Tag: Statybų sektorius

  • Statybininkų diena: kodėl jų darbas šiandien svarbesnis nei bet kada ir kas keičiasi sektoriuje

    Statybininkų diena: kodėl jų darbas šiandien svarbesnis nei bet kada ir kas keičiasi sektoriuje

    Statybininkų diena kasmet primena, kad būtent šios srities darbuotojai formuoja miestų veidą, užtikrina būsto ir viešųjų pastatų kokybę bei prisideda prie infrastruktūros atnaujinimo. Šventės proga savivaldybės ir organizacijos dažnai dėkoja sektoriaus žmonėms už profesionalumą ir atsakomybę.

    Pastaraisiais metais statybų sektorius Lietuvoje keičiasi greičiau nei anksčiau: daugiau dėmesio skiriama energiniam efektyvumui, statinių ilgaamžiškumui ir saugai. Vis dažniau keliami reikalavimai ne tik galutiniam rezultatui, bet ir tam, kaip organizuojami darbai, kaip valdoma rizika ir užtikrinama darbuotojų sveikata.

    Kas keičiasi statybose

    Didelę įtaką darbų praktikai daro skaitmenizacija ir DI sprendimai, kurie naudojami planavimui, klaidų prevencijai ir projektų kontrolei. Statybų įmonės vis plačiau taiko skaitmeninius modelius, leidžiančius tiksliau numatyti medžiagų poreikį, terminus ir kaštus.

    Ne mažiau svarbi kryptis yra tvaresnės medžiagos ir mažesnė tarša. Rinkoje daugėja projektų, kuriuose vertinamas viso pastato gyvavimo ciklas, o užsakovai vis dažniau prašo sprendimų, kurie mažina energijos suvartojimą ir eksploatacijos išlaidas.

    Darbuotojų trūkumas ir kvalifikacija

    Vienu didžiausių iššūkių išlieka kvalifikuotų darbuotojų poreikis. Sektoriui svarbu ne tik pritraukti naujų žmonių, bet ir nuolat kelti kompetencijas, nes darbų technologijos ir reglamentai keičiasi, o klaidos statybose brangiai kainuoja.

    Statybininkų diena tampa proga atkreipti dėmesį į profesijos prestižą ir realią jos reikšmę visuomenei. Kuo daugiau investuojama į kokybę, mokymus ir saugią darbo kultūrą, tuo patikimesni ir ilgaamžiškesni tampa rezultatai, kuriais naudojasi visi.

    Ko palinkėti šventės proga

    Šią dieną statybų sektoriaus žmonėms dažniausiai linkima saugių darbų, stabilių užsakymų ir pagarbos už atsakomybę. Tai profesija, kurioje kasdienis darbas tiesiogiai matomas aplinkoje, o jo kokybė išlieka dešimtmečiams.

    Statybininkų dienos proga sveikinimai skiriami visiems, kurie prisideda prie statybų grandinės: nuo projektavimo ir inžinerijos iki statybvietės komandų ir techninės priežiūros specialistų.

  • Statybininkų diena Visagine: mero Erlandą Galaguž žinutė priminė, ką miestui pastatėte

    Statybininkų diena Visagine: mero Erlandą Galaguž žinutė priminė, ką miestui pastatėte

    Rugsėjo antrąjį šeštadienį Lietuvoje minima Statybininkų diena, o Visagine ši proga tapo padėka žmonėms, kurie kūrė ir tebekuria miesto infrastruktūrą. Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz viešai pasveikino statybų sektoriaus darbuotojus ir pabrėžė jų indėlį į miesto raidą.

    Mero teigimu, statybininkų darbu Visagine iškilo mokyklos, darželiai, gydymo įstaigos ir daugiabučiai namai. Tai erdvės, kurios kasdien formuoja miesto gyvenimą, nuo šeimų kasdienybės iki viešųjų paslaugų kokybės.

    „Jūsų žinios, rankos ir darbai kūrė ir tebekuria mūsų Visaginą“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Sveikinime akcentuota, kad miestas toliau keičiasi, o šiuolaikiškesnė aplinka kuriama tiek atnaujinant esamus objektus, tiek įgyvendinant naujus projektus. Savivaldybės vadovas dėkojo visiems, prisidedantiems prie darbų, kurie didina Visagino patrauklumą gyventi ir dirbti.

    Statybų sektoriui šiandien tenka spręsti ir platesnius iššūkius: brangstančių žaliavų svyravimus, energinio efektyvumo reikalavimus, darbo jėgos trūkumą ir didėjančius saugos standartus. Todėl Statybininkų diena vis dažniau tampa proga kalbėti ne tik apie tradicinę pagarbą profesijai, bet ir apie atsakingą, kokybišką bei tvarią statybą.

    Baigdamas sveikinimą meras statybininkams linkėjo stiprybės, sveikatos, prasmingų darbų ir pasididžiavimo tuo, kas sukurta. Taip pat priminta, kad vizualinė medžiaga parengta Visagino savivaldybės, o nuotraukoje užfiksuotas Visagino garbės pilietis Vasilijus Čiupačenko iš Ignalinos atominės elektrinės statybų laikotarpio.

