CP v2

Tag: Specialiosios žemės naudojimo sąlygos

  • Varkališkių piliakalnių duomenys atnaujinti registre: aiškesnės ribos ir naujos apsaugos sąlygos

    Varkališkių piliakalnių duomenys atnaujinti registre: aiškesnės ribos ir naujos apsaugos sąlygos

    Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sprendimu patikslinti dviejų Kaišiadorių rajone esančių objektų duomenys Kultūros vertybių registre. Atnaujinimai palietė Varkališkių piliakalnį su priešpiliu ir gyvenviete bei Varkališkių piliakalnį II, esančius Kruonio seniūnijoje, Visginų kaime.

    Kaip nurodoma, 2026 metų balandžio 15 dieną ketvirtoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patvirtino aktus, kuriais patikslintos šių objektų vertingosios savybės ir nustatyti nacionaliniai reikšmingumo lygmenys. Tokie pakeitimai paprastai reiškia tikslesnį objekto vertės apibrėžimą ir aiškesnį pagrindą jo apsaugai bei tvarkybos reikalavimams.

    Kas pasikeitė registre?

    Atnaujinant duomenis buvo patikslintos apibrėžtos teritorijų ribos ir nustatytas bendras abiejų objektų vizualinės apsaugos pozonis. Vizualinės apsaugos pozonis yra teritorija, kurioje siekiama išsaugoti paveldo objekto aplinkos vaizdą ir panoramas, todėl jo ribos tiesiogiai susijusios su galimais statybų, infrastruktūros ar žemės naudojimo sprendimais.

    Šie patikslinimai svarbūs ir dėl praktinių pasekmių: žemės savininkams, vystytojams bei savivaldybės planuotojams lengviau suprasti, kur tiksliai taikomi papildomi reikalavimai. Tikslesnės ribos padeda mažinti ginčų riziką, kai vertinamos planuojamos veiklos poveikis paveldo objektui ar jo aplinkai.

    Kam bus taikomi specialieji reikalavimai?

    Nurodoma, kad piliakalnių teritorijoms ir vizualinės apsaugos pozoniui taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio reikalavimai. Tai reiškia, kad atitinkamose zonose gali būti taikomi papildomi apribojimai ar derinimo procedūros, susijusios su statybomis, žemės darbais, kraštovaizdžio keitimu ar kita veikla.

    Po patikslinimo į vizualinės apsaugos pozonį patenka mažesnės žemės sklypų unikalūs numeriai 4905-0001-0134 ir 4905-0001-0131 dalys. Tuo pačiu pažymima, kad sklypai unikalūs numeriai 4928-0003-0086, 4905-0001-0199, 4400-0148-3716, 4905-0001-0186 ir 4400-1109-0506 į vizualinės apsaugos pozonį nebepatenka, todėl jiems minėto įstatymo reikalavimai nebetaikomi.

    Kodėl tokie patikslinimai svarbūs?

    Piliakalniai Lietuvoje laikomi vienais reikšmingiausių archeologinio paveldo objektų, o jų apsauga apima ne tik patį reljefą ar archeologinį sluoksnį, bet ir aplinkinį kraštovaizdį. Dėl to vizualinės apsaugos zonų ribos yra jautrus klausimas, nes jos gali turėti įtakos žemės sklypų naudojimui, planavimo dokumentams ir investiciniams sprendimams.

    Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, todėl su atnaujinta informacija galima susipažinti oficialiose valstybės informacinėse sistemose. Praktikoje tai leidžia iš anksto įsivertinti, ar planuojama veikla patenka į paveldo apsaugos reguliavimo lauką, ir laiku pasiruošti reikalingiems derinimams.

  • Kelmės rajone patikslintos kapinyno ir piliakalnių ribos: ką tai keičia žemės savininkams

    Kelmės rajone patikslintos kapinyno ir piliakalnių ribos: ką tai keičia žemės savininkams

    Kas nuspręsta ir kodėl

    Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2026 metais patikslino kelių Kelmės rajone esančių saugomų objektų teritorijų ir apsaugos zonų ribas. Tokie sprendimai paprastai priimami tikslinant registro duomenis, remiantis papildomais tyrimais, kartografiniais patikslinimais ir vertingųjų savybių vertinimu.

