CP v2

Tag: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

  • Nuo birželio didėja išmokos šeimoms: daugiau pinigų gimus vaikui ir platesnė parama auklei

    Nuo birželio didėja išmokos šeimoms: daugiau pinigų gimus vaikui ir platesnė parama auklei

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja keli svarbūs pokyčiai šeimų paramos sistemoje: didėja vienkartinė išmoka gimus vaikui, plečiamas išmokos vaiko priežiūrai gavėjų ratas ir atsiranda daugiau galimybių pasinaudoti kompensacija samdant auklę. Pakeitimais siekiama, kad parama pasiektų daugiau tėvų ir globėjų, ypač tų, kurie dėl socialinio draudimo stažo neturi teisės į „Sodros“ vaiko priežiūros išmoką.

    Vienas ryškiausių pokyčių – didesnė vienkartinė išmoka gimus vaikui. Nuo birželio ji didėja nuo 11 iki 14 BSI, todėl suma augs nuo 814 iki 1 036 eurų. Toks pats didėjimas taikomas ir įvaikinus vaiką ar tapus jo globėju.

    Išmoka vaiko priežiūrai: kam priklausys?

    Nuo birželio 1 dienos išmoka vaiko priežiūrai bus skiriama platesniam gavėjų ratui. Ji bus prieinama visiems vaikus iki dvejų metų auginantiems tėvams, įtėviams ar globėjams, kurie neturi pakankamo socialinio draudimo stažo ir dėl to negauna vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.

    Iki šiol ši parama labiau buvo orientuota į besimokančius ar studijuojančius tėvus, neturinčius teisės į „Sodros“ išmoką. 2026 metais šios išmokos dydis siekia 444 eurus per mėnesį, o ji mokama iki vaikui sueina dveji metai.

    Pokyčio esmė – suvienodinti socialines garantijas šeimoms, kurios dėl skirtingų gyvenimo aplinkybių neturi reikalingo stažo. Praktikoje tai aktualu ir dirbusiems trumpą laiką, ir dirbusiems su pertraukomis, ir tiems, kurie į darbo rinką grįžta po ilgesnio nedarbo ar mokslų.

    Kompensacija auklei: daugiau situacijų

    Nuo birželio 1 dienos plečiasi ir vaiko priežiūros kompensacinės išmokos taikymas. Ji bus mokama samdantiems auklę ne tik dirbantiems tėvams ar globėjams, bet ir tais atvejais, kai vienas ar vienintelis iš tėvų ar globėjas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokosi profesinio mokymo programoje, studijuoja nuolatine forma, taip pat doktorantūroje ar rezidentūroje.

    Kompensacija skiriama už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko darželio ir yra prižiūrimas už atlygį fizinio asmens, dirbančio pagal individualios veiklos pažymą arba pagal darbo sutartį. Tokia nuostata svarbi tam, kad vaiko priežiūra vyktų legaliai, o paslaugos teikėjas turėtų aiškų teisinį pagrindą.

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos šios išmokos dydis siekia 384,8 euro per mėnesį, palyginti su 364 eurais 2025 metais. Tai reiškia, kad didėjant baziniams dydžiams ilgainiui auga ir reali kompensacijos vertė šeimoms, kurios renkasi auklės paslaugas vietoje darželio.

    Kitos išmokos: kas dar aktualu šeimoms?

    Be minėtų pokyčių, šeimos ir toliau gali gauti universalią išmoką vaikui, papildomą išmoką vaikui, vienkartinę išmoką vaikui bei kitas paramos formas. Šių išmokų dydžiai susieti su indeksuojamais baziniais dydžiais, todėl laikui bėgant jie keičiasi kartu su valstybės nustatytais rodikliais.

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos universali išmoka vaikui padidėjo iki 129,5 euro, o papildoma išmoka gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms bei vaiką su negalia auginančioms šeimoms – iki 76,2 euro. Tokios šeimos iš viso gauna 205,7 euro per mėnesį už vieną vaiką.

    Planuojant biudžetą šeimai svarbu įsivertinti, kurios paramos priemonės taikomos konkrečiu atveju: dalis jų yra universalios, kitos priklauso nuo pajamų, šeimos sudėties, vaiko amžiaus, negalios ar vaiko priežiūros organizavimo būdo. Dėl konkrečių situacijų paprastai rekomenduojama pasitikslinti savivaldybėje arba atsakingose institucijose, kurios administruoja išmokas.

