CP v2

Tag: Startuoliai

  • Pelningos pažinčių programos „Taimi“ ir „Hily“ ruošiasi IPO: kas padėjo pasiekti spartų augimą

    Pelningos pažinčių programos „Taimi“ ir „Hily“ ruošiasi IPO: kas padėjo pasiekti spartų augimą

    Kyjive įkurta pažinčių programėlių kūrėjų komanda 2017 metais pasirinko neįprastą kelią: vietoj vienos programos iškart paleido dvi. „Hily“ orientuota į plačią pažinčių rinką, o „Taimi“ nuo pat pradžių buvo kuriama kaip įtrauki platforma LGBTQ+ bendruomenei.

    Įmonės bendražygiai pabrėžia, kad abi programos vystomos savarankiškai, be išorinių investuotojų pinigų, todėl nuo pat pirmų dienų reikėjo siekti pelningumo. Ši strategija dabar tampa svarbia korta, kai komanda kalba apie IPO pasirengimą ir tolesnę plėtrą.

    Nuo idėjos iki aiškaus produkto

    „Taimi“ kūrėjai iš pradžių svarstė ambicingesnį tikslą nei pažintys: norėjo sukurti socialinę erdvę bendruomenei, kur būtų ir bendravimas, ir turinys, ir pagalba. Tačiau vėliau pripažino, kad tokia kryptis išsklaidė dėmesį ir neleido greitai suprasti, ką tiksliai reikia kurti pirmiausia.

    Galiausiai komanda grįžo prie aiškesnio pažinčių produkto, kurio esmė paprasta: kodėl žmogus turėtų įsidiegti būtent šią programą. Tokį pasirinkimą sustiprino ir tai, kad savarankiškai finansuojamam verslui būtina uždirbti pakankamai, kad būtų galima nuolat investuoti į augimą.

    „Supratome, kad turime susifokusuoti ir spręsti vieną aiškų klausimą: kodėl žmogus turėtų rinktis mūsų programą pažintims“, – sakė vienas iš bendraįkūrėjų Jake Vygnan.

    Algoritmai, saugumas ir privatumas

    „Hily“ atveju komanda atvirai įvardija vieną pagrindinių iššūkių pažinčių rinkoje: vartotojų balanso problemą, kai daugelyje programų vyrų dalis gerokai didesnė nei moterų. Tokiose platformose tai tiesiogiai veikia patirtį, todėl produktų komandos dažnai ieško sprendimų, kaip subalansuoti auditoriją.

    „Taimi“ situacija kitokia, nes čia reikia suderinti gerokai daugiau tapatybių, orientacijų ir lūkesčių, o tai reiškia sudėtingesnį suderinamumo ir rekomendacijų algoritmų darbą. Kūrėjai teigia, kad didelė dalis sėkmės priklauso nuo to, ar sistema pajėgia suprasti įvairių vartotojų kombinacijas ir pasiūlyti prasmingus atitikmenis.

    Lygiagrečiai didelis dėmesys skiriamas saugumui, moderavimui ir sukčiavimo prevencijai, tačiau kartu akcentuojama privatumo svarba. Programose taikomi sprendimai, skirti sumažinti priekabiavimo riziką ir suvaldyti jautraus turinio plitimą, kartu siekiant, kad privatūs pokalbiai nebūtų stebimi žmogaus.

    „Tai automatizuotas procesas. Mes neturime žmonių, kurie sėdėtų ir skaitytų privačias žinutes. Jei vartotojas kenkia kitiems ar priekabiauja, jis bus užblokuotas“, – teigė Jake Vygnan.

    IPO pasirengimas ir augimo kartelė

    Kūrėjai teigia, kad pagrindinė ambicija nėra bet kokia kaina išeiti į biržą, o pasiekti brandą, kurios reikalauja viešos bendrovės standartai: tvirtesnius procesus, aiškią veiklos struktūrą, prognozuojamą augimą ir patikimą produktų portfelį. Tokį požiūrį sustiprina ir faktas, kad abi programos, pasak komandos, yra pelningos.

    Vienas svarbiausių tikslų, apie kurį kalbama viešai, yra 2 000 000 kasdienių aktyvių vartotojų riba. Šiuo metu skelbiama, kad kasdien aktyvi auditorija siekia beveik 350 000, o didžiausias iššūkis yra ne kryptis, o tempas, todėl ieškoma būdų, kaip augimą paspartinti.

    „Jei žiūrėtume į dabartinę trajektoriją, tikslo pasiekimas galėtų užtrukti penkerius ar šešerius metus. Mes norime tai pagreitinti“, – sakė Jake Vygnan.

    Komanda taip pat plėtoja vidinę iniciatyvą „appflame“, kuria siekiama kurti naujus produktus ir auginti būsimus įkūrėjus iš esamos komandos. Tokia kryptis pristatoma kaip būdas išlaikyti talentus, kurie didelėje organizacijoje ne visada mato aiškų karjeros „kitą laiptelį“.

