CP v2

Tag: Sprogmenys

  • Pranešimas apie galimą sprogmenį: ką daryti iškart, kada skambinti 112 ir ko vengti

    Kaip reaguoti gavus grasinimą

    Gavus pranešimą apie galimą sprogmenį svarbiausia išlikti ramiems ir nepriimti skubotų sprendimų. Vien žinutė ar skambutis dar nereiškia, kad grėsmė yra reali, todėl veiksmai turi būti apgalvoti ir suderinti su pareigūnų rekomendacijomis.

    Pirmiausia patariama informuoti atsakingus asmenis organizacijoje ir kuo greičiau pasitarti su policija. Policijai galima skambinti telefonu +370 700 60 000 ir vadovautis nurodymais, kaip elgtis konkrečioje situacijoje.

    Kada skambinti 112?

    Skubiosios pagalbos numeriu 112 reikėtų skambinti tuomet, kai randamas įtartinas daiktas ar siunta, matomi kiti galimos realios grėsmės požymiai arba taip nurodo pareigūnai. Tokiais atvejais svarbu aiškiai pasakyti vietą, situacijos detales ir laikytis operatoriaus instrukcijų.

    Jei įtartinas daiktas pastebėtas, jo negalima liesti, judinti ar bandyti atidaryti. Taip pat būtina neleisti prie jo artintis kitiems žmonėms, o teritorijoje, jei įmanoma, riboti judėjimą, kol atvyks tarnybos.

    Kaip išsaugoti informaciją tyrimui

    Jeigu gaunamas grasinantis el. laiškas, žinutė ar telefono skambutis, svarbu neištrinti gautos informacijos ir jos nepersiųsti. Reikėtų išsaugoti duomenis, kurie gali būti reikšmingi tyrimui, ir užsirašyti kuo daugiau detalių apie siuntėją ar skambinusį asmenį.

    Atvykus pareigūnams būtina tiksliai vykdyti jų nurodymus ir suteikti visą turimą informaciją. Toks nuoseklus elgesys padeda greičiau įvertinti riziką, užtikrinti žmonių saugumą ir efektyviau ištirti grasinimo aplinkybes.

  • Mokyklas ir darželius vėl pasiekia grasinantys laiškai: ką daryti gavus pranešimą apie sprogmenį

    Mokyklas ir darželius vėl pasiekia grasinantys laiškai: ką daryti gavus pranešimą apie sprogmenį

    Ugdymo įstaigų elektroninio pašto dėžutes Lietuvoje vėl pasiekia grasinantys laiškai apie galimus sprogmenis mokyklose, darželiuose ar jų prieigose. Atsakingos tarnybos ragina išlikti ramiems, nepasiduoti panikai ir laikytis aiškios veiksmų sekos.

    Tokio pobūdžio pranešimai dažniausiai siunčiami masiškai, todėl vien laiško gavimas dar nereiškia realios grėsmės. Vis dėlto kiekvienas atvejis turi būti vertinamas atsakingai, o sprendimus dėl veiksmų reikėtų derinti su policija ir kitomis tarnybomis.

    Ką daryti gavus laišką?

    Gavus grasinantį pranešimą el. paštu pirmiausia rekomenduojama neskubėti nutraukti veiklos ir nepradėti evakuacijos vien remiantis laiško turiniu. Vietoje to reikėtų susisiekti su policija konsultacijų telefonu 0 700 60 000 ir veikti pagal pareigūnų nurodymus.

    Svarbu, kad į policiją skambintų vienas paskirtas atsakingas asmuo, taip išvengiant situacijos, kai dėl daugybės skambučių iš vienos įstaigos apkraunamos linijos. Surinkus numerį patariama kantriai laukti, kol atsilieps operatorius, ir nenutraukti skambučio.

    Kada skambinti 112?

    Skubiosios pagalbos numeriu 112 rekomenduojama skambinti tuomet, kai yra realių požymių, kad grėsmė gali būti tikra. Pavyzdžiui, jei apžiūrėjus patalpas ar teritoriją randamas įtartinas daiktas, pastebimi neįprasti požymiai arba gaunama papildomos informacijos, didinančios riziką.

    Tokiais atvejais svarbu nebandyti įtartino objekto liesti, pernešti ar tikrinti savarankiškai. Pareigūnai pabrėžia, kad bet kokie veiksmai turi būti atliekami tik pagal atsakingų tarnybų nurodymus.

    Evakuacija: kada ji reikalinga?

    Evakuacija neturėtų būti automatinė reakcija į kiekvieną grasinantį laišką, nes masiški pranešimai neretai siekia sukelti chaosą ir sutrikdyti įstaigų darbą. Sprendimas evakuotis turėtų būti priimamas įvertinus situaciją ir pasitarus su policija ar kitais atsakingais pareigūnais.

    Jei vis dėlto nustatoma, kad yra pagrindas manyti, jog grėsmė reali, tuomet evakuacijos veiksmai turi būti organizuojami kuo tvarkingiau, laikantis įstaigos vidaus procedūrų ir tarnybų rekomendacijų.

  • Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus perspėjimą? Aiškūs veiksmai, kurie padeda išlikti saugiems

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pamatę neaiškios paskirties ar įtartinai besielgiantį droną pirmiausia įvertinkite aplinką ir venkite atviros vietos. Jei įmanoma, pasitraukite į pastatą ar kitą priedangą, o vaikų ir augintinių nepalikite be priežiūros.

    Nepriartėkite prie vietos, virš kurios dronas skraido žemai, ir nesistenkite jo numušti ar gaudyti. Tokie veiksmai gali sukelti sužalojimų, o nukritęs aparatas gali turėti pavojingų dalių ar būti naudojamas neteisėtai veiklai.

    Jei dronas kelia realių įtarimų, fiksuokite faktus saugiai: užsirašykite laiką, vietą, kryptį, apytikslį aukštį, ar matėte operatorių. Prireikus kreipkitės skubios pagalbos numeriu 112 ir pateikite aiškią informaciją, nes tai padeda tarnyboms greičiau įvertinti situaciją.

    Ką daryti gavus oro pavojaus perspėjimą?

    Gavę perspėjimą apie oro pavojų telefone ar išgirdę sirenas, veikite nedelsdami ir vadovaukitės oficialiais nurodymais. Patikimiausia informacija paprastai skelbiama valstybės institucijų kanalais, todėl venkite remtis gandais socialiniuose tinkluose.

    Kuo greičiau pasitraukite į priedangą: geriausia į rūsį, požeminę stovėjimo aikštelę ar kitą tvirtą patalpą be langų. Jei tokios vietos nėra, rinkitės pastato vidines patalpas, laikykitės atokiau nuo langų ir išorinių sienų.

    Jei esate lauke ar automobilyje, ieškokite artimiausio pastato, o ne likite atviroje erdvėje. Apie savo buvimo vietą informuokite artimuosius, tačiau ryšį naudokite saikingai, kad neapkrautumėte tinklų, kai jie gali būti svarbūs skubiai komunikacijai.

    Ką daryti radus įtartiną daiktą?

    Radę įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį jo neliesti, nejudinti ir nebandyti atidaryti. Atsitraukite į saugų atstumą ir perspėkite aplinkinius, ypač vaikus, kad nepriartėtų.

    Nedarykite nuotraukų iš arti ir nesibūriuokite, nes smalsuolių susitelkimas didina riziką. Jei įmanoma, pažymėkite vietą iš tolo ir užtikrinkite, kad niekas neitų arčiau, kol atvyks tarnybos.

    Skambinkite numeriu 112 ir aiškiai pasakykite, kur esate, ką radote ir ar šalia yra žmonių. Toliau vykdykite operatoriaus nurodymus ir nelaukite vietoje, jei tai nesaugu.

    Pasirengimas prasideda nuo žinojimo ir iš anksto sutartų šeimos veiksmų. Vertinga iš anksto aptarti susitikimo vietą, turėti įkrautą telefoną, pagrindinių dokumentų kopijas ir būtiniausių priemonių rinkinį, kad kritinėje situacijoje sprendimai būtų greitesni.

  • Kaip elgtis pastebėjus droną ar gavus oro pavojaus perspėjimą: svarbiausi veiksmai ir klaidos

    Kaip elgtis pastebėjus droną ar gavus oro pavojaus perspėjimą: svarbiausi veiksmai ir klaidos

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus įtartinai besielgiantį droną, svarbiausia išlikti ramiems ir kuo greičiau pasitraukti į pastato vidų ar priedangą. Atvirose erdvėse rizika didesnė, todėl venkite balkonų, langų ir vietų, kur esate matomi iš viršaus.

    Slėpkitės laikantis dviejų sienų taisyklės: jei dronas yra lauke, saugiausia būti patalpoje, kuri neturi lango į lauką, pavyzdžiui, koridoriuje ar vidinėje patalpoje. Uždarykite langus ir duris, kad sumažintumėte skeveldrų ar smūgio bangos poveikį, jei netoliese įvyktų sprogimas.

    Nesiartinkite prie nukritusio drono ir nebandykite jo liesti, ardyti, perkelti ar „neutralizuoti“ patys. Net jei jis atrodo neaktyvus, jis gali būti pavojingas, o bet koks kontaktas gali sukelti papildomą riziką jums ir aplinkiniams.

    Jei įmanoma, saugiu atstumu įsidėmėkite drono kryptį, aukštį, judėjimo pobūdį ir laiką, kada jį matėte. Apie situaciją praneškite telefonu 112, o surinktą vaizdinę medžiagą ar detales perduokite atsakingoms tarnyboms, tačiau neviešinkite socialiniuose tinkluose.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą: ką daryti?

    Išgirdus sirenas ar gavus oro pavojaus pranešimą telefone, pirmiausia vadovaukitės oficialia informacija ir nurodymais. Sekite pranešimus per radiją, televiziją ir patikimus valstybinių institucijų kanalus, nes situacija gali greitai keistis.

