Tag: Socialiniai tinklai

  • „Silver influencerės“ griauna stereotipus: kaip brandus stilius keičia požiūrį į amžių

    Dar visai neseniai buvo įprasta manyti, kad moterims po 50-ies „pridera“ rengtis kukliau ir slėpti kūną, tačiau ši taisyklė sparčiai nyksta. Brandus amžius vis dažniau siejamas ne su apribojimais, o su energija, autentiškumu ir pasitikėjimu savimi.

    Apie šį pokytį rašo Lenkijos portalas Interia, pristatantis šiuolaikinių seniorų kartą ir jų santykį su išvaizda. Tekste pabrėžiama, kad patrauklumas šiandien vis rečiau matuojamas vien jaunatviška išvaizda.

    Daug prisideda ir pasikeitę įpročiai: rūpinimasis savimi, reguliarus fizinis aktyvumas, dėmesys mitybai bei psichologinei savijautai. Taip pat minimos grožio ir estetinės medicinos procedūros, kurios dažnai pasirenkamos kaip subtilus atnaujinimas, o ne radikalus pokytis.

    Vis daugiau moterų renkasi ne aklai vaikytis sezoninių tendencijų, bet sąmoningai kurti savo įvaizdį: investuoti į kokybę, atrasti savą stilių ir neatsisakyti spalvų ar netikėtų derinių vien dėl amžiaus. Socialiniuose tinkluose šį požiūrį garsiai reprezentuoja vadinamosios „silver influencerės“.

    „Pro aging“: mada kaip saviraiška, o ne maskuotė

    Brandžios amžiaus grupės mados kūrėjos ir nuomonės formuotojos laužo idėją, kad egzistuoja „tinkami“ drabužiai konkrečiam amžiui. Šis reiškinys dažnai apibūdinamas kaip „pro aging“ – pozicija, kurioje senėjimas ne slepiamas, o priimamas, o mada tampa saviraiškos priemone.

    Tekste akcentuojama, kad toks požiūris kai kam tampa net išsilaisvinimu: mažiau bandymo įtikti aplinkiniams ir daugiau dėmesio tam, kas pačiai suteikia energijos. Drabužiai čia nėra kamufliažas – veikiau asmenybės tęsinys.

    Lenkijos pavyzdžiai: nuo siilver plaukų iki drąsių siluetų

    Viena minimų figūrų – 67-erių Lidia Popiel, kurios išskirtiniu bruožu tapo žili plaukai ir minimalistinė laikysena. Jos stilius apibūdinamas kaip nesenstanti elegancija: paprasti kirpimai, aukšta medžiagų kokybė, harmonija, o kaip akcentai – ryškesni papuošalai.

    Jaga Janik, kuri kuria mados įkvėpimus moterims po 50-ies, tekste pristatoma kaip mėgstanti avangardiškus sprendimus: asimetriją, apimtis, išraiškingus aksesuarus. Taip pat pabrėžiama jos idėjinė kryptis – „zero waste“ ir dėvėtų drabužių paieškos, leidžiančios atrasti vintažinių „perliukų“.

    Kita istorija – modelingo, kelionių ir sporto derinys: 74-erių Irena Wielocha didesnę transformaciją pradėjo po 57-erių. Tekste nurodoma, kad ji pakeitė įpročius, sportuoja kelis kartus per savaitę, o per gyvenimo būdo pokyčius numetė 24 kilogramus.

    Ji neslepia žilų plaukų ar raukšlių, o jaunystę apibūdina kaip psichologinę būseną. Socialiniuose tinkluose dėmesio sulaukia ne tik dėl sportinės formos, bet ir dėl modernaus, drąsaus įvaizdžio, kuris prieštarauja stereotipiniams „senjoriškiems“ drabužiams.

    „Nėra drabužių, kurie tinka tik pagal amžių“

    Tekste cituojama ir socialiniuose tinkluose žinoma Renata Jażdżyk („Renia Jaz“), kuri teigia, kad didžiausias pokytis per pastarąjį dešimtmetį – tikėjimas, jog mada neturi amžiaus. Jos mintis paprasta: moterys nebenori rinktis „specialiai brandžioms“ skirtų drabužių, o ieško to, kas leidžia jaustis gražiai ir patogiai.

