Tag: Startuoliai

  • REO „Runabout“ meta iššūkį „Slate“: pigesnis pikapas su benzininiu varikliu, bet kol kas tik vizijose

    REO „Runabout“ meta iššūkį „Slate“: pigesnis pikapas su benzininiu varikliu, bet kol kas tik vizijose

    Teksase įsikūręs startuolis REO pristatė savo pikapo „Runabout“ vizualizacijas ir žada kainą, kuri turėtų tilpti į mažiau nei 30 000 JAV dolerių ribą. Modelis pateikiamas kaip alternatyva „Slate“ pikapui tiems, kas nenori elektromobilio, tačiau čia pat slypi esminė detalė – kol kas kalbama tik apie planus ir „renderius“.

    Kaip rašo „InsideEVs“, REO siūlo panašią idėją kaip „Slate“: vienas bazinis rėmas, kelios kėbulo versijos, minimalizmas ir platus pritaikymas pagal poreikius. Skirtumas tas, kad „Runabout“ vietoje elektrinės pavaros numatytas keturių cilindrų benzininis variklis.

    „Slate“ bazinė versija „The Blank Slate“ įvardijama kaip kainuojanti 24 950 JAV dolerių – tai dviejų durų pikapas su itin kuklia įranga, be radijo, elektrinių langų ar ekranų. REO savo ruožtu teigia, kad pigiausias „Runabout T4X“ galėtų kainuoti 21 500 JAV dolerių, tačiau ši suma pažymėta žvaigždute – tai tik įvertis.

    REO pripažįsta, kad šiuo metu neturi gamyklos ar aiškaus plano, kaip modelį realiai išvesti į rinką. Kitaip tariant, viliojanti kaina ir pažadai dar nereiškia, kad automobilį bus galima nusipirkti artimiausiu metu.

    Ką žada REO „Runabout“

    Pagal paskelbtą informaciją, „Runabout T4X“ turėtų gauti keturių cilindrų variklį, o pirkėjas galėtų rinktis šešių pavarų mechaninę arba automatinę dėžę. Taip pat minimas mechaninis visų varančiųjų ratų sprendimas.

    Pats formatas – dviejų durų, dvivietis pikapas su nuleidžiamais bortais krovinių skyriuje, primenantis „kei“ tipo sunkvežimiukų logiką. Vis dėlto, koks tiksliai būtų variklis ir kas jį tiektų, REO kol kas neatskleidžia.

    Bendrovė taip pat pareiškė turinti tikslą pasiekti 500 000 mylių (apie 804 500 kilometrų) pavaros resursą. Tačiau be techninių detalių, bandymų ir realių prototipų tokie skaičiai kol kas lieka deklaracija.

    Rėmas, kėbulai ir dizainas

    REO teigia pasirinkusi klasikinę „kopėčių“ tipo rėmo konstrukciją, būdingą senosios mokyklos pikapams. Tuo metu „Slate“ minimas kaip naudojantis hibridinį, prie rėmo pririštą sprendimą.

    Modulinis požiūris išlieka: numatoma dviejų durų pikapo ir SUV versijos, o papildomai – ir keturių durų pikapas, kurio „Slate“ pasiūloje nėra. REO dar mini kietą galinę ašį, kuri, anot įmonės, turėtų pridėti daugiau pasitikėjimo važiuojant bekelėje.

    Dizaino pusei REO pasitelkė automobilių dizainerį Franką Stephensoną, dirbusį prie tokių projektų kaip pirmasis BMW valdomas „Mini Cooper“, „Maserati MC12“ ir „McLaren P1“. Vis dėlto kol kas viešai pateikiami tik kompiuteriniai vaizdai.

    Minimalizmas salone ir didysis klaustukas

    REO tikina, kad vidus bus kuklus, bet ne toks „plikas“ kaip „Slate“: žadami du skaitmeniniai ekranai – prietaisams ir navigacijai, o dauguma valdymų turėtų likti fiziniai. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad modeliuose būtų elektriniai langai.

    Pagrindinė REO idėja – sugrįžti prie paprastų, utilitarių pikapų, kokius vairuotojai vertino aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose. Tokia kryptis atrodo patraukli dabartiniame, brangių pikapų kontekste, tačiau kartu kyla klausimas, ar pirkėjai norės rinktis benzininę pavarą, kai rinkoje daugėja ir prieinamesnių elektrinių alternatyvų.

    Vis dėlto svarbiausias aspektas išlieka ne specifikacijos, o įgyvendinimas: „Slate“ jau demonstruojamas gyvai ir ruošiasi startui, o REO projektui dar reikia pereiti nuo vizijų prie realios gamybos. Iki tol „Runabout“ išlieka įdomi, bet nepatikrinta ambicija.

  • Miuncheno startuolis „RHISE AI“ pritraukė 2,66 mln. eurų „europietiškam“ asmeniniam DI „Lucie“

    Miuncheno startuolis „RHISE AI“ pritraukė 2,66 mln. eurų „europietiškam“ asmeniniam DI „Lucie“

    Miunchene įsikūręs startuolis „RHISE AI Technologies“, kuriantis Europai skirtą asmeninį dirbtinį intelektą „Lucie“, pritraukė 2,66 mln. eurų „angelų“ investicijų.

