Tag: Stambulas

  • Armėnų genocidas 1915 metais: kaip Osmanų imperijoje prasidėjo masinės deportacijos ir žudynės

    Armėnų genocidu vadinami 1915–1916 metais Osmanų imperijoje vykę masiniai armėnų žudymai ir prievartinės deportacijos, kurios nusinešė apie 1,2 mln. gyvybių. Šie įvykiai dažnai įvardijami kaip pirmasis 20 amžiaus genocidas.

    Kaip aiškinama portale „The Collector“, genocido pradžia laikoma 1915 metų balandžio 24 diena, kai Stambule buvo suimta apie 250 armėnų intelektualų ir bendruomenės lyderių. Taip armėnų bendruomenė buvo sąmoningai palikta be vadovybės ir galimybių organizuotai gintis.

    Iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos Osmanų imperija patyrė didelius teritorinius ir politinius sukrėtimus: ją silpnino nacionalistiniai judėjimai, vidinė fragmentacija ir išorinės didžiųjų Europos valstybių įtakos. Šiame kontekste išaugo ultranacionalistinės nuotaikos, o 1908 metais valdžią perėmęs jaunųjų turkų judėjimas siekė kurti etniškai ir politiškai vieningą valstybę.

    Armėnai – viena didžiausių krikščioniškų bendruomenių imperijoje – gyveno daugiausia Rytų Anatolijoje ir ilgą laiką buvo laikomi „lojalios tautos“ pavyzdžiu. Vis dėlto XIX amžiuje, augant reformų ir didesnio saugumo reikalavimams, santykiai su valdžia aštrėjo, o ankstesnės smurto bangos, tokios kaip 1894–1896 metų hamidinės skerdynės, tapo tragišku įvadu į vėlesnius įvykius.

    Kaip prasidėjo deportacijos ir masinės žudynės

    Osmanų imperijai 1914 metų rudenį įsitraukus į Pirmąjį pasaulinį karą ir patyrus nesėkmių fronte, valdžia vis dažniau armėnus vaizdavo kaip grėsmę nacionaliniam saugumui. Prie to prisidėjo ir faktas, kad nedidelė armėnų savanorių grupė prisijungė prie Rusijos pajėgų Kaukazo regione.

    1915 metų vasarį armėnų kilmės kariai buvo atskirti nuo reguliariosios kariuomenės ir perkelti į darbo batalionus. Dalis jų, kaip teigiama tekste, vėliau buvo nužudyti, o pasienio regionuose pradėti reidai armėnų gyvenvietėse.

    Įtampa pasiekė lūžio tašką, kai mieste Vane kilo ginkluotas pasipriešinimas. Tai Osmanų valdžiai suteikė pretekstą jį pristatyti kaip sukilimą, o po balandžio 24-osios areštų pradėta įgyvendinti platesnio masto politika.

    1915 metų gegužę Osmanų vyriausybė įteisino armėnų deportaciją, kuri iš pradžių buvo nukreipta į Rytų Anatolijos gyventojus, o netrukus išplėsta ir į kitas teritorijas. Deportacijos buvo aiškinamos kaip „perkėlimo“ priemonė, tačiau praktikoje virto masiniu gyventojų išvarymu iš namų.

    „Mirties žygiai“ ir gyvenimas stovyklose

    Žmonėms dažnai buvo duodamos vos kelios valandos ar dienos susiruošti, paliekant namus, verslus ir visą įprastą gyvenimą. Prievartiniai žygiai, vedę į stovyklas Šiaurės Sirijos link, neretai apibūdinami kaip „mirties maršai“.

    Tekste pabrėžiama, kad vienas pagrindinių mirties priežasčių buvo badas ir troškulys – valdžia neparūpino pakankamai maisto ir vandens. Didžiausia perkėlimo stovyklų sistema buvo siejama su Deir ez-Zoro apylinkėmis prie Sirijos dykumos.

    Net ir pasiekę stovyklas žmonės susidūrė su išsekimu, prastomis sanitarinėmis sąlygomis, maisto stygiumi ir labai trumpa išgyvenimo trukme. Taip pat minima, kad dalis jaunų moterų patyrė prievartą – buvo išnaudojamos ar verčiamos tarnauti.

    Deportacijas lydėjo ir įstatymai, leidę konfiskuoti armėnų turtą bei verslus, o tai reiškė ne tik fizinį bendruomenės naikinimą, bet ir jos ekonominių bei kultūrinių pamatų ardymą.

    Tarptautinės reakcijos ir ginčai dėl pripažinimo

    Armėnų tragedija sulaukė plataus atgarsio to meto spaudoje, o diplomatinėje erdvėje garsiai skambėjo JAV ambasadoriaus Osmanų imperijoje Henry Morgenthau liudijimai. Jo pastangomis buvo organizuota humanitarinė pagalba, o JAV visuomenėje kilo didelio masto paramos kampanijos.

