CP v2

Tag: S&P 500

  • S&P 500 ir Nasdaq šturmuoja rekordus: kas užkūrė ralį ir ko bijo Volstritas kitą savaitę

    S&P 500 ir Nasdaq šturmuoja rekordus: kas užkūrė ralį ir ko bijo Volstritas kitą savaitę

    JAV akcijų rinkoje tęsiasi rekordų serija: S&P 500 ir Nasdaq per savaitę dar kartą kilo ir kelis kartus užsidarė aukščiausiu lygiu istorijoje. Nuotaikas palaikė solidūs pirmojo ketvirčio įmonių rezultatai, net ir augant geopolitinei įtampai bei brangstant naftai.

    Per pastarąsias penkias prekybos sesijas S&P 500 pakilo apie 0,9 proc., o Nasdaq Composite – apie 1,1 proc. Abu indeksai rekordą fiksavo kelias dienas, o balandis tapo vienu stipriausių mėnesių nuo 2020 metų, investuotojams aktyviai vertinant didžiųjų technologijų bendrovių ataskaitas.

    Nafta brango, bet akcijos nepasidavė

    Naftos kainų šuolis, kurį skatino Artimųjų Rytų įvykiai ir tiekimo rizikų vertinimas, šį kartą neprivertė investuotojų masiškai trauktis iš akcijų. Rinka parodė, kad trumpuoju laikotarpiu svarbesnis veiksnys buvo įmonių pelningumas ir prognozės, o ne vien energetikos kainų šokas.

    Investuotojai stebėjo rizikas, susijusias su pasauline logistika ir galimais tiekimo sutrikimais, tačiau akcijų indeksai vis tiek kopė į naujas aukštumas. Tai signalizuoja, kad šiuo metu rinkoje dominuoja tikėjimas įmonių gebėjimu išlaikyti maržas ir augimą net sudėtingesnėje aplinkoje.

    „Microsoft“, „Amazon“, „Alphabet“ ir „Meta“: vienodi skaičiai, skirtingos reakcijos

    Didelį dėmesį prikaustė vienu metu paskelbti kelių technologijų milžinų rezultatai: „Microsoft“, „Amazon“, „Alphabet“ ir „Meta“. Visos šios bendrovės pranešė viršijusios pajamų ir pelno lūkesčius, tačiau akcijų kainos reagavo nevienodai, nes investuotojai vertino ne tik dabartinius rodiklius, bet ir rizikas ateičiai.

    „Microsoft“ akcijos po rezultatų spaudimą pajuto dėl nuogąstavimų, kaip keičiasi licencijavimo ir prenumeratų modeliai bei kaip tai gali paveikti augimą. Tuo pat metu investuotojai atkreipė dėmesį į „Azure“ debesijos verslo augimo perspektyvas, kurios išliko vienu svarbiausių ramsčių bendrovės istorijoje.

    „Amazon“ rinkoje buvo vertinama kaip viena stabiliausių istorijų, nes bendrovė demonstravo gerėjančius pelningumo rodiklius ir spartesnį debesijos segmento tempą. Investuotojams svarbu, kad efektyvumo priemonės ir išlaidos logistikoje duotų apčiuopiamą grąžą, o „Amazon Web Services“ išliktų pagrindiniu pelno generatoriumi.

    „Meta“ akcijoms smogė ne patys rezultatai, o išaugusi planuojamų investicijų kartelė, ypač susijusi su DI infrastruktūra ir plėtra. Rinkai svarbus klausimas, ar didesnės kapitalo išlaidos pakankamai greitai virs pajamomis ir apčiuopiamu pelno augimu, todėl net ir stipri reklamos rinka neapsaugojo nuo kritimo.

    „Alphabet“ investuotojams pasiuntė priešingą signalą: bendrovės debesijos segmentas demonstravo itin spartų augimą ir gerėjančius pelningumo rodiklius. Tai sustiprino rinkos lūkestį, kad investicijos į DI gali tapti ne tik sąnaudomis, bet ir aiškiu pajamų bei veiklos pelno katalizatoriumi.

    Palūkanos, ekonomika ir vartotojas: kodėl rinka išlieka rami

    Federalinis rezervų bankas palūkanų normų nepakeitė, o rinka daugiausia dėmesio skyrė komunikacijai apie ekonomikos būklę. Tonas išliko atsargus, tačiau investuotojus palaikė žinutės apie pakankamai tvirtą augimą ir vis dar atsparų vartotojų išlaidų lygį.