    Kaip rašo „EU-Startups“, investicijų raunde dalyvavo daugiau nei 40 investuotojų, tarp jų – Andy Bechtolsheimas, vadinamas pirmuoju išoriniu „Google“ investuotoju.

    Įmonė teigia, kad „Lucie“ kuriama kaip asmeninis DI, gebantis sujungti darbui ir kasdienybei svarbius duomenis – nuo kalendoriaus ir el. pašto iki išmaniųjų įrenginių renkamų sveikatos rodiklių – ir padėti vartotojui susiorientuoti, kas šiuo metu svarbiausia.

    „RHISE AI“ akcentuoja, kad projektas orientuotas į Europos rinką: žadama duomenis laikyti Europos debesijos infrastruktūroje Vokietijoje, laikytis BDAR reikalavimų nuo pat pradžių, nevykdyti reklamos ir neparduoti vartotojų duomenų.

    Kas yra „Lucie“ ir kaip ji veikia

    „Lucie“ apibūdinama kaip asmeninis DI asistentas, kuris ne tik atsako į užklausas, bet ir pats „pastebi“ kontekstą – pavyzdžiui, įtemptą dienotvarkę po trumpos nakties ar el. laiške paslėptą pažadą.

    Tam naudojama vidinė kelių agentų sistema „Heartbeat“. Ji turėtų padėti iškelti tai, kam reikia dėmesio, ir pasiūlyti kitą žingsnį, o veiksmus atlikti tik gavus vartotojo patvirtinimą.

    Bendrovė pateikia ir praktinių pavyzdžių: sistema gali atkreipti dėmesį į neįprastai didelę sąskaitą, pasiūlyti sprendimą ir, gavusi leidimą, imtis veiksmų.

    Kas investavo ir kas įkūrė startuolį

    Skelbiama, kad tarp investuotojų – ir Lichtenšteino princas Maxas von und zu Liechtensteinas, taip pat keli buvę didelių bendrovių vadovai bei technologijų sektoriaus įkūrėjai.

    „RHISE AI“ įkūrė Andy Loy, Danil Gontovnik, Samy Samandjeu ir Chris Seybold. Teigiama, kad A. Loy anksčiau bendraįkūrė pramoninio DI bendrovę „KONUX“, o D. Gontovnik dirbo „Meta“ inžinieriumi ir bendraįkūrė įsigytus startuolius.

    Pasak bendrovės, „Lucie“ idėja gimė iš asmeninės patirties: A. Loy teigia susimąstęs, kodėl galingos technologijos dažnai konkuruoja dėl dėmesio, užuot jį „grąžinusios“ žmogui.

    Privatumas, prieinamumas ir augimo skaičiai

    „RHISE AI“ teigia, kad „Lucie“ šiuo metu prieinama „iPhone“ ir „Mac“ įrenginiams anglų ir vokiečių kalbomis.

    Per kiek daugiau nei šešias savaites programėlė, bendrovės duomenimis, buvo atsisiųsta daugiau nei 15 000 kartų. Taip pat nurodoma, kad metinė mokama prenumerata kainuoja apie 91 eurą.

    Bendrovė taip pat skelbia, kad daugiau nei pusė aktyvių „Lucie“ vartotojų yra prijungę realaus laiko sveikatos duomenis iš dėvimų įrenginių.

    Įmonės teigimu, vienas didžiausių iššūkių bus sukurti DI agentą, kuris realiai taupytų vartotojo laiką, bet kartu išliktų suderinamas su europiniais reglamentais – BDAR ir ES DI aktu.

  • Su „Swappie“ įkūrėju siejama DI sveikatos technologijų „Treat“ pritraukė 3 mln. eurų

    Su „Swappie“ įkūrėju siejama DI sveikatos technologijų „Treat“ pritraukė 3 mln. eurų

    Helsinkyje įsikūręs sveikatos technologijų startuolis „Treat“, kurį vienas iš bendraįkūrėjų sieja su „Swappie“, pritraukė 3 mln. eurų ikisėkliniame (pre-seed) etape.

    Apie investiciją praneša portalas „EU-Startups“: finansavimo raundui vadovavo „byFounders“, taip pat prisidėjo „Illusian“ – investicinis įrankis, siejamas su „Supercell“ įkūrėju Ilkka Paananenu.

    „Treat“ įkurta 2026 metais. Komandą sudaro buvęs „Swappie“ vadovas Sami Marttinenas, gydytojas Antti Mauno ir „FinTech“ inžinerijos krypties vadovas Onni Wahlbergas.

    Startuolis kuria DI pagrįstą platformą, kuri per pokalbių (chat) sąsają surenka paciento simptomus ir suformuoja struktūruotą aprašą – tam, kad gydytojas galėtų greičiau priimti sprendimus ir sumažėtų kartotinių vizitų.

    Kaip veikia „Treat“ platforma

    Pasak bendrovės, pacientas pirmiausia savo žodžiais aprašo simptomus, o DI įrankis šią informaciją paverčia detaliu „briefu“ gydytojui. Tada atvejį peržiūri licencijuotas gydytojas, registruotas Suomijos priežiūros institucijoje (Lupa- ja valvontavirasto).

    „Treat“ pabrėžia, kad DI nediagnozuoja, nevertina skubumo ir nepriima automatizuotų sprendimų – jis naudojamas tik kaip įėjimo į sveikatos priežiūrą taškas, o klinikiniai sprendimai lieka gydytojui.

