CP v2

Tag: Specialieji ugdymosi poreikiai

  • Erasmus+ vizitas Baryje: ką iš italų perėmė Naujamiesčio darželio „Bitutė“ mokinio padėjėjos

    Erasmus+ vizitas Italijoje

    2026 metais gegužės 4–8 dienomis Panevėžio rajono Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“ mokinio padėjėjos Inga Guželienė, Dovilė Driskytė ir Audronė Suvaizdienė dalyvavo Erasmus+ darbo veiklos stebėjimo vizite Italijos Bario mieste.

    Vizito tikslas buvo praktiškai susipažinti su ikimokyklinio ugdymo organizavimu, įtraukiojo ugdymo taikymu ir vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo ypatumais skirtingose institucijose.

    Kas stebėta ugdymo įstaigose

    Darbo stebėjimo metu daug dėmesio skirta kasdienėms vaikų rutinoms ir tam, kaip planuojama diena: nuo atvykimo iki užsiėmimų, poilsio ir bendrų veiklų. Dalyvės analizavo, kaip pedagogai ir pagalbos vaikui specialistai paskirsto laiką bei atsakomybes, kad nė vienas vaikas neliktų nuošalyje.

    Stebėta, kaip kuriama rami, saugi ir vaikui palanki aplinka, kai aiškios taisyklės derinamos su lankstumu ir individualiais susitarimais. Praktikoje tai reiškė nuoseklų suaugusiųjų bendravimą su vaikais ir greitą reagavimą į emocinius ar elgesio sunkumus.

    Vizito metu fiksuota, kad įtraukusis ugdymas dažnai remiasi ne vien priemonėmis ar dokumentais, bet kasdieniais sprendimais grupėje. Ypač reikšmingas pasirodė komandos darbas, kai mokytojas, mokinio padėjėjas ir kiti specialistai siekia vienodo požiūrio į vaiko poreikius.

    Emocinis saugumas kaip pamatas

    Didelė dalis stebėjimų buvo susiję su emocine vaiko gerove: kaip pedagogai kuria pasitikėjimu grįstą ryšį, padeda vaikams išbūti nusivylimą ir skatina smalsumą. Akcentuota, kad mokymasis vyksta greičiau, kai vaikas jaučiasi priimtas ir suprastas.

    Klaidos ugdymo procese buvo vertinamos kaip natūrali mokymosi dalis, o ne priežastis bausti ar gėdinti. Toks požiūris ypač svarbus vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, nes padeda mažinti įtampą ir stiprina pasitikėjimą savimi.

    „Ugdymo sėkmė dažnai prasideda nuo emocinio saugumo: kai vaikas jaučiasi ramus, atsiranda erdvės tyrinėti ir mokytis“, – sakė vizite dalyvavusios mokinio padėjėjos.

    Dalyvės atkreipė dėmesį į praktikas, kurios siejamos su psichologijos ir pedagogikos kryptimis, akcentuojančiomis ryšio, saugumo ir teigiamos patirties svarbą. Tokie principai padeda suderinti akademinių ir socialinių-emocinių gebėjimų ugdymą dar ankstyvame amžiuje.

    Vizitas Baryje leido ne tik palyginti skirtingų šalių ikimokyklinio ugdymo sprendimus, bet ir įsivardyti idėjas, kurias galima pritaikyti kasdienėje praktikoje. Dalyvės pabrėžė, kad tarptautinė patirtis sustiprino stebėjimo, analizės ir tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžius.

    Pasak jų, svarbiausias rezultatas yra aiškesnis supratimas, kaip nuosekliai stiprinti įtraukųjį ugdymą, kad kiekvienas vaikas būtų matomas, girdimas ir vertinamas. Tokia kryptis ypač aktuali Lietuvos švietime, augant poreikiui užtikrinti kokybišką pagalbą skirtingų poreikių vaikams nuo ikimokyklinio amžiaus.

  • Kaišiadoryse vyks mokymai apie SUP vaikų pagalbą: kaip veiks daugiapakopis paslaugų modelis

    Kaišiadoryse vyks mokymai apie SUP vaikų pagalbą: kaip veiks daugiapakopis paslaugų modelis

    2026 metais gegužės 25, 27, 28 ir 29 dienomis Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos bibliotekoje vyks mokymai, skirti švietimo pagalbos specialistams ir mokinio padėjėjams. Jie rengiami įgyvendinant projektą „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas diegiant daugiapakopį švietimo pagalbos SUP vaikams modelį“.

