CP v2

Tag: Stambulas

  • Turkijoje atšauktas turto įšaldymas 45 įmonėms: milijardinis fondų skandalas gilėja

    Turkijoje atšauktas turto įšaldymas 45 įmonėms: milijardinis fondų skandalas gilėja

    Turkijos prokurorai panaikino turto apribojimus 45 įmonėms ir 19 investicinių fondų, kurie buvo įtraukti į tyrimą dėl plataus masto investicinių fondų krizės. Kaip skelbiama, daugiau nei 450 000 investuotojų turi dalis fonduose, kurių turtas vertinamas apie 15,7 mlrd. eurų, o dalis jų pradėti likviduoti.

    Turto įšaldymas buvo pritaikytas po įtarimų dėl rinkos manipuliavimo ir galimo fondų vertės dirbtinio išpūtimo. Teisingumo ministro Akıno Gürleko viešintais duomenimis, pradžioje apribojimai buvo taikomi 46 juridiniams asmenims, 18 fondų ir 42 fiziniams asmenims, tačiau vėliau sprendimas buvo peržiūrėtas.

    Po naujo Turkijos kapitalo rinkų priežiūros institucijos vertinimo Stambulo vyriausioji prokuratūra atšaukė priemones daugumai juridinių subjektų ir fondų. Vis dėlto apribojimai fiziniams asmenims, kurių veiksmai tiriami, išlieka, o tyrimas dėl galimų pažeidimų tęsiamas.

    Finansų ministras Mehmetas Şimşekas pabrėžė, kad prioritetas yra investicijų, užimtumo, gamybos ir eksporto apsauga, o teisėsauga ir toliau sieks atsakomybės tiems, kurie galėjo iškraipyti rinką. Pasak jo, su galimais pažeidimais nesusiję asmenys ir įmonės neturėtų tapti perteklinių priemonių taikiniu.

    Krizei įsibėgėjus iš pareigų pasitraukė prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos vicepirmininkė Fatma Betül Sayan Kaya. Jos sprendimas sutapo su viešais kaltinimais, kad prieš akcijų rinkos smukimą ji galėjo parduoti akcijų paketą už dešimtis milijonų eurų.

    „Paskelbsime, kad visi, kurie prisidėjo prie pažeidimų, korupcijos ar piktnaudžiavimo, bus patraukti atsakomybėn“, – sakė partijos atstovas Ömeras Çelikas.

    Opozicijos atstovai teigia, kad politikė prieš rinkos kritimą galėjo parduoti akcijų maždaug už 23,3 mln. eurų, o anksčiau, balandį, esą buvo įsigijusi didelį paketą už apie 1,1 mln. eurų. Viešo atsakymo į šiuos konkrečius kaltinimus ji nepateikė, tačiau tvirtino pasitraukianti tam, kad situacija būtų išsamiai išaiškinta.

    Pasak tyrimo kontekste skelbiamos informacijos, krizę paskatino griežtesnės taisyklės, įvestos rugpjūčio 28 dieną, po kurių dalis investuotojų ėmė masiškai atsiiminėti lėšas. Kai kurie fondai buvo sukaupę reikšmingas pozicijas mažai likvidžiose akcijose, todėl greitas išpardavimas dar labiau smukdė kainas ir didino įtampą rinkoje.

    Rugsėjo 17 dieną kapitalo rinkų priežiūros institucija nusprendė likviduoti 131 fondą, siejamą su keliomis valdymo bendrovėmis, o vėliau Stambulo prokuratūra pradėjo išsamų tyrimą. Skelbiama, kad per šią bylą jau sulaikyta mažiausiai 45 asmenys, o institucijos aiškinasi, ar fondų vertinimai ir sandoriai nebuvo naudojami dirbtinai paveikti akcijų kainas.

    Analitikai pastebi, kad tokio tipo krizės dažniausiai paaštrina diskusijas dėl priežiūros griežtinimo, fondų skaidrumo ir rizikos valdymo reikalavimų, ypač kai portfeliuose dominuoja mažai likvidūs aktyvai. Investuotojams tai priminimas, kad likvidumo rizika ir reguliavimo pokyčiai gali staiga pakeisti fondų gebėjimą vykdyti išpirkimus, o rinkos panika dar labiau sustiprina nuostolius.

  • Turkijos verslo milžinai keičia Stambulo veidą: kaip „Sabancı“, „Koç“ ir „Eczacıbaşı“ stato kultūros supergalią

    Turkijos verslo milžinai keičia Stambulo veidą: kaip „Sabancı“, „Koç“ ir „Eczacıbaşı“ stato kultūros supergalią

    Didžiausios Turkijos verslo grupės vis aktyviau investuoja į meną ir muziejus, taip formuodamos Stambulo tapatybę bei didindamos miesto tarptautinį patrauklumą. Ekspertai pabrėžia, kad kultūra tampa ne tik įvaizdžio, bet ir ekonominės įtakos įrankiu, ypač konkurencingoje turizmo rinkoje.

