CP v2

Tag: Socialiniai tinklai

  • Natalia Oreiro įsiamžino rudeniškai: gerbėjus sužavėjo nuotraukos ir netikėta žinutė

    Natalia Oreiro įsiamžino rudeniškai: gerbėjus sužavėjo nuotraukos ir netikėta žinutė

    Natalia Oreiro, daugeliui pažįstama iš serialo „Zbuntowany anioł“, socialiniuose tinkluose pasidalijo naujomis, rudeniška nuotaika alsuojančiomis nuotraukomis. Gerbėjai suskubo komentuoti ne tik jos įvaizdžius, bet ir įrašo turinį, kuriame aktorė priminė svarbų kultūrinį kontekstą.

    Urugvajuje gimusi aktorė ir dainininkė tarptautinį populiarumą įgijo dar dešimtajame dešimtmetyje, o pastaraisiais metais išlieka aktyvi kine ir televizijoje. Ji nuolat imasi skirtingų vaidmenų, todėl jos karjera seniai neapsiriboja vien telenovelėmis.

    Oreiro pastaraisiais metais filmavosi keliuose projektuose, o jos darbų sąrašą papildo tiek dramos, tiek komedijos žanrai. Kartu ji palaiko ryšį su auditorija socialiniuose tinkluose, kur vis dažniau matyti ir sąmoningai kuruojamas, mados bei kultūros detalėmis paremtas turinys.

    Rudeniški kadrai ir įvaizdžiai

    Naujausiose nuotraukose aktorė pozavo su knygomis, pasirinkusi švelnių spalvų megztinį ir šiam sezonui būdingą derinį su ryškesnio rašto sijonu. Kituose kadruose ji pademonstravo kontrastingą stilių, vilkėdama baltus marškinius su išraiškingomis rankovėmis ir tamsias, aukštu liemeniu kelnes.

    Tokie įrašai atspindi pastarųjų sezonų tendenciją, kai garsenybių turinys socialiniuose tinkluose vis dažniau kuriamas kaip vientisas pasakojimas. Mados nuotraukos čia tampa ne tik stiliaus demonstravimu, bet ir priemone išryškinti asmenines vertybes, kultūrinius interesus ar intelektines nuorodas.

    Žinutė apie moterų teises ir kultūrą

    Prie nuotraukų Oreiro priminė apie Victoria Ocampo, kuri 1931 metais įkūrė kultūros žurnalą „Sur“. Aktorė akcentavo, kad šis leidinys prisidėjo prie intelektinės laisvės idėjų sklaidos, moterų pilietinių teisių stiprinimo ir tarpkultūrinio dialogo.

    „Victoria Ocampo 1931 metais įkūrė žurnalą „Sur“, taip laužydama to meto schemas ir skatindama intelektinę laisvę, moterų pilietines teises bei tarpkultūrinį dialogą“, – rašė Natalia Oreiro.

    Gerbėjai pastebėjo, kad toks turinio ir stiliaus derinys tampa vis dažnesnis: auditorijai svarbu ne tik estetika, bet ir prasminga žinutė. Dėl to Oreiro įrašas sulaukė daugybės reakcijų, o diskusija komentaruose krypo tiek į jos įvaizdžius, tiek į paminėtos asmenybės indėlį.

  • Dolly Parton sesuo pratrūko dėl DI sukurto turinio po dainininkės mirties: spaudimas šeimai auga

    Dolly Parton sesuo pratrūko dėl DI sukurto turinio po dainininkės mirties: spaudimas šeimai auga

    Dainininkės Dolly Parton sesuo Stella Parton viešai pasmerkė socialiniuose tinkluose plintantį DI generuojamą turinį, pasirodžiusį po garsios kantri muzikos žvaigždės mirties. Pasak jos, šeima pastarosiomis savaitėmis patiria didelį spaudimą, o viešojoje erdvėje daugėja „šiukšlių“ ir klaidinančių įrašų.

    Stella Parton teigė, kad užuojauta ir palaikymas iš dalies visuomenės yra nuoširdūs, tačiau kartu šeima susiduria su nejautrumu iš nepažįstamų žmonių. Ji pabrėžė, kad gedėjimas kiekvienam artimajam yra asmeniškas procesas, kuriam trukdo nuolatinis triukšmas internete.

    „Pirmiausia noriu padėkoti tiems, kurie šiuo metu parodė nuoširdų palaikymą ir meilę mūsų šeimai“, – rašė Stella Parton.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį į reiškinį, kuris pastaraisiais metais vis dažniau paliečia žinomų žmonių artimuosius: po mirties staiga suaktyvėja anoniminės paskyros, pradedami platinti išgalvoti pasakojimai, tariamos citatos ar net suklastotos nuotraukos ir vaizdo įrašai. Tokie įrašai neretai siekia išnaudoti emocijas, pritraukti peržiūras ir reklamos pajamas.

    „Dėl to, kad gyvenome viešumoje, esame priversti taikstytis su nepažįstamų žmonių spaudimu ir nejautrumu. Kasdien skelbiama daugybė DI sukurto ir beprasmio turinio, o tai sunku tiek priimti, tiek ignoruoti“, – pridūrė ji.