  • Lenkijos statybininkų darbdaviai žengė į Briuselį: PZPB tapo FIEC nare ir kelia savo balsą Europoje

    Lenkijos žingsnis į Europos derybų lauką

    Lenkijos statybos darbdavių asociacija Polski Związek Pracodawców Budownictwa (PZPB) tapo Europos statybos pramonės federacijos FIEC nare. Organizacija pabrėžia, kad sprendimas priimtas siekiant aktyviau dalyvauti formuojant europines taisykles, kurios tiesiogiai lemia statybos verslo sąlygas.

    Kartu PZPB atstovas Jan Styliński FIEC struktūroje užėmė viceprezidento pareigas viename iš federacijos valdymo komitetų. Tai suteikia Lenkijos sektoriui daugiau galimybių dalyvauti diskusijose dėl prioritetinių sprendimų visos Europos mastu.

    „Norime, kad Lenkijos statybos balsas Europoje būtų ne tik girdimas, bet ir prisidėtų kuriant sprendimus visam sektoriui“, – sakė PZPB prezidentas Jan Styliński.

    Kodėl Briuselis svarbus statybų verslui?

    PZPB akcentuoja, kad didelė dalis taisyklių, kurios veikia statybų rinką, nustatomos Europos Sąjungos lygmeniu. Tai apima viešuosius pirkimus, konkurencijos principus, klimato politiką, techninius standartus, darbo rinkos reguliavimą, darbuotojų judumą, skaitmeninimą ir reikalavimus strateginėms investicijoms.

    FIEC vienija dešimtis nacionalinių statybos organizacijų ir veikia kaip sektoriaus partnerė dialoge su Europos institucijomis. Federacijos darbotvarkėje paprastai dominuoja infrastruktūros projektų įgyvendinimo sąlygos, tiekimo grandinių atsparumas, darbo jėgos trūkumo klausimai, tvarumo reikalavimai ir produktyvumo didinimas diegiant naujas technologijas.

    „Lenkija yra penkta pagal gyventojų skaičių Europos Sąjungos valstybė narė, todėl PZPB prisijungimas padeda FIEC dar pilniau atstovauti Europos statybų sektoriui ir pabrėžia Lenkijos rinkos strateginę reikšmę“, – sakė FIEC prezidentas Jean-Pierre Paseri.

    Investicijų banga ir sektoriaus pajėgumai

    PZPB į FIEC įstoja tuo metu, kai Europa planuoja ir vykdo didelės apimties investicijas, susijusias su energetikos transformacija, transporto modernizavimu, gynybos infrastruktūra, pramonės atnaujinimu, būsto plėtra ir galimu Ukrainos atstatymu. Organizacijos vertinimu, būtent statybų sektoriaus pajėgumai taps kritiniu veiksniu, ar šie planai bus įgyvendinti laiku.

    PZPB taip pat pabrėžia, kad statybos turėtų būti vertinamos ne tik kaip ekonomikos šaka, bet ir kaip strateginis vykdomasis pajėgumas, būtinas įgyvendinti svarbiausias Europos politikos kryptis. Anot organizacijos, be finansiškai stabilių rangovų ir prognozuojamos investicijų aplinkos rizika vėluoti projektams didės, o kaštai bus sunkiau kontroliuojami.

    „Europa turi atkurti savo gebėjimą įgyvendinti investicijas. Dabartinis poreikių mastas reikalauja daugiau dėmesio praktinėms sąlygoms, kurios leidžia projektus įgyvendinti sklandžiai“, – sakė FIEC prezidentas Jean-Pierre Paseri.

    Kaip prioritetus PZPB įvardija stabilesnes ir labiau prognozuojamas investicijų programas, viešųjų pirkimų reformą bei subalansuotesnį rizikų pasidalijimą. Tarp tikslų taip pat minimas sąžiningos konkurencijos stiprinimas, atsparesnės tiekimo grandinės ir našumo didinimas per industrializaciją, skaitmeninimą bei naujų technologijų diegimą.

  • „Mostostal Zabrze“ paskelbė I pusmečio įverčius: pajamos viršijo 145 mln. eurų, pelnas augo

    Lenkijos inžinerijos ir statybų grupė „Mostostal Zabrze“ pateikė preliminarius įverčius už pirmąjį šių metų pusmetį. Bendrovė nurodo, kad konsoliduotos pardavimo pajamos siekė apie 145 mln. eurų, o grynasis pelnas – maždaug 3,2 mln. eurų.

    Tokie tarpiniai rezultatai rodo, kad įmonė išlaiko užimtumą pramonės ir energetikos projektuose, kur paklausą palaiko investicijos į infrastruktūros atnaujinimą ir energetinę transformaciją. Šiame segmente konkurencija išlieka didelė, todėl svarbus ne tik apimčių augimas, bet ir maržų kontrolė.

    Užsakymų portfelis – vienas svarbiausių rodiklių

    „Mostostal Zabrze“ taip pat skaičiuoja, kad grupės užsakymų portfelis, t. y. jau pasirašytų sutarčių darbų apimtis, siekė beveik 297 mln. eurų. Tai yra darbai, kuriuos planuojama vykdyti ateinančiais laikotarpiais, todėl šis rodiklis dažnai laikomas pagrindiniu signalu, ar pajamų srautas artimiausiais ketvirčiais išliks stabilus.

