigai pervedama ne vėliau kaip per 4 mėnesius, todėl šeimai svarbu planuoti pirkimo procesą ir terminus. Praktikoje tai reiškia, kad būsto paiešką, vertinimą ir derybas verta pradėti iš anksto, kad sprendimai būtų priimami laiku.

    Kokios pareigos gavus paramą?

    Gavus finansinę paskatą, visi šeimos nariai per 6 mėnesius nuo nuosavybės įgijimo turi deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame būste. Ši deklaracija turi galioti ne trumpiau kaip 5 metus nuo nuosavybės įgijimo dienos.

    Jei per pirmuosius 5 metus būstas būtų perleistas kitam asmeniui, subsidiją tektų grąžinti į valstybės biudžetą, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Tokia nuostata skirta užtikrinti, kad parama būtų naudojama realiam šeimos būsto poreikiui, o ne trumpalaikėms investicijoms.

  • Jaunoms šeimoms – šansas gauti paramą pirmajam būstui: prašymai tik 4 dienas

    Jaunoms šeimoms – šansas gauti paramą pirmajam būstui: prašymai tik 4 dienas

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad 2026 metais rugsėjo 14 dieną bus skelbiamas kvietimas teikti prašymus dėl finansinės paskatos jaunoms šeimoms, perkančioms pirmąjį būstą. Prašymus bus galima teikti nuo 2026 metų rugsėjo 14 dienos 9.00 valandos iki 2026 metų rugsėjo 18 dienos 12.00 valandos.

    Ši finansinė paskata skirta padėti jaunoms šeimoms lengviau įsigyti pirmąjį būstą ir sumažinti pradinės įmokos naštą. Ministerija primena, kad kvietimo laikotarpis trumpas, todėl dokumentus verta pasiruošti iš anksto ir neatidėlioti pateikimo paskutinėms valandoms.

    Kaip galima pateikti prašymą?

    Prašymą galima pateikti keliais būdais: atvykus į savivaldybės administraciją, atsiunčiant registruotu laišku arba elektroniniu būdu. Elektroninis pateikimas galimas per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS), o kai nėra techninių galimybių pateikti per SPIS, leidžiama kreiptis ir elektroniniu paštu.

    Jeigu prašymas teikiamas elektroniniu paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu prašymas laikomas negaliojančiu ir negali būti registruojamas.

    Kaip registruojami prašymai?

    Visi kvietimo metu pateikti prašymai registruojami SPIS. Prašymai, pateikti per SPIS, registruojami automatiškai, o gauti kitais kanalais suvedami savivaldybės pagal faktinį gavimo laiką.

    Jeigu prašymas teikiamas ne elektroniniu būdu, jo pateikimo data laikoma ta diena ir laikas, kai savivaldybės administracija jį užregistruoja SPIS. Dėl to svarbu įvertinti, kad atvykus ar siunčiant paštu registravimo momentas gali priklausyti ir nuo savivaldybės darbo organizavimo.

    Kur kreiptis Visagine?

    Visagino savivaldybėje prašymus galima pateikti savivaldybės administracijai, o teikiant elektroniniu paštu būtina laikytis reikalavimo dėl kvalifikuoto elektroninio parašo. Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo, kad gyventojai gali kreiptis į atsakingą specialistą Vietinio ūkio valdymo ir statybos skyriuje.

    Ministerija ragina šeimas pasitikrinti, ar atitinka įstatyme numatytas sąlygas, ir iš anksto pasirūpinti dokumentais, kad trumpas kvietimo langas netaptų kliūtimi. Artėjant kvietimui taip pat verta stebėti savivaldybių skelbiamą informaciją apie priėmimo tvarką ir darbo laiką.