    Stella Parton kritikavo ir tuos, kurie, jos žodžiais, kasdien užsiima kitų žmonių netekčių ir tragedijų išnaudojimu. Ji perspėjo, kad dezinformacijos banga dažniausiai greitai persimeta prie kitos temos, tačiau artimiesiems palieka ilgalaikes pasekmes.

    Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojama, kad DI įrankiais kuriami įtikinami klastojimai tampa lengvai pagaminami ir greitai išplatinami. Tai apima tiek suklastotas nuotraukas, tiek imituojamą balsą ar vaizdo įrašus, todėl visuomenei tampa sunkiau atskirti, kas yra autentiška, o kas sukurta dirbtinai.

    Stella Parton ragino gerbėjus išlaikyti pagarbą ir daugiau atjautos, primindama Dolly Parton palikimą ir jos darytą įtaką žmonėms. Anot jos, sesers gyvenimas gali būti pavyzdys tolerancijai ir pagarbiam elgesiui, o ne proga varžytis kandžiais komentarais ar dalintis suklastotu turiniu.

    „Naudokite mano sesers gyvenimą kaip tolerancijos ir pagarbos pavyzdį“, – rašė Stella Parton.

    Skelbiama, kad Dolly Parton mirė būdama 80 metų po trumpos kovos su vėžiu. Po dainininkės mirties pasipylė gerbėjų ir žinomų žmonių pagerbimai, tačiau kartu viešojoje erdvėje ėmė plisti ir klaidinantys, DI sugeneruoti įrašai bei spekuliacijos.

    Žiniasklaidoje taip pat aptartas atvejis, kai JAV politikas Donaldas Trumpas sulaukė kritikos dėl socialiniuose tinkluose paskelbto DI sukurto vaizdo, kuriame jis vaizduojamas šalia Dolly Parton. Kritikai tokį įrašą vertino kaip nederamą bandymą pasinaudoti mirusios atlikėjos vardu.

    Dolly Parton buvo palaidota privačioje ceremonijoje Nešvilyje, Woodlawn Memorial Park kapinėse, šalia vyro Carlo Deano, su kuriuo ji praleido apie 60 metų. Šeima pabrėžė, kad atsisveikinimas vyko artimųjų rate.

  • Trumpas „Žaliuoju Žibintu“ Baltųjų rūmų įraše: kaip DI popkultūros citatos ima atsisukti prieš politiką

    Trumpas „Žaliuoju Žibintu“ Baltųjų rūmų įraše: kaip DI popkultūros citatos ima atsisukti prieš politiką

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo komanda vėl atsidūrė kritikos centre dėl socialiniuose tinkluose platinamo DI sukurto vaizdo įrašo, kuriame jis vaizduojamas kaip „DC“ visatos herojus Žaliasis Žibintas. Įrašas, publikuotas oficialioje Baltųjų rūmų paskyroje, sukėlė diskusiją ne tik apie skonį ar komunikacijos stilių, bet ir apie tai, kaip politikoje naudojama popkultūra.

    Vaizdo klipe Trumpas matomas su Žaliojo Žibinto žiedu, o jo „galios“ esą kuria žalią sieną ir futuristinį miesto peizažą, lydimą užuominų apie gamybos atgaivinimą bei karinę galią. Prie įrašo panaudota perkurta Žaliojo Žibinto korpuso priesaikos formuluotė, kuri komiksų gerbėjams yra lengvai atpažįstama.

    Kas papiktino gerbėjus?

    Dalis kritikos kilo dėl to, kad pasirinkta simbolika kertasi su pačiu Žaliojo Žibinto mito turiniu. Šiame pasakojimų pasaulyje Žaliųjų Žibintų korpusas veikia kaip tarpgalaktinė taikos palaikymo jėga, sauganti skirtingas civilizacijas, o ne akcentuojanti sienas ar izoliaciją.

    Gerbėjų bendruomenėse toks personažo „pasiskolinimas“ vertinamas kaip paviršutiniškas ir rodantis prastą šaltinio supratimą. Socialiniuose tinkluose tai greitai virsta pašaipomis: politinis tikslas tampa antraeilis, o dėmesys nukrypsta į akivaizdžias kultūrines klaidas.

    DI ir memų komunikacija politikoje

    DI generuojami vaizdai politikoje vis dažniau naudojami kaip greitas būdas sukurti emociją, išprovokuoti reakciją ir užvaldyti informacinį lauką. Tokie įrašai dažnai orientuoti į memų logiką: svarbu ne argumentas, o vaizdas, kuris per kelias minutes išplinta ir užkabina skirtingas auditorijas.

    Tačiau šis metodas turi kainą. Kuo daugiau DI turinio kuriama „ant greičio“, tuo dažniau pasitaiko neatitikimų, klaidinančių užuominų ar net teisiškai jautrių sprendimų, susijusių su autorinėmis teisėmis ir prekių ženklais, ypač kai naudojami atpažįstami popkultūros personažai.

    Kodėl tokie įrašai atsisuka prieš autorius?