    Jei esate lauke, kuo skubiau ieškokite artimiausios priedangos: požeminės perėjos, tunelio, rūsio ar kitos tvirtos patalpos. Jei iki priedangos nespėjate per kelias minutes, rinkitės artimiausią saugiausią vietą pastate, geriausia be langų ir su tvirtomis sienomis.

    Jei liekate namuose, užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas ir pasitraukite nuo langų. Praktikoje saugiausios vietos dažniausiai yra koridorius, vonios kambarys ar kita vidinė patalpa be langų, o jei yra galimybė, rūsio patalpa ar specialiai pritaikyta priedanga.

    Su savimi verta turėti būtiniausius daiktus: dokumentus, telefoną, įkroviklį, vandenį, ne greitai gendančio maisto, pirmosios pagalbos priemones ir būtinus vaistus. Jei gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus bei užrakinkite duris.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Rasdami įtartiną daiktą, jo nelieskite ir nebandykite patikrinti, kas tai yra. Saugiausia tuo pačiu keliu atsitraukti ir laikytis kuo didesnio atstumo, o priedangai rinktis tvirtas konstrukcijas, vengiant vietų po langais.

    Apie radinį nedelsdami praneškite telefonu 112 ir aiškiai nurodykite vietą bei matomus požymius. Kol atvyks tarnybos, jei įmanoma, perspėkite aplinkinius neiti į tą zoną, tačiau patys nekelkite papildomos rizikos ir nesibūriuokite įvykio vietoje.

    Specialistai pabrėžia, kad pranešti verta net tada, kai nesate tikri, ar daiktas pavojingas. Gyventojai neprivalo nustatyti, ar tai sprogmuo, o atsakingų tarnybų patikra yra saugesnis kelias nei bandymas situaciją aiškintis patiems.

    Pasirengimas ekstremalioms situacijoms prasideda nuo paprastų įpročių: žinoti artimiausią priedangą, turėti susitarimą su šeima dėl ryšio ir susitikimo vietos, bei būti pasiruošus kelioms valandoms ar parai be įprastų paslaugų. Tokie veiksmai mažina chaosą ir padeda greičiau priimti teisingus sprendimus.

  • Dronas virš galvos ar perspėjimas telefone: ką daryti iškart, kad apsaugotumėte save ir artimuosius?

    Dronas virš galvos ar perspėjimas telefone: ką daryti iškart, kad apsaugotumėte save ir artimuosius?

    Pastaraisiais metais visuomenė vis dažniau susiduria su situacijomis, kurios anksčiau atrodė retos: neaiškūs objektai danguje, perspėjimo pranešimai telefone ar įtartini radiniai viešose vietose. Tokiais atvejais svarbiausia ne panikuoti, o veikti pagal aiškią logiką: slėptis, informuoti atsakingas tarnybas ir nesudaryti papildomų rizikų sau bei aplinkiniams.

    Specialistai primena, kad pasirengimas ekstremalioms situacijoms nėra baimės ženklas. Tai praktinis įgūdis, kuris padeda sutaupyti kritiškai svarbias minutes ir sumažina sužeidimų tikimybę, ypač jei netoliese įvyksta sprogimas, krenta nuolaužos ar suaktyvėja oro pavojaus signalai.

    Ką daryti pamačius droną?

    Pastebėjus neįprastai žemai skrendantį, įtartinai manevruojantį ar neaiškios paskirties droną, pirmiausia reikėtų kuo greičiau pasitraukti iš atviros erdvės. Saugiausia yra pastato vidus arba priedanga, kur mažesnė rizika nukentėti nuo skeveldrų ar smūgio bangos.

    Prie langų, balkonuose ar atvirose terasose likti nerekomenduojama, nes dūžtantys stiklai yra vienas dažniausių sužeidimų šaltinių. Jei esate patalpoje, verta rinktis vietą toliau nuo išorinių sienų ir langų, laikantis vadinamos dviejų sienų taisyklės: tarp jūsų ir lauko turi būti bent dvi sienos.

    Nukritusio ar ant žemės pastebėto drono liesti negalima, taip pat nereikėtų bandyti jo pernešti, ardyti ar kitaip „neutralizuoti“. Tokie objektai gali turėti pavojingų komponentų, o bet koks kontaktas gali sukelti papildomą riziką.

    Jei turite galimybę, saugiu atstumu įsidėmėkite kryptį, laiką ir vietą, o informaciją perduokite skubios pagalbos telefonu 112. Vaizdų ir tikslių lokacijų viešinimo socialiniuose tinkluose reikėtų vengti, nes tai gali pakenkti operatyviam tarnybų darbui ir padidinti saugumo grėsmes.

    Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų telefonu arba išgirdus sirenas, reikėtų nedelsiant patikrinti oficialius pranešimus ir vykdyti nurodymus. Patikimiausi informacijos šaltiniai tokiais atvejais yra nacionalinis radijas ir televizija, taip pat institucijų skelbiami pranešimai.