    „Mūsų tikslas – kad valstybė būtų patikimas partneris šeimai kiekviename jos gyvenimo etape – nuo vaiko gimimo iki galimybių derinti vaikų auginimą su mokslu ar darbu“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

  • Paramos būstui įsigyti kvietimas sustabdytas: gegužės 19 dieną lėšos pažymoms baigėsi per valandą

    Paramos būstui įsigyti kvietimas sustabdytas: gegužės 19 dieną lėšos pažymoms baigėsi per valandą

    Kvietimas sustabdytas dėl lėšų stokos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad 2026 metais gegužės 19 dieną sustabdytas kvietimas teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Sprendimas priimtas pasibaigus valstybės biudžeto lėšoms, skirtoms pažymoms, patvirtinančioms teisę į šią paramą, formuoti.

    Ministerijos duomenimis, kvietimas sustabdytas 9 valandą 10 minučių, kai nebeliko tam numatytų lėšų. Tai reiškia, kad nuo šio momento nauji prašymai pagal sustabdytą kvietimą nebepriimami.

    Kokia parama buvo numatyta?

    Šis kvietimas buvo skirtas gyventojams, siekiantiems gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir arba subsidiją. Tokia parama paprastai aktuali jauniems žmonėms ir šeimoms, kurioms sudėtinga sukaupti pradinį įnašą ar gauti palankesnes finansavimo sąlygas.

    Pažyma, patvirtinanti teisę į paramą būstui įsigyti, yra vienas svarbiausių dokumentų, be kurio gyventojai negali judėti toliau su kredito ar subsidijos procesu. Dėl to biudžeto lėšų, skirtų pažymoms formuoti, išsekimas praktiškai sustabdo ir paties mechanizmo veikimą.

    Ką daryti gyventojams?

    Gyventojams, planavusiems teikti prašymus, svarbu sekti ministerijos ir savivaldybių informaciją dėl galimo kvietimo atnaujinimo arba naujų kvietimų paskelbimo. Tokiais atvejais dažnai sprendžiama, ar bus skiriamas papildomas finansavimas, ar kvietimas bus atnaujintas tik kitame biudžetiniame periode.

    Jeigu prašymas buvo pateiktas iki kvietimo sustabdymo laiko, situacija paprastai vertinama pagal jo pateikimo momentą ir galiojusias taisykles. Vis dėlto konkrečios aplinkybės priklauso nuo administravimo tvarkos, todėl gyventojams rekomenduojama pasitikslinti atsakingose institucijose.

  • Birštone aptarti integracijos koordinatoriams svarbūs sprendimai: ką keis savivaldybėse?

    Mokymai Birštone

    2026 metais gegužės 12–14 dienomis Birštone surengti mokymai, skirti užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinavimo sistemos stiprinimui savivaldybėse. Į renginį susirinko savivaldybių integracijos koordinatoriai ir su integracijos politika dirbančių institucijų bei organizacijų atstovai.

    Mokymuose dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento, Priėmimo ir integracijos agentūros, VšĮ Diversity Development Group atstovai, taip pat nepriklausomi ekspertai. Renginio tikslas buvo suvienodinti praktikas ir sutarti dėl bendrų veikimo principų, kurie savivaldybėse leistų greičiau spręsti kasdienes integracijos situacijas.

    Kas veikė, o kur stringama

    Renginio metu aptartos savivaldybių patirtys ir pažanga organizuojant integracijos koordinavimą, o taip pat išryškinti dažniausiai pasikartojantys iššūkiai. Dalis jų siejami su paslaugų prieinamumu, informacijos sklaida ir skirtingu institucijų įsitraukimo lygiu savivaldybėse.

    Institucijų ir projekto partnerių atstovai pristatė integracijos politikos kryptis, savivaldybių vaidmenį ir atsakomybių pasidalijimą. Pabrėžta, kad koordinatorių darbas tampa esmine jungtimi tarp nacionalinio lygmens sprendimų ir konkrečių gyventojų poreikių vietoje.

    Praktinės sesijos ir tolesni žingsniai

    Didelė mokymų dalis skirta darbui mažose grupėse, kur analizuotos konkrečios savivaldybių situacijos ir ieškota pritaikomų sprendimų. Tokia forma leido tiksliau įvardyti kliūtis, kurios skirtingose savivaldybėse kartojasi, nors priežastys ne visada vienodos.

