CP v2

Tag: Sprendimų priėmimas

  • Mokslininkas suabejojo, kaip smegenys priima sprendimus: ar laisva valia tik iliuzija?

    Mokslininkas suabejojo, kaip smegenys priima sprendimus: ar laisva valia tik iliuzija?

    Indianos universiteto mokslininkas Tomas Jamesas siūlo iš naujo permąstyti, kaip apibūdiname sprendimų priėmimą. Jo teigimu, įprastas modelis, kuriame smegenys pirmiausia priima dirgiklius, tada priima sprendimą ir tik galiausiai inicijuoja veiksmą, gali būti per daug supaprastintas.

    Ši schema remiasi prielaida, kad tarp jutiminės informacijos apdorojimo ir judesio valdymo yra atskiras, aiškiai išskiriamas sprendimo etapas. Tačiau, kaip pabrėžia autorius, neuromokslui palyginti lengva susieti konkrečius mechanizmus su jutimais ir judesiais, o „sprendimo momento“ fizinį procesą vienareikšmiškai identifikuoti daug sudėtingiau.

    Vietoj linijinio „pirma supratau, tada nusprendžiau, tada padariau“ aiškinimo Jamesas akcentuoja nuolatinę grįžtamojo ryšio kilpą. Sprendimai, jo požiūriu, gali rastis iš nenutrūkstančios sąveikos tarp jutiminių ir motorinių procesų, kūno būsenos bei aplinkos, o ne vienoje vietoje ir vienu konkrečiu laiko tašku.

    Toks požiūris nereiškia, kad sprendimai yra fikcija ar kad laisva valia išnyksta. Greičiau tai skirtis tarp patogaus elgesio aprašymo ir teiginio, jog smegenyse egzistuoja vienas konkretus mechanizmas, kurį galima vadinti sprendimų priėmimo centru.

    Autorius tam pateikia analogiją su institucijomis: sakome, kad universitetas priėmė sprendimą, nors realybėje už jo slypi daugybė posėdžių, pokalbių ir skirtingų žmonių veiksmų. Panašiai frazė, kad smegenys nusprendė, gali būti naudingas trumpinys, bet nebūtinai tiksliai paaiškinantis, kas fiziškai įvyko nervų sistemoje.

    Argumentui iliustruoti pasitelkiama robotika: robotas su jutikliais ir judėjimo sistema gali elgtis taip, lyg strategiškai rinktųsi, pavyzdžiui, apeitų kliūtis ar sektų sieną. Tačiau tokį elgesį galima sukurti ir be centrinio „sprendimo modulio“, kai veiksmas yra tiesioginė jutiklių, valdymo taisyklių ir aplinkos sąveikos pasekmė.

    Jameso hipotezė kelia platesnį klausimą apie žmogaus elgesį: gal jis atrodo kaip sąmoningų sprendimų rezultatas, nors iš tiesų kyla iš daugelio vienu metu vykstančių procesų. Pats mokslininkas pabrėžia, kad tai nėra galutinis įrodymas prieš laisvą valią, veikiau raginimas tyrimuose dažniau vertinti sprendimus natūraliomis, dinamiškomis sąlygomis, o ne laboratorinėse situacijose, kuriose sprendimas iš anksto laikomas atskiru etapu.

  • Mokslininkai patikrino: kaip sėdite prie darbo stalo gali nepastebimai keisti sprendimus

    Mokslininkai patikrino: kaip sėdite prie darbo stalo gali nepastebimai keisti sprendimus

    Ką parodė eksperimentas

    Tyrime dalyvavo beveik 200 žmonių, kuriems nebuvo pasakyta, kad vertinamas kūno pozos poveikis sprendimų priėmimui. Vietoje tiesioginių nurodymų tyrėjai pakeitė darbo vietos sąlygas, kad dalyvių laikysena natūraliai skirtųsi.

    Viena grupė dirbo su planšete, padėta aukščiau ant reguliuojamo stalo, todėl dalyviai dažniau sėdėjo tiesiau. Kita grupė naudojo žemesnį paviršių ir labiau linko į priekį, nes taip buvo patogiau matyti ekraną ir atlikti užduotis.