    Ryškiausias pavyzdys – Sakıp Sabancı muziejus, kuriame pristatyta Yoko Ono paroda, rengta bendradarbiaujant su Ispanijos šiuolaikinio meno institucijomis ir remiant bankui „Akbank“. Tokie projektai pritraukia tarptautinę žiniasklaidą ir kolekcininkus, o kartu kelia miesto, kaip regiono kultūros centro, statusą.

    Stambulo muziejai – verslo vizitinė kortelė

    Dar vienas simbolinis lūžis įvyko, kai 2023 metais po rekonstrukcijos duris atvėrė İstanbul Modern muziejus, kurį remia „Eczacıbaşı“ grupė. Muziejaus pastatą suprojektavo architektas Renzo Piano, o investicija į tokio masto architektūrinį objektą tapo ženklu, kad kultūra Stambule matoma kaip ilgalaikė strategija, o ne vienkartinis rėmimas.

    Tuo metu „Koç“ šeimos įkurtas pramonės muziejus, veikiantis nuo 1996 metų, sulaukė pripažinimo Europoje ir įtvirtino idėją, kad privatūs muziejai gali tapti nacionalinės reprezentacijos dalimi. Tokie objektai plečia turistinį maršrutą už klasikinių lankytinų vietų ribų ir ilgina kelionių trukmę, o tai tiesiogiai didina miesto pajamas.

    Kultūra tampa ir ekonomikos varikliu

    Turkijos turizmo statistika rodo, kad šalis išlieka vienu didžiausių traukos centrų regione: 2025 metais Turkijoje apsilankė beveik 64 milijonai turistų, o pajamos iš turizmo siekė apie 60 milijardų eurų. Kultūrinė pasiūla vis dažniau įvardijama kaip vienas svarbiausių motyvų rinktis kelionę, ypač aukštesnes pajamas turinčių keliautojų segmente.

    „Versle vis svarbiau suprasti, ką šaliai reiškia kultūra, nes ji tampa bendros vertės kūrimo dalimi“, – sakė TAV Airports atstovas Franckas Mereyde’as.

    Analitikai pažymi, kad korporatyvinis mecenavimas Stambule veikia keliais lygmenimis: jis stiprina miesto minkštąją galią, kuria tarptautinius ryšius su muziejais ir kuratoriais, o kartu prisideda prie ekonominės ekosistemos, apimančios renginius, svetingumo sektorių ir kūrybines industrijas. Dėl to kultūros projektai vis dažniau vertinami kaip investicija į miesto konkurencingumą globaliame žemėlapyje.

  • Tyrimas: beveik pusė Stambulo gyventojų vengia kultūros renginių, pagrindinė kliūtis – kainos

    Tyrimas: beveik pusė Stambulo gyventojų vengia kultūros renginių, pagrindinė kliūtis – kainos

    Beveik 45,8 proc. Stambulo gyventojų per pastaruosius metus neapsilankė nė viename kultūros ar meno renginyje. Tokią išvadą pateikė Stambulo planavimo agentūros (IPA) kasmėnesinis tyrimas Istanbul Barometer, kuriame ryškiausia įvardyta kliūtis – brangūs bilietai ir įėjimo kainos.

    Liepos mėnesio apklausa, atlikta apklausiant 758 žmones, nagrinėjo Stambulo kultūros ir pramogų įpročius. Joje vertinta, kiek gyventojai įsitraukia į miesto kultūrinį gyvenimą, kas trukdo dalyvauti, kaip keičiasi išlaidos ir kokią vietą užima skaitmeninės pramogos.

    Kas trukdo eiti į renginius

    Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonėms sudėtinga dalyvauti kultūros renginiuose, buvo aukštos bilietų ir įėjimo kainos. Šį veiksnį nurodė 45 proc. respondentų, tad kainodara tapo svarbiausiu barjeru plačiai auditorijai.

    Antra dažniausia kliūtis – laiko stoka dėl darbo ar mokslų, ją paminėjo 38,1 proc. apklaustųjų. Tyrimo duomenys rodo, kad net ir norint dalyvauti, miesto ritmas bei įsipareigojimai dažnai palieka mažiau erdvės kultūrai.

    Populiariausi pasirinkimai – koncertai

    Tarp tų, kurie vis dėlto lankėsi renginiuose, populiariausi buvo koncertai, juos pasirinko 33,9 proc. respondentų. Toliau rikiavosi teatras ir „stand-up“ pasirodymai su 21,8 proc., o galerijos bei muziejai – su 21,2 proc.

    Knygų mugėse ar autorių renginiuose dalyvavo 16,2 proc. apklaustųjų, o gatvės festivaliuose ir renginiuose po atviru dangumi – 16,1 proc. Kino festivalus rinkosi 11,9 proc., o opera, baletas ir klasikinės muzikos koncertai liko nišiniai – 5,7 proc.

