CP v2

Tag: Statiniai

  • Nekilnojamojo turto mokestis gali brangti: teismai plečia „statinio“ sąvoką, klius ir tvoroms

    Kas keičiasi ir kodėl svarbu

    Lenkijoje daugėja ginčų dėl to, kaip taikyti atnaujintas pastato ir statinio apibrėžtis, nuo kurių tiesiogiai priklauso nekilnojamojo turto mokesčio dydis. Administraciniai teismai vis dažniau plačiau aiškina, kokie objektai turi būti laikomi statiniais, todėl daliai savininkų ir įmonių mokesčiai gali pastebimai augti.

    Esminė takoskyra paprasta: pastatai paprastai apmokestinami pagal naudingojo ploto kvadratinius metrus, o statiniai, susiję su ūkine veikla, dažnai apmokestinami pagal jų vertę. Būtent dėl to objekto „perkėlimas“ į statinių kategoriją gali reikšti didesnę mokestinę naštą.

    Kaip tai gali paveikti savininkus

    Teismų praktikoje ryškėja tendencija, kad į statinių sąrašą gali patekti ne tik akivaizdūs inžineriniai objektai, bet ir įvairi infrastruktūra bei įrenginiai, būtini veiklai. Tai aktualu pramonei, logistikai, energetikai ir objektų valdytojams, kurie valdo daug skirtingų konstrukcijų bei įrangos.

    Skelbiama, kad teismai statiniais kai kuriais atvejais linkę pripažinti transformatorius, vėdinimo įrangą, įvairias talpyklas, šilumos punktus ir net žemesnes nei 2,20 metro tvoras. Tokia kryptis reiškia, kad apmokestinimas gali išsiplėsti į objektus, kurie anksčiau mokesčių prasme buvo vertinami švelniau.

    Teismų sprendimai dar nėra galutiniai

    Svarbus niuansas tas, kad dalis sprendimų dar nėra galutiniai, todėl situacija gali kisti. Galutinį žodį tokiose bylose dažnai taria aukštesnės instancijos teismas, į kurį nukeliauja kasaciniai skundai.

    Kol nėra suformuota stabili ir vienoda praktika, rizika išlieka abiem pusėms: savininkams sunkiau tiksliai prognozuoti mokestį, o savivaldybėms ir mokesčių administratoriams tenka derinti vertinimus su teismų kryptimi. Dėl to įmonėms patariama iš anksto įsivertinti, ar jų valdomi objektai gali būti priskirti statiniams, ir pasiruošti galimiems mokesčio perskaičiavimams.

  • Naujas nekilnojamojo turto mokestis Lenkijoje: tvoros ir įranga prilyginamos statiniams

    Lenkijoje nuo 2025 metų sausio 1 dienos įsigaliojo atnaujintos nekilnojamojo turto mokesčio taisyklės, kurios jau kelia ginčus verslui. Pirmosios vaivadijų administracinių teismų nutartys rodo tendenciją: dalis infrastruktūros elementų gali būti priskiriami statiniams, o tai reiškia didesnį mokestį.

    Pokyčių esmė susijusi su naujomis pastato ir statinio sąvokomis. Įstatyme atsirado išplėstas statinių sąrašas, o kartu su juo ir platesnės galimybės savivaldybėms bei mokesčių administratoriams vertinti, kas laikytina apmokestinamu statiniu.

    Kur slypi mokesčio skirtumas?

    Praktikoje didžiausias skirtumas atsiranda dėl to, kaip skaičiuojamas mokestis. Pastatams mokestis paprastai siejamas su naudinguoju plotu, o tarifus nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į paskirtį, pavyzdžiui, gyvenamąją ar komercinę.

    Tuo tarpu statiniams, kurie naudojami ūkinei veiklai, dažnai taikomas nuo vertės skaičiuojamas tarifas. Pagal naująją tvarką tokiais atvejais gali būti taikomas 2 proc. tarifas nuo pradinės vertės, todėl mokestinė našta verslui gali šoktelėti, net jei kalbama apie palyginti „paprastus“ infrastruktūros elementus.

    Ką teismai linkę priskirti statiniams?

    Remiantis pirmaisiais administracinių teismų sprendimais, statiniais gali būti laikomi ne tik klasikiniai inžineriniai statiniai, bet ir atskiri įrenginiai ar jų dalys. Sprendimuose minimi transformatoriai, ventiliacijos įranga, įvairūs vandens ar sandėliavimo rezervuarai, šilumos punktai bei slėgį stabilizuojantys rezervuarai su pamatais.

    Didžiausio dėmesio sulaukė tvoros: kai kuriose bylose nurodoma, kad net ir žemesnės nei 2,20 metro tvoros gali būti vertinamos kaip statiniai. Tokia interpretacija reiškia, kad apmokestinimas gali paliesti ne tik gamybos ar energetikos objektus, bet ir sandėlių, logistikos centrų ar pramoninių teritorijų infrastruktūrą.

    Kodėl tai svarbu įmonėms?

    Verslui rizika kyla dėl plataus praktinio taikymo: infrastruktūra, kuri anksčiau buvo traktuojama kaip pagalbinė įranga, dabar gali patekti į apmokestinamų statinių kategoriją. Tai gali paveikti nekilnojamojo turto mokesčio biudžetus, turto apskaitą ir investicinių projektų finansinius modelius, ypač įmonėms, turinčioms daug techninės infrastruktūros.

    Dalis sprendimų dar nėra galutiniai, todėl tikėtina, kad ginčai persikels į aukštesnę instanciją. Galutinės aiškinimo krypties rinkai laukiama iš Lenkijos Vyriausiojo administracinio teismo, kuris gali suvienodinti praktiką ir nustatyti, kur baigiasi įranga ir prasideda apmokestinamas statinys.