CP v2

Tag: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

  • Gegužės 19 dieną startuoja prašymai paramai būstui: langas trumpas, lėšos ribotos

    Gegužės 19 dieną startuoja prašymai paramai būstui: langas trumpas, lėšos ribotos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti. Parama apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją.

    Prašymus bus galima pateikti tik kvietimo metu: nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki kol bus išnaudotos kvietimui numatytos lėšos. Ministerija pabrėžia, kad pasibaigus kvietimui, vėliau pateikti prašymai nebus registruojami ir nenagrinėjami.

    Kiek lėšų skiriama kvietimui?

    Šio kvietimo metu paramai būstui įsigyti numatoma skirti apie 5 600 000 eurų. Jei prašymų srautas parodys, kad pažymoms formuoti skirtų biudžeto lėšų gali nepakakti, ministerija savo interneto svetainėje paskelbs kvietimo pabaigą.

    Šiemet prašymus bus galima teikti ir per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, todėl daliai gyventojų procesas turėtų būti paprastesnis ir greitesnis. Vis dėlto gyventojams rekomenduojama iš anksto pasirūpinti reikiamais duomenimis, nes kvietimo langas trumpas.

    „Tikiu, kad valstybės parama pirmajam būstui įsigyti yra svarbi priemonė, stiprinanti šeimų ir asmenų finansinį saugumą bei sudaranti palankesnes sąlygas auginti vaikus“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Kas gali gauti paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys ar šeimos, kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija įstatyme nustatytų dydžių. Būstą galima įsigyti bet kurioje Lietuvos teritorijoje.

    Taip pat galioja reikalavimas dėl turimo būsto: pretenduojantys į paramą negali turėti gyvenamojo būsto ar būti jo turėję per pastaruosius 5 metus. Išimtis taikoma, jei būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Negalią turintis asmuo arba šeima, kurioje yra toks asmuo, gali turėti būstą, tačiau jei jis nepritaikytas poreikiams, parama tokiu atveju teikiama turimam būstui rekonstruoti ir pritaikyti pagal negalios pobūdį. Ministerija primena, kad esminės sąlygos vertinamos pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.

  • Gegužės 19 dieną startuoja kvietimas paramai būstui: prašymai per SPIS, lėšos ribotos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti. Paraiškos bus priimamos ribotą laiką: nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki kol bus išnaudotos kvietimui numatytos lėšos.

    Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų. Ministerija pabrėžia, kad dalis prašymų šiemet galės būti teikiama per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, todėl gyventojams verta iš anksto pasiruošti prisijungimus ir dokumentus.

    Kaip bus priimami prašymai?

    Prašymus bus galima pateikti per SPIS, taip pat savivaldybės administracijoje, paštu, per kurjerį ar per atstovą. Teikiant prašymą elektroniniu paštu, dokumentas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Elektroniniu paštu pasirašytą prašymą galima pasirengti iš anksto, tačiau jį pateikti leidžiama tik kvietimo metu: ne anksčiau kaip 2026 metais gegužės 19 dieną 9.00 valandą ir ne vėliau kaip 16.00 valandą. Jei kvietimas bus sustabdytas anksčiau dėl lėšų pabaigos, prašymų teikimas taip pat bus nutrauktas.

    Svarbi detalė: kvietimo metu savivaldybėse pateikti prašymai bus registruojami SPIS tam, kad būtų nustatyta eiliškumo tvarka. Paraiškų pateikimo laikas bus vertinamas pagal registracijos SPIS datą ir laiką, o ne pagal atvykimo į savivaldybę momentą.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą gali turėti asmenys ar šeimos, kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija įstatyme nustatytų dydžių. Būstą galima įsigyti bet kurioje Lietuvos vietoje.

    Paprastai pareiškėjai negali turėti gyvenamojo būsto ar būti jį turėję per pastaruosius 5 metus. Išimtys taikomos, jeigu vienam asmeniui tenkantis būsto naudingasis plotas neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Negalią turintis asmuo ar šeima, kurioje yra negalią turintis asmuo, gali turėti būstą, kuris nėra pritaikytas jų poreikiams. Tokiu atveju parama paprastai siejama su turimo būsto rekonstrukcija ir pritaikymu pagal negalios pobūdį.