    Be to, bendrovė vertina, kad sutarčių, kurios galėtų būti pasirašytos remiantis pateiktais pasiūlymais, vertė sudaro dar apie 88 mln. eurų. Kartu abu skaičiai viršija 365 mln. eurų, tačiau tokios prognozės priklauso nuo derybų, užsakovų sprendimų ir finansavimo sąlygų.

    Ką rodo ankstesni metų rezultatai?

    Įmonės paskelbti ankstesnių metų duomenys leidžia geriau suprasti mastą: per 2025 metus „Mostostal Zabrze“ pajamos siekė apie 274 mln. eurų. Veiklos pelnas tuo metu sudarė maždaug 10,4 mln. eurų, o grynasis pelnas – apie 7,8 mln. eurų.

    Statybų ir inžinerijos sektoriuje rezultatams didelę įtaką daro medžiagų kainų svyravimai, darbo jėgos brangimas, subrangovų prieinamumas ir sutarčių indeksavimo mechanizmai. Pastaraisiais metais ypač svarbios tapo rizikos pasidalijimo sąlygos, nes projektai dažnai vykdomi kelis metus.

    Kur specializuojasi grupė?

    „Mostostal Zabrze“ grupė dirba kaip kompleksinė rangovė – įgyvendina pramonės, energetikos ir aplinkosaugos objektų projektus, taip pat stato visuomeninės paskirties pastatus. Tokia specializacija leidžia išskaidyti riziką tarp skirtingų užsakovų ir sektorių, tačiau kartu reikalauja stiprios projektų valdymo disciplinos.

    Rinkoje investuotojai į tokias bendroves dažniausiai žiūri per tris prizmes: užsakymų portfelio kokybę, projektų pelningumą ir pinigų srautų stabilumą. Preliminarūs pirmojo pusmečio įverčiai rodo, kad „Mostostal Zabrze“ įžengė į antrąją metų pusę su solidžia darbų apimtimi, tačiau galutinius skaičius lems įvykdymo tempai ir sutarčių maržos.

  • „Torpol“ portfelis išaugo iki 1,5 mlrd. eurų: pelnas didėja, taikosi į naujus geležinkelių kontraktus

    Lenkijos statybų grupė „Torpol“ per 2026 metų pirmąjį pusmetį augino pajamas ir pelną, o kartu skelbia matanti palankias perspektyvas geležinkelių infrastruktūros rinkoje. Įmonė teigia, kad artimiausiais metais investicijų apimtis lems valstybinės programos ir Europos Sąjungos finansavimo srautai.

    Grupės pajamos 2026 metų pirmąjį pusmetį siekė apie 213,0 mln. eurų, kai prieš metus buvo maždaug 198,8 mln. eurų. Veiklos pelnas augo iki maždaug 9,5 mln. eurų, o grynasis pelnas – iki apie 7,9 mln. eurų.

    Užsakymų portfelis viršija 1,5 mlrd. eurų

    2026 metų birželio 30 dieną „Torpol“ užsakymų portfelis sudarė apie 1,5 mlrd. eurų be konsorciumo partnerių dalies. Bendrovė pabrėžia, kad per pusmetį stiprino pozicijas geležinkelių segmente, tęsdama darbus ir bendradarbiavimą su infrastruktūros valdytojais, įskaitant PKP PLK.

    Įmonė taip pat akcentuoja siekį plėsti kompetencijas tramvajų infrastruktūros, pastatų statybos ir energetikos projektų srityse. Pasak „Torpol“, augusios pajamos iš dalies siejamos su vykdomų projektų grafiku ir didesniu darbų tempu, kompensuojant ankstesnius vėlavimus.

    Kodėl gerėja marža?

    Bendrovės teigimu, veiklos efektyvumo gerėjimas ir sutarčių indeksavimo sprendimai prisidėjo prie maržos augimo. 2026 metų pirmąjį pusmetį marža sudarė 7,83 proc., kai 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu buvo 6,87 proc.

    „Torpol“ nurodo, kad didesnę pelno dalį lėmė ir projektų pakeitimai, įgyvendinti pagal užsakovų nurodymus, bei geresnis darbų organizavimas. Tai, anot įmonės, stiprina galimybes konkuruoti dėl naujų geležinkelių infrastruktūros konkursų.

    Kokios rinkos perspektyvos?

    Įmonė teigia, kad pagrindinė jos veiklos rinka išlieka Lenkijos geležinkelių infrastruktūra, kur numatomos „labai geros“ augimo perspektyvos artimiausiais metais. „Torpol“ pabrėžia, kad investicijų tempą reikšmingai veiks Europos Sąjungos paramos pervedimų dinamika, taip pat geopolitiniai veiksniai, įskaitant karo Ukrainoje ir įtampos Artimuosiuose Rytuose poveikį tiekimo grandinėms ir investicijų rizikai.

    Bendrovė tikina esanti viena geriausiai technika ir žmogiškaisiais ištekliais aprūpintų rangovių geležinkelių infrastruktūros segmente, todėl jos tikslas – išlaikyti reikšmingą rinkos dalį ir nuosekliai didinti kompetencijas su geležinkelių projektais susijusiose statybų srityse. Didžiausias „Torpol“ akcininkas yra Centralny Port Komunikacyjny, valdantis 38 proc. akcijų.