    Dar vienas verslo kontekstas, kuris formuoja įmonės veiklą, yra karas Ukrainoje: dalis iniciatyvų nukreipta į paramą šaliai, įskaitant projektus, susijusius su protezavimo sprendimų plėtra ir pagalba Ukrainos gynybos pajėgoms. Bendrovė pabrėžia, kad tai tapo ne atskiru komunikaciniu projektu, o nuolatine veiklos dalimi.

    „Pažinčių programėlė iš esmės yra rinka, o didžiausia problema yra šaltas startas: reikia greitai pritraukti daug žmonių, kad jie būtų prisijungę vienu metu“, – sakė Jake Vygnan.

    Nors pastaraisiais metais vis dažniau kalbama, kad jaunoji karta esą atsitraukia nuo pažinčių programėlių, „Taimi“ ir „Hily“ kūrėjai teigia tokio lūžio savo skaičiuose nematantys. Jų argumentas paprastas: skaitmeniniai sprendimai suteikia didesnį pasirinkimą, o atmetimo baimę dažnai sumažina tai, kad ryšys užsimezga tik abiem pusėms parodžius susidomėjimą.

    Kartu jie pripažįsta, kad rinkoje didėja konkurencija ir įėjimo barjerai, todėl naujam žaidėjui be didelio kapitalo startuoti būtų itin sunku. Vis dėlto komanda mano, kad net ir dirbtinio intelekto proveržio laikotarpiu pažinčių programėlių esmė išlieka tokia pati: galutinis tikslas yra susitikti su kitu žmogumi, o jo „pakeisti“ vien tekstinėmis užklausomis neįmanoma.

  • Švedų „Lovable“ vertė šoktelėjo iki 13,3 mlrd. eurų: pritraukė 400 mln. eurų ir plečiasi į JAV

    Švedų „Lovable“ vertė šoktelėjo iki 13,3 mlrd. eurų: pritraukė 400 mln. eurų ir plečiasi į JAV

    Švedijos vadinamojo vibe-coding startuolis „Lovable“ pritraukė 400 mln. eurų investiciją ir pasiekė 13,3 mlrd. eurų įvertinimą. Tai daugiau nei dvigubas šuolis, palyginti su ankstesniu finansavimo etapu, kai bendrovės vertė siekė apie 6,6 mlrd. eurų.

    Finansavimo raundui bendrai vadovavo JAV rizikos kapitalo fondas „Menlo Ventures“ ir „Scaleup Europe Fund“, kurį valdo „EQT“. Prie investuotojų taip pat prisidėjo „Balderton Capital“, „Carmignac“, „Kaszek Ventures“, „Tencent“, „World Innovation Lab“ ir „Regent“.

    „Lovable“, veiklą pradėjusi 2024 metais, kuria platformą, leidžiančią neturintiems programavimo įgūdžių sparčiai kurti programinę įrangą. Tokios priemonės pastaraisiais metais tapo vienu sparčiausiai augančių segmentų, nes įmonės ieško būdų automatizuoti procesus ir mažinti kūrimo kaštus, o darbuotojai nori greitesnių prototipų bei mažiau techninių barjerų.

    Bendrovė teigia, kad savo technologijai naudoja kelių DI modelių derinį, parinkdama tinkamiausią konkrečiai užduočiai ir sujungdama rezultatus į vieną vartotojo patirtį. Rinkoje vis dažniau keliama tema, kad didelę tokių produktų savikainos dalį gali sudaryti žetonų ir skaičiavimo išlaidų sąskaitos, todėl startuoliai ieško būdų optimizuoti modelių naudojimą ir remtis atvirojo kodo sprendimais.

    Pasak „Lovable“, ant jos platformos sukurtos programėlės per mėnesį sulaukia daugiau nei 900 mln. apsilankymų. Tarp klientų įvardijamos tokios bendrovės kaip „Nvidia“, „Adidas“ ir „Zendesk“, o tai rodo, kad sprendimai orientuojami ne tik į individualius kūrėjus, bet ir į didesnes organizacijas.

    Gautas lėšas „Lovable“ planuoja skirti verslo klientų skaičiaus augimui ir plėtrai, įskaitant JAV rinką. Taip pat numatoma didinti darbuotojų skaičių 50 proc. iki 450 ir toliau vystyti produktą taip, kad jis veiktų ne vien pagal naudotojo pateiktas užklausas, bet būtų aktyvesnis siūlydamas sprendimus.

    „Nuo pat pradžių „Lovable“ buvo kuriamas milijardams žmonių, turinčių kūrybiškumo ir žinių, bet iki šiol ribotų dėl techninių įgūdžių trūkumo“, – sakė „Menlo Ventures“ partneris Mattas Murphy.

