Tag: Socialistų partija

  • Portugalijos 2027 metų biudžetas parlamente: PS žada neprieštarauti, numatomas perteklius

    Portugalijos 2027 metų biudžetas parlamente: PS žada neprieštarauti, numatomas perteklius

    Portugalijos Vyriausybė spalio 8 dieną pateikė parlamentui 2027 metų valstybės biudžeto projektą, patvirtintą Ministrų Taryboje likus dviem dienoms iki termino. Dokumentą parlamento pirmininkui José Pedro-Aguiar Branco įteikė finansų ministras Joaquim Miranda Sarmento.

    Tai trečiasis ministro pirmininko Luís Montenegro vadovaujamos Vyriausybės biudžetas, o jo priėmimas, kaip teigiama, vėl turėtų būti užtikrintas Socialistų partijos (PS) sprendimu nebalsuoti prieš. PS lyderis José Luís Carneiro anksčiau paskelbė, kad partija ketina susilaikyti per balsavimą dėl projekto pateikimo.

    PS kelia keturias sąlygas

    Socialistai susilaikymą sieja su keturiomis kryptimis: konstitucijos peržiūra, kurioje pagrindinį vaidmenį turėtų turėti PS ir PSD, dabar ir ateityje mokamų pensijų apsauga, investicijų projektų finansavimas pasibaigus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano laikotarpiui, taip pat parama audrų paveiktų savivaldybių ir regionų atsigavimui.

    Pagal parlamento darbotvarkę, balsavimas dėl biudžeto projekto bendrąja tvarka numatytas spalio 28 dieną. Detalios diskusijos ir balsavimai dėl atskirų straipsnių turėtų vykti nuo spalio 29 dienos iki lapkričio 24 dienos, o galutinis balsavimas planuojamas lapkričio 24 dieną.

    Opozicija spaudžia dėl mokesčių ir pensijų

    Komunistų partija ir Kairysis blokas jau pranešė ketinantys balsuoti prieš. Partija Chega taip pat grasino nepritarti, jei Vyriausybė nesutiks mažinti pensinio amžiaus, be to, kelia reikalavimus dėl mažesnio PVM degalams ir nulinio PVM daliai būtiniausių maisto produktų.

    Vyriausybė šiuos reikalavimus yra atmetusi, todėl derybos, tikėtina, koncentruosis į kitus kompromisus. Likusios politinės jėgos tuo metu dar nebuvo aiškiai įvardijusios, kaip balsuos.

    Augimas 2 proc. ir simbolinis perteklius

    Vyriausybė 2027 metams prognozuoja 2 proc. ekonomikos augimą ir biudžeto perteklių, kuris turėtų siekti 0,1–0,2 proc. bendrojo vidaus produkto. Finansų ministras pabrėžė, kad tiksli „erdvė deryboms“ priklausys nuo sprendimų dėl priemonių paketo ir jų įtakos viešiesiems finansams.

    Skaičiuojama, kad jau patvirtintos priemonės, kurios ir 2027 metais toliau veiks viešuosius finansus, kitąmet turės apie 4,8 mlrd. eurų poveikį. Į šį vertinimą dar neįtrauktos naujos iniciatyvos, kurios gali atsirasti galutinėje biudžeto projekto versijoje.

    „Tikiuosi vaisingų diskusijų, kurios pagerins žmonių gyvenimą labai sudėtingu metu“, – sakė Portugalijos prezidentas António José Seguro.

    Mokesčių mažinimas ir išlaidų spaudimas

    Biudžete numatomas tolesnis gyventojų pajamų mokesčio mažinimas, koreguojant tarifų laiptelius, mokesčio atskaitymus ir minimalios pragyvenimo ribos taikymą. Vyriausybė taip pat planuoja mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifus nuo pirmo iki šešto laiptelio po 0,3–0,5 procentinio punkto.

    Šių pakeitimų poveikis vertinamas apie 400 mln. eurų, o dalis pokyčių jau turėtų atsispindėti 2026 metais taikomuose išskaičiavimuose iš darbo užmokesčio. Tuo pat metu Vyriausybė pripažįsta, kad didžiausią spaudimą biudžetui kelia pensijos, viešojo sektoriaus atlyginimai ir skolos aptarnavimo išlaidos.

    Socialinėje srityje numatomas 50 eurų priedas prie solidarumo papildomos išmokos vyresnio amžiaus žmonėms, o orientacinė suma 2027 metais turėtų siekti 720 eurų. Taip pat planuojamas minimalios algos didinimas nuo 920 iki 970 eurų, laikantis ankstesniame trišaliame susitarime numatytos didinimo trajektorijos.

    Viešajame sektoriuje galioja daugiametis susitarimas, pagal kurį 2027 metais numatomas 2,30 proc. atlyginimų augimas ir ne mažesnis nei 60,52 euro didėjimas. Jei susitarimas bus vykdomas, minimalus bazinis atlyginimas valstybės tarnyboje galėtų kilti iki 995,51 euro.