  • Pasauliui ima stigti upių smėlio: mokslininkai įspėja, kas nutiks statyboms ir pakrantėms

    Pasauliui ima stigti upių smėlio: mokslininkai įspėja, kas nutiks statyboms ir pakrantėms

    Pasaulyje vis sparčiau senka upių smėlis, o tai tampa rimta problema statybų sektoriui ir upių ekosistemoms. Nauja mokslinė apžvalga, apėmusi šimtus tyrimų, rodo, kad upių nuosėdos daugelyje regionų išgaunamos gerokai greičiau, nei gamta spėja jas atkurti.

    Smėlis ir žvyras yra vienos labiausiai žmonijos išgaunamų kietųjų žaliavų, o betonas be jų praktiškai neįsivaizduojamas. Statyboms ypač vertinamas upių smėlis, nes jo grūdeliai tinkamai sukimba, o pati medžiaga dažniausiai nėra sūri, todėl tinka betonui ir infrastruktūrai.

    Mechongo delta – ryškus pavyzdys

    Vienas dažniausiai minimų pavyzdžių yra Mechongo delta Vietname, kur intensyvi gavyba per kelerius metus sukūrė didelį nuosėdų deficitą. Tyrėjai skaičiuoja, kad kai kuriose vietose upės vagos gilinimas per laikotarpį nuo 2015 iki 2022 metų siekė apie 0,48 metro, o tai keičia tėkmę ir didina krantų nestabilumą.

    Šie pokyčiai neapsiriboja vien statistika: Vietnamo Mechongo atkarpose dėl krantų erozijos fiksuoti masiniai pakrančių pažeidimai, o vietos bendruomenės susiduria su realia rizika būstui ir infrastruktūrai. Be to, gilėjanti vaga gali sustiprinti vadinamąjį užtvenkimo atgalinės tėkmės efektą, kai sūrus vanduo lengviau skverbiasi aukščiau upe.

    Ekspertai perspėja, kad jei gavybos tempai nesikeis, kai kuriuose ruožuose smėlio ištekliai gali būti išsemti per artimiausius dešimtmečius. Tai reikštų ne tik brangesnes statybas, bet ir spartesnę pakrančių degradaciją, nes upė praranda natūralų gebėjimą papildyti krantus nuosėdomis.

    Problema ne tik Azijoje

    Mokslininkai pabrėžia, kad panašūs procesai pastebimi ir kitur: smėlio gavyba keitė ežerų ir upių morfologiją Kinijoje, didelių problemų fiksuojama Indijos vandens keliuose, o Brazilijoje poveikis siejamas su Amazonės baseino upių pokyčiais. Europoje kai kurios istorinės gavybos vietos iki šiol išliko kaip pakitusio reljefo ir potvynių lygumų ežerėlių pėdsakai.

    Auganti urbanizacija ir infrastruktūros plėtra reiškia, kad paklausa nemažėja, o tai didina spaudimą legaliai ir nelegaliai gavybai. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad prasto valdymo teritorijose dalis pelno gali atitekti nelegaliems operatoriams, o didžiausius nuostolius patiria upėmis besinaudojančios bendruomenės.

    Ką siūlo mokslininkai ir reguliuotojai

    Tyrimų apžvalgoje pabrėžiama, kad daugelis šalių net neturi pakankamai duomenų, kad galėtų tiksliai įvertinti gavybos mastą ir jos poveikį. Nemaža dalis publikacijų nefiksuoja realios gavybos geografijos, o socialinės ir ekonominės paklausos priežastys analizuojamos dar rečiau, todėl sprendimai dažnai priimami aklai.

    Specialistai ragina gavybą riboti pagal upių nuosėdų balansą ir natūralius atsikūrimo greičius, nustatant aiškias zonas ir leidžiamus kiekius. Tarp siūlomų priemonių minimas geresnis monitoringas, griežtesnė kontrolė prieš nelegalią veiklą, sezoniniai apribojimai ir paklausos valdymas, kad sprendimai neapsiribotų vienu draudimu ar viena technologija.

    Ilgalaikėje perspektyvoje tai tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonominio saugumo klausimu: smėlis yra bazinė žaliava keliams, būstui, pramonei ir pakrančių apsaugai. Jei upių sistemos praras gebėjimą natūraliai atsinaujinti, šokas gali pasijusti tiek statybų kainose, tiek potvynių ir erozijos rizikose.

  • JK statybų finansinių technologijų įmonė „Saible“ pritraukė 3,4 mln. eurų kovai su vėluojančiais mokėjimais

    JK statybų finansinių technologijų įmonė „Saible“ pritraukė 3,4 mln. eurų kovai su vėluojančiais mokėjimais

    Jungtinėje Karalystėje veikianti statybų finansinių technologijų įmonė „Saible“ pritraukė apie 3,4 mln. eurų investicijų iš verslo angelų. Bendrovė kuria programinę platformą, skirtą sumažinti riziką, kad projektų pinigai bus užlaikomi, sulaikomi ar „įstrigs“ grandinėje dar nepasiekę tiekėjų.