  • „Accel“ subūrė 740 mln. eurų fondą Europai ir Izraeliui: ką tai reiškia startuoliams

    „Accel“ subūrė 740 mln. eurų fondą Europai ir Izraeliui: ką tai reiškia startuoliams

    Rizikos kapitalo bendrovė „Accel“, investavusi į „Monzo“, „Vinted“ ir kitus sparčiai augusius technologijų verslus, paskelbė surinkusi padidintą ankstyvosios stadijos fondą, skirtą Europai ir Izraeliui. Fondo dydis siekia apie 740 mln. eurų, o tai daugiau nei ankstesnis tokio pat profilio įrankis, kurio vertė buvo apie 600 mln. eurų.

    Šis fondas yra dalis platesnio „Accel“ lėšų pritraukimo, iš viso siekiančio apie 3 240 000 000 eurų. Kapitalas paskirstytas per kelias kryptis, kad bendrovė galėtų finansuoti tiek ankstyvuosius etapus, tiek didesnius pradinius sandorius ir vėlesnes investicijas skirtinguose regionuose.

    Didesnės sumos ankstyvose stadijose

    „Accel“ teigimu, nauji fondai skirti sustiprinti ankstyvosios stadijos strategiją JAV, Europoje, Izraelyje ir Indijoje, kartu suteikiant daugiau galimybių didesnėms pradinėms investicijoms bei papildomam finansavimui vėlesniuose etapuose. Tai signalizuoja, kad konkurencija dėl perspektyviausių komandų gali dar labiau aštrėti, o čekiai ankstyvose stadijose didėti.

    Europos ir Izraelio kryptis „Accel“ portfelyje nėra naujiena: fondas yra jau devintas tokio tipo, o komanda Londone veikia daugiau nei 25 metus. Rinkoje tai vertinama kaip ilgo laikotarpio statymas ant regiono talentų, ypač kai technologijų įmonės vis dažniau auga tarptautinėje aplinkoje nuo pirmųjų dienų.

    DI tampa centrine investicijų tema

    Pranešimuose apie naujus fondus „Accel“ pabrėžė, kad dirbtinio intelekto transformacija, jų vertinimu, dar yra ankstyvoje stadijoje. Tai atspindi platesnę tendenciją: DI sprendimai vis dažniau tampa ne tik atskiru produktu, bet ir pagrindine infrastruktūra, leidžiančia greičiau kurti, testuoti ir plėsti verslus.

    „Niekada nebuvo įdomesnio laiko pradėti įmonę. DI atveria naujas inovacijų sritis ir sutrumpina kelią nuo idėjos iki išplėsto verslo“, – sakė „Accel“ partneris Harry Nelis.

    Startuoliams tai gali reikšti daugiau kapitalo ankstyvoms komandoms, bet kartu ir aukštesnę kartelę produktui, augimo tempui bei tarptautinėms ambicijoms. Investuotojai vis dažniau tikisi aiškios DI strategijos, tvaraus pajamų modelio ir gebėjimo greitai pritraukti klientus už vienos šalies ribų.

    Rinkos dalyviams svarbu ir tai, kad didesni fondai paprastai didina sandorių dinamiką: atsiranda daugiau galimybių finansuoti ambicingesnius planus, tačiau kartu gali brangti talentai ir didėti spaudimas išsiskirti iš konkurentų. Europoje ir Izraelyje tai ypač aktualu sektoriams, kur DI sprendimai persidengia su kibernetiniu saugumu, finansinėmis technologijomis, kūrybiniais įrankiais ir verslo procesų automatizavimu.

  • Helsinkio STRGY AI pritraukė 1 mln. eurų: DI platforma „StrategyOS“ žada tvarką strategijos vykdyme

    Helsinkio STRGY AI pritraukė 1 mln. eurų: DI platforma „StrategyOS“ žada tvarką strategijos vykdyme

    Helsinkyje įsikūrusi bendrovė „STRGY AI“ pritraukė 1 mln. eurų vadinamųjų angelų investicijų, kad paspartintų komercinę plėtrą ir toliau vystytų savo platformą „StrategyOS“. Finansavimo raunde dalyvavo privatūs investuotojai iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Šveicarijos ir Suomijos.

    Į finansavimą taip pat įsitraukė „Innovestor“ valdomas „Angel CoFund“, o papildomą, ne akcijomis grįstą paramą suteikė „Business Finland“. Tokia struktūra leidžia įmonei auginti produktą ir pardavimus nemažinant akcininkų dalies taip stipriai, kaip tai nutiktų vien tik per nuosavą kapitalą.