    Vartojimo temperatūrą rinkoje dažnai padeda įvertinti ir mokėjimų sektoriaus duomenys, todėl investuotojai itin atidžiai skaito „Visa“ ir „Mastercard“ komentarus. Pastaruoju metu jų pateikiami signalai apie mokėjimų apimtis bei kelionių ir paslaugų segmentų dinamiką leidžia daryti išvadą, kad paklausa išlieka pakankamai stabili.

    Artėjant kitai savaitei, dėmesys kryps į įvairesnį įmonių rezultatų spektrą, kuriame dažniau pasitaiko nusivylimų dėl atsargesnių prognozių. Būtent prognozės, o ne vien praeito ketvirčio skaičiai, gali nulemti, ar rekordų ralis turės tęsinį, ar rinka pradės ieškoti saugesnio prieglobsčio.

  • „Apple“ rezultatai ir JAV sprendimai sudrebino rinkas: investuotojai nubudo į kitokią dieną

    „Apple“ rezultatai ir JAV sprendimai sudrebino rinkas: investuotojai nubudo į kitokią dieną

    JAV akcijų rinkos balandį užbaigė įspūdingu šuoliu: „S&P 500“ ir „Nasdaq“ pasiekė naujas aukštumas, o mėnesio prieaugis tapo vienu didžiausių per kelerius metus. Investuotojų nuotaikas ypač pakėlė geresni nei tikėtasi kai kurių didžiųjų bendrovių rezultatai ir sumažėjęs trumpalaikis nerimas dėl geopolitinių rizikų poveikio ekonomikai.

    Prie optimizmo prisidėjo ir puslaidininkių sektorius, kuriam pastaruoju metu itin palankus DI bumo ciklas. Rinka vis dažniau vertina ne tik pardavimus, bet ir tai, ar bendrovės pajėgs užsitikrinti tiekimo grandines, nes didėja atminties ir kitų komponentų paklausos spaudimas.

    „Matome, kad atminties sąnaudos turės vis didesnį poveikį mūsų verslui“, – sakė „Apple“ vadovas Timas Cookas.

    „Apple“ paskelbė viršijusi analitikų lūkesčius pagal pelną ir pajamas bei pateikė geresnes nei prognozuota dabartinio ketvirčio pardavimų gaires. Nors „iPhone“ pardavimai ne visur pasiekė tikslus, telefono segmento pajamos, bendrovės teigimu, augo, o investuotojai reagavo į signalą, kad paklausa išlieka atspari net ir brangstant kai kurioms tiekimo grandinės dedamosioms.

    Atminties kainų tema šią savaitę skambėjo plačiau: panašius argumentus, vertindamos didesnes kapitalo išlaidas, minėjo ir „Microsoft“ bei „Meta“. Rinkoje tai vertinama dvejopai: išlaidos trumpuoju laikotarpiu gali spausti maržas, tačiau kartu rodo, kad bendrovės ruošiasi ilgalaikei DI infrastruktūros plėtrai.

    Politikos fronte JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė teisės aktą, kuriuo finansuojama didžioji dalis Vidaus saugumo departamento, taip užbaigiant užsitęsusį dalinį federalinės valdžios uždarymą. Vis dėlto dalis su migracijos kontrole susijusių funkcijų finansavimo, kaip skelbiama, liko už šio susitarimo ribų, todėl politinės įtampos tema Vašingtone neišnyko.

    Tuo pat metu JAV Senate priimtas sprendimas dėl draudimo senatoriams prekiauti prognozių rinkose, reaguojant į vis garsiau keltas abejones dėl galimų interesų konfliktų. Finansų rinkų dalyviai tokias iniciatyvas stebi atidžiai, nes jos gali keisti taisykles ir rizikos suvokimą platesniame investavimo ekosistemos kontekste.

    Žaliavų rinkose dėmesį prikaustė išaugusios degalų kainos JAV, ypač Kalifornijoje, kur vidurkiai pasiekė naujas aukštumas. Kainų šuoliai siejami su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl jos brangstančia nafta, o tai didina infliacijos riziką ir gali koreguoti vartotojų išlaidas artimiausiais mėnesiais.

    Dar viena iš pirmo žvilgsnio netikėta tendencija – auganti kramtomosios gumos ir mėtų produktų paklausa, kurią JAV gamintojai sieja su GLP-1 vaistų vartojimo plėtra. Vis daugiau žmonių renkasi vadinamąjį funkcionalų užkandžiavimą, o svorio mažinimo vaistų rinka, remiantis bendrovių pranešimais, toliau plečiasi, skatindama ir šalutinių vartojimo įpročių pokyčius.

