CP v2

Tag: SPIS

  • Būsto pritaikymas neįgaliesiems: nuo gegužės 12 dienos prašymai priimami ir per SPIS

    Nuo 2026 metų gegužės 12 dienos asmenys su negalia arba jų atstovai prašymus dėl būsto ir aplinkos pritaikymo gali pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS.

    Ši galimybė skirta gyventojams, kurie pagal galiojančią tvarką turi teisę į būsto ir aplinkos pritaikymą, o sprendimas dėl paslaugos skyrimo priimamas įvertinus individualų poreikį.

    Kam reikalingas būsto pritaikymas?

    Būsto pritaikymas dažniausiai apima sprendimus, kurie padeda žmogui saugiau judėti namuose ir sumažina kritimų riziką, ypač vonios kambaryje, koridoriuose ar prie įėjimo.

    Praktikoje tai gali reikšti patogesnį patekimą į būstą, geriau pritaikytas sanitarines patalpas, pašalintus slenksčius ar kitus kasdienybę apsunkinančius barjerus, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau.

    Kaip pateikti prašymą?

    Prašymą dabar galima pateikti per SPIS, todėl daliai gyventojų nebereikia vykti į įstaigą vien dėl dokumentų pateikimo, o procesas tampa paprastesnis ir greitesnis.

    Alternatyviai prašymai priimami ir įprastais būdais: kreipiantis į seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą arba į Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrių.

    Ką verta žinoti prieš teikiant?

    Teikiant prašymą svarbu tiksliai aprašyti, kokie kasdieniai sunkumai kyla namuose ir kokių pakeitimų reikia, nes būsto pritaikymas planuojamas pagal konkrečią situaciją, o ne pagal bendrą sprendimą visiems.

    Jei prašymą teikia atstovas, paprastai prireikia dokumentų, patvirtinančių atstovavimą, todėl prieš pildant paraišką verta pasiruošti reikiamus duomenis ir įsitikinti, kad jie aktualūs.

  • Socialinė kortelė Vilniuje: kas gali gauti paramą ir kada 2026 metais bus pervedami pinigai

    Vilniuje pagal projektą „Materialinio nepritekliaus mažinimas Lietuvoje“ nepasiturintiems gyventojams skiriama parama socialine kortele. Ji suteikia galimybę patiems pasirinkti, kur ir kokias būtiniausias prekes įsigyti iš dalyvaujančių prekybos tinklų.

    Socialine kortele Vilniaus mieste galima atsiskaityti prekybos tinkluose „IKI“, „Rimi“, „Maxima“, „Lidl“, taip pat „Grūstė“ ir „Aibė“. Vienai šeimai išduodama viena kortelė, o apie atsiėmimo laiką ir vietą gyventojai informuojami trumpąja sms žinute.

    Kiek laiko galioja parama?

    Teisę į paramą gavusiems asmenims ji paprastai skiriama vieneriems metams, iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Jei pasikeičia pajamos ar materialinė padėtis, apie tai reikia pranešti ne vėliau kaip per vieną mėnesį, nes tai gali turėti įtakos teisei gauti paramą.

    Dėl kortelės atsiėmimo gyventojai kreipiasi į labdaros ir paramos fondą „Maisto bankas“. Kortelė skirta tam, kad žmogus galėtų planuoti pirkinius pagal realius poreikius, o ne gautų iš anksto sukomplektuotą krepšelį.

    Ką galima pirkti, o ko ne?

    Kortele galima įsigyti maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių, pavyzdžiui, asmens higienos, buities, namų švaros priemonių, kūdikių prekių, drabužių ar avalynės. Toks modelis vis dažniau taikomas Europoje, nes leidžia lanksčiau reaguoti į skirtingus namų ūkių poreikius.

    Tačiau yra aiškių ribojimų: kortele negalima pirkti alkoholinių gėrimų, tabako, loterijos bilietų. Taip pat ja negalima apmokėti trečiųjų šalių paslaugų, pavyzdžiui, sąskaitų, ar įsigyti telefono papildymo kortelių.

    Kas gali gauti socialinę kortelę?

    Vilniaus miesto gyventojai gali pretenduoti į paramą, jei vidutinės mėnesinės pajamos vienam asmeniui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 349,50 euro per mėnesį, kai 1 VRP siekia 233 eurus. Vertinant pajamas, atsižvelgiama į namų ūkio sudėtį ir gaunamų pajamų šaltinius.

    Išimtiniais atvejais parama gali būti skiriama ir tada, kai pajamos viršija 1,5 VRP, bet neviršija 2,5 VRP, tai yra 582,50 euro per mėnesį, pateikus tai pagrindžiančius dokumentus. Tokios situacijos dažniausiai siejamos su negalia, vienišu vaikų auginimu, daugiavaikėmis šeimomis ar staigiu finansinės padėties pablogėjimu dėl ligos ar kitų aplinkybių.