    Paraleliai vyko teminės praktinės sesijos apie paslaugų pritaikymą užsienio kilmės gyventojų poreikiams, projektinių veiklų tęstinumą ir vidinę komunikaciją savivaldybėje. Taip pat aptarti koordinatorių profesinio palaikymo klausimai, nes šioje srityje dažnai tenka dirbti su jautriomis situacijomis ir dideliu tarpžinybiniu krūviu.

    Atskiras dėmesys skirtas ir Tauragės rajono savivaldybės patirtims, jas lyginant su panašius iššūkius patiriančiomis savivaldybėmis. Tokios diskusijos padėjo išgryninti bendradarbiavimo kryptis ir praktinius sprendimus, kuriuos galima perkelti į kasdienę veiklą.

    Mokymų pabaigoje apibendrintos stipriosios praktikos, įvardyti dažniausi iššūkiai ir numatyti tolesni veiksmai, įskaitant individualiai pritaikomą metodinę pagalbą bei planuojamus vizitus savivaldybėse. Organizatorių teigimu, renginys tapo platforma stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir nuosekliau organizuoti integracijos koordinavimą savivaldybėse.

  • Nuo gegužės 1 dienos keičiasi tvarka: kur kreiptis dėl techninės pagalbos priemonių poreikio

    Nuo gegužės 1 dienos keičiasi tvarka: kur kreiptis dėl techninės pagalbos priemonių poreikio

    Kas pasikeitė nuo gegužės 1 dienos

    Nuo gegužės 1 dienos Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nebepriima sprendimų dėl techninės pagalbos priemonių poreikio.

    Tai reiškia, kad gyventojai, kuriems reikalingos judėjimą, savarankiškumą ar slaugą palengvinančios priemonės, turi kreiptis kitur. Pokytis aktualus tiek pirmą kartą teikiantiems prašymą, tiek atnaujinantiems ar tikslinantiems poreikį.

    Kur dabar reikia kreiptis

    Dėl techninės pagalbos priemonių poreikio nuo šiol reikia kreiptis tiesiai į Techninės pagalbos priemonių centrą arba į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

    Techninės pagalbos priemonių centras konsultuoja ir priima kreipimusis nuotoliniu būdu, taip pat teikia informaciją apie tolesnius žingsnius. Savivaldybėse gyventojai dažniausiai nukreipiami į atsakingus socialinės paramos ar socialinių paslaugų specialistus.

    Ką svarbu žinoti prieš kreipiantis

    Prieš teikiant prašymą verta pasiruošti pagrindinę informaciją apie sveikatos būklę ir kasdienius poreikius, nes vertinant priemonių poreikį svarbi ne tik diagnozė, bet ir funkcinių sunkumų pobūdis.

    Jei dėl priemonių skyrimo ar išdavimo reikalingi sveikatos priežiūros specialistų dokumentai, jų pateikimo ir vertinimo tvarka gali būti nustatyta atskirais kriterijais. Dėl konkrečių reikalavimų gyventojams patogiausia kreiptis į Techninės pagalbos priemonių centrą arba savivaldybę, kuri nurodys, kokių dokumentų prireiks jūsų situacijoje.

    Kilus neaiškumams dėl prašymo pateikimo, terminų ar priemonių pasirinkimo, rekomenduojama pirmiausia pasitikslinti telefonu arba raštu, kad kreipimasis būtų pateiktas tinkamai ir nereikėtų jo tikslinti pakartotinai.

  • Būsto subsidijoms – dar 5 mln. eurų: daugiau šeimų galės gauti kompensuojamą kreditą

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija papildomai skiria 5 mln. eurų valstybės paramai būstui įsigyti. Ministerija teigia, kad tai leis patenkinti didesnį gyventojų poreikį ir iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ar subsidiją suteikti daugiau prašymus pateikusių žmonių.

    Paramai būstui įsigyti mažas pajamas turintiems gyventojams iš pradžių buvo numatyta apie 5,6 mln. eurų. Papildžius biudžetą dar 5 mln. eurų, bendra šiai priemonei skiriama suma išauga iki maždaug 10,6 mln. eurų.

