CP v2

Tag: Startuoliai

  • Europos technologijų rinkoje – 3,6 mlrd. eurų sandoriai: fondai, įsigijimai ir DI proveržiai

    Europos technologijų rinkoje – 3,6 mlrd. eurų sandoriai: fondai, įsigijimai ir DI proveržiai

    Per savaitę Europoje fiksuota daugiau kaip 70 technologijų finansavimo sandorių, kurių bendra vertė viršijo 3,9 mlrd. eurų, taip pat keli pasitraukimai, susijungimai ir įsigijimai. Aktyvumas rodo, kad rizikos kapitalas grįžta į didesnius čekius, o DI ir infrastruktūros projektai vis dažniau laikomi strategine investicijų kryptimi.

    Kelionės maršrutas nuo Bilbao iki Anžė šį kartą išryškino dvi aiškias tendencijas: biotechnologijų ekosistemos bręsta ir telkia kapitalą, o skaičiavimo pajėgumų plėtra tampa pramonės prioritetu. Investuotojai vis dažniau kalba ne tik apie grąžą, bet ir apie Europos konkurencingumą bei technologinį savarankiškumą.

    Stambūs raundai ir infrastruktūra

    Tarp didžiausių sandorių išsiskyrė Jungtinėje Karalystėje veikianti „Nscale“, pritraukusi apie 3,1 mlrd. eurų prieš pirminį viešą akcijų siūlymą. Šis finansavimas siejamas su planu greitinti viso ciklo DI debesijos plėtrą, kai vienu metu investuojama ir į skaičiavimo resursus, ir į programinės įrangos sluoksnį.

    Vokietijoje įsikūrusi „Reverion“ gavo apie 154 mln. eurų ir paskelbė apie planus plėsti gamybą bei komandą. Tuo metu Švedijos mikromobilumo bendrovė „Voi“ užsitikrino apie 150 mln. eurų kredito liniją, kurią ketina naudoti įsipareigojimams refinansuoti ir parkui didinti.

    Dar vienas ryškus sandoris – Danijos „Onomondo“, pritraukusi daugiau kaip 100 mln. eurų, kad spartintų pasaulinės daiktų interneto infrastruktūros plėtrą. Rinka rodo, kad kapitalas vis dažniau keliauja į įmones, kurios kuria „bėgius“ skaitmeninei ekonomikai, o ne vien galutinius vartotojams matomus produktus.

    Susijungimai, įsigijimai ir IPO pauzės

    Susijungimų ir įsigijimų fronte išsiskyrė sandoriai, susiję su automatizavimu, sveikatos priežiūros procesais ir kibernetiniu saugumu. Tokie pirkimai rodo, kad didesni rinkos žaidėjai ieško nišinių technologijų, kurias gali greitai integruoti į esamus produktus ir pardavimų kanalus.

    Reikšminga žinia ir iš vartotojų įrenginių segmento: „Oura“ nusprendė atidėti planuotą pirminį viešą akcijų siūlymą, įvertintą apie 14 mlrd. eurų. Toks sprendimas paprastai signalizuoja atsargesnį požiūrį į viešųjų rinkų langą ir norą palaukti stabilesnių vertinimų bei palankesnių palūkanų normų lūkesčių.

    Investuotojų judesiai ir nauji DI projektai

    Investuotojų pusėje dėmesį patraukė „Headline“ uždarytas apie 370 mln. eurų Europos fondas. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai fondai aktyviau ieško komandų, gebančių kurti DI modelius, duomenų infrastruktūrą ir įrankius, kurie mažina diegimo kaštus įmonėms.

    „DIG Ventures“ uždarė apie 110 mln. eurų trečiąjį fondą, orientuotą į Europos DI infrastruktūros startuolius. Tokia specializacija stiprėja visoje žemyno rinkoje, nes DI plėtra vis labiau remiasi energijos, lustų, duomenų centrų ir programinės įrangos tiekimo grandinės patikimumu.

    Greta finansavimo naujienų atsiranda ir netradicinių iniciatyvų, kurios DI ir robotikos temą perkelia į gynybos bei saugumo kontekstą. Ukrainos skaitmenizacijos lyderystės komunikacijoje akcentuojama idėja, kad robotai gali mažinti žmonių riziką fronto linijoje, o technologiniai talentai kviečiami prisidėti prie tokio tipo projektų kūrimo ir valdymo.

  • Kopenhagos „Good Tape“ pritraukė 600 000 eurų ir atsiskyrė nuo Zetland: į valdybą ateina „Zendesk“ bendraįkūrėjas

    Kopenhagos „Good Tape“ pritraukė 600 000 eurų ir atsiskyrė nuo Zetland: į valdybą ateina „Zendesk“ bendraįkūrėjas

    Kopenhagoje įsikūrusi transkripcijos bendrovė „Good Tape“ pritraukė 600 000 eurų investiciją ir užbaigė atsiskyrimą nuo Danijos žiniasklaidos organizacijos Zetland, kurioje buvo inkubuota. Investiciją suteikė ankstyvos stadijos Šiaurės šalių startuolius finansuojanti grupė Nordic Makers.

    Sandoris įvardijamas kaip vadovų išpirkimas, kai „Good Tape“ įkūrėjai perėmė Zetland turėtą dalį ir taip tapo nepriklausomi. Toks žingsnis dažnai reiškia aiškesnę strategiją bei didesnę laisvę pritraukiant kitus investuotojus ir plečiantis tarptautiniu mastu.