    Mokymų tikslas – stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetencijas, kad pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams būtų teikiama nuosekliau ir koordinuotai. Dėmesys bus skiriamas ne tik mokykloje teikiamai švietimo pagalbai, bet ir socialinių bei sveikatos priežiūros paslaugų suderinimui, kai pagalba reikalinga už mokyklos ribų.

    Mokymus ves lektorius Tomas Lagūnavičius, socialinių mokslų daktaras. Programoje numatytos temos apims kompleksinius švietimo pagalbos modelius, komandinio darbo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo įgūdžius, taip pat praktinius sprendimus, kaip tiksliau atpažinti SUP vaikų poreikius ir parinkti tinkamiausią pagalbos kelią.

    Atskira mokymų dalis bus skirta savivaldybėje jau veikiančių paslaugų SUP vaikams potencialo įvertinimui ir įtraukiojo švietimo principų taikymui. Bus aptariama, kaip valdyti įvairovę klasėje ir mokyklos bendruomenėje, kad sprendimai būtų orientuoti į vaiko poreikius, o ne į vienkartines priemones.

    Numatyta aptarti ir technologijų panaudojimą švietimo pagalbos paslaugų teikime, kai svarbu ne tik priemonės, bet ir aiškūs susitarimai dėl duomenų, informacijos perdavimo bei atsakomybių tarp specialistų. Tokios praktikos ypač aktualios, kai pagalbą vaikui vienu metu teikia kelių sričių profesionalai.

    Dalyviams bus sudarytos dvi grupės po 15 asmenų. Vienai grupei skiriama 16 akademinių valandų, o vieno užsiėmimo trukmė – 4 akademinės valandos.

    Dėl papildomos informacijos apie mokymus galima kreiptis į projekto vadovę Nijolę Butrimavičienę, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorę (patarėją).

  • Kaišiadoryse – mokymai apie SUP vaikų pagalbos modelį: kaip veiks koordinuotos paslaugos mokyklose

    Kaišiadoryse – mokymai apie SUP vaikų pagalbos modelį: kaip veiks koordinuotos paslaugos mokyklose

    2026 metų gegužės 25, 27, 28 ir 29 dienomis Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos bibliotekos patalpose vyks mokymai, skirti stiprinti švietimo pagalbos teikimą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP). Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas diegiant daugiapakopį švietimo pagalbos SUP vaikams modelį“.

    Mokymai orientuoti į tai, kaip mokykloje ir už jos ribų praktiškai derinti švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugas. Tikslas – kad pagalba būtų suteikiama laiku, nuosekliai ir aiškiai pasidalijus atsakomybėmis tarp specialistų ir institucijų.

    Daugiapakopis pagalbos modelis

    Mokymų metu bus aptariami kompleksinių ir daugialypių paslaugų teikimo švietimo pagalbos modeliai, taip pat daugiapakopio pagalbos principai, kai sprendimai ir pagalbos intensyvumas pritaikomi pagal vaiko poreikių lygį. Daug dėmesio skiriama tam, kad SUP mokinių poreikiai būtų atpažįstami anksti, o nukreipimas pagalbai vyktų be perteklinės biurokratijos.

    Numatyta nagrinėti ir savivaldybėje teikiamų paslaugų SUP vaikams potencialo įvertinimą, kad mokyklos geriau žinotų, kokios paslaugos prieinamos, kaip jas pasitelkti ir kaip užtikrinti tęstinumą. Tai ypač aktualu situacijose, kai vaikui reikalinga ne viena, o kelių sričių pagalba.

    Komandinis darbas ir įtrauktis

    Vienas iš mokymų akcentų – komandinio darbo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo įgūdžiai. Praktikoje koordinuotos paslaugos dažniausiai priklauso nuo to, kaip efektyviai susitaria mokyklos administracija, švietimo pagalbos specialistai, mokinio padėjėjai ir kiti partneriai.

    Taip pat bus nagrinėjamas įtraukusis švietimas ir įvairovės valdymas, siekiant sukurti mokymosi aplinką, kurioje skirtingų poreikių mokiniai gauna jiems pritaikytą pagalbą. Aptariamos situacijos, kai reikalingas aiškus pagalbos planavimas, nuosekli stebėsena ir bendras komandos susitarimas dėl tikslų.