  • Valstybės parama pirmajam būstui startuoja gegužės 19 dieną: prašymus bus galima teikti ribotą laiką

    Valstybės parama pirmajam būstui startuoja gegužės 19 dieną: prašymus bus galima teikti ribotą laiką

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus dėl valstybės paramos būstui įsigyti. Tai apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir arba subsidiją, priklausomai nuo situacijos.

    Prašymus bus galima pateikti tik kvietimo laikotarpiu: nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki tol, kol bus išnaudota šiam etapui skirta lėšų suma. Ministerija įspėja, kad pasibaigus kvietimui, ne laiku pateikti prašymai nebus registruojami ir nenagrinėjami.

    Kiek lėšų skiriama šiam kvietimui?

    Šio kvietimo metu paramai būstui įsigyti numatyta skirti apie 5,6 mln. eurų. Ministerija pabrėžia, kad dėl riboto finansavimo labai svarbu sekti oficialią informaciją, nes kvietimas gali baigtis anksčiau nei numatyta.

    Jei prašymų teikimo metu paaiškėtų, kad valstybės biudžeto lėšų pažymoms formuoti gali nepakakti, kvietimo pabaiga bus paskelbta ministerijos interneto svetainėje. Tokiu atveju gyventojai raginami neatidėlioti dokumentų pateikimo.

    Prašymus bus galima teikti ir per SPIS

    Šiemet atsirado papildoma galimybė prašymus teikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Ministerijos teigimu, tai turėtų supaprastinti procedūrą ir sumažinti administracinę naštą gyventojams.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė akcentuoja, kad parama pirmajam būstui yra viena priemonių, padedančių didinti finansinį stabilumą šeimoms. Ministerija taip pat pabrėžia, jog patogesnis prašymų teikimas yra kryptingas žingsnis spartinant paslaugų skaitmeninimą.

    „Tikiu, kad valstybės parama pirmajam būstui įsigyti yra svarbi priemonė, stiprinanti šeimų ir asmenų finansinį saugumą bei sudaranti palankesnes sąlygas auginti vaikus“, – sakė Jūratė Zailskienė.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys arba šeimos, kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių. Būstą galima įsigyti bet kurioje Lietuvos teritorijoje.

    Taip pat numatyta, kad asmenys arba šeimos, norintys gauti paramą, negali turėti gyvenamojo būsto ar būti jį turėję per pastaruosius 5 metus. Išimtys taikomos, jei vienam asmeniui tenkantis naudingasis plotas neviršija 14 kvadratinių metrų arba būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Negalią turintis asmuo arba šeima, kurioje yra toks asmuo, gali turėti būstą, jei jis nepritaikytas jų poreikiams. Tokiu atveju parama gali būti skiriama turimam būstui rekonstruoti ir pritaikyti pagal negalios pobūdį.

    Ministerija primena, kad prieš teikiant prašymą verta iš anksto įsivertinti atitiktį reikalavimams ir pasiruošti dokumentus. Tai ypač svarbu, kai kvietimas trunka ribotą laiką ir finansavimas gali būti išnaudotas greitai.

  • Panevėžyje su ministre aptarti socialinių paslaugų pokyčiai: kaip didės pagalbos prieinamumas

    Panevėžyje įvyko miesto vadovų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio skirta socialinių paslaugų prieinamumui ir jų organizavimo praktikai. Savivaldybėje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė su komanda, su jais diskutavo merė Loreta Masiliūnienė ir administracijos vadovai.

    Pagrindinis susitikimo akcentas buvo tai, kaip užtikrinti, kad pagalba žmogų pasiektų laiku ir be perteklinių procedūrų. Savivaldybė pabrėžė poreikį sprendimus orientuoti į realias situacijas, kai paslaugų gavėjui svarbiausias yra greitis, aiškumas ir vienodai suprantama tvarka.