    Į valdybą prisijungia patyręs investuotojas

    Investicijai vadovavo „Zendesk“ bendraįkūrėjas Alexanderis Aghassipouras, prisijungęs prie „Good Tape“ valdybos. Nordic Makers pabrėžia, kad investuoja savo kapitalą, o įprastas jų čekis ankstyvos stadijos projektams siekia apie 500 000 eurų.

    „Šiuo metu dėl dirbtinio intelekto įrankių yra daug neapibrėžtumo ir skepticizmo, todėl daliai žmonių darosi per sunku jais naudotis veiksmingai. Reikia produktų, dėl kurių nereikėtų nerimauti, bet kurie vis tiek pasitelktų DI galią“, – sakė Alexanderis Aghassipouras.

    Nuo redakcijos įrankio iki tarptautinio produkto

    „Good Tape“ įkurta 2022 metais, o pradžioje buvo vidinis Zetland sprendimas, skirtas redakcijos darbui su interviu įrašais. Vėliau įrankis atskirtas į atskirą verslą, kai atsirado poreikis pasiūlyti jį platesnei rinkai, išlaikant griežtą požiūrį į duomenų kontrolę.

    Bendrovė teigia, kad jos sprendimas kalbos įrašus paverčia tekstu, tačiau klientams palieka pilną duomenų kontrolę. „Good Tape“ nurodo turinti ISO 27001 sertifikaciją, atitiktį BDAR reikalavimams, duomenis laikanti Europos Sąjungoje ir nenaudojanti klientų medžiagos DI modeliams mokyti.

    Pasak bendrovės, nuo atsiskyrimo ji atliko daugiau nei 15 milijonų transkripcijų daugiau nei 100 kalbų, o paslauga naudojasi apie 3 milijonai žmonių daugiau nei 150 šalių. Įmonė akcentuoja, kad jos auditorija apima žurnalistus, tyrėjus, teisininkus, konsultantus ir viešojo sektoriaus komandas.

    Nauja funkcija žada daugiau nei transkripciją

    Kartu su nuosavybės pokyčiais „Good Tape“ pristatė funkciją „Good Tape Explore“, kuri sujungia naudotojo įrašus ir transkripcijas į vieną paieškos bei analizės erdvę. Idėja paprasta: ne tik užrašyti interviu, bet ir padėti greitai rasti sąsajas tarp skirtingų įrašų.

    „Good Tape“ teigimu, „Explore“ gali išryškinti pasikartojančias temas, argumentus ar net prieštaravimus skirtinguose įrašuose, o kiekviena įžvalga susiejama su originaliu įrašu. Bendrovė tai pozicionuoja kaip sprendimą komandoms, kurios kaupia daug jautrios informacijos ir nori ją analizuoti nepalikdamos privačios, ES talpinamos aplinkos.

    „„Good Tape“ buvo sukurta redakcijoje žmonių, kuriems reikėjo pasitikėti, kur atsidurs jų interviu. Dabar mes dar labiau susitelkiame į tą pasitikėjimą: su „Explore“ pereiname nuo transkripcijos prie įrašų sujungimo, išlaikydami saugumą jautriausiai medžiagai“, – sakė „Good Tape“ bendraįkūrėjas ir vadovas Lasse Finderup.

    Rinka, kurioje veikia „Good Tape“, sparčiai auga, nes transkripcijos įrankiai vis dažniau integruojami į kasdienius darbo procesus ir dokumentų valdymą. Tačiau kartu didėja ir reikalavimai duomenų apsaugai, ypač organizacijoms, dirbančioms su jautriais interviu, teisiniais dokumentais ar viešojo sektoriaus informacija.

  • Švedijos „Omnio“ pritraukė 2,9 mln. eurų: plasminogeno terapija artėja prie lėtinių žaizdų klinikinių tyrimų

    Švedijos „Omnio“ pritraukė 2,9 mln. eurų: plasminogeno terapija artėja prie lėtinių žaizdų klinikinių tyrimų

    Švedijos biotechnologijų startuolis „Omnio“, įsikūręs Umeo mieste, pritraukė 2,9 mln. eurų investiciją. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus naudojamos plasminogenu pagrįstos terapijos vystymui, artinant ją prie klinikinių tyrimų su sunkiai gyjančiomis lėtinėmis žaizdomis.

    Finansavimo raundas, pasak įmonės, buvo perrašytas, o jame dalyvavo esami investuotojai ir akcininkai. Tai tęsia 2025 metų pavasarį užbaigtą 4,3 mln. eurų finansavimą, kurio tikslas buvo užtikrinti gamybą pagal GMP reikalavimus ir pasiruošti perėjimui į klinikinę stadiją.

    „Šis finansavimas rodo mūsų nuoseklią pažangą ir stiprų dabartinių investuotojų pasitikėjimą. Jų parama leidžia tęsti plėtrą ir sustiprina mūsų pozicijas prieš kitą finansavimo etapą klinikinėms studijoms“, – sakė „Omnio“ vadovas Felipe Velasquez.

    Diabetinės pėdos opos – viena sudėtingiausių indikacijų

    „Omnio“ kuriamos terapijos pagrindinė taikymo sritis yra diabetinės pėdos opos. Tai ilgai negyjančios žaizdos, kurios dažnai komplikuojasi infekcijomis, didina hospitalizacijų riziką ir sunkiais atvejais gali baigtis amputacija.