    Kai kuriais atvejais parama gali būti skiriama ir nevertinant pajamų, pavyzdžiui, po gaisro ar stichinės nelaimės, jei dėl jos kreipiamasi per nustatytą laiką. Taip pat numatytos sąlygos šeimoms, netekusioms maitintojo, kai kreipiamasi per ribotą mėnesių skaičių.

    Paramą gali gauti ir dalis užsieniečių, susijusių su prieglobsčio procedūromis Lietuvoje, kai taikomos teisės aktuose numatytos sąlygos. Kiekvienu atveju sprendimas priimamas įvertinus pateiktus duomenis ir dokumentus.

    „Socialinė kortelė leidžia žmonėms patiems pasirinkti, kas jiems svarbiausia, ir sumažina stigmos jausmą“, – teigiama programos įgyvendinimo aprašuose.

    Kaip pateikti prašymą ir kada pervedami pinigai?

    Prašymą dėl socialinės kortelės gyventojai gali pateikti keliais būdais: elektroniniu būdu per Socialinės paramos informacinę sistemą, kreipdamiesi į seniūnijų gyventojus aptarnaujančius socialinius darbuotojus sutartu laiku, pateikdami dokumentus nuotoliniu būdu su kvalifikuotu elektroniniu parašu arba atvykę į savivaldybės klientų aptarnavimo centrą.

    Dažniausiai prašoma pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir duomenis apie pajamas per pastaruosius 3 mėnesius iki kreipimosi, o pasikeitus aplinkybėms – ir papildomus teisę į paramą patvirtinančius dokumentus. Jei dalies informacijos neįmanoma gauti iš informacinių sistemų, dokumentus tenka pateikti pačiam pareiškėjui.

    2026 metais vienam asmeniui numatyta 25 eurų suma per ketvirtį, o lėšos į korteles pervedamos 4 kartus per metus. Preliminarūs pervedimų terminai: kovo 20 dieną, birželio 15 dieną, rugsėjo 15 dieną ir gruodžio 15 dieną.

    Gyventojams svarbu nepamiršti, kad į kortelę pervestas lėšas būtina panaudoti iki kitų metų kovo 14 dienos. Nepanaudotos sumos vėliau anuliuojamos ir grąžinamos į bendrą projekto sąskaitą.

    Be socialinės kortelės, dalis vilniečių gali gauti ir maisto donacijų, surinktų iš prekybos vietų, gamintojų ar paramos akcijų. Nurodoma, kad vienam paramos gavėjui per ketvirtį skiriama ne mažiau kaip 5 kilogramai maisto donacijų, o jų kiekis gali priklausyti nuo šeimos narių skaičiaus.

  • Materialinio nepritekliaus mažinimas: kam priklauso socialinė kortelė ir kada pervedami 25 eurai

    Materialinio nepritekliaus mažinimas: kam priklauso socialinė kortelė ir kada pervedami 25 eurai

    Materialinio nepritekliaus mažinimo (MNM) programa skirta itin mažas pajamas gaunantiems žmonėms, kad dalį būtinių išlaidų maistui ir kasdienėms prekėms jie galėtų padengti valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis. Pagrindinis principas paprastas: parama teikiama per socialines korteles, o žmogus pats nusprendžia, ką pirkti.

    Projektas vykdomas nuo 2024 metų sausio 1 dienos iki 2027 metų gruodžio 31 dienos. MNM lėšos nukreipiamos ne tik pirkiniams per socialinę kortelę, bet ir maisto donacijoms bei papildančioms veikloms, pavyzdžiui, konsultacijoms ar mokymams, kurie padeda spręsti ilgalaikes socialines problemas.

    Kaip veikia socialinė kortelė?

    Pagal programą paramos gavėjams išduodama socialinė kortelė, į kurią periodiškai pervedamos lėšos. Vienai šeimai išduodama viena kortelė, o parama paprastai skiriama vieneriems metams, iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos.

    Svarbu laiku informuoti savivaldybę apie pasikeitusią finansinę situaciją ar šeimos sudėtį. Pareiškėjai apie pokyčius turi pranešti ne vėliau kaip per mėnesį, nes tai gali turėti įtakos teisei gauti paramą.

    Kiek pinigų pervedama ir kada?

    Vienam asmeniui kiekvieną ketvirtį skiriama po 25 eurus, o bendra suma priklauso nuo namų ūkio narių skaičiaus. Lėšos pervedamos keturis kartus per metus: kovo 20 dieną, birželio 15 dieną, rugsėjo 15 dieną ir gruodžio 15 dieną.