    Pasak ministerijos, didesnis finansavimas skirtas dėl išaugusio susidomėjimo parama pirmajam būstui, kai gyventojai aktyviai teikė prašymus. Tai reiškia, kad daugiau šeimų ir asmenų, atitinkančių nustatytus kriterijus, galės sulaukti sprendimų dėl valstybės pagalbos.

    „Matome, kad valstybės parama pirmajam būstui žmonėms yra labai reikalinga. Didelis gyventojų aktyvumas parodė, kad poreikis yra didelis, todėl priėmėme sprendimą skirti papildomų lėšų, kad daugiau šeimų galėtų pasinaudoti šia galimybe“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Ministerija nurodo, kad savivaldybės artimiausiu metu galės pradėti nagrinėti pateiktus prašymus ir informuoti gyventojus apie eigą bei rezultatus. Sprendimai dėl paramos priklausys nuo atitikties reikalavimams ir savivaldybių administracinių procedūrų.

  • Savivaldybių integracijos koordinatoriai susitarė dėl veiksmų: kaip stiprins sistemą 2026 metais

    Savivaldybių integracijos koordinatoriai susitarė dėl veiksmų: kaip stiprins sistemą 2026 metais

    2026 metų gegužės 12–14 dienomis savivaldybių integracijos koordinatoriai, valstybės institucijų atstovai ir nepriklausomi ekspertai dalyvavo praktiniame seminare, skirtame stiprinti užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinavimą savivaldybėse. Renginio tikslas buvo įvertinti iki šiol pasiektą pažangą ir susitarti dėl konkrečių tolesnių žingsnių, kurie padėtų užtikrinti nuoseklesnį paslaugų organizavimą.

    Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip savivaldybėse veikianti integracijos sistema gali greičiau reaguoti į gyventojų poreikius ir sumažinti institucinio „mėtymo“ riziką. Praktinių užduočių metu aptartos situacijos, su kuriomis koordinatoriai dažniausiai susiduria kasdien, kai tenka suderinti skirtingų įstaigų sprendimus ir terminus.

    Kas buvo aptarta seminare

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatė bendras integracijos politikos kryptis ir institucijų atsakomybių ribas, akcentuodami savivaldybių vaidmenį. Pasak jų, būtent savivaldybėse dažniausiai paaiškėja, ar nacionalinio lygmens sprendimai veikia praktikoje ir ar paslaugos yra pasiekiamos vienodai skirtinguose regionuose.

    „Diversity Development Group“ ekspertai apžvelgė projekto metu savivaldybėse įvykusius pokyčius ir dažniausiai pasitaikančius iššūkius, kurie trukdo užtikrinti vientisą koordinavimą. Taip pat aptarta, kaip gerosios praktikos pavyzdžiai galėtų būti lengviau pritaikomi kitose savivaldybėse, neperkeliant sprendimų mechaniškai.

    Praktika ir tarpinstitucinis darbas

    Didelę seminaro dalį sudarė darbas mažose grupėse, kur integracijos koordinatoriai kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Diversity Development Group“ ir Priėmimo ir integracijos agentūros specialistais analizavo realius atvejus. Tokia forma leido ne tik įvardyti problemas, bet ir iš anksto susitarti, kokių sprendimų reikia, kad panašios situacijos būtų sprendžiamos greičiau.

    Diskusijų metu išryškėjo keli pasikartojantys klausimai: kaip efektyviau keistis informacija tarp institucijų, kaip aiškiau apibrėžti veiksmų seką gyventojui kreipiantis dėl paslaugų ir kaip užtikrinti, kad sprendimai savivaldybėse būtų tvarūs, o ne priklausomi nuo pavienių darbuotojų kaitos.

    „Šis susitikimas tapo svarbia platforma dalintis patirtimi, stiprinti bendradarbiavimą tarp institucijų ir ieškoti tvarių sprendimų, kurie padėtų kurti efektyvesnę užsienio kilmės gyventojų integracijos sistemą Lietuvos savivaldybėse“, – sakė užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinatorė Kristina Marcikonė.

    Seminare sutarta tęsti reguliarų tarpinstitucinį dialogą ir toliau derinti praktinius koordinavimo standartus, kad paslaugų teikimas savivaldybėse būtų nuoseklus. Taip pat akcentuota, jog aiškūs susitarimai dėl atsakomybių ir informacijos srautų yra būtini, siekiant greitesnės integracijos ir didesnio paslaugų prieinamumo.