    Investuotojams tai reiškia, kad artimiausiu metu rinkas judins ne viena kryptis: nuo ketvirčio rezultatų ir DI infrastruktūros investicijų iki energijos kainų, geopolitikos ir reguliavimo iniciatyvų Vašingtone. Tokia aplinka didina dienos svyravimus, tačiau kartu atveria erdvę sektoriams, kurie greičiausiai prisitaiko prie naujos paklausos.

  • Jimas Crameris atskleidė, kas dabar kelia rinką: didžiausi laimėtojai turi vieną bruožą

    Jimas Crameris atskleidė, kas dabar kelia rinką: didžiausi laimėtojai turi vieną bruožą

    Investuotojų nuotaikas JAV akcijų rinkoje vis labiau formuoja viena tema – duomenų centrai ir su dirbtinio intelekto plėtra susijusi infrastruktūra. CNBC laidos „Mad Money“ vedėjas Jimas Crameris teigė, kad šiuo metu rinką galima skirstyti į dvi dalis: duomenų centrų akcijas ir visą kitką.

    Jo vertinimu, naujausi įmonių rezultatai tik patvirtino tendenciją: didžiausi rinkos laimėtojai tiesiogiai ar netiesiogiai yra susieti su didžiule skaičiavimo galios, ryšio ir elektros poreikių plėtra. Duomenų centrai tapo kertiniu tašku, aplink kurį rikiuojasi ne vien technologijų, bet ir pramonės, energetikos bei nekilnojamojo turto sektoriai.

    Duomenų centrai kelia ne tik lustus

    Pasak J. Cramerio, DI bumas reiškia ne vien didesnę serverių ir puslaidininkių paklausą. Augant skaičiavimo pajėgumams, didėja poreikis elektros tinklams, transformatoriams, kabeliams, aušinimo sistemoms ir atsarginės energijos sprendimams.

    Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių jis išskyrė bendrovę „Quanta Services“, kuri stato elektros linijas ir vykdo tinklų infrastruktūros projektus. Auganti duomenų centrų koncentracija, ypač didžiųjų debesijos tiekėjų projektuose, verčia komunalines įmones spartinti tinklų modernizavimą ir pajėgumų didinimą.

    „Duomenų centrai yra milžiniškos burnos, kurias reikia maitinti nesibaigiančia elektra“, – sakė J. Crameris.

    Kas laimi iš elektros ir aušinimo

    Tarp laiminčiųjų jis minėjo ir energijos valdymo bei aušinimo sprendimų tiekėjus, tokius kaip „Eaton“ ir „Vertiv“. Duomenų centrams plečiantis, didėja aukštos įtampos įrangos, UPS sistemų, skirstymo spintų, aušinimo ir efektyvumo sprendimų paklausa, nes energijos sąnaudos tampa vienu svarbiausių kaštų veiksnių.

    J. Cramerio teigimu, prie šios bangos prisijungia ir „Carrier Global“, kuri sieja atsigavimo istoriją su duomenų centrų aušinimo sprendimais. Jo vertinimu, tai gali būti ne trumpalaikis šuolis, o kelių metų trukmės judėjimas, jei investicijų ciklas išsilaikys.

    Nuo ryšio įrangos iki nekilnojamojo turto

    DI infrastruktūros plėtra, pasak J. Cramerio, atsispindi ir kituose segmentuose. Jis atkreipė dėmesį į „Teradyne“, kurios veiklą palaiko intensyvėjanti lustų gamyba ir testavimo paslaugų poreikis, taip pat į „Qualcomm“, kuri, anot jo, žengia į duomenų centrų rinką su nauju klientu.

    Pramonės grandyje jis išskyrė „Caterpillar“ – didesnė duomenų centrų paklausa kelia susidomėjimą turbinomis ir energijos generavimo sprendimais, ypač kai projektams reikia patikimo atsarginio maitinimo. Tuo pat metu ryšio infrastruktūros įmonės „Ciena“, „Arista Networks“ ir „Cisco“ gauna naudą, nes duomenų centrams reikia vis didesnio pralaidumo ir spartesnių jungčių.

    Net ir nekilnojamojo turto investicijų fondai, tokie kaip „Iron Mountain“, J. Cramerio vertinimu, randa naują augimo kryptį – nuomoti erdves didiesiems debesijos paslaugų teikėjams, ieškantiems papildomų skaičiavimo pajėgumų. Tai rodo, kad duomenų centrų bumas persmelkia vis platesnę ekonomikos dalį, o investuotojai vis dažniau vertina ne vien technologijas, bet ir visą tiekimo grandinę.

    „Ką mes matome? Gamybos mozaiką. Mano požiūriu, duomenų centras yra netikėta sėkmė beveik kiekvienai ekonomikos daliai“, – sakė J. Crameris.