    Ji taip pat kalba apie jausmą, kai sulaukus 50-ies moterys ima jaustis mažiau matomos viešojoje erdvėje, ir ragina pirmiausia keisti požiūrį į save. Jos žinutė – brandžiame amžiuje vis dar yra norų, planų ir apetito gyvenimui, o savivertė neturėtų priklausyti nuo kitų nuomonės.

    Paklausta apie tai, kas suteikia pasitikėjimo, ji išskiria gražius batus kaip detalę, galinčią „pakelti“ net pačią paprasčiausią aprangą. Kaip įkvėpimą ji mini Céline Dion, kuri, anot jos, įrodo, kad ir brandžiame amžiuje galima drąsiai žaisti tendencijomis.

    Galiausiai straipsnyje pabrėžiama, kad augantis „silver influencerių“ populiarumas rodo auditorijos nuotaikas: dalis žmonių pavargo nuo pernelyg nugludintų, išretušuotų įvaizdžių. Brandžios kūrėjos siūlo natūralumą, saviironiją ir realistišką santykį su amžiumi – o tai daugeliui atrodo patikimiau ir artimiau.

  • Lenkijos modelis Izabela Zalech žada „apdovanojimą“ futbolininkams už pergales

    Lenkijos futbolo rinktinę kamuoja krizė, o po prastų pasirodymų Tautų lygoje nusivylimas persikėlė ir į socialinius tinklus. Vis dėlto dalis sirgalių nenuleidžia rankų ir ieško būdų, kaip papildomai motyvuoti žaidėjus.

    Viena ryškiausių tokių palaikytojų – modelis Izabela Zalech, kuri viešai palaiko rinktinę ir vėl atkreipė dėmesį savo įrašu prieš artėjančias rungtynes su Švedija. Ji pasidalijo nuotraukomis su baltai raudona sirgalių apranga ir parašė, kad vis dar tiki komandos pergale.

    Tai ne pirmas kartas, kai Izabela Zalech garsiai reiškia simpatijas Lenkijos rinktinei. Anksčiau ji buvo pastebėta tribūnose, kur aktyviai palaikė komandą rungtynėse su Bosnija ir Hercegovina.

    Dar didesnę reakciją ji buvo sukėlusi prieš pasaulio čempionato atrankos atkrintamąsias, kai futbolininkams pažėrė drąsią deklaraciją ir leido suprasti, kad sėkmės atveju parodys daugiau.

    Pažadas kartojamas ir dabar

    Prieš Lenkijai svarbias Tautų lygos paskutinio turo rungtynes su Švedija modelis vėl užkūrė socialinius tinklus. Šįkart ji pabrėžė, kad laiko kumščius už rinktinę ir tikisi pergalės.

    Modelis taip pat leido suprasti, kad jei Lenkijos rinktinė pradės reguliariai laimėti, žaidėjai galės tikėtis „ypatingo apdovanojimo“ – taip ji tarsi priminė ankstesnį savo pažadą.

    Ne tik fotosesijos: dar viena aistra

    Izabela Zalech savo profilyje dalijasi ne tik modelio karjeros kadrais. Straipsnyje pabrėžiama, kad ji domisi automobilių sportu ir yra siejama su greičio aistra.

    Socialiniuose tinkluose ją seka daugiau kaip 260 tūkst. žmonių, o pati Zalech yra žinoma ir platesnei pramogų auditorijai – ji yra siejama su vadinamųjų „freak-fight“ renginių pasauliu.

  • Paaugliai internete reklamuoja vėžio vaistą „ūgio didinimui“ – medikai įspėja apie žalą

    Socialiniuose tinkluose plinta pavojinga tendencija: paaugliai domisi vėžiui gydyti skirtu vaistu erdafitinibu, tikėdamiesi paaugti keliais centimetrais. Nors kai kuriems vaikams gydymo metu fiksuoti neįprastai greiti augimo šuoliai, specialistai pabrėžia – tai nėra saugus būdas didinti ūgį.

    Erdafitinibas sukurtas gydyti pažengusį vėžį, o susidomėjimą juo pakurstė keli atvejai, kai vaikams, gydytiems dėl smegenų auglių, augimas buvo neįprastai spartus. Apie šią „heightmaxxing“ (ūgio „maksimizavimo“) maniją rašoma ir mokslo portale „ZME Science“, o kai kurios „TikTok“ paskyros, skatinusios šį reiškinį, buvo užblokuotos.