    Taip pat teigiama, kad pacientų duomenys laikomi Europos ekonominėje erdvėje ir nėra naudojami DI modeliams treniruoti.

    Kaina ir orientacija į darbdavius

    Paslauga vartotojams siūloma tiesiogiai – konsultacija kainuoja 72 eurus. Vis dėlto pagrindinis „Treat“ dėmesys skiriamas darbdaviams: platforma siūloma kaip darbuotojų sveikatos nauda, papildanti, o ne pakeičianti darbo mediciną ar privatų draudimą.

    Bendrovė teigia, kad darbdaviai gali mažinti nereikalingas nedarbingumo sąnaudas, tačiau negauna prieigos prie individualių sveikatos duomenų. Darbuotojams žadamas greitesnis kelias iki gydytojo, kuriam iš anksto pateikiama struktūruota informacija.

    „Gausos“ modelio atsisakymas ir plėtra

    „Treat“ išskiria ir kitokį pajamų modelį: teigiama, kad įmonė neuždirba iš laboratorinių tyrimų, siuntimų ar vizitų kiekio, o pajamas sieja su realiai išspręsta paciento problema.

    Pasak startuolio, 62 proc. atvejų išsprendžiami be papildomo vizito, o medianinis laikas iki gydytojo peržiūros paslaugos darbo valandomis siekė 2 minutes ir 14 sekundžių.

    „Treat“ taip pat skelbia jau įvykdžiusi daugiau nei 108 000 gydytojų peržiūrėtų pokalbių konsultacijų. Naujas kapitalas bus skirtas komercinei plėtrai ir produkto vystymui, didinant pasiūlą darbdaviams Suomijoje ir už jos ribų.

  • Prancūzijos „InsurTech“ „Previsia“ pritraukė 3,8 mln. eurų DI rizikų prevencijos platformai

    Prancūzijos „InsurTech“ „Previsia“ pritraukė 3,8 mln. eurų DI rizikų prevencijos platformai

    Prancūzijos draudimo technologijų startuolis „Previsia“ pritraukė 3,8 mln. eurų pradinio etapo (Seed) investiciją DI pagrįstai rizikų prevencijos platformai, skirtai įmonėms, brokeriams ir draudikams.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“ – investicijų raundui vadovavo du nepriklausomi Prancūzijos investiciniai fondai IRDI ir ARIS.

    Bendrovė įkurta Tulūzoje 2023 metais ir teigia per vienerius metus pasiekusi 2,5 karto pajamų augimą. Taip pat nurodoma, kad „Previsia“ pelningai dirba nuo 2025 metų.

    „Previsia“ akcentuoja problemą, su kuria susiduria draudimo rinka: tik nedidelė dalis apdraustų objektų realiai gauna rizikų prevencijos paslaugas, nes tradiciniai patikrinimai vietoje yra brangūs ir sunkiai pritaikomi plačiam verslų ratui.

    Platforma žada spartinti prevencijos procesus

    Startuolį įkūrė generalinis direktorius Hélie Brouchet ir Davidas Salom. Bendrovė kuria „viskas viename“ platformą, kuri vienoje infrastruktūroje sujungia apdraustas įmones, draudimo brokerius ir draudikus.

    Platforma apima visą prevencijos ciklą: nuo pirminio objekto paruošimo ir apžiūrų vietoje iki ataskaitų rengimo, prioritetinių veiksmų planų sudarymo, tolesnės stebėsenos ir portfelio lygmens analizės.

    Įmonės teigimu, DI sluoksnis pagreitina kiekvieną etapą. Kaip pavyzdys pateikiama situacija, kai brokeris, lankydamasis, pavyzdžiui, automobilių prekybos vietoje, gali užpildyti iš anksto parengtą, konkrečiam sektoriui pritaikytą klausimyną tiesiog kalbėdamas ir fotografuodamas vizito metu.

    Pasak „Previsia“, tokiu atveju draudikui tinkama ataskaita gali būti parengiama tą pačią dieną, o verslo savininkas metų eigoje stebi pažangą mobiliajame įrenginyje.

    Draudimo išmokų augimas ir ribota prevencijos aprėptis

    Bendrovė pateikia savo vertinimą, kad komercinio nekilnojamojo turto žalų išmokos Prancūzijoje per pastarąjį dešimtmetį išaugo 74 proc. ir augo tris kartus greičiau nei infliacija.

    „Previsia“ aiškina, kad klasikinė prevencija dažnai remiasi brangiomis ekspertų apžiūromis vietoje, todėl didžiajai daliai įmonių ji lieka neprieinama – teigiama, jog mažiau nei 5 proc. apdraustų vietų gauna tokią paslaugą.

    Startuolis sako siekiantis šią spragą mažinti, o jo platformą jau yra pasirinkę daugiau nei 40 draudimo industrijos dalyvių. Tarp įvardytų naudotojų – „Groupama“, „Diot-Siaci“, „Verspieren“, „MSIG Europe“ ir „Helvetia“.

    Kaip praktinis pavyzdys nurodoma, kad viena grupė, valdanti daugiau nei 200 objektų ir veikianti didesnės rizikos sektoriuje, per trejus metus buvo atlikusi tik šešias rizikų apžvalgas, tačiau naudojant „Previsia“ 70 objektų įvertinta per mažiau nei tris mėnesius.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    „Previsia“ teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas trims kryptims: technologijoms, pardavimams ir tarptautinei plėtrai.