    Po karo Osmanų imperija žlugo, o 1923 metais susikūrė Turkijos Respublika. Tekste teigiama, kad iki to laiko didžioji dalis armėnų, gyvenusių buvusiose Osmanų teritorijose, jau buvo žuvę, o išgyvenusieji tapo plačios diasporos pagrindu.

    Turkijos oficiali pozicija iki šiol išlieka, kad 1915 metų įvykiai neatitinka teisinės genocido sąvokos, nors šią nuostatą ginčija daugelis istorikų ir tarptautinių institucijų. Diskusijas apsunkina ir tai, kad dalis dokumentų buvo sunaikinta, o pats klausimas iki šiol išlieka jautrus tiek politine, tiek moraline prasme.

    Nepaisant ginčų, armėnų genocidas turėjo ilgalaikių pasekmių tarptautinei teisei: po Antrojo pasaulinio karo formuojantis nusikaltimų žmoniškumui sampratai ir 1948 metų Jungtinių Tautų Genocido konvencijai, 1915 metų tragedija dažnai minima kaip vienas precedentų, parodžiusių, kokio masto nusikaltimus gali įvykdyti valstybės aparatas.

  • Stichija Stambule pareikalavo 8 gyvybių: niokojantys potvyniai ir 20 000 pranešimų apie žalą

    Stichija Stambule pareikalavo 8 gyvybių: niokojantys potvyniai ir 20 000 pranešimų apie žalą

    Žuvusiųjų skaičius išaugo

    Po praėjusią savaitę Stambulą ir jo apylinkes užklupusių potvynių žuvusiųjų skaičius išaugo iki aštuonių. Pareigūnai pranešė, kad gelbėtojai aptiko dar kelis kūnus, o paieškos darbai mieste ir prie jo tęsiasi.

    Pasak Stambulo gubernatoriaus Davuto Gülo, šeši žmonės žuvo pačiame Stambule. Dar du žmonės, žuvę kaimyninėje Kocaeli provincijoje, buvo nunešti srovės ir rasti pietrytinėje didmiesčio dalyje.

    Istorinės liūtys ir chaosas gatvėse

    Liūtys, prasidėjusios trečiadienį, pareigūnų įvardytos kaip didžiausios per daugiau nei 80 metų, sukėlė staigius užtvindymus. Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje matyti vaizdai, kaip vanduo tempia automobilius ir žmones, o kai kuriose vietose srovė virto pavojingomis upėmis.

    Gubernatorius teigė, kad tarp žuvusiųjų yra 14 metų berniukas, patyręs mirtiną elektros smūgį įžengęs į balą. Kelios aukos rastos Aukso Rago įlankoje, kur srovės sunešė nuolaužas ir purvą.

    Tūkstančiai pranešimų apie žalą

    Pasak D. Gülo, institucijos gavo beveik 20 000 pranešimų apie turto sugadinimą, susijusį su liūtimis ir potvyniais. Vertinant situaciją nustatyta, kad rimtai apgadinta apie 2 000 būstų ir maždaug 900 verslo patalpų.

    Stambulo valdžia pabrėžia, kad nuostolių mastas nevienodas: vienur užlieti rūsiai ir pirmieji aukštai, kitur vanduo sugadino automobilius, įrangą ir prekes. Didžiausi iššūkiai kyla ten, kur vanduo į gatves suplūdo per trumpą laiką, o drenažo sistemos nespėjo susidoroti su srautu.

    Parama nukentėjusiems ir paieškos tęsiasi

    Pranešta, kad daliai nukentėjusių gyventojų pradėtos mokėti vienkartinės išmokos po maždaug 180 eurų. Išmokos skirtos tūkstančiams žmonių, kurių turtas nukentėjo nuo vandens, purvo ir nuolaužų.

    Gubernatorius nurodė, kad Stambule dar ieškoma vieno dingusio žmogaus, o gelbėtojai tikrina pakrantes ir vandens telkinius. Tuo pat metu mieste tęsiami siurbimo, valymo ir infrastruktūros atstatymo darbai, siekiant kuo greičiau atnaujinti įprastą gyvenimą.

  • „Hex“ ir „PulseChain“ įkūrėjas Richard Heart sulaikytas Stambule: ką skelbia Turkijos žiniasklaida

    „Hex“ ir „PulseChain“ įkūrėjas Richard Heart sulaikytas Stambule: ką skelbia Turkijos žiniasklaida

    Turkijos žiniasklaida praneša, kad kriptovaliutų projektų „Hex“ ir „PulseChain“ įkūrėjas Richard Heart Stambule buvo sulaikytas per bendrą vietos pareigūnų operaciją. Skelbiama, jog sulaikymas įvyko Bešiktašo rajone, o teisėsauga atliko kratą jo gyvenamojoje vietoje.