    Tarptautinėje praktikoje diabetinės pėdos opų gydymas vertinamas kaip viena brangiausių diabeto komplikacijų sričių, nes reikalauja ilgalaikės priežiūros, žaizdų valdymo ir dažnų pakartotinių intervencijų. „Omnio“ teigimu, pažengusių atvejų kaštai gali siekti apie 50 000 eurų per vieną žaizdos epizodą.

    Kas yra plasminogenas ir kodėl jis svarbus žaizdų gijimui

    Bendrovė terapiją grindžia plasminogenu – natūraliu baltymu, kuris dalyvauja audinių valyme, uždegimo ir imuninės sistemos reguliacijoje bei gali prisidėti prie odos regeneracijos. Lėtinėse žaizdose gijimo procesas neretai sustoja, o tai sudaro sąlygas užsitęsusiam uždegimui ir infekcijoms.

    „Omnio“ tikslas – atkurti sustojusį gijimo procesą biologine terapija, kuri nukreipta į pačią žaizdos gijimo biologiją, o ne į vien mechaninę žaizdos priežiūrą. Bendrovės pagrindinis vaistų kandidatas yra rekombinantinė plasminogeno forma.

    Kelias į kliniką: gamyba, toksikologija ir I/IIa fazė

    Įmonė nurodo, kad jau yra sukurta pagrindinė ląstelių banko bazė, o dabar didinami gamybos mastai ruošiantis GMP partijai. Ši partija bus naudojama toksikologijos tyrimams, kurie yra būtini prieš pateikiant paraiškas klinikiniams tyrimams pradėti.

    Planuojama, kad klinikinė programa startuos I/IIa fazės tyrimu, kuriame bus vertinamas saugumas ir ankstyvasis veiksmingumas pacientams, turintiems diabetinės pėdos opų. „Omnio“ taip pat teigia jau vertinanti galimus klinikinių tyrimų partnerius Europoje bei šalis, kuriose galėtų vykti studijos.

    „Mūsų ambicija – pacientų tyrimus pradėti 2027 metais. Jau dabar vertiname klinikinių tyrimų organizacijas, tyrėjus ir šalis Europoje, kad galėtume startuoti su klinikine programa“, – sakė Felipe Velasquez.

    Nors prioritetas išlieka diabetinės pėdos opos, „Omnio“ mato platesnes plasminogeno platformos pritaikymo galimybes. Tarp jų įvardijamos veninės kojų opos, nudegimai, būgnelio perforacijos, infekcijos bei periodontitas.

    Bendrovė taip pat planuoja kitą finansavimo etapą 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Šio raundo tikslas – užtikrinti klinikinę plėtrą iki pirmųjų veiksmingumo duomenų, kurie paprastai yra kritinis signalas vėlesniems investuotojams ir partnerystėms.

  • Berlyno „Kuro“ pritraukė 10 mln. eurų: DI platforma žada sutaupyti rangovams dešimtis valandų

    Berlyno „Kuro“ pritraukė 10 mln. eurų: DI platforma žada sutaupyti rangovams dešimtis valandų

    Berlyne įsikūręs statybų technologijų startuolis „Kuro Technology“ pritraukė 10 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta DI platformai, padedančiai generaliniams rangovams valdyti projektų duomenis ir dokumentus. Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas UVC Partners, prisidėjo ir Foundamental, Realyze Ventures bei helloworld.

    „Kuro Technology“ buvo įkurta 2024 metais ir šiuo metu joje dirba 16 žmonių. Įmonę įkūrė Lea Scherer ir Jonas Minkler, anksčiau dirbę vadovaujančiose pareigose statybų technologijų bendrovėse, kuriose kaupė patirtį skaitmeninant statybos procesus.

    Pasak investuotojų, statybų sektoriuje viena didžiausių problemų yra informacijos fragmentacija, kai brėžiniai, specifikacijos, konkursų sąlygos ir kiti dokumentai nesutampa arba dubliuojasi. Dėl to komandų laikas eikvojamas ne sprendimams, o paieškai, tikrinimui ir duomenų suvedimui, o klaidos dažnai paaiškėja tik vėliau, kai jų taisymas kainuoja brangiai.

    Kaip veikia „Kuro“ platforma

    „Kuro“ kuria sistemą, kuri apdoroja projekto dokumentaciją ir sujungia ją į vieną duomenų modelį. Ant jo įmonė diegia kiekvienam klientui pritaikytą taisyklių rinkinį, apimantį konkrečias statybines dalis, tikrinimo kriterijus ir darbų paketus.

    Platforma skirta anksti pastebėti prieštaravimus tarp brėžinių ir specifikacijų, įvertinti rizikas ir sumažinti tikimybę, kad į sąmatas ar pirkimus pateks netikslūs duomenys. „Kuro“ taip pat orientuojasi į viešųjų pirkimų konkursų apdorojimą ir subrangovų pasiūlymų vertinimą, kad komandos galėtų greičiau priimti sprendimus.

    Svarbi idėja yra mokymasis iš pataisų: kai sąmatininkas ar kitas specialistas pakoreguoja duomenis, korekcija išsaugoma taisyklių rinkinyje. Tai reiškia, kad panašaus tipo neatitikimų kitame projekte nebereikia taisyti nuo nulio, o procesas palaipsniui tampa labiau standartizuotas.

    Kokius rezultatus mini investuotojai

    UVC Partners vertinimu, „Kuro“ klientai gali sutaupyti apie 90 valandų vienam pasiūlymui, o 70 proc. naudotojų teigia, kad įrankis padėjo aptikti informaciją, kuri kitu atveju būtų likusi nepastebėta. Tokie rodikliai svarbūs, nes didelė rangovų darbo dalis vyksta didelio spaudimo sąlygomis, kai kiekviena praleista detalė vėliau virsta terminais, papildomais kaštais ar ginčais.