    Politinei komunikacijai popkultūros citatos paprastai veikia tik tada, kai auditorija jaučia, kad nuoroda parinkta tiksliai ir su pagarba originalui. Priešingu atveju net ir gerai apgalvota žinutė paskęsta detalėse: visuomenė ima ginčytis ne apie politiką, o apie tai, kodėl konkreti citata netinka.

    Šiuo atveju DI vaizdo įrašas tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip bandymas sustiprinti įvaizdį „superherojiška“ estetika gali virsti reputaciniu balastu. Kritikai pabrėžia, kad tokia komunikacija labiau primena triuką dėmesiui pritraukti nei realių sprendimų demonstravimą.

    „Jei jau remiatės popkultūra, turite suprasti bent pagrindinę jos taisyklę, kitaip nuoroda atsisuks prieš jus“, – sakė vienas komiksų bendruomenės atstovų, vertindamas kilusią reakcijų bangą.

  • ES KIDS Act ir socialinių tinklų ribojimai vaikams: ar europiečiai pritaria draudimui iki 13 metų?

    ES KIDS Act ir socialinių tinklų ribojimai vaikams: ar europiečiai pritaria draudimui iki 13 metų?

    Ką siūlo ES KIDS Act?

    Europos Sąjungoje svarstomas KIDS Act pasiūlymas numatytų riboti vaikų naudojimąsi socialiniais tinklais: jaunesniems nei 13 metų tai galėtų reikšti visišką draudimą, o 13–15 metų paaugliams – griežtesnes taisykles ir funkcijų apribojimus.

    Pagrindinis tikslas – mažinti priklausomybę nuo telefonų ir nuolatinį turinio slinkimą, kartu geriau apsaugant nepilnamečius nuo žalingo turinio, manipuliacijų ir rizikingų kontaktų internete.

    Pagal aptariamą modelį 13–15 metų paaugliai galėtų susikurti paskyrą tik su tėvų įsitraukimu: paskyra būtų patvirtinama suaugusiojo, o valdymas vyktų per susietą tėvų profilį arba administravimo skydelį.

    Tarp svarstomų ribojimų minima ir ekrano laiko kontrolė, pavyzdžiui, dienos limitas, kuris kai kuriose diskusijose siejamas su vienos valandos riba per parą.

    Apklausos: dauguma nori griežtesnių taisyklių

    Eurobarometro apklausa rodo, kad 91 proc. ES gyventojų mano, jog vaikų naudojimuisi socialiniais tinklais reikia daugiau reguliavimo priemonių.

    Didžiausio palaikymo sulaukė idėja drausti socialinius tinklus vaikams iki tam tikro amžiaus – ją pasirinko 36 proc. respondentų.

    Ryškiausias palaikymas fiksuotas Graikijoje, kur šiai priemonei pritarė 49 proc. apklaustųjų. Toliau rikiuojasi Bulgarija, Rumunija, Portugalija, Airija ir Slovakija – po 44 proc.

    Mažiausias palaikymas matomas dalyje Vidurio Europos valstybių: Austrijoje 27 proc., Vokietijoje 28 proc., Čekijoje 29 proc.

    Vaikų teisių organizacijos įžvelgia rizikų

    Vaikų teisių organizacijos iniciatyvą vertina nevienareikšmiškai: dalis sveikina dėmesį vaikų apsaugai, tačiau kitos pabrėžia, kad vien draudimai gali stumti paauglius į mažiau saugias, sunkiau prižiūrimas interneto erdves.

    Taip pat keliami klausimai, ar reguliavimas netaps atsakomybės perkėlimu nuo platformų ant šeimų pečių.

    „Mes remiame 13 metų kaip minimalią ribą, tačiau to nelaikome nauju draudimu: socialinių tinklų platformos jau dabar dažniausiai nustato 13 metų amžiaus reikalavimą“, – sakė Terre des Hommes Netherlands atstovė ES advokacijai Jeanne-Marie Quashie.

    Ji atkreipė dėmesį, kad amžiaus riba dera su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 8 straipsnyje apibrėžtais principais, tačiau siūlomą sistemą, pasak jos, dar reikia tobulinti, ypač dėl 13 ir 14 metų paauglių prieigos taisyklių.

    Jos vertinimu, jei paauglio paskyros sukūrimas ir patvirtinimas priklausytų nuo tėvų, praktiškai nemaža kontrolės dalis atitektų šeimai, o ne pačioms technologijų bendrovėms.

    „ES KIDS Act juda teisinga kryptimi, kai dėmesys nukreipiamas į platformų dizainą, o ne į visuotinius draudimus. Tačiau susiejus prieigą su tėvų registracija našta perkeliama nuo technologijų bendrovių šeimoms“, – sakė Jeanne-Marie Quashie.

    „13–15 metų vaikų saugumas turi būti įdiegtas pagal nutylėjimą, o ne įjungiamas pasirinktinai. Prieiga prie interneto erdvių turi priklausyti nuo saugumo, o ne nuo tėvų leidimo“, – pridūrė ji.

    Diskusijose dėl KIDS Act išryškėja ir platesnė dilema: kaip suderinti vaikų teisę į informacijos ir bendravimo erdves su pareiga apsaugoti nuo manipuliacijų, priekabiavimo, priklausomybę skatinančio dizaino ir žalingo turinio.