    Įmonė taikosi į vieną įsisenėjusių statybų sektoriaus problemų – sisteminį vėluojantį atsiskaitymą ir neapmokėjimą. Dideliuose projektuose tarp užsakovo ir mažiausio rangovo dažnai būna kelios grandys, o kiekvienoje jų mokėjimai gali būti stabdomi dėl patikrų, ginčų ar paprasčiausio siekio pasinaudoti apyvartinėmis lėšomis.

    Praktikoje tai reiškia, kad įmonė, kuri laiko pinigus, gali naudotis jais kaip nemokamu kreditu savo veiklai finansuoti. Mažesniems subrangovams toks „kreditas“ tampa priverstine našta: vėluojantys atsiskaitymai didina skolų riziką, apsunkina atlyginimų mokėjimą ir verčia savininkus dengti spragas asmeninėmis lėšomis.

    Problemos mastą išryškina ir garsūs bankrotai: 2024 metais statybų bendrovės ISG griūtis paliko daugiau nei 1,3 mlrd. eurų neapmokėtų įsipareigojimų, o dalis subrangovų liko be apmokėjimo už jau atliktus darbus. Tokie atvejai paprastai smogia ne tik tiesioginiams kreditoriams, bet ir visai tiekimo grandinei, nes mažesnės įmonės turi mažiau finansinių rezervų.

    Rinkos spaudimą didina ir bendros tendencijos: Jungtinėje Karalystėje statybų sektorius pastaraisiais metais išlieka vienas dažniausių nemokumo atvejų šaltinių. Apskaitos ir konsultacijų bendrovės „Menzies“ tyrimas skelbė, kad 2025 metais statybose bankrutavo 4 450 įmonių, tai yra 9 proc. daugiau nei metais anksčiau, o 2026 metų pirmąjį ketvirtį fiksuota dar 1 180 nemokumo atvejų.

    Vėluojantys mokėjimai vis dažniau tampa ir politinės darbotvarkės klausimu. Griežtėjant viešųjų pirkimų taisyklėms ir augant reikalavimams skaidriai atsiskaityti su tiekėjais, užsakovai ieško priemonių, leidžiančių aiškiai matyti, kur ir kada juda lėšos bei ar tiekėjai gauna mokėjimus laiku.

    „Saible“ siūlomas sprendimas – vadinamoji skaitmeninė lygiagretaus mokėjimo sąskaita, trumpinama DiPPA. Platforma sukurta taip, kad mokėjimai būtų tvirtinami, patikrinami ir audituojami skaitmeniniu būdu, o projekto lėšos būtų laikomos patikos struktūroje su reguliuojamu bankininkystės partneriu „Griffin“.

    Esminė idėja – mokėti ne „laiptais“ žemyn nuo generalinio rangovo subrangovams, o vienu metu per visas grandis patvirtintoms įmonėms. Tai gali sutrumpinti laiką, kurį mažas rangovas, esantis keliomis pakopomis žemiau, priverstas laukti, kol kiekviena aukščiau esanti įmonė persiųs pinigus toliau.

    Pagal skelbiamą modelį, paslaugos mokestį moka projekto užsakovas – 0,25 proc. nuo mokėjimo vertės, o tiekimo grandinės įmonėms papildomas mokestis netaikomas. Toks kainodaros pasirinkimas orientuotas į užsakovus, kurie turi didžiausią interesą sumažinti ginčus, vėlavimus ir bankrotų riziką projekte.

    „Vėluojantys mokėjimai statybose – ne vien balanso eilutės. Tai spaudimas, kuris pereina per įmones, darbuotojus ir šeimas, kai žmonės mėnesiais laukia, ar galės sumokėti atlyginimus, tiekėjams ir sau“, – sakė „Saible“ bendraįkūrėjas ir vadovas Jarvey Moss.

    „Atsiskaitymai statybose neveikia taip, kaip turėtų, todėl jiems reikia geresnės kontrolės. Šis finansavimas leis plėsti platformą, tęsti reguliacinius darbus ir įdiegti sprendimą daugiau realių projektų, kuriuose finansuotojams reikia aiškesnio pinigų judėjimo valdymo“, – sakė jis.

    „Saible“ praneša dirbanti su Environment Agency ir BAM Nuttall viešojo sektoriaus bandomuosiuose projektuose, kuriuose bus tikrinamas mokėjimų kontrolės modelis vykdomuose, valstybės remiamuose statybų projektuose. Pirmasis pilotas siejamas su pėsčiųjų tilto keitimu, kurio vertė turėtų siekti apie 1,8–2,3 mln. eurų, o darbų pradžia planuojama 2026 metų vasarą.

    Planuojama, kad bandomasis projektas truks 12–16 mėnesių ir turėtų pateikti ankstyvų duomenų apie mokėjimų matomumą, tiekėjų apmokėjimo laiką ir sprendimo pasiekiamumą visoje tiekimo grandinėje. Ši praktinė medžiaga gali būti panaudota platesnėms viešojo sektoriaus atsiskaitymo reformoms.