    Skaitmeninės pramogos užima laisvalaikį

    Tyrimas išryškino, kad ekonominės sąlygos veikia ne tik sprendimą eiti į renginius, bet ir bendrą pramogų krepšelį. Daugiausia žmonės mažino išlaidas socialinėse vietose, pavyzdžiui, restoranuose ir kavinėse, tai nurodė 41,4 proc. respondentų.

    Mažiau išleista ir kultūrai: koncertų bei teatro bilietams taupė 37,6 proc., kino bilietams – 37,2 proc. Muziejų lankymą ribojo 26 proc., o srautinių transliacijų platformų prenumeratas mažino 25,2 proc. apklaustųjų, tačiau 39,8 proc. teigė išlaidų nemažinę.

    Skaitmeninis turinys tampa alternatyva, kai trūksta laiko ar pinigų. Nors 56,9 proc. respondentų vis dar teikė pirmenybę gyviems renginiams, 28,5 proc. rinkosi socialinius tinklus ir skaitmeninį turinį vietoj fizinių kultūrinių patirčių.

    Tie, kurie labiau linko į skaitmeninę pramogą, dažniausiai minėjo patogumą, kai laikas ribotas, taip atsakė 34,3 proc. Kiti akcentavo didesnį prieinamumą ir mažesnę kainą, tai paminėjo 29,6 proc., o daliai įtaką darė ir aplinkos įpročiai.

    Apklausa taip pat paskaičiavo, kad Stambulo gyventojai skaitmeninėms pramogoms vidutiniškai skiria 3 valandas 8 minutes per dieną. Tuo pat metu jų vidutinis kasdienis laisvalaikis, neskaičiuojant darbo, miego, valgymo ir vaikų priežiūros, siekė 3 valandas 44 minutes, tad didelė laisvo laiko dalis atitenka ekranams.

  • Orhanas Pamukas apie Nekaltybės muziejų Stambule: kaip daiktai atgaivina atmintį po „Netflix“ serialo

    Orhanas Pamukas apie Nekaltybės muziejų Stambule: kaip daiktai atgaivina atmintį po „Netflix“ serialo

    Nuo romano iki tikro muziejaus

    Turkų rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Orhano Pamuko romanas Nekaltybės muziejus pasirodė 2008 metais, o 2012 metais Stambule duris atvėrė ir realus muziejus, įkvėptas knygos pasaulio. Pastaraisiais mėnesiais projektas sulaukė naujos dėmesio bangos po „Netflix“ ekranizacijos, į Stambulą atvedusios ir naują lankytojų srautą.

    Interviu, duotame pačiame muziejuje Čukurcumos rajone, Pamukas pasakoja, kad muziejaus idėja nebuvo vėlesnis marketingo sprendimas. Pasak rašytojo, jis apie romaną ir muziejų galvojo lygiagrečiai, o pastatą, vėliau tapusį ekspozicijos erdve, įsigijo dar prieš pradėdamas rašyti romaną.

    Daiktų galia grąžinti prisiminimus

    Pamuko teigimu, romanas ir muziejus remiasi paprasta, bet stipria mintimi: daiktai talpina prisiminimus, net jei jų patys sąmoningai nebešaukiame. Anot rašytojo, kasdieniai objektai gali veikti kaip atminties sužadintojai, grąžinantys ne tik vaizdus, bet ir emocijas, kurias žmogus jau buvo „uždaręs“ savyje.

    „Tikiu daiktų paslaptimi: užtenka vėl rasti seną kino bilietą ir sugrįžta pamiršti jausmai“, – sakė Orhanas Pamukas.

    Ši idėja romane įkūnijama per pagrindinį veikėją Kemalį, kuris, negalėdamas būti su mylimąja, ima kaupti su ja susijusius smulkius daiktus. Muziejuje tai virsta vitrinomis, kuriose kasdienybė, meilė ir netektis pasakojamos ne abstrakčiais apibendrinimais, o konkrečiais, materialiomis istorijos „nuotrupomis“.

    Miesto atmintis ir lankytojų banga

    Rašytojas muziejų apibūdina ne tik kaip literatūrinio pasakojimo tęsinį, bet ir kaip kuklų miesto muziejų, fiksuojantį Stambulo gyvenimo detales nuo praėjusio amžiaus antros pusės. Jo teigimu, ekspozicija leidžia pažvelgti į tuometinę pasaulietinę, vakarietiškėjančią miesto buitį, jos skonį, vartojimo įpročius ir socialines ribas.

    Pasak Pamuko, ankstesniais metais muziejus išsilaikydavo daugiausia iš bilietų pardavimo, o reikšmingą lankytojų dalį sudarydavo užsieniečiai. Dabar, ekranizacijai išpopuliarinus istoriją platesnėje auditorijoje, lankytojų srautai išaugo, o prie įėjimo vis dažniau rikiuojasi eilės.