    Planuojama kurti naują programėlės versiją apdraustoms įmonėms, o stichinių (gamtinių) rizikų analizę išplėsti visai Europai. Taip pat numatyta prevencijos duomenis integruoti į draudimo rizikos vertinimo ir kainodaros procesus.

    Komercinėje dalyje bendrovė ketina stiprinti pardavimų komandą ir plėsti partnerystes su brokeriais bei draudikais. Tarptautiniu mastu planuojama auginti veiklą Hamburge ir startuoti papildomose Europos rinkose.

  • Danijos „Commit Biologics“ pritraukė 54 mln. eurų vėžio ir autoimuninių ligų terapijoms

    Danijoje įsikūręs biotechnologijų startuolis „Commit Biologics“ pritraukė 54 mln. eurų pradinės stadijos (Seed) investiciją, kuri bus skirta naujiems vėžio ir autoimuninių ligų gydymo sprendimams kurti.

    Kaip rašo „EU-Startups“, finansavimas turėtų padėti bendrovei priartinti savo pirmąjį vaistų kandidatą prie klinikinių tyrimų etapo.

    Investicijų raundo galutinį etapą vedė „Ackermans & van Haaren“, taip pat prisidėjo nauji investuotojai „AbbVie Ventures“ ir „M Ventures“, o tarp esamų investuotojų minimi „Bioqube Ventures“, „Korys“ ir „Novo Holdings“.

    Bendrovės vadovas dr. Thomas L. F. Montgomery Andresen teigia, kad įmonė siekia kryptingai panaudoti komplemento sistemą – vieną galingiausių imuninės sistemos dalių – kovai su pakitusiomis ar ligotomis ląstelėmis.

    Kas yra „Commit Biologics“ platforma

    „Commit Biologics“ buvo įkurta Kopenhagoje 2021 metais. Įmonė kuria naują imunoterapijos vaistų kategoriją, paremtą komplemento sistemos aktyvinimu.

    Startuolio sukurta Bispecifinio komplemento aktyvatoriaus (BiCE) platforma skirta suprojektuoti antikūnus, kurie nukreiptų komplemento aktyvumą tiksliai ten, kur jo reikia – į piktybines ar patologines ląsteles.

    Skelbiama, kad BiCE antikūnai pritraukia C1q baltymą prie taikinio ląstelių ir taip suaktyvina komplementą lokaliai, sukeldami greitą ląstelių žūtį mechanizmu, kuris nepriklauso nuo T ląstelių.

    Bendrovė nurodo, kad jos darbai remiasi maždaug trijų dešimtmečių komplemento tyrimais Orhuso universitete, kurie tapo pagrindu platformai ir pirmajam vaistų kandidatui.

    Pirmasis kandidatas COM002 ir tolesni planai

    Įmonė skelbia, kad didžioji dalis pritrauktų lėšų bus skirta COM002 programai – tai pirmasis jos kuriamas kandidatas, apibūdinamas kaip „pirmas savo klasėje“ imuninės sistemos „įtraukėjas“.

    COM002 pristatomas kaip dvigubą taikinį turinti BiCE molekulė, skirta tikslingai imuninėms ląstelėms mažinti, o potencialios taikymo sritys – vėžys ir autoimuninės ligos.

    Finansavimas taip pat turėtų padėti užbaigti IND (paraiškai dėl leidimo pradėti klinikinius tyrimus) reikalingus darbus ir pateikti IND paraišką COM002, taip pat pastūmėti į priekį antrąją programą bei plėsti bendrovės BiCE projektų portfelį.

    Investicijų banga Europos imunoterapijoje

    „Commit Biologics“ investicija minima platesniame 2026 metų Europos terapijų finansavimo kontekste – tuo metu fiksuota daugiau reikšmingų imunoterapijos ir onkologijos projektų raundų.

    Publikacijoje kaip pavyzdžiai nurodomi Šveicarijos „Nouscom“ (120 mln. eurų), Prancūzijos „ErVimmune“ (17 mln. eurų) ir „Brenus Pharma“ (11 mln. eurų), Nyderlandų „Laigo Bio“ (papildomi 5,5 mln. eurų) bei kitos Danijos bendrovės, įskaitant „Breye Therapeutics“ ir „PanTarg“.

    Pasak investuotojų, komplemento sistema laikoma viena stipriausių, tačiau vis dar palyginti retai vaistų kūrime išnaudojamų imuniteto grandžių, o „Commit Biologics“ siekia ją paversti „programuojama“ standartiniuose antikūnuose.

  • Barselonos startuolis „Fermat“ pritraukė 7,26 mln. eurų DI sistemai mados ir prabangos prekės ženklams

    Barselonos startuolis „Fermat“ pritraukė 7,26 mln. eurų DI sistemai mados ir prabangos prekės ženklams

    Barselonoje įsikūrusi dirbtinio intelekto (DI) platforma „Fermat“ pritraukė 7,26 mln. eurų (8 mln. JAV dolerių) pradinės (Seed) investicijos etapą. Įmonė kuria DI sprendimą mados ir prabangos prekių ženklams – nuo dizaino iki gamybos procesų.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“: už gautas lėšas bendrovė planuoja atidaryti biurą Niujorke ir išplėsti programinę įrangą – nuo dizaino įrankio iki sprendimų, apimančių visą drabužio gamybos kelią.