    Patikslinimai svarbūs ne tik paveldo apsaugai, bet ir žemės sklypų savininkams, nes nuo ribų priklauso, ar sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tai gali lemti, kokie statybos, kasimo ar žemės tvarkymo darbai leidžiami ir kada reikia derinimų su paveldosauga.

    Junkilų kapinynas: daliai sklypų sąlygos įsigalioja, daliai nebegalioja

    Vertinimo tarybos aktu patikslintos Junkilų kapinyno teritorijos ribos, apibrėžtas apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis, nustatytos vertingosios savybės bei jų pobūdis. Objektui nustatytas nacionalinis reikšmingumo lygmuo, todėl jam taikomi griežtesni apsaugos principai.

    Vienas iš nurodytų sklypų (unikalus Nr. 4400-1134-6208) patenka į kapinyno teritoriją, todėl jam taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje numatytos sąlygos. Kitas sklypas (unikalus Nr. 4400-1134-2942) po patikslinimo į teritoriją nebepatenka, todėl jam tos pačios sąlygos nebetaikomos.

    Šilgalio ir Bukantiškės piliakalniai: ribos ir pozoniai perskaičiuoti

    Taip pat patikslintos Šilgalio piliakalnio, vadinamo Pilike, teritorijos ribos ir vertingosios savybės, įvertinant archeologinį, mitologinį ir kraštovaizdžio pobūdį. Nurodyta, kad vienas sklypas (unikalus Nr. 4400-2795-5528) po patikslinimo į piliakalnio teritoriją nebepatenka, todėl specialiosios sąlygos jam nebetaikomos.

    Bukantiškės, Piltinės piliakalniui, vadinamam Piliakalniu, be teritorijos ribų patikslinimo apibrėžtas ir vizualinės apsaugos pozonis. Sklypas (unikalus Nr. 5420-0001-0004) patenka į vizualinės apsaugos pozonį, todėl jam taikomos įstatyme numatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

    Bumbulių įtvirtinimas: dalis sklypų patenka, dalis išbraukiama

    Bumbulių senovės gynybinio įtvirtinimo, vadinamo Daugvierės kalnu, atveju patikslintos teritorijos ir vizualinės apsaugos pozonio ribos, įvardytos vertingosios savybės ir jų pobūdis. Objektui taip pat nustatytas nacionalinis reikšmingumo lygmuo, o tai reiškia, kad sprendimai dėl darbų tokiose teritorijose vertinami ypač atsargiai.

    Į nurodytą teritoriją patenka sklypas (unikalus Nr. 5484-0002-0096), o į vizualinės apsaugos pozonį patenka sklypai (unikalūs Nr. 5484-0002-0096 ir 5484-0002-0181), todėl jiems taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Kiti išvardyti sklypai po patikslinimo į vizualinės apsaugos pozonį nebepatenka, todėl jiems įstatymo 60 straipsnio reikalavimai nebetaikomi.

    Patikslintų ribų praktinis poveikis dažniausiai pasireiškia per reikalavimą iš anksto derinti žemės judinimo, statybos, inžinerinių tinklų ar kraštovaizdžio tvarkymo darbus. Jei dėl taikomų apribojimų patiriami nuostoliai, įstatymai numato galimybę kreiptis dėl kompensacijos pagal nustatytą tvarką.

    Aktualius duomenis apie konkretaus objekto ribas ir apsaugos zonas gyventojai gali pasitikrinti Kultūros vertybių registre ir Lietuvos erdvinės informacijos portale. Prieš planuojant darbus sklype, kuris patenka į paveldo teritoriją ar jos apsaugos zoną, praktikoje rekomenduojama iš anksto įsivertinti, ar reikalingi papildomi leidimai ir derinimai.

  • Jokavų piliakalnis Kauno rajone įrašytas į registrą: nustatytos ribos, vertingosios savybės ir apsauga

    Sprendimas dėl apsaugos statuso

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patvirtino sprendimą suteikti apsaugą Jokavų piliakalniui Kauno rajone. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu piliakalniui nustatytos vertingosios savybės, priskirtas nacionalinis reikšmingumo lygmuo ir apibrėžtos teritorijos ribos.

    Šis sprendimas reiškia, kad objektas oficialiai įtraukiamas į valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių sistemą, o jo tvarkymui ir naudojimui taikomi aiškiai apibrėžti reikalavimai. Kartu tai suteikia daugiau teisinio aiškumo tiek paveldosaugai, tiek žemės savininkams ir naudotojams.