    Gyventojams primenama, kad pervestas lėšas būtina panaudoti iki kitų metų kovo 14 dienos. Nepanaudotos sumos vėliau anuliuojamos ir grąžinamos į bendrą projekto sąskaitą.

    Kas gali gauti paramą ir ką leidžiama įsigyti?

    Teisę gauti socialinę kortelę ir maisto donacijas turi žmonės, kurių vidutinės mėnesinės pajamos neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio per mėnesį. Savivaldybė gali taikyti išimtis, jei pajamos viršija 1,5 VRP, bet neviršija 2,5 VRP, pavyzdžiui, pensinio amžiaus asmenims, asmenims su negalia, daugiavaikėms šeimoms ar stichinės nelaimės atvejais.

    Kortele galima atsiskaityti už maisto produktus ir būtinojo vartojimo prekes, tokias kaip asmens higienos, buities ar kūdikių prekės, taip pat drabužiai ar avalynė. Draudžiama pirkti alkoholį, tabaką, loterijos bilietus ir apmokėti trečiųjų šalių paslaugas, pavyzdžiui, sąskaitas ar telefono papildymą.

    Kartu su socialine kortele galima gauti ir maisto donacijų, kurios surenkamos iš prekybos vietų, gamintojų ar paramos akcijų metu. Nurodoma, kad vienam paramos gavėjui per ketvirtį turi tekti ne mažiau kaip 5 kilogramai maisto donacijų.

    Prašymą dėl socialinės kortelės galima pateikti elektroniniu būdu per SPIS sistemą arba kreiptis į Socialinės paramos skyriaus specialistus pagal deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą iš anksto suderintu laiku. Dažniausiai prašoma pateikti asmens tapatybės dokumentą ir duomenis apie pajamas per paskutinius 3 mėnesius iki kreipimosi.

  • Socialinė kortelė 2026 metais: kam ji priklauso, kiek skiriama ir iki kada Švenčionių rajone teikti prašymą

    Nuo 2024 metų mažas pajamas gaunantiems gyventojams skiriama socialinė kortelė, kuria galima įsigyti maisto produktus ir kitas būtiniausias prekes. Kortelė skirta materialinio nepritekliaus mažinimo priemonei įgyvendinti ir padeda žmonėms lanksčiau planuoti kasdienes išlaidas.

    Kortele galima atsiskaityti už maistą, buities apyvokos daiktus, asmens higienos priemones, drabužius ar avalynę. Alkoholinių gėrimų, tabako gaminių ir loterijos bilietų įsigyti negalima.

    Kas gali gauti socialinę kortelę?

    Kortelę gali gauti arba pratęsti jos galiojimą asmuo, kurio vidutinės mėnesinės pajamos neviršija 349,50 euro per mėnesį. Vertinant teisę į paramą paprastai atsižvelgiama į pajamas per 3 mėnesius iki kreipimosi.

    Išimties tvarka kortelė gali būti skiriama ir tuomet, kai bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam nariui, arba vienam gyvenančiam asmeniui, neviršija 582,50 euro per mėnesį. Ši galimybė taikoma tikslinėms grupėms, kai socialinė situacija yra sudėtingesnė.

    Į išimties atvejus gali patekti vienas gyvenantis asmuo ar šeima, kurioje yra asmuo su negalia, vienas iš tėvų augina vaiką ar vaikus, taip pat šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų. Kortelė gali būti skiriama ir vaiką globojančioms šeimoms bei asmenims nuo 18 metų, kuriems paskirta globos ar rūpybos išmoka.

    Teisę į kortelę išimties tvarka gali turėti prieglobsčio prašytojai ir trečiųjų šalių piliečiai. Taip pat numatyta galimybė pensinio amžiaus asmeniui, gyvenančiam vienam, o bendrai gyvenantiems pensinio amžiaus asmenims taikoma riba, kai pajamos neviršija 512,60 euro per mėnesį.

    Kokius dokumentus reikia pateikti?

    Kreipiantis dėl socialinės kortelės paprastai reikalingas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, o teikiant prašymą elektroniniu būdu asmuo identifikuojamas nuotoliniu būdu. Taip pat būtina pateikti dokumentus apie gautas pajamas per 3 mėnesius iki kreipimosi.

    Jei per pastaruosius 3 mėnesius pasikeitė pajamų šaltinis ar šeimos sudėtis, gali būti vertinamos kreipimosi mėnesio pajamos. Prireikus prašoma ir papildomų dokumentų, patvirtinančių teisę į paramą, kai duomenų neįmanoma gauti iš informacinių sistemų.