    Didėjant DI pagrindu veikiančių rekomendacijų ir personalizacijos mastui, reguliuotojai vis dažniau kalba ne tik apie amžiaus patikrą, bet ir apie pačių platformų atsakomybę bei dizaino sprendimus.

    Apklausa rodo, kad ES gyventojų nerimas dėl vaikų saugumo internete išlieka aukštas. Apie 71 proc. respondentų nurodė esantys susirūpinę patyčiomis internete, 70 proc. – viliojimu ir išnaudojimu internete, 69 proc. – žalingo turinio pasiekiamumu.

    Tuo metu priklausomybę skatinantis dizainas kelia mažesnį, nors vis dar reikšmingą susirūpinimą: dėl jo nerimą išreiškė 60 proc. respondentų, o labai susirūpinę buvo 28 proc.

    Išsiskyrė kelios šalys, kur priklausomybę skatinančio dizaino tema gyventojus jaudina labiau. Pavyzdžiui, Kipre nerimą dėl to išreiškė 89 proc. apklaustųjų, o Liuksemburge – 87 proc.

    Tai rodo, kad KIDS Act diskusija neapsiriboja vien amžiaus ribomis: nemaža visuomenės dalis tikisi, kad platformos bus pertvarkytos taip, jog vaikams ir paaugliams būtų saugiau net ir turint prieigą.

  • Korėjietis paragavo kalnų „kvašnicą“ su šonkauliais ir priedais – internautai to negali atsukti atgal

    Kvašnica su rūkytų šonkaulių sultiniu laikoma vienu ryškiausių Lenkijos kalnų regiono patiekalų, o jos pagrindas yra gerai įrūgti kopūstai ir bulvės. Būtent šią, sotiems pietums pritaikytą sriubą savo naujame vaizdo įraše paragavo Korėjos kilmės turinio kūrėjas Mickey Kim.

    Jis socialiniuose tinkluose žinomas kaip kanalo „Kim Jestem – Koreańczyk w Polsce“ autorius ir dažnai ragauja vietinius patiekalus, atvirai komentuodamas skonius. Šįkart jis filmavo garuojantį dubenį kvašnicos su šonkauliais ir nuo pirmų sekundžių neslėpė susižavėjimo aromatu.

    „Kvašnica su šonkauliais. Pažiūrėk į tai. Man trūksta žodžių, nes kvapas pasako viską“, – sakė Mickey Kim.

    Degustaciją jis pradėjo nuo sultinio ir kopūstų, iškart pabrėždamas būdingą rūgštumą, kuris šiai sriubai ir suteikia charakterį. Kvašnica, kaip ir kiti fermentuotų produktų pagrindu gaminami patiekalai, vertinama dėl intensyvaus skonio ir dėl to, kad šaltuoju metų laiku greitai suteikia sotumo.

    Vėliau kūrėjas ėmėsi mėsos ir pasirinko netradicinį, Azijoje įprastą būdą: šonkaulius ir kopūstus valgė lazdelėmis. Anot jo, mėsa nuo kaulo krito lengvai, o pats patiekalas turėjo naminio maisto pojūtį.

    „Tai skonis iš širdies“, – sakė jis.

    Didžiausio dėmesio sulaukė momentas, kai Mickey Kim nusprendė sriubą pagyvinti ryškiais priedais. Ant mėsos jis uždėjo aštrių krienų, o vėliau pridėjo ir kimči, kuris Korėjos virtuvėje yra vienas svarbiausių fermentuotų garnyrų.

    Toks derinys daugeliui žiūrovų pasirodė netikėtas, tačiau logiškas: rūgštūs ir aštrūs skoniai puikiai papildo rūkytos mėsos sodrumą. Maisto turinio kūrėjai pastaraisiais metais vis dažniau eksperimentuoja su skirtingų virtuvių elementais, o fermentuoti produktai dėl savo skonio ir universalumo tapo viena ryškiausių tendencijų.

    Vaizdo įrašo pabaigoje Mickey Kim dubenį pakėlė ir likusį sultinį išgėrė tiesiai iš indo, o lėkštę „užbaigė“ duona. Atsisveikindamas jis prisipažino norintis dar, o žiūrovai komentaruose svarstė, kad būtent tokios nuoširdžios reakcijos geriausiai parodo, kaip paprastas, tradicinis maistas suartina skirtingas kultūras.

  • Sydney Sweeney reklama „Novig“ sukėlė sportininkių pyktį: kaltinama moterų sporto seksualizavimu

    Sydney Sweeney reklama „Novig“ sukėlė sportininkių pyktį: kaltinama moterų sporto seksualizavimu

    Aktorė Sydney Sweeney atsidūrė naujos kritikos bangos centre po reklamos kampanijos JAV sporto prekybos ir lažybų programėlei „Novig“. Socialiniuose tinkluose įsiplieskė diskusija, ar provokuojantis klipas iš tiesų reklamuoja sportą, ar tiesiog parduoda dėmesį per nuogumą.

