Tag: Solana

  • „Bitwise“ „Solana“ ETF per 10 mėnesių perkopė 1 mlrd. eurų: ką tai signalizuoja rinkai

    „Bitwise“ „Solana“ ETF per 10 mėnesių perkopė 1 mlrd. eurų: ką tai signalizuoja rinkai

    „Bitwise“ pranešė, kad jos „Solana“ biržoje prekiaujamas fondas per maždaug 10 mėnesių pasiekė 1 mlrd. eurų valdomo turto ribą. Toks šuolis išsiskiria tuo, kad didžioji dalis lėšų, pasak bendrovės, pritraukta rinkai esant nepalankioje fazėje.

    Kalbama apie „Bitwise Solana Staking ETF“, kuris suteikia investuotojams reguliuojamą priėjimą prie „Solana“ ekosistemos, o dalį grąžos gali sudaryti ir stakingo pajamos. Būtent šis derinys pastaraisiais metais tapo vienu iš veiksnių, kodėl dalis institucinių investuotojų kriptoturtą renkasi per ETF, o ne tiesiogiai.

    „Esame dėkingi investuotojams, kad patikėjo „Bitwise“ savo investicijos valdymą“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Nors fondas pasiekė 1 mlrd. eurų ribą, jo kaina nuo įtraukimo į prekybą, kaip viešai nurodė bendrovės atstovai, yra kritusi apie 40 proc. Tuo pat metu „Solana“ žetonas nuo istorinių aukštumų buvo atsitraukęs dar daugiau, todėl AUM augimas labiau atspindi įplaukas ir produkto paklausą, o ne vien kainos kilimą.

    Rinkos duomenys rodo, kad prekybos aktyvumas „Solana“ spot ETF segmente per laikotarpį nuo paleidimo viršijo 13 mlrd. eurų apyvartą, o bendra grynųjų srautų suma siekė apie 1,6 mlrd. eurų. Analitikų vertinimu, ryškesnio nuoseklaus išsipardavimo nebuvimas po itin silpnos metų pradžios išryškina investuotojų toleranciją rizikai ir ilgalaikiškesnį požiūrį į produktą.

    Pastarosiomis savaitėmis kriptoturto rinkoje matomas atsigavimas, o „Solana“ kaina per mėnesį buvo pakilusi reikšmingai. Tokiame kontekste ETF augimas dažnai tampa ne tik investuotojų nuotaikų indikatoriumi, bet ir priemone, per kurią į rinką ateina naujas kapitalas, ypač kai tiesioginis kriptoturto pirkimas daliai institucijų išlieka ribojamas vidinių taisyklių.

    Institucinis susidomėjimas „Solana“ taip pat stiprėja per tradicinių finansų kanalus. Pavyzdžiui, „Charles Schwab“ yra paskelbusi planus artimiausiais mėnesiais pradėti diegti spot „Solana“ prekybą savo platformoje, o tai gali dar labiau padidinti likvidumą ir praplėsti investuotojų ratą.

    Tarp žinomų rinkos dalyvių minima ir „Goldman Sachs“, kuri, remiantis viešais duomenimis, yra viena didžiausių identifikuojamų spot „Solana“ ETF turėtojų, turinti apie 82 mln. eurų vertės poziciją. Analitikų įžvalgos rodo, kad aktyvesni pirkėjai buvo finansų patarėjai, o dalis rizikos fondų tuo metu mažino pozicijas, kas signalizuoja skirtingus investavimo horizontus ir rizikos valdymo strategijas.

    ETF augimas iki 1 mlrd. eurų nėra garantija, kad svyravimai sumažės, nes kriptoturtas išlieka jautrus makroekonominėms naujienoms, reguliaciniams sprendimams ir rinkos likvidumo pokyčiams. Vis dėlto tokio dydžio AUM paprastai reiškia didesnį produkto matomumą, didesnį prekybos aktyvumą ir aiškesnį signalą, kad „Solana“ tampa vis labiau integruojama į tradicinių investuotojų instrumentų rinkinį.

  • „Charles Schwab“ plečia kriptovaliutų prekybą: prie BTC ir ETH prisijungs Solana, Avalanche ir Chainlink

    „Charles Schwab“ plečia kriptovaliutų prekybą: prie BTC ir ETH prisijungs Solana, Avalanche ir Chainlink

    JAV investicijų valdymo bendrovė „Charles Schwab“ pranešė planuojanti išplėsti kriptovaliutų pasiūlą savo platformoje „Schwab Crypto“. Į sąrašą, šalia jau siūlomų bitkoino ir eterio, artimiausiais mėnesiais turėtų būti įtrauktos Solana, Avalanche ir Chainlink.