    Publikacijose tvirtinama, kad per kratą galėjo būti paimti grynieji pinigai, prabangūs laikrodžiai ir elektronikos įrenginiai. Oficialaus Turkijos institucijų patvirtinimo viešojoje erdvėje tuo metu nebuvo, todėl dalis detalių kol kas remiasi tik vietos žiniasklaidos informacija.

    Richard Heart, kurio tikrasis vardas yra Richard James Schueler, tarptautinėje kriptovaliutų bendruomenėje gerai žinomas dėl demonstratyvaus prabangos rodymo. Pastaraisiais metais jis viešai dalijosi vaizdais su brangiais aksesuarais, o tai tapo jo įvaizdžio dalimi ir kartu kėlė klausimų dėl turto kilmės bei projektų skaidrumo.

    Sulaikymo kontekste minima, kad vyras ieškomas Suomijoje dėl įtarimų, susijusių su sunkinančiomis aplinkybėmis vertinamu mokestiniu sukčiavimu. Tokiais atvejais tarptautinį paieškos procesą dažnai palengvina Interpolo raudonasis pranešimas, kuris yra prašymas valstybėms surasti ir sulaikyti ieškomą asmenį, tačiau jis pats savaime nėra teismo nuosprendis.

    Turkijos publikacijose taip pat primenami ankstesni ginčai Jungtinėse Valstijose, susiję su vertybinių popierių reguliavimu. Vis dėlto svarbu atskirti skirtingų šalių procesus: net ir vienoje jurisdikcijoje pasibaigusi byla nereiškia, kad kitur negali būti vykdomi atskiri tyrimai ar teisinės procedūros.

    Rinkoje žinia apie galimą sulaikymą turėjo momentinį efektą su Heart siejamų kriptožetonų kainoms. „Hex“ ir „PulseChain“ ekosistemos aktyvai fiksavo ryškesnius svyravimus, o tokiose situacijose dažnai suveikia ir psichologinis faktorius: investuotojai reaguoja į antraštes greičiau nei atsiranda oficialūs patvirtinimai.

    Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad kriptoturto projektams itin jautrios reputacinės rizikos. Net nepatvirtinti pranešimai apie steigėjų teisinius nesklandumus gali sukelti likvidumo sumažėjimą, staigesnę išpardavimo bangą ir didesnį kainų nepastovumą, ypač jei projektai ir taip kritikuojami dėl skaidrumo.

    Kol kas aiškiausia rekomendacija rinkos dalyviams yra sekti tik oficialią informaciją ir vertinti riziką. Jeigu sulaikymo faktas bus patvirtintas, tolesni žingsniai priklausytų nuo Turkijos procedūrų, galimos ekstradicijos klausimų ir to, kokie konkrečiai įtarimai būtų pateikti.

  • Stambulą sukrėtęs išpuolis mokykloje: 15-metė su svetima uniforma sužalojo 8 mokinius

    Stambulą sukrėtęs išpuolis mokykloje: 15-metė su svetima uniforma sužalojo 8 mokinius

    Išpuolis Başakşehir rajone

    Stambule, Başakşehir rajone, antradienio rytą įvyko išpuolis vidurinėje mokykloje: 15 metų moksleivė peiliu sužalojo aštuonis mokinius, o vienas jų vėliau mirė. Turkijos pareigūnai pranešė, kad įtariamoji buvo sulaikyta netrukus po incidento.

    Pasak vietos administracijos, ataka įvyko apie 8.35 valandą vietos laiku. Greitosios pagalbos tarnybos sužeistuosius išgabeno į ligonines, o mokyklos bendruomenė sulaukė psichologinės pagalbos.

    Kaip įtariamoji pateko į mokyklą?

    Švietimo ministras Yusufas Tekinas nurodė, kad įtariamoji prieš išpuolį persirengė taikinio mokyklos uniforma ir taip siekė nepastebėta patekti į pastatą. Pareigūnų teigimu, ji mokosi kitoje ugdymo įstaigoje ir yra dešimtos klasės mokinė.

    Sveikatos apsaugos ministras Kemalis Memişoğlu teigė, kad iš pradžių buvo skelbiama apie aštuonis sužeistuosius: vieno būklė vertinta kaip kritinė, dar dviejų – vidutinė ar sunki. Vėliau patvirtinta, kad vienas mokinys nuo patirtų sužalojimų mirė.

    „Aštuonių sužeistųjų gydymas tęsiamas ligoninėse, jų sveikatos būklę nuolat stebime“, – sakė Kemalis Memişoğlu.

    Pamokos sustabdytos, įvesti ribojimai žiniasklaidai

    Po išpuolio pamokos mokykloje sustabdytos dviem dienoms. Tokia praktika Turkijoje dažnai taikoma siekiant stabilizuoti situaciją, užtikrinti tyrimo veiksmus ir suteikti pagalbą bendruomenei.