    Rašytojas pabrėžia, kad muziejų laiko ilgalaike miesto atminties kapsule: erdve, kurioje išliks ne tik jo tekstai, bet ir fizinė kasdienybės kultūra. Tai, anot jo, leidžia muziejui veikti kaip gyvas liudijimas apie laiką, žmones ir jų santykius su daiktais.

  • Turkijoje sulaikytas komikas Deniz Göktas: tyrimai dėl Islamo įžeidimo ir kritikos Erdoganui

    Turkijoje sulaikytas komikas Deniz Göktas: tyrimai dėl Islamo įžeidimo ir kritikos Erdoganui

    Turkijoje Stambulo oro uoste sulaikytas 32 metų komikas Deniz Göktas. Jis grįžo į šalį po to, kai internete išplito jo stand-up pasirodymo įrašas, o prokuratūra pradėjo kelis tyrimus dėl tariamo religinių vertybių įžeidimo ir prezidento Recepo Tayyipo Erdogano įžeidimo.

    Kaip pranešė Stambulo prokuratūra, pagrindinis tyrimas susijęs su įtarimais dėl „viešo religinių vertybių įžeidimo“. Institucija nurodė gavusi 185 skundus dėl komiko pasirodymo, o sulaikymas, pasak pareiškimo, įvyko liepos 2 dieną, kai jis atvyko į Stambulą.

    Kas sukėlė tyrimą?

    Pasirodymo įrašas, kurio trukmė siekia apie 90 minučių, „Youtube“ platformoje paskelbtas birželio 24 dieną. Nuo tada jis peržiūrėtas beveik 9 000 000 kartų, o socialiniuose tinkluose pradėjo plisti trumpi fragmentai, išprovokavę politinę ir visuomeninę reakciją.

    Turkijos žiniasklaida skelbė, kad komikas pasirodyme satyriškai komentavo politinius įvykius ir kritikavo skirtingas politines stovyklas, įskaitant kalinamą Stambulo merą Ekremą Imamoglu. Pastarojo sulaikymas anksčiau buvo išprovokavęs masines gatvių demonstracijas.

    Dar prieš sulaikymą dalis įrašų ištraukų, platintų platformoje X, Turkijoje buvo užblokuotos motyvuojant nacionaliniu saugumu ir viešąja tvarka. Netrukus po to prokurorai paskelbė apie atskirą tyrimą, teigdami, kad pasirodyme esama įžeidžiančių pasisakymų, galinčių sudaryti nusikalstamos veikos sudėtį.

    Ką numato įstatymai?

    Turkijoje prezidento įžeidimas yra kriminalizuotas pagal Turkijos baudžiamojo kodekso 299 straipsnį, o tokie tyrimai šalyje yra dažni ir apima ne tik politikus, bet ir žurnalistus, menininkus bei visuomenininkus. Šiuo atveju dar nėra aiškiai įvardyta, kuri konkreti pasirodymo dalis laikoma prezidento įžeidimu, tačiau pranešimuose minima, kad komikas prezidentą vadino diktatoriumi.

    Teisininkai paprastai pabrėžia, kad tokios bylos Turkijoje kelia klausimų dėl saviraiškos laisvės ribų, ypač kai satyra ar politinė kritika vertinama kaip baudžiamoji atsakomybė. Tai siejama su platesne pastarųjų metų tendencija, kai institucijos aktyviau imasi bylų prieš valdžią kritikuojančius asmenis, o tyrimai apima kultūros lauko atstovus, žiniasklaidą ir opozicijos politikus.

    Kas žinoma apie komiką?

    Turkijos žiniasklaida nurodo, kad Ankaroje gimęs Deniz Göktas stand-up karjerą pradėjo 2019 metais Stambulo komedijos klube „TuzBiber“. Vėliau jis pasirodė įvairiose vietose Europoje ir Jungtinėse Valstijose.

    Prieš grįždamas į Turkiją komikas X platformoje rašė, kad tuo metu atostogauja užsienyje. Vis dėlto jis nusprendė grįžti, suprasdamas, kad gali būti sulaikytas, o jo advokatas pranešė, kad teismas numatytas penktadienio rytą.

  • Kanye West Stambule skelbia pasiekęs rekordinę minią: koncertai Europoje vis dar atšaukiami

    Kanye West Stambule skelbia pasiekęs rekordinę minią: koncertai Europoje vis dar atšaukiami

    Kanye West, sceniniu vardu Ye, savaitgalį surengė pasirodymą Stambule, Atatiurko olimpiniame stadione, ir pareiškė sutraukęs rekordinę auditoriją. Pats atlikėjas teigė, kad koncerte buvo 118 000 žmonių, o tai, jo žodžiais, esą didžiausias stadiono pasirodymas istorijoje.