    Technologijų vaidmuo teikiant pagalbą

    Mokymuose numatyta aptarti technologijų naudojimą švietimo pagalbos paslaugų teikime, įskaitant informacijos apsikeitimą, pagalbos organizavimą ir priemones, kurios gali palengvinti mokinių ugdymą bei specialistų darbą. Pabrėžiama, kad technologijos gali padėti koordinuoti procesus, tačiau svarbiausia išlieka profesionalus vertinimas ir gyvas komandinis darbas.

    Mokymų lektorius – socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius. Dalyvauti kviečiami švietimo pagalbos specialistai ir mokinio padėjėjai.

    Planuojamos dvi grupės po 15 dalyvių, kiekvienai grupei skirta po 16 akademinių valandų. Vieno užsiėmimo trukmė – 4 akademinės valandos.

    Daugiau informacijos apie mokymus suteikia projekto vadovė Nijolė Butrimavičienė, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė (patarėja).

  • Vilkaviškio rajone vaikų vasaros stovykloms – 85 tūkst. eurų: suplanuota 38 pamainos

    Savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. B-ĮV-315 patvirtintas vaikų vasaros poilsio programų, dalinai finansuojamų Vilkaviškio rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, sąrašas.

    Šiais metais Vaikų vasaros poilsio programų atrankos konkursui buvo pateiktos 29 paraiškos. Planuojama įgyvendinti 38 stovyklų pamainas, kuriose galės dalyvauti apie 900 mokinių.

    2026 metais vaikų vasaros poilsio programoms Savivaldybė skiria 85 tūkst. eurų dalinį finansavimą.

    Šiemet konkurso skelbime buvo nurodyti prioritetai, atsižvelgiant į strateginius švietimo tikslus bei savivaldybei aktualias problemas: įtraukti į veiklas daugiau vaikų, patiriančių socialinę riziką,  turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, negalią.  Taip pat dėmesys skiriamas vaikų, grįžusių vasaros atostogų iš užsienio, užimtumui stovyklose, savanorystės skatinimui. Kaip ir kasmet prioritetai ir papildomi taškai vertinant skirti už programose numatytų veiklų įvairovę, dviejų ir daugiau pamainų stovykloms, planuojančioms organizuoti žygius, ekskursijas su gidu, išvykas su nakvyne.

    Vasaros poilsio programose, gali dalyvauti savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, taip pat gavusieji prieglobstį Lietuvoje ukrainiečių vaikai bei Lietuvos diasporos vaikai, laikinai sugrįžę į Savivaldybės teritoriją.

    Atkreipiamas mokinių tėvelių dėmesys, kad dalyje programų gali būti taikomas dalyvio mokestis.

    Daugiau informacijos apie stovyklas, planuojamą jų laiką, vykdymo vietas ir organizatorių kontaktinius duomenis rasite ČIA.

    Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus informacija

  • Kaip veikia socialinių įgūdžių klasė Lazdijuose: ką pamatė koordinatorės Motiejaus Gustaičio gimnazijoje

    Kaip veikia socialinių įgūdžių klasė Lazdijuose: ką pamatė koordinatorės Motiejaus Gustaičio gimnazijoje

    Asmenų su negalia koordinatorė kartu su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore apsilankė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos socialinių įgūdžių klasėje. Vizito metu jos domėjosi, kaip organizuojamas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymas, kokios pagalbos priemonės taikomos kasdienėje veikloje ir kaip pritaikoma aplinka.

    Svečius priėmusi gimnazijos pavaduotoja ugdymui Virginija Spitrienė pristatė praktikas, kurios padeda laiku atpažinti individualius vaikų poreikius. Pasak jos, svarbiausia yra nuoseklus stebėjimas ir bendras specialistų, mokytojų bei šeimos darbas, kad parama būtų ne epizodinė, o nuolat integruota į ugdymo procesą.

    „Kai vaiko poreikiai pastebimi anksti, o pagalba planuojama kartu, ugdymas tampa saugesnis ir aiškesnis tiek vaikui, tiek mokytojui“, – sakė Virginija Spitrienė.

    Vizito metu aptartas koordinuotai teikiamos pagalbos veiksmingumas ir praktiniai sprendimai, kurie padeda vaikams jaustis užtikrinčiau. Klasėse didelis dėmesys skiriamas aplinkos pritaikymui sensoriniams ir fiziniams poreikiams, kad mokymosi diena būtų prognozuojama, o dirgiklių perteklius netrukdytų susikaupti.

