Tag: Specialiosios žemės naudojimo sąlygos

  • Keičiamas natūralių pievų ir pelkių žemėlapių projektas: kur tikrinti sklypą ir kas keisis NTR

    Keičiamas natūralių pievų ir pelkių žemėlapių projektas: kur tikrinti sklypą ir kas keisis NTR

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimų projektą. Numatyta, kad pakeitimų paketas galėtų būti patvirtintas iki 2026 metų birželio pabaigos.

    Šie žemėlapiai nustato teritorijas, kuriose taikomi papildomi apribojimai žemės naudojimui, todėl pokyčiai aktualūs sklypų savininkams, ūkininkams ir planuojantiems statybas ar kitą veiklą. Patvirtinus pakeitimus, informacija bus perduota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o specialiosios sąlygos įsigalios nuo jų įregistravimo NTR dienos.

    Kas ir kodėl tikslinama?

    Pirminiai natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų teritorijų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metų pabaigoje. Tuomet jie apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų.

    VSTT pabrėžia, kad tikslinimas vyksta nuolat, nes kinta gamtinė situacija ir teritorijų ribos: vienur buveinės susiformuoja, kitur sunyksta, o kai kur pasikeičia jų būklė. Pakeitimai rengiami ir gavus suinteresuotų asmenų pranešimų bei įvertinus pagrįstas aplinkybes, o darbai vykdomi pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ir žemėlapių rengimo bei tvirtinimo tvarką.

    Kur tikrinti, ar pokyčiai palies jūsų sklypą?

    VSTT viešina būtent žemėlapių pakeitimus, o ne visą jau patvirtintą sluoksnį. Sklypą galima rasti įvedus unikalų sklypo numerį paieškoje, o planuojami pakeitimai paprastai pažymimi atskirais sutartiniais ženklais.

    Svarbu įvertinti, kad viešinami pakeitimai gali būti tvirtinami ne anksčiau kaip po 20 darbo dienų nuo paskelbimo. Tai reiškia, jog iki patvirtinimo jie dar nėra galutiniai, tačiau leidžia iš anksto įsivertinti galimas pasekmes planuojamai veiklai.

    Kokie ribojimai taikomi natūralioms pievoms ir pelkėms?

    Natūraliose pievose ir ganyklose draudžiama keisti žolynų būklę taip, kad buveinė būtų pažeista, pavyzdžiui, suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas ar užsodinti želdiniais. Kita vertus, įprasta priežiūra, reikalinga pievoms išlaikyti, paprastai yra ne tik leidžiama, bet ir rekomenduojama, ypač kai ji padeda stabdyti užžėlimą krūmais.

    Pelkėse ir šaltinynuose taikomi griežtesni hidrologinio režimo apsaugos reikalavimai: draudžiami sausinimo darbai ir veiksmai, galintys pakeisti vandens režimą ar suardyti augalinę dangą, taip pat pelkių pavertimas ariama žeme ar miško naudmenomis. Kai kuriais atvejais leidžiama šienauti ar šalinti krūmus, jei darbai nesuardo pelkės augalinės dangos ir neprieštarauja saugomų rūšių bei buveinių apsaugos tikslams.

    VSTT atkreipia dėmesį, kad šiose teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jei ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms. Praktikoje tai reiškia, kad daugeliu atvejų prioritetas teikiamas ekstensyviam tvarkymui, o konkrečios galimybės priklauso nuo teritorijos tipo ir nustatytų apribojimų.

    Žemės sklypų savininkai ir jų atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti patvirtintus žemėlapius. Prašyme svarbu nurodyti sklypo unikalų numerį, atstovavimo pagrindą ir aiškiai išdėstyti argumentus, kodėl ribos ar priskyrimas turėtų būti koreguojami.

  • Keičiami natūralių pievų ir pelkių žemėlapiai: ką būtina pasitikrinti savo sklype iki 2026 metų

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimo projektą. Šiuos pakeitimus planuojama patvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos, o daliai sklypų tai gali reikšti naujus ribojimus arba, priešingai, jų panaikinimą.

    Pirminiai šių teritorijų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metais ir apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų. Tarnyba pabrėžia, kad žemėlapiai tikslinami atsiradus pagrįstoms aplinkybėms ir įvertinus suinteresuotų asmenų pranešimus, todėl ribos gali keistis ir vėliau.

    Kas pasikeis po patvirtinimo?

    Patvirtinus pakeitimus, duomenys bus perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o specialiosios žemės naudojimo sąlygos pradės galioti nuo jų įregistravimo registre dienos. Jei teritorija iš žemėlapio bus išbraukta, atitinkami ribojimai nebegalios nuo išregistravimo dienos.