    „Svarbiausia, kad žmogus socialinę pagalbą gautų tada, kai jos reikia, ir ją pasiektų be sudėtingų procedūrų“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Susitikime aptarti ir pastaruoju metu įsigalioję pokyčiai, kurie, savivaldybės vertinimu, leidžia operatyviau reaguoti į gyventojų situacijas. Nuo gegužės 1 dienos supaprastinta vaiko laikinosios globos nustatymo tvarka, todėl sprendimai gali būti priimami greičiau, o vaiko saugumo užtikrinimas tampa mažiau priklausomas nuo ilgų procedūrų.

    Kitas svarbus pokytis siejamas su didesniu savivaldybių vaidmeniu organizuojant paslaugas: joms suteikta teisė akredituoti socialinės priežiūros paslaugas. Tikimasi, kad tai leis lanksčiau planuoti paslaugų apimtis, greičiau pritraukti teikėjus ir tiksliau atliepti individualius gyventojų poreikius.

    Kas vis dar kelia problemų?

    Diskusijoje išryškėjo ir praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria savivaldybės. Tarp jų minėti dažni teisės aktų pasikeitimai, dėl kurių socialinių paslaugų organizatoriams sudėtingiau užtikrinti stabilias taisykles ir nuoseklų paslaugų teikimą.

    Taip pat aptartas nepakankamai aiškus asmeninės pagalbos paslaugų reglamentavimas ir sudėtingas jų organizavimas. Savivaldybė akcentavo, kad neapibrėžtumas dažnai reiškia skirtingą praktiką skirtingose teritorijose, o tai gyventojams sukuria nelygybės jausmą.

    Dar viena tema buvo pagalba į namus savaitgaliais. Nors poreikis tokiai paslaugai išlieka, praktikoje susiduriama su aiškaus finansavimo mechanizmo stoka, todėl paslaugų tęstinumas ir galimybė užtikrinti pagalbą ne darbo dienomis tampa sunkiau prognozuojami.

    Socialinis būstas: planai ir realybė

    Susitikime aptarta ir socialinio būsto plėtra Panevėžyje. Savivaldybė įgyvendina projektą, kuriuo planuojama įsigyti 12 būstų ir juose apgyvendinti 39 asmenis, tarp jų žmones su negalia, daugiavaikes šeimas ir kitus socialiai pažeidžiamus gyventojus.

    Pažymėta, kad projekto įgyvendinimą apsunkina ribota būstų, atitinkančių energinio naudingumo reikalavimus, pasiūla. Dėl to ieškoma sprendimų, kaip pirkimus ir atranką vykdyti sklandžiau, kad suplanuota pagalba gyventojus pasiektų laiku.

    Ministerijos atstovai teigiamai įvertino Panevėžio pastangas stiprinant socialines paslaugas ir pritraukiant investicijas per projektus. Susitikimo pabaigoje sutarta tęsti dialogą ir ieškoti sprendimų, kurie didintų sistemos aiškumą bei paslaugų prieinamumą gyventojams.

    Susitikime taip pat dalyvavo Panevėžyje išrinkti Seimo nariai Andrius Busila ir Modesta Petrauskaitė.

  • Panevėžio rajone ministrė su savivaldybe aptarė negalios paslaugas: kur stringa atokvėpis ir finansavimas

    Panevėžio rajono savivaldybėje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministrė, su vietos vadovais ir socialinių paslaugų teikėjais aptarusi pagalbą šeimoms bei žmonėms su negalia. Susitikime daugiausia dėmesio skirta paslaugų prieinamumui, jų finansavimui ir tam, kaip sprendimai veikia gyventojus kasdienybėje.

    Ministrė susitiko su savivaldybės meru, vicemeru, administracijos skyrių vadovais, socialinių įstaigų specialistais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Pasak savivaldybės, pokalbiuose akcentuota, kad didžiausias poreikis dažnai kyla ten, kur slauga ir priežiūra ilgainiui tampa visos šeimos išbandymu.