    Reklamoje S. Sweeney beveik nuoga pozuoja su sporto inventoriumi, o žinutė formuluojama kaip pažadas apie „tik sportą“ be politikos ar kitų temų. Kritikai tvirtina, kad vizualinis sprendimas užgožia turinį ir siunčia signalą, jog sporto auditorija pirmiausia viliojama seksualizuotu moters kūnu.

    „Negaliu apibūdinti, kaip įsiutau tai žiūrėdama. Tai spyris į veidą kiekvienai moteriai, kuri visą gyvenimą skyrė savo meistriškumui“, – sakė australų plaukikė Ariarne Titmus.

    Sportininkės ir moterų sporto bendruomenės atstovės pabrėžia, kad tokios reklamos prisideda prie seniai kritikuojamos tendencijos: moterų sportas matomas ne per pasiekimus, o per kūno vertinimą. Jų teigimu, tai ypač jautru laikotarpiu, kai moterų sportas daugelyje šalių aktyviai siekia didesnio matomumo, rėmėjų ir lygiaverčio žiniasklaidos dėmesio.

    „Yra didelis skirtumas tarp to, kai atrodai seksualiai dėl sporto, ir kai seksas naudojamas parduoti sportą“, – sakė boksininkė Skye Nicolson.

    Kritika kliuvo ir dėl to, kad reklama siejama su lažybų verslu. Pastaraisiais metais sporto lažybų rinkodara tapo viena agresyviausių reklamos krypčių, o įžymybių įtraukimas padeda pasiekti platesnę auditoriją. Dėl to vis dažniau keliami klausimai apie socialinę atsakomybę, ypač kai komunikacija gali pasiekti jaunesnius vartotojus.

    Diskusijoje pasigirdo ir kita pozicija: dalis komentatorių teigė, kad atsakomybė turėtų tekti reklamos kūrėjams bei užsakovams, o ne vien aktorei. Taip pat akcentuojama, jog provokacija reklamoje dažnai sąmoningai pasirenkama kaip greičiausias kelias į viešumą.

    „Kai norime jaunoms merginoms rodyti pavyzdį, turime kalbėti apie tai, ką kūnas gali padaryti, o ne kaip jis atrodo“, – sakė britų sprinterė Amy Hunt.

    Po reklamos pasirodymo socialiniuose tinkluose pastebėtas ir dalies auditorijos nusivylimas: viešai aptariamas masinis sekėjų mažėjimas aktorės paskyrose. Kol kas nei „Novig“, nei S. Sweeney viešai neatsitraukė nuo kampanijos idėjos, tačiau kilęs triukšmas dar kartą išryškino ribą, kur profesionalus marketingas virsta moterų sporto nuvertinimu.

  • Tajanio frazė apie ilgas sukneles uždegė audrą Italijoje: įsitraukė senatorės, profsąjungos ir memai

    Tajanio frazė apie ilgas sukneles uždegė audrą Italijoje: įsitraukė senatorės, profsąjungos ir memai

    Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani atsidūrė kritikos centre po viešos kalbos, kurioje, kalbėdamas apie gyvenimo partnerės pasirinkimą, siejo moters patikimumą su aprangos detalėmis, įskaitant suknelės ilgį. Nors politikas vėliau atsiprašė, ginčas persimetė į parlamentą ir socialinius tinklus, o jo žodžiai tapo memų tema ir už Italijos ribų.

    Pasak pranešimų Italijos žiniasklaidoje, Tajani renginyje sakė patartų rinktis rimtas moteris, dėvinčias ilgesnes sukneles, jas apibūdindamas kaip patikimesnes ir labiau atitinkančias tradicinį šeimos vaidmenį. Tokia formuluotė sulaukė priekaištų dėl stereotipų ir moterų vertinimo pagal išvaizdą, o kritikai pabrėžė, kad viešiems pareigūnams keliami aukštesni pagarbos standartai.

    „Tai laisvės aktas pasakyti, kad esame laisvos rengtis taip, kaip norime“, – sakė Italijos parlamento narė Raffaella Paita.

    Tajani, viešėdamas Niujorke Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu, teigė apgailestaujantis, jei jo žodžiai įžeidė, ir aiškino, kad dalis pasisakymo esą buvo suprasta ne taip, kaip ketinta. Vis dėlto opozicija pareiškė, kad atsiprašymo nepakanka, o pati žinutė atspindi giliai įsišaknijusius požiūrio šablonus.

    Protestas Senate ir platesnė reakcija

    Įtampa persikėlė į Romą, kur kelių opozicinių partijų senatorės susirinko į posėdžius dėvėdamos sijonus kaip simbolinį atsaką ministro pasisakymui. Akcijos dalyvės pabrėžė, kad moterų laisvė apima ir teisę nesulaukti vertinimų dėl drabužių, o sprendimai dėl aprangos negali tapti moralės matu.

    Kritiką išsakė ir Italijos profsąjungos bei Katalikų Bažnyčios atstovai. Profsąjungų pareiškimuose akcentuota, kad toks moterų skirstymas į „patikimas“ ir „nepatikimas“ pagal išvaizdą palaiko pasenusią socialinę hierarchiją, o institucijos turėtų mažinti stereotipus ir nelygybę, o ne ją gilinti.