    Taip pat pristatytos ugdymo veiklos, paremtos patirtiniu mokymusi: edukacijos, praktinės užduotys ir kasdieniai socialiniai scenarijai, skatinantys saviraišką, bendravimą ir savarankiškumą. Tokiose veiklose socialiniai bei komunikaciniai įgūdžiai ugdomi ne teoriškai, o per realias situacijas, artimas vaikų kasdienybei.

    Koordinatorės atkreipė dėmesį į specialistų įsitraukimą ir kuriamą emocinį saugumą, kuris ypač svarbus vaikams, patiriantiems mokymosi ar elgesio sunkumų. Anot apsilankymo dalyvių, būtent nuoseklus bendradarbiavimas ir aiškios rutinos leidžia kryptingai stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi ir mokymosi motyvaciją.

    Susitikimas tapo proga aptarti įtraukiojo ugdymo praktinius aspektus ir tai, kaip skirtingos institucijos gali veikti išvien, kad parama vaikui būtų lengvai pasiekiama. Tokie vizitai padeda ne tik dalintis gerąja patirtimi, bet ir susitarti dėl bendrų veiksmų, kad kiekvieno vaiko gerovė būtų užtikrinama nuosekliai.

  • Nuo gegužės 14 dienos startuoja registracija į 2026 metų stovyklas: vietų skaičius ribotas

    Tauragės rajono savivaldybė praneša, kad registracija į 2026 metų vaikų ir jaunimo vasaros poilsio programas prasidės gegužės 14 dieną 8.00 valandą. Tėvai ir globėjai kviečiami vaiką registruoti susisiekiant tiesiogiai su pasirinktos stovyklos organizatoriais jų nurodytais kontaktais.

    Šiais metais konkursui pateiktos 38 paraiškos, o planuojama įgyvendinti 60 programų pamainų. Iš viso stovyklose galės dalyvauti apie 2 443 vaikai ir jaunuoliai, o tikslinės grupės apima ir socialinę riziką patiriančių šeimų vaikus bei specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius.

    Numatoma, kad į programas bus įtraukti 169 socialinę riziką patiriančių šeimų vaikai, 139 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai ir 65 iš užsienio sugrįžę gyventi ar atostogauti į Lietuvą vaikai. Taip pat planuojama dalis vietų vaikams iš Ukrainos, gavusiems prieglobstį Lietuvoje, tačiau faktiniai skaičiai vykdymo metu gali nežymiai kisti.

    Finansavimas ir atrankos kriterijai

    2026 metais savivaldybė vasaros poilsio programoms skiria 100 000 eurų, o bendras finansavimo poreikis siekia apie 171 989 eurus. Paraiškas vertino nepriklausomi recenzentai, o galutinius siūlymus nagrinėjo savivaldybės komisija.

    Sprendžiant dėl lėšų paskirstymo buvo vertinama programų kokybė, veiklų įvairovė, dalyvių skaičius, trukmė ir kaina. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad kai kuriose stovyklose gali būti taikomas dalyvio mokestis, kurį mažina savivaldybės skiriamas finansavimas.

    Kam teikiamas prioritetas?

    Skirstant finansavimą didžiausias dėmesys skirtas programoms, kurios sudaro realias galimybes dalyvauti vaikams su negalia ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Taip pat siekiama, kad daugiau galimybių gautų jaunesnio amžiaus vaikai, kad tėvams būtų paprasčiau suderinti darbą ir vaikų atostogų laiką.

    Akcentuojama ir praktinė datos riba: bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams skirtos stovyklos gali prasidėti tik pasibaigus mokslo metams, tai yra antroje birželio pusėje. Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo vaikai, priklausomai nuo programos, gali dalyvauti ir anksčiau.

    Kokios veiklos laukia stovyklose?

    Programose numatytos edukacijos, ekskursijos, sporto užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės, susitikimai bei socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas. Organizatoriai pastebi, kad vis daugiau dėmesio skiriama patyriminiam mokymuisi, STEAM veikloms ir sveikos gyvensenos temoms.