    Tarp „Kuro“ klientų minimi Goldbeck, Köster, Implenia, Geiger, Riedel ir Hochtief Infrastructure. Tai vieni didžiausių generalinių rangovų vokiškai kalbančiame regione, todėl startuolis siekia įrodyti, kad jo sprendimas tinka didelio masto projektams.

    „Džiaugiamės galėdami dirbti su Lea ir Jonu. Jie atsineša tiek startuolių patirties, tiek gilių žinių apie statybų sektorių, o tai šioje srityje ypač svarbu“, – sakė UVC Partners vadovaujantis partneris dr. Ingo Potthof.

    „Tai jau duoda rezultatų: pirmieji sąmatų naudojimo atvejai kuria pamatuojamą vertę, o produktas palaipsniui plečiamas į kitus vidinius procesus, tokius kaip pirkimai, apskaita ir atitiktis“, – sakė dr. Ingo Potthof.

    Kur bus panaudoti 10 mln. eurų

    „Kuro“ teigia, kad investicija bus skirta plėsti DI platformą taip, kad ji su kiekvienu projektu kauptų žinias ir taptų vis tikslesnė. Bendrovė pradėjo nuo sąmatų, nes būtent ten formuojasi projekto finansinė logika, tačiau planuoja žingsnis po žingsnio apimti ir daugiau administracinių procesų.

    „Pradėjome nuo sąmatų, nes ten projektas gimsta ir yra apsisprendžiama. Tačiau problemos persikelia į viską, kas vyksta vėliau: per daug prieštaringų duomenų ir žinios, kurios nepersiduoda iš projekto į projektą“, – sakė „Kuro Technology“ bendraįkūrėjas Jonas Minkler.

    Platesniame kontekste tokio tipo sprendimai atspindi augančią ConTech kryptį Europoje, kur skaitmeninimas vis dažniau siejamas ne vien su statybvietės procesais, bet ir su dokumentų, atitikties bei pirkimų grandinės valdymu. Generaliniams rangovams tai tampa būdu mažinti priklausomybę nuo atskirų specialistų, standartizuoti žinias ir greičiau reaguoti į rinkos svyravimus.

  • Europa dominuoja inovacijų reitinge, bet rizikos kapitalo skaičiai atskleidžia kitą realybę

    Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos WIPO paskelbtas 2026 metų Pasaulinis inovacijų indeksas rodo, kad Europa išlaiko išskirtinę poziciją tarp lyderių. Net 6 iš 10 inovatyviausių pasaulio ekonomikų yra europinės, o tai paneigia dažną kritiką, jog žemynas negeba konkuruoti technologijų fronte.

    Reitinge šešiukę sudaro Šveicarija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Suomija ir Danija. Iškart už dešimtuko ribos rikiuojasi Vokietija, o toliau seka Prancūzija, Estija, Austrija ir Airija.

    Dar ryškesnis Europos svoris matomas išplėtus sąrašą: tarp 25 inovatyviausių ekonomikų Europa sudaro 14 pozicijų. WIPO taip pat fiksuoja, kad 2026 metų indekse 12 Europos valstybių pagerino savo vietą, nors bendras pasaulinis konkurencingumas išlieka itin įtemptas.

    Kur atsiveria finansavimo spraga

    Vis dėlto, lyderystė inovacijų reitinguose ne visada reiškia lyderystę kapitalo rinkose. WIPO skaičiuoja, kad 2026 metais Europa sudaro apie 9,9 proc. pasaulinės rizikos kapitalo sandorių vertės, vertinant pagal duomenis už pirmus du metų ketvirčius.

    Palyginimui, Šiaurės Amerika generuoja apie 72,6 proc., o Azija apie 15,9 proc. Šis kontrastas padeda suprasti, kodėl Europa, turėdama stiprias mokslo ir pramonės bazes, vis dar rečiau užaugina globalius technologijų milžinus.

    WIPO akcentuoja, kad pagrindinis iššūkis yra idėjų pavertimas sparčiai augančiomis įmonėmis, mastelio finansavimas ir produktyvumo didinimas. Kitaip tariant, žaliavos inovacijoms netrūksta, tačiau kelias nuo laboratorijos iki tarptautinės rinkos dažnai būna per lėtas ir per brangus.

    2025 metais pasaulinė rizikos kapitalo sandorių vertė, WIPO vertinimu, šoktelėjo apie 28 proc. ir pasiekė maždaug 454 mlrd. eurų. Tuo pat metu sandorių skaičius sumažėjo apie 1,4 proc., o tai reiškia ketvirtus metus iš eilės trunkantį sandorių kiekio kritimą.

    DI keičia kapitalo kryptį

    WIPO duomenys rodo ir dar vieną ryškią tendenciją: DI pritraukė apie 53 proc. visos 2025 metų rizikos kapitalo sandorių vertės. 2026 metų pirmąjį pusmetį ši dalis, WIPO vertinimu, išaugo iki maždaug 77 proc., todėl finansavimas vis labiau koncentruojasi keliuose sektoriuose ir keliuose regionuose.

    „DI atveria naujas technologines ribas visose mokslo srityse, o valdžios ir įmonių investicijos į tyrimus 2025 metais pasiekė rekordą. 2026 metų ataskaita rodo, kad nauja giliųjų mokslų startuolių karta paverčia proveržius produktais ir keičia gyvybės mokslus, kosmosą, robotiką bei švarią energiją“, – sakė WIPO generalinis direktorius Daren Tang.