    Problema ta, kad tas pats mechanizmas, kuris teoriškai gali „atleisti stabdžius“ kaulų augimui, gali ir sugriauti normalų skeleto vystymąsi. Staigus augimas nebūtinai reiškia sveiką augimą: kaulai, sąnariai, raiščiai ir raumenys turi vystytis darniai, kitaip kyla deformacijų rizika.

    Be to, nėra patikimų įrodymų, kad šis vaistas galėtų saugiai padidinti galutinį sveiko paauglio ūgį, o suaugusiesiems – juo labiau. Pasibaigus brendimui augimo plokštelės kauluose užanka, todėl ilgieji kaulai paprastai nebeilgėja.

    Kas yra erdafitinibas ir kodėl jis susijęs su ūgiu

    Erdafitinibas yra taikinių terapijos vaistas, skirtas tam tikriems pacientams, sergantiems pažengusiu šlapimo pūslės vėžiu. Jis veikia blokuodamas baltymų grupę, vadinamą fibroblastų augimo faktoriaus receptoriais (FGFR), kurie kai kurių vėžių atveju dėl genetinių pakitimų būna nuolat „įjungti“ ir skatina nekontroliuojamą ląstelių dauginimąsi.

    FGFR receptoriai svarbūs ne tik navikuose – jie veikia ir sveikuose audiniuose, pavyzdžiui, akyse, odoje ir ypač besivystančiuose kauluose. Todėl juos slopinantis vaistas gali turėti plačių, nepageidaujamų pasekmių.

    Ūgio tema siejama su vienu iš šių receptorių – FGFR3, kuris augimo plokštelėse (kremzlės zonose prie ilgųjų kaulų galų) padeda reguliuoti kaulo ilgėjimo procesą. Įdomu tai, kad FGFR3 veikia kaip augimo „stabdis“, todėl teoriškai jo slopinimas galėtų paskatinti greitesnį kaulų ilgėjimą.

    Ką parodė reti atvejai ir kodėl jie neįrodo saugumo

    Didžiausias susidomėjimas kilo dėl kelių aprašytų klinikinių atvejų. Viename pranešime minimi du vaikai, gydyti nuo smegenų auglių, kuriems vartojant vaistą fiksuotas netikėtai spartus augimas, kurio nepaaiškino nei augimo hormonas, nei įprasti brendimo procesai.

    Dar ryškesnis pavyzdys – 15-metis, gydytas erdafitinibu dėl smegenų auglio: per maždaug devynis mėnesius jis paaugo 14,3 centimetro, tačiau vėliau patyrė rimtų skeleto sutrikimų, įskaitant stuburo deformacijas, kurioms prireikė korekcinės operacijos.

    Tokie atvejai moksliškai svarbūs, bet jie apima labai mažą skaičių sunkiai sergančių vaikų, neretai tuo pat metu gavusių ir kitų gydymo metodų. Todėl iš jų negalima daryti išvados, kad vaistas būtų saugus ar veiksmingas sveikiems paaugliams, norintiems tiesiog būti aukštesniems.

    Rizikos: nuo kaulų deformacijų iki regėjimo sutrikimų

    Vartoti erdafitinibą „ūgio didinimui“ pavojinga pirmiausia dėl galimo poveikio skeleto raidai. Net jei kaulai pailgėja greičiau, tai gali vykti netolygiai, o galutinis rezultatas – netaisyklingas kaulų išsidėstymas, stuburo iškrypimai ar prastesnė kaulo mineralizacija.

    Vaistas taip pat gali sukelti reikšmingų šalutinių poveikių, kurie su ūgiu nesusiję. Tarp jų – padidėjęs fosfatų kiekis kraujyje, o per didelis fosfatų kiekis gali skatinti nenormalias mineralų sankaupas audiniuose.

    Minimi ir rimti akių pažeidimai, galintys kelti grėsmę regėjimui. Onkologijoje tokios rizikos kartais laikomos pateisinamomis, kai kalbama apie gyvybei pavojingos ligos kontrolę, tačiau sveikam paaugliui rizikos ir naudos balansas yra visai kitoks.