    Jei signalas užklupo lauke, svarbiausia kuo greičiau rasti priedangą: požeminę perėją, tunelį, rūsį ar kitą nuo viršaus pridengtą vietą. Jei tokios vietos nėra, reikėtų trauktis į artimiausią pastatą ir rinktis patalpą be langų, su tvirtesnėmis sienomis.

    Jeigu liekate namuose, rekomenduojama užtraukti užuolaidas, atsitraukti nuo langų ir pasirinkti saugiausią būsto vietą. Taip pat verta įsileisti augintinius į vidų, o ryšio priemones naudoti atsakingai, kad linijos nebūtų perkrautos: skambinti tik dėl būtinos pagalbos ar kritinės informacijos.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujų ir vandens sklendes, uždarykite langus, užrakinkite duris. Su savimi pasiimkite dokumentus, būtiniausius vaistus, geriamojo vandens ir minimalų atsargų kiekį, kad galėtumėte išbūti savarankiškai bent kelias valandas.

    Radote įtartiną daiktą: kaip elgtis?

    Įtartiną daiktą, galimą sprogmenį ar neaiškias nuolaužas svarbiausia palikti ten, kur radote. Nelieskite, nejudinkite ir nebandykite „patikrinti“, kas tai yra, nes net ir iš pirmo žvilgsnio nepavojingas objektas gali kelti grėsmę.

    Atsitraukite tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, ir pasirinkite saugų atstumą, geriausia prisidengdami tvirta konstrukcija arba pastatu. Jei įmanoma, įspėkite netoliese esančius žmones nesiartinti ir, nelaukdami, informuokite policiją ar skubios pagalbos tarnybas telefonu 112.

    Specialistai pabrėžia, kad pranešti verta net tada, kai nesate tikri, ar radinys pavojingas. Gyventojai neprivalo patys nustatyti objekto pobūdžio, o melagingu pranešimu laikoma tik sąmoninga informacija, kai iš anksto žinote, kad pavojaus nėra.

    Iki atvykstant pareigūnams, jei tai saugu, pasistenkite, kad į teritoriją nepatektų kiti asmenys. Svarbu sulaukti tarnybų ir, jei reikia, tiksliai parodyti radinio vietą bei apibūdinti, kaip jis atrodo ir kada buvo pastebėtas.

    Pasirengimas prasideda nuo paprastų dalykų: žinojimo, kur slėptis, ką pasiimti ir kam skambinti. Kritiniu momentu būtent aiškus veiksmų planas dažniausiai padeda išvengti klaidų, kurios kainuoja brangiausiai.

  • Dronas virš galvos ar įtartinas daiktas: aiškūs veiksmai gavus oro pavojaus perspėjimą

    Įtartinas dronas danguje, perspėjimo pranešimas telefone ar neaiškus daiktas pakelėje gali sukelti stresą, tačiau tokiose situacijose svarbiausia yra keli paprasti principai: ramybė, saugus atstumas ir oficialių nurodymų laikymasis. Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad pasirengimas nėra panikos skatinimas, o praktinių veiksmų žinojimas, kuris sumažina riziką jums ir aplinkiniams.

    Jei pastebite bepilotį orlaivį, pirmiausia vertinkite situaciją kaip potencialiai pavojingą, ypač jei dronas skraido neįprastai žemai, lėtai „kabo“ vietoje arba, jūsų manymu, stebi objektus. Saugiausia nedelsti ir persikelti į pastato vidų arba artimiausią priedangą, vengiant atvirų erdvių, balkonų ir langų.

    Slėpdamiesi pastate rinkitės patalpas be langų ir kuo toliau nuo išorinių sienų, nes stiklo šukės ir skeveldros dažnai sužeidžia net ir būnant viduje. Praktikoje taikoma ir vadinamoji dviejų sienų taisyklė: jei pavojus yra lauke, saugiau būti patalpoje, kurią nuo išorės skiria bent dvi sienos, pavyzdžiui, koridoriuje ar vidiniame kambaryje.

    Radus nukritusį droną ar jo dalis, prie jų nesiartinkite ir jų nelieskite, nes objektas gali turėti pavojingų elementų. Jei galite, iš saugaus atstumo įsidėmėkite vietą, laiką, kryptį ir kitas detales, o informaciją perduokite skubios pagalbos tarnyboms telefonu 112.

    Turimą vaizdo medžiagą ar nuotraukas vertėtų saugoti kaip informaciją pareigūnams, tačiau jų neviešinti socialiniuose tinkluose. Tokia informacija kartais padeda nustatyti judėjimo kryptis ar taikinius, todėl viešinimas gali netyčia pakenkti saugumui, ypač jautriose situacijose.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą telefone, svarbiausia kuo greičiau rasti priedangą ir sekti oficialią informaciją. Pranešimus verta klausytis per radiją ar patikimus naujienų kanalus, taip pat tikrinti oficialias institucijų žinutes telefone.

    Jei perspėjimas užklumpa lauke, ieškokite artimiausios priedangos: požeminės perėjos, tunelio, rūsio ar kitos masyvios konstrukcijos, kuri pridengia nuo galimų skeveldrų. Jei priedangos greitai pasiekti nepavyksta, rinkitės bet kurį artimiausią pastatą ir jame eikite į saugiausią vietą, paprastai tai būna rūsys arba patalpa be langų.