    Šis koncertas tapo vienu ryškiausių Ye bandymo sugrįžti į Europos sceną epizodų po ilgesnės pertraukos. Vis dėlto sugrįžimą lydi ne tik didelis dėmesys, bet ir ginčai, dėl kurių kai kuriose šalyse pasirodymai buvo atšaukti arba perkelti.

    Rekordas ar tik skambus pareiškimas?

    Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu Agency“ nurodė, kad minia galėjo siekti 118 000 žiūrovų. Tačiau tokio masto skaičiai kultūros industrijoje dažnai priklauso nuo skaičiavimo metodikos: ar įtraukiami visi patekę į teritoriją, ar tik bilietus turėję žiūrovai, taip pat kaip vertinamas realus užimtumas.

    Be to, muzikos istorijoje būta ir gerokai didesnių masinių renginių, ypač nemokamų koncertų viešose erdvėse. Dėl to Ye pareiškimas apie absoliutų rekordą kelia klausimų, nors pats faktas, kad stadione susirinko dešimtys tūkstančių žmonių, rodo išliekantį jo populiarumą.

    Koncertų atšaukimai ir saugumo argumentai

    Pastaraisiais mėnesiais dalis Ye koncertų Europoje susidūrė su ribojimais, o kai kur pasirodymai buvo atšaukti. Sprendimai skirtingose šalyse motyvuojami nevienodai, tačiau dažniausiai minimi viešosios tvarkos, saugumo ir reputacinės rizikos aspektai.

    Naujausiai buvo pranešta apie neįvykusius planuotus pasirodymus Italijoje, kur vietos institucijos viešai nurodė, kad renginiai kelia papildomų iššūkių saugumui ir viešajai tvarkai. Tokios situacijos parodo, kaip greitai koncertų organizavimą gali paveikti ne tik logistika, bet ir atlikėjo reputacija bei visuomenės reakcija.

    Kontroversijos šešėlis ir Europos turas

    Ye pastaraisiais metais ne kartą atsidūrė kritikos centre dėl viešų pasisakymų, sukėlusių kaltinimus antisemitizmu, taip pat dėl provokuojančių veiksmų ir turinio, kuris daliai visuomenės atrodo nepriimtinas. Dėl to kai kurie verslo partneriai ir organizacijos nuo jo atsiribojo, o viešos diskusijos apie ribas tarp saviraiškos ir neapykantos kurstymo tapo nuolatine jo karjeros palydove.

    Šiemet atlikėjas viešai atsiprašė ir bandė aiškinti ankstesnį elgesį asmeninėmis problemomis, tačiau kritikai kėlė klausimą, ar tai nėra susiję su planuojamais muzikos projektais ir noru sugrįžti į didžiąsias arenas. Nepaisant to, dalis koncertų vis dar planuojami, tarp jų ir pasirodymai Nyderlanduose, o turas turėtų tęstis ir kitose šalyse.

    Kol kas neaišku, ar Stambulo koncertas taps lūžio tašku ir padės stabilizuoti Europos gastrolių planus. Tačiau akivaizdu, kad Ye vardas ir toliau išlieka vienas labiausiai poliarizuojančių šiuolaikinėje popkultūroje, o jo pasirodymai kelia ne tik susidomėjimą, bet ir politinių bei visuomeninių diskusijų bangas.

  • Turkai užplūdo Graikiją, o graikai nusisuka nuo Turkijos: kainų šuolis pakeitė srautus

    Turkai užplūdo Graikiją, o graikai nusisuka nuo Turkijos: kainų šuolis pakeitė srautus

    Turizmo ir prekybos santykiai tarp Graikijos ir Turkijos per kelerius metus pastebimai pasikeitė: kelionių apimtys augo, tačiau nauda vis dažniau atitenka Graikijai. Nors politiniai santykiai svyruoja nuo įtampos iki vadinamųjų ramių vandenų, keliautojų pasirinkimus lemia vis labiau ekonomika.

    Anksčiau graikai dažniau vykdavo į Stambulą ar pasienio miestus apsipirkti, tačiau pastaraisiais metais tendencija apsivertė. Dėl išaugusių kainų Turkijoje turkai vis dažniau renkasi Graikiją ir atvyksta ne tik poilsiauti, bet ir pirkti maisto bei kasdienių prekių.

    „Prieš maždaug dešimtmetį graikai važiuodavo į Turkiją apsipirkti, o dabar vis daugiau turkų atvyksta į Graikiją, nes ten pigiau“, – sakė Stambule gyvenanti Maria Dimou.

    Institucijų vertinimais, per pastaruosius ketverius metus turkų kelionių į Graikiją skaičius išaugo maždaug tris kartus ir pernai viršijo 1 500 000. Tuo metu graikų kelionių į Turkiją srautas išlieka panašus ir siekia kiek daugiau nei 500 000 per metus.