    Bendrovė akcentuoja, kad plėtra bus vykdoma nuosekliai, orientuojantis į labiau įsitvirtinusius skaitmeninius aktyvus ir klientų paklausą. Tokia kryptis rodo tradicinių brokerių siekį užimti didesnę rinkos dalį, kuri ilgą laiką buvo labiau susijusi su kriptovaliutų biržomis.

    Kas keisis „Schwab Crypto“ klientams

    „Charles Schwab“ nurodo, kad naujieji aktyvai bus prieinami pirkimui ir pardavimui per artimiausius mėnesius. Praktikoje tai reiškia daugiau pasirinkimo klientams, kurie kriptovaliutas nori laikyti ir valdyti šalia kitų investicijų vienoje įprastoje tarpininkavimo aplinkoje.

    Šis sprendimas ypač reikšmingas tuo, kad „Charles Schwab“ iki šiol laikėsi santūresnio požiūrio: pirmiausia įdiegė tiesioginę prekybą dviem didžiausiomis kriptovaliutomis, o tik po to ėmėsi plėtros. Rinkoje tai dažnai vertinama kaip bandymas suderinti inovacijas su rizikos valdymu ir reguliaciniu atsargumu.

    Konkurencija su „Coinbase“ ir „Robinhood“

    Kriptovaliutų prekybos segmentas sparčiai keičiasi: dalis investuotojų nori platesnio monetų pasirinkimo, kurį siūlo tokios platformos kaip „Coinbase“ ar „Robinhood“. Vis dėlto tradiciniai brokeriai turi kitą pranašumą – ilgametį pasitikėjimą, įprastus investavimo įrankius ir galimybę kriptovaliutų pozicijas valdyti kartu su akcijomis, fondais ar obligacijomis.

    „Charles Schwab“ sprendimas pridėti Solana, Avalanche ir Chainlink rodo siekį sumažinti atotrūkį nuo kriptovaliutų rinkos lyderių, tačiau kartu neperžengti ribos, kuri galėtų kelti papildomų reputacinių ar reguliacinių rizikų. Pasirinktos trys kriptovaliutos priskiriamos prie didesnių ir plačiau naudojamų ekosistemų, kurios turi aktyvias bendruomenes ir pritaikymo atvejus.

    Kiek tai kainuos ir kodėl tai svarbu rinkai

    Bendrovė anksčiau yra nurodžiusi, kad prekybai taikomas 75 bazinių punktų mokestis už sandorį. Tai yra svarbus veiksnys investuotojams, lyginantiems, kur prekiauti: kriptovaliutų biržose kainodara gali skirtis, o dalis jų taiko ir papildomus mokesčius už įnešimus, išėmimus ar spredus.

    „Su šia plėtra klientai turės daugiau pasirinkimo formuodami skaitmeninio turto dalį šalia investavimo ir bankininkystės patirties, kurią jie pažįsta ir kuria pasitiki „Schwab““, – sakė „Charles Schwab“ skaitmeninio turto padalinio vadovas Joe Vietri.

    Rinkai tai signalas, kad skaitmeninis turtas vis labiau persikelia į tradicinių finansų infrastruktūrą. Kriptovaliutų projektams patekimas į didelio brokerio pasiūlą gali tapti reikšmingu platinimo kanalu, nes jis atveria kelią platesnei mažmeninių investuotojų auditorijai, kuri dažnai vengia specializuotų kriptovaliutų platformų.

  • „DeFi Development“ pristatė State of Solana: realaus laiko platforma parodo Solana tinklo būklę

    „DeFi Development“ pristatė State of Solana: realaus laiko platforma parodo Solana tinklo būklę

    Nasdaq biržoje listinguojama bendrovė „DeFi Development Corp.“ paskelbė pristatanti State of Solana – viešą realaus laiko duomenų ir tyrimų platformą, skirtą Solana ekosistemai. Viename valdymo skydelyje sujungiami rinkos, tinklo, steikingo, validatorių, pajamingumo ir kiti rodikliai.

    Bendrovė teigia, kad įrankis kuriamas tiems, kurie nori vertinti Solana fundamentiką plačiau nei vien SOL kainos grafiką. Tokia kryptis atitinka bendrą kriptoturto rinkos tendenciją: augant instituciniam dėmesiui, didėja poreikis skaidriems, palyginamiems ir patikimiems tinklo veiklos duomenims.

    „Skyrėme daug laiko aiškindami, kodėl, mūsų manymu, Solana yra vienas svarbiausių kriptotinklų, bet ši tezė yra gerokai platesnė nei SOL kaina“, – sakė „DeFi Development“ rinkodaros vadovas Pete Humiston.