  • Paskubėkite: jaunoms šeimoms startuoja 6 mln. eurų parama pirmajam būstui – svarbios datos

    Paskubėkite: jaunoms šeimoms startuoja 6 mln. eurų parama pirmajam būstui – svarbios datos

    Nuo 2026 metų rugsėjo 14 dienos 9.00 valandos iki 2026 metų rugsėjo 18 dienos 12.00 valandos jaunos šeimos galės teikti prašymus valstybės finansinei paskatai pirmajam būstui įsigyti. Šiam kvietimui numatyta apie 6 000 000 eurų, todėl norintieji raginami neatidėlioti.

    Parama skirta jaunoms šeimoms regionuose, kurios atitinka įstatyme nustatytą jaunos šeimos apibrėžtį. Paprastai jauna šeima laikomi sutuoktiniai, registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama, kai amžius neviršija 36 metų.

    Jeigu kreipiamasi dėl papildomos subsidijos gimus trečiam vaikui, taikoma kita riba: kreipimosi metu kiekvienas iš sutuoktinių arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama turi būti iki 40 metų imtinai. Tai reiškia, kad daliai šeimų atsiveria galimybė paramą gauti ir vėlesniame gyvenimo etape.

    Prašymus gali teikti šeimos, kurios neturi nuosavybės teise priklausančio būsto, išskyrus atvejus, kai vienam asmeniui tenkantis naudingasis plotas neviršija 14 kvadratinių metrų. Išimtis taikoma ir tuomet, kai turimas būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Įsigyjamo būsto vertė negali viršyti 120 000 eurų, o pats būstas turi būti finansuojamoje Lietuvos teritorijos dalyje. Vertė vertinama pagal nepriklausomo turto vertintojo nustatytą vertę ir pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą kainą.

    Taip pat būtina įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą, nors šioje priemonėje jaunos šeimos pajamos ir turto vertė nėra vertinami. Be to, šeima neturi būti anksčiau pasinaudojusi finansine paskata pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą ar parama būstui įsigyti pagal kitas būsto paramos priemones.

    Kur ir kaip teikti prašymą

    Prašymą galima pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS arba atvykus į savivaldybės administraciją. Taip pat priimami prašymai, siunčiami registruotu laišku ar elektroniniu paštu.

    Savivaldybė primena, kad visi prašymai, pateikti ne per SPIS, vis tiek bus registruojami SPIS sistemoje. Eiliškumas nustatomas pagal registracijos SPIS laiką, o ne pagal tai, kada dokumentai fiziškai pasiekė savivaldybę.

    Dažna klaida, dėl kurios prašymas atmetamas

    Visi prašymai turi būti pasirašyti, kitaip jie nebus nagrinėjami. Jei prašymas siunčiamas elektroniniu paštu, jis turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Dėl konkrečios tvarkos, dokumentų ir konsultacijų gyventojams rekomenduojama kreiptis į savo savivaldybės administraciją. Praktikoje būtent netikslūs dokumentai ar pasirašymo reikalavimų nepaisymas dažniausiai tampa priežastimi, kodėl procesas užsitęsia.

  • SADM viceministrė atvyko į Visaginą: ką žada užsieniečių integracijai, NVO ir socialinėms paslaugoms?

    SADM viceministrė atvyko į Visaginą: ką žada užsieniečių integracijai, NVO ir socialinėms paslaugoms?

    Visagino savivaldybėje apsilankė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Deimantė Bukeikaitė su ministerijos komanda. Vizito metu su savivaldybės vadovais aptarti užsieniečių integracijos, socialinių paslaugų prieinamumo ir nevyriausybinių organizacijų stiprinimo klausimai.

    Susitikime su Visagino meru Erlandu Galaguzu dalyvavo savivaldybės administracijos ir skyrių vadovai bei užsienio kilmės gyventojų integracijos koordinatorė. Abi pusės akcentavo, kad Visaginui aktualūs sprendimai turi būti derinami su vietos bendruomenių poreikiais ir turimais pajėgumais.