    Likdami namuose, sumažinkite riziką nuo stiklo ir smūgio bangos: užtraukite užuolaidas, atsitraukite nuo langų, o prireikus persikelkite į vidinę patalpą. Taip pat pravartu iš anksto turėti paruoštą būtiniausių daiktų rinkinį kelioms valandoms ar paroms: vandens, vaistų, dokumentų, įkrautą telefoną ir baterijomis maitinamą radiją.

    Jei tuo metu esate automobilyje, sustokite saugioje vietoje, kur yra bent minimali priedanga, ir klausykitės pranešimų per radiją. Ryšio linijų neapkraukite skambučiais be būtino reikalo, o apie pagalbos poreikį ar sužeistuosius praneškite telefonu 112.

    Įtartinas daiktas ar galimas sprogmuo

    Pastebėję įtartiną daiktą, svarbiausia jo neliesti ir nebandyti patiems perkelti ar „patikrinti“. Net jei nesate tikri, kas tai yra, saugiausia tuo pačiu keliu atsitraukti ir laikytis kuo didesnio atstumo, rinktis priedangą už tvirtesnės konstrukcijos ar pastato.

    Vertinant atstumą, principas paprastas: jei objektą matote aiškiai, tikėtina, kad esate per arti, todėl verta trauktis toliau ir vengti zonų po langais, nes sprogimo atveju stiklas tampa papildomu pavojumi. Apie radinį nedelsiant praneškite telefonu 112, o iki atvyks pareigūnai, kiek įmanoma, perspėkite aplinkinius neiti į pavojingą vietą.

    Pranešti verta net ir abejojant, nes įvertinti riziką ir objektą yra išminuotojų ir specialiųjų tarnybų darbas, o ne gyventojų pareiga. Svarbiausia pateikti kuo tikslesnę informaciją: vietą, kaip daiktas atrodo, ar yra dūmų, kvapo, laidų, žymių ant žemės ir ar šalia juda žmonės.

    Kasdienė taisyklė ekstremaliose situacijose išlieka ta pati: ieškokite priedangos, laikykitės atstumo, nesidalinkite jautria informacija viešai ir remkitės oficialiais nurodymais. Tokie veiksmai dažniausiai yra efektyviausias būdas apsaugoti save, šeimą ir aplinkinius, kol situaciją perima atsakingos tarnybos.

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: aiškūs veiksmai, kurie padeda išlikti saugiems

    Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: aiškūs veiksmai, kurie padeda išlikti saugiems

    Įtartinas dronas danguje, telefone gautas perspėjimas apie oro pavojų ar netikėtai rastas įtartinas daiktas – situacijos, kurios gali sukelti paniką. Tačiau civilinė sauga remiasi paprasta logika: pirmiausia apsisaugoti, tada informuoti tarnybas ir nesudaryti papildomos rizikos nei sau, nei kitiems.

    Svarbiausia taisyklė visais atvejais – veikti ramiai ir vadovautis oficialiais nurodymais. Jei kyla grėsmė, skambinama numeriu 112, o informaciją geriausia sekti per patikimus valstybės kanalus ir nacionalinį transliuotoją.

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pamačius neaiškios paskirties ar įtartinai manevruojantį droną, pirmas žingsnis – pasitraukti iš atviros vietos. Saugiausia eiti į pastato vidų, rūsį ar kitą priedangą, vengti balkonų, kiemų ir vietų prie langų.

    Praktikoje dažnai taikoma vadinamoji dviejų sienų taisyklė: jei grėsmė yra lauke, slėptis verta patalpoje, kuri neturi lango į lauką. Pavyzdžiui, daugiabutyje dažnai saugesnis pasirinkimas yra koridorius ar vonios patalpa, o ne kambarys prie lango.

    Priartėti prie nukritusio drono ar bandyti jį paimti yra pavojinga, nes toks objektas gali būti su sprogstamuoju užtaisu ar turėti kitų rizikų. Jei įmanoma, saugiu atstumu įsidėmėkite kryptį, laiką ir vietą bei šią informaciją perduokite numeriu 112.

    Verta vengti filmuotos medžiagos skelbimo socialiniuose tinkluose, net jei atrodo, kad tai tik smalsumo vedamas įrašas. Tokia informacija gali atskleisti vietoves, žmonių judėjimą ar infrastruktūros detales ir tapti naudinga priešiškiems veiksmams.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą – kas svarbiausia?

    Jei išgirdote sirenas arba gavote pranešimą apie oro pavojų telefone, prioritetas yra kuo greičiau rasti priedangą. Būdami lauke, ieškokite artimiausio pastato, požeminės perėjos, tunelio ar kitos vietos, kuri suteikia fizinę apsaugą nuo skeveldrų ir smūgio bangos.