    Ką praktiškai keičia įrašymas į registrą?

    Jokavų piliakalnio ir jo teritorijos apsaugai taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimai, kurie nustato apribojimus veiklai kultūros paveldo teritorijose. Tokie apribojimai paprastai apima žemės darbų, statybų, reljefo keitimo ar kitų intervencijų derinimą, kad nebūtų pažeistos vertingosios savybės.

    Sprendime nurodyta, kad į apibrėžtą teritoriją patenka konkretūs žemės sklypai ir jų dalys, taip pat valstybinės žemės plotai, kuriuose žemės sklypai gali būti nesuformuoti. Būtent teritorijos ribų nustatymas yra vienas svarbiausių praktinių elementų, nes jis leidžia tiksliai identifikuoti, kur ir kokios sąlygos galioja.

    Kur rasti oficialią informaciją ir ką daryti dėl kompensacijų?

    Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, todėl aktualią informaciją apie Jokavų piliakalnį galima pasitikrinti registre. Teritorijų ribos ir erdviniai duomenys taip pat skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portale, kuris naudojamas žemėlapiniams duomenims peržiūrėti.

    Jeigu dėl taikomų apribojimų patiriami nuostoliai, galima teikti prašymą dėl kompensacijos Kultūros paveldo departamentui. Prašymai priimami departamento nurodytais kontaktais, o vertinant kiekvieną atvejį paprastai tikrinama, ar nuostoliai tiesiogiai susiję su paveldosauginių reikalavimų taikymu.

  • Utenos senojo miesto archeologinė vietovė: patikslintos ribos ir ką tai keičia sklypų savininkams

    Kas nuspręsta ir kodėl

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos informuoja, kad 2026 metais buvo patikslinti Utenos senojo miesto archeologinės vietovės apskaitos duomenys Kultūros vertybių registre. Sprendimą patvirtino Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, nustačiusi vertingąsias savybes ir atnaujinusi teritorijos ribas.

    Patikslinime įtvirtinta, kad vietovei aktualūs archeologinis, istorinis ir memorialinis vertingųjų savybių pobūdžiai, o reikšmingumo lygmuo įvardytas kaip regioninis. Praktikoje tai reiškia aiškesnį teisinį režimą ir tikslesnį atsakymą, kuriems sklypams taikomi paveldosaugos reikalavimai.

    Kuriems sklypams keičiasi sąlygos

    Pagal paskelbtą informaciją, dalis sklypų po ribų patikslinimo nebepatenka į Utenos senojo miesto archeologinę vietovę, todėl jiems nebebus taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio reikalavimai. Tai aktualu savininkams, planuojantiems statybą, rekonstrukciją ar kitus žemės tvarkymo darbus.

    Tuo pačiu nurodoma, kad sklypams, kurie ir toliau patenka į archeologinės vietovės ribas, galios ne tik minėto įstatymo 60 straipsnio reikalavimai, bet ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme numatyti įsipareigojimai. Tokiais atvejais dažniausiai prireikia papildomų derinimų, o kai kuriais atvejais ir archeologinių tyrimų, jei planuojami darbai gali paveikti kultūrinį sluoksnį.

    Kompensacijos ir kur kreiptis

    Kultūros paveldo departamentas pažymi, kad prašymai išmokėti kompensaciją dėl nuostolių, patirtų taikant nustatytus apribojimus, teikiami pačiam Departamentui. Kreipimuose svarbu aiškiai pagrįsti ryšį tarp taikomų apribojimų ir patirtų nuostolių bei pateikti reikiamus dokumentus.

    Konsultacijos dėl kompensacijų teikiamos Kultūros paveldo programų skyriaus specialistų nurodytais kontaktais. Taip pat primenama, kad Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, o informaciją apie ribas ir teritorijas galima pasitikrinti tiek Kultūros vertybių registre, tiek Lietuvos erdvinės informacijos portale.

    Gyventojams ir sklypų savininkams, planuojantiems bet kokius darbus senamiesčio ar jo prieigų teritorijose, verta pirmiausia pasitikrinti atnaujintas ribas ir taikomą režimą. Tai leidžia išvengti situacijų, kai darbai sustabdomi dėl neįvertintų paveldosaugos reikalavimų ar neteisingai pritaikytų apribojimų.