    „Nuvažiavau automobiliu iki Kavalos ir Salonikų, ir man tikrai labai patiko: maistas skanus, porcijos didelės, o kainos mažos“, – pasakojo Dorukas, Ankaroje gyvenantis kompiuterių inžinierius.

    Vizos ir greitesnis patekimas į salas

    Graikija tapo viena patraukliausių krypčių Turkijos gyventojams, o vizų išdavimas Stambule įgavo didelį pagreitį. Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad Graikijos konsulatas Stambule vidutiniškai išduoda apie 1 300 vizų per dieną, daug jų yra daugkartinės.

    Papildomą impulsą kelionėms suteikė ir supaprastinta trumpalaikio atvykimo schema į dalį Graikijos salų, kai leidimai išduodami atvykimo vietoje ir galioja iki septynių dienų. Tokie sprendimai praktikoje mažina kelionės planavimo barjerus ir skatina spontaniškas išvykas, ypač vasaros sezonu.

    Kainų skirtumai smogia Turkijos turizmui

    Pačioje Turkijoje verslai vis dažniau pastebi, kad graikai atvyksta rečiau ir išleidžia mažiau nei anksčiau. Prekybininkai Stambule teigia, kad graikų kelionės tampa labiau pažintinės, o ne orientuotos į apsipirkimą, nes kainos mieste, lyginant su ankstesniais metais, jiems tapo sunkiau pakeliamos.

    „Anksčiau jie atvykdavo ir pirkdavo įvairiausių daiktų, o dabar ateina pasižiūrėti miesto, susitikti, bet pirkti nebegali, nes tapo brangu“, – aiškino Symeon Soltaridis, Stambule gyvenantis graikų bendruomenės atstovas.

    Skirtumą dar labiau išryškina kelionių išlaidos. Skelbiama, kad pernai vienas graikas Turkijoje vidutiniškai išleido apie 340 eurų vienos kelionės metu, o turkas Graikijoje apie 303 eurus. Tačiau Turkijoje išaugus pragyvenimo kainoms, ta pati suma realiai leidžia įsigyti mažiau nei anksčiau, todėl keliautojai ieško geresnio kainos ir kokybės santykio.

    Keičiasi ir prekybos balansas

    Pokyčiai matomi ne tik turizme. Graikijos statistika rodo, kad importas iš Turkijos per kelerius metus augo ir pernai, vertinimais, siekė apie 3 340 000 000 eurų, kai 2020 metais sudarė apie 1 340 000 000 eurų.

    Tuo pat metu Graikijos eksportas į Turkiją, vertinimais, 2025 metais siekė apie 1 370 000 000 eurų ir pastaruosius trejus metus mažėjo. Ši dinamika rodo platesnį ekonominių ryšių persiskirstymą, kai vartotojų elgsena, valiutos svyravimai ir kainų lygis keičia įprastas regiono kryptis.

    Nors turizmo sezonas Rytų Viduržemio regione tradiciškai priklauso nuo oro linijų ir viešbučių kainodaros, pastaruoju metu vis didesnę reikšmę įgauna kasdienio vartojimo kainos, restoranų sąskaitos ir net maisto prekių krepšelis. Dėl to Graikija Turkijos keliautojams vis dažniau tampa alternatyva ne tik atostogoms, bet ir apsipirkimui.

  • Stambulo naktinis gyvenimas po saulėlydžio: kur eiti dėl stogo klubų, barų ir Bosforo kruizų

    Stambulo naktinis gyvenimas po saulėlydžio: kur eiti dėl stogo klubų, barų ir Bosforo kruizų

    Stambulas, kuris nemiega

    Stambulas dažnai vadinamas miestu, kuriame diena persipina su naktimi: kai vieni traukia iš muziejų ir turgų, kiti tik pradeda vakarą ant stogo terasų ar prie Bosforo. Miestas, išsidėstęs abiejose sąsiaurio pusėse, siūlo vakarines pramogas, kurios vienodai tinka tiek ramiai vakarienei, tiek šokių aikštelei iki paryčių.

    Kelionių sezono įkarštyje naktinis gyvenimas sutelktas keliuose rajonuose, o pasirinkimas priklauso nuo to, ko ieškote: panoraminių vaizdų, gyvos muzikos, tradicinių smuklių ar vėlyvo gatvės maisto. Žemiau – kryptys, kurios padeda susidėlioti realistišką, patogų ir saugų planą vakarui.

    Stogo klubai ir šokiai

    Jei norisi klubinio ritmo, Stambule jo netrūksta: pakrantės zonos prie Bosforo ir Auksinio Rago vilioja vietomis, kur muzika dera su miesto šviesomis ir vandens panorama. Dalis klubų dieną veikia kaip restoranai, o sutemus transformuojasi į šokių erdves su didžėjais ir gyvais pasirodymais.