    Jei priedangos greitai pasiekti nepavyksta, rinkitės saugiausią esamo pastato vietą: rūsį, cokolį arba patalpą be langų ir su tvirtesnėmis sienomis. Namuose taip pat verta užtraukti užuolaidas, išjungti šviesas, laikytis atokiau nuo stiklų, įleisti augintinius į vidų.

    Informaciją rekomenduojama sekti per radiją ar televiziją, nes mobilusis ryšys gali būti apkrautas. Skambinti artimiesiems reikėtų tik esant būtinybei, o trumpą žinutę dažnai pavyksta išsiųsti patikimiau nei prisiskambinti.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami, kiek leidžia laikas, išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus ir užrakinkite duris. Su savimi pasiimkite dokumentus, vandenį, būtinus vaistus ir minimalų būtiniausių daiktų rinkinį, kad nereikėtų grįžti į nesaugią zoną.

    Rastas įtartinas daiktas: ko nedaryti

    Radus įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį, svarbiausia jo neliesti ir nejudinti. Net jei objektas atrodo senas ar nekenksmingas, bet koks bandymas jį apžiūrėti iš arčiau gali kelti realią grėsmę.

    Reikėtų tuo pačiu keliu atsitraukti į saugesnę vietą ir įvertinti aplinką: ar netoliese nėra langų, žmonių susibūrimo, viešo transporto stotelės. Tuomet apie radinį praneškite policijai arba numeriu 112 ir aiškiai nurodykite vietą.

    Kol atvyksta pareigūnai, svarbu pasirūpinti, kad kiti žmonės nepriartėtų prie pavojingos zonos. Jei įmanoma, paprašykite aplinkinių pagalbos atitraukiant praeivius saugiu atstumu ir sulaukite pareigūnų, kad galėtumėte tiksliai parodyti radinio vietą.

    Pasirengimas ekstremalioms situacijoms prasideda nuo iš anksto apgalvotų veiksmų: kur slėptumėtės namuose, kaip pasiektumėte artimiausią priedangą ir ką įsidėtumėte į būtiniausių daiktų rinkinį. Kuo aiškesnis planas, tuo mažiau chaoso situacijai užklupus netikėtai.

  • Dronas virš galvos, oro pavojaus signalas ar įtartinas radinys: ką daryti ir ko vengti

    Dronas virš galvos, oro pavojaus signalas ar įtartinas radinys: ką daryti ir ko vengti

    Ką daryti pamačius droną?

    Pastebėjus neaiškios paskirties droną, svarbiausia nebandyti jo sekti ar filmuoti iš arti ir kuo greičiau pereiti į saugesnę vietą. Praktikoje didžiausios rizikos kyla atvirose erdvėse, prie langų, balkonuose ar bandant „įsitikinti, kas tai“, todėl geriau rinktis pastato vidų arba priedangą.

    Patekę į patalpas, laikykitės vadinamos dviejų sienų taisyklės: jei objektas yra lauke, saugiau būti patalpoje, kuri nėra tiesiogiai prie išorės sienos su langu. Užverkite langus ir duris, atsitraukite nuo stiklo, o vaikus, senjorus ir augintinius nusiveskite į vidinę, tvirtesnę patalpos dalį.

    Nukritusio drono ar jo dalių neliesti ir nesiartinti, nes įrenginys gali būti nestabilus, turėti baterijų pažeidimų ar kitų pavojingų elementų. Jei įmanoma, saugiu atstumu įsidėmėkite kryptį, vietą ir laiką, o informaciją perduokite telefonu 112, neskelbdami vaizdų viešai.

    Jei droną pastebite vairuodami, nebandykite jo „sekti“ ar filmuoti kelyje. Sustokite saugioje vietoje, kur yra priedanga viršuje, įvertinkite aplinką ir vykdykite pareigūnų bei oficialių kanalų nurodymus.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, pirmiausia patikrinkite oficialią informaciją ir nepasikliaukite gandais socialiniuose tinkluose. Jei esate lauke, ieškokite artimiausios priedangos: tinka požeminės perėjos, tuneliai, rūsiai ar kitos tvirtos konstrukcijos, kurios sumažina skeveldrų ir smūgio bangos poveikį.

    Jei priedanga pasiekiama per kelias minutes, apsirenkite ir judėkite ten nedelsdami, bet ramiai, nesistumdant ir neblokuojant įėjimų. Su savimi pasiimkite dokumentus, telefoną, vandenį, būtiniausius vaistus ir pirmosios pagalbos priemones, o taip pat iš anksto įkrautą bateriją ar atsarginį energijos šaltinį, jei tokį turite.

    Jeigu liekate namuose, rinkitės patalpą be langų arba rūsį, sumažinkite riziką nuo stiklo duženų ir, jei įmanoma, užtraukite užuolaidas. Ryšio linijų neapkraukite skambučiais be būtino poreikio, nes ekstremaliose situacijose svarbu, kad 112 ir kitos tarnybos išliktų pasiekiamos.