    Pasak įmonės, State of Solana turėtų padėti investuotojams ir ekosistemos dalyviams savarankiškai įvertinti pagrindinius rodiklius, kurie dažnai lieka už kainos svyravimų ribų. Tarp tokių rodiklių paprastai minimas tinklo aktyvumas, transakcijų apimtys, steikingo dinamika, validatorių pasiskirstymas ir pajamingumo tendencijos.

    „DeFi Development“ nurodo, kad platforma bus plečiama: planuojama pridėti daugiau duomenų rinkinių, vizualizacijų, tyrimų įrankių ir ekosistemos įžvalgų. Tokie sprendimai rinkoje vis dažniau vertinami kaip infrastruktūra, leidžianti greičiau pastebėti pokyčius ir rizikas, ypač kai kriptoturto projektai konkuruoja dėl kapitalo, likvidumo ir kūrėjų dėmesio.

    Bendrovė taip pat pabrėžia savo, kaip Solana skaitmeninio turto iždo strategiją taikančios įmonės, statusą. Remiantis viešai skelbtais duomenimis, rugpjūčio 10 dieną įmonė turėjo 2 294 576 SOL, kurių vertė tuo metu siekė apie 177 000 000 eurų.

    Finansiniuose pranešimuose „DeFi Development“ yra atskleidusi ir veiklos rezultatus: 2026 metų pirmąjį ketvirtį pajamos siekė apie 2 300 000 eurų, o grynasis nuostolis – apie 72 000 000 eurų. Įmonė aiškino, kad rezultatams reikšmingą įtaką turėjo nepiniginiai skaitmeninio turto vertės pokyčiai.

    Rinkos dalyviams naujiena svarbi ir platesniame kontekste: realaus laiko analizės įrankiai kriptoturto sektoriuje tampa ne tik prekybos, bet ir rizikos valdymo bei atitikties dalimi. Kuo daugiau viešų ir nuosekliai pateiktų rodiklių, tuo lengviau palyginti tinklų būklę, vertinti steikingo rizikas ir tiksliau suprasti, kas iš tiesų vyksta už kainos judėjimų.

  • „Kik“ kūrėjo „Flipcash“ pristato USDF „Solana“ tinkle: pirmasis sprendimas per „Coinbase“ platformą

    „Kik“ kūrėjo „Flipcash“ pristato USDF „Solana“ tinkle: pirmasis sprendimas per „Coinbase“ platformą

    Skaitmeninių mokėjimų programėlė „Flipcash“, kurią įkūrė „Kik“ kūrėjas Tedas Livingstonas, pristatė nuosavą stabilųjį žetoną USDF „Solana“ tinkle. Projektas įgyvendintas pasitelkiant „Coinbase“ kuriamą „Custom Stablecoin“ platformą, kuri įmonėms leidžia greičiau paleisti prekės ženklu pažymėtus stabiliuosius žetonus.

    USDF skirtas atsiskaitymams programėlės viduje ir pozicionuojamas kaip gryniesiems artima mokėjimo priemonė. „Flipcash“ idėja remiasi vadinamosiomis bendruomenių valiutomis, kai naudotojai gali kurti ir tarpusavyje keistis fiksuotos pasiūlos skaitmeniniais vienetais.

    Pasak projekto kūrėjų, USDF palaikomas santykiu 1 prie 1 su JAV doleriu ir yra visiškai užtikrintas USDC rezervu. Praktikoje tai reiškia, kad žetono stabilumą turėtų palaikyti atitinkamos atsargos, o pats mechanizmas priklauso nuo pasirinktų emitavimo ir priežiūros procesų.

    „Coinbase“ platforma žada perimti didžiąją dalį sudėtingiausių dalių, susijusių su stabiliojo žetono leidyba. Tai apima emisiją, rezervų valdymą, atitikties procesus ir kitas funkcijas, kurios tradiciškai reikalauja didelių teisiniu ir reguliaciniu požiūriu išteklių.

    „USDF paleidome su „Coinbase“, nes jie pateikė viską, ko reikėjo sklandžiai vartotojo patirčiai „Flipcash“ viduje“, – sakė Tedas Livingstonas.

    „Coinbase“ stabiliojo žetono kaip paslaugos kryptį pristatė 2025 metų pabaigoje, siekdama sudaryti sąlygas įmonėms leisti nuosavas stabilias monetas be atskiros infrastruktūros kūrimo. „Flipcash“ teigimu, USDF yra pirmasis į rinką patekęs stabilusis žetonas, paleistas naudojant šią „Coinbase“ platformą.

    Konkurencija šiame segmente auga. Panašius sprendimus rinkoje jau anksčiau siūlė „Paxos“, o pastaruoju metu apie stabiliojo žetono infrastruktūrą aktyviau kalba ir kiti finansinių technologijų rinkos dalyviai, įskaitant mokėjimų bendroves bei skaitmeninio turto saugotojus.