    Kaip veikia „StrategyOS“

    „StrategyOS“ sukurta tam, kad įmonės strateginiai planai būtų paverčiami kasdieniais, išmatuojamais veiksmais, o vadovai realiu laiku matytų, ar organizacija juda sutarta kryptimi. Platforma siekia pakeisti statinius planus ir periodines ataskaitas nuolatiniu strategijos vykdymo stebėjimu.

    Sprendimas orientuotas į operacijų vadovus, strategijos vadovus ir vadovų komandų atstovus, kuriems svarbu greitai pastebėti nukrypimus nuo prioritetų. Sistemoje operacinė veikla susiejama su strateginiais tikslais, o vadovybei ir valdybai automatizuojamas pažangos raportavimas.

    Kodėl tokie įrankiai dabar paklausūs

    Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau susiduria su tuo, kad strategijos dokumentai gyvena atskirai nuo kasdienės veiklos, ypač augant komandų skaičiui ir procesų sudėtingumui. Praktikoje tai reiškia, kad nukrypimai nuo prioritetų paaiškėja tik po kelių savaičių ar mėnesių, kai padariniai jau kainuoja laiką ir pinigus.

    „STRGY AI“ teigia, kad jų kuriamas sprendimas užpildo būtent šią spragą: padeda vadovams matyti vykdymą nuolat, o ne tik per ketvirtines apžvalgas. Tokia logika ypač aktuali vidutinio dydžio įmonėms ir privataus kapitalo valdomoms organizacijoms, kur rezultatų stebėsena ir atskaitomybė yra itin griežta.

    „Dauguma įmonių turi strategiją. Tačiau labai nedaugelis kasdien gali pasakyti, ar jų komandos iš tikrųjų ją įgyvendina“, – sakė „STRGY AI“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Samuli Bäckas.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Įmonė nurodo, kad naujas kapitalas bus skirtas komercinei komandai stiprinti, ryšiams su stambesniais verslo klientais plėsti ir produkto vystymui tęsti. „StrategyOS“ jau naudoja pirmieji klientai vartojimo prekių sektoriuje, taip pat įmonės, kurias remia privatus kapitalas.

    „STRGY AI“ taip pat ruošia naujus produkto pristatymus vėliau šiais metais. Jei plėtra pasiteisins, bendrovė tikisi įsitvirtinti kaip viena iš tų platformų, kurios strategijos vykdymą paverčia ne vien pažadu skaidrėse, o kasdien valdomu procesu.

  • Kopenhagos „Palette“ pritraukė 3 mln. eurų: kuria operacinę sistemą DI komandų darbui

    Kopenhagos „Palette“ pritraukė 3 mln. eurų: kuria operacinę sistemą DI komandų darbui

    Kopenhagoje įsikūręs DI programinės įrangos startuolis „Palette“ pritraukė 3 mln. eurų pradiniame pre-seed etape. Investicijų raundui vadovavo fondas „Ugly Duckling Ventures“, prisidėjo „Emblem“, „Acadian Ventures“ ir grupė verslo angelų.

    „Palette“ 2025 metais įkūrė Brianas Kyed, Larsas Ettrupas, Steffenas D. Sommeris ir Christianas Lomholtas. Komanda kuria operacinę sistemą, skirtą įmonėms patogiau integruoti DI agentus į kasdienius procesus nuo pardavimų ir operacijų iki produkto vystymo.

    Startuolio idėja remiasi augančia tendencija, kai DI naudojimas plečiasi už inžinerijos komandų ribų, o įmonės vienu metu testuoja skirtingus modelius ir įrankius. „Palette“ siekia atskirti pačius modelius nuo organizacijos konteksto, žinių ir darbo eigos, kad prireikus būtų galima lengviau keisti tiekėjus neprarandant vidinių procesų.

    „Visada atsiras naujesnis modelis. Atsakingas DI diegimas reiškia, kad modelį galima pakeisti, o įmonės kontekstas išlieka ilgalaikis. Būtent tai ir kuriame su „Palette“, – sakė vienas iš įkūrėjų Brianas Kyed.

    Bendrovė jau siūlo „Palette Desktop“ programą, kuri leidžia komandoms dirbti su DI agentais tiesiogiai jų failuose ir aplankuose. Vartotojai gali rinktis debesijos modelius pagal greitį, galimybes ar kainą, o jautresniais atvejais naudoti lokalius modelius, suteikiančius daugiau kontrolės dėl informacijos.

    Lygiagrečiai vystoma platesnė „Palette OS“ vizija apima įmonei priklausantį konteksto bibliotekos sluoksnį, bendrinamas DI funkcijas ir jungčių vartus, kad integracijos būtų sukuriamos vieną kartą ir panaudojamos keliuose agentuose. „Palette Desktop“ jau turi mokančių klientų, o platesnė platforma diegiama su atrinktais partneriais.