    „Projektų banko sąskaitos identifikavo teisingą problemą, tačiau nebuvo sukurtos taip, kad apsaugotų mokėjimus iki pat tiekimo grandinės apačios“, – sakė „Causeway Technologies“ įkūrėjas ir vykdomasis pirmininkas Phil Brown, taip pat investavęs į „Saible“.

    „Saible“ skiriasi tuo, kad suteikia užsakovams ir rangovams praktišką būdą užtikrinti, jog pinigai pasiektų įmones, kurios realiai atlieka darbus, o ne tik grandinės viršuje esančius verslus“, – sakė jis.

    Be investicijos iš verslo angelų, „Saible“ skelbia atverianti ribotą, apie 58 000 eurų dydžio dalį per „Crowdcube“, skirtą mažesnėms statybų įmonėms ir rinkos dalyviams prisidėti prie finansavimo kartu su pagrindiniais investuotojais. Toks formatas dažnai pasirenkamas siekiant pritraukti bendruomenę ir potencialius būsimus klientus.

    Investuotojų susidomėjimas rodo, kad statybų atsiskaitymų skaidrumas tampa nebe vien apskaitos klausimu, o rizikos valdymo priemone. Jei skaitmeniniai mokėjimų kontrolės sprendimai pasiteisins praktikoje, jie gali sumažinti grandininio nemokumo tikimybę ir stabilizuoti smulkesnių rangovų pinigų srautus.

  • Būsto kainų šokas Portugalijoje: vidurkis jau 430 500 eurų, o 400 000 dažnai nebepadeda

    Būsto kainų šokas Portugalijoje: vidurkis jau 430 500 eurų, o 400 000 dažnai nebepadeda

    Portugalijoje rasti būstą už mažiau nei 400 000 eurų darosi vis sunkiau, o kai kuriuose regionuose tai jau tampa beveik neįmanoma. Nekilnojamojo turto portalo „Imovirtual“ barometras rodo, kad 2026 metų pavasarį vidutinė prašoma būsto kaina šalyje pasiekė 430 500 eurų, apimdama tiek naujos, tiek senos statybos objektus.

    Tokie skaičiai daugeliui Portugalijos gyventojų reiškia paprastą realybę: būsto įperkamumas sparčiai prastėja. Kainas kelia ne vien paklausa, bet ir struktūrinis pasiūlos trūkumas, kai į rinką nepatenka pakankamai naujų objektų, o laisvų būstų pasirinkimas išlieka ribotas.

    „Be naujų būstų pasiūlos ir esant itin dinamiškai paklausai, jaunimui ir šeimoms darosi labai sunku įsigyti nuosavą būstą“, – sakė Portugalijos nekilnojamojo turto tarpininkų asociacijos APEMIP vadovė Patrícia Barão.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų spiralę maitina keli tarpusavyje susiję veiksniai: žemės sklypų brangimas, statybų savikaina, darbo jėgos stoka, projektavimo ir specialistų paslaugų įkainiai, taip pat mokesčiai bei planavimo procedūrų kaštai. Kuo ilgiau užtrunka leidimų ir derinimų procesai, tuo daugiau kapitalo lieka įšaldyta, o ši rizika galiausiai persikelia į galutinę būsto kainą.

    Valstybės garantijos efektas

    Papildomą įtaką, pasak statybų sektoriaus atstovų, turėjo ir valstybės skatinamosios priemonės jaunimui. Portugalijoje taikoma schema, leidžianti 18–35 metų pirmajam nuolatiniam būstui gauti finansavimą, kai valstybės garantija gali padengti iki 15 proc. būsto vertės, o bendra finansavimo dalis siekia nuo 85 iki 100 proc.

    Ši priemonė taikoma būstui, kurio kaina neviršija 450 000 eurų, o pareiškėjų pajamos negali peržengti nustatytos mokesčių kategorijos ribos. Rinkoje tai, pasak kai kurių dalyvių, sukūrė naują psichologinę kainų lubų kartelę, nuo kurios pardavėjai ir plėtotojai pradėjo orientuotis formuodami pasiūlą.

    „Susidarė įspūdis, kad atsirado naujas slenkstis pagal tai, ką valstybė leido jaunimui: iki 450 000 eurų. Tai paskatino kainas stumti aukštyn ir antrinėje, ir naujos statybos rinkoje, nes pirkėjai mato, kad toks finansavimas įmanomas“, – sakė statybų bendrovės „MomentVM“ vadovas Ricardo Vagarinho.

    Tarptautinis valiutos fondas, vertindamas Portugalijos ekonomiką, yra atkreipęs dėmesį, kad dalis priemonių gali didinti rinkos disbalansą, jei paklausa skatinama greičiau nei auga pasiūla. Kitaip tariant, daugiau pirkėjų ateina į rinką, tačiau realus būstų skaičius reikšmingai nepadidėja.

    Statybų sektoriaus trūkumai

    Būsto kainų spaudimą didina ir statybų sektoriaus pajėgumų ribos. Portugalijoje kalbama apie ryškų kvalifikuotų darbininkų stygių, ypač mūrininkų, elektrikų, santechnikų, klojinių specialistų ir subrangovų, o tai kelia atlygius ir ilgina projektų terminus.