    Vakarui, kai svarbiausia vaizdas ir energija, dažnai pasirenkamos Beşiktaş ir Beyoğlu kryptys, kur populiarios terasos bei kelių aukštų klubai. Tokiose vietose įprasta turėti rezervaciją savaitgalį, o įėjimo taisyklės gali priklausyti nuo renginio ir laiko.

    Barai ir meyhanės Beyoğlu

    Norintiems lėtesnio tempo geriausiai tinka Beyoğlu ir İstiklal gatvės apylinkės, kur barai, užkandinės ir tradicinės meyhanės telpa istoriniuose pastatuose. Meyhanės yra ryški turkiškos kultūros dalis: čia dalijamasi mezė užkandžiais, ilgiau sėdima prie stalo ir klausomasi gyvos ar foninės muzikos.

    Šioje miesto dalyje patogu pradėti vakarą ramiai, o vėliau, jei norisi, persikelti į kokteilių barus ar mažas koncertines erdves. Praktinis patarimas paprastas: į populiarias vietas penktadienį ir šeštadienį geriau atvykti anksčiau, nes eilės susidaro greitai.

    Vėlyvas gatvės maistas ir naktiniai pasivaikščiojimai

    Stambule naktis nėra vien apie gėrimus ar šokius, nes maisto kultūra tęsiasi gerokai po vidurnakčio. Galata, Taksim ir Karaköy apylinkėse ypač daug vietų, kur galima greitai pavalgyti judant: nuo döner kebabų iki žuvies sumuštinių ir įvairių užkandžių su jūros gėrybėmis.

    Vakarui tinka ir pasivaikščiojimas Galatos tilto apatine dalimi, kur susitelkę restoranai ir užkandinės, orientuotos į dienos laimikį. Tai viena tų Stambulo vietų, kur miestas jaučiasi gyvas net tada, kai, atrodytų, turėtų nurimti.

    Vakarienė su Bosforo vaizdu

    Pastaraisiais metais Stambulo gastronomija dar labiau išsiskyrė tarptautiniu mastu: mieste gausu aukšto lygio restoranų, o dalis jų įvertinti „Michelin“ gidu. Tokios vietos dažnai siūlo šiuolaikiškai interpretuojamą turkišką virtuvę, degustacinius meniu ir kruopščiai atrinktą vynų sąrašą.

    Norintiems klasikinės Stambulo patirties alternatyva yra vakarienės kruizas: plaukiant Bosforu ar Auksiniu Ragu atsiveria apšviesti miesto siluetai, o maršrutai dažnai pritaikyti taip, kad sutaptų su saulėlydžiu. Tai sprendimas, kai norisi ir vaizdų, ir aiškios programos viename vakare.

    Koncertai ir kultūriniai vakarai

    Be klubų ir barų, Stambulas yra ir didelių koncertų miestas: čia vyksta tarptautinių atlikėjų pasirodymai, o sezoniniai festivaliai sutraukia tūkstančius žmonių. Didelės erdvės ir parkų tipo arenos papildo mažesnes sales, kuriose galima rasti alternatyvios muzikos ar vietos scenos renginių.

    Kultūrai vakare taip pat yra vietos: Atatürk kultūros centras laikomas vienu svarbiausių traukos taškų, kuriame vyksta koncertai, teatro spektakliai, operos ir kiti renginiai. Jei norisi ramesnės nakties, būtent ši kryptis leidžia patirti miestą ne tik per triukšmą, bet ir per scenos menus.

  • „Orient Express“ grįžta su nauju maršrutu Roma–Stambulas: kelionė kainuos nuo 20 000 eurų

    Legendinis „Orient Express“ vardas vėl grįžta į Europos bėgius: planuojama, kad 2026 metais startuos naujas prabangus maršrutas iš Romos į Stambulą. Kelionei žadama penkios dienos ir keturios naktys traukinyje, kuriame akcentuojamas itališkas stilius, aukšto lygio aptarnavimas ir gastronomija.

    Naujasis reisas pristatomas kaip modernus klasikinio maršruto perinterpretavimas, orientuotas į komfortą ir išskirtinę patirtį. Kelionė prasidės Romos stotyje Roma Ostiense, kur keleiviai prieš išvykimą bus kviečiami į specialią laukimo erdvę su užkandžiais ir gėrimais, o vakare įsikurs kupė ar liukso klasės numeriuose.

    Organizatorių teigimu, po pirmos nakties traukinyje keliautojai ryte pasieks Veneciją. Čia numatomos laisvo laiko programos ir iš anksto paruoštos ekskursijos, leidžiančios miestą patirti ne tik per pagrindines lankytinas vietas, bet ir per teminius maršrutus.

    Vėliau traukinys turėtų stoti Budapešte, o dar kitą dieną kirsti Karpatų regioną ir sustoti Rumunijoje, įtraukiant tokias kryptis kaip Brašovas ir Sinaia. Kelionės pabaiga numatyta Stambule, kuris istoriškai buvo vienas svarbiausių „Orient Express“ maršruto taškų.

    Skelbiama, kad bilietų kaina į šį maršrutą prasidės nuo 20 000 eurų vienam žmogui. Tokia suma atspindi ne tik patį pervežimą, bet ir visą paketą: nakvynę traukinyje, aptarnavimą, maitinimo koncepciją bei išskirtinumo elementą, dėl kurio prabangūs traukinių reisai pastaraisiais metais vėl populiarėja.

    Kelionių rinkoje tai siejama su lėtesnio, patirtimis paremto turizmo tendencija, kai daliai keliautojų svarbiausia tampa ne greitis, o kelionės kokybė, privatumas ir kruopščiai sukurta atmosfera. Prabangūs naktiniai maršrutai Europoje ir nauji aukštos klasės traukinių projektai vis dažniau pristatomi kaip alternatyva skrydžiams, ypač ilgesniems kelių šalių maršrutams.

    „Orient Express“ istorinis įvaizdis daugelį dešimtmečių buvo siejamas su senojo žemyno romantika, detektyvinėmis istorijomis ir elitiniu keliavimu. Dėl to prekės ženklas išlieka atpažįstamas net tiems, kurie niekada nėra keliavę tokio tipo traukiniu, o nauji maršrutai paprastai sulaukia didelio dėmesio dar prieš pradedant prekybą.

    Nors 20 000 eurų kaina daugeliui keliautojų yra sunkiai pasiekiama, prabangos turizmo segmentui tokie pasiūlymai tampa prestižo ir ribotos pasiūlos produktu. Būtent ribotas vietų skaičius ir kruopščiai sukurta patirtis dažnai yra pagrindiniai argumentai, kodėl tokie reisai išparduodami iš anksto.

  • „Orient Express“ grįžta su maršrutu Roma–Stambulas: 5 dienų kelionė kainuos nuo 20 000 eurų

    „Orient Express“ grįžta su maršrutu Roma–Stambulas: 5 dienų kelionė kainuos nuo 20 000 eurų

    Prabangaus traukinio sugrįžimas

    Praėjus daugiau nei 140 metų nuo istorinio „Orient Express“ išpopuliarėjimo, 2026 metais planuojamas naujas prabangus maršrutas iš Romos į Stambulą. Kelionė truks penkias dienas ir keturias naktis, o bilietų kainos prasidės nuo 20 000 eurų vienam žmogui.

    Naujas reisas pristatomas kaip modernaus komforto ir klasikinės geležinkelio romantikos derinys, kuriame žadama daug dėmesio skirti gastronomijai, aptarnavimui ir kruopščiai apgalvotoms patirtims sustojimuose. Organizatoriai akcentuoja itališką stilistiką ir 1960-ųjų estetiką, kuri pastaraisiais metais vėl tapo ryški prabangos kelionių rinkoje.

    Kas laukia keleivių pakeliui

    Kelionės pradžia numatyta Romos Ostiense stotyje, kur keleiviai būtų pasitinkami specialioje „Orient Express“ poilsio erdvėje. Prieš išvykimą žadama šampano degustacija, aperityvo stiliaus vaišės ir gyva muzika, atkartojanti klasikinių Europos kelionių atmosferą.

    Traukinyje numatytos skirtingos apgyvendinimo klasės, o interjeras kuriamas remiantis itališko dizaino tradicija. Viena ryškiausių programos dalių – aukštos klasės vakarienės, kuriose pabrėžiama Michelin lygio virtuvės idėja, būdinga naujajai prabangių traukinių bangai Europoje.

    Maršrutas per Europos miestus

    Pirmasis didesnis sustojimas suplanuotas Venecijoje, kur keleiviai galėtų rinktis savarankišką pažintį su miestu arba iš anksto paruoštas patirtis. Tarp siūlomų variantų minimos teminės ekskursijos ir pasiplaukiojimas lagūnoje, atliepiant šiuolaikinį prabangių kelionių lūkestį gauti ne tik transportą, bet ir turinio vertą patirtį.

    Vėliau maršrutas driektųsi į Budapeštą, o kitą dieną – per Karpatų regioną su sustojimais Rumunijoje, įskaitant Brašovą ir Sinaiją. Paskutinę kelionės dieną traukinys pasiektų Stambulą, kur keliautojams būtų siūloma tęsti pažintį su miestu arba planuoti tolimesnę kelionę į rytus.

    Toks kainodaros lygis rodo, kad produktas orientuotas į itin aukštas pajamas gaunančius keliautojus, kurie renkasi lėtą, patirtimis paremtą turizmą. Pastaraisiais metais Europoje matoma aiški tendencija: auga susidomėjimas prabangiais traukiniais, nes jie leidžia keliauti patogiai, matyti kraštovaizdžius ir gauti išskirtinį aptarnavimą be intensyvaus skrydžių ritmo.