    Gautos lėšos, pasak startuolio, bus nukreiptos komandos ir pardavimų plėtrai bei produkto tobulinimui. Rinkoje tokie sprendimai tampa vis aktualesni, nes įmonės ieško būdų standartizuoti DI naudojimą, mažinti priklausomybę nuo vieno modelio ir užtikrinti, kad organizacijos žinios būtų panaudojamos nuosekliai.

  • Oslo startuolis „Visoid“ pritraukė 2,3 mln. eurų: DI vizualizacijos architektams išeina į pasaulį

    Oslo startuolis „Visoid“ pritraukė 2,3 mln. eurų: DI vizualizacijos architektams išeina į pasaulį

    Osle įsikūręs startuolis „Visoid“ pritraukė apie 2,3 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta DI paremta vizualizacijos platforma spartinti ir plėtrai už Norvegijos ribų. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Skyfall Ventures, prisijungė ir ankstesni investuotojai StartupLab, OBOS bei Antler, taip pat nauji partneriai Farvatn ir byFounders Angel Collective.

    „Visoid“ įkurtas 2023 metais, o jo sprendimą kuria buvęs architektas Markas Szoke ir serijinis verslininkas Joachimas Holwech. Įmonė taikosi į vieną didžiausių architektų darbo laiko „ryjančių“ etapų: aukštos kokybės vizualizacijų parengimą, kai projektas dar tik kinta ir reikia greitai palyginti kelis sprendinius.

    DI vietoje ilgo renderinimo

    Platforma skirta dirbti su esamais architektūriniais 3D modeliais ir įprastais darbo srautais, o vizualizacijas generuoti per kelias minutes. Pagrindinė idėja yra ne vien sukurti gražų galutinį paveikslą, bet padėti architektams greitai įvertinti alternatyvas ir aiškiau komunikuoti su užsakovais dar ankstyvoje projektavimo stadijoje.

    Rinkoje, kur vis daugiau komandų DI naudoja ne tik prezentacijoms, bet ir sprendimų priėmimui, tokie įrankiai konkuruoja su tradiciniais renderinimo procesais, reikalaujančiais daugiau laiko ir kompiuterinių resursų. „Visoid“ akcentuoja, kad jų sprendimas išlaiko projekto logiką ir nuoseklumą, nes remiasi konkrečiu modeliu, o ne vien bendro pobūdžio vaizdų generavimu.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Įmonė teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas inžinerijos, produkto ir komercinių komandų plėtrai, taip pat papildomoms DI funkcijoms architektūriniams scenarijams kurti. Lygiagrečiai planuojama auginti tarptautinę klientų bazę ir gilinti partnerystes su architektūros bei dizaino studijomis.

    Tokio tipo investicijos rodo, kad DI taikymas architektūroje vis labiau juda nuo pavienių eksperimentų prie kasdienio įrankio, padedančio trumpinti ciklus nuo idėjos iki sprendinio. „Visoid“ atveju sėkmę lems tai, kaip greitai platforma bus pritaikyta skirtingiems darbo metodams, programinei įrangai ir skirtingų rinkų architektų įpročiams.

    „Dabartinė pozicija mums suteikia tvirtą pagrindą vystyti „Visoid“ didesniems, dizainu grįstiems darbo srautams, o programa jau parengta architektams visame pasaulyje. Šis kapitalas leidžia greičiau samdyti žmones, stiprinti pozicijas rinkoje ir daugiau investuoti į komandą bei produktą“, – sakė „Visoid“ vadovas Markas Szoke.

  • Kodėl gynybos technologijoms neužtenka „Excel“: Ukrainos patirtis ir pamokos Lenkijai

    Lenkijoje netrūksta technologinių idėjų, tačiau didžiausi iššūkiai prasideda tada, kai sprendimą reikia perkelti iš laboratorijos į realias sąlygas, užtikrinti saugumą, rasti finansavimą ir įdiegti. AGH (Krokuvos mokslo ir technologijų universiteto) parengtoje baltojoje knygoje pabrėžiama, kad be bendros sistemos šalis rizikuoja kartoti klaidas ir kurti projektus, kurie gerai atrodo tik „Excel“ lentelėse.

    Dokumentas remiasi ekspertų diskusijomis apie kibernetinį saugumą ir dvigubos paskirties technologijas, vykusiomis konferencijos CYBERSEC EXPO & FORUM metu. Pagrindinė mintis paprasta: technologijos gynybai ir civiliniam sektoriui turi būti vystomos pagal aiškią, valstybės mastu suderintą trajektoriją, o ne pagal pavienius, tarpusavyje nesusisiejančius procesus.