    Tarp dažniau pasirenkamų išvykų krypčių minimi Pagramančio regioninis parkas, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras, Taurų nuotykių parkas, ekologiniai ūkiai, gyvūnų globos organizacijos ir žirgynai. Savivaldybė pabrėžia, kad konkrečią informaciją apie laiką, trukmę ir registracijos eigą skelbia patys programų vykdytojai.

    Šiemet programas įgyvendins ir nauji teikėjai, tarp jų VšĮ „Ašvienis Žirgo gija“, Tauragės kultūros centras, VšĮ „Tauragės futbolas“ bei Tauragės krašto muziejus „Santaka“. Jie siūlo veiklas nuo pažinties su žirgais ir kūrybinių užsiėmimų iki kino kūrimo, sporto treniruočių ar pasirengimo Moksleivių dainų šventei.

  • Zarasuose startavo mokymai apie įtrauktį: kaip pedagogams padėti specialiųjų poreikių mokiniams

    Zarasuose startavo mokymai apie įtrauktį: kaip pedagogams padėti specialiųjų poreikių mokiniams

    Gegužės 5 dieną Zarasų švietimo pagalbos tarnyboje prasidėjo mokymai, skirti gerinti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymą ir pagalbą mokyklose. Tai pirmoji mokymų ciklo dalis, vykdoma pagal projektą „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas Zarasų rajono savivaldybėje“.

    Į mokymus susirinko pedagogai ir pagalbos mokiniui specialistai iš visų Zarasų rajono ugdymo įstaigų. Organizatoriai pabrėžia, kad būtent šių darbuotojų kasdieniai sprendimai klasėje dažniausiai lemia, ar mokinys gauna laiku pritaikytą pagalbą ir ar mokykla geba užtikrinti realią įtrauktį.

    Mokymų fokusas – ir mokytojo savijauta

    Mokymus vedė psichoterapijos praktikė ir edukologė Gintarė Razulevičiūtė. Pasak organizatorių, lektorė daug dėmesio skyrė ne tik teorinėms žinioms, bet ir praktiniams pavyzdžiams, kurie kyla dirbant su skirtingų poreikių mokiniais.

    Mokymų metu akcentuota, kad pedagogo darbas nėra vien dalyko turinio perteikimas. Aptarta, kaip mokytojo savijauta, emocinis atsparumas ir gebėjimas kurti santykį su mokiniu tiesiogiai veikia ugdymo kokybę bei klasės klimatą.

    Ką reiškia įtraukusis ugdymas kasdienybėje

    Dalyviai kalbėjo apie tai, kad specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių elgesys ar mokymosi sunkumai dažnai turi priežastis, kurios nėra iškart matomos. Todėl svarbu ne tik reaguoti į situaciją, bet ir mokėti atpažinti, kas slypi už elgesio, ir kokios pagalbos reikia mokiniui bei jo šeimai.

    Mokymuose pabrėžtas koordinuotos pagalbos principas, kai į pagalbos teikimą įsitraukia ne vien mokytojas, bet ir švietimo pagalbos specialistai, mokyklos administracija, o prireikus ir kitos institucijos. Toks modelis padeda išvengti situacijų, kai atsakomybė paliekama vienam žmogui, o sprendimai vėluoja.

    Organizatoriai dėkoja lektorei ir dalyviams už aktyvų įsitraukimą bei planuoja tęsti mokymų ciklą kitose dalyse. Mokymai vykdomi įgyvendinant Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pažangos priemonės veiklas „Įgyvendinti įtraukųjį švietimą“, o projekto vykdytoja yra Zarasų rajono savivaldybės administracija.

  • Pagėgiai kviečia teikti paraiškas vaikų vasaros poilsio programoms: kam skiriamas finansavimas?

    Pagėgių savivaldybė paskelbė vaikų ir jaunimo socializacijos (vasaros poilsio) programų rėmimo konkursą. Jo tikslas – finansuoti veiklas, kurios padeda užtikrinti kokybišką ir turiningą vaikų užimtumą per vasaros atostogas ar mokslo metų laikotarpiu.

    Konkurse akcentuojama saugi ir sveika poilsio bei ugdymosi aplinka, taip pat sąlygos vaikams ugdytis socialines kompetencijas. Programomis siekiama atliepti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, kad laisvalaikis būtų ne tik prasmingas, bet ir ugdantis.

    Kas gali teikti programas?