    Evakuacijos atveju elkitės pagal nurodymus: prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus ir užrakinkite duris. Susitarkite su artimaisiais dėl vieno kontaktinio asmens ir susitikimo taško, kad sutrikus ryšiui būtų aiškus veiksmų planas.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Rastus įtartinus daiktus griežtai draudžiama liesti, judinti ar bandyti „patikrinti“, kas tai per radinys. Saugiausia tuo pačiu keliu atsitraukti, įvertinti, ar viršuje nėra langų ar kitų trapių konstrukcijų, ir pasitraukti už tvirto uždango, pavyzdžiui, pastato sienos.

    Apie radinį nedelsiant praneškite telefonu 112, nurodykite tikslią vietą, orientyrus ir, jei įmanoma, trumpai apibūdinkite daiktą. Nebūtina „tiksliai žinoti“, ar tai sprogmuo: sprendimą priima specialistai, o pranešimas leidžia greičiau užkirsti kelią galimam pavojui.

    Kol atvyksta pareigūnai, pasirūpinkite, kad į teritoriją nepatektų kiti žmonės, ir paprašykite aplinkinių pagalbos nukreipiant srautus. Svarbu sulaukti pareigūnų, nes būtent radinį pastebėjęs žmogus dažniausiai tiksliausiai gali nurodyti vietą ir aplinkybes.

    Pasirengimas ekstremalioms situacijoms prasideda nuo paprastų dalykų: žinojimo, kur artimiausia priedanga, ką daryti gavus perspėjimą ir kaip greitai surinkti būtiniausius daiktus. Kuo aiškesnis planas šeimoje ar darbovietėje, tuo mažiau chaoso, kai laikas sprendimams matuojamas minutėmis.

  • Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus pranešimą: ką daryti, kad išvengtumėte rizikos

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus įtartinai besielgiantį droną, svarbiausia išlikti ramiems ir kuo greičiau pasitraukti iš atviros erdvės į pastato vidų ar priedangą. Venkite langų, balkonų ir atvirų kiemų, nes net ir nedidelis sprogimas ar smūgio banga dažniausiai sužeidžia dėl skeveldrų ir dūžtančių stiklų.

    Jei galite, stebėkite drono kryptį saugiu atstumu, tačiau nesiartinkite ir nebandykite jo gaudyti ar numušti. Nukritęs dronas ar jo dalys gali kelti papildomą riziką, todėl geriausia laikytis atstumo ir apie situaciją pranešti telefonu 112.

    Turimą vaizdo medžiagą ar nuotraukas perduokite tik atsakingoms tarnyboms ir neviešinkite socialiniuose tinkluose. Tokie įrašai gali atskleisti vietą, judėjimo kryptį ar kitą jautrią informaciją, kuri ekstremaliose situacijose tampa reikšminga saugumui.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą telefone, nedelskite ir įsiklausykite į oficialius nurodymus per radiją ar televiziją, taip pat patikrinkite patikimus valstybinių institucijų pranešimus. Tokie signalai reiškia, kad gali būti reali grėsmė, todėl svarbiausia greitai rasti saugiausią vietą.

    Jeigu esate lauke ir nėra galimybės greitai pasiekti priedangos, ieškokite bet kokios apsaugos nuo viršaus ir šonų: požeminės perėjos, tunelio, rūsio, tvirto pastato laiptinės ar patalpos be langų. Patekę į vidų, laikykitės vadinamosios dviejų sienų taisyklės: rinkitės patalpą, kuri nuo išorės atskirta bent dviem sienomis.

    Likę namuose, užverkite langus, užtraukite užuolaidas, pasitraukite nuo stiklų ir rinkitės kambarį be langų, koridorių ar rūsį. Turėkite po ranka telefoną, vandens, būtinų vaistų, dokumentus ir minimalų pirmosios pagalbos rinkinį, kad nereikėtų išeiti į nesaugią aplinką.

    Jeigu gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus ir užrakinkite duris. Ryšio tinklai krizės metu gali būti apkrauti, todėl skambinkite tik esant būtinybei, o artimuosius informuokite trumpomis žinutėmis.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Radus įtartiną daiktą, jo nelieskite ir nebandykite perkelti, ardyti ar tikrinti. Atsitraukite tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, ir laikykitės kuo didesnio atstumo, ypač jei aplink yra stiklinių fasadų ar langų.

    Apie radinį nedelsdami praneškite telefonu 112 ir aiškiai nurodykite vietą, kuo daiktas panašus į pavojingą, ar matote laidus, talpas, neįprastas detales. Jūs neprivalote nustatyti, ar tai tikrai sprogmuo, saugiau klysti ir iškviesti tarnybas, nei rizikuoti pasekmėmis.

    Kol atvyks pareigūnai, stenkitės perspėti aplinkinius ir nukreipti žmones nuo pavojingos zonos, tačiau nekelkite panikos ir neblokuokite tarnybų privažiavimo. Jei įmanoma, pasilikite netoliese saugioje vietoje, kad galėtumėte tiksliai parodyti radinio vietą.

    Pasirengimas prasideda nuo aiškių veiksmų plano: kur slėpsitės, kaip susisieksite su artimaisiais ir ką pasiimsite, jei reikėtų skubiai išeiti. Tokiose situacijose svarbiausia remtis oficialiais nurodymais ir nekartoti nepatikrintos informacijos.

