CP v2

Tag: Socialiniai tinklai

  • Zakopanės mugėse naujas hitas: minkštas pliušinis oscypekas atneša prekiautojams pelną

    Zakopanės mugėse naujas hitas: minkštas pliušinis oscypekas atneša prekiautojams pelną

    Zakopanėje, kur dešimtmečius turistai ieškodavo tradicinių suvenyrų, šį sezoną ryškėja nauja kryptis: madas vis dažniau diktuoja socialiniai tinklai. Prekiautojai Krupuvkių gatvės mugėse pasakoja, kad greta klasikinių dirbinių į viršų iškilo visai netikėtas produktas – pliušinis oscypekas.

    Nors oscypekas yra saugomas ir su Podhale siejamas sūris, jo „minkštoji“ versija tapo lengvai atpažįstama, vaikams patrauklia dovana. Pliušinis suvenyras išlaiko būdingą formą ir raštus, o dažnai papildomas ir žaismingu veidu, dėl kurio pirkėjai jį fotografuoja ir kelia į „TikTok“ bei „Instagram“.

    Algoritmai keičia suvenyrus

    Prekybininkai pastebi, kad populiariausi suvenyrai keičiasi greitai: vieną sezoną karaliauja vieni personažai ar gyvūnai, kitą juos pakeičia nauji interneto atradimai. Skirtumas tas, kad pliušinis oscypekas, priešingai nei dauguma trumpalaikių „viral“ žaislų, turi aiškų ryšį su vieta, todėl tampa ir „madingu“, ir lokaliu simboliu.

    Turistams, ypač keliaujantiems su vaikais, svarbi ir praktinė pusė: mažesnius pliušinius suvenyrus lengva įsidėti į kuprinę ar lagaminą. Tai didina impulsinių pirkinių dalį, o pats daiktas veikia kaip greitas įrodymas, kad žmogus lankėsi Zakopanėje.

    Kainos auga kartu su paklausa

    Už mažesnį pliušinį oscypeką Zakopanės kioskuose prašoma maždaug 10 eurų, o didesni modeliai gali kainuoti apie 17 eurų. Tokios sumos daliai turistų kelia nuostabą, ypač kai kurorte brangsta nakvynė ir maitinimas, tačiau „madingo“ suvenyro efektas dažnai nusveria kainos argumentą.

    Ekspertai vartojimo tendencijas sieja su emociniu prisirišimu: minkšti žaislai, primenantys pažįstamą objektą, sukuria šiltesnį santykį nei įprasta magnetuko ar atviruko pirkimo logika. Su oscypeku susijusi nostalgija suaugusiesiems ir žaismingumas vaikams sukuria retą kombinaciją, kuri lengvai išplinta socialiniuose tinkluose.

    Nuo Krupuvkių iki interneto parduotuvių

    Pliušinis oscypekas pamažu peržengia Zakopanės ribas ir atsiranda internetinėse parduotuvėse, o tai paprastai rodo, kad paklausa tapo pakankamai didelė masinei prekybai. Kai produktas ima keliauti į platesnę rinką, jis dažnai praranda „tik čia“ aurą, tačiau kartu dar labiau sustiprina patį trendą.

    Ar šis suvenyras išliks populiariausias ir kitą sezoną, priklausys nuo to, ką „išstums“ naujas socialinių tinklų bumas. Vis dėlto prekiautojai įsitikinę: pliušinis oscypekas turi pranašumą prieš daugelį ankstesnių hitų, nes jis tiesiogiai susietas su regiono tapatybe ir turistų lūkesčiais parsivežti „ką nors iš Podhalės“.

  • 3 300 virtualių influencerių kovoja dėl 76 tūkst. eurų: ar DI pakeis realius veidus?

    3 300 virtualių influencerių kovoja dėl 76 tūkst. eurų: ar DI pakeis realius veidus?

    Pasaulyje startavo, organizatorių teigimu, didžiausias iki šiol konkursas, skirtas vien tik dirbtinio intelekto sukurtoms interneto asmenybėms. Jame dalyvauja tūkstančiai virtualių veikėjų, kurie socialiniuose tinkluose varžosi dėl auditorijos dėmesio ir prizų.

    Apdovanojimus „AI Personality of the Year Awards“ bendrai rengia DI kūrybos platforma „OpenArt“ ir kūrėjų prenumeratos platforma „Fanvue“. Dalyviams buvo pasiūlyta sukurti personažą, reguliariai skelbti turinį ir auginti sekėjų bendruomenę tokiose kategorijose kaip pramogos, gyvenimo būdas, komedija, sportas ar anime, animacijos ir fantastikos herojai.

    Konkurso organizatoriai nurodo, kad per kelias savaites sulaukė apie 3 300 paraiškų, o bendras prizų fondas siekia maždaug 76 000 eurų. Taisyklės numatė minimalų aktyvumą, dalyviai turėjo paskelbti bent keturis įrašus per iššūkio laikotarpį, o nugalėtojai žadami paskelbti šį mėnesį.

    „Matėme neįtikėtiną atsaką, iš viso gavome apie 3 300 paraiškų“, – sakė „OpenArt“ partnerysčių vadovė Chloe Fang.

    Virtualūs veidai jau renka auditorijas

    Organizatorių vertinimu, per pastaruosius 18 mėnesių DI sukurti influenceriai tapo ryškia popkultūros dalimi ir vis dažniau pritraukia komercinių partnerių dėmesį. Vienas labiausiai sekamų konkurso dalyvių, kuriuo dalijosi organizatoriai, yra DI sukurtas Korėjos vyro modelio personažas Jae Young Joon, socialiniuose tinkluose turintis daugiau nei 400 000 sekėjų.

    Nors jo profilyje aiškiai nurodoma, kad tai DI sukurtas veikėjas, organizatorių teigimu, gerbėjai vis tiek siunčia asmenines žinutes ir net meilės laiškus. Personažą kuria kanadietis Luc Thierry, o konkurso rengėjai tai pateikia kaip ženklą, kad daliai auditorijos svarbiausia yra emocinis ryšys, o ne biologinis tikrumas.

    Kritika: kūno įvaizdis ir klastotės

    Vis dėlto būtent riba tarp realybės ir fikcijos kelia daugiausia etinių klausimų. Generatyvinis DI jau siejamas su rizikomis darbo rinkai, autorinėms teisėms ir vadinamosiomis giliomis klastotėmis, įskaitant intymų turinį be sutikimo, o tai paskatino ir platformas griežtinti taisykles.

    Kritikai taip pat perspėja, kad DI vaizdų generavimas gali dar labiau stumti socialinių tinklų formuojamus nerealistiškus grožio standartus. Jei anksčiau iliuziją kūrė apšvietimas, filtrai ar kosmetinės procedūros, dabar idealizuotas influenceris gali būti sukurtas be fizinio kūno, o tai ypač jautru jaunoms auditorijoms.

    2026 metais Toronto universiteto tyrime nustatyta, kad net neutralios užklausos vaizdų generatoriuose dažnai atkuria šališkus rezultatus, pavyzdžiui, neproporcingai dažnai sugeneruojami jauni, baltaodžiai, o moterų atveju dažniau liekni žmonės su simetriškais bruožais ir be odos netobulumų. Tai sustiprina nuogąstavimus, kad DI ne tik atspindi, bet ir gali padidinti visuomenėje jau esančius stereotipus.

    Organizatorių atsakas ir saugikliai

    Chloe Fang teigė, kad konkurse pagrindinis vertinimo kriterijus nėra išvaizda, o turinio kokybė, įkvėpimas, patrauklumas prekės ženklams ir gerbėjų įsitraukimas. Pasak jos, ankstyvuoju etapu DI influenceriai dažnai buvo siejami su vienodu estetiniu šablonu, tačiau dabar daugėja muzikos, pramogų, fantastikos, vyrų personažų, taip pat turinio, susijusio su LGBTQ+ ir kultūrine reprezentacija.

    Organizatoriai tvirtina įdiegę ir saugiklius: „OpenArt“ naudoja priemones, skirtas identifikuoti galimus autorinių teisių pažeidimus ir žalingą turinį, o konkurso paraiškos peržiūrimos žmonių. Taip pat skelbiama, kad gairėse draudžiama neapykantos kalba, priekabiavimas ir seksualinio pobūdžio turinys.

    Remiantis „OpenArt“ pateiktais duomenimis, 37 proc. kūrėjų atvyko iš Europos ir Jungtinės Karalystės, apie 30 proc. iš Šiaurės Amerikos, 18 proc. iš Azijos, 5 proc. iš Lotynų Amerikos, po 4 proc. iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Vis dėlto šie skaičiai apibūdina žmones, kurie kuria personažus, o pačių virtualių asmenybių demografiniai duomenys nebuvo pateikti.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie konkursai rodo sparčią rinkos brandą, tačiau kartu išryškina būtinybę aiškiai žymėti sintetinį turinį ir atsakingai vertinti jo poveikį auditorijoms. Europoje šią kryptį stiprina ir bendresnės skaitmeninio reguliavimo tendencijos, kai platformoms keliami didesni skaidrumo ir vartotojų apsaugos reikalavimai.

  • Meghan Markle Ženevoje: jautri misija dėl vaikų saugumo, bet įvaizdis sukėlė audrą

    Meghan Markle Ženevoje: jautri misija dėl vaikų saugumo, bet įvaizdis sukėlė audrą

    Meghan Markle apsilankė Ženevoje, kur rėmė iniciatyvą, skirtą vaikų apsaugai nuo smurto ir žalos internete. Vizito metu ji kartu su Pasaulio sveikatos organizacijos vadovu Tedrosu Adhanomu Ghebreyesusu pristatė meninę instaliaciją, skirtą vaikams, nukentėjusiems nuo skaitmeninės prievartos.

    Instaliacija, pavadinta Paminklu prarastam ekranui, sukurta siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į socialinių tinklų rizikas nepilnamečiams. Joje panaudoti apšviesti ekranai su vaikų nuotraukomis, o pagrindinė žinutė akcentuoja prevencijos, švietimo ir tėvų įsitraukimo svarbą.

    Projektą rengė „Archewell Foundation“ ir bendruomenė „The Parents’ Network“, vienijanti šeimas, susidūrusias su internetinių patyčių, žalingo turinio ar prievartos pasekmėmis. Pastaraisiais metais vis daugiau organizacijų ragina platformas griežtinti turinio moderavimą ir aiškiau valdyti nepilnamečiams taikomus saugumo nustatymus.

    Viešo pasirodymo metu Meghan pasirinko itin santūrų įvaizdį: klasikinį juodą kostiumą su kiek laisvesnio silueto švarku ir plačiomis kelnėmis. Įvaizdį papildė subtilūs auksiniai papuošalai, minimalus makiažas ir glotniai susegti plaukai.

    Toks stilius daliai komentatorių pasirodė per daug atsargus ir primenantis verslo uniformą, o ne ryškesnį, viešiems renginiams būdingą įvaizdį. Kiti pabrėžė, kad sąmoningas minimalizmas galėjo būti pasirinktas tam, kad dėmesys kryptų į vaikų saugumo temą, o ne į madą.

    Skaitmeninės žalos vaikams klausimas Europoje pastaruoju metu tampa vis aktualesnis: institucijos ir ekspertai vis dažniau kalba apie amžiaus patikros sprendimus, griežtesnę platformų atsakomybę ir aiškesnes taisykles, kaip valdomas žalingas turinys. Tokie renginiai, kaip Ženevoje pristatyta instaliacija, siekia ne tik priminti apie skaudžias pasekmes, bet ir skatinti realius pokyčius technologijų ekosistemoje.

  • „Meta“ smogia „Reddit“: dėl naujos programėlės akcijos smuko beveik 6 proc.

    „Meta“ smogia „Reddit“: dėl naujos programėlės akcijos smuko beveik 6 proc.

    „Reddit“ akcijos penktadienį smuko beveik 6 proc., investuotojams sunerimus dėl „Meta“ pristatytos atskiros diskusijų forumams skirtos programėlės „Forum“. Rinka baiminasi, kad naujasis produktas gali atitraukti dalį auditorijos ir reklamos biudžetų nuo „Reddit“.

    „Forum“ kol kas pristatoma kaip bandomoji „Apple“ „iOS“ programėlė ir siejama su „Facebook Groups“ ekosistema. Analitikų vertinimu, tai bandymas pasiūlyti alternatyvią erdvę viešoms diskusijoms, kur vartotojai galėtų kurtis bendruomenes ir ieškoti atsakymų į kasdienius klausimus.

    „Jei šis žingsnis pasiteisintų, rizika būtų laipsniškas „Reddit“ naudingumo mažėjimas atsitiktiniams vartotojams, kurie neturi stipraus lojalumo bendruomenėms ir tiesiog ieško atsakymų“, – teigiama „Truist“ analitikų komentare.

    „Reddit“ akcijų dinamika šiemet išlieka sudėtinga: nuo metų pradžios jos buvo kritusios apie 40 proc., nors verslo rezultatai rodo augimą. Balandį bendrovė paskelbė jau septintą ketvirtį iš eilės augusias pajamas, o metinis augimo tempas viršijo 60 proc., signalizuodamas, kad reklamos verslas atsigauna.

    Tuo metu „Meta“ taip pat demonstruoja spartesnį augimą: paskutiniame ketvirtyje jos pajamos didėjo 33 proc. Šis kontekstas svarbus investuotojams, nes „Meta“ turi didelę vartotojų bazę, išplėtotą reklamos infrastruktūrą ir patirties kuriant socialinių bendruomenių produktus.

    „Reddit“ iš karto nepakomentavo situacijos, o „Meta“ primena, kad grupių funkcija jau seniai veikia „Facebook“ platformoje. Vis dėlto atskira programėlė gali reikšti ambiciją padaryti grupes lengviau pasiekiamas ir patogesnes, taip tiesiogiai konkuruojant su forumų modeliu, kuriuo garsėja „Reddit“.

    Rinkos dalyviai taip pat atkreipia dėmesį į platesnę tendenciją: socialiniai tinklai vis agresyviau konkuruoja dėl vadinamosios atsakymų paieškos auditorijos, kai vartotojai vietoj įprastos paieškos renkasi bendruomenių rekomendacijas. Tokios kovos baigtį gali lemti ne tik turinio kokybė, bet ir moderavimo priemonės, rekomendacijų algoritmai bei tai, kaip skaidriai valdoma reklama.

  • Amerikoje sprogsta kompoto mada: tai, kas Lenkijoje buvo kiekvienoje valgykloje, tapo viralu

    Amerikoje sprogsta kompoto mada: tai, kas Lenkijoje buvo kiekvienoje valgykloje, tapo viralu

    Jungtinėse Valstijose socialiniuose tinkluose netikėtai išpopuliarėjo kompotas – vaisių nuoviras, daugeliui Vidurio ir Rytų Europos šalių gyventojų pažįstamas nuo vaikystės. Influenceriai jį pristato kaip naują atradimą, o vaizdo įrašai su ragavimo reakcijomis sparčiai renka peržiūras.

    Turinio kūrėjai kompotą dažnai sieja su anksčiau internete išgarsėjusiomis madomis, kai į vandenį dedami vaisiai arba ruošiami dubenyje patiekiami vaisių mišiniai su gėrimais. Tačiau kompotas skiriasi tuo, kad vaisiai verdami, o gėrimas įgauna intensyvesnį skonį, aromatą ir spalvą.

    „Tai ne vaisių vanduo ir ne koks nors naujas eliksyras – tai tiesiog kompotas“, – ironizavo Lenkijos turinio kūrėja Aleksandra Gąsior, komentuodama JAV kilusį trendą.

    Diskusijose šalia komiškų reakcijų atsirado ir sveikatos bei mitybos teiginių: kompotas giriamas kaip geresnė alternatyva paprastam vandeniui, o išvirę vaisiai siūlomi valgyti kaip priedą pusryčiams. Mitybos specialistai paprastai primena, kad kompotas gali būti gera išeitis, jei jis gaminamas be pridėtinio cukraus, tačiau kaip kasdienis gėrimas jis nėra stebuklinga priemonė nei odai, nei savijautai.

    Kompotas tradiciškai paplitęs Lenkijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, Bulgarijoje ir kitose regiono šalyse, kur ilgą laiką buvo įprastas namų virtuvėje, mokyklose ar valgyklose. Būtent šis kontrastas – kasdienis, „paprastas“ gėrimas vienose šalyse ir nauja sensacija kitur – ir tapo pagrindine priežastimi, kodėl tema taip lengvai „užkabino“ auditorijas.

    Pastaraisiais metais socialiniuose tinkluose dažnėja reiškinys, kai tradiciniai skirtingų šalių patiekalai pristatomi kaip naujovė, o jų pavadinimai supaprastinami arba pakeičiami. Kompoto istorija – dar vienas pavyzdys, kaip globalios platformos greitai perkuria kulinarinę atmintį ir paverčia kasdienybę trumpalaikiu viralu.

  • NKVC perspėja: plinta DI sukurti vaizdai ir melagienos apie dronų incidentus Lietuvoje

    NKVC perspėja: plinta DI sukurti vaizdai ir melagienos apie dronų incidentus Lietuvoje

    Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) įspėja, kad viešojoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose, aktyviai platinama klaidinanti informacija apie bepiločių orlaivių incidentus Lietuvoje. Pasak centro, dalis turinio gali būti sufabrikuota, o kai kuriais atvejais naudojami manipuliuoti vaizdai ar DI sugeneruota vaizdinė medžiaga.

    NKVC nurodo, kad internete pasirodo įrašų, kuriuose teigiama, esą Lietuvos teritorijoje skraido ne Lietuvos koviniai dronai, taip pat dalijamasi tariamomis jų kritimo vietų nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Institucija pabrėžia, kad tokia medžiaga gali būti sukurta ar pakoreguota siekiant sudaryti klaidingą įspūdį ir paskatinti emocines reakcijas.

    Lygiagrečiai platinami ir vienas kitam prieštaraujantys naratyvai, esą dronų Lietuvos oro erdvėje apskritai nebuvo, o visa informacija apie incidentus tariamai išgalvota. NKVC teigimu, tokios versijos dažnai lydimos sąmokslo teorijų apie neva į Lietuvą atvykusius kitų šalių specialistus, kurie esą organizuoja provokacijas.

    Centro vertinimu, melaginga ar iš konteksto ištraukta informacija gali didinti visuomenės nerimą, silpninti pasitikėjimą oficialia komunikacija ir apsunkinti institucijų darbą. NKVC atkreipia dėmesį, kad informacinėmis atakomis gali būti siekiama sukelti sumaištį, skatinti nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir destabilizuoti situaciją.

    NKVC ragina gyventojus išlikti budriems ir kritiškai vertinti sensacingus pranešimus apie dronus, ypač tuos, kurie plinta be aiškios kilmės ar patvirtinimo. Patariama nesidalyti nepatikrintais įrašais, tikrinti informaciją keliuose šaltiniuose ir remtis oficialiais institucijų pranešimais.

    Ekspertai primena, kad DI įrankiai leidžia greitai sukurti tikroviškai atrodančias nuotraukas, vaizdo įrašus ar įrašų fragmentus, todėl vien vizualaus turinio nepakanka patikimumui įvertinti. Dėl to ypač svarbu atkreipti dėmesį į paskyros patikimumą, publikavimo laiką, kontekstą, o kilus abejonių – palaukti oficialaus paaiškinimo.

  • NKVC perspėja: soc. tinkluose plinta galimai sufabrikuoti pranešimai apie dronų incidentus

    NKVC perspėja: soc. tinkluose plinta galimai sufabrikuoti pranešimai apie dronų incidentus

    Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) praneša, kad socialiniuose tinkluose ir įvairiose interneto platformose sparčiai plinta klaidinanti informacija apie bepiločių orlaivių incidentus Lietuvoje. Pasak centro, dalis įrašų gali būti tyčia sufabrikuoti, o jų tikslas – sukelti sumaištį ir išprovokuoti nepasitikėjimą oficialia komunikacija.

    NKVC teigimu, fiksuojami atvejai, kai dalijamasi manipuliuotais vaizdais ar DI sugeneruota vaizdine medžiaga, kurioje neva matomi Lietuvoje skraidantys ne Lietuvos koviniai dronai arba nurodomos tariamos jų kritimo vietos. Tokie įrašai dažnai pateikiami be patikimų įrodymų, o vaizdai būna ištraukti iš konteksto arba suklastoti.

    Centro dėmesį atkreipė ir prieštaringos žinutės, esą dronų Lietuvos oro erdvėje apskritai nebuvo, taip pat įvairios sąmokslo teorijos apie tariamai į Lietuvą atvykusius kitų šalių specialistus, kurie neva organizuoja provokacijas. NKVC pabrėžia, kad tokia informacija neretai kuriama ne Lietuvoje, o turinys pritaikomas vietos auditorijai, siekiant paveikti visuomenės nuotaikas.

    NKVC įspėja, kad melaginga ar iš konteksto ištraukta informacija gali didinti visuomenės nerimą, diskredituoti institucijų darbą ir trukdyti operatyviai reaguoti į realius pranešimus. Tokiais atvejais žmonės gali pradėti remtis nepatikrintais šaltiniais, o tai apsunkina pareigūnų ir atsakingų tarnybų veiksmus.