    „Tikrasis vaizdas atsiskleidžia bendraujant su šeimomis, kurios slaugydamos artimuosius išsenka, joms laikinas atokvėpis yra gyvybiškai būtinas“, – sakė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

    Dėmesys laikino atokvėpio paslaugai

    Viena pagrindinių diskusijų temų tapo laikino atokvėpio paslauga, skirta trumpam pakeisti artimąjį slaugantį žmogų ir suteikti šeimai pertrauką. Socialinių paslaugų atstovai pabrėžė, kad prašymų daugėja, o finansavimo ir realių sąnaudų neatitikimas savivaldybėms sukuria papildomą naštą.

    Panevėžio rajono specialistų pateiktais skaičiavimais, vieno asmens priežiūros namuose metinis paslaugos poreikis gali siekti 720 valandų, o visos paslaugos kaina viršija 5 700 eurų. Tuo metu valstybės skiriama suma sudaro apie 2 000 eurų per metus, todėl didelė dalis išlaidų tenka savivaldybei.

    „Skaičiuojame, kad visa paslauga vienam asmeniui kainuoja daugiau kaip 5 700 eurų, todėl valstybės skiriamas finansavimas padengia tik dalį išlaidų“, – sakė Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Jonė Baronaitė-Šniutė.

    Apsaugotas būstas ir savarankiškumo klausimai

    Susitikime aptartos ir apsaugoto būsto paslaugos, kurios padeda žmonėms su negalia mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių, išlaikant reikalingą specialistų priežiūrą. Panevėžio rajone planuojama įrengti tris apsaugoto būsto vietas, kuriose savarankiškumo įgūdžius ugdytų šeši asmenys.

    Savivaldybės atstovai kėlė klausimą, ar dabartiniai finansavimo prioritetai visada padeda pasiekti pagrindinį tikslą. Anot jų, kai kuriais atvejais didesnis dėmesys komunalinių išlaidų kompensavimui gali nustelbti investicijas į pačias paslaugas, specialistų darbą ir žmogaus savarankiškumo stiprinimą.

    Paslaugų tinklas rajone plečiamas

    Pristatant situaciją rajone pabrėžta, kad savivaldybė plečia bendruomenines paslaugas, siekdama, kad žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia galėtų gyventi kuo arčiau įprastos aplinkos. Šiuo metu teikiama asmeninė pagalba, o socialinės reabilitacijos paslaugos pasiekia 199 žmones su negalia.

    Taip pat priminta, kad nuo 2024 metų įgyvendinama atvejo vadyba turi padėti darbingo amžiaus gyventojams greičiau susiorientuoti sistemoje ir gauti reikalingas paslaugas. Savivaldybės teigimu, praktikoje tai reiškia glaudesnį institucijų ir specialistų bendradarbiavimą, kad pagalba būtų suteikiama laiku.

    Vizito metu ministrė su komanda apsilankė Gustonių socialinės globos namuose ir viešojoje įstaigoje „Vilties sodas“ Biliūnų kaime. Čia ji susipažino su teikiamomis paslaugomis, darbuotojų kasdieniais iššūkiais ir bendruomenės veikla.

  • Kaišiadorių rajone patvirtinta parama pirmajam būstui: jaunoms šeimoms iki 8 700 eurų

    Kaišiadorių rajone patvirtinta parama pirmajam būstui: jaunoms šeimoms iki 8 700 eurų

    Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba patvirtino finansinės paramos tvarką jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą rajone. Sprendimu siekiama didinti jauno amžiaus gyventojų įsikūrimo galimybes ir skatinti kurtis ne didmiesčiuose.

    Pagal patvirtintą aprašą savivaldybė skirs papildomą finansinę paramą iš biudžeto lėšų, o didžiausia galima suma vienai šeimai sieks iki 8 700 eurų. Ši priemonė numatyta kaip papildymas valstybės teikiamai finansinei paskatai, todėl gyventojams aktualu vertinti abi paramos dalis kaip vieną paketą.

    Kaip bus derinama su valstybės parama?