    Praktikoje tai reiškia, kad sklypo savininkams svarbu sekti ne tik viešinamus projektinius pakeitimus, bet ir registravimo momentą. Būtent registras tampa atskaitos tašku, nuo kada ribojimai taikomi teisiškai ir gali turėti įtakos planuojamiems darbams ar sandoriams.

    Kokie pagrindiniai ribojimai taikomi?

    Natūralių pievų ir ganyklų teritorijose draudžiama suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais, įveisti mišką ar kitaip keisti žolynų būklę. Išimtys numatytos tikslinėms tvarkymo priemonėms, pavyzdžiui, krūmų šalinimui, invazinių rūšių naikinimui, ganymui ar šienavimui.

    Pelkėse ir šaltinynuose draudžiama vykdyti sausinimo darbus, keisti hidrologinį režimą ar ardyti augalinę dangą, taip pat paversti pelkę ar šaltinyną ariamąja žeme, miško naudmenomis ar užsodinti želdiniais. Kai kuriais atvejais leidžiama šienauti ar retinti medžius ir krūmus, jei darbai nesuardo pelkės dangos ir neprieštarauja saugomų rūšių bei buveinių apsaugos tikslams.

    Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad tokiose teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jeigu ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, ir pretenduoti į atitinkamas išmokas. Tai ypač aktualu ūkininkams, planuojantiems šienavimo ar ekstensyvaus ganymo veiklas, kurios dažnu atveju laikomos palankiomis buveinių būklei palaikyti.

    Kaip savininkams pasitikrinti ir teikti prašymus?

    Viešinami būtent žemėlapių pakeitimų projektai, o sklypo paieškai paprastai naudojamas unikalus sklypo numeris. Projektiniai pakeitimai gali būti patvirtinti ne anksčiau kaip po 20 darbo dienų nuo paskelbimo, todėl tai yra laikotarpis, kai verta įvertinti, ar pakeitimas paliečia jūsų sklypą.

    Žemės sklypų savininkai arba jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti tiek natūralių pievų ir ganyklų, tiek pelkių ir šaltinynų žemėlapius. Prašyme turėtų būti nurodytas sklypo unikalus numeris, atstovavimo pagrindas ir aiškūs argumentai, kodėl ribos turėtų būti keičiamos.

    Žemėlapių tikslinimas neturi galutinio termino ir gali vykti nuolat, nes gamtinė situacija kinta: buveinės susiformuoja, nyksta arba pasislenka jų ribos. Dėl to savininkams, planuojantiems melioracijos, želdinimo ar žemės dirbimo darbus, svarbu reguliariai pasitikrinti sklypo statusą ir įsitikinti, kad planuojama veikla neprieštarauja galiojančioms sąlygoms.

  • Ukmergės rajone atnaujinamas 110 kV tinklų apsaugos zonų planas: kas keisis sklypų savininkams

    Energetikos ministerijai pateiktas tvirtinti Aukštos įtampos 110 kV elektros perdavimo tinklų, esančių Ukmergės rajono savivaldybėje, apsaugos zonų teritorijų plano dalies pakeitimo planas. Dokumentu tikslinami sprendiniai, susiję su infrastruktūros apsauga ir specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

    Plano iniciatorius yra „Litgrid“ AB, o plano rengėjas – VĮ Registrų centras. Pakeitimai rengiami vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu bei Energetikos ministro patvirtinta apsaugos zonų planų rengimo ir tvirtinimo tvarka.

    Koks pakeitimo tikslas?

    Pagrindinis tikslas – papildyti planą nurodant kitus inžinerinės infrastruktūros objektus, reikalingus elektros perdavimo tinklų veikimui užtikrinti. Konkrečiai kalbama apie elektroninių ryšių tinklų ir elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, kurie aptarnauja arba lydi elektros perdavimo linijas.

    Tokiems objektams plane numatoma nustatyti apsaugos zonas. Praktikoje tai reiškia aiškiau apibrėžtas teritorijas, kuriose gali galioti papildomi apribojimai statybai, kasinėjimo darbams, želdinių sodinimui ar kitiems veiksmams, galintiems paveikti tinklų saugą ir patikimumą.

    Ką verta žinoti žemės savininkams?

    Specialiosios žemės naudojimo sąlygos paprastai įsigalioja tada, kai apsaugos zonos yra nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruojamos. Tokie apribojimai dažniausiai yra susiję ne su nuosavybės teise, o su leidžiamų veiklų apimtimi konkrečioje teritorijos dalyje.

    Jei sklypas patenka į atnaujinamą apsaugos zoną, aktualiausia iš anksto įsivertinti planuojamus darbus ir suderinimo poreikį, ypač prieš statybas ar gilesnius žemės darbus. Atnaujintas planas taip pat gali padėti išvengti situacijų, kai infrastruktūra aptinkama jau pradėjus darbus.

    Gyventojams ir verslui, kurie Ukmergės rajone planuoja naujas statybas, sklypų padalijimą ar kitus projektus, tokie pakeitimai svarbūs ir dėl projektavimo terminų. Kuo tiksliau pažymėtos apsaugos zonos, tuo paprasčiau įvertinti rizikas ir iš anksto numatyti reikalingus derinimus.

  • Elektros tinklų apsaugos zonos: „Via Lietuva“ planą pateikė tvirtinti, ką tai reiškia savivaldybėms

    Elektros tinklų apsaugos zonos: „Via Lietuva“ planą pateikė tvirtinti, ką tai reiškia savivaldybėms

    AB „Via Lietuva“ pranešė parengusi Elektros tinklų apsaugos zonų nustatymo planą ir pateikusi jį tvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui. Planas rengtas vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu ir susisiekimo ministro patvirtinta apsaugos zonų planų rengimo ir tvirtinimo tvarka.

    Šis dokumentas apima dalį savivaldybių, tarp jų Alytaus miesto ir rajono, Vilniaus miesto, Trakų rajono, Druskininkų, Varėnos, Šakių, Šilutės, Tauragės, Jurbarko, Pagėgių ir kitas. Pagrindinė plano paskirtis yra aiškiai apibrėžti teritorijas, kuriose dėl elektros tinklų taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

    Ką reiškia apsaugos zonų planas

    Apsaugos zonos nustatymas paprastai reiškia, kad tam tikrose teritorijose atsiranda papildomų reikalavimų ar ribojimų statybai, žemės darbams, želdinių sodinimui ar kitiems veiksmams. Tokios zonos taikomos siekiant užtikrinti infrastruktūros saugą, patikimą eksploatavimą ir sumažinti avarijų riziką.

    Praktiškai tai svarbu žemės sklypų savininkams ir naudotojams, taip pat projektuotojams bei rangovams, nes planavimo ir derinimo procedūrose tampa aiškiau, kur ir kokie apribojimai galioja. Apsaugos zonų suregistravimas mažina riziką, kad darbai bus sustabdyti jau vėlesnėse projekto stadijose dėl neįvertintų specialiųjų sąlygų.

    Kur tai gali turėti didžiausią poveikį

    Didžiausias poveikis dažniausiai pasireiškia ten, kur elektros tinklai kerta intensyvios plėtros teritorijas ar sutampa su keliais ir kitais infrastruktūros objektais. Tokiais atvejais apsaugos zonos tampa vienu iš kertinių kriterijų planuojant rekonstrukcijas, naujas jungtis, inžinerinių tinklų perkėlimą ar statinių išdėstymą.

    Kadangi plane kalbama apie elektros tinklus, kurie yra valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros elementai, dokumentas aktualus ir kelių priežiūros bei plėtros projektams. Aiškesnis zonų žymėjimas leidžia tiksliau įvertinti sprendinius dar projektavimo etape ir sumažina techninių rizikų tikimybę statybos metu.

    Ką verta žinoti gyventojams ir verslui

    Gyventojams ir verslui svarbiausia yra tai, kad patvirtinus planą apsaugos zonos gali būti registruojamos ir tampa aktualios sprendžiant dėl statybų, sklypų padalijimo, paskirties keitimo ar kitų planuojamų darbų. Tai nereiškia automatinio draudimo naudotis sklypu, tačiau gali reikšti papildomas derinimo procedūras ir konkrečių veiklų ribojimus.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad planas parengtas siekiant nustatyti ir registruoti teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o iniciatorius ir rengėjas yra pati bendrovė. Dėl konkrečių apribojimų kiekvienu atveju vertinama pagal apsaugos zonų sprendinius ir taikomus teisės aktų reikalavimus.

  • Pašulių pilkapiai Kaišiadorių rajone: registre patikslintos ribos, savybės ir apsaugos zonos

    Pašulių pilkapiai Kaišiadorių rajone: registre patikslintos ribos, savybės ir apsaugos zonos

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patikslino Pašulių pilkapių vietos (unikalus kodas 5940) duomenis Kultūros vertybių registre. Pokyčiai susiję su objekto vertingosiomis savybėmis, reikšmingumo lygmeniu ir teritorijos ribų apibrėžimu.

    Kaip nurodoma, vertinimo tarybos aktu nustatytas regioninis reikšmingumo lygmuo ir tiksliau apibrėžtos teritorijos ribos Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Palomenės seniūnijoje, Šilinių kaime. Tokie tikslinimai paprastai reikalingi tam, kad apsauga atitiktų realią situaciją vietoje ir registrų duomenis.

    Taip pat panaikintas vizualinės apsaugos pozonis ir apibrėžtas apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis. Praktikoje tai reiškia, kad akcentuojama apsauga nuo veiklų, galinčių tiesiogiai pažeisti kultūros paveldo objektą ar jo sluoksnius, pavyzdžiui, žemės darbų ar statybos poveikio.

    Patikslintos teritorijos ir apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio ribose daliai žemės sklypų taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio reikalavimai. Dėl galimų nuostolių, atsiradusių taikant tokius apribojimus, numatyta galimybė teikti prašymus kompensacijai Kultūros paveldo departamentui.

    Kartu pažymima, kad po duomenų patikslinimo dalis anksčiau į apsaugos zoną patekusių sklypų į ją nebepatenka, todėl toms teritorijoms minėto įstatymo reikalavimai nebetaikomi. Atnaujinti Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami oficialiuose registruose.

  • „Ukmergės vandenys“ tinklų apsaugos zonos: kaip pasitikrinti, ar apribojimai paliečia jūsų sklypą

    Ukmergės rajono savivaldybėje patikslintos vandens tiekimo, nuotekų ir paviršinių nuotekų tinklų apsaugos zonos, kurios gali keisti dalies sklypų naudojimo galimybes. Apsaugos zonos nustatytos atnaujinus savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą.

    Tokiose teritorijose įsigalioja specialiosios žemės naudojimo sąlygos, todėl tam tikra ūkinė veikla gali būti ribojama arba reikalauti papildomų suderinimų. Praktikoje tai gali paliesti planuojamas statybas, žemės kasimo darbus, inžinerinių tinklų įrengimą, želdinių ar miško įveisimą ir kitus darbus, kurie gali kelti riziką tinklams.

    Kas keičiasi sklypų savininkams?

    Apsaugos zonų tikslas yra užtikrinti, kad vandentiekio ir nuotekų infrastruktūra būtų eksploatuojama saugiai ir patikimai, o avarijų rizika būtų kuo mažesnė. Dėl to šalia ar virš tinklų gali būti nustatomi papildomi reikalavimai, pavyzdžiui, draudimai statyti tam tikrus statinius ar vykdyti darbus be suderinimo.

    Jeigu dėl šių apribojimų sklypo savininkas patiria nuostolių, teisės aktai numato galimybę siekti kompensacijos. Kompensavimo sąlygos ir tvarka siejamos su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme įtvirtintomis nuostatomis bei Vyriausybės nustatytu mechanizmu.

    Kaip greitai pasitikrinti savo sklypą?

    Gyventojai ir įmonės raginami savarankiškai pasitikrinti, ar jų valdomas sklypas patenka į nustatytas vandens tiekimo ir nuotekų tinklų apsaugos zonas. Tai galima padaryti „Ukmergės vandenys“ pateikiamoje apsaugos zonų peržiūros sistemoje, kur pagal adresą ar sklypo duomenis matomas zonų sutapimas.

    Tikslesnei vietai įsivertinti galima naudotis ir žemėlapių sprendimais, kuriuose įjungiamas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų sluoksnis bei pasirenkamos inžinerinių objektų kategorijos, susijusios su vandens tiekimo ir nuotekų apsaugos zonomis. Tai leidžia matyti, kuri konkreti sklypo dalis patenka į apribojimų teritoriją.

    Kur kreiptis, jei kyla klausimų?

    Jei kyla neaiškumų dėl konkrečių apribojimų, planuojamų darbų suderinimo ar galimos kompensacijos, rekomenduojama kreiptis į „Ukmergės vandenys“. Dažniausiai atsakymui svarbu turėti bent minimalius duomenis: sklypo kadastro numerį, adresą ir trumpą planuojamos veiklos aprašymą.

    Toks išankstinis pasitikrinimas gali padėti išvengti situacijų, kai darbai pradedami apsaugos zonoje neįvertinus reikalavimų, o vėliau tenka stabdyti projektą, atlikti korekcijas ar spręsti ginčus. Savivaldybė ir tinklų valdytojas pabrėžia, kad apsaugos zonos pirmiausia skirtos infrastruktūros saugumui, tačiau jos tiesiogiai paliečia ir kasdienius sklypų savininkų sprendimus.