    Investicijų etapui vadovavo „Kibo Ventures“ ir „Lunar Ventures“, taip pat prisidėjo „PROfounders Capital“ ir keli kiti investuotojai, įskaitant verslininką Dídac Lee. Investuotojų teigimu, platforma išsiskiria tuo, kad DI integruojamas tiesiai į dizainerių darbo eigą, o ne apsiriboja vien vaizdų generavimu.

    „Fermat“ įkurta 2022 metais ir pozicionuoja save kaip programinį sluoksnį tarp dizainerių idėjų ir galutinio produkto. Įmonė teigia, kad sprendimas padeda kurti realistiškas vizualizacijas, išbandyti medžiagas bei drabužių variacijas ir įvertinti produktą dar prieš pagaminant fizinius pavyzdžius.

    Nuo eskizo iki gamybos specifikacijų

    Pasak bendrovės, platforma siūlo vienoje vietoje prieinamą mados industrijai pritaikytų DI modelių rinkinį, leidžiantį eskizus ir nuotaikų lentas (moodboards) paversti realistiškomis vizualizacijomis. Tokie įrankiai turėtų sutrumpinti kūrybinį etapą ir palengvinti sprendimų priėmimą.

    Kartu „Fermat“ pradeda diegti „Techpacks“ įrankį, kuris dizainus paverčia gamykloms paruoštomis techninėmis specifikacijomis. Teigiama, kad tai apima techninius brėžinius, konstrukcines detales, matavimus, medžiagų sąrašus ir spalvų variacijas.

    Bendrovė tikina, kad taip mažinamas „butelio kaklelio“ efektas tarp dizaino komandų ir gamybos – procesai, kurie įprastai užima daug laiko, turėtų tapti greitesni. Tai aktualu prekių ženklams, siekiantiems trumpinti kolekcijų kūrimo ciklus.

    Klientai, duomenys ir intelektinė nuosavybė

    „Fermat“ teigia turinti daugiau nei 350 klientų 14-oje šalių. Tarp minimų naudotojų – ASOS, J.Crew Group, New Look, S. Oliver ir Tendam.

    Įmonės vadovas ir vienas įkūrėjų Pol Baladas sako, kad jau trečdalis pajamų ateina iš JAV, nors iki šiol bendrovė ten neturėjo komandos vietoje. Anot jo, tai viena priežasčių, kodėl nuspręsta atidaryti biurą Niujorke.

    Platforma taip pat akcentuoja duomenų ir intelektinės nuosavybės (IP) klausimą: teigiama, kad prekių ženklai išlaiko pilną sugeneruoto turinio IP nuosavybę, o naudojimo teises gali įvertinti jų teisininkai. Be to, „Fermat“ nurodo, kad platformoje naudojami DI modeliai nėra mokomi klientų duomenimis ir „nesimoko“ iš to, kaip klientai įrankį naudoja.

    Augimo tempas

    Bendrovė taip pat praneša, kad nuo 2026 metų pradžios jos pajamos išaugo tris kartus. „Fermat“ tikslas – tapti įrankiu, kurį dizaineriai naudoja nuo pirmojo eskizo iki gamybos.

    Tokio tipo sprendimai rodo platesnę tendenciją: mados pramonė ieško būdų greitinti kūrimą, mažinti fizinių pavyzdžių poreikį ir geriau suvaldyti gamybos komunikaciją. Investuotojų dėmesys platformoms, kurios DI pritaiko konkrečioms industrijoms, signalizuoja, kad „universalūs“ įrankiai vis dažniau papildomi specializuotais.

  • Londono DI startuolis „Model ML“ tapo vienaragiu: pritraukė 227 mln. eurų finansų agentams

    Londone įsikūrusi dirbtinio intelekto platforma „Model ML“ tapo naujausiu Europos „vienaragiu“ – bendrovės vertė po naujo investicijų raundo pasiekė 1,3 mlrd. eurų.

    Kaip rašo „EU-Startups“, startuolis per B serijos finansavimo etapą pritraukė 227 mln. eurų. Šios lėšos, anot įmonės, bus skirtos mokslinių tyrimų ir inžinerijos komandoms plėsti Londone ir Niujorke, produkto vystymui bei didesnio masto diegimams finansų institucijose.

    „Model ML“ kuria personalizuotus DI agentus, skirtus finansų ir profesionalių paslaugų sektoriams. Tokie agentai turėtų ne tik atsakinėti į užklausas, bet ir atlikti darbus įmonių vidinėse sistemose – nuo informacijos sekimo iki parengtų analizių pateikimo nustatytais formatais.

    Įmonė pabrėžia, kad orientuojasi į sprendimus, kurie galėtų tapti kasdienio darbo dalimi bankininkams, konsultantams ir investuotojams – ypač tuo metu, kai organizacijos pereina nuo eksperimentavimo su DI prie praktinio pritaikymo.

    Kas investavo ir kiek lėšų jau surinkta

    B serijos finansavimo raundą kartu vedė „General Atlantic“ ir „QED Investors“, dalyvavo ir kiti investuotojai, tarp jų „Evolution Equity Partners“, „Airtree“, „Forestay Capital“, „Y Combinator“, „FT Partners“, „Latitude“, „Inception Fund“ ir „13Books Capital“.