  • Nauji natūralių pievų ir pelkių žemėlapių pakeitimai: ką svarbu žinoti sklypų savininkams

    Nauji natūralių pievų ir pelkių žemėlapių pakeitimai: ką svarbu žinoti sklypų savininkams

    Kas parengta ir kada bus tvirtinama

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimų projektą. Pakeitimus planuojama tvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos.

    Šie žemėlapiai nustato teritorijas, kuriose taikomi papildomi ūkinės veiklos ribojimai ar reikalavimai, skirti saugoti vertingas buveines. Pirminiai žemėlapiai patvirtinti 2023 metų pabaigoje ir apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų.

    Kaip keičiasi duomenys ir kada jie įsigalios

    Šiuo metu viešinami tik planuojami žemėlapių pakeitimai, o ne visas žemėlapio turinys, todėl svarbu vertinti būtent naujai pažymėtas ar koreguojamas ribas. Pakeitimai rengiami VSTT iniciatyva, atsiradus pagrįstoms aplinkybėms, taip pat įvertinus suinteresuotų asmenų pateiktą informaciją.

    Patvirtinus pakeitimus, duomenys bus perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o įrašai registre bus tikslinami įstatymų nustatyta tvarka. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos naujai nustatytose ar pakeistose teritorijose pradedamos taikyti nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.

    Jeigu teritorija iš žemėlapio išbraukiama, atitinkamos specialiosios sąlygos nebegalioja nuo išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro dienos. VSTT pabrėžia, kad žemėlapių tikslinimas yra tęstinis procesas, nes gamtinė situacija keičiasi, o ribos gali kisti dėl natūralių buveinių susiformavimo ar išnykimo.

    Ką tai reiškia ūkininkavimui ir kokie ribojimai galioja

    Natūralių pievų ir ganyklų teritorijose, kaip numato specialiosios sąlygos, negalima tokių plotų suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. Taip pat draudžiama kitais būdais keisti žolynų būklę ir sudėtį, išskyrus atvejus, kai atliekami darbai, palaikantys pievų būklę.

    Leistina ir rekomenduojama veikla, padedanti išlaikyti natūralias pievas, yra reguliarus šienavimas arba ganymas, taip pat sumedėjusios augmenijos šalinimas ar retinimas. VSTT atkreipia dėmesį, kad tvarkant sumedėjusią augaliją būtina įvertinti saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus.

    Pelkėse ir šaltinynuose draudžiama vykdyti sausinimo darbus, keisti šaltinynų hidrologinį režimą ar ardyti pelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka atliktas poveikio aplinkai vertinimas leidžia planuojamą veiklą. Taip pat draudžiama pelkes ir šaltinynus paversti ariamąja žeme, miško naudmenomis ar užsodinti želdiniais.

    Tuo pačiu tokiose teritorijose gali būti leidžiama šienauti ir šalinti arba retinti medžius bei krūmus, jei darbai nesuardo pelkių augalinės dangos ir neprieštarauja saugomų rūšių ar buveinių apsaugos tikslams. Kai kuriose šlapynių ir žemapelkių vietose, kurios įtrauktos į šias teritorijas, gali būti galimas ekstensyvus ganymas.

    VSTT pabrėžia, kad tiek natūralių pievų ir ganyklų, tiek pelkių ir šaltinynų teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jei ji neprieštarauja specialiosioms sąlygoms. Tokiais atvejais taip pat išlieka galimybės pretenduoti į atitinkamas išmokas, jei laikomasi nustatytų reikalavimų.

    Žemės sklypų savininkai ir jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus dėl žemėlapių tikslinimo, nurodydami sklypo unikalų numerį ir motyvus, kodėl ribos turėtų būti keičiamas. Prašymus priima VSTT, kuri konsultacijas teikia telefonu ir elektroniniu paštu.

  • Keičiamas natūralių pievų ir pelkių žemėlapis: ką tai reiškia sklypų savininkams iki 2026 metų

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimo projektą. Šiuos pakeitimus planuojama patvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos.

    Pirmieji šių teritorijų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metų pabaigoje, o vėliau detalizuoti VSTT direktoriaus 2023 metų rugsėjo 21 dieną įsakymu. Tuomet žemėlapiuose buvo sužymėta apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų.