    Pasak rinkos dalyvių, dalis šios problemos siejama su ankstesniais metais sumažėjusiomis investicijomis ir įmonių bankrotais, kai po ekonominių sukrėtimų daug darbuotojų paliko sektorių arba išvyko dirbti į užsienį. Prie konkurencijos dėl darbo jėgos prisideda ir stambūs infrastruktūros projektai, kurie „nusiurbia“ dalį specialistų iš gyvenamosios statybos.

    Statybinių medžiagų kainos taip pat išlieka reikšmingas veiksnys. Portugalijos statistikos tarnybos INE duomenimis, 2026 metų kovą statybinių medžiagų sąnaudos per metus augo 3,7 proc., o kainas labiausiai veikė su energetika susiję komponentai ir energijai imlios medžiagos.

    Kur būstas brangiausias?

    Regioniniai skirtumai Portugalijoje išlieka labai ryškūs. Nekilnojamojo turto rinkos stebėsenos duomenimis, 2026 metų pradžioje vidutinė prašoma kaina šalyje siekė apie 3 693 eurus už kvadratinį metrą, tačiau sostinės regione šie skaičiai gerokai didesni.

    Lisabonos apylinkėse prašoma apie 5 796 eurus už kvadratinį metrą, Faro regione apie 4 804 eurus, Madeiroje apie 4 333 eurus, o Setúbale maždaug 4 000 eurų. Tuo metu kai kuriuose rajonuose vidutinės kainos išlieka žemiau 1 000 eurų už kvadratinį metrą, pavyzdžiui, Guardoje apie 739 eurus.

    Ekspertų vertinimu, vien statyti daugiau neužtenka, nes nauji projektai rinką pasiekia lėtai. Todėl vis dažniau kalbama apie būtinybę greitinti leidimų išdavimą ir aktyvinti nenaudojamą būsto fondą, kad į rinką sugrįžtų tušti ar apleisti objektai, pasitelkiant ir viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimą.

    Kol pasiūla augs lėčiau nei paklausa, o statybų savikaina ir darbo jėgos trūkumas išliks, būsto įperkamumo klausimas Portugalijoje, tikėtina, liks vienu opiausių tiek jaunimui, tiek viduriniajai klasei.

  • Statybininkų skolos toliau auga: vėluojančios sąskaitos smogia beveik visoms sektoriaus įmonėms

    Statybininkų skolos toliau auga: vėluojančios sąskaitos smogia beveik visoms sektoriaus įmonėms

    Naujausi BIG InfoMonitor tyrimo „Skaner MŚP“ duomenys rodo, kad atsiskaitymų vėlavimai statybų sektoriuje tapo beveik kasdienybe: su vadinamaisiais mokėjimų kamščiais susiduria 97 proc. įmonių. Tyrimo autoriai pažymi, kad beveik pusei bendrovių vėluojantys mokėjimai tiesiogiai blogina apyvartinių lėšų padėtį ir trukdo laiku dengti savo įsipareigojimus.

    Kovo pabaigoje 2026 metais statybų sektoriaus įsiskolinimai per metus padidėjo daugiau kaip 234 mln. zlotų, tai yra apie 54 mln. eurų, arba 4,1 proc. Bendra pradelstų įsipareigojimų suma priartėjo prie 6 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 1,4 mlrd. eurų.

    Kur skolos didžiausios?

    Didžiausią pradelstų skolų dalį sukaupia įmonės, užsiimančios pastatų statyba. Jų neapmokėtų įsipareigojimų vertė viršija 3 mlrd. zlotų, arba apie 700 mln. eurų, o tai rodo, kad būtent ši grandis yra jautriausia kainų ir paklausos svyravimams.

    Ataskaitoje akcentuojama, kad pastatų statybos segmentui ypač kenkia statybinių medžiagų kainų pokyčiai, darbo užmokesčio spaudimas ir žemas seniau sudarytų sutarčių pelningumas. Dalis projektų buvo pasirašyti esant aukštai infliacijai, todėl maržos iki šiol išlieka menkos.

    Dar viena probleminė sritis – specializuotus statybos darbus atliekančios įmonės. Tyrime nurodoma, kad finansiniai sunkumai paliečia daugiau kaip 31 000 šio segmento bendrovių, o jų pradelstos skolos viršija 2 mlrd. zlotų, tai yra apie 470 mln. eurų.

    Šis segmentas fiksuoja ir sparčiausią pradelstų įsipareigojimų augimą: per metus daugiau kaip 161 mln. zlotų, tai yra apie 37 mln. eurų, arba 8,5 proc. Tai signalizuoja, kad net ir esant atsargiam rinkos atsigavimui smulkesni rangovai bei subrangovai lieka labiausiai pažeidžiami.

    Pirmi atsigavimo ženklai, bet rizikos išlieka

    Nors įmonių, susiduriančių su mokėjimų problemomis, skaičius sumažėjo beveik 2 900, skolininkų registre vis dar yra arti 50 000 statybų sektoriaus bendrovių. Ataskaitoje pažymima, kad dalis mažiausių įmonių stabdo veiklą arba pasitraukia iš rinkos, prisitaikydamos prie sumažėjusio užsakymų srauto.

    Taip pat matyti, kad verslas atsargiau vertina naujas investicijas ir naujus kontraktus, ypač jei numatomi ilgi atsiskaitymo terminai. Kartu didesnė dalis įmonių stengiasi griežčiau vertinti partnerių mokumą ir mažinti riziką grandinėje.