    Baliono rizikos užduotis

    Po to dalyviai atliko kompiuterinę užduotį, vadinamą baliono analogine rizikos užduotimi. Joje reikia po truputį „pūsti“ virtualų balioną: kiekvienas paspaudimas didina galimą laimėjimą, bet kartu auga tikimybė, kad balionas sprogs ir to raundo taškai bus prarasti.

    Tyrėjai pastebėjo, kad tiesiau sėdėję žmonės dažniau rinkosi didesnį paspaudimų skaičių ir vidutiniškai pasiekė geresnius rezultatus. Svarbi detalė ta, kad tai nebuvo aiškinama vien didesniu impulsyvumu.

    „Tai leidžia manyti, kad dalyviai elgėsi ne impulsyviau, o efektyviau vertino riziką“, – sakė McGill universiteto psichiatrijos ir psichologijos profesorius Jorge Armony.

    Kodėl tai svarbu kasdienybėje

    Skirtumai fiksuoti ne tik elgsenoje, bet ir savijautos vertinime: tiesiau sėdėję dalyviai dažniau nurodė stipresnį pasididžiavimo jausmą. Mokslininkų teigimu, tai gali reikšti, kad laikysena veikia ne vien veiksmus, bet ir tai, kaip interpretuojame savo patirtį.

    Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad efektai buvo vidutiniai ir užfiksuoti kontroliuojamoje laboratorinėje aplinkoje. Tai nereiškia, kad vien ištiesinus nugarą automatiškai pagerės sprendimų kokybė ar staiga padidės pasitikėjimas savimi.

    Vienas esminių šio darbo aspektų yra metodika: dalyviai negavo instrukcijos sėdėti tiesiai, todėl mažėjo tikimybė, kad jie bandys atspėti tyrimo tikslą ir prisitaikys prie, jų manymu, „teisingo“ elgesio. Be to, laikysenos skirtumai buvo tikrinami analizuojant vaizdo įrašus ir vertinant kaklo pasvirimo kampą.

    Praktinė išvada labiau siejasi su aplinka nei su vienu įpročiu: sprendimus gali paveikti smulkūs darbo vietos veiksniai, tokie kaip ekrano aukštis, stalo padėtis ar įrenginių išdėstymas. Ergonomiškas darbo kampas gali turėti poveikį ne tik kūnui, bet ir tam, kaip reaguojame į riziką bei vertiname savo veiksmus.

  • Kokios gėlės traukia labiausiai? Išsirinktas puokštės vaizdas gali parodyti jūsų charakterio kryptį

    Internete populiarūs vizualiniai testai dažnai žada „atsakymą apie ateitį“, tačiau jų vertė paprastai yra kitur. Tokie testai gali tapti greitu savirefleksijos pratimu, padedančiu įvardyti nuotaiką, poreikius ar vidines nuostatas čia ir dabar.

    Svarbu prisiminti, kad tai nėra mokslinė diagnostika ir negali pakeisti psichologo konsultacijos. Vis dėlto, kai žmogus renkasi vaizdą spontaniškai, jis neretai remiasi emociniu fonu, estetiniu skoniu ir patirtimis, kurios gali atskleisti, kas šiuo metu jums aktualiausia.

    Pažvelkite į keturias puokštes ir be ilgų svarstymų pasirinkite tą, kurią labiausiai norėtumėte matyti namuose. Pirmas impulsas dažnai būna naudingiausias, nes jį mažiau veikia noras „pasirinkti teisingai“.

    Žemiau pateikiamos interpretacijos yra apibendrintos, todėl verta jas skaityti kaip užuominas. Jei atpažįstate save, pagalvokite, kokį vieną konkretų įprotį ar sprendimą galėtumėte patobulinti artimiausią savaitę.

    Šį pasirinkimą dažnai sieja su jautrumu, spontaniškumu ir stipria emocine reakcija į įvykius. Tokie žmonės neretai viską daro „visa širdimi“, todėl greitai įsitraukia ir taip pat greitai pervargsta.

    Jei tai apie jus, naudinga iš anksto susitarti su savimi dėl ribų: kiek laiko, dėmesio ar energijos skirsite konfliktui, darbui ar santykių aiškinimuisi. Emocijas verta pripažinti, bet sprendimus priimti tada, kai nuslūgsta pirmoji banga.

    Ši puokštė dažnai patinka užsispyrusiems, tikslo siekiantiems žmonėms, kuriems svarbus aiškumas ir kontrolė. Jie linkę imtis iniciatyvos, būti girdimi ir prisiimti lyderio vaidmenį, ypač kai aplinkui chaosas.