    Europos fondų rinka tuo metu rodo atsparumą, tačiau mastelis vis dar kuklesnis nei JAV ar kai kuriose Azijos dalyse. Vien per 2026 metus viešai skelbtų Europos fondų paleidimų ir investuotojų įsipareigojimų suma, remiantis sektoriaus apžvalgomis, siekė apie 9,6 mlrd. eurų, o dalis strategijų aiškiai nukreiptos į giliąsias technologijas ir DI.

    Giliųjų mokslų banga ir Europos šansai

    WIPO 2026 metų ataskaitoje išskiriama giliųjų mokslų kryptis apima daugiau nei 30 000 startuolių, įkurtų nuo 2000 metų tokiose srityse kaip puslaidininkiai, robotika, kvantinė kompiuterija, gyvybės mokslai, kosmosas ir pažangios medžiagos. Palyginti su 2010 metais, jų skaičius išaugo apie 9,5 karto.

    WIPO skaičiuoja, kad giliųjų mokslų įmonių vertė 2025 metais siekė apie 6,7 trln. eurų, o per metus augo apie 23 proc. 2025 metais ši kategorija pritraukė apie 108 mlrd. eurų rizikos kapitalo, o be itin didelių raundų ji sudarė apie 36,5 proc. pasaulinio finansavimo.

    Europa šioje srityje turi aiškių pranašumų: Jungtinė Karalystė, WIPO duomenimis, yra trečia pasaulyje pagal giliųjų mokslų startuolių skaičių. Estija išsiskiria augimo tempu, nes 2020–2025 metais giliųjų mokslų startuolių skaičius joje, WIPO vertinimu, šoktelėjo 313 proc.

    Miesto ir universitetų lygiu Europa taip pat atrodo konkurencinga: Kembridžas ir Oksfordas patenka tarp pasaulio lyderių pagal inovacijų intensyvumą, o Londonas ir Paryžius išlieka vieni stipriausių didmiesčių klasterių. Tačiau lemiamas klausimas išlieka tas pats: ar Europa sugebės užtikrinti pakankamą mastelio finansavimą ir greitesnius kelius į pasaulines rinkas.

    2026 metų indeksas todėl pasakoja dvi istorijas vienu metu. Europa išlieka viena stipriausių vietų kurti naujas žinias, tačiau rizikos kapitalo srautai rodo, kad didžiausias išbandymas prasideda tada, kai inovaciją reikia paversti pasauliniu verslu.

  • Danijos „Breye Therapeutics“ pritraukė 67,5 mln. eurų: kurs geriamą vaistą diabetinei retinopatijai

    Danijos „Breye Therapeutics“ pritraukė 67,5 mln. eurų: kurs geriamą vaistą diabetinei retinopatijai

    Danijos klinikinės stadijos biofarmacijos bendrovė „Breye Therapeutics“ užbaigė 67,5 mln. eurų A serijos investicijų etapą, kuris, bendrovės teigimu, buvo perrašytas dėl didelio investuotojų susidomėjimo. Pritrauktas kapitalas bus skirtas geriamųjų terapijų, skirtų ankstyvam tinklainės ligų gydymui, plėtrai.

    Finansavimo etapui kartu vadovavo naujas investuotojas Mission BioCapital ir esamas investuotojas Novo Holdings. Prie etapo taip pat prisidėjo esami investuotojai Sound Bioventures bei nauji dalyviai, tarp jų Ljungström šeimos biuras, „Innovestor Life Science“, EIFO, „Catalyze Capital“, „Modi Ventures“ ir „Pappas Capital“.

    Pagrindinis taikinys – diabetinė retinopatija

    Pagrindinis „Breye Therapeutics“ vystomas kandidatas yra danegaptidas, kurį bendrovė įvardija kaip pirmą savo klasėje geriamą mažos molekulės preparatą. Jo tikslas – stabilizuoti tinklainės kraujagysles ir mažinti jų pralaidumą bei kapiliarų irimą, siejamą su ilgalaike hiperglikemija.

    Diabetinė retinopatija laikoma viena dažniausių regėjimo praradimo priežasčių darbingo amžiaus žmonėms, o ankstyvose stadijose gydymo pasirinkimai išlieka riboti. Plačiai naudojamos intravitrealinės terapijos vėlyvesnėse stadijose gali padėti išsaugoti regėjimą, tačiau injekcijos į akį daugeliui pacientų yra sunkiai toleruojamos, o tai didina riziką, kad gydymas bus nutrauktas.

    „Šis 67,5 mln. eurų A serijos finansavimas atspindi didelį pasitikėjimą mūsų vizija, strategija ir kuriamu produktų portfeliu. Svarbiausia, jis leidžia perkelti danegaptidą į kitą klinikinės plėtros etapą ir priartinti pacientams draugiškesnę gydymo alternatyvą“, – sakė „Breye Therapeutics“ vadovas Ulrikas Mouritzenas.

    Ką rodo ankstyvieji tyrimai

    Bendrovė nurodo, kad finansavimas gautas po sėkmingai užbaigto 1b fazės tyrimo su neproliferacine diabetine retinopatija sergančiais pacientais. Tyrime danegaptidas, pasak įmonės, buvo gerai toleruojamas visais dozavimo lygiais ir parodė ankstyvus klinikinio aktyvumo signalus, įskaitant tinklainės vaizdinimo duomenis, suderinamus su sumažėjusiu kraujagyslių pralaidumu.

