CP v2

Tag: Sony Interactive Entertainment

  • „Sony“ ieško reklamos vadovų: ar „PlayStation“ netrukus užplūs reklamos ir taikymas?

    „Sony“ ieško reklamos vadovų: ar „PlayStation“ netrukus užplūs reklamos ir taikymas?

    „Sony“ pastaruoju metu vis dažniau kritikuojama žaidėjų bendruomenėje, o prie įtampos prisideda ir diskusijos apie skaitmeninę platinimo kryptį. Viešojoje erdvėje pasirodžius svarstymams, kad ateityje fizinių laikmenų vaidmuo gali mažėti, dalis žaidėjų tai vertina kaip dar vieną kontrolės ir pasirinkimo mažinimą.

    Tuo pat metu žaidimų industrijoje ryškėja kita tendencija: reklamos technologijų ir vadinamosios prekės ženklų integracijos plėtra. „Electronic Arts“ yra pristačiusi „EA Advertising“ iniciatyvą, kuri siekia suteikti verslams galimybes reklamuotis žaidimuose, o leidėjams atverti papildomą pajamų srautą.

    Šiame kontekste dėmesį patraukė „Sony Interactive Entertainment“ viešai skelbiamos darbo pozicijos, susijusios su reklamos partnerystėmis, reklamos operacijomis ir reklamos technologijomis. Pareigų aprašymuose akcentuojama globali strategija, reklamos ekosistemos vystymas, reklamos pateikimo infrastruktūra ir auditorijų taikymas.

    Tokie signalai nebūtinai reiškia, kad reklamos artimiausiu metu atsiras visur, kur tik įmanoma, tačiau jie rodo aiškų kryptingą pasirengimą. Pramonėje vis dažniau kalbama apie tai, kad skaitmeninė distribucija, prenumeratos ir mikrotransakcijos nebėra vienintelės priemonės auginti pajamas, ypač kai žaidimų kūrimo biudžetai didėja.

    Reklamų plėtra žaidimuose paprastai siejama su keliais modeliais: dinaminėmis reklaminėmis erdvėmis sporto ar lenktynių žaidimuose, prekės ženklų integracijomis ir rėmimais bei tiksliniu reklamos rodymu pagal vartotojų elgseną. Būtent pastarasis aspektas kelia daugiausia klausimų dėl privatumo, duomenų panaudojimo ir to, kaip tokia sistema būtų suderinta su skirtingų regionų reguliavimu.

    Jei „PlayStation“ ekosistemoje reklamos sprendimai išties būtų diegiami, didžiausias iššūkis „Sony“ būtų išlaikyti balansą tarp monetizacijos ir vartotojo patirties. Žaidėjai paprastai jautriai reaguoja į įkyrias reklamas, todėl bet kokie pokyčiai greičiausiai būtų diegiami etapais, pirmiausia per partnerystes, rėmimus ar ribotus formatus, o ne staigiu visuotiniu reklamos srautu.

    Kol kas tai labiau panašu į pasiruošimą ir infrastruktūros kūrimą nei į patvirtintą planą masiškai rodyti reklamas žaidimuose. Vis dėlto darbo skelbimų kryptis leidžia daryti išvadą, kad reklamos technologijos „PlayStation“ ateityje gali tapti svarbesne „Sony“ strategijos dalimi, ypač augant skaitmeninės distribucijos svarbai.

  • Persona 5 gerbėjai spaudžia „Sony“ vadovą: po provokuojančios žinutės reikalauja fizinių leidimų

    Persona 5 gerbėjai spaudžia „Sony“ vadovą: po provokuojančios žinutės reikalauja fizinių leidimų

    Provokuojanti žinutė „Sony“ vadovui

    „Sony Interactive Entertainment“ vadovas Hideaki Nishino sulaukė neįprastos gerbėjų reakcijos: jam buvo išsiųsta „Persona 5“ žaidime matomos „calling card“ stiliaus replika. Tokios kortelės žaidimo siužete tampa perspėjimu būsimoms „Phantom Thieves“ taikinio aukoms.

    Gerbėjų siųstoje žinutėje teigiama, kad siekis stumti žaidimus tik į skaitmeninį formatą atima iš žaidėjų pasirinkimo laisvę ir silpnina nuosavybės jausmą. Laiške akcentuojama, jog prisiminimai ir žaidimų kolekcijos neturėtų priklausyti vien nuo licencijų ar serverių.