    Socialinių tinklų banga ir valdžios gynyba

    Greta politinių pareiškimų didelį vaidmenį suvaidino socialiniai tinklai: ministro citatos buvo masiškai cituojamos, perdirbamos ir paverstos memais. Kai kurie opozicijos atstovai viešai skelbė nuotraukas, o dalis jų dalinosi ir DI sugeneruotais vaizdais, siekdami pabrėžti mintį, kad žmogaus vertė nėra matuojama drabužio ilgiu.

    Ministrą gynė dalis valdančiosios daugumos, o ministrė pirmininkė Giorgia Meloni viešai ragino ginčo neperpūsti, tai vadindama nepatogia, bet ne esmine fraze. Kiti vyriausybės nariai argumentavo, kad Tajani neva nenurodinėjo moterims, kaip rengtis, o kalbėjo apie asmeninę nuomonę ir šeimos vertybes, tačiau kritikai atsakė, kad pareigūnų „asmeninės“ nuostatos viešoje erdvėje veikia kaip signalas visuomenei.

    Šis epizodas dar kartą išryškino, kaip greitai šiuolaikinėje politikoje vienas pasisakymas gali virsti platesne diskusija apie lyčių lygybę, viešąją etiką ir politinės komunikacijos atsakomybę. Italijoje, kur kultūrinės ir vertybinės diskusijos dėl moterų teisių ir vaidmens visuomenėje nuolat grįžta į darbotvarkę, ginčas dėl ministro žodžių tapo dar vienu lakmuso popierėliu politiniam klimatui įvertinti.

  • Ar dar liko žmonių internete? Botai ir DI jau užgožia diskusijas, o skaičiai stebina

    Ar dar liko žmonių internete? Botai ir DI jau užgožia diskusijas, o skaičiai stebina

    Internetą vis sunkiau atpažinti

    Dar visai neseniai internetas atrodė kaip vieta, kur žmonės tiesiogiai bendrauja tarpusavyje. Dabar vis dažniau kyla įtarimas, kad dalį komentarų, įrašų ar net profilių kuria ne žmogus, o automatizuotos sistemos.

    DI įrankiai tapo kasdienybe: jais rašomi tekstai, generuojamos iliustracijos, kuriami vaizdo įrašai, o klientų aptarnavime vis dažniau atsako pokalbių robotai. Šis pokytis kelia ne tik patogumo, bet ir pasitikėjimo klausimą: kas iš tiesų yra kitoje ekrano pusėje?

    Botai dominavo dar iki DI

    Botai internete nėra naujiena, jie veikė gerokai prieš generatyvinio DI proveržį. Jau anksčiau buvo paplitę botnetai, tai yra perimtų įrenginių tinklai, kuriuos valdo vienas operatorius ir kurie gali vykdyti masines užklausas ar atakas.

    Vėliau socialiniuose tinkluose išaugo netikrų paskyrų armijos. Dalis jų buvo valdomos automatizuotai, dalis pusiau rankiniu būdu, bet tikslas dažnai tas pats: dirbtinai sukurti įspūdį, kad tam tikra žinutė ar kampanija turi didžiulį palaikymą.

    Tokios praktikos tapo tokios masto, kad akademikai ėmė sistemingai tirti vadinamąją skaitmeninę propagandą. Oxford Internet Institute analizuoti duomenys rodė, kad organizuotos manipuliavimo kampanijos socialiniuose tinkluose jau prieš kelerius metus buvo fiksuojamos dešimtyse valstybių.

    Ką iš tiesų reiškia, kad botų daugiau?

    Pastaraisiais metais atsirado naujas lūžis: automatai ne tik platina paruoštas žinutes, bet ir patys kuria turinį. Tai ypač sustiprino generatyvinis DI, leidžiantis per trumpą laiką prigaminti milžiniškus kiekius tekstų ar vaizdų.

    Imperva 2024 metų ataskaitoje teigiama, kad automatizuotas srautas sudarė 51 proc. viso stebėto interneto srauto, o žmonių generuojamas srautas siekė 49 proc. Tuo pat metu apie 37 proc. viso srauto buvo priskirta žalingiems botams, kurie siejami su sukčiavimu, atakomis ar paskyrų perėmimu.

    Vis dėlto šie skaičiai dažnai klaidingai suprantami. Interneto srautas nėra tas pats, kas žmonių skaičius ar turinio kiekis, nes vienas botų tinklas gali sugeneruoti milžinišką užklausų kiekį, o žmogus gali tiesiog perskaityti straipsnį ir išeiti.

    Be to, botai ne visada yra blogis: dalis jų atlieka naudingas funkcijas, pavyzdžiui, indeksuoja svetaines paieškos sistemoms. Todėl vien tik procentas dar neatsako į svarbiausią klausimą, kiek internete iš tiesų yra autentiškų žmonių pokalbių.

    Turinį kurti tampa per lengva

    DI masiškai keičia ekonomikos logiką internete: turinį galima gaminti greičiau ir pigiau, todėl atsiranda pagunda užpildyti paiešką ar socialinius tinklus dideliais, bet menkai vertingais tekstų ir vaizdų kiekiais. Dėl to daugėja vadinamojo DI šiukšlinio turinio, kurio tikslas dažnai yra ne informuoti, o sugeneruoti peržiūras.