    „Breye Therapeutics“ taip pat skelbia publikavusi akademinį straipsnį, kuriame apžvelgiami ikiklinikiniai ir ankstyvos klinikinės stadijos įrodymai apie danegaptidą. Tokie darbai biotechnologijų sektoriuje paprastai vertinami kaip svarbus žingsnis, padedantis pagrįsti mechanizmo logiką ir palengvinti tolimesnių tyrimų planavimą.

    „Matome, kad „Breye Therapeutics“ tampa viena ryškesnių inovatyvių tinklainės ligų terapijų kūrėjų, o 1b fazės rezultatai atrodo perspektyvūs. Tikime, kad bendrovė gali pasiūlyti sprendimą reikšmingai nepatenkintam poreikiui diabetinės retinopatijos srityje“, – sakė Mission BioCapital partneris Robertas Blazej.

    Kas toliau ir kur bus panaudotos lėšos

    Pasak „Breye Therapeutics“, didžioji dalis lėšų bus skirta danegaptidui parengti ir pradėti atsitiktinių imčių 2 fazės klinikinį tyrimą su neproliferacine diabetine retinopatija sergančiais pacientais. Bendrovė planuoja, kad šis tyrimas, turintis pateikti klinikinės koncepcijos įrodymą, turėtų startuoti 2027 metais.

    Be pagrindinio kandidato, įmonė kuria platesnį geriamųjų mažos molekulės preparatų portfelį, orientuotą į kitas akių ligas. Tarp minimų krypčių yra tarpinės amžinės geltonosios dėmės degeneracijos terapija, paremta P2X7 receptoriaus antagonistu, ir keli kandidatai glaukomai, kuriems keliami neuroprotekciniai tikslai.

  • Europos startuolių finansavimo apžvalga: didžiausi savaitės sandoriai nuo rugsėjo 28 iki spalio 2 dienos

    Europos startuolių rinka savaitę nuo rugsėjo 28 iki spalio 2 dienos išliko aktyvi, nors investuotojai ir toliau akcentuoja kapitalo kainą, aiškų pajamų kelią bei tvarią verslo ekonomiką. Viešai skelbiamuose pranešimuose dominavo vėlesnių etapų investicijos ir tiksliniai raundai, skirti produktų komercializacijai, o ne vien augimui bet kokia kaina.

    Šios savaitės vaizdas atspindi platesnę Europos rizikos kapitalo tendenciją: finansavimas vis dažniau koncentruojasi į kelias sritis, kuriose matomas greitesnis atsiperkamumas. Daugiausia dėmesio sulaukė sveikatos technologijos, finansinių paslaugų skaitmenizavimas ir verslui skirtos programinės įrangos sprendimai, įskaitant DI pagrįstą automatizaciją.

    Kas lemia investuotojų sprendimus

    Rinkoje ryškėja griežtesnė atranka: investuotojai dažniau reikalauja įrodytos paklausos, augančių pasikartojančių pajamų ir aiškaus kelio iki pelningumo. Dėl to net ir perspektyvūs startuoliai dažniau renkasi mažesnius, bet dažnesnius raundus, o vertinimai paprastai pagrindžiami veiklos rodikliais, o ne ateities pažadais.

    Įprasta praktika tampa ir mišrūs sandoriai, kai kapitalas papildomas skolintomis priemonėmis arba struktūruojamas etapais pagal pasiektus tikslus. Tai leidžia sumažinti riziką abiem pusėms, o startuoliams suteikia laiko įrodyti produkto tinkamumą rinkai bei stabilizuoti pinigų srautus.

    DI, sveikatos ir fintech kryptys

    DI šiandien dažniausiai vertinamas kaip našumo didinimo įrankis, o ne atskira mada, todėl finansavimą lengviau pritraukia bendrovės, kurios gali parodyti aiškią grąžą klientui. Praktikoje tai reiškia automatizuotą apskaitą, klientų aptarnavimo ir pardavimų procesų optimizavimą, taip pat sukčiavimo prevenciją finansų sektoriuje.

    Sveikatos technologijų srityje investuotojus labiausiai domina sprendimai, kurie mažina diagnostikos ir gydymo kaštus arba gerina pacientų priežiūros efektyvumą. Tuo metu fintech startuoliai dažniau akcentuoja atitiktį reguliavimui, rizikos valdymą ir įmonių segmentą, kur sprendimų diegimas lėtesnis, bet pajamos stabilesnės.

    Ką tai reiškia Europos startuoliams

    Šios savaitės sandorių dinamika rodo, kad kapitalas Europoje tebėra pasiekiamas, tačiau jis brangesnis ir labiau orientuotas į kokybę. Startuoliams tai reiškia didesnį spaudimą skaidriai matuoti rezultatus, pagrįsti plėtros planus ir anksčiau pradėti galvoti apie pelningumą.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad aktyvesni bus fondai, investuojantys į aiškiai apibrėžtas vertikales, o bendro pobūdžio augimo strategijos trauksis. Tuo pačiu daugės sandorių, kuriuose lemiamą vaidmenį turės ne vien kapitalo dydis, bet ir investuotojo kompetencija bei gebėjimas atverti naujas rinkas.