    Šis žingsnis vyksta platesniame kontekste, kai stabilieji žetonai vis dažniau naudojami atsiskaitymams, perlaidoms ir prekybos likvidumui. Vartotojams tai žada greitesnius ir pigesnius pervedimus, tačiau kartu išlieka rizikos, susijusios su rezervų skaidrumu, reguliavimu ir priklausomybe nuo infrastruktūros tiekėjų.

    Tedas Livingstonas kriptovaliutų rinkoje nėra naujokas: anksčiau su „Kik“ siejamas projektas Kin buvo atsidūręs ilgame reguliaciniame ginče su JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija. Todėl „Flipcash“ pasirinkimas naudotis platforma, kuri akcentuoja atitiktį reikalavimams, gali būti laikomas bandymu iš anksto sumažinti teisinę ir reguliacinę nežinomybę.

  • „Umbra“ ir „Streamflow“ Solanoje paleido konfidencialų žetonų vestingą: taikosi į 97 mlrd. eurų rinką

    „Umbra“ ir „Streamflow“ Solanoje paleido konfidencialų žetonų vestingą: taikosi į 97 mlrd. eurų rinką

    Privatumo sprendimų kūrėja „Umbra“ kartu su žetonų paskirstymo platforma „Streamflow“ pristatė konfidencialų žetonų vestingą Solanos tinkle. Įmonės teigia, kad tai leidžia projektams planuoti ir vykdyti žetonų išleidimą bei paskirstymą taip, kad konkrečios perlaidos nebūtų lengvai atsekamos viešoje grandinėje.

    Integracija paremta „Arcium“ šifruoto vykdymo varikliu, kuris, anot kūrėjų, suteikia galimybę išlaikyti įprastas „Streamflow“ funkcijas. Tarp jų yra laiko pagrindu veikiantys užraktai, kainos sąlygomis paremti mechanizmai ir kiti paskirstymo scenarijai, tačiau pats žetonų pervedimų „pėdsakas“ tampa mažiau atviras stebėtojams.

    Praktiškai tai reiškia, kad gavėjai vestingą pasiekiančius žetonus gauna į „Umbra“ pinigines, o kiekvienas naujas vestingo grafikas papildo bendrą anonimiškumo telkinį. Kūrėjų logika paprasta: kuo daugiau dalyvių ir perlaidų, tuo sunkiau atskirti atskiras operacijas ir susieti jas su konkrečiais gavėjais.

    „Tai svarbus momentas visai industrijai“, – sakė „Umbra“ įkūrėjas Kru Shah.

    Konfidencialumo argumentas šioje srityje dažnai siejamas su tuo, kad tradicinis vestingas beveik visada yra visiškai matomas grandinėje. Tai leidžia bet kam stebėti, kokio dydžio alokacijos ir kokiais terminais pasieks konkrečius adresus, o tokia informacija gali kurti spekuliacines įtampas rinkoje ir padidinti riziką, kad atsiras bandymų išnaudoti iš anksto žinomus atrakinimo grafikus.

    „Streamflow“ pabrėžia, kad jų platforma aptarnauja daugiau nei 1 300 000 naudotojų ir virš 40 000 projektų, o dabar klientams bus siūlomi du konfidencialaus vestingo keliai. Vienas jų orientuotas į standartinius poreikius su numatytomis kainodaros sąlygomis, kitas skirtas didelės apimties arba specifinių reikalavimų turintiems projektams.

    Bendrovės tikina jau turinčios aktyvių derybų su dideliais klientais, o daugiau pranešimų žada artimiausiu metu. Jų vertinimu, vien 2025 metais per vestingo ir atrakinimo grafikus rinkoje buvo išleista apie 97 000 000 000 eurų vertės žetonų, o didžioji dalis tokių procesų iki šiol buvo visiškai vieši.

    „Onchain privatumas yra kita riba, kurią turime pasiekti, jei norime platesnio pritaikymo“, – sakė „Streamflow“ vadovė Malisha Stanojevic.

    „Umbra“ anksčiau viešai atvėrė prieigą prie savo Solanos privatumo piniginės, o taip pat skelbė pritraukusi 155 000 000 eurų vertės įsipareigojimų per žetonų platinimą „MetaDAO“ platformoje. Šie žingsniai rodo, kad privatumo infrastruktūra Solanoje tampa ne pavieniu eksperimentu, o atskira, sparčiai augančia ekosistemos kryptimi.

  • Ethereum ir Solana pasirinkusios „Sharplink“ bei „Forward“ patenka į Russell indeksus: ką tai keičia

    Ethereum ir Solana pasirinkusios „Sharplink“ bei „Forward“ patenka į Russell indeksus: ką tai keičia

    Dvi bendrovės, savo iždo strategijoje naudojančios kriptovaliutas, netrukus taps Russell indeksų dalimi ir taip atvers kelią platesniam institucinių investuotojų ratui netiesiogiai turėti Ethereum ir Solana riziką. „Sharplink“ ir „Forward Industries“ paskelbė, kad po FTSE Russell kasmetinio indeksų perbalansavimo bus įtrauktos atitinkamai į Russell 2000 ir Russell 3000.