    Po šio etapo bendra „Model ML“ pritraukta suma siekia 318 mln. eurų. Straipsnyje primenama, kad 2025 metų lapkritį bendrovė buvo užsitikrinusi 68 mln. eurų A serijos investiciją.

    Bendrovės vadovas ir vienas iš įkūrėjų Chaz Englander teigia, kad siekis – kurti agentus, kurie suprastų vartotojo darbą ir „atneštų“ jau užbaigtą rezultatą, o ne tik generuotų dar vieną atsakymą ar pranešimą.

    Kaip veikia agentai ir kur didžiausia nauda

    „Model ML“ sprendimas kuriamas taip, kad agentai galėtų veikti proaktyviai: suprasti klientų kontekstą, sekti aktyvius sandorius, prisitaikyti prie vartotojo darbo stiliaus ir užduotis atlikti pasitelkiant organizacijos turimas sistemas bei informaciją.

    Kaip pavyzdį bendrovė nurodo situaciją, kai pasirodo naujienos apie investicinio bankininko stebimą įmonę – agentas gali įvertinti aktualumą, galimas pasekmes ir parengti analizę pagal institucijoje įprastus šablonus. „Model ML“ teigimu, dalį procesų taip būtų galima sutrumpinti nuo dienų iki minučių.

    Dar vienas akcentas – duomenų saugumas diegiant sprendimus įmonėse. „Model ML“ nurodo siūlanti lanksčias diegimo galimybes, įskaitant veikimą kliento infrastruktūroje, kad jautri informacija liktų organizacijos aplinkoje.

    Bendrovė taip pat teigia, kad klientų duomenys nėra naudojami DI modeliams treniruoti.

    Augimas ir technologinė kryptis

    „Model ML“ įkurta 2023 metais, ją įsteigė broliai Chaz ir Arnie Englander. Prieš tai jie buvo sukūrę ir pardavę du startuolius – „Fat Llama“ ir „Fancy“ – o vėliau dėmesį sutelkė į DI pritaikymą finansų sektoriuje.

    Pasak įmonės, 2026 metų trečiąjį ketvirtį metinės pasikartojančios pajamos per metus išaugo 12 kartų, o kasdienių aktyvių vartotojų skaičius – 26 kartus.

    Per 2026 metus bendrovė plėtė tarptautinį tinklą ir atidarė biurus Paryžiuje, Madride, Tokijuje, Singapūre ir Dubajuje.

    Technologinėje pusėje „Model ML“ išskiria „modeliams nepriklausomą“ architektūrą: įmonė lygina skirtingus DI modelius pagal finansines užduotis ir renkasi, kas geriausiai atitinka tikslumą, greitį ir kainą. Taip pat nurodoma, kad vis didesnę darbo dalį perima pačios bendrovės pritaikyti atvirojo kodo modeliai.

  • DI vaistų kūrėja „Isomorphic Labs“ pritraukė 4,5 mlrd. eurų – vienas didžiausių raundų Europoje

    Dirbtiniu intelektu paremtus vaistų kūrimo sprendimus vystanti „Isomorphic Labs“ paskelbė pritraukusi 4,5 mlrd. eurų (5 mlrd. JAV dolerių) C serijos investiciją.

    Apie šį finansavimo raundą pranešė portalas „EU-Startups“. Skelbiama, kad investicija skirta paspartinti tiek mokslinius proveržius, tiek bendrovės kuriamas patentuotas DI technologijas.

    Raundui bendrai vadovavo „Greenoaks“ ir „Sequoia Capital“, dalyvavo „Andreessen Horowitz“, o „Alphabet“ tęsė reikšmingas investicijas. Prie raundo prisidėjo ir esami investuotojai: „Thrive Capital“, MGX, GV, „CapitalG“, „Temasek“ bei JK „Sovereign AI Fund“.

    Bendrovės vadovas ir įkūrėjas Demis Hassabis teigia, kad tikslas – kurti fundamentinius biologijos modelius, gilinti sisteminių ligų supratimą ir pirmąsias terapines programas stumti link klinikinių tyrimų.

    Europos DI biotechnologijų kontekstas

    „Isomorphic Labs“ finansavimo dydis ryškiai išsiskiria iš kitų 2026 metais Europoje fiksuotų investicijų į DI paremtą vaistų paiešką ir farmacinius tyrimus.

    Jungtinėje Karalystėje Londono „Helical“ pritraukė 8,4 mln. eurų virtualiai DI laboratorijai, „Ternary Therapeutics“ – 4,1 mln. eurų, o „Sable Bio“ – 3,15 mln. eurų vaistų saugos platformai.

    Prancūzijoje „Orakl Oncology“ paskelbė apie 30 mln. eurų investiciją, „Rivercell“ – apie 22 mln. eurų, o Šveicarijoje veikianti „Adaptyv Bio“ – apie 34,35 mln. eurų finansavimą automatizuotam biologiniam testavimui.

    Kuo užsiima „Isomorphic Labs“

    „Isomorphic Labs“ įkurta 2021 metais. Bendrovė teigia sukūrusi DI vaistų dizaino variklį, kuris remiasi fundamentiniais modeliais ir gali būti taikomas skirtingoms terapinėms sritims bei vaistų tipams.

    Bendrovė taip pat nurodo plečianti savo patentuotą vaistų dizaino sistemą „IsoDDE“ ir DI sukurtų terapinių kandidatų kryptį.