    Kas ir kodėl keičiama

    Šiuo metu viešinami ne visi žemėlapiai, o būtent pakeitimų projektai, kuriuose pažymima, kur teritorijos būtų įtraukiamos, tikslinamos arba išbraukiamos. VSTT nurodo, kad pakeitimai rengiami jos iniciatyva, atsiradus pagrįstoms aplinkybėms, taip pat įvertinus suinteresuotų asmenų pranešimus.

    Pats tikslinimas neturi vienkartinio galutinio termino, nes gamtinė situacija kinta: pievos gali užželti krūmais, šlapynės išdžiūti ar, priešingai, atsikurti, o ribos gali pasislinkti dėl natūralių procesų ar tikslinant duomenis. Praktikoje tai reiškia, kad žemėlapių korekcijos gali būti vykdomos ir ateityje, kai atsiranda naujos informacijos.

    Kada įsigalios naujos sąlygos

    Patvirtinus naujausius pakeitimus, informacija bus perduota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos naujai nustatytose ar pakoreguotose teritorijose pradeda galioti nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.

    Tuo metu teritorijose, kurios išbraukiamos iš žemėlapio, specialiosios sąlygos nustoja galioti nuo išregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Dėl to sklypų savininkams svarbiausia sekti ne tik projekto viešinimą, bet ir registravimo faktą registre.

    Ką svarbu žinoti sklypų savininkams

    Natūraliose pievose ir ganyklose taikomi ribojimai yra susiję su jų būklės išsaugojimu: paprastai draudžiama suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, apželdinti ar įveisti mišką, jeigu tai pakeistų pievos žolynų sudėtį ir būklę. Kartu leidžiama ir dažnai rekomenduojama pievas prižiūrėti šienaujant ar ganant, taip pat šalinti sumedėjusią augmeniją, kai tai daroma nepažeidžiant kitų aplinkosauginių reikalavimų.

    Pelkėse ir šaltinynuose ribojimai paprastai griežtesni, nes siekiama išsaugoti hidrologinį režimą ir jautrias buveines: draudžiami sausinimo darbai ar veiksmai, keičiantys vandens režimą, taip pat pelkių pavertimas ariama žeme ar miško naudmenomis. Vis dėlto tam tikrais atvejais leidžiama šienauti ar retinti krūmus ir medžius, jeigu tai neardo augalinės dangos ir neprieštarauja saugomų rūšių ar buveinių apsaugos tikslams.

    VSTT atkreipia dėmesį, kad tiek natūralių pievų ir ganyklų, tiek pelkių ir šaltinynų teritorijose galima vykdyti žemės ūkio veiklą, jei ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms. Tai aktualu ūkininkams, nes, laikantis reikalavimų, galima deklaruoti plotus ir pretenduoti į paramą, susijusią su aplinką tausojančiais ūkininkavimo būdais.

    Sklypų savininkai ir jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti jau patvirtintus žemėlapius. Prašyme paprastai reikia nurodyti sklypo unikalų numerį, atstovavimo pagrindą ir aiškius argumentus, kodėl teritorija turėtų būti įtraukta, patikslinta arba išbraukta.

  • Nauji natūralių pievų ir pelkių žemėlapių pakeitimai: ką būtina pasitikrinti savo sklype iki 2026 metų?

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimo projektą. Pakeitimus planuojama patvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos.

    Šie žemėlapiai yra svarbūs žemės savininkams ir ūkininkams, nes nuo jų priklauso, kokie veiklos apribojimai taikomi konkrečioms teritorijoms. Patvirtinti pakeitimai vėliau perduodami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o specialiosios sąlygos pradeda galioti nuo jų įregistravimo NTR dienos.

    Kas ir kodėl keičiama

    Pirminiai natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metų pabaigoje. Tuomet jie apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų.

    VSTT nurodo, kad žemėlapiai tikslinami institucijos iniciatyva, atsiradus pagrįstoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų pranešimus. Pokyčius lemia ir natūrali gamtinė dinamika, kai buveinės susiformuoja, kinta arba išnyksta, o jų ribos pasislenka.

    Teisinis pagrindas yra Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir žemėlapių rengimo bei tvirtinimo tvarka. Praktikoje tai reiškia, kad ribų tikslinimas nėra vienkartinis sprendimas, o nuolat atnaujinamas procesas.