    Pokyčiai įsigalios Jungtinių Valstijų rinkoms atsiveriant birželio 29 dieną. Praktikoje tai reiškia, kad indeksus sekantys fondai ir portfeliai, kurie privalo atkartoti sudėtį, gali būti priversti įsigyti šių akcijų, jei jos atitinka jų taisykles ir ribojimus.

    Kas yra Russell indeksai?

    Russell 2000 ir Russell 3000 laikomi vienais svarbiausių JAV akcijų rinkos „žemėlapių“, naudojamų portfeliams lyginti ir pasyviai investuoti. FTSE Russell duomenimis, su Russell JAV indeksais yra siejama apie 12,2 trilijono eurų investuotojų turto, todėl net ir pavienės sudėties korekcijos gali sukelti pastebimus kapitalo srautus.

    Būtent dėl to įtraukimas dažnai vertinamas kaip „matomumo“ didinimas: įmonei lengviau patekti į institucinių investuotojų akiratį, o akcijomis gali pradėti aktyviau prekiauti indeksus sekantys fondai. Vis dėlto tai nebūtinai reiškia automatinį kainos augimą, nes daug lemia likvidumas, rizikos vertinimas ir bendra rinkos kryptis.

    Kaip tai susiję su Ethereum ir Solana?

    „Sharplink“ savo komunikacijoje akcentuoja Ethereum svarbą stabiliosioms kriptovaliutoms, turto tokenizacijai ir finansinėms paslaugoms blokų grandinėje, o taip pat pabrėžia, kad įtraukimas į indeksus gali sustiprinti institucinį pasiekiamumą. Bendrovė taip pat yra nurodžiusi, kad neapsiriboja pasyviu laikymu ir dalį ETH naudoja strategijose, kurios gali generuoti grąžą, pavyzdžiui, per stakingą.

    „Forward Industries“ pozicionuoja save kaip didelę viešai kotiruojamą Solana turėtoją ir teigia, kad įtraukimas į Russell indeksus gali prisidėti prie jos tikslo didinti Solana kiekį, tenkantį vienai akcijai. Tokia „treasury“ kryptis rinkoje dažnai vertinama kaip alternatyvus būdas investuotojams dalyvauti kriptoturto temoje per akcijų biržą.

    Kodėl tai svarbu investuotojams?

    Įtraukimas į Russell indeksus gali veikti kaip tiltas tarp tradicinės finansų rinkos ir kriptoturto, ypač investuotojams, kurie negali ar nenori pirkti kriptovaliutų tiesiogiai. Tačiau toks netiesioginis dalyvavimas turi ir papildomų rizikų: akcijų kainą veikia ne tik kriptovaliutų svyravimai, bet ir pačios bendrovės valdymas, finansiniai rezultatai, kapitalo pritraukimo planai bei reguliacinė aplinka.

    Rinka jau yra mačiusi panašų precedentą su „Strategy“, kuri ilgą laiką Russell indeksuose buvo vertinama kaip programinės įrangos bendrovė, o vėliau investuotojams tapo savotiška svertinė bitkoino alternatyva. Šiuo atveju dėmesį traukia tai, kad kalbama ne apie bitkoiną, o apie kitas dideles kriptovaliutas, todėl investuotojai gali pradėti atidžiau vertinti skirtingų „treasury“ modelių tvarumą ir jų priklausomybę nuo rinkos ciklų.

  • Bitcoin atvėso po ETF pinigų nutekėjimo: analitikai mato ne pasitraukimą, o kapitalo rotaciją

    Bitcoin atvėso po ETF pinigų nutekėjimo: analitikai mato ne pasitraukimą, o kapitalo rotaciją

    Pirmadienį bitkoino kaina laikėsi žemiau 78 000 eurų ribos, rinkoms vertinant geopolitines antraštes ir mažesnį likvidumą švenčių metu. Analitikų vertinimu, kainos „pauzė“ po ankstesnio šuolio kol kas nereiškia institucinių investuotojų atsitraukimo.

    Dėmesio centre atsidūrė neatidėliotiniams bitkoino ETF tenkantys srautai, nes per gegužės 18–22 dienomis pasibaigusią savaitę fiksuotas apie 1 160 000 000 eurų grynasis lėšų nutekėjimas. Tai buvo antra iš eilės savaitė, kai iš šių fondų pasitraukė daugiau nei 1 000 000 000 eurų, nors bitkoinas tuo pat metu trumpam buvo pakilęs virš 82 000 eurų.

    Vienas iš veiksnių, kurie anksčiau padėjo stabilizuoti kainą, buvo „Strategy“ pranešta apie maždaug 25 000 bitkoinų įsigijimą už apie 1 790 000 000 eurų laikotarpiu nuo gegužės 11 iki 17 dienos. Rinkos dalyviai tokius pirkimus dažnai vertina kaip signalą, kad paklausa didesniais mastais išlieka, net jei trumpuoju laikotarpiu kaina svyruoja dėl naujienų ir nuotaikų.

    „Institucinis susidomėjimas nedingo, jis persiskirsto“, – sakė BRN tyrimų vadovas Timothy Misir.

    BRN duomenimis, kai bitkoino neatidėliotiniams ETF teko išpirkimai, dalis kapitalo krypo į kitus produktus: XRP ETF pritraukė apie 20 000 000 eurų, „Solana“ ETF papildė apie 14 000 000 eurų, o naujai paleisti „Hyperliquid“ ETF sulaukė apie 65 000 000 eurų. Tuo pat metu „Ethereum“ ETF, remiantis tais pačiais skaičiavimais, neteko apie 193 000 000 eurų.

    „Ethereum“ kainą papildomai slėgė ir JAV vertybinių popierių reguliuotojo sprendimai, susiję su planų dėl tam tikrų tokenizuoto turto prekybos išimčių atidėjimu. Investuotojai tai vertino kaip ženklą, kad reguliacinis aiškumas dėl naujų finansinių produktų JAV gali ateiti lėčiau, nei tikėtasi, o tai trumpuoju laikotarpiu didina rizikos premiją.

    Išvestinių priemonių rinkoje analitikai fiksavo mažėjantį numanomąjį nepastovumą, kai neatidėliotinė kaina svyravo siaurame intervale. Didesnės apimties pasirinkimo sandorių galiojimo pabaigos paprastai sustiprina vadinamąjį „magneto“ efektą, kai kaina linksta prie labiausiai „apkrautų“ streikų zonų, todėl trumpalaikiai judesiai gali tapti aštresni.

    Artimiausiomis dienomis kryptį gali lemti ir makroekonominiai rodikliai, ypač JAV vartojimo, infliacijos bei BVP duomenys. Jei rodikliai patvirtins lėtesnę infliaciją ir mažėjančias palūkanų normų kėlimo rizikas, rizikingesni aktyvai gali gauti papildomą impulsą, o priešingu atveju rinka gali perskaičiuoti lūkesčius greičiau, nei spės prisitaikyti ETF srautai.

    Analitikų vertinimu, dabartinis vaizdas labiau primena kapitalo rotaciją tarp skirtingų kripto aktyvų ir jų ETF, o ne bendrą institucinių dalyvių pasitraukimą. Vis dėlto, kol išlieka geopolitinė įtampa ir reguliaciniai neapibrėžtumai, kainų dinamika gali išlikti jautri trumpalaikėms naujienoms.

  • Jito žengia į vartotojų rinką: nauja JTX platforma taikosi į prekiautojus, norinčius visko

    Jito žengia į vartotojų rinką: nauja JTX platforma taikosi į prekiautojus, norinčius visko

    „Jito Labs“, iki šiol geriausiai žinoma kaip „Solana“ ekosistemos infrastruktūros žaidėja, plečia veiklą ir kuria vartotojams skirtus produktus. Bendrovė pristato JTX – prekybos terminalą, orientuotą į aktyvius mažmeninius prekiautojus, kuriems svarbus greitis, patogumas ir platus instrumentų pasirinkimas.

    Įmonės bendraįkūrėjas ir vadovas Lucas Bruder teigia, kad tai žingsnis iš „užkulisių“ į tiesioginį santykį su galutiniu vartotoju. Iki šiol „Jito Labs“ daugiausia siejosi su MEV sprendimais ir validatorių infrastruktūra, kuri laikoma vienu iš reikšmingų „Solana“ tinklo komponentų.

    Kas keičiasi „Solana“ rinkoje?

    Pasak vadovo, „Solana“ po 2024 metais išaugusio memecoin aktyvumo parodė, kad gali atlaikyti didelius apkrovimus. Šis laikotarpis tapo savotišku „streso testu“, po kurio daliai rinkos dalyvių sustiprėjo įspūdis, kad tinklas tinkamas masinei prekybai ir dažniems pavedimams.

    Rinkos dėmesį papildomai kursto tradicinių finansų institucijų eksperimentai su „onchain“ infrastruktūra. Tai reiškia, kad į grandinę ateina ne vien kriptovaliutų entuziastai, o ir platesnė auditorija, kuri tikisi įprastos prekybos patirties, aiškių įrankių ir likvidumo.