    Savivaldybės parama tiesiogiai susieta su valstybės kvietimais teikti prašymus finansinei paskatai gauti. Tai reiškia, kad prašymai gali būti priimami tik tada, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbia kvietimą, o savivaldybės pagalba praktikoje tampa pasiekiama tik įvykus šiam etapui.

    Numatyta, kad bendra paramos dalis negalės viršyti 50 proc. įsigyjamo būsto vertės. Ši riba skirta užtikrinti, kad parama išliktų tikslinga, o pirkėjai kartu turėtų pakankamą finansinę atsakomybę ir įsipareigojimų vykdymo galimybes.

    Kiek lėšų skirta ir kokie įsipareigojimai?

    2026 metais savivaldybės biudžete šiai priemonei numatyta 30 000 eurų. Savivaldybė tikisi, kad tokios apimties lėšos leis patenkinti kelių jaunų šeimų prašymus, tačiau realus gavėjų skaičius priklausys nuo konkrečių prašomų sumų ir kvietimų intensyvumo.

    Gavus paramą, šeimai atsiras pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame būste ir jame gyventi ne trumpiau kaip 5 metus. Savivaldybė šiuo reikalavimu siekia, kad finansinė paskata ne tik padėtų įsigyti būstą, bet ir prisidėtų prie ilgalaikio gyventojų pritraukimo bei stabilumo rajone.

    Savivaldybėje tikimasi, kad patvirtinta tvarka sustiprins jaunų šeimų motyvaciją rinktis Kaišiadorių rajoną, o papildoma parama taps realiu argumentu planuojantiems pirmąjį būstą. Praktinis priemonės efektyvumas labiausiai paaiškės tuomet, kai bus paskelbti artimiausi valstybės kvietimai ir pradės vykti realus prašymų teikimas.

  • Nuotolinė konsultacija apie negalios nustatymą: agentūra atsakys į dažniausius klausimus

    Nuotolinė konsultacija apie negalios nustatymą: agentūra atsakys į dažniausius klausimus

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kviečia į viešą nuotolinę konsultaciją apie negalios nustatymą ir su tuo susijusių poreikių vertinimą. Renginys skirtas asmenims su negalia, jų artimiesiems ir visiems, norintiems aiškiai suprasti, kaip vyksta vertinimas.

    Konsultacijos metu agentūros specialistai pristatys pagrindinius proceso etapus ir atsakys į dalyvių klausimus. Organizatoriai akcentuoja, kad tai proga vienoje vietoje gauti praktinius paaiškinimus, kurie dažnai kelia neaiškumų pildant dokumentus ar laukiant sprendimo.

    Kas bus aptariama konsultacijoje?

    Agentūros teigimu, dalyviams bus paaiškinta, kaip paprastai atrodo kelias nuo prašymo pateikimo iki galutinio sprendimo ir pažymėjimo išdavimo. Taip pat bus aptarta, kaip vertinami su negalia susiję individualūs poreikiai ir kokią informaciją svarbu pateikti, kad vertinimas vyktų sklandžiau.

    Praktikoje daug klausimų kyla dėl reikalingų medicininių ir kitų dokumentų, jų pateikimo tvarkos bei terminų, todėl tokio formato konsultacija leidžia iš anksto išsiaiškinti dažniausias klaidas. Organizatoriai nurodo, kad dalyvių skaičius nėra ribojamas.

    Kada ir kaip vyks renginys?

    Konsultacija vyks kovo 27 dieną 10:00 valandą nuotoliu, naudojant „Microsoft Teams“ platformą. Renginys bus verčiamas į lietuvių gestų kalbą, kad informacija būtų prieinama kuo platesniam žmonių ratui.

    Norint dalyvauti, reikalinga išankstinė registracija, o prisijungimo nuoroda bus atsiųsta užsiregistravusiems dalyviams elektroniniu paštu. Pažymėjimai apie dalyvavimą nebus išduodami.