    Terminai ir pervedimų datos 2026 metais

    Norint gauti lėšas į kortelę už trečią ketvirtį, prašymą reikia pateikti iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos. Pervedimų grafikas planuojamas iš anksto, todėl gyventojams svarbu nepraleisti nustatytų terminų.

    Numatyta, kad į kortelę vienam asmeniui per ketvirtį bus pervedama 25 eurai. 2026 metais lėšos planuojamos pervesti birželio 15 dieną, rugsėjo 15 dieną ir gruodžio 15 dieną.

    Švenčionių rajono gyventojai prašymus gali teikti seniūnijose atsakingiems darbuotojams arba per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą. Jei kyla klausimų dėl pajamų vertinimo ar reikalingų dokumentų, gyventojams rekomenduojama iš anksto pasikonsultuoti savivaldybėje.

    „Socialinė kortelė leidžia paramą panaudoti pagal realius šeimos poreikius, o ne tik iš anksto suformuotais paketais“, – sakė Socialinės paramos skyriaus atstovas.

  • Materialinio nepritekliaus mažinimo parama Kauno rajone: kur kreiptis ir kokias pajamas reikia atitikti?

    Materialinio nepritekliaus mažinimo parama Kauno rajono savivaldybėje teikiama pagal 2021–2027 metų programą, skirtą padėti gyventojams įsigyti būtiniausių maisto ir kasdienių prekių. Parama gali būti suteikiama socialine ar jai lygiaverte kortele ir arba donacijomis, priklausomai nuo nustatytos tvarkos.

    Dėl paramos gyventojai gali kreiptis į seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Prašymą taip pat galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, pasirenkant materialinio nepritekliaus mažinimo programos prašymą socialinei kortelei gauti.

    Kas turi teisę gauti paramą?

    Parama paprastai skiriama, kai asmens ar šeimos vidutinės mėnesio pajamos neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio per mėnesį. Šiuo metu tai sudaro 349 eurus 50 centų, todėl vertinant teisę į paramą svarbiausia yra oficialiai apskaičiuotos vidutinės pajamos.

    Savivaldybės nustatytais išimties atvejais parama gali būti skiriama ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams, jei situacija laikoma socialiai jautria. Tokiais atvejais pajamų riba gali siekti 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 582 eurus 50 centų per mėnesį.

    Išimtys dažniausiai taikomos daugiavaikėms šeimoms, vienam iš tėvų, auginančiam vaiką ar vaikus, neįgaliems asmenims, senjorams, trečiųjų šalių piliečiams, prieglobsčio prašytojams. Taip pat vertinamos aplinkybės, kai parama reikalinga dėl nelaimės ar ligos.

    Kada pajamos nevertinamos?

    Yra situacijų, kai pajamos paramai gauti nevertinamos, pavyzdžiui, gaisro ar stichinės nelaimės atveju. Pajamų vertinimas taip pat gali būti netaikomas, kai vaikui ar vaikams miršta maitintojas ar maitintojai.

    Tokiais atvejais sprendimai paprastai priimami įvertinus faktines aplinkybes ir pateiktą informaciją, todėl gyventojams rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į seniūniją dėl individualaus situacijos įvertinimo.

    Kokius dokumentus reikia pateikti?

    Norint gauti socialinę kortelę ir arba donacijas, dažniausiai reikia užpildyti prašymą ir pateikti duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens paskutinių trijų mėnesių pajamas. Jei kreipimosi mėnesį pasikeitė pajamų šaltinis ar šeimos sudėtis, gali būti vertinamos ir kreipimosi mėnesio aplinkybės.

    Dokumentų apie pajamas pateikti nereikia, jeigu reikalinga informacija gaunama iš valstybės registrų ir informacinių sistemų. Praktikoje tai reiškia, kad dalis duomenų gali būti patikrinta automatiškai, tačiau pareiškėjui vis tiek svarbu pateikti teisingą informaciją apie savo situaciją.

    Taip pat būtina sąlyga, kad asmuo būtų deklaravęs gyvenamąją vietą Kauno rajone arba čia faktiškai gyventų ir tuo pačiu metu negautų materialinio nepritekliaus mažinimo paramos kitoje savivaldybėje. Dėl socialinės kortelės išdavimo ir donacijų teikimo tvarkos tiksliausią informaciją suteikia konkreti seniūnija.

    Prašymus paramai gauti reikia teikti iš naujo kiekvieniems kalendoriniams metams. Jei parama reikalinga 2026 metams, prašymus galima teikti nuo einamųjų metų gruodžio 1 dienos.