    Bendra dvigubos paskirties „trasa“

    Baltojoje knygoje siūloma sukurti nacionalinę dvigubos paskirties technologijų vystymo „trasą“, apimančią visą ciklą nuo poreikio identifikavimo iki diegimo ir priežiūros. Tai reikštų nuoseklią eigą: technologijos priskyrimą dvigubos paskirties sričiai, komponentų analizę, saugumą nuo projektavimo pradžios, atitikties reikalavimus, prototipo demonstravimą, operacinius bandymus, pilotavimą, diegimą ir palaikymą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokia schema turi būti taikoma ne tik moksliniuose projektuose, bet ir finansavimo programose, akceleratoriuose, viešuosiuose pirkimuose bei bandomuosiuose diegimuose. Priešingu atveju kiekvienas projektas susikuria savas taisykles, o tai virsta chaosu, klaidų kartojimu ir sukauptų žinių praradimu.

    Operaciniai bandymai, o ne „Excel“ pažadai

    Vienas ryškiausių dokumento akcentų susijęs su testavimo kultūra: technologijos neturėtų būti vertinamos vien pagal laboratorinę demonstraciją ar rinkodaros medžiagą. Gynybos sprendimai privalo būti tikrinami sąlygomis, kurios primena realų naudojimą: esant prastam orui, ribotai infrastruktūrai, ryšio trikdžiams, neišsamiems duomenims ir operatoriaus nuovargiui.

    „Daug kur gaminame dėl „Excel“ ir dėl marketingo. O kai ateina tikras veikimas vėjyje ir purve, kaip Ukrainoje, paaiškėja, kad daugelis įmonių tam išvis nepasiruošusios“, – sakė dvigubos paskirties technologijų ekspertas Wojciechas Góreckis.

    Baltojoje knygoje aiškinama, kad laboratorinė demonstracija parodo, jog produktas gali veikti, tačiau operacinis bandymas atsako į klausimą, ar jis veiks tada, kai sąlygos yra blogos, sprendimams trūksta laiko, o aplinka aktyviai „priešinasi“ trikdžiais ir apribojimais. Ukrainos karo patirtis čia pateikiama kaip realybės testas, priverčiantis atsisakyti „popierinių“ sėkmės kriterijų.

    Startuoliai, atitiktis ir technologinis suverenumas

    Dokumente daug dėmesio skiriama startuoliams ir mažoms įmonėms: būtent jos dažnai kuria greičiausius ir netikėčiausius sprendimus, tačiau joms sunkiausia įveikti atitikties, kokybės ir informacijos apsaugos reikalavimus. Ekspertai siūlo ne mažinti saugumo standartus, o mažinti jų įgyvendinimo kainą, kuriant bendras testavimo aplinkas, saugias kūrimo platformas ir teisinės bei eksporto kompetencijos „stuburą“.

    „Negalima tikėtis, kad startuolis nuo pirmos dienos veiks kaip didelis gynybos koncernas. Tačiau reikia mechanizmo, kuris leistų jam saugiai subręsti iki gynybos sektoriaus reikalavimų“, – sakė W. Góreckis.

    Kalbant apie technologinį suverenitetą, baltojoje knygoje pabrėžiama, kad tai nėra deklaracija, jog viskas turi būti pagaminta šalies viduje. Praktinis suverenitetas reiškia gebėjimą kontroliuoti kritinius technologijos elementus, sąmoningai valdyti priklausomybes, kurti nacionalinę intelektinę nuosavybę ten, kur tai strategiškai pagrįsta, ir užtikrinti sistemų palaikymą bei adaptaciją krizės sąlygomis.

    Autoriai teigia, kad Lenkija turi potencialą kurti stipresnį dvigubos paskirties ekosistemą: inžinierių, universitetų, kibernetinio saugumo patirčių ir augančių gynybos poreikių. Tačiau lemiamas veiksnys yra koordinuojantis mechanizmas, sujungiantis idėjas, bandymus, finansavimą, pirkimus ir diegimą į vieną logišką grandinę, kad sprendimai „iš Excel“ pereitų į realius pajėgumus.

  • Europos startuolių finansavimo pulsas: „Olix“ pritraukė 288 mln. eurų, sandorių – virš 1 mlrd.

    Europos startuolių finansavimo pulsas: „Olix“ pritraukė 288 mln. eurų, sandorių – virš 1 mlrd.

    Europos technologijų rinkoje liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje fiksuota daugiau nei 35 finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 1 mlrd. eurų. Kartu registruoti ir 5 pasitraukimai bei įsigijimai, rodantys, kad rinka po vangiau atrodžiusio laikotarpio išlaiko pagreitį.

    Didžiausias savaitės sandoris – Jungtinės Karalystės lustų startuolio „Olix“ pritraukti apie 288 mln. eurų. Skelbiama, kad po šio etapo bendrovė įvertinta maždaug 3 mlrd. eurų, o tokio masto turai signalizuoja augantį investuotojų apetitą puslaidininkių ir infrastruktūros technologijoms.