    Taip pat pranešta, kad teismas pritaikė laikinuosius informacijos sklaidos apribojimus dėl šio įvykio. Turkijos žiniasklaidos priežiūros institucija RTÜK tokius sprendimus paprastai aiškina siekiu apsaugoti ikiteisminį tyrimą ir netrukdyti įtariamųjų sulaikymo ar apklausų veiksmams.

    Kas yra imam hatip mokyklos?

    Išpuolis įvyko imam hatip tipo mokykloje – tai valstybės finansuojamos religinės ugdymo įstaigos, kurios istoriškai buvo steigiamos rengti imamus ir maldų vadovus. Pastaraisiais dešimtmečiais jos tapo platesnio profilio mokyklomis, kuriose mokosi dalis Turkijos paauglių.

    Šių mokyklų plėtra Turkijoje neretai sulaukia diskusijų dėl balanso tarp religinio ir pasaulietinio švietimo. Vis dėlto pareigūnai kol kas nepateikė duomenų, kad Stambulo išpuolis būtų turėjęs politinį ar ideologinį motyvą.

  • Turkijoje atšauktas turto įšaldymas 45 įmonėms: milijardinis fondų skandalas gilėja

    Turkijoje atšauktas turto įšaldymas 45 įmonėms: milijardinis fondų skandalas gilėja

    Turkijos prokurorai panaikino turto apribojimus 45 įmonėms ir 19 investicinių fondų, kurie buvo įtraukti į tyrimą dėl plataus masto investicinių fondų krizės. Kaip skelbiama, daugiau nei 450 000 investuotojų turi dalis fonduose, kurių turtas vertinamas apie 15,7 mlrd. eurų, o dalis jų pradėti likviduoti.

    Turto įšaldymas buvo pritaikytas po įtarimų dėl rinkos manipuliavimo ir galimo fondų vertės dirbtinio išpūtimo. Teisingumo ministro Akıno Gürleko viešintais duomenimis, pradžioje apribojimai buvo taikomi 46 juridiniams asmenims, 18 fondų ir 42 fiziniams asmenims, tačiau vėliau sprendimas buvo peržiūrėtas.

    Po naujo Turkijos kapitalo rinkų priežiūros institucijos vertinimo Stambulo vyriausioji prokuratūra atšaukė priemones daugumai juridinių subjektų ir fondų. Vis dėlto apribojimai fiziniams asmenims, kurių veiksmai tiriami, išlieka, o tyrimas dėl galimų pažeidimų tęsiamas.

    Finansų ministras Mehmetas Şimşekas pabrėžė, kad prioritetas yra investicijų, užimtumo, gamybos ir eksporto apsauga, o teisėsauga ir toliau sieks atsakomybės tiems, kurie galėjo iškraipyti rinką. Pasak jo, su galimais pažeidimais nesusiję asmenys ir įmonės neturėtų tapti perteklinių priemonių taikiniu.

    Krizei įsibėgėjus iš pareigų pasitraukė prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos vicepirmininkė Fatma Betül Sayan Kaya. Jos sprendimas sutapo su viešais kaltinimais, kad prieš akcijų rinkos smukimą ji galėjo parduoti akcijų paketą už dešimtis milijonų eurų.

    „Paskelbsime, kad visi, kurie prisidėjo prie pažeidimų, korupcijos ar piktnaudžiavimo, bus patraukti atsakomybėn“, – sakė partijos atstovas Ömeras Çelikas.

    Opozicijos atstovai teigia, kad politikė prieš rinkos kritimą galėjo parduoti akcijų maždaug už 23,3 mln. eurų, o anksčiau, balandį, esą buvo įsigijusi didelį paketą už apie 1,1 mln. eurų. Viešo atsakymo į šiuos konkrečius kaltinimus ji nepateikė, tačiau tvirtino pasitraukianti tam, kad situacija būtų išsamiai išaiškinta.

    Pasak tyrimo kontekste skelbiamos informacijos, krizę paskatino griežtesnės taisyklės, įvestos rugpjūčio 28 dieną, po kurių dalis investuotojų ėmė masiškai atsiiminėti lėšas. Kai kurie fondai buvo sukaupę reikšmingas pozicijas mažai likvidžiose akcijose, todėl greitas išpardavimas dar labiau smukdė kainas ir didino įtampą rinkoje.

    Rugsėjo 17 dieną kapitalo rinkų priežiūros institucija nusprendė likviduoti 131 fondą, siejamą su keliomis valdymo bendrovėmis, o vėliau Stambulo prokuratūra pradėjo išsamų tyrimą. Skelbiama, kad per šią bylą jau sulaikyta mažiausiai 45 asmenys, o institucijos aiškinasi, ar fondų vertinimai ir sandoriai nebuvo naudojami dirbtinai paveikti akcijų kainas.