    Galiausiai, socialiniuose tinkluose dažnai nutylima esminė biologinė riba: užsidarius augimo plokštelėms, suaugusio žmogaus ilgieji kaulai paprastai nebeilgėja. Todėl pažadai „užaugti“ vaistais, neturint medicininių indikacijų ir priežiūros, gali baigtis ne didesniu ūgiu, o ilgalaikėmis sveikatos problemomis.

  • Naujas HBO „Hario Poterio“ serialo klipas sulaukė vieningo internautų pasmerkimo

    Naujas HBO „Hario Poterio“ serialo klipas sulaukė vieningo internautų pasmerkimo

    Naujas būsimo HBO „Hario Poterio“ serialo fragmentas, pasirodęs internete, sukėlė ne entuziazmą, o beveik vieningą nusivylimo bangą. Socialiniuose tinkluose klipas vadinamas blankiu ir keliančiu klausimą, kam apskritai reikalingas dar vienas šios istorijos perdirbinys.

    Kaip skelbia „Euronews“, serialas jau anksčiau buvo atsidūręs kritikos centre – dalis gerbėjų abejojo reboot’o prasme, o kiti diskutavo, ar jo žiūrėjimas nebūtų laikomas palaikymu J. K. Rowling pozicijoms translyčių žmonių atžvilgiu.

    Pirmasis serialo anonsas, publikuotas kovą, taip pat buvo sutiktas šaltai: žiūrovai kritikavo, kad jame pritrūko magijos jausmo ir atmosferos. Naujas fragmentas, panašu, šių abejonių neišsklaidė.

    Paviešintoje scenoje matyti Hogvartso mokiniai Didžiojoje salėje, o profesoriaus Dumbldoro įžengimas tampa vienu pagrindinių akcentų – šį vaidmenį atlieka Johnas Lithgow. Tačiau būtent šis epizodas daliai žiūrovų pasirodė dirbtinas ir pernelyg „teatriškas“.

    Ką pamatė žiūrovai naujame fragmente

    Serialo kūrėjai klipu, panašu, siekė sustiprinti susidomėjimą projektu ir priminti ikonines „Hario Poterio“ pasaulio detales. Vis dėlto reakcijos internete parodė priešingą efektą: vietoje nostalgijos daug kas įžvelgė šaltą, mažai gyvybės turintį vaizdą.

    Tarp dažniausiai kartojamų pastabų – kad scena atrodo „be magijos“, o filmavimo stilius primena komišką skečą. Kai kurie komentatoriai tvirtino, jog klipas sukuria įspūdį, kad aktoriai patys tarsi „jaučia“, jog yra „Hario Poterio“ visatoje, o ne natūraliai joje gyvena.

    Ne viename įraše serialas pravardžiuojamas „Temu Hario Poteriu“ – taip pabrėžiant, kad projektas atrodo kaip pigesnė, mažiau kokybiška originalo versija. Kiti komentarai buvo dar griežtesni: nuo teiginių, jog kūrinys „neturėtų egzistuoti“, iki atvirų pareiškimų apie nusivylimą.

    Premjeros data jau aiški

    Nors kritikos serialui nestinga, premjeros planai nesikeičia: pirmasis „Hario Poterio“ TV serialo epizodas turėtų pasirodyti 2026 metų gruodžio 25 dieną.

    Kol kas neaišku, ar viešoji reakcija turės įtakos projekto komunikacijai ir būsimiems klipams, tačiau akivaizdu, kad serialui teks įtikinti itin reiklią auditoriją. „Hario Poterio“ gerbėjų lūkesčiai dideli, o kiekvienas paviešintas kadras šiuo metu vertinamas itin kritiškai.

  • Małgorzata Socha parodė, kaip atrodo griaunama jos vila Ispanijoje: remontas dar toli gražu nesibaigė

    Lenkų aktorė Małgorzata Socha prisijungė prie vis gausėjančio žinomų šalies žmonių būrio, investuojančio į nekilnojamąjį turtą Ispanijoje. Jos įsigyta vila jau kelis mėnesius išgyvena kapitalinį remontą, tačiau persikraustymo dar teks palaukti.