    Stambūs turai ir kryptys

    Tarp ryškesnių etapų išsiskyrė ir „Volta“, pritraukusi apie 276 mln. eurų bei pasiekusi maždaug 2,2 mlrd. eurų vertinimą. Tokie skaičiai rodo, kad investuotojai vis dar linkę mokėti premiją už įmones, kurios turi aiškų kelią į mastelį ir gali įrodyti pajamų augimą.

    Kitoje spektro pusėje – su DI susiję sprendimai verslui: „HappyRobot“ gavo apie 138 mln. eurų C serijos investiciją, kad plėstų automatizuotas įmonių operacijų sistemas. Ši kryptis atspindi tendenciją, kai DI diegimas vertinamas ne kaip eksperimentas, o kaip produktyvumo ir kaštų mažinimo priemonė.

    Įsigijimai ir investuotojų judėjimas

    Įsigijimų rinkoje dėmesį patraukė „Apple“ sprendimas įsigyti „PlasmaSolve“, siekiant kurti atsparesnes dangas įrenginiams. Tokie sandoriai dažnai yra orientuoti ne į vartotojui matomą funkciją, o į gamybos, patvarumo ir tiekimo grandinės pranašumus.

    Taip pat pranešta, kad „Bending Spoons“ sudarė didelį po biržos žingsnį – įsigijo „Airtable“ už maždaug 1,2 mlrd. eurų. Tai signalizuoja, jog dalis technologijų bendrovių vis aktyviau remiasi įsigijimais kaip greitu augimo keliu, ypač kai naujų investicijų sąlygos tampa selektyvesnės.

    Ką sako liepos skaičiai?

    Apžvalgoje pažymėta, kad vien liepos mėnesį Europos startuoliai pritraukė apie 8,6 mlrd. eurų, o pasitraukimų aktyvumas augo. Tai svarbu, nes būtent sėkmingi pasitraukimai ir įsigijimai ilgainiui grąžina kapitalą į fondus ir sukuria pagrindą naujam investicijų ciklui.

    Rinkos dinamika rodo kelias kryptis: dideli turai koncentruojasi infrastruktūros, puslaidininkių ir DI sprendimų srityse, o investuotojai vis dažniau ieško tvaraus verslo modelio, o ne vien sparčios plėtros. Tokios nuotaikos leidžia tikėtis, kad artimiausiais mėnesiais finansavimo rinka išliks aktyvi, tačiau griežčiau vertins įmonių rodiklius.

  • Liepos investicijos Europoje: startuoliai pritraukė 8,6 mlrd. eurų, o pardavimų sandorių daugėja

    Liepos investicijos Europoje: startuoliai pritraukė 8,6 mlrd. eurų, o pardavimų sandorių daugėja

    Europos startuolių finansavimas 2026 metų liepos mėnesį išliko atsparus: nors sandorių skaičius mažėjo, pritraukta suma nežymiai ūgtelėjo. Per mėnesį paskelbti 267 finansavimo sandoriai, kai 2026 metų birželį jų buvo 293, tai yra 9 proc. mažiau.

    Vis dėlto bendra pritrauktų lėšų suma siekė 8,6 mlrd. eurų ir šiek tiek viršijo birželio 8,3 mlrd. eurų. Tokia dinamika rodo, kad rinka juda link didesnių, bet retesnių investicinių raundų, o kapitalas telkiasi į brandesnius projektus.

    Didžiausi raundai ir neatskleistos sumos

    Iš 267 liepos sandorių 14 įmonių pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų kiekviena, o 35 sandorių vertė nebuvo viešai atskleista. Neatskleistų sumų dalis dažnai apsunkina pilną rinkos vaizdą, tačiau kartu signalizuoja, kad dalis investuotojų ir įmonių renkasi didesnį konfidencialumą.

    Didžiausias mėnesio sandoris fiksuotas Vokietijoje: gynybos ir DI srityje veikianti „Helsing“ užsitikrino apie 1,7 mlrd. eurų vertės E serijos investiciją. Įmonės vertinimas šiame etape siekė apie 16,6 mlrd. eurų.

    DI – tarp ryškiausių krypčių

    Sektorių pjūvyje liepos mėnesį daugiausia dėmesio sulaukė dirbtinis intelektas: pagal investicijų apimtį DI įvardijamas kaip lyderiaujanti kryptis. Investuotojų interesą čia palaiko praktiniai pritaikymo scenarijai, ypač saugumo, programinės įrangos ir automatizavimo sprendimuose.

    Finansavimo koncentracija į DI taip pat atspindi platesnę tendenciją: investuotojai dažniau renkasi sritis, kuriose matomas aiškesnis produktyvumo šuolis ir greitesnė komercializacija. Tuo pat metu didėja reikalavimai dėl duomenų, saugumo ir atitikties, kas gali lemti aukštesnę įėjimo kartelę mažesniems žaidėjams.