    Biudžeto svarstymas parlamente, tikėtina, taps testu, kaip Portugalijai pavyks suderinti mokesčių mažinimo pažadus su augančiomis socialinėmis išlaidomis, investicijų tęstinumu po ES paramos ciklų ir siekiu išlaikyti perteklių. Galutinės projekto korekcijos priklausys nuo derybų su partijomis ir ekonominės situacijos vertinimų artimiausiais mėnesiais.

  • Prancūzijos rinkimų intriga: Glucksmann stoja į kovą, o partnerė traukiasi iš eterio

    Prancūzijos rinkimų intriga: Glucksmann stoja į kovą, o partnerė traukiasi iš eterio

    Prancūzijos politinėje arenoje bręsta naujas posūkis: europarlamentaras Raphaëlis Glucksmannas ruošiasi oficialiai paskelbti dalyvausiantis 2027 metų prezidento rinkimuose. Politikas, vadovaujantis centro kairės judėjimui „Place publique“, apie sprendimą ketina pranešti vakaro pagrindinio laiko interviu per televiziją TF1.

    46 metų buvęs eseistas pastaraisiais mėnesiais signalizavo, kad sieks platesnės kairės stovyklos mobilizacijos ir kalba apie naują patriotinio susitarimo idėją. Jo įėjimas į lenktynes stiprina ir taip gausų kandidatų sąrašą, ypač kairėje, kur jau dabar ryškėja konkurencija dėl vieno bendro lyderio.

    Glucksmanno sprendimas turi ir tiesioginį šalutinį poveikį žiniasklaidoje. Jo partnerė, žurnalistė Léa Salamé, dirbanti visuomeniniame kanale France 2, anksčiau yra pareiškusi, kad kampanijos metu trauksis iš pagrindinių laidų, kad būtų išvengta interesų konflikto.

    Rinkimų fonas Prancūzijoje įtemptas: kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen siekia dar vieno bandymo pasiekti Eliziejaus rūmus, o prezidento Emmanuelio Macrono aplinkoje dėl įpėdinystės taip pat kalbama apie kelis galimus kandidatus. Macronas, pagal Konstituciją, po dviejų kadencijų siekti trečios nebegali, todėl centristų stovykloje tikėtina intensyvi atranka.

    Kairėje konkurencija ne mažiau aštri: Jean-Lucas Mélenchonas siekia prezidento posto jau ketvirtą kartą, o Žaliųjų lyderė Marine Tondelier tęsia kampaniją, nors laukiasi. Tuo pat metu dalis Socialistų partijos lyderių svarsto kandidatuoti, o viešojoje erdvėje minimas ir buvęs prezidentas François Hollande’as.

    Apklausos Glucksmannui šiuo metu priskiria apie 10–12 proc. rinkėjų palaikymą, o tai laikoma solidžiu startu, tačiau ne garantija patekti į antrąjį turą. Jo politinį svorį sustiprino ankstesni Europos Parlamento rinkimai, kuriuose jo vedamas socialistų ir „Place publique“ sąrašas surinko 13,8 proc. balsų ir tapo ryškiausiu kairės rezultatu.

    Siekiant išvengti balsų išskaidymo, Socialistų partija ir „Place publique“ planuoja spalį rengti pirminius rinkimus, kad išsirinktų vieną kandidatą. Diskusijose dominuoja klausimas, kas turės teisę balsuoti: dalis socialistų pasisako už uždaresnį modelį, kuriame dalyvautų tik partijų nariai ir artimas socialdemokratinis elektoratas.

    Glucksmannas dažnai pristatomas kaip labiau reformistiškas ir centristiškas nei tradicinė Socialistų partija, tačiau jam būtina platesnė organizacinė atrama. Būtent todėl bendradarbiavimas su senąja partine struktūra laikomas kertiniu, jei jis sieks realiai konkuruoti su didžiųjų stovyklų kandidatais nacionaliniu mastu.

    Politikas taip pat žinomas kaip ryškus Europos Sąjungos šalininkas ir griežtas kraštutinių dešiniųjų kritikas. Užsienio politikos temose jis laikosi kietos linijos Rusijos atžvilgiu ir remia Ukrainą, o tokia laikysena kampanijoje gali tapti tiek stiprybe, tiek taikiniu oponentams, ypač diskutuojant apie gynybą, sankcijas ir ekonomikos spaudimą.

    „Esu nepriklausoma ir sąžininga žurnalistė, laisva moteris“, – sakė Léa Salamé, anksčiau aiškindama, kad visuomenės klausimai dėl jos situacijos kampanijos metu yra suprantami.