    „Mes susigrąžinsime tai, kas maitina jūsų godumą, ir grąžinsime pasirinkimo galią žaidėjams“, – sakoma gerbėjų žinutėje, pasirašytoje „Phantom Thieves of Hearts“ vardu.

    Kodėl fiziniai leidimai vis dar svarbūs

    Nors žinutė akivaizdžiai paremta „Persona 5“ stilistika ir labiau primena protesto formą nei realius ketinimus, ji atspindi augantį dalies bendruomenės nepasitenkinimą. Skaitmeniniame pasaulyje pirkėjas dažnai įsigyja ne „daiktą“, o teisę naudotis turiniu pagal platformos taisykles.

    Praktikoje tai reiškia, kad žaidimo prieinamumas gali priklausyti nuo paskyros būklės, regioninių apribojimų, licencijų galiojimo, o kartais ir nuo pačių paslaugų tęstinumo. Fiziniai diskai ar kasetės kolekcininkams taip pat svarbūs dėl perpardavimo galimybės, dovanojimo, bibliotekų kaupimo ir paprastesnio naudojimo be nuolatinės prieigos prie interneto.

    „Persona 5“ tema pataikė į nervą

    „Persona 5“ pasakojimas sukasi apie paauglių grupę, bandančią kovoti su korupcija ir piktnaudžiavimu įtaka, pasitelkiant metaforinį „Metaverse“ pasaulį. Dėl to žaidimo motyvų pritaikymas kritikai korporacijoms daugeliui gerbėjų atrodo „taiklus“ ir lengvai atpažįstamas.

    Vis dėlto tokios akcijos balansuoja ant ribos: kūrybiškas protestas greitai gali virsti netinkamu spaudimu konkretiems asmenims. Bendruomenėse vis dažniau pabrėžiama, kad kritika sprendimams turi būti nukreipta į politiką ir produktų strategiją, o ne į asmeninį gąsdinimą.

    Diskusija dėl fizinių leidimų greičiausiai niekur nedings, ypač augant prenumeratų, skaitmeninių parduotuvių ir nuotolinio turinio modelių daliai. Gamintojams tai tampa reputacijos klausimu: kaip suderinti patogumą, pajamas ir vartotojų lūkestį, kad už sumokėtus pinigus įsigytas turinys išliks pasiekiamas ilgą laiką.

  • Milijonai „PlayStation“ gerbėjų planuoja boikotą: kodėl „Sony“ atsisako žaidimų diskų

    Milijonai „PlayStation“ gerbėjų planuoja boikotą: kodėl „Sony“ atsisako žaidimų diskų

    Žaidėjų bendruomenėje įsiplieskė nauja protesto banga po sprendimo, siejamo su „Sony“ kryptimi: teigiama, kad nuo 2028 metų „PlayStation“ platformoje žaidimai nebebus leidžiami fiziniu formatu diskuose. Toks posūkis reikštų galutinį perėjimą prie skaitmeninės platinimo schemos, kuri jau dabar dominuoja dalyje rinkos.

    Skaitmeninė prekyba leidėjams ir platformoms suteikia daugiau kontrolės, greitesnį platinimą ir mažesnes logistikos sąnaudas, tačiau daliai pirkėjų tai kelia esminius klausimus. Žaidėjai baiminasi prarandantys nuosavybės jausmą, galimybę perparduoti žaidimus, skolinti draugams ar paprasčiau išsaugoti kolekciją ilgam laikui.

    Planuojamas masinis atsijungimas

    Protesto iniciatyvą aktyviai platina bendruomenė DoesItPlay, raginanti žaidėjus tam tikrą laiką sąmoningai sumažinti aktyvumą „PlayStation“ ekosistemoje. Skelbiama, kad rugpjūčio 23–30 dienomis planuojamas vadinamasis blackout, kurio metu dalyviai kviečiami išjungti konsoles arba bent savaitei atsijungti nuo paskyrų.

    „Žaidėjai gali prisidėti išjungdami konsoles arba atsijungdami septynioms dienoms. Manome, kad toks laikotarpis sumažins poveikį leidėjams ir kūrėjams, bet leis žaidėjams aiškiai išreikšti savo balsą“, – teigiama iniciatorių žinutėje.

    Kodėl fizinis formatas vis dar svarbus?