  • Nauja 444 eurų išmoka vaiko priežiūrai nuo birželio 1 dienos: kam priklausys ir kaip ją gauti

    Nuo 2026 metais birželio 1 dienos įsigalios nauja mėnesinė išmoka vaiko priežiūrai – 444 eurai. Ji bus skiriama vienam iš vaiko tėvų, įtėvių ar globėjui tais atvejais, kai pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą žmogus neturi teisės gauti įprastos vaiko priežiūros išmokos.

    Išmokos dydis siejamas su bazine socialine išmoka: bus mokama 6 bazinių socialinių išmokų suma per mėnesį. Išmoka bus mokama nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks 2 metai, todėl ji aktuali šeimoms, kurios dėl draudimo stažo ar kitų aplinkybių negauna socialinio draudimo vaiko priežiūros išmokos.

    Priklausomai nuo situacijos, kreipiantis gali reikėti pateikti vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą, jeigu duomenų nėra Gyventojų registre. Taip pat gali būti prašoma Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo neskirti vaiko priežiūros išmokos kopijos ar išrašo, jei šios informacijos institucijos nemato registruose ar valstybės informacinėse sistemose.

    Jeigu vaikui nustatyta globa šeimoje, gali reikėti dokumentų apie globos ar rūpybos nustatymą ir asmens paskyrimą globėju, jei duomenų taip pat nėra sistemose. Praktikoje tai reiškia, kad daliai pareiškėjų pakaks elektroninių duomenų patikrinimo, o kitiems reikės atsinešti ar pridėti dokumentų kopijas.

    Varėnos rajono gyventojai dėl šios išmokos galės kreiptis pagal deklaruotą arba faktinę gyvenamąją vietą: kaimo vietovių gyventojai – į seniūniją, Varėnos miesto gyventojai – į Socialinių išmokų skyrių, iš anksto užsiregistravę. Prašymus bus galima pateikti ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad ši priemonė orientuota į spragų užpildymą, kai vaiko priežiūros laikotarpiu šeima lieka be socialinio draudimo išmokos. Tokiais atvejais aiškiai apibrėžta, fiksuoto dydžio parama gali padėti užtikrinti bent minimalų pajamų stabilumą pirmaisiais dvejais vaiko gyvenimo metais.

  • Nuo birželio 1 dienos keičiasi išmokos vaikams: kam priklausys ir kokio dydžio sumos bus mokamos

    Nuo birželio 1 dienos keičiasi išmokos vaikams: kam priklausys ir kokio dydžio sumos bus mokamos

    Nuo 2026 metų birželio 1 dienos įsigalioja Išmokų vaikams įstatymo pakeitimai, kurie išplečia paramos gavėjų ratą ir patikslina kai kurių išmokų skyrimo tvarką. Pokyčiai aktualūs šeimoms, auginančioms mažus vaikus, taip pat įtėviams ir globėjams.

    Vienas svarbiausių pakeitimų susijęs su išmoka vaiko priežiūrai tiems tėvams, įtėviams ar globėjams, kurie neturi pakankamo socialinio draudimo stažo. Nuo birželio 1 dienos ši išmoka numatoma visiems iki dvejų metų vaiką auginantiems asmenims, jei jie neturi teisės į vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.

    Taip pat atnaujinamas vienkartinės išmokos gimus vaikui dydis. Nuo birželio 1 dienos ji sieks 1 036 eurus, o išmoka bus skiriama ne tik gimus vaikui, bet ir įvaikinus vaiką arba tapus jo globėju.

    Keičiasi ir vaiko priežiūros kompensacinės išmokos taikymas, kai šeima samdo auklę. Nuo šiol kompensacija gali būti mokama ne tik dirbantiems vaiko tėvams ar globėjams, bet ir tais atvejais, kai vienas iš tėvų ar globėjas mokosi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas, taip pat studijuoja nuolatine forma, doktorantūroje ar rezidentūroje.

    Ši kompensacinė išmoka skiriama už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko darželio ir yra prižiūrimas už atlygį. Svarbu, kad auklė vaikų dienos priežiūrą vykdytų teisėtai, pavyzdžiui, pagal individualios veiklos pažymą arba dirbtų pagal darbo sutartį.

    Prašymus dėl išmokų galima teikti savivaldybėje, dažnai iš anksto registruojantis, o kaimo vietovėse gyvenantys gyventojai paprastai gali kreiptis į savo seniūniją. Patogiausias būdas daugeliui gyventojų yra elektroninis prašymų teikimas per Socialinės paramos informacinę sistemą SPIS.