    Rinkos dalyviai šią kryptį sieja su ilgalaikėmis investicijomis į DI skaičiavimo pajėgumus, debesijos plėtrą ir energijos tinklų modernizavimą. Dėl to dėmesys vis dažniau krypsta į įmones, kurios gali užtikrinti elektrą, aušinimą, ryšį ir patikimą infrastruktūrą – būtent tai, ko duomenų centrams reikia labiausiai.

  • „Veeva Systems“ šuolis po netikėtos naujienos: įtraukta į S&P 500, išbraukiama „Coterra Energy“

    „Veeva Systems“ šuolis po netikėtos naujienos: įtraukta į S&P 500, išbraukiama „Coterra Energy“

    Debesų programinės įrangos gyvybės mokslų bendrovė „Veeva Systems“ bus įtraukta į S&P 500 indeksą, pakeisdama energetikos įmonę „Coterra Energy“. Apie pokytį pranešė S&P Dow Jones Indices, o indeksų sudėties korekcija įsigalios prieš prekybos pradžią gegužės 7 dieną.

    Rinkos reakcija buvo staigi: po pranešimo „Veeva Systems“ akcijos išplėstinėje prekyboje pakilo beveik 10 proc. Tokie šuoliai nėra retenybė, nes indeksą sekančios investicinės priemonės ir fondai privalo persverti portfelius ir įsigyti naujai įtraukiamų bendrovių akcijų.

    „Coterra Energy“ iš indekso traukiama dėl planuojamo įsigijimo, kai ją perima „Devon Energy“. S&P 500 taisyklės numato, kad susijungimų ir įsigijimų atvejais indeksas paprastai atnaujinamas taip, kad atspindėtų realiai viešai prekiaujamą ir reikalavimus atitinkančią bendrovę.

    Kodėl S&P 500 pokytis svarbus?

    Patekimas į S&P 500 laikomas svarbiu reputaciniu ir likvidumo įvykiu, nes šis indeksas yra vienas plačiausiai sekamų pasaulyje. Dėl to bendrovės akcijomis dažniau prekiaujama, didėja institucinių investuotojų dėmesys, o trumpuoju laikotarpiu neretai matomas ir kainos kilimas.

    Pastaraisiais metais indeksą papildė ir daugiau technologijų sektoriaus vardų, tarp jų „AppLovin“, „Datadog“, „DoorDash“ bei „Robinhood“. Tai atspindi ilgalaikę tendenciją, kai didžiausios JAV biržos bendrovės vis dažniau yra susijusios su programine įranga, skaitmeninėmis platformomis ir duomenų sprendimais.

    DI spaudimas debesų programinei įrangai

    Nors šį kartą investuotojai į naujieną sureagavo optimistiškai, „Veeva Systems“ akcijų dinamika 2026 metais išlieka nepalanki. Rinkoje stiprėja nuotaikos, kad dirbtinis intelektas gali iš esmės pakeisti tradicinių debesų programinės įrangos tiekėjų verslo modelius ir kainodarą, o tai spaudžia visą sektorių.

    Iki ketvirtadienio prekybos sesijos pabaigos „Veeva Systems“ akcijos 2026 metais buvo kritusios apie 30 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu S&P 500 buvo pakilęs apie 5 proc. Šis skirtumas rodo, kad net ir solidžius veiklos rezultatus demonstruojančios bendrovės šiame cikle vertinamos griežčiau, ypač augimo akcijų segmente.

    Rezultatai ir konkurencinė aplinka

    „Veeva Systems“ įkurta 2007 metais, ją įkūrė Peteris Gassneris ir Mattas Wallachas, o 2013 metais bendrovė pradėjo prekybą Niujorko biržoje. Peteris Gassneris nuo įkūrimo eina generalinio direktoriaus pareigas.

    Paskelbtais paskutinio ketvirčio rezultatais bendrovė nurodė uždirbusi apie 223 milijonus eurų pelno ir gavusi maždaug 766 milijonus eurų pajamų, kurios per metus augo beveik 16 proc. „Veeva Systems“ konkuruoja su didžiaisiais technologijų ir duomenų sprendimų žaidėjais, tarp kurių minimi „Amazon“, „Microsoft“, „Oracle“, „Salesforce“ ir „IQVIA“.

    Analitikų vertinimu, investuotojams artimiausiais ketvirčiais svarbiausia bus ne tik augimo tempas, bet ir tai, kaip bendrovė pritaikys produktus prie sparčiai diegiamų DI sprendimų. Rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama tam, ar programinės įrangos tiekėjai geba pasiūlyti apčiuopiamą vertę klientams, kai dalį funkcijų perima automatizavimas ir naujos kartos asistento tipo įrankiai.