    Fiziniai leidimai daliai vartotojų yra ne tik kolekcionavimo objektas, bet ir praktinis pasirinkimas, ypač ten, kur interneto ryšys lėtesnis arba duomenų limitai riboti. Kita įtampa susijusi su licencijomis: skaitmeninėje erdvėje pirkėjas dažnai įgyja teisę naudotis turiniu, bet ne visada gali garantuoti jo prieinamumą ateityje, jei keičiasi paslaugos sąlygos.

    Žaidėjų pasitikėjimą mažina ir tai, kad skaitmeninėje rinkoje kainodara dažnai lieka platformos rankose, o alternatyvų pasirinkti pigesnį naują ar naudotą diską nelieka. Kolekcininkams tai reiškia ir mažesnę galimybę išsaugoti žaidimų istoriją, kai dalis turinio priklauso nuo serverių, atnaujinimų ar laikinų licencijų.

    Platesnė kritika „Sony“ strategijai

    Protesto organizatoriai pabrėžia, kad diskų atsisakymas esą tėra paskutinis lašas. Tarp priekaištų minimi studijų uždarymai, nepastovi kryptis kuriant live-service tipo žaidimus ir mažėjantis dėmesys fanų renginiams bei klasikinių serijų tęstinumui.

    „Šiuo metu su PlayStation siejama tiek daug problemų, kad fizinių žaidimų grąžinimas būtų tik pusinis žingsnis. „Sony Interactive Entertainment“ gali padaryti gerokai daugiau“, – rašo bendruomenė, vardydama ilgesį tokioms serijoms kaip „Twisted Metal“, „SOCOM“, „Sly Cooper“ ir „Resistance“.

    Kol kas neaišku, ar planuojamas masinis atsijungimas turės apčiuopiamą poveikį. Vis dėlto pati diskusija rodo ryškėjantį konfliktą tarp patogumo ir kontrolės, kurį skaitmeninė platinimo era vis dažniau iškelia į pirmą planą.

  • PlayStation be diskų iki 2028-ųjų: buvęs „Sony“ vadovas paaiškino, kas iš tiesų diktuoja kainas

    PlayStation be diskų iki 2028-ųjų: buvęs „Sony“ vadovas paaiškino, kas iš tiesų diktuoja kainas

    Iki 2028 metų „PlayStation“ ekosistemoje fizinės žaidimų laikmenos gali tapti istorija, o nauji leidimai vis dažniau bus orientuojami į skaitmeninę prekybą. Tokios permainos žaidėjams kelia nerimą dėl kolekcijų likimo, perpardavimo galimybių ir to, ar skaitmeninė rinka ilgainiui nesustiprins vieno kanalo dominavimo.

    Diskusiją pakurstė ilgametę patirtį „Sony Interactive Entertainment“ sukaupęs Gordonas Thorntonas. Britas 17 metų dirbo su „PlayStation“ verslu ir nuo 2005 metų ėjo kelias aukšto lygio vadovaujančias pareigas, todėl jo vertinimai rinkoje sulaukia išskirtinio dėmesio.

    Interviu „Insider Gaming“ jis teigė, kad skaitmenizacija yra struktūrinė industrijos kryptis, kurią stabdyti darosi vis sunkiau. Pasak jo, „PS Store“ katalogo modelis ir vartotojų įpročiai jau dabar rodo, kad skaitmeninės kopijos daugeliui tapo pagrindiniu pasirinkimu.

    Vis dėlto didžiausias klausimas lieka kainodara ir galimos monopolijos baimės. „Kalbant apie kaltinimus monopolizavimu ir kainų manipuliavimu, „PlayStation“ veikia pagal pirkimo ir pardavimo modelį, kuriame leidėjas yra tiekėjas. Kadangi rekomenduojamą mažmeninę kainą tiesiogiai nustato leidėjas, „Sony“ nekontroliuoja šių kainų struktūrų“, – sakė G. Thorntonas.

    Jis taip pat pabrėžė, kad leidėjai tradiciškai nenori skirtingų kainų vien dėl platinimo kanalo, todėl kainos dažnai išlieka panašios tiek skaitmeniniuose, tiek fiziniuose formatuose. „Leidėjai niekada nenorėjo nustatyti kainų, priklausančių nuo platinimo kanalo“, – teigė jis.

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad skaitmeninė distribucija suteikia patogumo, tačiau kartu mažina vartotojo kontrolę: licencijos priklauso nuo platformos taisyklių, o dalis funkcijų susieta su paskyromis ir paslaugų tęstinumu. Dėl to žaidėjai vis dažniau diskutuoja apie skaitmeninių pirkinių paveldimumą, prieinamumą po metų ir archyvavimo galimybes, ypač kai atskiri žaidimai ar parduotuvės regionuose dingsta iš prekybos.