  • Nuo birželio 1 dienos keičiasi piniginė socialinė parama: kam ji taps lengviau pasiekiama

    Nuo birželio 1 dienos keičiasi piniginė socialinė parama: kam ji taps lengviau pasiekiama

    Nuo š.m. birželio 1 d. įsigalioja LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais piniginė socialinė parama bus taiklesnė, labiau prieinama pažeidžiamoms gyventojų grupėms, paramos gavėjai bus skatinami integruotis į darbo rinką.

    Pagrindiniai pasikeitimai:

    • Palankesni turto vertinimo kriterijai skiriant piniginę socialinę paramą. 2 kartus padidintas piniginių lėšų normatyvas, taikomas bendram turto normatyvui apskaičiuoti:  vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP)* dydžių, šeimai – vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui – iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų – iki 10 (vietoj 5) VRP.
    • Būsto ploto normatyvų pasikeitimai:

    1,5 karto padidintas būsto ploto normatyvas individualiems namams – nuo 60 iki 90 kv. m.

    – nustatyti atskiri būsto ploto normatyvai priklausomai nuo būsto tipo:

    1) jeigu būstas yra daugiabučiuose namuose – 60 kv. m. (+15 kv. m. kt. šeimos nariams);

    2) jeigu būstas yra vieno ir (arba) dviejų butų namuose – 90 kv. m. (+15 kv. m. kt. šeimos nariams);

    3) neturintiems būsto – 60 kv. m. normatyvas.

    • Didinamos paskatos įsidarbinti ir likti darbo rinkoje – palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus.Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, patobulintas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimas:

    – 100 procentų dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, bus mokama 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių);

    – sutrumpintas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis (iki įsidarbinimo) – nuo 6 iki 3 mėnesių;

    – išplėstas gavėjų ratas  – teisę gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus įgyja ir tie asmenys, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.

    – pasibaigus papildomai skiriamos socialinės pašalpos mokėjimui, pakartotinai papildoma socialinė pašalpa įsidarbinus gali būti skiriama ir mokama ne anksčiau kaip po 12 mėnesių.

    Įsidarbinusiems taikomas reikalavimas – asmenys turi dirbti pilnu etatu, arba ne visą darbo laiką nustatytais atvejais – dėl sveikatos būklės darbuotojas turi dirbti ne visą darbo dieną, nėščiosios ar neseniai pagimdžiusios moterys, darbuotojai, auginantys vaikus iki 8 metų, ar vieni auginantys vaiką iki 14 metų, ar vaiką su negalia.

    • Daugiau galimybių gauti piniginę socialinę paramą – sąlygų supaprastinimas dirbantiesiems. Siekiant palengvinti paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims, kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę (nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje norint gauti piniginę socialinę paramą), atsisakyta reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (du trečdalius maksimalaus darbo laiko). Parama skiriama dirbantiems asmenims, nepriklausomai nuo darbo laiko trukmės, ir gaunantiems darbo užmokestį proporcingai faktiškai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Savarankiškai dirbantiems asmenims išlika reikalavimas per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauti ne mažiau kaip minimalus mėnesinis atlyginimas.
    • Palankesnės piniginės socialinės paramos gavimo sąlygos šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Kai tėvai vieni augina vaikus, siekiant didinti jų pajamas, nustatyta, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ar priteistas išlaikymas, turės teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (šiuo metu socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos). Per šį laikotarpį minėti asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo.

    Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, į gaunamas pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos, kurią jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    • Neįskaitytina pajamų dalis (nuo 20 iki 40 proc. – priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus) taip pat taikoma:

    – išeitinei išmokai, išmokamai nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams;

    – dalinio darbo išmokai, mokamai pagal LR nedarbo socialinio draudimo įstatymą;

    – ilgalaikio darbo išmokai, išmokoms iš Garantinio fondo, mokamoms pagal LR garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir LR ilgalaikio darbo išmokų įstatymą.

    • Keičiasi pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarka.Siekiant didinti piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ar projektuose, nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiau turi siūlyti piniginę socialinę paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ar projektuose, o visuomenei naudingai veiklai atlikti galės būti pasitelkiami tik atsisakę juose dalyvauti ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys), nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ilgiau kaip  3 mėnesius iš eilės.
    • Asmenys, atliekantys privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, turi teisę gauti piniginę socialinę pašalpą (gali būti papildomų sąlygų).
    • Piniginė socialinė parama visai šeimai gali būti teikiama ir vykstant mediacijos procesui dėl tėvystės nustatymo ar vaiko išlaikymo (gali būti papildomų sąlygų).

    *Valstybės remiamų pajamų dydis – 233 Eur.

    PRAŠYMŲ TEIKIMAS:

    1. Prašymus-paraiškas galima teikti atvykus (pagal išankstinę registraciją) į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrių.