  • Jimas Crameris įspėja: IPO banga iš „OpenAI“, „SpaceX“ ir „Anthropic“ gali išsiurbti rinką

    Jimas Crameris įspėja: IPO banga iš „OpenAI“, „SpaceX“ ir „Anthropic“ gali išsiurbti rinką

    CNBC laidos vedėjas ir investuotojų komentatorius Jimas Crameris perspėja, kad vienas labiausiai nuvertinamų pavojų dabartiniam akcijų rinkos kilimui gali būti ne ekonomikos rodikliai ar palūkanos, o milžiniška pirminių viešų akcijų siūlymų banga. Jo teigimu, jei į biržą vienu metu žengtų kelios itin didelės bendrovės, tai galėtų sumažinti likvidumą ir prislopinti augimą plačioje rinkoje.

    Pasak jo, bulių rinką kartais „nužudo“ ne blogos naujienos, o pernelyg didelė pasiūla, kai investuotojų pinigai paskirstomi per daug naujų, patrauklių objektų. Tokiu atveju kapitalas persikelia iš jau kotiruojamų bendrovių į naujus siūlymus, o tai gali spausti indeksų ir pavienių akcijų kainas.

    Kur gali „išgaruoti“ likvidumas?

    Daugiausia dėmesio šiuo metu sutelkiama į galimus „OpenAI“, „SpaceX“ ir „Anthropic“ IPO, kurie, rinkos dalyvių lūkesčiais, galėtų sulaukti itin didelio institucinių ir mažmeninių investuotojų susidomėjimo. Crameris akcentuoja, kad stipri dirbtinio intelekto tema vis dar veikia kaip magnetas kapitalui, todėl pinigų srautai gali tapti neproporcingi.

    Jo vertinimu, vien „OpenAI“ atvejis gali tapti išskirtinis dėl rinkos dydžio ir ažiotažo: jei bendrovė pasiektų viešą rinką, paklausa galėtų būti tokia didelė, kad dalis investuotojų būtų priversti parduoti kitus vertybinius popierius, kad sukauptų lėšų naujai emisijai.

    „Bulių rinka gali būti pražudyta perteklinės pasiūlos: per daug didelių IPO ir ji sugriūva nuo savo svorio“, – sakė Jimas Crameris.

    „OpenAI“ veikia ir teisminiai veiksniai

    Kalbėdamas apie „OpenAI“, Crameris pabrėžia, kad viešo akcijų siūlymo laikas gali priklausyti ne tik nuo verslo rezultatų, bet ir nuo teisinės aplinkos. Jo teigimu, investuotojams svarbiausias klausimas yra paprastas: ar bendrovė apskritai galės sklandžiai įgyvendinti viešo siūlymo planą.

    Rinkose tokio masto IPO paprastai reiškia didelę konkurenciją dėl kapitalo: fondai riboja riziką, laikosi portfelių taisyklių ir, norėdami dalyvauti naujose emisijose, dažnai perskirsto lėšas iš kitų pozicijų. Dėl to trumpuoju laikotarpiu gali išaugti kainų svyravimai ir sumažėti pirkėjų aktyvumas kitose akcijose.

    „SpaceX“ ir „Anthropic“ gali tapti traukos centrais

    Ne mažiau dėmesio, anot Cramerio, galėtų pritraukti Elono Musko valdoma „SpaceX“. Jis pabrėžia, kad investuotojai Musko vardą neretai sieja su istorijomis apie ankstesnį pelną, todėl net ir vien lūkesčiai dėl IPO gali stipriai paveikti kapitalo srautus.

    Tuo metu „Anthropic“, kuri taip pat laikoma viena ryškiausių dirbtinio intelekto bendrovių, Cramerio vertinimu patraukli tuo, kad orientuojasi į verslo klientus. Toks modelis Volstrite dažnai vertinamas kaip stabilesnis, nes įmonių sutartys paprastai būna ilgesnės trukmės, o pajamos mažiau priklauso nuo vartotojų nuotaikų.

    Galiausiai Crameris pabrėžia, kad rizika nėra būtinai momentinė, tačiau jos ignoruoti nevertėtų. Jei keli didžiuliai IPO sutaptų laike, rinkai gali pritrūkti „kuro“, nes akcijų ralis, jo žodžiais, laikosi ant nuolatinių pinigų srautų.

    „Ralis laikosi ant pinigų, bet jis gali pritrūkti pinigų, jei šis IPO trejetas pasirodys vienu metu“, – sakė Jimas Crameris.