    Silpnoji vieta gali būti sunkumas pripažinti klaidą ar pakeisti kryptį, kai planas neveikia. Padeda sąmoningas įprotis peržiūrėti sprendimus: kasdien trumpai paklausti savęs, ką šiandien daryčiau kitaip, jei pradėčiau nuo nulio.

    Lelijas dažnai renkasi žmonės, kuriems būtina turėti kryptį ir prasmę, net jei kelias ilgas. Jie gali turėti daug talentų, tačiau kartais sustabdo abejonės, vidinė kritika ar baimė suklysti.

    Jei atpažįstate šį profilį, verta sutelkti dėmesį į mažus, išmatuojamus žingsnius. Ne „padaryti tobulai“, o „padaryti pakankamai gerai“ ir judėti toliau dažnai tampa raktu, kuris išlaisvina potencialą.

    Frezijas dažniau renkasi ramūs, apgalvoti, intuicija pasikliaujantys žmonės, kurie vertina privatumą ir kokybišką, o ne gausų bendravimą. Jie mėgsta gilesnes temas, o sprendimus dažnai priima įvertinę daugiau niuansų nei kiti.

    Galimas iššūkis yra polinkis atidėlioti nemalonius klausimus ar „pasislėpti“ nuo problemos, tikintis, kad ji išsispręs savaime. Praktinis patarimas paprastas: išsirinkite vieną seniai atidėliotą reikalą ir užbaikite jį iki konkrečios dienos, net jei rezultatas nebus idealus.

    Jei norite daugiau naudos, palyginkite savo pasirinkimą su tuo, ką šiuo metu išgyvenate darbe ir santykiuose. Kartais testas pataiko ne todėl, kad „nuspėja ateitį“, o todėl, kad padeda aiškiau pamatyti dabartį.

  • Zarasų tarybos posėdis transliuojamas gyvai: kokius sprendimus politikai svarsto šį kartą

    Gegužės 28 dieną vyko 40-asis Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdis, kurio antroji dalis buvo transliuojama viešai. Tokios transliacijos leidžia gyventojams realiu laiku stebėti, kaip priimami sprendimai ir kokie klausimai kelia daugiausia diskusijų.

    Savivaldybių tarybų posėdžiai paprastai apima biudžeto ir jo pakeitimų tvirtinimą, viešųjų paslaugų organizavimą, turto valdymą, vietinės infrastruktūros projektus bei sprendimus dėl įstaigų pertvarkos. Net ir techniniai darbotvarkės punktai dažnai turi tiesioginę įtaką kasdienėms paslaugoms, kurias gauna gyventojai.

    Kas svarbu gyventojams?

    Didžiausią praktinę reikšmę paprastai turi sprendimai, susiję su kelių ir gatvių priežiūra, švietimo įstaigų tinklu, socialinėmis paslaugomis ir vietos sveikatos paslaugų prieinamumu. Gyventojams taip pat aktualūs klausimai dėl savivaldybės įmonių veiklos, viešųjų pirkimų krypčių ir planuojamų investicijų.

    Vieša transliacija suteikia galimybę sekti diskusijų argumentus, matyti balsavimo rezultatus ir įvertinti, ar politikų pozicijos sutampa su anksčiau duotais pažadais. Tokia praktika taip pat mažina informacijos atotrūkį tarp tarybos ir bendruomenės.

    Skaidrumas ir įsitraukimas

    Pastaraisiais metais savivaldybėse ryškėja tendencija dažniau transliuoti posėdžius ir patogiau skelbti jų medžiagą gyventojams. Tai svarbu ne tik dėl skaidrumo, bet ir dėl įsitraukimo, nes gyventojai, matydami sprendimų priėmimą, dažniau teikia pastabas, dalyvauja viešuose svarstymuose ar kreipiasi į išrinktus atstovus.

    Jei posėdžio metu priimami sprendimai, kurie tiesiogiai liečia konkrečias gyvenvietes ar paslaugas, gyventojams verta susipažinti su vėliau skelbiamais tarybos sprendimų projektais, protokolais ir galutiniais nutarimais. Tai padeda tiksliau suprasti, kas buvo nuspręsta ir kokie terminai numatyti įgyvendinimui.