    Kada apribojimai pradeda galioti

    Naujai nustatytose arba pakeistose teritorijose specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Tuo tarpu panaikinamose teritorijose apribojimai nebegalioja nuo išregistravimo iš NTR dienos.

    Toks mechanizmas svarbus planuojantiems darbus sklype: vien projekto viešinimas savaime dar nereiškia, kad ribos jau įsigaliojo. Vis dėlto, jei sklypas patenka į viešinamus pakeitimus, verta įsivertinti galimą poveikį planams ir konsultuotis iš anksto.

    Kokie pagrindiniai draudimai taikomi

    Natūraliose pievose ir ganyklose iš esmės draudžiama jas suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais, įveisti mišką arba kitaip keisti žolynų būklę ir sudėtį. Kartu pabrėžiama, kad pievų ir ganyklų palaikymui reikalinga veikla, tokia kaip reguliarus šienavimas ar ganymas, dažnai yra ne tik leidžiama, bet ir rekomenduojama.

    VSTT atkreipia dėmesį ir į Europos Bendrijos svarbos buveines, kuriose sumedėjusi augmenija turi būti tvarkoma taip, kad būtų užtikrintas buveinių ilgalaikis išlikimas ir gera būklė. Natūralias pievas ir ganyklas taip pat leidžiama aptverti, jei veikla neprieštarauja taikomiems reikalavimams.

    Pelkėse ir šaltinynuose draudimai susiję pirmiausia su hidrologiniu režimu ir augaline danga. Draudžiama vykdyti sausinimo darbus, keisti šaltinynų hidrologinį režimą, ardyti pelkių augalinę dangą, taip pat pelkes paversti ariamąja žeme, miško naudmenomis ar užsodinti želdiniais.

    Kartu numatytos ir išimtys, kai tam tikra veikla galima, jei teisės aktų nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai. Kai kuriose žemapelkėse ir šlapynėse, įtrauktose į pelkių ir šaltinynų teritorijas, gali būti leidžiamas ekstensyvus ganymas.

    „Žemėlapių tikslinimas neturi galutinio termino, nes jis priklauso nuo kintančios gamtinės situacijos ir teisinio reguliavimo pokyčių“, – nurodo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

    Žemės sklypų savininkai ar jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti žemėlapius. Prašymuose paprastai prašoma nurodyti sklypo unikalų numerį, atstovavimo pagrindą ir argumentus, kodėl ribos turėtų būti koreguojamos.

    VSTT taip pat pabrėžia, kad natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jeigu ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, ir pretenduoti į atitinkamas išmokas. Konkrečios galimybės priklauso nuo taikomo režimo ir pasirinktų ūkininkavimo priemonių.

    Gyventojams, planuojantiems ūkinius darbus ar investicijas, svarbiausia yra laiku pasitikrinti, ar sklypas nepatenka į viešinamus pakeitimus, ir įvertinti, ar planuojama veikla atitinka nustatytus apribojimus. Tai leidžia išvengti situacijų, kai darbai sustabdomi dėl vėliau paaiškėjusio specialiojo režimo.

  • Keičiamas natūralių pievų ir pelkių žemėlapių projektas: kur tikrinti sklypą ir kas keisis NTR

    Keičiamas natūralių pievų ir pelkių žemėlapių projektas: kur tikrinti sklypą ir kas keisis NTR

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimų projektą. Numatyta, kad pakeitimų paketas galėtų būti patvirtintas iki 2026 metų birželio pabaigos.

    Šie žemėlapiai nustato teritorijas, kuriose taikomi papildomi apribojimai žemės naudojimui, todėl pokyčiai aktualūs sklypų savininkams, ūkininkams ir planuojantiems statybas ar kitą veiklą. Patvirtinus pakeitimus, informacija bus perduota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o specialiosios sąlygos įsigalios nuo jų įregistravimo NTR dienos.

    Kas ir kodėl tikslinama?

    Pirminiai natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų teritorijų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metų pabaigoje. Tuomet jie apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų.

    VSTT pabrėžia, kad tikslinimas vyksta nuolat, nes kinta gamtinė situacija ir teritorijų ribos: vienur buveinės susiformuoja, kitur sunyksta, o kai kur pasikeičia jų būklė. Pakeitimai rengiami ir gavus suinteresuotų asmenų pranešimų bei įvertinus pagrįstas aplinkybes, o darbai vykdomi pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ir žemėlapių rengimo bei tvirtinimo tvarką.