  • „DIG Ventures“ uždarė 110 mln. eurų fondą: dėmesys Europos DI infrastruktūros startuoliams

    „DIG Ventures“ uždarė 110 mln. eurų fondą: dėmesys Europos DI infrastruktūros startuoliams

    Europos rizikos kapitalo fondas „DIG Ventures“ uždarė trečiąjį fondą, kurio dydis siekia apie 110 mln. eurų. Šios lėšos bus nukreiptos į ankstyvos stadijos bendroves, kuriančias DI pritaikytą įmonių programinę įrangą ir debesijos infrastruktūrą.

    Fondą remia keli instituciniai investuotojai, tarp jų Horsley Bridge, Sofina, Granite bei vieno JAV universiteto fondo valdytojai. Prie rėmėjų prisijungė ir verslininkai investuotojai, susiję su „Slack“, „Datadog“, „Nord Security“, „Cast AI“, „Supercell“ ir „Dash0“.

    „DIG Ventures“ planuoja investuoti maždaug į 30 Europos įmonių pre-seed ir seed etapuose. Didžiausias dėmesys bus skiriamas toms platformoms ir įrankiams, kurie tampa DI amžiaus verslo programinės įrangos pagrindu.

    Kodėl DI infrastruktūra tapo prioritetu

    Fondo investavimo logika remiasi prielaida, kad DI spartina programinės įrangos kūrimą ir mažina jo kainą, todėl konkurencinis pranašumas vis dažniau persikelia į pamatinius sluoksnius. Tokiuose sluoksniuose ypač svarbūs tampa duomenų valdymas, tapatybės ir prieigos kontrolė, atitiktis bei procesų orkestravimas.

    Augant DI naudojimui, įmonėms tenka spręsti ir praktinius klausimus: kaip saugiai valdyti jautrius duomenis, kaip užtikrinti audituojamumą, kaip suvaldyti tiekėjų riziką ir kaip integruoti DI funkcijas į esamas sistemas. Dėl to infrastruktūros sprendimai dažnai tampa ne priedu, o būtina sąlyga masteliui pasiekti.

    „Mūsų įsitikinimas aiškus: kai kūrimas spartėja ir diferencijavimas silpnėja, labiausiai ginamos ir lengviausiai plečiamos įmonės bus tos, kurios kuria pamatus, nuo kurių priklauso platesnė įmonių programinė įranga“, – sakė „DIG Ventures“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Ross Mason.

    Komanda, investavimo taktika ir ankstesni rezultatai

    „DIG Ventures“ įkurta 2018 metais, o fondą valdo Ross Mason, Melissa Klinger ir Rytis Vitkauskas. Komanda pabrėžia veiklos patirtį ir žada portfelio įmonėms aktyvią pagalbą kuriant pardavimų strategiją bei plečiantis į užsienio rinkas.

    Fondas teigia, kad pagal vidinius duomenis apie 80 proc. ankstesnio fondo portfelio įmonių per dvejus metus pritraukė papildomą institucinį finansavimą. Taip pat nurodoma, kad daugiau nei 90 proc. komerciškai startavusių įmonių per 12 mėnesių įžengė į JAV rinką.

    Antrojo fondo portfelyje minimos tokios įmonės kaip „Dash0“, „Taktile“, CUBE, „Jack & Jill“ ir „Nexos.ai“. Tarp užfiksuotų pasitraukimų nurodomi sandoriai, kai Flock įsigijo Admiral už maždaug 100 mln. eurų, o taip pat įvykę Tower ir Cofide įsigijimai.

    Uždarius trečiąjį fondą, „DIG Ventures“ ketina tęsti investicijas į Europos komandų kuriamą DI infrastruktūrą ir toliau orientuotis į sandorius, kuriuose fondas dažniausiai imtųsi pagrindinio investuotojo vaidmens. Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją: investuotojai vis dažniau ieško įmonių, kurios kuria saugumo, duomenų ir valdymo pagrindus, be kurių DI sprendimai nebus patikimi ir lengvai diegiami organizacijose.

  • Kibernetinio saugumo bendrovė „Snyk“ atleido apie 200 darbuotojų, pajamos 2025 metais perkopė 300 mln. eurų

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Snyk“ atleido apie 200 darbuotojų, pajamos 2025 metais perkopė 300 mln. eurų

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Snyk“, įkurta Londone ir Tel Avive, šiais metais vykdė platesnio masto atleidimus, nei skelbta viešai. Nauji Jungtinės Karalystės registrų duomenys rodo, kad darbo vietų neteko apie 203 darbuotojai.

    Anksčiau žiniasklaidoje buvo minėta, kad birželį bendrovė atleidžia maždaug 90 žmonių. Tačiau oficialiame dokumente nurodoma, kad tai sudarė apie 20 proc. visos grupės pasaulinės darbuotojų komandos.

    Kas paaiškėjo iš naujo pranešimo

    Dokumentuose teigiama, kad atleidimai buvo pasirinkti siekiant didinti veiklos efektyvumą ir mažinti išlaidas. Pasak pateiktos informacijos, „Snyk“ 2025 metų pabaigoje turėjo apie 990 darbuotojų.

    Atleidimai, kaip nurodoma, labiausiai palietė komandas Jungtinėse Valstijose ir Izraelyje. Įgyvendinant sprendimą bendrovė numatė vienkartines sąnaudas, kurios galėjo siekti iki maždaug 12 mln. eurų.

    Pajamos augo, nuostoliai didėjo

    Finansiniai duomenys rodo, kad per metus iki 2025 metų pabaigos „Snyk“ pajamos augo 11 proc. ir pasiekė apie 268 mln. eurų. Augimas siejamas su naujais klientais ir didesnėmis pardavimo apimtimis.