    Socha socialiniuose tinkluose parodė, kaip šiuo metu atrodo jos svajonių namai – vaizdai leidžia suprasti, kad darbai įsibėgėję ir namuose kol kas vyrauja tikra statybų aikštelės nuotaika.

    Pasak publikacijos, vila tvarkoma iš pagrindų: tai ne kosmetinis atnaujinimas, o generalinis remontas, kai dažnai tenka ardyti senas konstrukcijas ir iš esmės perplanuoti erdves.

    Nors nuo pradžios praėjo keli mėnesiai, laikas bėga, o kelias iki įkurtuvių dar ilgas – panašu, kad projektas pareikalaus daugiau kantrybės, nei iš pradžių galėjo atrodyti.

    Kodėl žvaigždės renkasi Ispanijos būstus?

    Ispanijos nekilnojamasis turtas jau kurį laiką vilioja ne tik vietos gyventojus, bet ir užsienio pirkėjus, tarp jų – ir pramogų pasaulio atstovus. Socha atvejis įsilieja į platesnę tendenciją, kai atostogų kryptis tampa ir ilgalaike investicija.

    Tokie pirkiniai dažnai siejami su noru turėti vietą poilsiui, laiką leisti šiltesniame klimate ar paprasčiausiai turėti antrus namus, į kuriuos galima pabėgti nuo kasdienės rutinos.

    Kapitalinis remontas: ilgas procesas ir realybė be filtrų

    Kapitalinis remontas paprastai reiškia, kad galutinis rezultatas matomas ne iškart – ypač kai siekiama pritaikyti būstą asmeniniams poreikiams. Tokiais atvejais procesas neretai užtrunka, o planai koreguojami jau eigoje.

    Socha parodyti kadrai primena, kad net ir „svajonių casa“ pirmiausia gali atrodyti kaip statybų chaosas, kuriam reikia laiko, biudžeto ir nuoseklaus darbo, kol namai virsta jaukia erdve.

  • Lenkų fitneso žvaigždė Kasia Dziurska demonstruoja įspūdingą figūrą Dominikos paplūdimiuose

    Lenkijoje gerai žinoma fitneso trenerė ir televizijos veidas Kasia Dziurska socialiniuose tinkluose dalijasi nuotraukomis iš Dominikos Respublikos, kur dažnai leidžia laiką. Įrašai iš vietinių paplūdimių sulaukia didelio dėmesio – akį traukia jos sportiška figūra ir ryškios detalės kadruose.

    K. Dziurska minima kaip viena populiariausių Lenkijos treniruočių instruktorių ir asmeninių treniruočių trenerių, o jos žinomumą sustiprino dažni pasirodymai televizijoje. Ji ypač atpažįstama iš ryto laidų, kuriose dalijasi patarimais apie mankštą ir fizinį aktyvumą.

    Sporto pasaulyje ji pristatoma ir kaip titulų turinti atletė – tekste primenama, kad yra buvusi pasaulio čempionė „Fitness Figure Classic“ kategorijoje. Platesnė auditorija ją geriau įsidėmėjo 2018 metais, kai ji dalyvavo šou „Taniec z Gwiazdami“ ir pasiekė finalą.

    Pastaruoju metu trenerė dalį laiko sieja su Dominikos Respublika – minima, kad ji ten turi namą ir todėl į Karibų regioną sugrįžta reguliariai. Dėl to jos profilyje nuolat daugėja atostoginių kadrų, kuriuose atsiskleidžia ne tik aplinka, bet ir intensyvių treniruočių rezultatai.

    Nuotraukos iš Dominikos – daug dėmesio internete

    Publikacijoje teigiama, kad būtent paplūdimio nuotraukos sukelia daugiausia reakcijų: komentatoriai ir sekėjai atkreipia dėmesį į sportinę formą, o kai kuriuose kadruose išsiskiria ir užrašai ant jos aprangos.

    Tekste pabrėžiama, kad K. Dziurska nėra trenerė, kuri tik pataria kitiems – matyti, jog pati intensyviai sportuoja ir palaiko aukštą fizinį pasirengimą. Tai, anot publikacijos, ryškiai atsispindi jos išvaizdoje ir fotografijose.