    Kur tikrinti, ar pokyčiai palies jūsų sklypą?

    VSTT viešina būtent žemėlapių pakeitimus, o ne visą jau patvirtintą sluoksnį. Sklypą galima rasti įvedus unikalų sklypo numerį paieškoje, o planuojami pakeitimai paprastai pažymimi atskirais sutartiniais ženklais.

    Svarbu įvertinti, kad viešinami pakeitimai gali būti tvirtinami ne anksčiau kaip po 20 darbo dienų nuo paskelbimo. Tai reiškia, jog iki patvirtinimo jie dar nėra galutiniai, tačiau leidžia iš anksto įsivertinti galimas pasekmes planuojamai veiklai.

    Kokie ribojimai taikomi natūralioms pievoms ir pelkėms?

    Natūraliose pievose ir ganyklose draudžiama keisti žolynų būklę taip, kad buveinė būtų pažeista, pavyzdžiui, suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas ar užsodinti želdiniais. Kita vertus, įprasta priežiūra, reikalinga pievoms išlaikyti, paprastai yra ne tik leidžiama, bet ir rekomenduojama, ypač kai ji padeda stabdyti užžėlimą krūmais.

    Pelkėse ir šaltinynuose taikomi griežtesni hidrologinio režimo apsaugos reikalavimai: draudžiami sausinimo darbai ir veiksmai, galintys pakeisti vandens režimą ar suardyti augalinę dangą, taip pat pelkių pavertimas ariama žeme ar miško naudmenomis. Kai kuriais atvejais leidžiama šienauti ar šalinti krūmus, jei darbai nesuardo pelkės augalinės dangos ir neprieštarauja saugomų rūšių bei buveinių apsaugos tikslams.

    VSTT atkreipia dėmesį, kad šiose teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jei ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms. Praktikoje tai reiškia, kad daugeliu atvejų prioritetas teikiamas ekstensyviam tvarkymui, o konkrečios galimybės priklauso nuo teritorijos tipo ir nustatytų apribojimų.

    Žemės sklypų savininkai ir jų atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti patvirtintus žemėlapius. Prašyme svarbu nurodyti sklypo unikalų numerį, atstovavimo pagrindą ir aiškiai išdėstyti argumentus, kodėl ribos ar priskyrimas turėtų būti koreguojami.

  • Keičiami natūralių pievų ir pelkių žemėlapiai: ką būtina pasitikrinti savo sklype iki 2026 metų

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimo projektą. Šiuos pakeitimus planuojama patvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos, o daliai sklypų tai gali reikšti naujus ribojimus arba, priešingai, jų panaikinimą.

    Pirminiai šių teritorijų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metais ir apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų. Tarnyba pabrėžia, kad žemėlapiai tikslinami atsiradus pagrįstoms aplinkybėms ir įvertinus suinteresuotų asmenų pranešimus, todėl ribos gali keistis ir vėliau.

    Kas pasikeis po patvirtinimo?

    Patvirtinus pakeitimus, duomenys bus perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o specialiosios žemės naudojimo sąlygos pradės galioti nuo jų įregistravimo registre dienos. Jei teritorija iš žemėlapio bus išbraukta, atitinkami ribojimai nebegalios nuo išregistravimo dienos.

    Praktikoje tai reiškia, kad sklypo savininkams svarbu sekti ne tik viešinamus projektinius pakeitimus, bet ir registravimo momentą. Būtent registras tampa atskaitos tašku, nuo kada ribojimai taikomi teisiškai ir gali turėti įtakos planuojamiems darbams ar sandoriams.

    Kokie pagrindiniai ribojimai taikomi?

    Natūralių pievų ir ganyklų teritorijose draudžiama suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais, įveisti mišką ar kitaip keisti žolynų būklę. Išimtys numatytos tikslinėms tvarkymo priemonėms, pavyzdžiui, krūmų šalinimui, invazinių rūšių naikinimui, ganymui ar šienavimui.