    Kol kas Glucksmanno kandidatūra labiau keičia kairės flango matematiką nei visos šalies prognozes, tačiau būtent tokie startai dažnai tampa ilgos kampanijos lūžio tašku. Artimiausi mėnesiai parodys, ar jis sugebės sutelkti platesnį elektoratą ir išlaikyti impulsą iki pirminių rinkimų, kurie gali nulemti, kas taps pagrindiniu kairės veidu 2027 metais.

  • Mélenchonas vėl veržiasi į Eliziejų: Prancūzijos kairieji sako „gana“ ir stumia planą B

    Mélenchonas vėl veržiasi į Eliziejų: Prancūzijos kairieji sako „gana“ ir stumia planą B

    Prancūzijos radikaliosios kairės lyderis Jeanas-Lucas Mélenchonas paskelbė sieksiąs prezidento posto 2027 metais, tačiau jo žinia kairiajame politiniame spektre nesulaukė vieningo palaikymo. Dalis socialistų, žaliųjų ir kitų kairiųjų jėgų viešai suabejojo, ar ketvirtas bandymas gali suvienyti rinkėjus ir atverti kelią į antrąjį turą.

    Méchlenchonas yra ilgametis politikas ir partijos La France insoumise veidas, tačiau ankstesniuose prezidento rinkimuose jam pritrūko balsų patekti į finalinį etapą. Kritikai primena ir tai, kad pastaraisiais metais jis ne kartą buvo užsiminęs, jog jo kandidatura esą bus paskutinė, todėl naujas sprendimas daliai kairiųjų tapo papildomu dirgikliu.

    „Politikoje yra ne vien Jeanas-Lucas Mélenchonas“, – sakė socialistų parlamentaras Jérôme’as Guedj, komentuodamas naujieną nacionalinėje televizijoje.

    Socialistų partijos vadovybė ir kai kurie centro kairės atstovai Mélenchono kandidatūrą vadina prastu signalu prieš 2027 metų kovą, nes ji, jų manymu, didina susiskaldymą. Viešose diskusijose kartojama, kad daliai nuosaikesnių rinkėjų Mélenchonas yra pernelyg poliarizuojantis, o tai gali tapti patogia situacija kraštutinei dešinei.

    Ši įtampa išryškėjo ir savivaldos rinkimų kontekste, kur vietinės sąjungos su La France insoumise kai kur sulaukė kritikos iš centro kairės politikų. Pasak jų, trumpalaikiai susitarimai savivaldoje ne visada virsta tvariu nacionaliniu projektu, ypač kai kairėje nėra aiškaus bendro lyderio ir vienos programinės krypties.

    Kairieji ieško vieno kandidato

    Po Mélenchono pareiškimo kairiosios jėgos, kurios nėra susijusios su La France insoumise, ėmė aktyviau svarstyti pirminių rinkimų idėją. Paryžiuje surengtame renginyje, skirtame Populiariojo fronto 90-osioms metinėms, dalis politikų ragino siekti tikros vienybės ir bendro kandidato, kurį išrinktų kairiųjų pirminiai rinkimai.

    Iniciatyvos šalininkai teigia, kad pirminiai rinkimai galėtų tapti instrumentu suvaldyti ambicijas ir sumažinti riziką, jog kairės balsai vėl išsiskaidys. Tokia taktika Prancūzijos politikoje jau naudota, tačiau jos sėkmė priklauso nuo dalyvių pasirengimo pripažinti rezultatą ir palaikyti laimėtoją net ir pralaimėjus vidinę konkurenciją.

    „Šie pirminiai rinkimai nėra miražas. Mes pasirengę ir galime mobilizuoti milijonus rinkėjų“, – sakė buvusi kandidatė į premjeres Lucie Castets.

    Apie vienybę kalba ir kiti potencialūs kandidatai, tarp jų François Ruffinas, kuris viešai akcentuoja poreikį kurti platesnę koaliciją. Žaliųjų lyderystė taip pat skelbia, kad didelė jų rinkėjų dalis norėtų bendros kandidatūros, išrinktos per pirminį balsavimą, nes tai esą suteiktų daugiau legitimumo nei uždaros partijų derybos.

    Kodėl Mélenchono kandidatūra kelia ginčus?

    Prancūzijos prezidento rinkimų sistema ypač baudžia susiskaldymą, nes į antrąjį turą patenka tik du kandidatai. Dėl to kairėje nuolat grįžtama prie klausimo, ar verta remtis ryškia, bet poliarizuojančia figūra, ar geriau ieškoti kompromisinio kandidato, galinčio pritraukti platesnį elektoratą ir antrajame ture.

    Prie diskusijų prisideda ir sociologiniai signalai: apklausose vertinamas ne tik palaikymas, bet ir nepalankumas kandidatams, kuris gali būti kritinis faktorius antrajame ture. Dalis kairės politikų tvirtina, kad Mélenchono aukštas atmetimo lygis apsunkintų strategiją „prieš kraštutinę dešinę“, kuri Prancūzijoje dažnai remiasi platesniu politiniu frontu.