    Analitikai pastebi, kad tokio tipo krizės dažniausiai paaštrina diskusijas dėl priežiūros griežtinimo, fondų skaidrumo ir rizikos valdymo reikalavimų, ypač kai portfeliuose dominuoja mažai likvidūs aktyvai. Investuotojams tai priminimas, kad likvidumo rizika ir reguliavimo pokyčiai gali staiga pakeisti fondų gebėjimą vykdyti išpirkimus, o rinkos panika dar labiau sustiprina nuostolius.

  • Turkijos verslo milžinai keičia Stambulo veidą: kaip „Sabancı“, „Koç“ ir „Eczacıbaşı“ stato kultūros supergalią

    Turkijos verslo milžinai keičia Stambulo veidą: kaip „Sabancı“, „Koç“ ir „Eczacıbaşı“ stato kultūros supergalią

    Didžiausios Turkijos verslo grupės vis aktyviau investuoja į meną ir muziejus, taip formuodamos Stambulo tapatybę bei didindamos miesto tarptautinį patrauklumą. Ekspertai pabrėžia, kad kultūra tampa ne tik įvaizdžio, bet ir ekonominės įtakos įrankiu, ypač konkurencingoje turizmo rinkoje.

    Ryškiausias pavyzdys – Sakıp Sabancı muziejus, kuriame pristatyta Yoko Ono paroda, rengta bendradarbiaujant su Ispanijos šiuolaikinio meno institucijomis ir remiant bankui „Akbank“. Tokie projektai pritraukia tarptautinę žiniasklaidą ir kolekcininkus, o kartu kelia miesto, kaip regiono kultūros centro, statusą.

    Stambulo muziejai – verslo vizitinė kortelė

    Dar vienas simbolinis lūžis įvyko, kai 2023 metais po rekonstrukcijos duris atvėrė İstanbul Modern muziejus, kurį remia „Eczacıbaşı“ grupė. Muziejaus pastatą suprojektavo architektas Renzo Piano, o investicija į tokio masto architektūrinį objektą tapo ženklu, kad kultūra Stambule matoma kaip ilgalaikė strategija, o ne vienkartinis rėmimas.

    Tuo metu „Koç“ šeimos įkurtas pramonės muziejus, veikiantis nuo 1996 metų, sulaukė pripažinimo Europoje ir įtvirtino idėją, kad privatūs muziejai gali tapti nacionalinės reprezentacijos dalimi. Tokie objektai plečia turistinį maršrutą už klasikinių lankytinų vietų ribų ir ilgina kelionių trukmę, o tai tiesiogiai didina miesto pajamas.

    Kultūra tampa ir ekonomikos varikliu

    Turkijos turizmo statistika rodo, kad šalis išlieka vienu didžiausių traukos centrų regione: 2025 metais Turkijoje apsilankė beveik 64 milijonai turistų, o pajamos iš turizmo siekė apie 60 milijardų eurų. Kultūrinė pasiūla vis dažniau įvardijama kaip vienas svarbiausių motyvų rinktis kelionę, ypač aukštesnes pajamas turinčių keliautojų segmente.

    „Versle vis svarbiau suprasti, ką šaliai reiškia kultūra, nes ji tampa bendros vertės kūrimo dalimi“, – sakė TAV Airports atstovas Franckas Mereyde’as.

    Analitikai pažymi, kad korporatyvinis mecenavimas Stambule veikia keliais lygmenimis: jis stiprina miesto minkštąją galią, kuria tarptautinius ryšius su muziejais ir kuratoriais, o kartu prisideda prie ekonominės ekosistemos, apimančios renginius, svetingumo sektorių ir kūrybines industrijas. Dėl to kultūros projektai vis dažniau vertinami kaip investicija į miesto konkurencingumą globaliame žemėlapyje.

  • Tyrimas: beveik pusė Stambulo gyventojų vengia kultūros renginių, pagrindinė kliūtis – kainos

    Tyrimas: beveik pusė Stambulo gyventojų vengia kultūros renginių, pagrindinė kliūtis – kainos

    Beveik 45,8 proc. Stambulo gyventojų per pastaruosius metus neapsilankė nė viename kultūros ar meno renginyje. Tokią išvadą pateikė Stambulo planavimo agentūros (IPA) kasmėnesinis tyrimas Istanbul Barometer, kuriame ryškiausia įvardyta kliūtis – brangūs bilietai ir įėjimo kainos.

    Liepos mėnesio apklausa, atlikta apklausiant 758 žmones, nagrinėjo Stambulo kultūros ir pramogų įpročius. Joje vertinta, kiek gyventojai įsitraukia į miesto kultūrinį gyvenimą, kas trukdo dalyvauti, kaip keičiasi išlaidos ir kokią vietą užima skaitmeninės pramogos.