    SVARBU → Išankstinė klientų registracija vykdoma telefonais +370 389 61 629, +370 389 50 460 arba atvykus į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus (Utenio a. 4, Utena) 112 kab.

    1. Asmenys, gyvenantys kaimo teritorijoje, prašymus-paraiškas gali pateikti savo gyvenamosios vietos seniūnijoje.
    1. Siūlome pasinaudoti galimybe prašymus-paraiškas teikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.

    Informaciją kaip prisijungti prie SPIS ir kaip pateikti prašymus-paraiškas rasite čia:

    https://www.spis.lt/titulinis/videoinstrukcijos

    SVARBU → Kilus klausimams, papildoma informacija teikiama tel. +370 389 61 628, +370 389 63 996 arba el. paštu [email protected].

     

  • Vaiko pinigai po 18-os: kada išmoka tęsiama iki 23 metų ir kaip ją susigrąžinti

    Vaiko pinigai po 18-os: kada išmoka tęsiama iki 23 metų ir kaip ją susigrąžinti

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad išmoka vaikui, dažnai vadinama vaiko pinigais, įprastai mokama iki kol jaunam žmogui sukanka 18 metų. Šiuo metu kiekvienam vaikui kas mėnesį skiriama 129,5 euro išmoka.

    Sukakus pilnametystei situacija pasikeičia: teisę gauti išmoką įgyja pats jaunas žmogus, todėl dėl mokėjimo tęstinumo reikia pateikti naują prašymą. Jei prašymas nebus pateiktas, išmoka automatiškai nebus tęsiama, net jei mokymasis dar nesibaigė.

    Kada vaiko pinigai mokami iki 23 metų?

    Išmoka gali būti mokama ilgiau, iki 23 metų, kai jaunas žmogus toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą. Tai apima ir profesinio mokymo įstaigas, jeigu profesinis mokymas vyksta kartu su bendrojo ugdymo programa.

    Išmoka gali būti mokama ir tais atvejais, kai mokymasis laikinai sustabdomas dėl pateisinamų priežasčių, pavyzdžiui, dėl ligos, nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti. Praktikoje tai reiškia, kad svarbiausias kriterijus yra mokymosi pagal bendrojo ugdymo programą tęstinumas iki vidurinio išsilavinimo įgijimo.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad galimybė mokėti išmoką iki 23 metų siejama ir su Švietimo įstatyme numatyta nuostata, jog mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose gali mokytis iki 23 metų. Dėl to išmokos mokėjimo trukmė suvienodinama, kad visi galėtų gauti paramą iki kol realiai baigia bendrąjį ugdymą.

    Kaip pateikti prašymą ir susigrąžinti išmoką?

    Pasibaigus paskirtos išmokos mokėjimo laikotarpiui, jei jaunas žmogus ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, reikia iš naujo kreiptis dėl išmokos skyrimo. Kreiptis gali vienas iš tėvų ar globėjų, bendrai gyvenantys asmenys arba pats pilnametis asmuo.

    Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS arba kreipiantis į gyvenamosios vietos seniūniją. Svarbu įvertinti terminus, nes tai gali turėti tiesioginę įtaką, ar išmoka bus mokama be pertraukų.

    Numatyta galimybė išmoką grąžinti už praėjusius 12 mėnesių nuo prašymo pateikimo savivaldybės administracijai dienos, jei tuo laikotarpiu jaunas žmogus turėjo teisę ją gauti. Tai aktualu tiems, kurie sulaukę 18 metų neskubėjo pateikti prašymo, tačiau mokėsi toliau ir atitiko sąlygas.

    Pavyzdžiui, jei 18 metų sukako 2025 metais lapkričio 5 dieną, o prašymas pateiktas 2026 metais gegužės 15 dieną, išmoka gali būti grąžinta nuo 2025 metais lapkričio 5 dienos, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių. Tokiu atveju išmoka būtų mokama iki bendrojo ugdymo programos pabaigos.

    Papildoma išmoka: kam priklauso ir kiek siekia?

    Nuo 2026 metais sausio 1 dienos gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms bei vaikams su negalia papildomai skiriama išmoka vaikui siekia 76,2 euro per mėnesį. Ji mokama iki 18 metų, o jei jaunas žmogus mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, iki mokslų pabaigos, bet ne ilgiau nei iki 23 metų.

    Taigi, šioms grupėms bendra suma už vieną vaiką sudaro 205,7 euro per mėnesį. Ministerija pabrėžia, kad tai apima tiek bazinę išmoką, tiek papildomą dalį, kai šeima ar vaikas atitinka nustatytus kriterijus.