    Taip pat primenama, kad fitneso trenerė jau seniai yra žinoma pramogų pasaulyje, o viešumas ir aktyvumas socialiniuose tinkluose padeda jai išlaikyti didelį sekėjų ratą. Dėl to kiekvienas naujas įrašas iš egzotiškų vietų greitai pasklinda internete.

  • Justyna Steczkowska „Instagram“ vėl kaitina aistras: 54-erių dainininkė pademonstravo įspūdingas kojas

    Od ponad trzydziestu lat Justyna Steczkowska zachwyca swoim głosem. Można jej jednak pozazdrościć nie tylko muzycznego talentu, ale również i boskiej figury! 54-letnia piosenkarka wygląda zjawiskowo i doskonale o tym wie! Na Instagramie znowu postanowiła pochwalić się swoimi zgrabnymi nogami.

  • Adamo Małyszo namai Wisłoje: legendinis šuolininkas retkarčiais parodo savo prabangią vilą

    Lenkijos šuolių su slidėmis legenda Adamas Małyszas šiandien gyvena įspūdingoje rezidencijoje gimtojoje Wisłoje. Buvęs sportininkas retkarčiais socialiniuose tinkluose pasidalija kadrais, leidžiančiais pažvelgti į jo prabangios vilos vidų ir aplinką.

    Tekste pabrėžiama, kad per ilgus karjeros metus Małyszas susikrovė didelį turtą – tai lėmė tiek sportiniai pasiekimai, tiek su jais atėję finansiniai uždarbiai. Gerbėjai jį iki šiol prisimena kaip žmogų, kuris prie televizorių ekranų pritraukdavo milijonus ir tapo tikru šios sporto šakos fenomenu Lenkijoje.

    Małyszo rezultatai Pasaulio taurėje ir olimpiniai medaliai jam atnešė ne tik šlovę, bet ir galimybes įgyvendinti asmenines svajones. Viena jų – susikurti namus, kurie būtų ir komfortiški, ir atspindėtų jo gyvenimo būdą po aktyvios sporto karjeros.

    49 metų Małyszas, neseniai nustojęs eiti Lenkijos slidinėjimo asociacijos prezidento pareigas, dabar gali mėgautis ramybe ir patogumais, kuriuos, kaip rašoma, užsidirbo sunkiu darbu. Jo namai Wisłoje apibūdinami kaip darantys stiprų įspūdį tiek iš išorės, tiek viduje.

    Ką atskleidžia nuotraukos iš vilos

    Dalijamuose kadruose matyti erdvios, moderniai įrengtos patalpos, kuriose gausu medžio ir šiltų interjero akcentų. Nuotraukos leidžia suprasti, kad čia derinamas šiuolaikiškas stilius ir jaukumas.

    Greta namo minima ir kruopščiai prižiūrima aplinka – vilą supa tvarkingas sodas. Kiekvienas toks įrašas socialiniuose tinkluose sulaukia gerbėjų dėmesio ir susižavėjimo.

    Publikacijoje akcentuojama, kad Małyszas, nepaisant įvairių veiklų ir įsipareigojimų, stengiasi palaikyti ryšį su gerbėjais. Būtent per socialinius tinklus jis ir leidžia bent trumpam pažvelgti į asmeninę erdvę, kurią yra susikūręs sau ir šeimai.

  • „Microsoft“ sutrikimas apėmė per 70 šalių: internete plinta juokingiausios reakcijos

    „Microsoft“ sutrikimas apėmė per 70 šalių: internete plinta juokingiausios reakcijos

    Ketvirtadienį prasidėjęs didelis „Microsoft“ sutrikimas sutrikdė populiarias paslaugas „Outlook“, „Teams“ ir DI įrankį „Copilot“ – o socialiniuose tinkluose tai greitai virto memų ir sąmojų lavina.

    Kaip rašo „Euronews“, paslaugų trikdžiai fiksuoti daugiau nei 70 šalių ir, remiantis stebėsenos platformos „Downdetector“ duomenimis, palietė milijonus naudotojų visame pasaulyje.

    Pati „Microsoft“ skelbė, kad teikia atnaujinimus, tačiau pripažino, jog pokyčiai, skirti sutrikimui pašalinti, „neveikia taip, kaip tikėtasi“.