    Šis reiškinys pavojingas tuo, kad vienas žmogus, pasitelkęs automatizaciją, gali paskelbti šimtus ar tūkstančius įrašų per dieną. Rezultatas paprastas: internete ima dominuoti ne kokybė, o apimtis.

    Keičiasi ir auditorija, nes turinį vis dažniau vartoja ne vien žmogus. Svetaines nuolat skenuoja robotai, renkantys informaciją paieškai ar DI atsakymams, todėl informacijos grandinėje daugėja tarpininkų, o tiesioginis ryšys su skaitytoju silpnėja.

    Grėsmė: DI mokysis iš DI

    Didėjant sintetinio turinio kiekiui kyla ir duomenų kokybės klausimas. Jei internete daugės tekstų bei vaizdų, sukurtų DI, atsiras rizika, kad būsimi modeliai bus mokomi iš jau sintetinių duomenų, o tai gali mažinti tikrovės įvairovę ir stiprinti klaidas.

    Šią problemą moksle aprašo modelio degradacijos idėja, kai vėlesnės sistemos, mokomos iš ankstesnių generacijų produkcijos, palaipsniui praranda dalį informacijos ir tampa mažiau patikimos. Praktikoje tai reiškia, kad autentiški, patikrinti ir aiškios kilmės duomenys gali tapti dar vertingesni.

    Galbūt didžiausias pokytis bus ne tai, kad botai visiškai išstums žmones. Labiau tikėtina, kad vis daugiau to, ką matome internete, bus kuriama pirmiausia algoritmams, o ne žmogui.

    „Svarbiausias klausimas šiandien ne tai, ar internete dar yra žmonių, o kiek turinio vis dar kuriama žmogui“, – teigia skaitmeninės aplinkos tyrėjai, vertindami DI plėtros pasekmes.

  • Taylor Swift skelbia dainą „Patient Zero“: gerbėjai piktinasi viršelio retušavimu ir DI įtarimais

    Taylor Swift skelbia dainą „Patient Zero“: gerbėjai piktinasi viršelio retušavimu ir DI įtarimais

    Naujas singlas jau šią savaitę

    Popmuzikos žvaigždė Taylor Swift pranešė išleidžianti naują singlą „Patient Zero“, kuris, pasak jos, pasirodys penktadienį, rugsėjo 25 dieną. Apie tai atlikėja paskelbė socialiniuose tinkluose, kartu pakviesdama gerbėjus ribotą laiką iš anksto užsisakyti įrašą.

    Swift įrašą lydėjo ir žinutė, siejama su ankstesnės kūrybinės krypties tęstinumu. Dainininkės vieši įrašai bei anksčiau naudotos frazės gerbėjams tapo užuomina, kad „Patient Zero“ gali būti susijusi su 2025 metais pristatytu albumu „The Life of a Showgirl“.

    Kas slypi už pavadinimo?

    Kol kas nepatvirtinta, ar „Patient Zero“ priklauso naujam albumui, ar tai bus atskiras leidinys, žymintis kitą etapą. Vis dėlto dainos pavadinimas jau tapo diskusijų objektu, nes dalis gerbėjų jį sieja su ankstesniais žiniasklaidos komentarais apie Swift įtaką popkultūrai ir emocijų sklaidai internete.

    Tokia interpretacija sustiprino spėliones, kad daina gali būti sąmoningas žaidimas su viešuoju įvaizdžiu ir tuo, kaip atlikėjos gyvenimas bei kūryba virsta nuolatine antraščių tema. Kol kas pati Swift apie pavadinimo prasmę plačiau nekalbėjo.

    Trys versijos ir sena rinkodaros taktika

    Kartu su leidiniu skelbiama, kad pasirodys kelios fizinės laikmenos versijos su skirtingais viršeliais, įskaitant standartinę, akustinę ir fortepijoninę interpretacijas. Tokia strategija muzikos industrijoje nėra nauja, tačiau būtent Swift atveju ji dažnai sukelia debatų apie gerbėjams tenkančias išlaidas ir kolekcionavimo kultūrą.

    Pastaraisiais metais atlikėjai ir leidybinės kompanijos vis dažniau siūlo alternatyvius viršelius bei skirtingas dainų versijas, nes tai padeda didinti pardavimus ir stiprinti pozicijas reitinguose. Kritikai tuo metu pabrėžia, kad fanams tai tampa brangiu įsipareigojimu, ypač kai turinys iš esmės skiriasi minimaliai.

    Viršelio kritika: retušavimas ir DI įtarimai

    Daugiausia aistrų sukėlė singlo viršelis: socialiniuose tinkluose pasipylė komentarai, kad nuotrauka, gerbėjų akimis, per daug retušuota. Keli vartotojai teigė matantys akivaizdžius redagavimo netikslumus, dėl kurių vaizdas atrodo nenatūralus.

    „Viršelis atrodo per stipriai retušuotas, lyg būtų persistengta su glodinimu“, – rašė vienas komentatorius.