    Vertinant, ar šeima laikoma gausia, į šeimos sudėtį įskaitomi ir iki 24 metų besimokantys ar studijuojantys pilnamečiai vaikai, net jei jie dirba, tačiau nėra sukūrę savo šeimos ir neaugina vaikų. Tai reiškia, kad šeimos statusas gali išlikti, o jaunesniems vaikams gali būti toliau taikoma papildoma parama.

    Šeimos, auginančios 1 ar 2 vaikus, papildomą išmoką gali gauti, jei vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 466 eurų. Vertinant pajamas, vaiko pinigai neįskaičiuojami, taip pat neįtraukiama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos, o taikomos pajamų dalies išimtys priklauso nuo šeimos sudėties.

  • Nuo 2026 metų birželio 1 dienos plečiasi vaiko priežiūros išmoka: kam ji priklausys ir kaip kreiptis

    Nuo 2026 metų birželio 1 dienos keičiasi vaiko priežiūros išmokos skyrimo tvarka: ji bus prieinama platesniam žmonių ratui, įskaitant tėvus, įtėvius ir globėjus, kurie neturi pakankamo socialinio draudimo stažo. Tai aktualu šeimoms, kurios dėl darbo pertrūkių, trumpesnio įsidarbinimo laikotarpio ar kitų aplinkybių neįgyja teisės į vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.

    Anksčiau tokio pobūdžio parama dažniau buvo siejama su besimokančio ar studijuojančio asmens statusu, tačiau nuo nurodytos datos akcentas perkeliamas į vaiko auginimo faktą ir teisės į „Sodros“ išmoką neturėjimą. Savivaldybės ir socialinės paramos administravimo įstaigos tokius pokyčius vertina kaip bandymą sumažinti situacijų, kai šeima lieka be jokios vaiko priežiūrai skirtos išmokos, skaičių.

    Kas pasikeis nuo 2026 metų birželio 1 dienos?

    Nuo šios datos vaiko priežiūros išmoka galės būti skiriama ne tik besimokantiems ar studijuojantiems asmenims, bet ir visiems vaikus auginantiems tėvams (įtėviams) bei globėjams, jei jie neturi pakankamo socialinio draudimo stažo. Esminė sąlyga išlieka ta pati: asmuo neturi turėti teisės gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“ pagal socialinio draudimo taisykles.

    Taip pat numatyta, kad jei išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai buvo paskirta iki 2026 metų gegužės 31 dienos ir jos mokėjimo laikotarpis dar nepasibaigęs, nuo 2026 metų birželio 1 dienos ji automatiškai bus tęsiama kaip vaiko priežiūros išmoka. Tokiu atveju atskiro prašymo teikti nereikės, o mokėjimas vyks iki anksčiau nustatyto laikotarpio pabaigos.

    Kaip pateikti prašymą?

    Prašymą ir reikalingus dokumentus bus galima pateikti keliais įprastais būdais: prisijungus prie Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos, atvykus į savivaldybės socialinės rūpybos skyrių, siunčiant pašto siunta arba perduodant per kurjerį ar atstovą. Teikiant dokumentus elektroniniu paštu, prašymas turės būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Praktikoje tai reiškia, kad šeimos galės pasirinkti patogiausią kanalą, o pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas dokumentų tikslumui ir aplinkybių pagrindimui. Dažniausiai vertinama, ar pareiškėjas iš tiesų neturi teisės į „Sodros“ vaiko priežiūros išmoką ir ar nėra dubliavimo su kitomis už tą patį laikotarpį mokamomis išmokomis.

    Kada išmoka nebus skiriama?

    Išmoka vaiko priežiūrai nebus skiriama tais atvejais, kai už tą patį vaiką ir laikotarpį jau yra paskirta ar išmokėta vaiko priežiūros išmoka iš „Sodros“. Taip pat ji nepriklausys, jei tam pačiam asmeniui už tą patį vaiką ir laikotarpį buvo paskirta motinystės ar tėvystės išmoka iš „Sodros“.

    Dar viena svarbi nuostata: jei asmuo įgyja teisę į vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“, savivaldybės skiriama išmoka netaikoma. Išmoka taip pat neskiriama, jei už tą patį vaiką jau paskirta išmoka įvaikinus vaiką, nes tokiu atveju taikomos kitos paramos priemonės.

    Gyventojams, turintiems individualių klausimų dėl savo situacijos, rekomenduojama iš anksto kreiptis į savivaldybės socialinės paramos specialistus, kad būtų įvertintos konkrečios aplinkybės ir galimi paramos variantai. Tai ypač aktualu šeimoms, kurių pajamos ar užimtumo statusas kinta, nes teisė į išmokas dažnai priklauso nuo kelių tarpusavyje susijusių kriterijų.