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: ką daryti ir ko vengti, kad nekiltų rizika?

    Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: ką daryti ir ko vengti, kad nekiltų rizika?

    Įtartinas dronas danguje, telefono perspėjimas apie oro pavojų ar netikėtai rastas neaiškus daiktas gali sukelti stresą, tačiau svarbiausia tokiose situacijose yra aiškūs, iš anksto žinomi veiksmai. Specialistai pabrėžia, kad daugiausia nelaimių nutinka dėl smalsumo, filmavimo iš arti ar bandymo „pasitikrinti“ pačiam.

    Lietuvoje civilinės saugos institucijos ragina remtis oficialiais pranešimais, o kilus įtarimui nedelsiant skambinti 112. Kuo mažiau spėlionių ir kuo daugiau struktūruoto elgesio, tuo mažesnė rizika jums ir aplinkiniams.

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pamačius neaiškios paskirties ar įtartinai manevruojantį droną, pirmiausia reikėtų pasitraukti iš atviros erdvės į pastato vidų arba priedangą. Venkite langų, balkonų ir atvirų kiemų, nes būtent ten esate labiausiai pažeidžiami.

    Praktinė taisyklė, kurią primena civilinės saugos specialistai, yra vadinamoji dviejų sienų taisyklė: geriau būti patalpoje, kuri neturi lango į lauką, pavyzdžiui, koridoriuje ar vidiniame kambaryje. Jei situacija užklumpa lauke, ieškokite vietos, kuri suteikia pridengimą iš viršaus ir šonų.

    Labai svarbu nesiartinti prie nukritusio ar įtartinai žemai nusileidusio drono. Tokie objektai gali turėti sprogstamųjų, degių ar kitų pavojingų komponentų, todėl bandymas jį paimti, ardyti ar „patraukti į šalį“ gali baigtis sužeidimais.

    Jei galite tai padaryti saugiai, įsidėmėkite drono kryptį, laiką ir vietą, o informaciją perduokite numeriu 112. Vaizdo medžiagos viešinimas socialiniuose tinkluose gali pakenkti operatyvinei reakcijai ir saugumui, todėl ją verčiau perduoti atsakingoms tarnyboms, o ne skelbti viešai.

    Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų telefonu arba išgirdus sirenas, prioritetas yra kuo greičiau pasiekti priedangą ar saugiausią vietą pastate. Jei per kelias minutes priedangos pasiekti nepavyksta, rinkitės rūsį, cokolines patalpas arba kambarį be langų ir su tvirtesnėmis sienomis.

    Likdami namuose, uždarykite langus, atsitraukite nuo stiklinių paviršių ir, jei įmanoma, būkite vidinėje patalpoje. Specialistai taip pat rekomenduoja turėti paruoštą minimalų skubios pagalbos rinkinį: vandens, pagrindinių vaistų, dokumentų, įkrautą telefoną ir nešiojamą radijo imtuvą su baterijomis.

    Jei perspėjimas užklumpa lauke, ieškokite artimiausios priedangos, požeminės perėjos, tunelio ar rūsio. Venkite atvirų aikščių, tiltų viršaus, stotelių su stiklinėmis sienelėmis ir vietų prie aukštų pastatų vitrinių.

    Automobilyje svarbu sustoti saugioje vietoje, kur nesate atviroje erdvėje, įsijungti radiją ir sekti oficialią informaciją. Be būtino reikalo neapkraukite ryšio tinklų skambučiais, o jei reikia informuoti artimuosius, dažnai pakanka trumpos žinutės.

    Radote įtartiną daiktą: kas svarbiausia?

    Rastus įtartinus daiktus ar galimus sprogmenis griežtai draudžiama liesti, kelti, kratyti ar bandyti pernešti. Net jei daiktas atrodo „nekenksmingas“, jo turinys ir būklė gali būti pavojingi, o menkiausias judesys kartais tampa kritiniu veiksniu.

    Saugiausia yra tuo pačiu keliu pasitraukti į saugų atstumą, perspėti aplinkinius ir, jei įmanoma, apriboti priėjimą, kol atvyks tarnybos. Skambinant 112 verta aiškiai pasakyti vietą, ką matote ir ar šalia yra žmonių, vaikų ar intensyvus eismas.

    Institucijos primena, kad gyventojas neprivalo „įrodyti“, jog tai tikrai sprogmuo: įtarimo pakanka, kad situaciją įvertintų specialistai. Geriau vienas papildomas patikrinimas, nei delsiant prarastas laikas, kuris galėtų kainuoti sveikatą ar gyvybę.

    Pasirengimas prasideda nuo paprastų įpročių: žinoti artimiausias priedangas, turėti svarbiausius daiktus vienoje vietoje ir nepasiduoti smalsumui, kai rizika nėra iki galo aiški. Kilus pavojui, svarbiausia yra jūsų pačių saugumas ir operatyvus pranešimas tarnyboms.