    Ką žada JTX ir kada startas?

    Skelbiama, kad JTX pradžioje palaikys neatidėliotinę prekybą kriptovaliutomis, o startas numatytas liepą. Vėliau planuojama plėtra į išvestines priemones, bendradarbiaujant su „Solana“ pagrindu veikiančia birža „Phoenix“.

    Taip pat numatoma integracija su prognozių rinkomis per dar neįvardytą protokolą. Šios kryptys išpopuliarėjo, nes leidžia spekuliuoti ne tik kriptoturtu, bet ir realaus pasaulio įvykiais ar kainomis, pavyzdžiui, žaliavomis.

    Naujo tipo prekiautojai ir konkurencija su „Ethereum“

    Lucas Bruder akcentuoja, kad formuojasi nauja prekiautojų karta, kuri savęs nebesieja vien su kriptovaliutomis. Tokie vartotojai nori vienoje vietoje greitai pasiekti skirtingas rinkas ir produktus, todėl laimi tie tinklai ir platformos, kurie pasiūlo mažus mokesčius, greitą vykdymą ir sklandžią sąsają.

    „Manau, kad šiandien „Solana“ jau atsirieka „Ethereum“ dalį, nes dauguma naujų žmonių, ateinančių prekiauti ar investuoti, renkasi „Solana“, nes ji greita ir pigi“, – sakė Lucas Bruder.

    Jei „Solana“ toliau išlaikys našumą, o vartotojams orientuotos platformos pasiūlys patikimą rizikų valdymą, aiškią prieigą ir gerą likvidumą, JTX gali tapti vienu iš bandymų sujungti kriptovaliutų prekybą su labiau „Wall Street“ įprasta terminalo logika.

  • „Jupiter“ pasirinko „Bitwise“: kuriama izoliuota USDe skolinimo rinka Solanoje, akcentuojant rizikų valdymą

    „Jupiter“ pasirinko „Bitwise“: kuriama izoliuota USDe skolinimo rinka Solanoje, akcentuojant rizikų valdymą

    Solanos ekosistemos infrastruktūros tiekėja Jupiter pranešė pasirinkusi turto valdymo bendrovę „Bitwise“ kuruoti atskirą, izoliuotą USDe skolinimo rinką „Jupiter Lend“ platformoje. Tai pirmas kartas, kai institucinis turto valdytojas viešai įvardijamas kaip konkrečios rinkos kuratorius šiame skolinimo produkte.

    Pasak projekto, izoliuotas rinkos modelis reiškia, kad USDe skolinimo baseinas bus atskirtas nuo kitų „Jupiter Lend“ likvidumo sluoksnių. Toks sprendimas dažniausiai taikomas siekiant apriboti „užkrato“ riziką, kai vieno turto problemos gali persiduoti platesniam skolinimo protokolo portfeliui.

    Kas yra USDe ir kodėl akcentuojama rizika?

    USDe yra sintetinis stabilios vertės tipo skaitmeninis turtas, kurį leidžia „Ethena Labs“. Skirtingai nei klasikinės stabiliosios monetos, dažniausiai paremtos grynųjų ir trumpalaikių Vyriausybės vertybinių popierių rezervais, sintetiniai modeliai labiau remiasi rinkos mechanizmais ir apsidraudimo strategijomis.

    Todėl rinkoje periodiškai keliami klausimai dėl tokio turto stabilumo stresinėmis sąlygomis, ypač staigių kainų svyravimų ir likvidumo trūkumo metu. Pastaraisiais metais kriptoturto rinkoje daug dėmesio skiriama tam, kaip stabilios vertės sprendimai elgiasi krizių akimirkomis, kai atsiranda atsiejimo nuo bazinės vertės rizika.

    Kaip veiks izoliuota rinka „Jupiter Lend“?

    Pagal pateiktą informaciją, USDe skolinimo rinka bus sukurta kaip dedikuota ir izoliuota, o infrastruktūrai numatytas ir „Fluid“ protokolo panaudojimas skolinimo bei užstato mechanizmams. Tokios architektūros tikslas paprastai yra aiškesnis rizikos parametrų valdymas ir griežtesnės ribos konkrečiam turtui.

    Rinkos kuratorius tokio tipo produktuose paprastai atsakingas už pagrindinių parametrų logiką, pavyzdžiui, užstato reikalavimus, skolinimo limitus ir rizikos kontrolės taisykles. Tai ypač aktualu, kai protokolas siekia pritraukti institucinius dalyvius, kuriems svarbus skaidrus rizikos atribojimas ir nuspėjamesnė apsaugų sistema.