    Tuo pat metu skaitmeninis modelis leidėjams ir platformoms leidžia greičiau taikyti nuolaidas, dinaminę kainodarą ir prenumeratas, kurios tampa vienu sparčiausiai augančių industrijos segmentų. Žaidėjams tai reiškia didesnį pasirinkimą ir dažnesnes akcijas, tačiau taip pat didesnę priklausomybę nuo konkrečių ekosistemų, todėl klausimas dėl kainų skaidrumo ir vartotojų teisių artimiausiais metais tik aštrės.

  • „Bungie“ patvirtino masines atleidimus: „Destiny 2“ kūrėjų dauguma palieka studiją

    „Bungie“ patvirtino masines atleidimus: „Destiny 2“ kūrėjų dauguma palieka studiją

    Studija „Bungie“ patvirtino didelius darbuotojų atleidimus, kurie ypač smarkiai palietė komandą, dirbusią prie žaidimo „Destiny 2“. Naujiena pasirodė netrukus po to, kai bendrovė pranešė apie planuojamą mažesnį šio projekto palaikymą ateityje.

    Pastaraisiais mėnesiais „Destiny 2“ bendruomenėje daugėjo signalų, kad žaidimo raida artėja prie lūžio taško. Dabar akivaizdu, jog pokyčiai yra ne vien kūrybiniai: atleidimai reiškia ir realų pajėgumų mažėjimą, o tai gali paveikti turinio planus bei atnaujinimų tempą.

    „Bungie“ informaciją apie personalo mažinimą paskelbė savo socialiniuose kanaluose, pabrėždama, kad sprendimai esą yra skausmingi, bet būtini. Tokie pareiškimai pastaraisiais metais tapo įprasti visoje žaidimų industrijoje, kuri po pandeminio augimo laikotarpio perėjo į taupymo ir restruktūrizavimo etapą.

    Situaciją komentavo ir „Sony Interactive Entertainment“ vadovų grandis, nes „Bungie“ priklauso „Sony“ grupei. Oficialiuose pranešimuose akcentuojama, kad pertvarkos siejamos su veiklos peržiūra ir prioritetų perskirstymu, tačiau konkrečių atleidimų masto detalių viešai pateikiama mažai.

    Žaidimų sektoriuje masiniai atleidimai tapo viena ryškiausių pastarųjų metų tendencijų: studijos mažina rizikingus projektus, lėtina plėtrą ir perkelia resursus į mažesnį skaičių svarbiausių krypčių. Tokiame fone „Destiny 2“ ateitis vis labiau priklausys nuo to, kiek komanda išlaikys gebėjimą reguliariai kurti naują turinį ir palaikyti žaidėjų įsitraukimą.

  • Žaidėjai padavė „Sony“ į teismą: esą PlayStation parduotuvė klaidina, ką iš tiesų nusiperki

    Žaidėjai padavė „Sony“ į teismą: esą PlayStation parduotuvė klaidina, ką iš tiesų nusiperki

    Keturi žaidėjai Kalifornijoje pateikė ieškinį „Sony Interactive Entertainment“ dėl, jų teigimu, klaidinančios praktikos PlayStation skaitmeninėje parduotuvėje. Jie tvirtina, kad pirkimo procesas suformuluotas taip, lyg vartotojas įsigytų žaidimą nuosavybėn, nors realiai gauna tik licenciją naudotis turiniu.

    Byla siejama su Kalifornijos Skaitmeninių prekių skaidrumo įstatymu AB 2426, kuris įsigaliojo 2025 metais. Šis reguliavimas reikalauja aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti, kai vartotojas perka ne pačią prekę, o ribotą teisę prie jos prieiti, pavyzdžiui, muziką, filmą ar vaizdo žaidimą.

    Ieškovai siekia, kad ginčas būtų pripažintas kolektyviniu ieškiniu, jog prie jo galėtų prisijungti ir kiti vartotojai. Jų argumentas paprastas: tokie mygtukai kaip „Pirkti dabar“ ar „Patvirtinti pirkimą“ sukuria nuosavybės įspūdį ir neakcentuoja, kad sandoris iš esmės yra licencinė sutartis.