    Kol dalis žmonių laukė, kada vėl veiks el. paštas, susitikimai ir komandiniai pokalbiai, internetas nelaukė nė minutės: „Microsoft“ tapo viena labiausiai aptarinėjamų temų, o komentarai – nuo ironijos iki palinkėjimų „neskubėti“ – išplito žaibiškai.

    „Suaugusiųjų sniego diena“

    Dalis vartotojų sutrikimą lygino su netikėta laisva diena. Vienas iš populiaresnių palyginimų socialiniuose tinkluose skambėjo taip: kai neveikia „Microsoft Office“, tai primena „sniego dieną suaugusiesiems“.

    Kiti juokavo, kad jei iki penktadienio „Outlook“ vis dar neatsigauna, galbūt „nebeverta jo ir gaivinti“ – juk netrukus Kalėdos, tad esą galima grįžti prie laiškų tik sausį.

    Sarkazmas apie laiškus ir kalendorius

    Nemažai reakcijų sukosi apie nesibaigiantį el. pašto srautą: viename iš įrašų buvo „paguosta“, kad keli šimtai neperskaitytų laiškų niekur nedings, todėl „Microsoft“ darbuotojams siūlyta neskubėti ir pailsėti.

    Dar vienas populiarus juokelis – apie alternatyvius būdus rašyti laiškus: esą, kai neveikia „Outlook“, galima siųsti el. laiškus… per „Excel“.

    Ką rodo tokie sutrikimai?

    Nors straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama interneto reakcijoms, pats sutrikimas priminė, kiek kasdienis darbas ir komunikacija priklauso nuo kelių esminių debesijos paslaugų.

    Jei neveikia el. paštas, kalendoriai ar komandiniai pokalbiai, daugeliui įmonių tai reiškia atidėtus susitikimus, strigusius procesus ir sunkesnį klientų aptarnavimą – net jei dalis darbuotojų tuo metu tiesiog dalijasi memais.

  • Jaunimo radikalizacija internete greitėja: anksčiau trukdavo metus, dabar – savaites

    Jaunų žmonių radikalizacija internete šiandien gali vykti gerokai greičiau nei anksčiau – procesas, kuris dar neseniai užtrukdavo apie pusantrų metų, dabar kartais suskaičiuojamas savaitėmis. Prie to prisideda algoritmų siūlomas kraštutinis turinys, uždaros bendruomenės ir nuolatinis emocinis bei informacinis perkrovimas.

    Apie tai, kalbėdamas su Lenkijos portalu WNP, teigia dr. Konradas Ciesiołkiewiczius – Korczako universiteto Informacinės visuomenės analizės centro vadovas, dirbantis su vaikų ir paauglių saugumo internete tema. Jis ragina vengti skubotų vertinimų ir remtis tik patikima informacija, kurią pateikia policija ir prokuratūra.

    Ekspertas pabrėžia, kad socialinių tinklų ir kitų platformų rekomendacijų sistemos dažnai apdovanoja dėmesį traukiančiu, sensacingu turiniu. Kraštutiniai įrašai ar smurtą romantizuojančios istorijos gali būti „pastumiamos“ vartotojui ne todėl, kad jis jų ieško, o todėl, kad toks turinys ilgiau išlaiko auditoriją.

    Suaugusiesiems – tėvams, globėjams, mokykloms – svarbu suprasti, kad pavojų kelia ne vienas atskiras signalas, o jų visuma. Anot pašnekovo, nerimą turėtų kelti ypač staigūs pokyčiai elgesyje, užsidarymas nuo aplinkinių, smurto tema persmelkti interesai ar staigus įsitraukimas į uždaras interneto grupes.

    Kas kuria pavojingą terpę paaugliams

    Pašnekovas atkreipia dėmesį į specifinį skaitmeninį „ekosistemų“ veikimą: socialiniai tinklai, srautinių transliacijų platformos, žaidimų bendruomenės ir susirašinėjimo programėlės sudaro vieną vientisą aplinką, kurioje jauni žmonės gali greitai pereiti nuo nekalto turinio prie ekstremalesnio.