  • Nuo gegužės 1 dienos valstybė kompensuos šunų pagalbininkų parengimą: kas keičiasi žmonėms su negalia

    Nuo gegužės 1 dienos įsigalioja pokyčiai, kurie žmonėms su negalia palengvins galimybę įsigyti šunį pagalbininką: valstybė kompensuos šių šunų parengimo išlaidas. Kartu įtvirtinama aiškesnė šunų pagalbininkų teisė patekti į viešąsias erdves ir naudotis paslaugomis be papildomų ribojimų.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad šunys pagalbininkai padeda žmonėms gyventi savarankiškiau ir aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Iki šiol didelė parengimo kaina neretai tapdavo pagrindine kliūtimi, todėl nauja kompensavimo tvarka turėtų išplėsti realią prieigą prie šios pagalbos.

    Kompensacija sieks iki 21 000 eurų

    Numatyta, kad šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensacija sieks 90 proc. faktinių parengimo išlaidų. Tačiau kompensuojama suma turės aiškią viršutinę ribą ir negalės būti didesnė nei 300 bazinių socialinių išmokų.

    Ministerijos pateikiamais duomenimis, šiuo metu tai sudaro 21 000 eurų. Praktikoje tai reiškia, kad net ir tais atvejais, kai parengimas kainuoja brangiau, kompensacija neviršys nustatyto maksimalaus dydžio.

    Kur šunys pagalbininkai galės būti?

    Kartu su finansine parama įtvirtinama šunų pagalbininkų teisė patekti ir būti viešojoje erdvėje bei statiniuose nepriklausomai nuo jų paskirties. Tai apima tiek paslaugų teikimo vietas, tiek įvairius viešai prieinamus objektus.

    Taip pat numatyta galimybė su šunimi pagalbininku naudotis viešuoju transportu ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslauga, kitaip tariant, taksi. Ministerija akcentuoja, kad pokyčiai skirti ne tik kompensacijai, bet ir aiškesniam veikimo mechanizmui, kad paslauga veiktų sklandžiai.

    „Šunys pagalbininkai – tai reali galimybė žmonėms su negalia gyventi savarankiškiau ir visavertiškiau dalyvauti visuomenės gyvenime. Pokyčiai užtikrina ne tik šių šunų prieinamumą, bet ir aiškų, valstybės remiamą veikimo mechanizmą: kompensuojamos jų parengimo išlaidos, plečiamas šunų pagalbininkų rengėjų ratas ir įtvirtinama teisė nevaržomai naudotis viešosiomis erdvėmis bei paslaugomis“, – sakė ministrė Jūratė Zailskienė.

    Ministerija pabrėžia, kad šie pokyčiai turėtų sumažinti atvejų, kai žmonės su negalia susiduria su praktiniais apribojimais dėl patekimo į patalpas ar paslaugų gavimo. Tikimasi, kad aiškesnis reguliavimas ir valstybės parama padės užtikrinti nuoseklesnį šunų pagalbininkų pripažinimą kasdienėse situacijose.

  • Deinstitucionalizacijos stebėsena SADM: Kėdainiai įvardijo paslaugų plėtros iššūkius iki 2030 metų

    Deinstitucionalizacijos stebėsena SADM: Kėdainiai įvardijo paslaugų plėtros iššūkius iki 2030 metų

    Balandžio 28 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko susitikimas, skirtas globos deinstitucionalizacijos proceso stebėsenai. Daugiausia dėmesio skirta tam, kaip savivaldybėms sekasi užtikrinti, kad asmenys su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia galėtų gyventi bendruomenėje, o ne institucijose.

    Susitikime dalyvavo Kauno regiono savivaldybių atstovai, tarp jų ir Kėdainių rajono savivaldybės delegacija. Kėdainiams atstovavo vicemerė Danutė Mykolaitienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Gintarė Vainauskienė, asmenų su negalia reikalų koordinatorė Daiva Čižinauskienė bei VšĮ „Gyvenimo namai sutrikusio intelekto asmenims“ vadovė Asta Rekštienė.

    Renginyje aptarta, kaip realiai veikia bendruomeninės paslaugos ir kokių sprendimų reikia, kad jos būtų prieinamos, saugios ir tęstinės. Taip pat analizuoti svarbiausi stebėsenos rodikliai, padedantys vertinti pažangą pereinant nuo institucinės globos prie individualių paslaugų bendruomenėje.