    Integracija: nuo kalbos iki darbo

    Didžiausias dėmesys skirtas užsieniečių integracijai, kuri savivaldybėse dažniausiai apima lietuvių kalbos mokymą, įsidarbinimo ir kvalifikacijos pripažinimo klausimus, vaikų įtrauktį į švietimo sistemą bei socialinių paslaugų pasiekiamumą. Visaginas, kaip daugiakulturis miestas, šiuos iššūkius jaučia ypač ryškiai.

    Susitikime taip pat aptarta, kaip geriau suderinti valstybės ir savivaldybės veiksmus, kad pagalba žmones pasiektų greičiau ir būtų nuosekli. Ministerijos atstovai akcentavo bendradarbiavimo svarbą, kai sprendimai planuojami ne tik nacionaliniu, bet ir savivaldybės lygmeniu.

    Socialinės paslaugos: augantys poreikiai

    Kalbėta ir apie socialinių paslaugų teikimą, įskaitant pagalbą senjorams, asmenims su negalia, šeimoms bei krizių patiriančioms grupėms. Praktikoje savivaldybėms tenka spręsti ne tik paslaugų apimtis, bet ir darbuotojų trūkumo, paslaugų kokybės bei pasiekiamumo atokiau gyvenantiems žmonėms klausimus.

    Po susitikimo viceministrė su komanda vyko į Visagino socialinės globos namus. Tokie vizitai paprastai skirti įvertinti kasdienę įstaigų situaciją, aptarti paslaugų organizavimo iššūkius ir galimybes gerinti gyventojų gaunamą pagalbą.

    NVO vaidmuo ir bendruomenių įsitraukimas

    Diskusijoje išskirtas nevyriausybinių organizacijų vaidmuo, nes būtent jos dažnai tampa pirmuoju kontaktu žmonėms, kuriems reikia konsultacijų, tarpininkavimo, emocinės paramos ar pagalbos įsitraukiant į vietos gyvenimą. Savivaldybė pristatė poreikį stiprinti NVO veiklas ir jų tęstinumą, kad pagalba nebūtų epizodinė.

    „Visaginas – įvairių kultūrų miestas, todėl integracijos klausimai mums ypač aktualūs. Šiandien siekiame stiprinti socialines paslaugas, bendruomenių įsitraukimą bei kalbame apie ateities iššūkius. Džiugu, kad prieš priimant sprendimus ministerija nori girdėti ir mūsų balsą“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Ministerija ir savivaldybė sutarė tęsti dialogą dėl konkrečių priemonių, kurios leistų tiksliau atliepti vietos gyventojų poreikius. Visagine akcentuota, kad integracijos ir socialinių paslaugų klausimai yra tiesiogiai susiję su bendruomenės saugumu, sanglauda ir gyvenimo kokybe.

  • Ribiškėse startuoja nemokamos veiklos: improvizacija, fortepijonas ir sveiko maisto dirbtuvės

    Rugsėjo mėnesį Ribiškių bendruomenė Vilniuje kviečia gyventojus į nemokamas veiklas, skirtas bendrystei ir praktiniams įgūdžiams. Programoje numatyti grupiniai taikomosios improvizacijos užsiėmimai, individualios fortepijono pamokos bei sveikesnio maisto gaminimo dirbtuvės.

    Grupiniai taikomosios improvizacijos užsiėmimai vyks rugsėjo 8, 15, 22 ir 29 dienomis V. Šopeno g. 8, Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų gimnazijos aktų salėje. Užsiėmimų laikas – nuo 19:00 iki 20:30, o dalyvavimas atviras norintiems išbandyti praktikas, padedančias gerinti komunikaciją ir pasitikėjimą savimi.

    Taip pat nuo rugsėjo planuojama registracija į nemokamas individualias fortepijono pamokas vaikams ir suaugusiesiems nuo 7 metų. Pamokos vyks suderintu laiku Tyzenhauzų gatvėje, o užsiėmimų formatas numatytas individualus – vienu metu dirbama su vienu žmogumi arba viena šeima.