    Kiti žengė dar toliau ir svarstė, ar vaizde negalėjo būti pasitelktas DI, nors jokių patvirtinimų tam nėra. Tokios diskusijos atspindi platesnę tendenciją: auditorija vis dažniau vertina ne tik muziką, bet ir vizualinę komunikaciją, ypač kai skaitmeninis apdorojimas tampa sunkiai atskiriamas nuo realybės.

    Swift kūryba ir vieši žingsniai pastaraisiais metais nuolat sukelia audringas reakcijas, o kiekvienas naujas leidinys tampa ne tik muzikiniu, bet ir kultūriniu įvykiu. Artimiausiu metu paaiškės, ar „Patient Zero“ bus vienkartinis singlas, ar dar viena didesnės istorijos dalis.

  • Lenkijos NASK pristatė DROZD: įrankis, padedantis atpažinti deepfake vaizdus, garsą ir apgavystes

    Lenkijos valstybinis tyrimų institutas NASK-PIB pristatė autorių sukurtą įrankį DROZD, skirtą aptikti ir analizuoti deepfake turinį. Sistema vienu metu vertina vaizdą, garsą ir teksto prasmę, kad nustatytų, kur medžiaga galėjo būti sukurta ar pakeista dirbtinis intelektas.

    Institutas pabrėžia, kad įtikinamam suklastotam įrašui šiandien dažnai pakanka kelių ar keliolikos sekundžių žmogaus kalbos, o kartais ir vienos nuotraukos. Dėl to deepfake vis dažniau naudojami sukčiavimui, ypač socialiniuose tinkluose platinamose reklamose, kuriose išnaudojami žinomų žmonių veidai ir balsai.

    Kas labiausiai kelia riziką?

    NASK analitikai per penkias savaites vykdytą socialinių tinklų stebėseną nustatė apie 16 000 su sintetiniais elementais siejamų apgaulingų reklamų atvejų. Pasak instituto, tokio tipo kampanijos dažnai kuriamos masiškai, su daugybe variantų, o sukčiai nuolat keičia failus, kad išvengtų moderavimo.

    „Įtikinamam sintetinės medžiagos sukūrimui šiandien dažnai pakanka keliolikos sekundžių žmogaus kalbos, o kartais net kelių sekundžių“, – sakė NASK Audiovizualinės analizės ir biometrinių sistemų padalinio vadovė dr. inž. Ewelina Bartuzi-Trokielewicz.

    Ekspertai atkreipia dėmesį į sparčiai plintančius vadinamuosius lip-sync klastojimus, kai naudojamas tikras vaizdo įrašas, tačiau pakeičiamas balsas ir suderinamas lūpų judėjimas. Toks metodas dažnai atrodo įtikinamiau nei visiškai sugeneruotas vaizdas, todėl automatinėms sistemoms jį aptikti sunkiau.

    Kaip veikia DROZD?

    DROZD sukurtas taip, kad padėtų atlikti daugiapakopę analizę: nuo vaizdo ir garso požymių iki turinio konteksto bei kalbos struktūros. NASK teigimu, vienas tikslų yra užtikrinti, kad įrankis veiktų realiomis sąlygomis, įskaitant prastos kokybės ar „užterštą“ socialinių tinklų medžiagą.

    „Analizuojame vizualinį sluoksnį, garso takelį ir pačią žinutę. Mums svarbu, kad įrankiai veiktų realiomis operacinėmis sąlygomis, įskaitant sudėtingą, triukšmingą medžiagą iš socialinių tinklų“, – sakė E. Bartuzi-Trokielewicz.

    Praktikoje sistema gali išskirti garso takelį iš vaizdo įrašo, paversti kalbą tekstu, įvertinti balso ir vaizdo požymius, taip pat grupuoti panašius veidus ir balsus ilgesniuose įrašuose. Tai leidžia analizuoti ne visą įrašą kaip vieną objektą, o atskirus kalbėtojus ar kadrus, kur tikėtina manipuliacija.

    NASK pabrėžia ir modulį, kuris gali būti pritaikomas konkrečių institucijų poreikiams, keičiant atskiras sistemos dalis. Institutas nurodo, kad šiuo metu vyksta pirmieji bandomieji diegimai, o demonstracinė versija apima tik dalį planuojamų funkcijų.

    Kodėl deepfake aptikti taip sunku?

    Didžiausias iššūkis, anot analitikų, yra mastas ir kaita: sukčiavimo kampanijos dažnai remiasi dešimtimis ar šimtais failų, kurie nuolat modifikuojami. Be to, pasitelkiamas vadinamasis cloaking, kai po reklamos publikavimo jos turinys pakeičiamas taip, kad moderavimo sistemoms būtų sunkiau susieti pradinę apgaulę su vėliau rodomu „padoriu“ turiniu.

    Kita problema yra tai, kad kai kuriose turinio generavimo priemonėse pakanka formaliai patvirtinti teisę naudoti viešo asmens atvaizdą ar balsą. Tai sudaro sąlygas greitai dauginti klastotes, o NASK teigimu, jų stebėsenose fiksuotas šimtų skirtingų tapatybių panaudojimas deepfake turiniui.