    Pristatydama situaciją Kėdainių rajone, Gintarė Vainauskienė apžvelgė paslaugų plėtros kryptis ir įvardijo praktinius iššūkius. Tarp jų akcentuojamas paslaugų prieinamumas skirtingose rajono teritorijose, kvalifikuotų specialistų pritraukimas ir poreikis užtikrinti nuoseklų pagalbos tęstinumą žmogui keičiantis jo gyvenimo situacijai.

    Diskusijose taip pat aptarti nevyriausybinių organizacijų veiklos sunkumai, nes būtent jos dažnai tampa pagrindiniais partneriais teikiant kasdienę pagalbą, atokvėpio paslaugas ar užimtumo sprendimus. Dalyviai sutarė, kad partnerystė tarp savivaldybių, ministerijos ir nevyriausybinių organizacijų turi būti stiprinama ne deklaratyviai, o per aiškius susitarimus ir stabilų paslaugų finansavimą.

    Ypatingas dėmesys skirtas strateginei socialinių paslaugų plėtrai Kauno regione iki 2030 metų. Tokie planai svarbūs tam, kad deinstitucionalizacija nebūtų vien trumpalaikis projektas, o ilgalaikis pokytis, kuriame kartu veiktų būsto sprendimai, socialinės paslaugos, sveikatos priežiūra, užimtumas ir žmogaus teisių užtikrinimas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad toliau nuosekliai plėtos bendruomenines socialines paslaugas, orientuotas į savarankišką gyvenimą ir orumą. Ministerijoje vykęs susitikimas įvardijamas kaip svarbi praktinė platforma pasitikrinti pažangą, palyginti regionų patirtis ir sutarti dėl sprendimų, kurie leistų paslaugas priartinti prie žmogaus kasdienybės.

  • Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos keičiasi laikinosios vaiko globos sprendimai: kas juos priims?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos keičiasi laikinosios vaiko globos sprendimai: kas juos priims?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos įsigalios atnaujinta Vaiko globos organizavimo nuostatų redakcija. Ji priimta atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatų pakeitimus ir keičia, kas priima svarbiausius sprendimus dėl be tėvų globos likusio vaiko laikinosios globos.

    Esminis pokytis susijęs su atsakomybe: sprendimų priėmimas perkeliamas iš savivaldybės lygmens į nacionalinę instituciją. Iki šiol laikinoji globa dažniausiai būdavo nustatoma savivaldybės mero sprendimu, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nurodymu ir, kai taikoma, globos centro rekomendacija.

    Kas keičiasi nuo 2026 metų?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos sprendimus dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir laikinojo globėjo (rūpintojo) paskyrimo priims Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai reiškia, kad savivaldybės meras kaip sprendimą priimantis subjektas šioje procedūroje nebelieka.

    Pagal naują tvarką Tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo spręs ne tik dėl laikinosios globos nustatymo, bet ir dėl laikinojo globėjo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo. Praktikoje tai apima sprendimus, kurie dažniausiai reikalingi skubiais atvejais, kai vaikas netenka tėvų globos ir būtina nedelsiant užtikrinti saugią aplinką.

    Ką tai reiškia šeimoms ir globėjams?

    Pokyčio tikslas – aiškesnė atsakomybė ir vienodesnė sprendimų praktika visoje šalyje, kai kalbama apie laikinąją vaiko globą. Kai sprendimus priima viena institucija, tikimasi mažiau skirtumų tarp savivaldybių taikomos praktikos ir aiškesnio veiksmų koordinavimo.

    Globos centrai ir toliau išlieka svarbūs vertinant situaciją ir teikiant rekomendacijas dėl globėjo parinkimo, tačiau galutinis administracinis sprendimas bus priimamas Tarnyboje. Šeimoms ir asmenims, svarstantiems tapti laikinaisiais globėjais, svarbu iš anksto pasidomėti, kaip nuo 2026 metų bus teikiami prašymai ir kokia institucija taps pagrindiniu kontaktu jų savivaldybėje.