  • Kaišiadorių taryba susirinko į eilinį posėdį: sprendimai ir klausimai, kurie palies gyventojus

    Kaišiadorių taryba susirinko į eilinį posėdį: sprendimai ir klausimai, kurie palies gyventojus

    Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba surengė eilinį posėdį, kuriame svarstyti aktualūs savivaldybės darbotvarkės klausimai. Tokie posėdžiai paprastai apima sprendimus dėl biudžeto vykdymo, savivaldybės įstaigų veiklos, turto valdymo, paslaugų gyventojams ir vietos infrastruktūros.

    Posėdžio įrašas buvo transliuojamas ir vėliau paskelbtas „Youtube“ platformoje, todėl gyventojai gali peržiūrėti svarstymus jiems patogiu metu. Savivaldybėms viešumas svarbus ne tik dėl skaidrumo, bet ir dėl galimybės bendruomenei sekti, kaip priimami sprendimai ir kaip argumentuojami balsavimai.

    Kodėl tai svarbu gyventojams?

    Net ir eiliniuose tarybos posėdžiuose priimami sprendimai dažnai daro tiesioginę įtaką kasdieniams klausimams: nuo vietinių kelių ir viešojo transporto iki švietimo, socialinių paslaugų ar komunalinės infrastruktūros. Praktikoje tai reiškia, kad tarybos balsavimai gali nulemti, kokie projektai bus finansuojami pirmiausia ir kaip bus paskirstomi savivaldybės resursai.

    Gyventojams tai taip pat suteikia progą įvertinti, kaip dirba jų išrinkti tarybos nariai, kokias pozicijas jie užima ir ar kelia bendruomenei aktualias problemas. Posėdžių peržiūra neretai padeda suprasti, kodėl vieni sprendimai priimami greitai, o kiti užstringa dėl derinimų ar skirtingų politinių požiūrių.

    Viešumas ir atskaitomybė

    Lietuvoje dauguma savivaldybių didina posėdžių viešinimą ir skaitmeninių kanalų naudojimą, kad informacija pasiektų daugiau žmonių. Tarybos posėdžių vaizdo įrašai tampa viena iš priemonių mažinti informacijos atotrūkį tarp savivaldos ir gyventojų, ypač kai sprendžiami jautrūs klausimai, susiję su mokesčiais, vietiniais įkainiais ar savivaldybės turto panaudojimu.

    Norintiems sekti konkrečius sprendimus praktiškiausia peržiūrėti posėdžio įrašą ir savivaldybės skelbiamus tarybos sprendimų projektus bei priimtus nutarimus. Tai leidžia tiksliai matyti, dėl ko balsuota, kokie argumentai skambėjo salėje ir kokie įsipareigojimai prisiimti įgyvendinant priimtus sprendimus.

  • Psichologinis testas: kuris jūros gyvūnas jums artimiausias ir ką tai sako apie jūsų charakterį

    Psichologiniai testai, paremti greitu pasirinkimu, dažnai vadinami projekciniais: žmogus į neutralius vaizdus ar simbolius perkelia tuo metu vyraujantį nusiteikimą, vertybes ir patirtis. Specialistai pabrėžia, kad tokie testai nėra medicininė diagnostika, tačiau gali padėti atpažinti dominuojančias nuostatas ir geriau įvardyti savo jausmus.

    Šis trumpas testas kviečia pasirinkti vieną jūros gyvūną, kuris šiuo metu labiausiai patinka arba atrodo artimiausias. Rekomenduojama per daug nesvarstyti: pirmas impulsas dažniausiai geriausiai atspindi spontanišką reakciją, o rezultatą verta vertinti kaip įžvalgą, o ne galutinį verdiktą.

    Kaip atlikti testą?

    Pasirinkite vieną variantą: jūros žvaigždę, jūrų arkliuką, medūzą arba delfiną. Tuomet perskaitykite aprašymą ir pagalvokite, kas jame atitinka jūsų kasdienybę, o kas, priešingai, netinka.

    Jei šiandien pasirinkote vieną gyvūną, o po kurio laiko pasirinktumėte kitą, tai normalu. Žmogaus savijauta, prioritetai ir elgesio strategijos kinta priklausomai nuo patirčių, darbo krūvio, santykių ar streso lygio.

    Ką reiškia jūsų pasirinkimas?