    Pasak įmonės, „IsoDDE“ suvienija simuliacijomis paremtų fundamentinių modelių rinkinį, o sistema leidžia tyrinėti itin plačias cheminių junginių „erdves“ ir atrinkti molekules su tinkamesnėmis vaistinėmis savybėmis.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Skelbiama, kad pritrauktas kapitalas bus naudojamas toliau brandinti „IsoDDE“, gilintis į naują biologiją pasitelkiant pažangesnius modelius ir kurti partnerių ekosistemą, kuri padėtų geriau suprasti ligų mechanizmus.

    Be to, bendrovė planuoja plėsti infrastruktūrą, reikalingą DI vedamai bioinžinerijai, ir stiprinti DI orientuotą translacinių bei klinikinių tyrimų vystymo pajėgumą.

    Įmonės prezidentas Maxas Jaderbergas pabrėžia, kad jų modeliai esą kas savaitę leidžia pasiekti pakartojamų mokslinių pažangų, kurios virsta geresniais molekulių profiliais ir potencialiais naujais vaistais.

  • „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų fondą: investuos į DI, energetiką, gynybą ir sveikatą Europoje

    „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų fondą: investuos į DI, energetiką, gynybą ir sveikatą Europoje

    Ankstyvosios stadijos investicijų fondas „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų ir ketina šias lėšas nukreipti į vadinamąsias „frontier“ (pažangiausių sričių) technologijas Europoje. Fondo ambicija – padėti užauginti naują kartą pasaulinio masto bendrovių ir prisidėti prie didesnio Europos ekonominio savarankiškumo.

    „Plural“ teigia, kad per artimiausią dešimtmetį daugiausia dėmesio skirs sritims, kurių Europa labiausiai stokoja: energetikai, DI infrastruktūrai, gynybai, sveikatai ir kitoms pažangiosioms technologijoms. Kaip rašo „Tech.eu“, fondo atstovai tikisi, jog toks fokusas ilgainiui gali turėti „BVP lygio“ poveikį regionui.

    Fondo partneris Sten Tamkivi pabrėžia, kad technologiškai sudėtingoms idėjoms, ypač susijusioms su aparatine įranga, kapitalo poreikis yra nepalyginamai didesnis nei daugeliui programinės įrangos startuolių. Jo teigimu, pavyzdžiui, sintezės energetikos, hipergarsinių technologijų ar naujos lustų architektūros kūrėjams vien iki pirmųjų reikšmingų etapų gali reikėti dešimčių milijonų.

    Didžiausias 1 mlrd. eurų fondo privalumas, anot „Plural“, – galimybė investuoti reikšmingiau nuo pat pradžių ir kartu išlaikyti „parako“ vėlesniems etapams, kai sėkmingoms įmonėms prireikia didelių finansavimo raundų. Tai turėtų sumažinti spaudimą įkūrėjams nuolat ieškoti kapitalo ir leisti daugiau dėmesio skirti produkto ar technologijos kūrimui.

    Kur keliaus lėšos ir kokius sektorius renkasi fondas

    „Plural“ portfelyje jau yra įmonių, kuriančių sprendimus DI, skaičiavimo pajėgumų, kvantinių technologijų srityse, taip pat energetikoje, gynyboje, gamybos automatizavime, kosmoso ir sveikatos technologijose. Tarp minimų sektorių – ir tokios sritys kaip mikrorobotika ar statybų automatizavimas.

    Fondas tikina, kad investavimo kryptis iš esmės nesikeičia – ir toliau bus remiamos ankstyvos stadijos įmonės. Skirtumas tas, kad kai kurioms technologijoms vien „sėklinio“ finansavimo nebeužtenka: norint pasiekti pirmuosius techninius rezultatus, reikia daugiau lėšų dar iki pajamų atsiradimo.

    Europos finansavimo rinka auga, bet „lubos“ vis dar juntamos

    Pasak S. Tamkivi, Europa per pastaruosius metus tapo pajėgesnė finansuoti startuolius ankstyvuose etapuose – išankstinio finansavimo (pre-seed) raundus šiandien galima kelti daugelyje miestų. Tačiau didelių, vėlyvos stadijos investicijų, kurios reikalingos norint užauginti pasaulinius lyderius, vis dar trūksta.

    Jo vertinimu, ypač sudėtinga pritraukti „drąsesnį“ kapitalą įmonėms, kurių pažanga matuojama techniniais, o ne komerciniais rodikliais. Tai būdinga tokioms sritims kaip sintezės energetika, gynybos sistemos ar naujos kartos puslaidininkiai.

    „Įkūrėjai investuoja į įkūrėjus“: kaip organizuotas „Plural“ darbas

    „Plural“ pabrėžia, kad išlaikys nedidelę, partneriais grįstą investavimo struktūrą: kiekvienas partneris per metus veda tik nedaug naujų sandorių, kad galėtų skirti daugiau laiko portfelio įmonėms. Pasak fondo, tai esą yra vienas pagrindinių jų veiklos skirtumų nuo didelių rizikos kapitalo fondų.

    Fondo komandą sudaro šeši lygiaverčiai partneriai – tarp jų yra verslininkų, kūrusių ir auginusių technologijų bendroves bei dirbusių tarptautinėse platformose. Fondas taip pat akcentuoja, kad jo partneriai patys investuoja asmenines lėšas į sandorius, kuriems vadovauja.