    Programas teikti ir vykdyti gali Pagėgių savivaldybės teritorijoje veikiančios švietimo, kultūros ir sporto įstaigos. Svarbi sąlyga – jų nuostatuose (įstatuose) turi būti įteisinta vaikų poilsio stovyklų veikla ir neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymas.

    Numatyta, kad vienas programos teikėjas gali pateikti tik vieną paraišką. Programos finansuojamos Pagėgių savivaldybės biudžeto lėšomis.

    Kokios programos bus prioritetinės?

    Prioritetas bus teikiamas programoms, kurios sudaro galimybes veiklose tiesiogiai dalyvauti didesniam vaikų skaičiui ir turi kitų finansavimo šaltinių. Taip pat vertinamas bendradarbiavimas su vaikų ir jaunimo organizacijomis.

    Konkurse išskiriamos ir programos, kurios numato aktyvius, naujus, netradicinius ugdymo metodus, skatinančius gamtos pažinimą, fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną, kūrybą bei saviraišką. Taip pat akcentuojamas įtraukus užimtumas mokiniams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl negalios, bei vaikams, gaunantiems socialinę paramą.

    Terminas ir kur kreiptis

    Paraišką ir kitus reikiamus dokumentus reikia pateikti iki 2026 metų balandžio 3 dienos. Dokumentai priimami Pagėgių savivaldybės administracijoje, adresu Vilniaus g. 11, Pagėgiai, 99288.

    Dėl detalesnės informacijos galima kreiptis į Pagėgių savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėją Virginiją Sirvidienę telefonu 0 441 57 367 arba el. paštu, nurodytu savivaldybės pranešime.

  • Erasmus+ Alytaus rajone: kaip menas padeda įtraukti SUP mokinius ir ką parsivežė partneriai

    Erasmus+ Alytaus rajone: kaip menas padeda įtraukti SUP mokinius ir ką parsivežė partneriai

    Alytaus rajono savivaldybėje surengtas tarptautinio Erasmus+ projekto Inclusion of Special Education Students through Art dalyvių susitikimas. Į Daugų Vlado Mirono gimnazijos vykdomą iniciatyvą atvyko partneriai iš Ispanijos ir Turkijos.

    Projekto kryptis aiški: didinti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įsitraukimą per menines veiklas. Praktikoje tai reiškia šokio, muzikos ir teatro užsiėmimus, kurie padeda mokiniams lengviau išreikšti emocijas ir įsitraukti į bendras veiklas klasėje.

    „Mums svarbu, kad mokyklose būtų kuriama aplinka, kurioje kiekvienas mokinys galėtų augti, mokytis ir būti savimi. Ypač džiugu, kad šiame projekte įtrauktis stiprinama per meną“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės vicemeras Aurimas Truncė.

    Ko siekiama mokyklose

    Projekto komandos teigimu, menas pasirenkamas ne atsitiktinai: kūrybinės veiklos dažnai sumažina baimę suklysti, o tai ypač svarbu mokiniams, kuriems reikia daugiau laiko ar kitokių mokymo metodų. Tokios veiklos ugdo tarpasmeninio bendravimo kompetencijas ir stiprina savivertę, nes mokinys gali atsiskleisti per judesį, garsą ar vaidmenį.

    Lygiagrečiai daug dėmesio skiriama pedagogų kompetencijoms, ypač dirbant su įtraukiojo ugdymo metodais. Susitikime aptarti praktiniai būdai, kaip pritaikyti veiklas skirtingų poreikių mokiniams, kad dalyvavimas būtų realus, o ne formalus.

    Patirtys iš Ispanijos ir Turkijos

    Vizito metu svečiai supažindinti su Alytaus rajono švietimo sistema, gimnazijos ugdymo organizavimu ir pagalbos mokiniui priemonėmis. Partneriai dalijosi savo šalių patirtimis, kurios dažniausiai remiasi komandiniu darbu tarp mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir tėvų.

    Tokiuose Erasmus+ vizituose svarbus ir metodų palyginimas: kas veikia didesnėse mokyklose, kas geriau tinka mažesnėms bendruomenėms, kaip užtikrinamas mokinių saugumas ir emocinė gerovė. Susitikimuose taip pat aptariama, kaip vertinti pažangą, kai tikslas yra ne tik akademinis rezultatas, bet ir socialiniai įgūdžiai.