    Jūros žvaigždė dažnai siejama su atsparumu ir gebėjimu prisitaikyti, kai aplinkybės keičiasi. Tokie žmonės paprastai renkasi paprastus, aiškius tikslus, vertina stabilumą, o svarbiausiais dalykais laiko artimųjų ratą ir namų saugumą.

    Jūrų arkliukas rodo užsispyrimą gerąja prasme ir kryptingumą: jei nusprendėte, dažniausiai einate iki galo. Kartu tai gali reikšti stiprų vidinį moralinį kompasą, kantrybę ir savitvardą, padedančius išvengti konfliktų net tuomet, kai spaudimas didelis.

    Medūza dažniau simbolizuoja principingumą ir atsargumą: jūs greitai perprantate ribas, bet pasitikėjimą suteikiate iš lėto. Kartais tai pasireiškia gynybine laikysena, kai iš anksto saugotės nusivylimo, tačiau kartu tai rodo gebėjimą mokytis iš patirties ir nebekartoti senų klaidų.

    Delfinas siejamas su smalsumu, lankstumu ir socialiniu intelektu. Tokie žmonės paprastai lengvai randa bendrą kalbą, yra optimistiški, bet draugystėje renkasi kokybę, o ne kiekybę, ir labiausiai vertina įdomius, prasmingus pokalbius.

    Norėdami iš šio testo gauti daugiau naudos, pabandykite atsakyti sau į du klausimus: kuri aprašymo dalis pataikė tiksliausiai ir kokią savybę norėtumėte sustiprinti artimiausiu metu. Tai paprastas būdas paversti pramoginį formatą trumpa savirefleksija.

  • Mažeikių savivaldybėje ieškota būdų, kaip gyventojus realiai įtraukti į sprendimų priėmimą

    Gegužės 22 dieną Mažeikių rajono savivaldybėje vyko diskusija, skirta gyventojų įtraukimui į savivaldos sprendimų priėmimą. Aptarta, kokias realias galimybes savivaldybės turi telkti pilietinę visuomenę ir kokie praktiniai metodai veikia geriausiai.

    Susitikime dalyvavo savivaldybės vicemerė Živilė Keršytė, mero patarėja Viktorija Pagojė, administracijos direktorius Arvydas Pocius, vyriausiasis patarėjas Alfonsas Meškys, skyrių vedėjai ir specialistai. Diskusiją moderavo Kauno technologijos universiteto mokslininkas dr. Vytautas Valentinavičius.

    KTU tyrėjų komanda, kurioje dirba ir dr. V. Valentinavičius, atlieka tyrimą apie tai, kaip pilietiškumas ir piliečių mokslas gali stiprinti visuomenės bei bendruomenių atsparumą įvairioms grėsmėms. Mažeikiuose vykusi fokus grupės diskusija buvo vienas iš šio tyrimo etapų.

    Kodėl gyventojų įtraukimas tampa svarbesnis

    Diskusijoje akcentuota, kad gyventojų įsitraukimas svarbus ne tik dėl demokratijos kokybės, bet ir dėl sprendimų tvarumo. Kai bendruomenė prisideda prie problemų įvardijimo ir sprendinių pasirinkimo, dažniau pasiekiamas aiškesnis prioritetų suderinimas ir didesnis pasitikėjimas savivalda.

    Taip pat aptarta, kad pilietinis aktyvumas siejasi su atsparumu krizių metu, kai reikalinga greita informacijos sklaida, savanorystė ir tarpusavio pagalba. Tokiais atvejais svarbūs ne vien formalūs kanalai, bet ir iš anksto sukurti ryšiai tarp savivaldybės, organizacijų ir gyventojų.

    Piliečių mokslas ir atsparumo stiprinimas

    Susitikime nagrinėta, kaip piliečių mokslas gali būti pritaikomas savivaldos lygmeniu, pavyzdžiui, renkant duomenis apie aplinkos būklę, viešųjų paslaugų pasiekiamumą ar infrastruktūros problemas. Tokios iniciatyvos padeda savivaldybei gauti daugiau vietos konteksto duomenų, o gyventojams suteikia aiškesnį vaidmenį sprendimų grandinėje.

    Kalbėta ir apie tai, kad vienas didžiausių iššūkių yra užtikrinti, jog įtrauktis nebūtų vien formali. Tam reikalingi aiškūs grįžtamojo ryšio principai, suprantamai paaiškinama, kaip gyventojų pasiūlymai įvertinami ir kokie sprendimai priimami, taip pat nuoseklus dialogas, o ne vienkartinės konsultacijos.