  • Parama būstui įsigyti sustabdyta: biudžeto lėšos baigėsi, SPIS prašymai nebepriimami

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sustabdė kvietimą teikti prašymus paramai būstui įsigyti, nes baigėsi valstybės biudžeto lėšos, skirtos pažymoms formuoti. Kvietimas sustabdytas gegužės 19 dieną.

    Ministerija nurodo, kad sustabdymas apima prašymus dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito ir subsidijos. Dėl to išoriniame SPIS portale prašymo forma BP-1 tapo neaktyvi, o pareiškėjai nebegali pateikti paraiškų elektroniniu būdu.

    Kas keičiasi pareiškėjams?

    Pasak ministerijos, prašymai, pateikti iki kvietimo sustabdymo momento, savivaldybėse bus suvedami į SPIS, jei jie buvo gauti kitais kanalais nei pats portalas. Tokie prašymai dar bus registruojami ir vertinami pagal nustatytą tvarką.

    Prašymai, pateikti po sustabdymo, SPIS neberegistruojami, o pareiškėjams nurodoma jų nenagrinėjimo priežastis. Tai reiškia, kad naujai pateiktos paraiškos šiuo etapu nebus svarstomos, net jei gyventojas atitinka paramos skyrimo kriterijus.

    Ką darys savivaldybės ir ministerija?

    Ministerija žada įvertinti turimų lėšų poreikį pagal SPIS jau užregistruotus prašymus ir atskiru raštu informuoti savivaldybių administracijas dėl tolesnio prašymų nagrinėjimo. Taip pat savivaldybėms el. paštu bus perduoti sąrašai gyventojų prašymų, kuriems, ministerijos vertinimu, dar pakaks biudžeto lėšų pažymoms suformuoti.

    Praktikoje tai reiškia, kad procesas persikelia į vidinį institucijų derinimą, o pareiškėjams svarbiausia sekti savivaldybės informaciją ir ministerijos pranešimus dėl to, ar bus skelbiamas naujas kvietimas. Kol kas kvietimo atnaujinimo data nepateikiama, o sprendimai priklausys nuo papildomų asignavimų arba kitų biudžeto perskirstymų.

  • SADM skelbia 2026–2027 metų konkursą: 360 000 eurų NVO projektams vyresnių žmonių IT įgūdžiams

    SADM skelbia 2026–2027 metų konkursą: 360 000 eurų NVO projektams vyresnių žmonių IT įgūdžiams

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paskelbė papildomą 2026–2027 metų konkursą, skirtą bendriems jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių nevyriausybinių organizacijų projektams. Priemonės tikslas – stiprinti vyresnių žmonių gebėjimus informacinių technologijų srityje ir mažinti skaitmeninę atskirtį.

    Konkursas numatytas Nacionalinės jaunimo politikos 2023–2027 metų veiksmų plane, todėl finansuojami projektai turi derėti su plane įtvirtintais uždaviniais ir rodikliais. Ministerija pabrėžia, kad svarbiausia – praktinė nauda vyresnio amžiaus žmonėms ir realus jaunimo įsitraukimas į mokymų bei konsultacijų veiklas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Pareiškėju gali būti Lietuvoje registruotas juridinis asmuo, laikomas nevyriausybine organizacija pagal Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą. Taip pat būtina Juridinių asmenų registre turėti įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą.

    Numatyta, kad organizacija iki paraiškos pateikimo dienos turi veikti ne trumpiau kaip 8 metus. Be to, pareiškėjai turi atitikti formaliuosius kriterijus, taikomus valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems NVO projektams, ir nebūti gavę finansavimo analogiškame 2026–2027 metų konkurse.

    Finansavimas ir veiklos

    2026 metais konkursui numatyta 180 000 eurų, o 2027 metais – dar 180 000 eurų. Vienam projektui galima skirti nuo 50 000 iki 60 000 eurų, todėl praktikoje finansavimą gali gauti ribotas skaičius didesnės apimties iniciatyvų.

    Finansuojamos veiklos apima mokymo medžiagos parengimą, vyresnių žmonių poreikių ir galimybių įvertinimą, bendrų jaunimo ir senjorų užsiėmimų organizavimą, taip pat įrangos ar programų įsigijimą arba nuomą. Taip pat numatytas jaunų žmonių parengimas ir konsultavimas, kad jie galėtų kokybiškai padėti vyresnio amžiaus dalyviams mokymų metu.

    Paraiškų teikimo terminai

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 18 dienos iki 2026 metų birželio 16 dienos 17 valandos. Dokumentai teikiami per Socialinių paslaugų priežiūros departamento informacinę paraiškų teikimo, vertinimo ir administravimo sistemą SOPAS.

    SADM nurodo, kad dėl konkurso sąlygų konsultacijos teikiamos darbo dienomis iki paskutinės paraiškų pateikimo dienos, o paskutinę dieną – iki 14 valandos. Dėl techninių klausimų, susijusių su paraiškų pateikimu per SOPAS, konsultuoja Socialinių paslaugų priežiūros departamentas.

    Taip pat numatyta vieša nuotolinė konsultacija 2026 metų gegužės 28 dieną 11 valandą, kuri vyks per „Microsoft Teams“. Ministerija ragina pareiškėjus iš anksto pasiruošti paraiškos turinį ir atsakingai suformuoti komandos vaidmenis sistemoje, nes tai vertinimo metu gali turėti reikšmės administracinei atitikčiai.

  • Baigėsi biudžeto lėšos: SADM sustabdė prašymų paramai būstui įsigyti teikimą per SPIS

    Baigėsi biudžeto lėšos: SADM sustabdė prašymų paramai būstui įsigyti teikimą per SPIS

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad pasibaigus valstybės biudžeto lėšoms sustabdytas kvietimas teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Kvietimas buvo paskelbtas 2026 metų gegužės 19 dieną, tačiau jo teikimas nutrauktas dar tą pačią dieną.

    Ministerijos teigimu, 2026 metų gegužės 19 dieną 9 valandą 10 minučių SPIS portale tapo neaktyvi prašymo forma BP-1. Dėl to pareiškėjai nebegali pateikti prašymų dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito ir arba subsidijos.

    SADM nurodo, kad sprendimas priimtas įvertinus turimų lėšų likutį ir pagal SPIS jau užregistruotų prašymų poreikį. Šios lėšos naudojamos pažymoms, patvirtinančioms teisę į paramą būstui įsigyti, formuoti ir išduoti.

    Ministerija taip pat informavo, kad dėl tolesnio prašymų nagrinėjimo ir pažymų išdavimo savivaldybių administracijos bus informuotos atskiru raštu. Kol kas pareiškėjams rekomenduojama sekti oficialius pranešimus ir savivaldybių teikiamą informaciją dėl tolimesnių veiksmų.

  • Baigėsi biudžeto lėšos: sustabdytas kvietimas teikti prašymus dėl paramos būstui įsigyti

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad pasibaigus valstybės biudžeto lėšoms sustabdytas kvietimas teikti prašymus dėl paramos būstui įsigyti. Kvietimas sustabdytas gegužės 19 dieną 9.10 valandą.

    Parama skirta pažymoms, patvirtinančioms teisę į paramą būstui įsigyti, formuoti. Šios pažymos yra būtinos, kad gyventojai galėtų kreiptis dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito ir arba subsidijos.

    Ministerija nurodo, kad sustabdžius kvietimą išoriniame SPIS portale nebeveikia prašymo forma BP-1. Tai reiškia, kad naujų prašymų pateikti nebegalima, o gyventojams, planavusiems kreiptis artimiausiu metu, teks laukti atnaujinto finansavimo.

    Tokie kvietimų stabdymai paprastai susiję su konkrečiam laikotarpiui suplanuoto asignavimų krepšelio išnaudojimu. Praktikoje tai sukuria „langą“, kai teisę į paramą atitinkantys žmonės negali pradėti procedūrų vien dėl lėšų trūkumo, todėl didėja neapibrėžtumas planuojant būsto pirkimą ir kredito ėmimą.

    Gyventojams rekomenduojama sekti oficialią ministerijos ir SPIS informaciją dėl kvietimo atnaujinimo, nes tokiais atvejais prašymų teikimas gali būti atnaujintas tik skyrus papildomą finansavimą ar patvirtinus naują kvietimo etapą. Taip pat svarbu įsivertinti, kad subsidijų ir kompensuojamų kreditų sąlygos gali būti tikslinamos, todėl prieš teikiant prašymą verta pasitikrinti aktualius reikalavimus.