    Kas trukdo eiti į renginius

    Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonėms sudėtinga dalyvauti kultūros renginiuose, buvo aukštos bilietų ir įėjimo kainos. Šį veiksnį nurodė 45 proc. respondentų, tad kainodara tapo svarbiausiu barjeru plačiai auditorijai.

    Antra dažniausia kliūtis – laiko stoka dėl darbo ar mokslų, ją paminėjo 38,1 proc. apklaustųjų. Tyrimo duomenys rodo, kad net ir norint dalyvauti, miesto ritmas bei įsipareigojimai dažnai palieka mažiau erdvės kultūrai.

    Populiariausi pasirinkimai – koncertai

    Tarp tų, kurie vis dėlto lankėsi renginiuose, populiariausi buvo koncertai, juos pasirinko 33,9 proc. respondentų. Toliau rikiavosi teatras ir „stand-up“ pasirodymai su 21,8 proc., o galerijos bei muziejai – su 21,2 proc.

    Knygų mugėse ar autorių renginiuose dalyvavo 16,2 proc. apklaustųjų, o gatvės festivaliuose ir renginiuose po atviru dangumi – 16,1 proc. Kino festivalus rinkosi 11,9 proc., o opera, baletas ir klasikinės muzikos koncertai liko nišiniai – 5,7 proc.

    Skaitmeninės pramogos užima laisvalaikį

    Tyrimas išryškino, kad ekonominės sąlygos veikia ne tik sprendimą eiti į renginius, bet ir bendrą pramogų krepšelį. Daugiausia žmonės mažino išlaidas socialinėse vietose, pavyzdžiui, restoranuose ir kavinėse, tai nurodė 41,4 proc. respondentų.

    Mažiau išleista ir kultūrai: koncertų bei teatro bilietams taupė 37,6 proc., kino bilietams – 37,2 proc. Muziejų lankymą ribojo 26 proc., o srautinių transliacijų platformų prenumeratas mažino 25,2 proc. apklaustųjų, tačiau 39,8 proc. teigė išlaidų nemažinę.

    Skaitmeninis turinys tampa alternatyva, kai trūksta laiko ar pinigų. Nors 56,9 proc. respondentų vis dar teikė pirmenybę gyviems renginiams, 28,5 proc. rinkosi socialinius tinklus ir skaitmeninį turinį vietoj fizinių kultūrinių patirčių.

    Tie, kurie labiau linko į skaitmeninę pramogą, dažniausiai minėjo patogumą, kai laikas ribotas, taip atsakė 34,3 proc. Kiti akcentavo didesnį prieinamumą ir mažesnę kainą, tai paminėjo 29,6 proc., o daliai įtaką darė ir aplinkos įpročiai.

    Apklausa taip pat paskaičiavo, kad Stambulo gyventojai skaitmeninėms pramogoms vidutiniškai skiria 3 valandas 8 minutes per dieną. Tuo pat metu jų vidutinis kasdienis laisvalaikis, neskaičiuojant darbo, miego, valgymo ir vaikų priežiūros, siekė 3 valandas 44 minutes, tad didelė laisvo laiko dalis atitenka ekranams.

  • Orhanas Pamukas apie Nekaltybės muziejų Stambule: kaip daiktai atgaivina atmintį po „Netflix“ serialo

    Orhanas Pamukas apie Nekaltybės muziejų Stambule: kaip daiktai atgaivina atmintį po „Netflix“ serialo

    Nuo romano iki tikro muziejaus

    Turkų rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Orhano Pamuko romanas Nekaltybės muziejus pasirodė 2008 metais, o 2012 metais Stambule duris atvėrė ir realus muziejus, įkvėptas knygos pasaulio. Pastaraisiais mėnesiais projektas sulaukė naujos dėmesio bangos po „Netflix“ ekranizacijos, į Stambulą atvedusios ir naują lankytojų srautą.

    Interviu, duotame pačiame muziejuje Čukurcumos rajone, Pamukas pasakoja, kad muziejaus idėja nebuvo vėlesnis marketingo sprendimas. Pasak rašytojo, jis apie romaną ir muziejų galvojo lygiagrečiai, o pastatą, vėliau tapusį ekspozicijos erdve, įsigijo dar prieš pradėdamas rašyti romaną.

    Daiktų galia grąžinti prisiminimus

    Pamuko teigimu, romanas ir muziejus remiasi paprasta, bet stipria mintimi: daiktai talpina prisiminimus, net jei jų patys sąmoningai nebešaukiame. Anot rašytojo, kasdieniai objektai gali veikti kaip atminties sužadintojai, grąžinantys ne tik vaizdus, bet ir emocijas, kurias žmogus jau buvo „uždaręs“ savyje.