    „Vidutinis pirkėjas, atlikdamas pirkimą, nebūtinai pastebėtų, kad įsigyja tik licenciją“, – teigiama teismui pateiktuose dokumentuose. Pasak žaidėjų atstovų, įspėjimas apie licenciją gali būti rodomas, tačiau esą per smulkiai ir taip, kad nepakeistų vartotojo suvokimo apie pirkimo pobūdį.

    Kontekstas ypač jautrus dėl pastaraisiais metais dažnėjančios praktikos išjungti senesnių žaidimų serverius ar nutraukti jų palaikymą. Kai žaidimas priklauso nuo internetinių paslaugų, licencijos turėtojas gali netekti galimybės žaisti, nors už turinį buvo sumokėta pilna kaina.

    Kaip vienas pavyzdžių viešojoje erdvėje minimas „Destruction AllStars“: 2021 metais išleistas žaidimas vėliau neteko dalies funkcijų, o 2026 metų gegužę buvo išjungtos internetinės paslaugos ir žaidimas pašalintas iš skaitmeninės prekybos. Nors ieškinyje konkrečių pavadinimų neįvardijama, tokios situacijos, ieškovų teigimu, atskleidžia, kodėl vartotojams būtina itin aiški informacija apie licencijos ribas.

    Skaitmeninių licencijų tema aštrėjo ir dėl kitų rinkos atvejų, kai žaidėjai po serverių uždarymo prarado prieigą prie įsigyto turinio. Tai paskatino iniciatyvas, raginančias įtvirtinti pareigą palikti bent veikiančią neprisijungimo prie interneto režimo alternatyvą arba užtikrinti, kad produktas būtų naudojamas ir pasibaigus oficialiam palaikymui.

    Šio ginčo baigtis gali turėti pasekmių ne tik PlayStation ekosistemai. Jei teismas pripažintų, kad pirkimo sąlygos ir komunikacija vartotojams buvo nepakankamai aiškūs, skaitmeninės parduotuvės JAV galėtų būti priverstos keisti pirkimo mygtukų formuluotes, informacijos pateikimo dydį ir pačią sandorio logiką.

    Europos vartotojams tema taip pat aktuali, nes skaitmeninis turinys vis dažniau perkamas prenumeratos ir licencijų modeliu. Nors skirtingos jurisdikcijos taiko nevienodus reikalavimus, kryptis panaši: vartotojas turi aiškiai suprasti, ar jis gauna nuosavybę, ar tik ribotą, atšaukiamą prieigos teisę, kuri gali priklausyti nuo paslaugos veikimo.

  • „Sony“ patentas gali apversti žaidimus: laukimas dings, o ekrane pasirodys tai, ko nesitikėjote

    „Sony“ patentas gali apversti žaidimus: laukimas dings, o ekrane pasirodys tai, ko nesitikėjote

    Ilgi įkėlimo langai ir ypač varginantis žaidėjų parinkimas internete daugeliui žaidėjų vis dar išlieka viena didžiausių šiuolaikinių žaidimų problemų. „Sony“ siūlo sprendimą, kuris turėtų paversti laukimą prasminga žaidimo dalimi, o ne tuščiu laiko švaistymu.

    Viešumoje aptartas „Sony Interactive Entertainment“ patentas aprašo vaizdo vaizde principu paremtą sistemą, kai laukimo metu ekrane rodomas papildomas turinys. Tokia idėja taikoma ne tik įkėlimui, bet ir laikui, kai žaidėjai laukia eilėje ar derinamas komandų suderinimas.

    Pagal patento aprašymą, vietoje standartinių užrašų apie įkėlimą ar laukimą žaidėjas galėtų matyti svarbiausių momentų pakartojimus iš ankstesnių mačų. Sistema taip pat galėtų pateikti trumpas suvestines, kurios padėtų greičiau prisiminti savo stilių ir klaidas.

    Kita kryptis – kontekstinės užuominos ir patarimai, pritaikyti konkrečiam žemėlapiui ar žaidimo režimui. Laukimo metu ekrane galėtų atsirasti taktinės rekomendacijos, siūlomi ginklų ar įrangos pasirinkimai bei priminimai, kas dažniausiai veikia prieš tam tikrus varžovus.

    Patente minima ir galimybė rodyti personalizuotą statistiką, pavyzdžiui, mėgstamus ginklus, pasirinktą įrangą, pergalių ir pralaimėjimų santykį ar dažniausiai žaidžiamus žemėlapius. Tokia informacija, jei pateikiama aiškiai ir trumpai, galėtų padėti žaidėjui geriau pasiruošti kitam raundui.

    Vis dėlto kartu kyla klausimas, ar tokia sistema netaptų papildomu reklamų kanalu. Patento logika leidžia įterpti ir promoinformaciją, todėl galutinis įgyvendinimas priklausytų nuo to, ar „Sony“ pasirinks žaidėjui naudingą turinį, ar bandys monetizuoti kiekvieną laukimo sekundę.

    Svarbu pabrėžti, kad patentas dar nereiškia, jog funkcija būtinai pasirodys artimiausiuose „PlayStation“ atnaujinimuose ar naujoje konsolėje. Tačiau jis aiškiai rodo kryptį: didėjant žaidimų paslaugų ir nuolatinių internetinių režimų svarbai, kovojama ne tik dėl grafikos ar kadrų per sekundę, bet ir dėl to, kaip išnaudojamas kiekvienas žaidėjo laiko tarpas.

  • Bungie ruošiasi naujiems atleidimams: Destiny 3 nepatvirtintas, viskas statoma ant „Marathon“

    Bungie ruošiasi naujiems atleidimams: Destiny 3 nepatvirtintas, viskas statoma ant „Marathon“

    Bungie rengiasi dar vienai reikšmingai darbuotojų mažinimo bangai, o kartu vis garsiau kalbama, kad Destiny 3 pilna gamyba taip ir nebuvo patvirtinta. Apie situaciją pranešė „Bloomberg“, remdamasi su procesu susipažinusiais šaltiniais.

    Pasak publikacijos, studijoje šiuo metu kuriami tik ankstyvi prototipai Destiny visatoje, tačiau sprendimo pradėti visavertę Destiny 3 kūrimo fazę vadovybė nėra priėmusi. Tai kelia klausimų dėl ilgalaikių planų vienai svarbiausių Bungie franšizių.

    Tuo pat metu Destiny 2 artėja prie didelio turinio ciklo pabaigos. Bungie yra patvirtinusi, kad birželio 9 dieną žaidimas sulauks paskutinio stambaus atnaujinimo, pavadinto „Monument of Triumph“, o vėliau vystymas bus stabdomas, nors serveriai turėtų likti aktyvūs.

    „Šis atnaujinimas yra atsisveikinimas su žaidimu ir atspirties taškas mūsų kitiems žingsniams, įskaitant visiškai naujų projektų inkubaciją“, – teigiama Bungie pranešime.

    Studijos prioritetu tapo naujas daugelio žaidėjų šaudyklės projektas „Marathon“. Pranešimuose teigiama, kad būtent į šį žaidimą perkelta didžioji dalis likusių resursų, o strateginis dėmesys nukreiptas į turinio sezonus ir žaidimo prieinamumo didinimą.

    Numatoma, kad „Marathon“ plėtra turėtų apimti ir turinio pakeitimus, kurie palengvintų startą naujiems žaidėjams, taip pat daugiau veiklų prieš kompiuterio valdomus priešininkus. Rinkoje tai tapo pastebima tendencija, nes ilgai gyvuojančios daugelio žaidėjų paslaugos vis dažniau balansuoja tarp „hardcore“ auditorijos ir platesnio vartotojų rato.

    Bungie spaudimas didėja ir dėl finansinių lūkesčių po to, kai „Sony“ 2022 metais įsigijo studiją už maždaug 3,3 milijardo eurų. Tokio masto sandoriai paprastai grindžiami ilgalaikėmis pajamomis iš vadinamųjų live service žaidimų, todėl bet koks vartotojų aktyvumo kritimas ar atidėtas turinys tampa jautrus akcininkams ir valdybai.

    Anksčiau Bungie jau patyrė didelę pertvarką: 2024 metais buvo atleista apie 220 darbuotojų, tai sudarė 17 proc. komandos. Dar maždaug 155 žmonės buvo perkelti į kitas Sony Interactive Entertainment struktūras, o vadovybė tai aiškino augančiomis kūrimo sąnaudomis ir per dideliu vienu metu vykdomų projektų skaičiumi.

    Žaidimų industrijoje atleidimų banga tęsiasi jau ne vienerius metus, ypač tarp didžiųjų leidėjų ir studijų, kurios po pandemijos augimo fazės susidūrė su lėtesniu vartojimu ir brangstančia kūryba. Bungie atvejis išsiskiria tuo, kad kalbama apie studiją, kadaise apibrėžusią šiuolaikinės konsolinės šaudyklės standartą, tačiau dabar priverstą perskirstyti jėgas tarp mažėjančios senosios auditorijos ir rizikingo naujo starto.