    Ataskaitoje pateikiama, kad vidutiniškai vienai statybų įmonei tenka daugiau kaip 120 000 zlotų pradelstų įsipareigojimų, tai yra apie 28 000 eurų. Prieš metus šis vidurkis buvo apie 109 000 zlotų, arba maždaug 25 000 eurų, todėl skolos našta per metus išaugo ne tik bendroje statistikoje, bet ir vienai įmonei tenkančia suma.

    BIG InfoMonitor vyriausiasis analitikas dr. hab. Waldemaras Rogowskis pabrėžia, kad dalis įmonių ir toliau nuogąstauja dėl sąnaudų augimo, ypač energijos bei dujų kainų. Nors rinka rodo tam tikrus stabilizacijos ženklus, daugelis sutarčių vis dar vykdomos su minimalia pelno marža.

    Kodėl vėlavimai tapo norma?

    Analitikai išskiria, kad viena didžiausių statybų sektoriaus problemų – įprasta praktika atsiskaityti po termino. Tai ypač skaudžiai atsiliepia subrangovams, kuriems tenka finansuoti darbus iš savo apyvartinių lėšų, kol užsakovai ar pagrindiniai rangovai apmoka sąskaitas.

    „Mokėjimų kamščiai paliečia 97 proc. statybų sektoriaus įmonių, o vėlavimai iki 90 dienų, kuriuos nurodė 46 proc. bendrovių, neretai laikomi patogiu veiklos finansavimo būdu kitų sąskaita“, – sakė dr. hab. Waldemaras Rogowskis.

    Tyrimo įžvalgos rodo, kad net ir atsirandant atsigavimo požymių, atsiskaitymų disciplina lieka vienu esminių sektoriaus iššūkių. Kol mokėjimų terminai ir realūs apmokėjimo įpročiai nesikeis, skolos grandinėje ir toliau darys spaudimą įmonių likvidumui bei jų galimybėms stabiliai planuoti darbus.

  • „Mirbud“ siūlo akcininkams 5 mln eurų dividendų: kiek atiteks ir ką planuoja daryti su likusiu pelnu

    Lenkijos statybų grupė „Mirbud“ pranešė, kad valdyba siūlo akcininkams iš 2025 metais uždirbto grynojo pelno išmokėti dividendus. Pagal pateiktą projektą dividendams būtų skirta apie 5 mln eurų.

    Bendrovė nurodė, kad tai atitiktų maždaug 0,05 euro dividendą vienai akcijai. Likusi pelno dalis, apie 27 mln eurų, siūloma palikti įmonėje ir perkelti į atsargos (rezervinį) kapitalą.

    Rinkoje investuotojai dividendų dydį dažnai vertina per dividendinį pajamingumą, kuris priklauso nuo akcijos kainos biržoje. Remiantis bendrovės pateiktais skaičiavimais, siūlomas pajamingumas būtų apie 1,9 proc., tačiau galutinis rodiklis gali keistis kartu su akcijos kaina.

    Didžiausias „Mirbud“ akcininkas yra bendrovės vadovas Jerzy Mirgos, valdantis 37,93 proc. kapitalo. Tokia struktūra reiškia, kad sprendimai dėl pelno paskirstymo ir ilgalaikės strategijos reikšmingai priklauso nuo pagrindinio akcininko pozicijos.

    „Mirbud“ taip pat priminė 2025 metų veiklos rezultatus: konsoliduotas grynasis pelnas siekė apie 26 mln eurų, o pardavimo pajamos – apie 677 mln eurų. Palyginti su ankstesniais metais, pelnas ir pajamos mažėjo, o pati įmonė tai siejo su rinkos ciklu ir laukiamu investicijų aktyvumo atsigavimu.

    Vienu svarbiausių ateities pajamų stabilumo veiksnių „Mirbud“ įvardija užsakymų portfelį. 2025 metų pabaigoje statybos ir montavimo darbų užsakymų portfelis, kurį planuojama vykdyti iki 2029 metų, sudarė apie 1,94 mlrd. eurų (be PVM).

    „Toks užsakymų portfelis leidžia artimiausiais metais išlaikyti metines pajamas virš 690 mln eurų, tačiau mūsų tikslas išlieka augimas ir veiklos diversifikavimas, kad vėlesniais metais pajamos viršytų 1,15 mlrd. eurų“, – rašė Jerzy Mirgos laiške akcininkams.

    Bendrovė veikia kaip generalinis rangovas infrastruktūros ir pastatų statybų segmentuose: kelių ir geležinkelių infrastruktūroje, viešosios paskirties objektuose, pramoninėje ir gyvenamojoje statyboje. „Mirbud“ vykdo projektus tiek viešajam sektoriui, tiek privačioms įmonėms.

    Dividendų klausimas galutinai sprendžiamas akcininkų susirinkime, kuriame tvirtinamas metinis finansinių rezultatų paskirstymas. Jei siūlymui būtų pritarta, investuotojams svarbiausios detalės būtų dividendų mokėjimo data ir teisės į dividendus apskaitos (ex-dividend) momentas.