    Kol kas neaišku, ar Mélenchonas sutiktų dalyvauti bendruose kairiųjų pirminiuose rinkimuose, ar eis atskiru keliu. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad 2027 metų kampanija kairėje prasideda ne nuo vienybės demonstravimo, o nuo ginčo dėl lyderystės ir rinkimų strategijos.

  • Teisme nuskambėjo kaltinimas Sánchez: liudytojas teigia, kad sutarčių schemos viršūnėje buvo premjeras

    Teisme nuskambėjo kaltinimas Sánchez: liudytojas teigia, kad sutarčių schemos viršūnėje buvo premjeras

    Kaltinimai dėl viešųjų pirkimų

    Ispanijos premjeras Pedro Sánchez trečiadienį atsidūrė naujų kaltinimų epicentre, kai korupcijos byloje teisiamas asmuo teisme pareiškė, jog viešųjų sutarčių „sutvarkymo“ schemos viršūnėje esą buvo pats vyriausybės vadovas. Šie teiginiai nuskambėjo procese, kuris, pasak stebėtojų, dar labiau spaudžia trapią mažumos koaliciją Madride.

    Bylos centre yra buvęs transporto ministras ir ilgametis socialistų lyderių komandos narys José Luis Ábalos. Prokuratūra jį kaltina piktnaudžiavimu, prekyba poveikiu, kyšininkavimu, lėšų pasisavinimu ir dalyvavimu nusikalstamoje organizacijoje, o prašoma bausmė siekia 24 metus laisvės atėmimo.

    Kaltinimai siejami su COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kai skubos tvarka buvo perkamos apsaugos priemonės, įskaitant veido kaukes. Prokurorų teigimu, verslininkui Víctor de Aldama sudarytos palankios sąlygos laimėti pelningus kontraktus, o buvęs ministro patarėjas Koldo García esą veikė kaip tarpininkas.

    Ábalos ir García kaltinimus neigia. Tuo metu Aldama, kuris, kaip skelbiama, bendradarbiauja su tyrėjais, teisme tvirtino, kad dalis uždirbto pelno galėjo atitekti Socialistų partijai.

    Liudytojo versija apie hierarchiją

    Teisme Aldama išdėstė savo versiją apie schemos hierarchiją ir pareiškė, kad „jei šioje byloje yra hierarchija“, Sánchez esą buvo „pirmame lygyje“, o po jo ėjo Ábalos ir García. Tai vieni griežčiausių viešai nuskambėjusių teiginių, tiesiogiai siejančių premjerą su tariama schema.

    Liudytojas teismui taip pat pateikė pasakojimą apie tariamą susitikimą, kuriame Sánchez esą jam dėkojo už tai, ką šis daro. Be to, Aldama sakė buvęs nustebintas premjero ir García artumo, o pats García esą yra ištaręs, kad premjeras jam „daug skolingas“.

    Socialistų atstovai šiuos pareiškimus atmetė kaip šmeižtą ir gynimosi taktiką. Premjeras Sánchez taip pat ne kartą viešai neigė nelegalų partijos finansavimą ar neteisėtą įtaką viešiesiems pirkimams.

    Politinis fonas ir koalicijos rizikos

    Ši byla vyksta platesniame kontekste, kai Ispanijos politinę darbotvarkę jau kurį laiką lydi keli korupcijos tyrimai, susiję su socialistų aplinka. Dėl to didėja įtampa ir santykiuose su kraštutinių kairiųjų koalicijos partnere Sumar bei regioninėmis politinėmis jėgomis, kurių balsai būtini siekiant priimti įstatymus.

    Kaip nurodoma teismo medžiagoje ir žiniasklaidos pranešimuose, procese buvo kalbama ir apie tariamas grynųjų pinigų „vokus“ bei galimus fiktyvius įdarbinimus valstybinėse įmonėse. Tokie epizodai sustiprina opozicijos argumentus, kad skandalai nėra pavieniai, o sisteminiai.

    Opozicinės partijos PP ir Vox teigia, jog susikaupę skandalai rodo gilesnę problemą ir reikalauja premjero atsistatydinimo bei pirmalaikių rinkimų. Sánchez tokius raginimus atmeta ir yra sakęs, kad sieks baigti kadenciją iki kitų numatytų visuotinių rinkimų 2027 metais.

    Teismo posėdžiai, kaip skelbiama, turėtų būti tęsiami artimiausiomis dienomis, o galutinis nuosprendis gali užtrukti mėnesius. Nuo to, kaip bus įvertinti teisme nuskambėję liudijimai, priklausys ne tik šios bylos baigtis, bet ir politinis spaudimas vyriausybei.