    Destiny serija startavo 2014 metais ir iki šiol turi aktyvią bendruomenę, tačiau jos ateitis priklausys nuo to, ar Bungie pavyks stabilizuoti „Marathon“ ir įtikinti žaidėjus, kad studija dar gali pasiūlyti naują ilgalaikę platformą. Kol kas signalai rodo, kad artimiausiu laikotarpiu pagrindinė kova vyks dėl išlikimo ir naujo hito, o ne dėl Destiny 3 starto.

  • PS5 Pro savininkams – staigmena: 007 First Light žada ryškesnį vaizdą su patobulintu PSSR

    PS5 Pro savininkams – staigmena: 007 First Light žada ryškesnį vaizdą su patobulintu PSSR

    Žaidimo 007 First Light kūrėjai patvirtino, kad PlayStation 5 Pro versijoje nuo pat starto bus naudojama patobulinta PlayStation Spectral Super Resolution (PSSR) vaizdo mastelio didinimo technologija. Ji skirta iš mažesnės vidinės raiškos atkurti aštresnį ir stabilesnį vaizdą, išlaikant našumą.

    PSSR yra „Sony Interactive Entertainment“ sprendimas, paremtas mašininio mokymosi principais, o jo tikslas – sumažinti kompromisus tarp kadrų dažnio ir vaizdo detalumo. Kūrėjų teigimu, 007 First Light atveju patobulinimai matomi visame žaidimo pasaulyje – nuo smulkių aplinkos elementų iki personažų detalių filmukų metu.

    Didžiausias šuolis, anot kūrėjų, juntamas sudėtingose scenose, kuriose tradiciniai algoritmai dažniausiai „pasimeta“: tanki augmenija, smulkūs geometrijos elementai, ryškūs kontrastai ir greitas kameros judėjimas. Tokiose situacijose atnaujintas PSSR turėtų reikšmingai mažinti mirgėjimą ir „dantytumą“, kad vaizdas atrodytų vientisesnis.

    Kitas akcentas – judesio aiškumas. Teigiama, kad bėgant tarp objektų ar greitai sukant kamerą, patobulintas PSSR padeda išsaugoti ryškumą ir sumažina suliejimo pojūtį, todėl judantys objektai atrodo stabilesni.

    Technologija ypač svarbi smulkioms detalėms, kurias žaidėjai dažnai pastebi iš arti: plaukams, audinių tekstūroms, smulkioms aprangos ir veido detalėms. Kūrėjai pabrėžia, kad tokie elementai turi didelę įtaką bendrai vaizdo kokybei, ypač žaidimuose, kuriuose daug kinematografinių scenų.

    Įdomu ir tai, kad studijai IO Interactive naujojo sprendimo integracija, pasak jų, pareikalavo palyginti nedaug darbo. Inžinieriai teigia, kad aukštą rezultatą pavyko pasiekti greitai ir net pradinėmis nuostatomis, todėl nereikėjo ilgai derinti skirtingų scenų, apšvietimo sąlygų ar atskirų situacijų.

    PS5 Pro versijoje patobulintas PSSR bus numatytasis vaizdo mastelio didinimo sprendimas. Tuo metu kitose platformose, kaip nurodoma kūrėjų informacijoje, numatytuoju įrankiu išlieka FSR 3.1.5, o komanda žada ir toliau ieškoti būdų, kaip kelti vaizdo kokybę tobulėjant technologijoms.

    Pastaraisiais metais tokie sprendimai kaip PSSR, FSR ar DLSS tapo viena svarbiausių grafikos krypčių visoje industrijoje, nes leidžia išgauti aukštesnę vizualinę kokybę neauginant aparatinės įrangos apkrovos taip sparčiai, kaip didinant „tikrą“ raišką. Dėl to žaidėjai dažniau mato ne vieną „geriausią“ režimą, o kelių pasirinkimų balansą tarp sklandumo ir detalumo.

  • „Sony“ ir „Bandai Namco“ išbando DI žaidimų kūrime: žada greitį, bet perspėja dėl rizikų

    „Sony“ ir „Bandai Namco“ išbando DI žaidimų kūrime: žada greitį, bet perspėja dėl rizikų

    „Sony“ ir „Bandai Namco“ paskelbė pradedančios bendros pilotinės iniciatyvos planus, kurioje bus bandoma, kaip dirbtinis intelektas gali prigyti aukšto biudžeto žaidimų kūrime. Tikslas – praktiškai įvertinti, kur DI realiai pagreitina kasdienius procesus, o kur kelia naujų problemų.