    Pelkėse ir šaltinynuose draudžiama vykdyti sausinimo darbus, keisti hidrologinį režimą ar ardyti augalinę dangą, taip pat paversti pelkę ar šaltinyną ariamąja žeme, miško naudmenomis ar užsodinti želdiniais. Kai kuriais atvejais leidžiama šienauti ar retinti medžius ir krūmus, jei darbai nesuardo pelkės dangos ir neprieštarauja saugomų rūšių bei buveinių apsaugos tikslams.

    Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad tokiose teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jeigu ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, ir pretenduoti į atitinkamas išmokas. Tai ypač aktualu ūkininkams, planuojantiems šienavimo ar ekstensyvaus ganymo veiklas, kurios dažnu atveju laikomos palankiomis buveinių būklei palaikyti.

    Kaip savininkams pasitikrinti ir teikti prašymus?

    Viešinami būtent žemėlapių pakeitimų projektai, o sklypo paieškai paprastai naudojamas unikalus sklypo numeris. Projektiniai pakeitimai gali būti patvirtinti ne anksčiau kaip po 20 darbo dienų nuo paskelbimo, todėl tai yra laikotarpis, kai verta įvertinti, ar pakeitimas paliečia jūsų sklypą.

    Žemės sklypų savininkai arba jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti tiek natūralių pievų ir ganyklų, tiek pelkių ir šaltinynų žemėlapius. Prašyme turėtų būti nurodytas sklypo unikalus numeris, atstovavimo pagrindas ir aiškūs argumentai, kodėl ribos turėtų būti keičiamos.

    Žemėlapių tikslinimas neturi galutinio termino ir gali vykti nuolat, nes gamtinė situacija kinta: buveinės susiformuoja, nyksta arba pasislenka jų ribos. Dėl to savininkams, planuojantiems melioracijos, želdinimo ar žemės dirbimo darbus, svarbu reguliariai pasitikrinti sklypo statusą ir įsitikinti, kad planuojama veikla neprieštarauja galiojančioms sąlygoms.

  • Ukmergės rajone atnaujinamas 110 kV tinklų apsaugos zonų planas: kas keisis sklypų savininkams

    Energetikos ministerijai pateiktas tvirtinti Aukštos įtampos 110 kV elektros perdavimo tinklų, esančių Ukmergės rajono savivaldybėje, apsaugos zonų teritorijų plano dalies pakeitimo planas. Dokumentu tikslinami sprendiniai, susiję su infrastruktūros apsauga ir specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

    Plano iniciatorius yra „Litgrid“ AB, o plano rengėjas – VĮ Registrų centras. Pakeitimai rengiami vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu bei Energetikos ministro patvirtinta apsaugos zonų planų rengimo ir tvirtinimo tvarka.

    Koks pakeitimo tikslas?

    Pagrindinis tikslas – papildyti planą nurodant kitus inžinerinės infrastruktūros objektus, reikalingus elektros perdavimo tinklų veikimui užtikrinti. Konkrečiai kalbama apie elektroninių ryšių tinklų ir elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, kurie aptarnauja arba lydi elektros perdavimo linijas.

    Tokiems objektams plane numatoma nustatyti apsaugos zonas. Praktikoje tai reiškia aiškiau apibrėžtas teritorijas, kuriose gali galioti papildomi apribojimai statybai, kasinėjimo darbams, želdinių sodinimui ar kitiems veiksmams, galintiems paveikti tinklų saugą ir patikimumą.

    Ką verta žinoti žemės savininkams?

    Specialiosios žemės naudojimo sąlygos paprastai įsigalioja tada, kai apsaugos zonos yra nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruojamos. Tokie apribojimai dažniausiai yra susiję ne su nuosavybės teise, o su leidžiamų veiklų apimtimi konkrečioje teritorijos dalyje.

    Jei sklypas patenka į atnaujinamą apsaugos zoną, aktualiausia iš anksto įsivertinti planuojamus darbus ir suderinimo poreikį, ypač prieš statybas ar gilesnius žemės darbus. Atnaujintas planas taip pat gali padėti išvengti situacijų, kai infrastruktūra aptinkama jau pradėjus darbus.

    Gyventojams ir verslui, kurie Ukmergės rajone planuoja naujas statybas, sklypų padalijimą ar kitus projektus, tokie pakeitimai svarbūs ir dėl projektavimo terminų. Kuo tiksliau pažymėtos apsaugos zonos, tuo paprasčiau įvertinti rizikas ir iš anksto numatyti reikalingus derinimus.