    „Jupiter“ ir „Fluid“ sukūrė unikalią infrastruktūrą efektyvioms skolinimo rinkoms, o jų dizainas siūlo gilesnį likvidumą ir apgalvotas riziką mažinančias funkcijas, todėl tai yra patrauklus pagrindas izoliuotai USDe rinkai Solanoje“, – sakė „Bitwise“ decentralizuotų finansų strategijų vadovas Jonathan Man.

    Ką tai gali reikšti Solanos ekosistemai?

    Šis žingsnis rodo platesnę tendenciją, kai decentralizuotų finansų platformos ieško modelių, leidžiančių suderinti spartų produktų augimą su griežtesnėmis rizikos valdymo priemonėmis. Izoliuotos rinkos, aiškesni užstato standartai ir išorinių kuratorių įtraukimas dažnai vertinami kaip bandymas priartėti prie institucinėms struktūroms priimtinesnių taisyklių.

    Investuotojams ir rinkos dalyviams tai taip pat gali reikšti daugiau pasirinkimų, kaip generuoti grąžą iš USDe, tačiau kartu išlieka būtinybė vertinti turto konstrukciją ir su ja susijusias sistemines rizikas. Skolinimo rinkose grąža dažniausiai tiesiogiai susijusi su rizika, todėl izoliuota architektūra tampa viena iš priemonių šią riziką aiškiau apriboti.

  • „Hyperliquid“ aplenkė „Ethereum“ ir „Solana“: kas lėmė savaitės blokų grandinių mokesčių rekordą

    „Hyperliquid“ aplenkė „Ethereum“ ir „Solana“: kas lėmė savaitės blokų grandinių mokesčių rekordą

    Blokų grandinių mokesčiai yra mokėjimai, kuriuos vartotojai sumoka už sandorių įtraukimą į tinklą ir išmaniųjų sutarčių vykdymą. Skirtingai nei vien sandorių skaičius ar apyvarta, mokesčiai dažnai tiksliau parodo, kur tinkle sukuriama reali ekonominė vertė ir kaip ji monetizuojama.

    Praėjusios savaitės duomenys parodė netikėtą lyderį: „Hyperliquid“ sugeneravo didžiausią mokesčių dalį tarp pagrindinių tinklų. Apytikriais vertinimais, „Hyperliquid“ teko apie 43 proc. visų stebėtų mokesčių, o suma siekė maždaug 10 milijonų eurų per savaitę.

    Kodėl „Hyperliquid“ uždirba tiek daug?

    „Hyperliquid“ mokesčius daugiausia augina prekyba nuolatiniais ateities sandoriais, kur vartotojai moka už pozicijų atidarymą, palaikymą ir uždarymą. Tokia prekyba yra intensyvi, dažnai vyksta su svertu, todėl mokesčių bazė auga greičiau nei tinkluose, kuriuose dominuoja paprasti pervedimai.

    Dar vienas veiksnys yra vadinamųjų vertikalių, konkrečiai paskirčiai sukurtų grandinių stiprėjimas. Vietoje bandymo būti universalia platforma visiems naudojimo scenarijams, tokie tinklai koncentruojasi į vieną produktą, pavyzdžiui, išvestinių finansinių priemonių prekybą, ir iš jo efektyviau surenka mokesčius.

    „Ethereum“ ir „Solana“ kontekstas

    „Ethereum“ pagal savaitės mokesčius užėmė žemesnę vietą, jai priskiriama apie 13 proc. ir maždaug 2,8 milijono eurų. Mokesčius čia kuria plati veiklų įvairovė, nuo decentralizuotų finansų iki žetonų pervedimų ir išmaniųjų sutarčių vykdymo, tačiau pastaruoju laikotarpiu matomas bendras mokesčių spaudimas žemyn.

    „Solana“ sugeneravo apie 10 proc. ir maždaug 1,9 milijono eurų. Nors „Solana“ dažnai demonstruoja didelę decentralizuotų biržų apyvartą ir didelį sandorių skaičių, tai ne visada virsta proporcingomis pajamomis, nes dalis veiklos remiasi dažnais, bet pigiais sandoriais.

    Ką tai sako apie rinką?

    Mokesčių pasiskirstymas vis dažniau tampa atskiru rodikliu, padedančiu atskirti „triukšmingą“ aktyvumą nuo tvariai monetizuojamos veiklos. Tinklas gali apdoroti didžiulį sandorių kiekį, tačiau jei mokesčiai maži, ekonominė grąža ekosistemai ir infrastruktūros tiekėjams gali būti ribota.

    „Hyperliquid“ pavyzdys išryškina tendenciją, kad specializacija kartais laimi prieš mastą. Jei išvestinių finansinių priemonių prekybos migracija tęsis, vertikalios grandinės gali dar labiau sustiprinti pozicijas mokesčių „pyrage“, net jei pagal bendrą naudojimą nusileis universalioms platformoms.