    Gyventojai raginami išlikti budrūs, kritiškai vertinti sensacingai pateikiamus įrašus ir nesidalyti nepatvirtinta informacija. NKVC rekomenduoja vadovautis tik oficialiais institucijų pranešimais ir, kilus abejonių dėl matyto turinio, patikrinti, ar informacija paskelbta atsakingų tarnybų kanalais.

  • NKVC perspėja: plinta DI suklastoti vaizdai apie dronų incidentus Lietuvoje ir jų „kritimo vietas“

    NKVC perspėja: plinta DI suklastoti vaizdai apie dronų incidentus Lietuvoje ir jų „kritimo vietas“

    Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) praneša, kad viešojoje erdvėje sparčiai daugėja klaidinančios informacijos apie tariamus bepiločių orlaivių incidentus Lietuvoje. Pasak centro, socialiniuose tinkluose ir įvairiose platformose platinami manipuliuoti vaizdai bei įrašai, kurie gali būti sukurti pasitelkiant dirbtinis intelektas.

    NKVC teigia fiksuojantis atvejus, kai skelbiama tariamai įrodanti medžiaga apie neva Lietuvos teritorijoje skraidančius ne Lietuvos kovinius dronus ar jų „kritimo vietas“. Tokie vaizdai neretai pateikiami be patikimų šaltinių, o detalės neatitinka realios situacijos ar oficialių institucijų turimos informacijos.

    Kaip kuriama sumaištis?

    Centro vertinimu, kartu platinami ir prieštaringi teiginiai, esą dronų Lietuvos oro erdvėje apskritai nebuvo. Taip pat aktyviai skleidžiamos sąmokslo teorijos apie tariamai į Lietuvą atvykusius kitų valstybių specialistus, neva organizuojančius provokacijas.

    NKVC pabrėžia, kad dalis tokios informacijos gali būti kuriama už Lietuvos ribų, o pateikiami „įrodymai“ fabrikuojami siekiant paveikti visuomenės nuotaikas. Tokios kampanijos, pasak centro, gali būti nukreiptos į nepasitikėjimo didinimą, panikos kurstymą ir oficialios komunikacijos diskreditavimą.

    Kuo tai pavojinga gyventojams?

    NKVC atkreipia dėmesį, kad melaginga ar iš konteksto ištraukta informacija gali trikdyti institucijų ir pareigūnų darbą, nes dalis resursų nukreipiama paneiginėjimui ar reagavimui į klaidingus pranešimus. Be to, pasikartojantys klaidinantys įrašai gali skatinti gyventojus priimti sprendimus remiantis emocijomis, o ne patikrintais faktais.

    Centras ragina visuomenę išlikti budrią ir kritiškai vertinti sensacingus įrašus, ypač tuos, kuriuose nėra aiškiai nurodyta, kada ir kur medžiaga nufilmuota. Taip pat primenama nesidalyti nepatvirtintais pranešimais ir remtis oficialia institucijų informacija.

    „Melaginga, manipuliuota ar sufabrikuota informacija gali didinti visuomenės paniką ir trikdyti institucijų bei pareigūnų darbą“, – sakė NKVC.

  • Bandė išsireikalauti grąžinimą už picą: DI iš „nuotraukos“ ištrynė saliamį, bet išdavė detalės

    Bandė išsireikalauti grąžinimą už picą: DI iš „nuotraukos“ ištrynė saliamį, bet išdavė detalės

    Lenkijoje nuskambėjo neįprasta istorija apie bandymą apgauti maisto pristatymo platformą ir restoraną. Klientė, užsisakiusi dvi picas su saliamiu, kitą dieną pateikė skundą, teigdama, kad gavo picą be užsakyto ingrediento ir prašė grąžinti pinigus.

    Kaip įrodymą ji pridėjo nuotraukas, kurios, jos teigimu, turėjo patvirtinti, kad ant picos saliamio nebuvo. Tačiau picos kepėjams ir skundą administravusiam platformos darbuotojui vaizdai pasirodė įtartini, todėl pradėta tikrinti, ar nuotraukos nebuvo redaguotos.

    Įtarimus sustiprino detalės, būdingos dirbtinis intelektas sugeneruotoms ar pakoreguotoms nuotraukoms. Darbuotojai pastebėjo nenatūralias tekstūras, smulkius vaizdo iškraipymus ir neatitikimus, o labiausiai išdavė pakuotės geometrija, kuri po redagavimo tapo netiksli ir neatitiko realaus dėžutės modelio.