    „Tikiu daiktų paslaptimi: užtenka vėl rasti seną kino bilietą ir sugrįžta pamiršti jausmai“, – sakė Orhanas Pamukas.

    Ši idėja romane įkūnijama per pagrindinį veikėją Kemalį, kuris, negalėdamas būti su mylimąja, ima kaupti su ja susijusius smulkius daiktus. Muziejuje tai virsta vitrinomis, kuriose kasdienybė, meilė ir netektis pasakojamos ne abstrakčiais apibendrinimais, o konkrečiais, materialiomis istorijos „nuotrupomis“.

    Miesto atmintis ir lankytojų banga

    Rašytojas muziejų apibūdina ne tik kaip literatūrinio pasakojimo tęsinį, bet ir kaip kuklų miesto muziejų, fiksuojantį Stambulo gyvenimo detales nuo praėjusio amžiaus antros pusės. Jo teigimu, ekspozicija leidžia pažvelgti į tuometinę pasaulietinę, vakarietiškėjančią miesto buitį, jos skonį, vartojimo įpročius ir socialines ribas.

    Pasak Pamuko, ankstesniais metais muziejus išsilaikydavo daugiausia iš bilietų pardavimo, o reikšmingą lankytojų dalį sudarydavo užsieniečiai. Dabar, ekranizacijai išpopuliarinus istoriją platesnėje auditorijoje, lankytojų srautai išaugo, o prie įėjimo vis dažniau rikiuojasi eilės.

    Rašytojas pabrėžia, kad muziejų laiko ilgalaike miesto atminties kapsule: erdve, kurioje išliks ne tik jo tekstai, bet ir fizinė kasdienybės kultūra. Tai, anot jo, leidžia muziejui veikti kaip gyvas liudijimas apie laiką, žmones ir jų santykius su daiktais.

  • Turkijoje sulaikytas komikas Deniz Göktas: tyrimai dėl Islamo įžeidimo ir kritikos Erdoganui

    Turkijoje sulaikytas komikas Deniz Göktas: tyrimai dėl Islamo įžeidimo ir kritikos Erdoganui

    Turkijoje Stambulo oro uoste sulaikytas 32 metų komikas Deniz Göktas. Jis grįžo į šalį po to, kai internete išplito jo stand-up pasirodymo įrašas, o prokuratūra pradėjo kelis tyrimus dėl tariamo religinių vertybių įžeidimo ir prezidento Recepo Tayyipo Erdogano įžeidimo.

    Kaip pranešė Stambulo prokuratūra, pagrindinis tyrimas susijęs su įtarimais dėl „viešo religinių vertybių įžeidimo“. Institucija nurodė gavusi 185 skundus dėl komiko pasirodymo, o sulaikymas, pasak pareiškimo, įvyko liepos 2 dieną, kai jis atvyko į Stambulą.

    Kas sukėlė tyrimą?

    Pasirodymo įrašas, kurio trukmė siekia apie 90 minučių, „Youtube“ platformoje paskelbtas birželio 24 dieną. Nuo tada jis peržiūrėtas beveik 9 000 000 kartų, o socialiniuose tinkluose pradėjo plisti trumpi fragmentai, išprovokavę politinę ir visuomeninę reakciją.

    Turkijos žiniasklaida skelbė, kad komikas pasirodyme satyriškai komentavo politinius įvykius ir kritikavo skirtingas politines stovyklas, įskaitant kalinamą Stambulo merą Ekremą Imamoglu. Pastarojo sulaikymas anksčiau buvo išprovokavęs masines gatvių demonstracijas.

    Dar prieš sulaikymą dalis įrašų ištraukų, platintų platformoje X, Turkijoje buvo užblokuotos motyvuojant nacionaliniu saugumu ir viešąja tvarka. Netrukus po to prokurorai paskelbė apie atskirą tyrimą, teigdami, kad pasirodyme esama įžeidžiančių pasisakymų, galinčių sudaryti nusikalstamos veikos sudėtį.

    Ką numato įstatymai?

    Turkijoje prezidento įžeidimas yra kriminalizuotas pagal Turkijos baudžiamojo kodekso 299 straipsnį, o tokie tyrimai šalyje yra dažni ir apima ne tik politikus, bet ir žurnalistus, menininkus bei visuomenininkus. Šiuo atveju dar nėra aiškiai įvardyta, kuri konkreti pasirodymo dalis laikoma prezidento įžeidimu, tačiau pranešimuose minima, kad komikas prezidentą vadino diktatoriumi.