    Apie partnerystę buvo kalbėta „Sony“ strateginėje prezentacijoje, kuri vyko kartu su finansinių rezultatų pristatymu. „Sony Group“ vadovas Hiroki Totoki pabrėžė, kad DI turi aiškias ribas ir negali tapti nekontroliuojamu pakaitalu kūrybai bei kokybei.

    Partnerystė su leidėju, kurio portfelyje yra tokios serijos kaip „Tekken“ ir „Dark Souls“, skirta patikrinti šią filosofiją realiame gamybos cikle. Abi bendrovės nori suprasti, kaip generavimo technologijos elgiasi ten, kur svarbiausia nuoseklumas, stilius ir griežti terminai.

    „Sony“ vadovybė akcentuoja, kad didžiausia nauda siejama su kūrėjų produktyvumu ir laiko taupymu atliekant monotoniškas, pasikartojančias užduotis. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį turinio paruošimą, spartesnį testavimą ar automatizuotą tam tikrų elementų apdorojimą.

    Vis dėlto įmonė pripažįsta, kad generatyviniai sprendimai turi silpną vietą: rezultatų nenuoseklumą, kai vizualai ar tekstai ima skirtis nuo pasirinktų taisyklių. Inžinieriai, pasak „Sony“, jau taiko metodus, kai keli skirtingi modeliai derinami taip, kad iš jų būtų gaunami labiau pakartojami ir kontroliuojami rezultatai.

    Įrankiai, kurie jau naudojami

    „Sony Interactive Entertainment“ vadovas Hideaki Nishino teigė, kad DI įrankiai „PlayStation“ viduje jau taikomi automatizuojant pasikartojančius procesus ir greitinant kokybės kontrolę. Tai ypač aktualu dideliuose projektuose, kur testavimo apimtis milžiniška, o klaidų kaina – labai didelė.

    Vienas minėtų sprendimų – „Mockingbird“, skirtas personažų veido animacijoms kurti pagal aktorių vaidybos duomenis. Skelbiama, kad jis leidžia šį procesą atlikti gerokai greičiau nei tradiciniai metodai, o sistema jau naudojama tokiose studijose kaip „Naughty Dog“ ir „San Diego Studio“.

    Ne tik kūrimas, bet ir platinimas

    „Sony“ DI mato ne vien kaip kūrimo grandinės pagalbininką, bet ir kaip priemonę turinio platinimui gerinti. Bendrovė dirba su personalizavimo idėja, kai sistema galėtų tiksliau rekomenduoti žaidimus ar priedus pagal žaidėjo skaitmeninę biblioteką.

    Įmonei svarbu ir kita pusė: jei automatizavimas mažina įėjimo barjerą kuriant žaidimus, platformai tenka didesnė atsakomybė už kokybės filtravimą. „Sony“ signalizuoja, kad nori efektyviau atsirinkti vertingus projektus augant dideliam vidutiniškų leidimų srautui.

    Finansiniuose komentaruose taip pat skambėjo, kad mašininio mokymosi sprendimai per pastaruosius kelerius metus padėjo pagerinti skaitmeninės parduotuvės sandorių valdymą ir sugeneravo apie 650 000 000 eurų papildomų pajamų. Šis skaičius rodo, kad DI „Sony“ vertina ne vien kaip eksperimentą, bet ir kaip apčiuopiamą verslo rezultatą.

    Tuo pat metu rinkos analitikai prognozuoja, kad „PlayStation 5“ pardavimai artėjančiais finansiniais metais gali mažėti, o dalis iššūkių siejama su atminties tiekimo trūkumais Azijos rinkose. Galutiniai sprendimai dėl „PlayStation 6“ kainos ir pasirodymo datos, kaip pranešama, dar nėra priimti.

    „Sony“ susidomėjimas DI žaidimuose nėra naujas: 2023 metais bendrovė pateikė patentą virtualaus asistento idėjai, kuris galėtų perimti valdymą, kai žaidėjas daug kartų žūsta toje pačioje vietoje. Tokie sprendimai rodo kryptį, kur DI gali veikti ne tik užkulisiuose, bet ir pačioje žaidimo patirtyje.