    Lemiamu argumentu tapo restorano turėtas vaizdo įrašas iš vidaus kamerų. Jame buvo matyti konkretaus užsakymo ruošimas, o saliamio esą nepagailėta, todėl versija apie dingusį ingredientą nepasitvirtino.

    Restoranas situaciją aprašė socialiniuose tinkluose, paversdamas ją pamokančiu pavyzdžiu. Įraše pabrėžta, kad tokie bandymai išsisukti gali atrodyti menkaverčiai, tačiau restoranams ir platformoms sukelia realių nuostolių bei didina nepasitikėjimą klientų skundais.

    Ši istorija atkreipė dėmesį į platesnę tendenciją: generatyviniai DI įrankiai vis dažniau naudojami ne tik turiniui kurti, bet ir tariamiems įrodymams klastoti. Maisto sektoriuje tai gali reikšti dirbtinai „pridegintas“ picas, „žalias“ mėsos nuotraukas ar tyčia sugadintos pakuotės vaizdus, kurie anksčiau būdavo pateikiami kaip tikri.

    Dėl to dalis restoranų ir platformų stiprina kontrolę: dažniau fiksuoja paruoštus užsakymus prieš juos atiduodant kurjeriui, peržiūri kamerų įrašus, analizuoja pasikartojančių skundų istoriją ir vertina kitus rizikos signalus. Nors tokių atvejų mastas, lyginant su visais skundais, dažnai išlieka nedidelis, verslai pripažįsta, kad bandymų daugėja, o klastojimo priemonės tampa vis lengviau prieinamos.

  • Ukrainos MiG-29 pilotas su siuvinėtais marškiniais smogė rusams: vaizdas apskriejo internetą

    Ukrainos MiG-29 pilotas su siuvinėtais marškiniais smogė rusams: vaizdas apskriejo internetą

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas iš Ukrainos naikintuvo MiG-29 kabinos, kuriame pilotas kovinės užduoties metu atlieka smūgį rusų pozicijoms. Dėmesį patraukė ne tik pats atakos momentas, bet ir detalė, tapusi simboline: pilotas vilkėjo tradicinius siuvinėtus ukrainietiškus marškinius.

    Įraše matyti, kaip iš lėktuvo numetamos dvi precizinės valdomos bombos, o fone girdimi radijo pranešimai ir variklio darbas. Nors konkreti vieta ir taikinio rezultatai oficialiai nebuvo detalizuoti, tokie kadrai dažnai naudojami kaip informacinės kovos dalis, rodant Ukrainos aviacijos veiksmų mastą ir tikslumą.

    Teigiama, kad smūgiui naudotos JAV pagamintos GBU-39 mažo skersmens valdomos bombos, skirtos tiksliam taikinių naikinimui. Ši amunicija paprastai turi GPS ir inercinę navigaciją, o dėl išskleidžiamų sparnų po numetimo gali sklęsti dideliu atstumu, taip sumažindama riziką lėktuvui priartėti prie priešo oro gynybos zonų.

    Toks ginkluotės naudojimas rodo, kaip Ukraina pritaiko Vakarų technologijas sovietinės kilmės platformoms, tarp jų ir MiG-29. Pastaraisiais metais Ukrainos oro pajėgos nuosekliai ieško sprendimų, leidžiančių senesniems orlaiviams efektyviau veikti moderniame kare, kuriame lemiamą reikšmę turi nuotolis, taiklumas ir išlikimas ore.

    Ne mažiau reikšminga tapo ir simbolinė žinutė. Siuvinėti marškiniai Ukrainoje laikomi tapatybės ir kultūrinės atsparos ženklu, todėl toks įvaizdis karo kontekste neretai suvokiamas kaip demonstratyvus pareiškimas, kad šalis kovoja ne tik dėl teritorijos, bet ir dėl savo tapatybės.

    Įrašas greitai sulaukė didelio susidomėjimo, o komentaruose žmonės aptarinėjo tiek smūgio tikslumą, tiek piloto pasirinkto drabužio prasmę. Tuo pat metu analitikai atkreipia dėmesį, kad precizinė aviacinė ginkluotė ir toliau išlieka vienu svarbiausių veiksnių, leidžiančių Ukrainai spausti rusų logistiką, vadavietes ir pozicijas, ypač kai fronte intensyviai veikia oro gynybos sistemos.