    „Erasmus+ programa yra kur kas daugiau nei sukurtos ir įgyvendintos veiklos. Tai galimybė mokytis vieniems iš kitų ir kartu ieškoti atsakymų į šiandienos švietimo iššūkius“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė.

    Kas bus sukurta projekto pabaigoje

    Vienas svarbiausių planuojamų rezultatų – skaitmeninis inovatyvių ugdymo priemonių rinkinys pedagogams, dirbantiems su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Numatyta, kad priemonės apims pritaikomas užduotis ir veiklų scenarijus, kuriuos galima taikyti tiek pamokose, tiek neformaliojo ugdymo metu.

    Tikimasi, kad projekto poveikį pajus visa gimnazijos bendruomenė: mokiniai turės daugiau būdų įsitraukti, mokytojai gaus praktiškų metodinių sprendimų, o tarptautinis bendradarbiavimas taps paskata tęsti įtraukiojo ugdymo stiprinimą ir po projekto pabaigos.

  • Kaišiadorys startuoja su 555 860 eurų projektu: kokią pagalbą gaus SUP vaikai ir jų šeimos?

    Kaišiadorys startuoja su 555 860 eurų projektu: kokią pagalbą gaus SUP vaikai ir jų šeimos?

    Kaišiadorių rajono savivaldybė pradeda įgyvendinti projektą, skirtą specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintiems vaikams ir jų šeimoms. Numatyta stiprinti koordinuotai teikiamą švietimo pagalbą, socialines paslaugas ir sveikatos priežiūrą, kad pagalba būtų lengviau pasiekiama vienoje sistemoje.

    2025 metų gruodžio 11 dieną savivaldybės administracija pasirašė projekto įgyvendinimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Projekto vertė siekia 555 860,57 eurų, o finansavimą sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, bendrasis finansavimas ir savivaldybės įnašas.

    Kaip veiks daugiapakopis modelis?

    Projektas įgyvendinamas pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pažangos priemonę, skirtą įtraukiajam švietimui. Pagrindinė idėja – diegti daugiapakopį pagalbos modelį, kai vaiko poreikiai įvertinami kompleksiškai, o pagalba teikiama nuosekliai, pasitelkiant skirtingų sričių specialistus.

    Savivaldybė pabrėžia, kad toks modelis turėtų padėti efektyviau panaudoti turimus išteklius ir greičiau suteikti tikslinę pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia. Praktikoje tai reiškia ne pavienes paslaugas, o suderintą ugdymo, socialinės ir sveikatos pagalbos paketą.

    Kokios veiklos numatytos vaikams ir tėvams?

    Numatomos įvairios kompleksinės priemonės, pritaikytos pagal individualius vaikų poreikius. Tarp jų – ne trumpesni kaip 3 mėnesių trukmės terapinio pobūdžio dailės ir arba muzikos užsiėmimai, sporto veiklos bei socializacijos užsiėmimai.

    Taip pat planuojama švietimo pagalbos specialistų pagalba, mokymai ir edukacijos tėvams bei su vaikais dirbantiems specialistams, socializacijos stovyklos vaikams ir kitos fizinio aktyvumo, sveikos gyvensenos bei saviraiškos veiklos. Skelbiama, kad koordinuotą pagalbą projekto metu turėtų gauti daugiau kaip 150 SUP vaikų.

    Partneriai, terminai ir kaip prisijungti

    Projekte dalyvauja keli partneriai, tarp jų – Kaišiadorių pedagoginė psichologinė tarnyba, Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Kaišiadorių švietimo ir sporto centras, Kaišiadorių socialinių paslaugų centras, Kaišiadorių šventosios Faustinos ugdymo centras, VšĮ „Gyvensenos visetas“, Kaišiadorių kultūros centras ir Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla.

    Projekto trukmė numatyta iki 2028 metų gruodžio 31 dienos. Savivaldybė kviečia šeimas, auginančias SUP turinčius vaikus, teikti prašymus dalyvauti projekto veiklose Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai.

    „Kviečiame šeimas, auginančias specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus, prisijungti prie šio projekto veiklų ir pasinaudoti numatytomis paslaugomis“, – sakė projekto vadovė Nijolė Butrimavičienė.

    Skelbiama, kad paslaugas teiks licencijuoti specialistai, turintys patirties dirbant su vaikais. Dėl detalesnės informacijos savivaldybė nurodo kreiptis į projekto vadovę Nijolę Butrimavičienę, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorę.