Tag: Startuoliai

  • Londono „Isometric“ A serijoje pasiekė 43 mln. eurų: DI tikrinimas plečiamas už CO2 šalinimo ribų

    DI verifikacija traukia kapitalą

    Londone įsikūręs „Isometric“ pranešė, kad jo A serijos investicijų etapas išaugo iki 43 mln. eurų. Įmonė kuria sertifikavimo ir duomenų patikros infrastruktūrą pramonės rinkoms, kur investuotojai ir reguliuotojai vis dažniau reikalauja įrodomų, audituojamų rodiklių.

    Pasak bendrovės, naujausia įplauka siekia apie 8,6 mln. eurų ir papildo anksčiau paskelbtą A serijos dalį. Iš viso per pradinį ir A serijos etapus „Isometric“ yra pritraukusi apie 64 mln. eurų.

    „Įrodomas rezultatas yra finansuotinas rezultatas. Mūsų DI agentai tikrina kiekvieną duomenų tašką, slypintį už pramoninio teiginio, ir paverčia jį patikrintu turtu“, – sakė „Isometric“ vadovas Eamonas Jubbawy.

    Prie ankstesnių investuotojų prisijungė Intercontinental Exchange, taip pat keli rizikos kapitalo ir strateginiai investuotojai, tarp jų „Tokyo Gas“ rizikos kapitalo padalinys „Acario Innovation“. Rinka tai vertina kaip signalą, kad duomenų patikimumo sluoksnis tampa būtina grandimi aplinkosauginių ir pramoninių finansinių produktų grandinėje.

    Kodėl sertifikavimas tampa kritinis

    Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau susiduria su tuo, kad deklaruojamų emisijų mažinimo, energijos vartojimo ar žaliavų kilmės rodiklių nebeužtenka pateikti skaidrėse. Investuotojai ir pirkėjai prašo įrodymų, o reguliavimo kryptis Europoje stumia į detalesnį atsekamumą ir patikras, todėl daugėja poreikis nepriklausomai verifikuojamiems duomenims.

    „Isometric“ teigia, kad jos platforma „Certify“ DI įrankiais peržiūri duomenis ir skaičiavimus, o vertinime taip pat dalyvauja nepriklausomi vertintojai. Sertifikatai skelbiami viešame registre kartu su pagrindžiančiais įrodymais, metodika ir skaičiavimais, taip siekiant sumažinti pasitikėjimo spragas ir ginčų riziką.

    Nuo CO2 šalinimo iki platesnės pramonės

    Bendrovė startavo nuo anglies dioksido šalinimo sertifikavimo ir nurodo, kad yra įsipareigojusi sertifikuoti daugiau kaip 16 mln. tonų apimties projektus. Vėliau „Isometric“ išsiplėtė į pramoninių emisijų, energijos, kuro ir medžiagų sritis, kur svarbus ne tik pats rezultatas, bet ir jo įrodomumas.

    Tarp įmonės klientų minimi „Microsoft“, „Boeing“, „JPMorgan Chase“ ir „Anglo American“, taip pat daugiau nei 200 projektų įvairiose šalyse. Praktikoje tai reiškia, kad sertifikavimo platforma turi gebėti suvaldyti skirtingus duomenų šaltinius, standartus ir rizikas, įskaitant klaidingas deklaracijas bei skirtingą metodikų interpretavimą.

    „Tikime, kad analoginės rinkos gali būti transformuotos per skaitmeninę infrastruktūrą, o partneriai ir platformos, kurias remiame, apibrėš kitą aplinkos rinkų etapą“, – sakė Intercontinental Exchange atstovas Gordonas Bennettas.

    Gautas finansavimas bus naudojamas plėtrai už anglies dioksido šalinimo ribų ir sertifikavimo technologijos diegimui platesnėje pramonės ekonomikoje. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas yra sujungti DI pagrįstą patikrą su finansų rinkoms įprastais duomenų integralumo ir infrastruktūros standartais.

  • Stokholmo „Tandem Health“ pritraukė 86,5 mln. eurų: kuria DI pagrįstą Europos klinikų operacinę sistemą

    Stokholmo „Tandem Health“ pritraukė 86,5 mln. eurų: kuria DI pagrįstą Europos klinikų operacinę sistemą

    Stokholme įsikūręs sveikatos technologijų startuolis „Tandem Health“ pritraukė 86,5 mln. eurų B serijos investiciją. Įmonė kuria DI pagrįstą klinikų operacinę sistemą, skirtą Europos sveikatos priežiūros rinkai.

    Finansavimo raundui vadovavo „Scaleup Europe Fund“, kurį valdo „EQT“, o prie investicijos prisidėjo ir ankstesni investuotojai „Kinnevik“, „Northzone“, „Amino Collective“ bei „Visionaries“. Anksčiau, 2025 metais, bendrovė buvo paskelbusi apie 42,6 mln. eurų A serijos investiciją.

    Kam bus naudojamos investicijos

    „Tandem Health“ teigia, kad Europos sveikatos sistemos patiria augantį spaudimą dėl didėjančių kaštų, darbuotojų trūkumo ir visuomenės senėjimo. Įmonės tikslas yra sumažinti administracinę naštą ir daugiau laiko grąžinti gydytojams tiesioginiam darbui su pacientais.

    „Europoje sveikatos sistemos patiria realią įtampą, o DI gali tapti realiu sprendimu. Ši investicija leidžia saugiai įvesti sveikatos apsaugą į DI erą“, – sakė „Tandem Health“ vadovas ir vienas įkūrėjų Lukas Saari.

    Bendrovė nurodo, kad DI asistentas gydytojams padeda prieš vizitą, jo metu ir po jo. Sprendimas parengia paciento santraukas, konsultacijos metu teikia klinikinę pagalbą, o vėliau automatizuoja dokumentaciją ir kodavimą.

    Reguliavimas ir saugumas Europoje

    Įmonė akcentuoja atitiktį Europos reikalavimams ir tai, kad sprendimai kuriami klinikoms, veikiančioms skirtingose nacionalinėse sistemose. „Tandem Health“ teigia, kad jos DI raštininkas, kodavimo asistentas ir klinikinių sprendimų palaikymas yra sertifikuoti kaip IIa klasės medicinos prietaisai pagal ES Medicinos prietaisų reglamentą.

    Bendrovė taip pat skelbia turinti saugumo ir kokybės sertifikacijas, tarp jų ISO 27001, ISO 13485 ir ISO 42001, taip pat nacionalinius reikalavimus atitinkančius standartus Vokietijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje. Praktikoje tai svarbu tam, kad klinikos galėtų diegti DI sprendimus neaukojant duomenų apsaugos ir atsekamumo.

    Plėtra Europoje ir įsigijimai

    2026 metų pradžioje „Tandem Health“ pranešė įsigijusi Nyderlandų DI medicininio diktavimo sprendimą „Juvoly“. Įsigijimas turėtų padėti sparčiau plėsti dokumentavimo automatizavimą ir diegimus skirtingose rinkose.

    Įmonė tvirtina, kad jos sprendimus jau naudoja daugiau nei 10 000 sveikatos priežiūros organizacijų, o veikla išplėtota į 14 Europos rinkų. Tarp klientų minimos didelės organizacijos, įskaitant „Ramsay Santé“, „Humanitas“ ir NHS.

    Pasak „Tandem Health“, tyrimais paremtas poveikis rodo apčiuopiamą naudą gydytojams: mažiau laiko administravimui, mažesnis stresas ir didesnis pasitenkinimas darbu. Įmonė pabrėžia, kad tolesnis etapas yra perėjimas nuo atskiro asistento prie pilnos klinikos operacinės sistemos, apimančios pacientų srautus ir papildomų klinikinių užduočių automatizavimą.

    Investuotojai tikisi, kad toks modelis gali veikti visos Europos mastu, nepaisant skirtingų reguliavimo režimų ir sveikatos priežiūros organizavimo. „EQT“ atstovas Nils Petter Nygaard pabrėžė, kad „Tandem“ jau parodė gebėjimą augti įvairiose rinkose ir mažinti administracinę naštą, o tai gali tapti svarbiu pagrindu ilgalaikei plėtrai.

    „Scaleup Europe Fund“ yra Europos mastu kuriamas fondas, siekiantis sutelkti viešą ir privatų kapitalą sparčiai augančioms technologijų bendrovėms. Tokie instrumentai vis dažniau laikomi atsaku į Europos iššūkį konkuruoti su JAV ir Azijos finansuojamais technologijų lyderiais, ypač DI ir sveikatos technologijų srityse.

  • Šveicarijos „Aeon“ perka „Aware Health“: sėklos investicijos viršijo 12 mln. eurų

    Ciuriche įsikūrusi prevencinės sveikatos priežiūros bendrovė „Aeon“ pranešė užbaigusi sėklos investicijų etapo pratęsimą ir įsigijusi Vokietijos kraujo diagnostikos platformą „Aware Health“. Po šio finansavimo bendras „Aeon“ sėklos etapo kapitalas perkopė 12 mln. eurų.

    Sandoris vyksta tuo metu, kai Europoje spartėja investicijos į prevencinę mediciną, nuotolinį sveikatos stebėjimą ir sprendimus, kurie klinikinius duomenis sujungia į vientisą rizikos vertinimą. Investuotojai vis dažniau remia verslus, kurie žada ne tik tyrimų prieinamumą, bet ir aiškią jų interpretaciją bei tęstinį stebėjimą.

    Kas pasikeičia po įsigijimo?

    „Aeon“ teigia, kad įsigijimas sustiprina jos modelį, paremtą viso kūno MRT, kraujo tyrimais ir DI analitika. Viso kūno MRT dažniausiai atliekamas epizodiškai, o kraujo rodikliai gali būti tikrinami reguliariai, todėl šių duomenų kombinacija leidžia matyti ne vien momentinę būklę, bet ir pokyčių kryptį.

    Įsigydama „Aware Health“, „Aeon“ perima technologinę platformą, pagrindines sutartis, įrangą, klientų santykius ir komandą. Nurodoma, kad Berlyno komanda tęs darbą po „Aeon“ prekės ženklu, o paslaugų teikimas neturėtų būti stabdomas.

    Duomenys, DI ir privatumas

    Vienas svarbiausių šio įsigijimo tikslų – išplėsti ilgalaikių, pasikartojančių biomarkerių duomenų bazę, kuri reikalinga prognoziniams modeliams mokyti. Tokie duomenys ypač vertingi kuriant sprendimus, kurie anksti identifikuoja neįprastas tendencijas ir leidžia individualizuoti prevencijos planą.

    Bendrovė pabrėžia, kad klientų duomenys bus perduodami tik gavus aiškų kiekvieno kliento sutikimą ir laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų. Sveikatos duomenys Europos Sąjungoje priskiriami prie jautriausių, todėl sutikimo, saugojimo ir prieigos valdymo procedūros čia tampa ne tik reputacijos, bet ir teisinės rizikos klausimu.

    Plėtra Vokietijoje ir rinkos logika

    „Aeon“ nurodo, kad Vokietijoje veikia nuo 2026 metų pradžios, o ši rinka jau tapo sparčiausiai augančia. Įsigijimas, bendrovės vertinimu, suteikia tai, ką organiškai kurti būtų užtrukę metus: reguliuojamą diagnostikos infrastruktūrą, integracijas su laboratorijomis ir kraujo paėmimo vietų tinklą.

    Įmonė taip pat pranešė stiprinanti DI kryptį: prie komandos prisijungė naujas DI vadovas, kuris turėtų koordinuoti sprendimus, jungiančius vaizdinę diagnostiką, kraujo biomarkerius ir genetinius rizikos veiksnius į personalizuotas įžvalgas. Tikslas – sukurti nuolat atsinaujinantį sveikatos vaizdą, kuris būtų naudingas ne vien per patikrą, bet ir kasdienėse prevencijos rekomendacijose.

    Rinkoje matoma aiški tendencija: vartotojai vis dažniau ieško vienoje vietoje gaunamos, suprantamai paaiškintos diagnostikos, o investuotojai vertina platformas, kurios turi pakartotinių pajamų modelį ir gali įrodyti klinikinę bei operacinę kokybę. „Aeon“ ir „Aware Health“ sandoris atspindi būtent šį judėjimą link integruotos, duomenimis grįstos prevencinės sveikatos priežiūros.

  • Briuselio „Chift“ pritraukė 10,5 mln. eurų: kuria vieną API finansinių sistemų jungtims Europoje

    Briuselio „Chift“ pritraukė 10,5 mln. eurų: kuria vieną API finansinių sistemų jungtims Europoje

    Briuselyje įkurta finansinių technologijų startuolė „Chift“ pritraukė 10,5 mln. eurų A serijos investiciją. Bendrovė kuria finansinių duomenų jungiamumo sluoksnį Europos programinei įrangai, kad skirtingos sistemos galėtų lengviau keistis duomenimis.

    Investicijų raundui vadovavo „BlackFin Capital Partners“ – Europos finansinių technologijų investuotojas, valdantis daugiau nei 4 mlrd. eurų turto. Prie finansavimo prisidėjo ir esami investuotojai: „Entourage“, „Shapers“, „Seeder Fund“ bei „Wallonie Entreprendre“.

    Vienas API vietoj dešimčių integracijų

    „Chift“ 2022 metais Briuselyje įkūrė Gauthier Henroz, Henry Hertoghe ir Matthieu Hertoghe. Pagrindinė idėja paprasta: programinės įrangos kūrėjams pasiūlyti vieną API, per kurį galima pasiekti daug skirtingų finansinių sistemų.

    Įmonė teigia jau palaikanti daugiau nei 120 integracijų, apimančių apskaitą, sąskaitų išrašymą, kasos sistemas, elektroninę prekybą, mokėjimus ir nekilnojamojo turto valdymo sprendimus. Tai leidžia programų tiekėjams nebekurti kiekvienos jungties atskirai ir mažinti ilgalaikę priežiūros naštą.

    Praktinis pavyzdys – sąskaitų išrašymo platformos. Vietoj to, kad komanda kurtų atskiras integracijas su dešimtimis apskaitos programų, „Chift“ infrastruktūra gali padėti tas pačias sąskaitas nukreipti į daug skirtingų apskaitos įrankių per vieną techninį sluoksnį.

    DI agentai ir prieigos kontrolė

    Pasak bendrovės, dabar ji vis daugiau dėmesio skiria tam, kaip DI sprendimai ir vadinamieji DI agentai pasiekia finansinius duomenis. Tam „Chift“ vysto Model Context Protocol serverį, kuris turėtų palengvinti saugų duomenų nuskaitymą ir įrašymą per esamas integracijas.

    Toks požiūris sprendžia vieną jautriausių problemų – autentifikavimą ir teisių valdymą. Kūrėjams, diegiantiems DI funkcijas, nereikia atskirai administruoti prisijungimų kiekvienoje sistemoje, nes prieiga valdoma per bendrą integracijų sluoksnį.

    „Finansinių duomenų sujungiamumą sukurti iš tiesų sudėtinga, ypač Europoje, kur duomenys išskaidyti per daugybę vietinių sistemų, kurios niekada nebuvo kurtos tarpusavyje kalbėtis. DI tik dar labiau kelia kartelę: agentai verti tiek, kiek duomenų gali pasiekti“, – sakė „BlackFin Capital Partners“ investicijų direktorė Pauline Brunel.

    Augimas po sėklinės investicijos

    „Chift“ nurodo, kad po 2024 metais pritrauktos 2,3 mln. eurų sėklinės investicijos pajamos išaugo daugiau nei dešimt kartų. Bendrovė teigia užaugusi iki 35 darbuotojų komandos ir jos sprendimus jau naudoja daugiau nei 150 programinės įrangos įmonių.

    Pasak „Chift“, per šias integracijas sujungiama daugiau nei 50 000 smulkių ir vidutinių įmonių daugiau nei dešimtyje Europos šalių. Tarp klientų minimos tokios finansinių technologijų bendrovės kaip „Revolut“, „Qonto“, „Pennylane“ ir „Mollie“.

    Įmonė planuoja naują kapitalą skirti plėtrai į pagrindines Europos rinkas ir toliau stiprinti DI kryptį, prijungiant daugiau produktų prie finansinių duomenų. Taip pat siekiama, kad dalis integracijų kuo labiau konfigūruotųsi automatiškai, mažinant rankinio diegimo apimtis.

  • „Ferm Labs“ pritraukė 3 mln. eurų: fermentacijos platforma žada natūralius skonius be kompromisų

    „Ferm Labs“ pritraukė 3 mln. eurų: fermentacijos platforma žada natūralius skonius be kompromisų

    Šveicarijos ir Italijos startuolis „Ferm Labs“, įsikūręs Cuge, pritraukė 3 mln. eurų investiciją, kad išplėstų savo bioprocesų pagrindu kuriamą B2B ingredientų platformą. Bendrovė teigia siekianti pagreitinti švarios sudėties (clean label) ingredientų kūrimą ir gamybą pasaulinei maisto pramonei.

    Finansavimo raundui vadovavo CDP Venture Capital per Green Transition Fund, kuris siejamas su NextGenerationEU priemonėmis, o prie investuotojų prisidėjo ir keli Europos fondai bei maisto pramonės atstovai. Pasak „Ferm Labs“, kapitalas bus skirtas gamybos pajėgumams, pardavimų komandai Europoje ir naujų produktų tyrimams bei plėtrai.

    Kas yra „Ferm Labs“ platforma

    Bendrovę 2025 metais įkūrė serijiniai verslininkai Stephanie Lüpold ir Mattia Baroni. „Ferm Labs“ kuria fermentacijos sprendimus, kurie leidžia iš mikroorganizmų išgauti skonį stiprinančius junginius ir juos paversti stabiliais pramoniniais ingredientais.

    Įmonė aiškina, kad maisto gamintojai dažnai renkasi tarp pigesnių sintetinių priedų ir brangesnių, lėčiau pagaminamų natūralių alternatyvų. „Ferm Labs“ tikina, jog jų bioprocesų valdymas leidžia trumpinti fermentacijos ciklus nuo savaičių iki valandų, išlaikant natūralesnę sudėtį.

    „„Ferm Labs“ sukūrė išskirtinę „DeepTech“ platformą, kuri iš naujo apibrėžia efektyvumą, tvarumą ir skonio kokybę. Džiaugiamės galėdami vadovauti raundui ir padėti komandai didinti gamybą bei plėstis Europoje“, – sakė Enrico Filì.

    Pirmasis produktas ir jo pažadai gamintojams

    Viena pirmųjų platformos komercinių krypčių – sūrio skonio sprendimai, skirti pramoninei gamybai. Startuolis kaip flagmaną įvardija skonio stipriklį „Kokumesan“, gaminamą panaudojant skystas išrūgas ir orientuotą į Europos bei JAV pramoninio sūrio segmentą.

    „Ferm Labs“ teigia, kad „Kokumesan“ gali sumažinti brangaus natūralaus sūrio dalį receptūroje nuo maždaug 20 proc. iki mažiau nei 1 proc., išlaikant panašų jutiminį profilį. Bendrovės vertinimu, tai gali duoti apie 75 proc. sąnaudų sutaupymą pagal panaudojimą, nors tokie skaičiai paprastai priklauso nuo receptūros, žaliavų kainų ir gamintojo proceso.

    „Skonio kompromisų era baigiasi. „Kokumesan“ rodo, ką galime padaryti sūrio aromatizavimo srityje, tačiau tai tik startas – kuriame B2B ingredientų variklį, kuris sujungs pažangų bioprocesų valdymą ir skonį pasauliniu mastu“, – sakė Stephanie Lüpold.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Nors „Ferm Labs“ būstinė yra Šveicarijoje, gamybinė bazė veikia Bolcane, Pietų Tirolyje. Įmonė skelbia, kad investicija padės padidinti bioprocesų pajėgumus šiame regione ir greičiau vykdyti užsakymus didesniems maisto pramonės klientams.

    Taip pat planuojama stiprinti B2B pardavimus Europoje ir auginti mokslinių tyrimų komandą, kad platforma būtų pritaikyta naujoms ingredientų kategorijoms. Maisto pramonėje tokie fermentacijos sprendimai vis dažniau vertinami kaip būdas mažinti priklausomybę nuo svyruojančių žaliavų kainų ir greičiau kurti švaresnės sudėties produktus.

  • Nyderlandų „Greencovery“ pritraukė 1 mln. eurų: kakavos atliekos taps skaidulomis ir ekstraktais

    Nyderlandų „Greencovery“ pritraukė 1 mln. eurų: kakavos atliekos taps skaidulomis ir ekstraktais

    Nyderlanduose, Wageningene įsikūręs maisto technologijų startuolis „Greencovery“ pritraukė 1 mln. eurų investiciją, kad pramoniniu mastu išplėstų kakavos žaliavos perdirbimo (upcycling) sprendimą. Bendrovė kuria technologiją, leidžiančią iš maisto pramonės šalutinių srautų išgauti vertingus funkcinius ingredientus.

    Į investicijų etapą įsitraukė regioninis investuotojas ROM InWest, esamas akcininkas Brightlands Venture Partners ir privatus investuotojas. Pasak įmonės, šis finansavimas yra pirmasis žingsnis didinant gamybą ir pereinant prie komercinio masto kakavos ingredientų tiekimo.

    „Įrodėme atskyrimo technologiją su kava, aliejinių kultūrų išspaudomis ir riešutais, tačiau kakava yra ta sritis, kurioje pasiekiame komercinį mastą. Šiaurės Olandijoje kasmet susidaro daugiau kaip 350 000 tonų maistinės kokybės šalutinių srautų, o ROM InWest įsitraukimas atveria prieigą prie regiono pramonės tinklo“, – sakė „Greencovery“ įkūrėjas ir vadovas Carlosas Cabrera.

    „Greencovery“, įkurta 2018 metais, vysto švelnaus atskyrimo technologiją, kuri, bendrovės teigimu, leidžia išgauti ingredientus su mažesniu anglies pėdsaku, palyginti su įprastais gamybos būdais. Praktikoje tai reiškia, kad maisto gamintojų likučiai ir šalutinės frakcijos gali tapti naujais, standartizuotos sudėties žaliavos šaltiniais.

    Bendrovė skelbia, kad pirmosios komercinės partijos jau buvo patvirtintos su pagrindiniais klientais, o dabar, kartu su strateginiu partneriu, siekiama padidinti pajėgumą iki 1 000 tonų. Paraleliai vystoma žiedinės kakavos vertės grandinės idėja Šiaurės Olandijoje, kur kakavos pramonė istoriškai yra stipri.

    Įmonė pabrėžia, kad Zaandamas jau kelis šimtmečius yra svarbus Europos maisto perdirbimo centras ir iki šiol išlieka reikšmingas pasaulinės kakavos prekybos taškas. „Greencovery“ tikslas – vietoje apdoroti šalutinius srautus ir paversti juos didesnės pridėtinės vertės ingredientais, o ne išgabenti menkaverčiams panaudojimo būdams ar utilizavimui.

    „Šalutinių srautų pavertimas funkciniais ingredientais, o ne jų deginimas ar menkaverčiai panaudojimo būdai, tiesiogiai prisideda prie žiedinės maisto sistemos. Šios technologijos diegimas su pramonės partneriu Šiaurės Olandijoje yra aiškus regioninio bendradarbiavimo pavyzdys“, – sakė ROM InWest investicijų vadovas Basas Kalshovenas.

    Ankstesniais metais „Greencovery“ buvo pritraukusi apie 500 000 eurų technologijai toliau vystyti, o naujasis 1 mln. eurų etapas, pasak bendrovės, turėtų paspartinti perėjimą prie pramoninės gamybos. Tuo pat metu uždaromas papildomas 3 mln. eurų investicijų etapas, kurio daliai įsipareigojimų, anot įmonės, jau pritarta iš esamų ir naujų investuotojų.

    Plėtra orientuota į tris iš kakavos šalutinių srautų gaunamus produktus: kakavos skaidulas, kakavos ekstraktą ir tirpias kakavos skaidulas. Tokie ingredientai maisto gamintojams gali būti aktualūs dėl kelių priežasčių: stabilizuojant žaliavų tiekimą rinkoje, prisitaikant prie svyruojančių kakavos kainų ir kuriant produktus su aiškesnėmis sudėtimis, natūralesniais skoniais bei mažesniu cukraus kiekiu.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija šalutinius maisto pramonės srautus vertinti kaip papildomą žaliavos šaltinį, o ne atlieką, ypač didėjant spaudimui mažinti maisto švaistymą ir pramonės taršą. Tokie projektai kaip „Greencovery“ atspindi verslo kryptį, kai tvarumo tikslai derinami su ekonomine logika: iš tos pačios įsigytos žaliavos siekiama išgauti daugiau parduodamos vertės.

  • Švedijos dronų aptikimo įmonė „Freya Industries“ pritraukė 533 000 eurų plėtrai Europoje

    Švedijos saugumo ir gynybos sensorius kurianti bendrovė „Freya Industries“ pranešė užbaigusi 533 000 eurų investicijų raundą. Įmonė teigia, kad raundas buvo perviršytas, o lėšos bus nukreiptos klientų užsakymams įgyvendinti, komandai stiprinti ir plėtrai Europoje.

    Pasak bendrovės, investicijose dalyvavo keli fondai ir organizacijos, tarp jų Foundry Ventures, Longswan Ventures, Propel Capital, Saminvest, „Schyssta Änglar“ bei „Sting“, taip pat privatūs investuotojai. Įmonė detalių apie vertinimą ar tikslius finansavimo terminus nepateikė.

    Plėtra, paremta programine logika

    „Freya Industries“ kuria sensorius, kurių pagrindinė vertė, bendrovės teigimu, slypi programinėje įrangoje. Tokia kryptis leidžia mažinti įrangos kainą ir diegti sprendimus platesniame objektų bei scenarijų spektre, nuo infrastruktūros apsaugos iki individualaus saugumo.

    Įmonė pabrėžia, kad jos sprendimai skirti ne vien duomenims fiksuoti, bet ir situacijai įvertinti realiuoju laiku. Tai ypač aktualu objektams, kuriuose saugumo komandoms reikia greitai atskirti realią grėsmę nuo klaidingų aliarmų.

    „Mūsų sensoriai ne tik įrašo informaciją, jie aktyviai supranta, kas iš tikrųjų vyksta. Intelektas yra programinėje įrangoje, todėl sprendimai gali būti pakankamai pigūs, kad juos būtų galima diegti plačiai“, – sakė „Freya Industries“ įkūrėjas ir vadovas Jonas Åström.

    Dronų aptikimas ir piloto lokalizavimas

    Vienas pagrindinių „Freya Industries“ vystomų produktų segmentų yra dronų aptikimas. Bendrovė teigia, kad jos detektoriai gali nustatyti ne tik patį droną, bet ir piloto buvimo vietą, derindami kelis aptikimo metodus su išmaniąja analitika.

    Įmonės vertinimu, kainos aspektas šioje rinkoje tampa lemiamas, nes grėsmės kyla ne vien didelės svarbos objektams. Mažesnė vieneto kaina, pasak bendrovės, leidžia apsaugoti daugiau vietų, kurios anksčiau tokių sistemų negalėjo sau leisti.

    Europos gynybos investicijų kontekstas

    „Freya Industries“ finansavimo raundas vyksta platesnių Europos investicijų į gynybos, stebėsenos ir sensorių technologijas fone. Pastaraisiais metais ypač didėja dėmesys sprendimams, kurie gali būti greitai diegiami, lengvai plečiami ir paremti duomenų sujungimu bei automatizuota analitika.

    Bendrovė nurodo, kad jos produktai jungiami prie analitikos platformos, kurioje saugos tarnybos ir klientai gali matyti bendrą situacijos vaizdą. Taip pat akcentuojami reikalavimai patikimumui, atsparumui ir saugumui, kad sprendimai būtų tinkami darbui sudėtingomis sąlygomis.

    „Freya Industries“ teigimu, pritrauktas kapitalas turėtų paspartinti užsakymų įgyvendinimą ir suteikti pagrindą intensyvesnei komercinei plėtrai Europos rinkose.

  • 100 dienų sprendimas dėl EU Inc: Europos technologijų lyderiai įspėja dėl reformos „praskiedimo“

    100 dienų sprendimas dėl EU Inc: Europos technologijų lyderiai įspėja dėl reformos „praskiedimo“

    Europos startuolių įkūrėjai ir investuotojai paviešino laišką politikos formuotojams, kuriame ragina neatskiesti planuojamos EU Inc reformos. Jų teigimu, galutinis teisės aktas turi sukurti realiai visoje ES veikiantį bendrovės modelį, o ne dar vieną sluoksnį virš 27 skirtingų nacionalinių sistemų.

    EU Inc sumanymas numato vieningą įmonių steigimo ir veiklos teisinį pagrindą, kad verslai galėtų paprasčiau plėstis visose 27 valstybėse narėse. Technologijų sektoriaus atstovai perspėja, kad susilpninus kertines nuostatas nauja forma gali tapti nepraktiška ir todėl rinkoje nenaudojama.

    „Jei EU Inc įgyvendinsime teisingai, ji pašalins didelę dalį trinties ir fragmentacijos, kuri iki šiol smaugia Europos įmones, atvers investicijas ir paskatins naują verslumo bangą“, – teigiama laiške.

    „Jūs nuspręsite, ar EU Inc taps Europos ekonomikos varikliu, ar taip praskiestu teisiniu dariniu, kurio niekas nenaudos“, – pabrėžė pasirašiusieji.

    Kas yra EU Inc ir kodėl tai svarbu?

    Europos Komisija EU Inc pasiūlymą pristatė 2026 metų kovo 18 dieną, po plataus palaikymo sulaukusios kampanijos, kuriai pritarė daugiau nei 26 000 steigėjų, investuotojų ir kitų ekosistemos lyderių. Tikslas aiškus: sudaryti sąlygas įmonei steigti ir valdyti veiklą per vieną, suderintą teisinį režimą, mažinant administracinę naštą ir teisinį neapibrėžtumą.

    Praktikoje tai reikštų paprastesnį kelią augančioms įmonėms, ypač technologijų sektoriuje, kuriam svarbus greitas tarptautinis mastelio didinimas. Dabartinis fragmentuotas reguliavimas dažnai verčia steigti dukterines įmones, derinti skirtingus įstatus ir procesus bei brangiai kainuojančiai derinti reikalavimus su bankais, investuotojais ir registrų institucijomis.

    Kur kyla didžiausia rizika derybose?

    Laiško autoriai pažymi, kad Komisijos pasiūlyme numatyti keli kertiniai elementai, tačiau derybose Europos Parlamente ir tarp valstybių narių jie gali būti susilpninti. Pasak jų, būtent tai ir lems, ar EU Inc taps patikimu standartu, ar liks nišine, sunkiai pritaikoma priemone.

    Viena svarbiausių temų yra registruotos buveinės pasirinkimo laisvė: įkūrėjai siekia, kad būtų galima pasirinkti įmonės „namus“ bet kurioje valstybėje narėje, nepririšant to prie privalomo veiklos perkėlimo. Kitas akcentas – prieinamumas: reforma neturėtų būti skirta tik siaurai „inovatyvių“ įmonių grupei ar ribojama pagal sektorių, darbuotojų skaičių ar pajamas.

    Ne mažiau svarbus klausimas – vienas centrinis registras. Verslo ir investuotojų požiūriu, vieninga įmonių forma sunkiai veiks, jei duomenys ir toliau bus išskaidyti po nacionalinius registrus, o jų patikra ir standartai skirsis.

    Akcijų pasirinkimo sandoriai ir mokesčių principai

    Technologijų bendrovėms aktuali ir darbuotojų skatinimo priemonė – akcijų pasirinkimo sandoriai. Laiške pabrėžiama, kad darbuotojai neturėtų būti apmokestinami tol, kol realiai neparduoda akcijų ir negauna pajamų, taip išvengiant situacijų, kai mokestiniai įsipareigojimai atsiranda dėl „popierinio“ vertės prieaugio.

    Kartu akcentuojama, kad EU Inc neturėtų tapti būdu apeiti nacionalines darbo teisės ar mokesčių taisykles. Idėja pristatoma kaip įmonių teisės supaprastinimas, o ne mechanizmas perkelti socialines ar fiskalines prievoles į kitą jurisdikciją.

    Derybų grafikas įgauna pagreitį: Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas turėtų svarstyti pataisas rudenį, o valstybės narės planuoja technines derybas prieš ministrų lygmens diskusijas Konkurencingumo taryboje. Artimiausi mėnesiai taps lemiami, ar EU Inc bus sukurta kaip veikiantis visos ES standartas, ar reformą nustelbs išimtys ir papildoma biurokratija.

  • Seed Capital uždarė 130 mln. eurų fondą: didesni čekiai ir plėtra į Šiaurės šalis

    Seed Capital uždarė 130 mln. eurų fondą: didesni čekiai ir plėtra į Šiaurės šalis

    Kopenhagoje įsikūręs rizikos kapitalo fondas Seed Capital uždarė penktąjį fondą „Fund V“, kurio dydis siekia 130 mln. eurų. Bendrovė teigia daugiau nei 20 metų investuojanti į ankstyvos stadijos startuolius nuo sėklos etapo iki A serijos.

    Naujasis fondas planuoja investuoti į 15–17 įmonių, o pirmosios investicijos vienai bendrovei sieks 3–6 mln. eurų. Tai rodo rinkoje sustiprėjusį dėmesį didesniems pradinių etapų sandoriams, kai startuoliams dažnai reikia daugiau kapitalo produktui ir pardavimams išvystyti.

    Seed Capital tęs fokusą į finansų technologijas ir verslui skirtus sprendimus, paremtus DI, o kartu prideda naują kryptį – kibernetinį saugumą ir atsparumą. Pastaraisiais metais šios sritys sparčiai auga, nes DI diegimas didina programinės įrangos kūrimo greitį, tačiau kartu kelia ir naujas saugumo rizikas.

    Fondas išskiria ankstesnių investicijų portfelį, kuriame – Trustpilot, VEO, Lunar, Templafy ir kitos bendrovės. Tokie pavyzdžiai sustiprina fondų reputaciją regione, kuriame investuotojai vis dažniau konkuruoja dėl stipriausių ankstyvos stadijos komandų.

    Skelbiama, kad pirmosios investicijos iš „Fund V“ jau padarytos – tarp jų minimos Repodo ir Oplane. Penktasis fondas taip pat žymi strateginį žingsnį geografiškai: Seed Capital ketina investuoti ne tik Danijoje, bet plačiau Šiaurės šalyse, ypatingą dėmesį skirdamas Švedijai.

    Plėtra į Švediją ir komandos pokyčiai

    Pasak fondo, plėtra į Šiaurės šalis yra natūrali ankstesnio veiklos modelio tąsa, leidžianti remtis sukaupta patirtimi visame regione. Kartu svarstoma galimybė atidaryti biurą Švedijoje, kad būtų lengviau palaikyti glaudų ryšį su steigėjais.

    Valdančiuoju partneriu tampa buvęs „Planday“ vadovas Christianas Brøndumas, o generaline partnere prisijungia buvusi „Humio“ vadovė ir bendraįkūrėja Geeta Schmidt. Partnerių komandoje taip pat lieka Larsas Andersenas, turintis daugiau nei 20 metų rizikos kapitalo patirties.

    „Būti arti steigėjų yra esminė mūsų darbo dalis, o Šiaurės šalyse galime būti vietoje per mažiau nei valandą ir padėti komandoms, su kuriomis dirbame“, – sakė Christianas Brøndumas.

    Fondas pabrėžia, kad jo partnerystės modelis sąmoningai jungia buvusius operatorius ir investavimo profesionalus. Toks derinys, anot Seed Capital, leidžia geriau suprasti praktinius steigėjų iššūkius ir tuo pačiu suteikti strateginę investuotojo perspektyvą augimo etapams.

    „Šiuo metu atsiveria didelės galimybės saugumo ir DI sankirtoje: kai įmonės kuria greičiau, remdamosi DI, saugi programinė įranga tampa būtinybe“, – sakė Geeta Schmidt.

  • „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: Europoje daugėja didelių sandorių, bet jaunoms startuolėms darosi sunkiau

    „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: Europoje daugėja didelių sandorių, bet jaunoms startuolėms darosi sunkiau

    Europos technologijų investicijų rinkoje šią savaitę ryškiausiai išsiskyrė Prancūzijos dirbtinio intelekto bendrovė „Mistral“, užsitikrinusi 3 mlrd. eurų D serijos finansavimą. Rinka tuo pačiu siunčia dvejopą signalą: stambūs raundai ir įsigijimai grįžta į antraštes, tačiau ankstyvos stadijos startuoliams kapitalą pritraukti darosi vis sudėtingiau.

    Vien per kelias dienas Europoje fiksuota daugiau nei 70 technologijų finansavimo sandorių, o bendra jų vertė viršijo 3,9 mlrd. eurų. Kartu registruota ir daugiau nei penki išėjimai bei susijungimų ir įsigijimų (M&A) sandoriai, rodantys, kad investuotojai vėl aktyviau renkasi didesnio masto, aiškesnio atsiperkamumo projektus.

    Dideli raundai grįžta į centrą

    „Mistral“ pritrauktas 3 mlrd. eurų raundas laikomas vienu didžiausių Europos dirbtinio intelekto sektoriuje ir dar labiau sustiprina kryptį, kurią dažnai įvardija politikai ir verslo lyderiai: siekį kurti suverenią, Europoje vystomą DI infrastruktūrą ir produktus. Tokie raundai paprastai signalizuoja ne tik apie įmonės ambicijas, bet ir apie investuotojų norą statyti už regiono technologinę nepriklausomybę.

    Tarp didesnių finansavimo naujienų išsiskyrė ir Vokietijos „The Exploration Company“, pritraukusi apie 450 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 415 mln. eurų, C serijos investiciją. Toks mastas rodo, kad rizikos kapitalas Europoje išlieka pasirengęs finansuoti brangius, ilgo ciklo projektus, ypač kai kalbama apie kosmoso ir giliųjų technologijų kryptis.

    Prancūzijoje taip pat fiksuotas „Positive“ (anksčiau žinomos kaip Sarbacane) 106 mln. eurų refinansavimas, skirtas įsigijimams. Tokie sandoriai dažnai reiškia, kad įmonės renkasi augimą per konsolidaciją, o investuotojai labiau vertina prognozuojamus pinigų srautus ir galimybę greičiau didinti rinkos dalį.

    Įsigijimai ir konsolidacija stiprėja

    Šalia finansavimo raundų daugėjo ir įsigijimų. Italijos „Lexroom“ paskelbė apie pirmuosius įsigijimus, o tai atspindi platesnę tendenciją: specializuotos programinės įrangos įmonės vis dažniau perka mažesnius žaidėjus, kad greičiau išplėstų produktų portfelį ir klientų bazę.

    Didelį dėmesį pritraukė ir planuojamas sandoris, kuriame „Bending Spoons“ sutiko įsigyti inovacijų darbo aplinką „Miro“ už 1,7 mlrd. eurų. Tokie sandoriai rodo, kad po atsargesnio laikotarpio grįžta didesnio masto M&A, ypač programinės įrangos segmente, kuriame sinergijos dažniausiai realizuojamos greičiau nei kapitalui imliuose sektoriuose.

    Tuo metu tvarumo srityje pranešta, kad Prancūzijos platforma „Greenly“ įsigijo Švedijos klimato duomenų startuolį „Normative“ už 700 mln. Švedijos kronų, tai yra maždaug 61 mln. eurų. Klimato duomenų ir atskaitomybės sprendimai išlieka paklausūs, nes įmonės vis dažniau ieško būdų patikimai matuoti emisijas, valdyti tiekimo grandinių rizikas ir atitikti griežtėjančius reikalavimus.

    Kur didžiausia įtampa: ankstyvos stadijos finansavimas

    Nors antraštėse dominuoja milijardiniai raundai, tyrimai rodo, kad vienaragių gausa gali maskuoti problemą ankstyvoje grandyje. Pasak investuotojų ekosistemos ataskaitų, rinkoje ryškėja finansavimo „duobė“ pradinėse stadijose, kai idėja jau patikrinta, tačiau dar nepasiektas mastelis, kurį noriai finansuoja didieji fondai.

    Šis disbalansas svarbus ir platesnei ekonomikai: jei mažėja ankstyvos stadijos kapitalas, po kelių metų tai gali reikšti mažiau naujų sparčiai augančių įmonių, mažesnį konkurencingumą ir silpnesnį inovacijų vamzdyną. Todėl vis dažniau girdimi raginimai užtikrinti nuoseklesnes finansavimo grandis Europoje, kad regiono technologijų augimas neapsiribotų tik keliais dideliais vardais.

    Investuotojų pusėje taip pat matyti aktyvumas: pavyzdžiui, „Claret Capital Partners“ pritraukė 575 mln. eurų augimo skolos fondą, o tai rodo, kad dalis įmonių renkasi alternatyvų finansavimą vietoje akcijų dalies pardavimo. Tuo pat metu „Molten Ventures“ paskelbė apie 175 mln. svarų pirmąjį augimo fondo uždarymą, tai yra apie 203 mln. eurų, o „Clean Growth Fund II“ pritraukė 81,5 mln. svarų, arba maždaug 95 mln. eurų, antrajame uždaryme, pabrėžiant didėjantį dėmesį energetikos ir klimato sprendimams.

    Apibendrinant, Europos technologijų rinka šiuo metu juda dviem greičiais. Didieji DI, kosmoso, programinės įrangos ir tvarumo sandoriai rodo atsinaujinusį apetitą, tačiau ankstyvoms komandoms situacija išlieka įtempta, todėl 2026 metais svarbiausias klausimas gali būti ne tai, ar pinigų yra, o kam ir kokiomis sąlygomis jie pasiekiami.