    Šioje aplinkoje veikia ir uždaros bendruomenės – grupės ar kanalai, į kuriuos patenkama per kvietimus, pažintis ar algoritmų pasiūlymus. Jose taisyklės neretai kitokios: siekiama dėmesio, statuso, o motyvacija gali tapti destruktyvi.

    Dar vienas svarbus elementas – emocinis svyravimas, kurį stiprina nuolatinis informacijos srautas. Anot eksperto, tokioje būsenoje žmogus tampa imlesnis manipuliacijai, o paaugliams tai ypač pavojinga, nes jų gebėjimai susidoroti su krizinėmis situacijomis dar tik formuojasi.

    Kalbėdamas apie pažeidžiamumą, ekspertas mini, kad rizika didėja tiems, kurie patyrė smurtą – namuose, bendraamžių aplinkoje ar internete. Taip pat minimi jaunuoliai, susiduriantys su psichikos sveikatos krizėmis ar sunkumais kritiškai vertinant situacijas pavojingose bendruomenėse.

    Kokie požymiai turėtų kelti nerimą

    Pasak dr. K. Ciesiołkiewicziaus, vienas dažniausių įspėjamųjų ženklų – socialinių ryšių nutraukimas: jaunas žmogus staiga atsitraukia nuo draugų, šeimos, veiklų, ima vengti įprastų kontaktų. Kitas signalas – auganti fascinacija smurtu, teroro išpuoliais ar žmonėmis, įvykdžiusiais žmogžudystes.

    Toks susižavėjimas gali pasireikšti skirtingai: piešiniuose, simboliuose, užrašuose, pasakojimuose apie kruvinus įvykius. Nerimą turėtų kelti ir staigios fantazijos apie kerštą konkretiems asmenims, netikėtai atsiradęs susidomėjimas ginklais ar sprogmenimis.

    Ekspertas mini ir kitus galimus ženklus: ryškūs aprangos pokyčiai, pavyzdžiui, kūno slėpimas, kuris kartais siejamas su bandymu paslėpti savęs žalojimo pėdsakus. Taip pat gali atsirasti ženklai ant kūno, susiję su priklausymu grupei, nors kiekvienu atveju svarbu vertinti kontekstą ir neskubėti daryti išvadų.

    Kai kuriais atvejais problemos požymiai išryškėja ir šeimos aplinkoje – pavyzdžiui, dėl melagingų pranešimų tarnyboms, kai policija kviečiama be realaus pagrindo. Pašnekovas pabrėžia: ypač pavojinga yra tokių signalų sankaupa, kai keli įspėjamieji ženklai pasirodo vienu metu.

    Algoritmų vaidmuo ir sąmokslo teorijų spąstai

    Anot eksperto, algoritmai gali stipriai prisidėti prie vadinamosios „algoritminės radikalizacijos“. Kraštutinis turinys dažnai yra sensacingas, sukelia emocijas ir ilgiau išlaiko dėmesį, todėl platformų sistemos jį linkusios rekomenduoti – net jei tai gali žaloti jauną žmogų.

    Tokiu būdu vartotojas gali patekti į vadinamąją „triušio olą“: nuo neutralių interesų pereinama prie vis toksiškesnių įrašų, o vėliau – į prastai moderuojamas arba visai nemoderuojamas erdves. Pašnekovas pateikia pavyzdį, kad berniukams rekomendacijose gali būti pernelyg daug mizoginistinių naratyvų, o mergaitėms – turinio, idealizuojančio išvaizdą ir skatinančio nesveikus santykius su kūnu.

    Jis taip pat sieja radikalizacijos riziką su sąmokslo teorijomis. Tokie naratyvai, ypač informacinio chaoso metu, suteikia paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus, sukuria tariamo saugumo ir kontrolės jausmą bei leidžia priklausyti bendruomenei – net jei ji paremta priešiškumu „kitoms grupėms“.

    Galiausiai ekspertas pabrėžia, kad sprendimų reikėtų ieškoti ne tik draudimuose vaikams, bet ir platesnėje atsakomybėje: veiksmingo amžiaus patikrinimo, saugumo principų diegimo pačiose platformose bei švietimo – ir vaikų, ir suaugusiųjų. Jo teigimu, kritinis mąstymas ir atsparumas manipuliacijai turėtų būti ugdomi nuosekliai, o ne tik reaguojant į krizę.