    Vis dėlto nuostoliai didėjo: nuo maždaug 147 mln. eurų iki apie 164 mln. eurų. Bendrovė tai aiškino išaugusiomis investicijomis į produktų plėtrą ir kitas augimui svarbias kryptis.

    Konkurencija ir DI saugumo kryptis

    „Snyk“ kuria įrankius, padedančius programinės įrangos kūrėjams aptikti pažeidžiamumus dar prieš jais pasinaudojant įsilaužėliams. Rinkoje bendrovė konkuruoja su kitais sparčiai augančiais kibernetinio saugumo žaidėjais ir į DI orientuotomis laboratorijomis.

    Pastaraisiais metais „Snyk“ taip pat stiprino DI saugumo veiklą greta pagrindinių produktų kūrėjams. 2025 metais bendrovė įsigijo DI saugumo įmonę „Invariant Labs“.

    „Snyk“ buvo įkurta 2015 metais, o tarp įkūrėjų minimi Guy Podjarny, Assaf Hefetz ir Danny Grander. Bendrovės būstinė šiuo metu yra Bostone, o dėl vertinimo pokyčių ir rinkos sąlygų ji pastaraisiais metais patyrė reikšmingą spaudimą efektyvinti veiklą.

    „Snyk“ viešai situacijos plačiau nekomentavo. Ankstesniais metais bendrovė jau buvo vykdžiusi kelis darbuotojų mažinimo etapus, o naujausi skaičiai rodo, kad 2026 metais taupymo priemonės tapo dar ryškesnės.

  • „DIG Ventures“ pritraukė 106 mln. eurų: fondas taikysis į Europos DI ir debesijos infrastruktūros startuolius

    „DIG Ventures“ pritraukė 106 mln. eurų: fondas taikysis į Europos DI ir debesijos infrastruktūros startuolius

    Trečiasis fondas – 106 mln. eurų

    Londone įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „DIG Ventures“ uždarė trečiąjį fondą, kurio dydis siekia 106 mln. eurų. Fondas orientuotas į ankstyvos stadijos Europos startuolius, kuriančius DI ir debesijos infrastruktūros sprendimus.

    Bendrovė skelbia, kad naują fondą remia instituciniai investuotojai ir dalis verslininkų, kurie patys yra kūrę technologijų įmones. Tokia sudėtis, anot rinkos dalyvių, dažnai suteikia ne tik kapitalo, bet ir praktinės plėtros patirties.

    Nuo „MuleSoft“ iki investicijų į infrastruktūrą

    „DIG Ventures“ 2018 metais įkūrė Rossas Masonas, geriausiai žinomas kaip įmonių integracijos bendrovės „MuleSoft“ steigėjas. „MuleSoft“ vėliau buvo įsigyta „Salesforce“ už maždaug 4,9 mlrd. eurų, perskaičiavus pagal tuo metu skelbtą sandorio vertę doleriais.

    Iš pradžių fondas veikė kaip asmeninis šeimos biuras, tačiau ilgainiui perėjo prie klasikinio rizikos kapitalo modelio ir pradėjo investuoti į techninius steigėjus dar formuojant produktą. Pagrindinis dėmesys skiriamas tam, kas laikoma DI eros pamatais: duomenų sluoksniui, tapatybei, atitikčiai ir DI darbo eigų orkestravimui.

    Portfelis, rezultatai ir strategija

    Pasak bendrovės, ankstesnis institucinės struktūros fondas pasižymėjo aukštais rezultatais lyginant su panašaus laikotarpio fondais, remiantis „Carta“ lyginamąja statistika. Portfelyje minimos tokios įmonės kaip Dash0, Taktile, CUBE, „Jack & Jill“ ir Nexos.ai.

    „Nemanau, kad Europoje yra kitas rizikos kapitalo fondas, siūlantis tokią partnerystę kaip „DIG“. Jie mąsto kaip steigėjai ir yra giliai susiję su pasauline įmonių klientų ekosistema“, – sakė Dash0 vadovas Mirko Novakovic.

    „DIG Ventures“ teigimu, didelė dalis ankstesnio fondo portfelio įmonių per dvejus metus pritraukė papildomą institucinį kapitalą, o nemaža jų dalis per maždaug metus pradėjo komercinę plėtrą JAV. Tokia kryptis atspindi platesnę Europos startuolių tendenciją: technologijos kuriamos Europoje, tačiau didžiausia pajamų rinka ir įmonių klientų koncentracija dažnai yra JAV.

    „Mūsų įsitikinimas aiškus: kai programinės įrangos kūrimas spartėja, o išskirtinumas nyksta, labiausiai ginamos ir mastelį pasiekiančios įmonės bus tos, kurios kuria pamatus, nuo kurių priklauso kitos sistemos“, – sakė „DIG Ventures“ įkūrėjas Rossas Masonas.

    Partnerių komandoje, be R. Masono, minimos Melissa Klinger ir Rytis Vitkauskas. Skelbiama, kad trečiasis fondas turėtų investuoti maždaug į 30 ankstyvos stadijos įmonių, o „DIG Ventures“ planuoja dažnai vesti investicinius raundus ir jau pradėjo diegti kapitalą.

    Rinkoje tai signalizuoja tęstinį investuotojų dėmesį ne vien DI programėlėms, bet ir infrastruktūrai, kuri leidžia jas kurti, valdyti ir saugiai taikyti versle. Būtent šioje grandyje daugėja sprendimų, susijusių su duomenų valdymu, tapatybės sauga ir reguliacinės atitikties automatizavimu.