    Vokietija pirmauja, o „exits“ aktyvėja

    Šalių reitinge pagal pritrauktas lėšas lyderiavo Vokietija: per 48 sandorius surinkta apie 3,5 mlrd. eurų. Tai pabrėžia, kad didelės ekonomikos su stipresne pramonės baze ir gynybos, inžinerijos bei programinės įrangos ekosistemomis šiuo metu gali lengviau pritraukti didžiuosius raundus.

    Dar vienas svarbus signalas rinkai – pagyvėję pasitraukimai: liepos mėnesį užfiksuotas 51 „exits“ sandoris, kai birželį jų buvo 39. Aktyvumas išsisklaidė per įvairius sektorius, o dažniausiai minimos kryptys apėmė programinę įrangą, DI, finansų technologijas, sveikatos technologijas ir žmogiškųjų išteklių technologijas.

  • Po metų vilkinimo „Aptera“ ruošia pirmuosius 40 saulės elektromobilių: kas dar kliūva?

    Po metų vilkinimo „Aptera“ ruošia pirmuosius 40 saulės elektromobilių: kas dar kliūva?

    Po kelerius metus trukusių nukėlimų JAV startuolis „Aptera“ skelbia pagaliau pereinantis nuo prototipų prie pirmųjų klientams skirtų automobilių. Bendrovė teigia užsakiusi kėbulus, rėmus ir pakabos komponentus pirmajai maždaug 40 vienetų partijai.

    Pasak „Aptera“, dalys turėtų pradėti atvykti spalio mėnesį, o saulės elementų sandėlyje esą užtektų iki 100 automobilių. Vis dėlto įmonė pripažįsta, kad dar reikia kitų svarbių komponentų, todėl galutinis grafikas išlieka miglotas.

    Pinigai ir leidimai dar neišspręsti

    Didžiausia rizika išlieka finansavimas: pati „Aptera“ yra pripažinusi, kad gamybos didinimui dar neturi pakankamai lėšų. Tai reiškia, kad net ir pradėjus komplektuoti pirmuosius automobilius, serijinei gamybai gali prireikti papildomo kapitalo.

    Ne mažiau svarbus ir reguliacinis kelias. Bendrovei dar reikia užbaigti bandymus bei gauti galutinius patvirtinimus prieš pradedant komercinius pardavimus, todėl tvirtos pirmųjų pristatymų datos ji vis dar nenurodo.

    „Užsakėme pagrindines kėbulo ir važiuoklės dalis, tačiau iki realių pristatymų dar turime įveikti kelis kritinius etapus“, – sakė bendrovės atstovas.

    40 automobilių prieš 50 000 užsakymų

    Net jei pirmieji automobiliai pasiektų klientus, 40 vienetų beveik nepajudintų milžiniškos išankstinių užsakymų eilės. „Aptera“ yra minėjusi apie maždaug 50 000 rezervacijų, tad pradinė partija būtų labiau simbolinis žingsnis nei realus proveržis.

    Tokio masto „pilotinis“ paleidimas įprastas automobilių pramonėje: gamintojai pirmiausia tikrina surinkimo procesus, tiekimo grandinę ir kokybės kontrolę. Tačiau būtent čia dažniausiai ir išryškėja brangiausios problemos, dėl kurių terminai gali vėl slinkti.

    Kuo išskirtinis „Aptera“ modelis?

    „Aptera“ kuria triratį elektromobilį, kurio kėbulas dengiamas saulės moduliais. Bendrovė tvirtina, kad toks sprendimas idealiomis sąlygomis gali pridėti dalį kasdienio nuvažiuojamo atstumo be įkrovimo iš tinklo, tačiau realus rezultatas priklausys nuo klimato, sezono ir važiavimo įpročių.

    Startui planuojama priekiniais ratais varoma versija su vienu varikliu, o vėliau žadama ir galingesnė modifikacija. „Launch Edition“ turėtų gauti 44 kilovatvalandžių bateriją, o ateityje minimos ir kitos baterijų bei nuotolio konfigūracijos.

    Prie reguliavimo aspektų prisideda ir tai, kad triračiai JAV dažnai traktuojami kitaip nei įprasti keturratiai lengvieji automobiliai. Tai gali palengvinti kai kuriuos patvirtinimo žingsnius, tačiau vis tiek nepanaikina būtinybės atlikti bandymus ir užtikrinti saugos bei atitikties reikalavimus.

    Artimiausi mėnesiai „Aptera“ bus lemiami: jei spalį iš tiesų pradės plaukti užsakytos dalys, bendrovė turės įrodyti, kad sugeba ne tik surinkti pirmuosius vienetus, bet ir rasti lėšų stabiliai gamybai. Priešingu atveju eilinis pažadas apie gamybos startą vėl gali likti tik planuose.