    Teisininkai paprastai pabrėžia, kad tokios bylos Turkijoje kelia klausimų dėl saviraiškos laisvės ribų, ypač kai satyra ar politinė kritika vertinama kaip baudžiamoji atsakomybė. Tai siejama su platesne pastarųjų metų tendencija, kai institucijos aktyviau imasi bylų prieš valdžią kritikuojančius asmenis, o tyrimai apima kultūros lauko atstovus, žiniasklaidą ir opozicijos politikus.

    Kas žinoma apie komiką?

    Turkijos žiniasklaida nurodo, kad Ankaroje gimęs Deniz Göktas stand-up karjerą pradėjo 2019 metais Stambulo komedijos klube „TuzBiber“. Vėliau jis pasirodė įvairiose vietose Europoje ir Jungtinėse Valstijose.

    Prieš grįždamas į Turkiją komikas X platformoje rašė, kad tuo metu atostogauja užsienyje. Vis dėlto jis nusprendė grįžti, suprasdamas, kad gali būti sulaikytas, o jo advokatas pranešė, kad teismas numatytas penktadienio rytą.

  • Kanye West Stambule skelbia pasiekęs rekordinę minią: koncertai Europoje vis dar atšaukiami

    Kanye West Stambule skelbia pasiekęs rekordinę minią: koncertai Europoje vis dar atšaukiami

    Kanye West, sceniniu vardu Ye, savaitgalį surengė pasirodymą Stambule, Atatiurko olimpiniame stadione, ir pareiškė sutraukęs rekordinę auditoriją. Pats atlikėjas teigė, kad koncerte buvo 118 000 žmonių, o tai, jo žodžiais, esą didžiausias stadiono pasirodymas istorijoje.

    Šis koncertas tapo vienu ryškiausių Ye bandymo sugrįžti į Europos sceną epizodų po ilgesnės pertraukos. Vis dėlto sugrįžimą lydi ne tik didelis dėmesys, bet ir ginčai, dėl kurių kai kuriose šalyse pasirodymai buvo atšaukti arba perkelti.

    Rekordas ar tik skambus pareiškimas?

    Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu Agency“ nurodė, kad minia galėjo siekti 118 000 žiūrovų. Tačiau tokio masto skaičiai kultūros industrijoje dažnai priklauso nuo skaičiavimo metodikos: ar įtraukiami visi patekę į teritoriją, ar tik bilietus turėję žiūrovai, taip pat kaip vertinamas realus užimtumas.

    Be to, muzikos istorijoje būta ir gerokai didesnių masinių renginių, ypač nemokamų koncertų viešose erdvėse. Dėl to Ye pareiškimas apie absoliutų rekordą kelia klausimų, nors pats faktas, kad stadione susirinko dešimtys tūkstančių žmonių, rodo išliekantį jo populiarumą.

    Koncertų atšaukimai ir saugumo argumentai

    Pastaraisiais mėnesiais dalis Ye koncertų Europoje susidūrė su ribojimais, o kai kur pasirodymai buvo atšaukti. Sprendimai skirtingose šalyse motyvuojami nevienodai, tačiau dažniausiai minimi viešosios tvarkos, saugumo ir reputacinės rizikos aspektai.

    Naujausiai buvo pranešta apie neįvykusius planuotus pasirodymus Italijoje, kur vietos institucijos viešai nurodė, kad renginiai kelia papildomų iššūkių saugumui ir viešajai tvarkai. Tokios situacijos parodo, kaip greitai koncertų organizavimą gali paveikti ne tik logistika, bet ir atlikėjo reputacija bei visuomenės reakcija.

    Kontroversijos šešėlis ir Europos turas

    Ye pastaraisiais metais ne kartą atsidūrė kritikos centre dėl viešų pasisakymų, sukėlusių kaltinimus antisemitizmu, taip pat dėl provokuojančių veiksmų ir turinio, kuris daliai visuomenės atrodo nepriimtinas. Dėl to kai kurie verslo partneriai ir organizacijos nuo jo atsiribojo, o viešos diskusijos apie ribas tarp saviraiškos ir neapykantos kurstymo tapo nuolatine jo karjeros palydove.

    Šiemet atlikėjas viešai atsiprašė ir bandė aiškinti ankstesnį elgesį asmeninėmis problemomis, tačiau kritikai kėlė klausimą, ar tai nėra susiję su planuojamais muzikos projektais ir noru sugrįžti į didžiąsias arenas. Nepaisant to, dalis koncertų vis dar planuojami, tarp jų ir pasirodymai Nyderlanduose, o turas turėtų tęstis ir kitose šalyse.

    Kol kas neaišku, ar Stambulo koncertas taps lūžio tašku ir padės stabilizuoti Europos gastrolių planus. Tačiau akivaizdu, kad Ye vardas ir toliau išlieka vienas labiausiai poliarizuojančių šiuolaikinėje popkultūroje, o jo pasirodymai kelia ne tik susidomėjimą, bet ir politinių bei visuomeninių diskusijų bangas.