CP v2

Tag: Stellantis

  • Kinijos automobilių gamintojai taikosi į Europos gamyklas: derybos su Stellantis ir Ford

    Kinijos automobilių gamintojai taikosi į Europos gamyklas: derybos su Stellantis ir Ford

    Kas derinama su Europos gigantais

    Europos automobilių pramonėje bręsta pokytis: keli Kinijos koncernai ieško galimybių pradėti gamybą Senajame žemyne, perimdami ar dalindamiesi esamomis gamyklomis. Tarptautinėje žiniasklaidoje minimos derybos su Stellantis ir Ford.

    Tarp suinteresuotų įmonių įvardijamos Dongfeng, Hongqi, „Xiaomi“, Xpeng ir Geely. Joms vietinė gamyba Europoje reikštų ne tik trumpesnes logistikos grandines, bet ir greitesnį prisitaikymą prie regiono reguliavimo bei pirkėjų lūkesčių.

    Kodėl Kinijos markės skuba į Europą

    Pagrindinė priežastis – Europos Sąjungos taikomi papildomi muitai daliai Kinijoje pagamintų elektromobilių. Gamyba Europoje leistų Kinijos gamintojams mažinti kainų spaudimą ir išvengti dalies prekybos barjerų, išlaikant konkurencingumą.

    Ši dinamika sutampa su tuo, kad kai kurios Europos gamyklos pastaraisiais metais dirba ne visu pajėgumu. Esant mažesniam užsakymų srautui, bendri projektai ar gamybos dalijimasis gali tapti būdu išlaikyti gamyklas veikiančias ir sumažinti vieneto savikainą.

    Kurios gamyklos minimos ir ką tai reikštų rinkai

    Didžiausias dėmesys, remiantis viešai skelbtais signalais, krypsta į Stellantis valdomus pajėgumus Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Skelbiama, kad dalies šių gamyklų pajėgumų panaudojimas siekia apie 50 proc., o tai didina spaudimą ieškoti naujų veiklos modelių.

    Stellantis iššūkius iliustruoja ir gamybos kritimai kai kuriose šalyse bei restruktūrizavimo planai, kai dalis objektų perorientuojami į kitą veiklą, pavyzdžiui, atsarginių dalių centrus. Tokiose sąlygose partnerystė su išorės gamintojais gali atrodyti kaip pragmatiškas sprendimas, tačiau kartu kelia klausimų dėl ilgalaikės Europos prekės ženklų strategijos.

    Greta gamybos scenarijų minimi ir ambicingesni tikslai, įskaitant domėjimąsi Stellantis priklausančiu Maserati. Jei tokie planai įgautų realų pavidalą, tai reikštų, kad Kinijos koncernai siekia ne vien surinkimo linijų Europoje, bet ir stipresnio įsitvirtinimo per istorinius Europos prekės ženklus.

    Lygiagrečiai viešojoje erdvėje aptariamos ir derybos su Ford dėl galimos Kinijos gamintojų produkcijos gamybos Valensijos regione. Sėkmės atveju Europos rinkoje galėtų atsirasti daugiau automobilių, pagamintų vietoje, bet pažymėtų naujais logotipais, o tai sustiprintų konkurenciją kainomis ir technologijomis, ypač elektromobilių segmente.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie sandoriai būtų naudingi ir rizikingi vienu metu: jie gali padėti išlaikyti darbo vietas ir gamyklų veiklą, bet kartu didina priklausomybę nuo išorės žaidėjų ir aštrina konkurenciją Europos gamintojams. Galutinį vaizdą lems tai, ar derybos virs konkrečiais susitarimais, ir kokias sąlygas dėl investicijų, tiekimo grandinių bei technologijų dalijimosi pavyks suderinti.

  • Kinijos gamintojai taikosi į „Stellantis“ gamyklas Europoje: derybos dėl perėmimo ar bendros gamybos

    Kas derasi su „Stellantis“

    Kinijos automobilių gamintojai ieško būdų įsitvirtinti Europoje ne vien per eksportą, bet ir per vietinę gamybą. Skelbiama, kad „Dongfeng“ ir „Hongqi“ tariasi su „Stellantis“ dėl galimo kai kurių gamyklų perėmimo arba pajėgumų dalijimosi.

    Derybos, kaip nurodoma tarptautiniuose pranešimuose, apima kelias lokacijas skirtingose šalyse. Toks modelis leistų kinų gamintojams greičiau pradėti gamybą ir sumažinti rizikas, susijusias su prekybos apribojimais.