    Tyrimo etapas ir tolimesni žingsniai

    Pažymėta, kad analogiškos fokus grupių diskusijos vykdomos ir kitose savivaldybėse, siekiant palyginti patirtis bei įvardyti dažniausiai pasiteisinančius įtraukimo modelius. Tyrimo išvados turėtų prisidėti prie rekomendacijų savivaldybėms, planuojant gyventojų dalyvavimo priemones ir jų vertinimo kriterijus.

    Mažeikių rajono savivaldybėje vykusioje diskusijoje apibendrinta, kad gyventojų įtraukimui būtina derinti skirtingus kanalus ir priemones, o didžiausią poveikį kuria nuoseklumas ir aiškiai matomas rezultatas. Tai leidžia pilietinį aktyvumą paversti praktine pagalba savivaldai ir pačiai bendruomenei.

  • Kiek esate išmintingas: mandalos testas atskleidžia, kaip priimate sprendimus ir tvarkotės su stresu

    Vizualiniai asmenybės testai remiasi paprasta idėja: žmonės greitai atpažįsta formas ir simbolius, kurie tuo metu atrodo artimiausi jų būsenai. Psichologijoje tai siejama su projekcinėmis užduotimis, kurios gali paskatinti savirefleksiją, tačiau nėra laikomos klinikine diagnostika.

    Kaip veikia mandalos principas?

    Mandalos – simetriški apskritimo formos raštai, siejami su budizmo tradicijomis ir meditacija. Praktikoje jos dažnai naudojamos dėmesiui sutelkti, kvėpavimui nuraminti ir minčių chaosui sumažinti, todėl nenuostabu, kad tokie vaizdai tapo ir populiarių savęs pažinimo testų pagrindu.

    Norint, kad užduotis būtų prasminga, svarbu rinktis ne „gražiausią“, o tą raštą, kuris intuityviai atrodo labiausiai tinkantis dabartinei jūsų savijautai. Net jei patinka keli variantai, šio tipo testuose paprastai prašoma pasirinkti vieną, kad atsakymas būtų nuoseklus.

    Ką gali reikšti jūsų pasirinkimas?

    Jei labiausiai patraukė pirmasis raštas, testas tai sieja su racionalumu ir stipria intuicija. Tokie žmonės dažnai neskuba daryti išvadų, linkę pergalvoti kelis scenarijus ir sprendimus priima įvertinę pasekmes.

    Vis dėlto šalia to gali atsirasti ir griežtesnis tiesmukumas: atvirumas padeda išvengti dviprasmybių, bet kartais žeidžia aplinkinius. Patarimas paprastas – išlaikyti aiškumą, bet rinktis jautresnę formą, kai tema asmeniška.

    Antrąjį raštą dažnai renkasi stabilumą vertinantys žmonės, kuriems svarbus saugumas ir aiški tvarka. Testas teigia, kad jie linkę vengti rizikos, renkasi patikrintus sprendimus ir geriau jau mažesnę naudą, bet daugiau ramybės.

    Toks požiūris dažnai padeda krizėse, tačiau kartais gali stabdyti augimą, ypač kai pokyčiai neišvengiami. Šio profilio žmonėms verta sąmoningai pasitikrinti, ar saugumas netapo įpročiu atidėlioti svarbius žingsnius.

    Trečiasis raštas testuose dažnai siejamas su uždarumu ir emocijų kontrolės poreikiu. Tokie žmonės atsargiai prisileidžia naujus pažįstamus, saugo asmeninę erdvę ir retai atvirai parodo, ką jaučia.

    Nors tai gali apsaugoti nuo konfliktų ar nusivylimų, ilgainiui didina vienišumo riziką. Jei atpažįstate save, verta pradėti nuo mažų žingsnių: atviriau kalbėti su artimiausiais ir priimti pagalbą, kai jos reikia.

    Svarbu prisiminti, kad tokie testai labiau skirti pramogai ir savirefleksijai, o ne tiksliai „išmatuoti“ išmintį. Jei nerimas, nuotaikos svyravimai ar nuolatinis stresas trukdo kasdienybei, patikimiausias kelias – pasitarti su psichologu ar psichoterapeutu.