    „Plural“ tikslas – prisidėti prie Europos strateginio atsparumo srityse, kuriose žemynas ilgą laiką buvo labiau technologijų pirkėjas nei kūrėjas. Fondo atstovų teigimu, jei pažangiosios technologijos gaus pakankamai kapitalo, Europa turės daugiau galimybių kurti savus sprendimus energetikos, gynybos ar puslaidininkių srityse.

  • Vokietijos startuolis „Daisytuner“ pritraukė 6 mln. eurų: DI žada veikti sparčiai bet kuriame luste

    Vokietijos startuolis „Daisytuner“ pritraukė 6 mln. eurų: DI žada veikti sparčiai bet kuriame luste

    Vokietijos Darmštate įsikūręs „DeepTech“ startuolis „Daisytuner“ pritraukė 6 mln. eurų pradinės (Seed) investicijos. Įmonė kuria technologijas, kurios automatizuoja DI modelių našumo optimizavimą ir leidžia jiems efektyviai veikti įvairioje aparatinėje įrangoje.

    Apie investiciją pranešė „EU-Startups“: raundui bendrai vadovavo rizikos kapitalo fondai „Elaia“ ir „LEA Ventures“, taip pat prisidėjo „Amadeus APEX Technology Fund“ ir „Seedcamp“. Kartu su finansavimu bendrovė pristatė „Daisyflow“ – didelio našumo DI inferencijos variklį.

    „Daisytuner“ idėja sprendžia vieną skaudžiausių DI rinkos problemų – skaičiavimo resursų trūkumą ir priklausomybę nuo vieno tiekėjo programinės ekosistemos. Įmonė teigia siekianti, kad tas pats kodas be perrašymo pasiektų aukštą našumą pasirinktame luste.

    Praktinė šio požiūrio nauda aktuali tiek didiesiems debesijos tiekėjams, tiek įmonėms, kurios DI diegia savo infrastruktūroje: vietoje nuolatinio naujų pajėgumų pirkimo daugiau dėmesio skiriama tam, kad esama įranga būtų išnaudojama efektyviau. Didėjant lustų įvairovei, rankinis optimizavimas tampa lėtas ir brangus.

    Kaip veikia „Daisytuner“ technologija

    Bendrovę 2024 metais įkūrė Lukas Trümper ir Adrian Schmitz. Komanda remiasi daugiau nei dešimtmetį kaupta tyrimų patirtimi, įgyta tokiose institucijose kaip ETH Zurich, Miuncheno technikos universitetas, RWTH Aachen, TU Darmstadt ir Lawrence Livermore nacionalinė laboratorija.

    „Daisytuner“ kuriamas atvirojo kodo kompiliatorius DOCC verčia kodą iš populiarių karkasų, tokių kaip „PyTorch“, į konkrečiam tiksliniam lustui pritaikytą natyvinį kodą. Taip siekiama, kad DI modeliai galėtų veikti skirtingų gamintojų aparatinėje įrangoje – nuo „NVIDIA“ ir AMD vaizdo plokščių iki naujesnių architektūrų.

    Įmonė teigia, kad optimizavimas vyksta nuolat: DI agentai testuoja optimizacijas realioje aparatinėje įrangoje, o patikrinti rezultatai kaupiami našumo duomenų bazėje. Vėliau šie rezultatai panaudojami panašiems kodo atvejams, taip „mokant“ sistemą greičiau parinkti efektyvias optimizacijas.

    „Daisyflow“ – inferencijos variklis, skirtas diegimui įmonėse

    Kartu su investicija pristatytas „Daisyflow“ apibūdinamas kaip gamybai paruoštas DI inferencijos sprendimas. Jis sukurtas ant atvirų karkasų ir, pasak kūrėjų, gali aptarnauti kalbos, vaizdo, kalbos atpažinimo ir rekomendacijų modelius per tas pačias API, kurias įprastai naudoja inžinierių komandos.

    Akcentuojama, kad sprendimą galima diegti kliento infrastruktūroje – tai leidžia įmonėms kontroliuoti duomenis ir kaštus, neinvestuojant į dideles vidines našumo optimizavimo komandas nuo pirmos dienos.

    „Daisytuner“ nurodo, kad jų platforma parodė iki 18 proc. spartesnį „Qwen 2.5“ veikimą, lyginant su pramonėje plačiai naudojamu „vLLM“, AMD „Instinct“ vaizdo plokštėse. Bendrovė taip pat teigia, kad platforma prieinama per „Cloud Console“, kur sujungiami DOCC kompiliatorius, nuolatiniai bandymai realioje įrangoje, naršyklinis IDE individualioms optimizacijoms ir „gyva“ našumo duomenų bazė, naudojama kompiliavimo metu.

    Kur bus panaudoti 6 mln. eurų

    Startuolis skelbia, kad naujas kapitalas bus skirtas išplėsti „Daisyflow“ naudojimą įmonėse, auginti inžinerinę komandą ir praplėsti kompiliatoriaus palaikymą naujoms lustų architektūroms.

    „Daisytuner“ taip pat sieja savo ambicijas su platesne rinkos kryptimi, kai didieji DI žaidėjai kuria nuosavą silicį: jų tikslas – tapti programiniu sluoksniu, padedančiu „atrakinti“ našumą įvairiuose lustuose, nepriklausomai nuo gamintojo.