    Rugsėjį bendruomenė žada ir pirmąsias sveiko maisto gaminimo dirbtuves „Sveikiau, taupiau, sumaniau“. Organizatoriai akcentuoja, kad jose dėmesys bus skiriamas praktiškiems sprendimams: kaip kasdienėje virtuvėje suderinti subalansuotą mitybą, kainą ir patogumą.

    Organizatoriai informuoja, kad viešinimo tikslais užsiėmimų metu gali būti filmuojama ir fotografuojama. Veiklos rengiamos įgyvendinant projektą „Ribiškės jungia: sutelkti bendrystei 2026“ ir finansuojamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis bendruomeninei veiklai savivaldybėse stiprinti.

  • 55 999 783 eurų vaikams su negalia: startuoja projektas, žadantis realią pagalbą regionuose

    55 999 783 eurų vaikams su negalia: startuoja projektas, žadantis realią pagalbą regionuose

    Lietuvoje startuoja projektas „Pagalba vaikams su negalia Lietuvoje“, kuriuo siekiama išplėsti ir suvienodinti paslaugų prieinamumą šeimoms, auginančioms vaikus su vidutine ar sunkia negalia. Iki šiol dalis reikalingų paslaugų dažniau sutelktos didžiuosiuose miestuose, o kai kuriose savivaldybėse jų trūksta arba jos teikiamos nenuosekliai.

    Pagrindinis projekto tikslas – užtikrinti, kad pagalba būtų teikiama arčiau šeimos gyvenamosios vietos ir būtų labiau pritaikyta individualiems vaiko bei jo artimųjų poreikiams. Numatyta, kad projektas prisidės prie Vaiko garantijų sistemos įgyvendinimo, stiprinant socialinių paslaugų ir ankstyvos, kompleksinės pagalbos grandis.

    Pagalba orientuota ne tik į vaiką, bet ir į visą šeimą: tėvus ar globėjus, taip pat kartu augančius nepilnamečius brolius ir seseris. Praktikoje tai svarbu todėl, kad ilgalaikė vaiko negalia dažnai reiškia nuolatinę emocinę įtampą, perdegimo riziką ir papildomas logistines išlaidas, ypač regionuose.

    „Mūsų tikslas – kad šeimos gautų realią, koordinuotą pagalbą, o paslaugos būtų pasiekiamos ne tik didžiuosiuose miestuose“, – teigiama projekto informacijoje.

    Projekto metu planuojama teikti bendruomenines ilgalaikes kompleksines paslaugas, įskaitant slaugytojo ir slaugytojo padėjėjo pagalbą, pavėžėjimą bei paslaugas, susijusias su agresyvaus ar saviagresyvaus elgesio prevencija ir valdymu. Taip pat numatytos individualios konsultacijos tėvams ir globėjams, o vaikų broliams ir seserims – psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijos.

    Didelis dėmesys skiriamas pagalbos koordinavimui: planuojama stiprinti šeimos paslaugų vadovų vaidmenį ir rengti koordinuotos pagalbos modelį. Be to, numatyti darbuotojų mokymai, metodinės veiklos ir socialinis tyrimas, kuris padės tiksliau įvertinti kompleksinių paslaugų poreikį vaikams, turintiems sudėtingas ar retas būkles.

    Planuojamas rezultatas – kad su Vaiko garantijų sistema susijusias bendruomenines paslaugas gaus ne mažiau kaip 2 735 vaikai, turintys vidutinę ar sunkią negalią. Iš jų 459 numatyti Sostinės regione, o 2 276 – Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione.

    Projektą įgyvendina Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, partneriai – 54 savivaldybių administracijos. Bendra projekto vertė siekia 55 999 783,36 euro, jis finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšomis.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2026 metų liepos 20 dienos iki 2029 metų liepos 31 dienos. Šis terminas reikšmingas savivaldybėms, nes per jį turės būti ne tik suteiktos paslaugos, bet ir sustiprinti ilgalaikiai mechanizmai, kad pagalba šeimoms išliktų prieinama ir pasibaigus finansavimo etapui.