    Kurios gamyklos minimos

    „Dongfeng“ interesų lauke įvardijamos „Stellantis“ gamyklos Madride, Cassino Italijoje ir Rennes Prancūzijoje, taip pat viena iš gamyklų Vokietijoje. Teigiama, kad „Stellantis“ šiose vietose susiduria su nepilnai išnaudojamais gamybos pajėgumais.

    „Hongqi“, siejama su prabangos segmentu, svarsto galimybę perimti vieną iš „Stellantis“ gamyklų Ispanijoje. Šios markės pavadinimas verčiamas kaip raudona vėliava, o prekės ženklas Kinijoje turi aiškų reprezentacinį statusą.

    Kodėl sandoriai tapo aktualūs

    Derybų foną stipriai veikia Europos Sąjungos politika Kinijoje pagamintų automobilių atžvilgiu, įskaitant importo tarifus. Vietinė gamyba Europoje kinų gamintojams būtų praktiškas būdas mažinti tarifų poveikį galutinei automobilio kainai ir tiekimo grandinėms.

    „Stellantis“ motyvacija taip pat suprantama: Europoje koncernui tenka spręsti mažesnės paklausos, per didelių pajėgumų ir kaštų klausimus. Tokiose situacijose dalies gamyklų nuomos, bendros gamybos ar dalinio perleidimo scenarijai tampa realistiška išeitimi.

    Lygiagrečiai minima ir „Leapmotor“ kryptis, nes „Stellantis“ jau turi 20 proc. šios bendrovės akcijų ir yra įsitraukęs į „Leapmotor International“ plėtrą už Kinijos ribų. Tai rodo, kad „Stellantis“ santykiai su Kinijos sektoriumi nėra vien teoriniai ir gali peraugti į platesnį pramoninį bendradarbiavimą.

    Pranešimuose taip pat figūruoja galimi pokalbiai su kitais Kinijos technologijų ir automobilių rinkos žaidėjais, įskaitant „Xiaomi“ ir „Xpeng“. Minimi ne tik gamyklų klausimai, bet ir platesni scenarijai, susiję su europinių prekės ženklų ateitimi.

    Kinijos gamintojams tai būtų spartus kelias į Europos rinką su vietoje pagamintais automobiliais, o „Stellantis“ atveju tai galėtų tapti priemone stabilizuoti gamybos apimtis. Vis dėlto galutiniai sprendimai priklausys nuo politinio konteksto, reguliavimo ir pačių derybų sąlygų.

    Separčiai pranešama, kad panašių sprendimų ieško ir kiti gamintojai: aptariama ir „Ford“ kryptis, kur galėtų būti svarstoma Kinijos įmonių gamyba Valensijoje. Tai rodo, kad Europoje prasideda platesnė kova dėl gamyklų pajėgumų, kurie pastaraisiais metais ne visur išnaudojami pilnai.

  • Leapmotor vadovas atskleidė kinų elektromobilių pranašumą Europoje: laimi ne vien kaina

    Europos automobilių rinkoje įsibėgėjant kinų gamintojų plėtrai, vis dažniau keliami klausimai, ar konkurencija vyksta vienodomis sąlygomis. Europos Komisija 2024 metais įvedė papildomus muitus daliai Kinijoje pagamintų elektromobilių, argumentuodama, kad jų gamybą galėjo iškreipti subsidijos.

    Į šią diskusiją Pekine vykusios parodos Auto China 2026 metu įsitraukė ir „Leapmotor“ įkūrėjas bei vadovas Zhu Jiangming. Jo teigimu, pagrindinis Kinijos gamintojų pranašumas nėra vien mažesnė galutinė kaina, o gebėjimas valdyti didelę dalį kritinių technologijų ir tiekimo grandinės.

    Pranašumas, kuris prasideda nuo baterijų

    Pasak „Leapmotor“ vadovo, elektromobiliuose svarbiausias komponentas yra baterija, o Kinija čia turi išskirtinę poziciją. Ji sukūrė itin stiprią vidaus ekosistemą nuo žaliavų apdorojimo iki įrangos, reikalingos baterijų gamybai, todėl gali greitai didinti apimtis ir mažinti savikainą.

    Šį pranašumą papildo ir tai, kad Kinijos įmonės yra tapusios vienomis svarbiausių pasaulyje tiekėjų ne tik elementams, bet ir visoms baterijų sistemoms. Dėl masto ir vertikalios integracijos baterijų našumas bei kokybė, anot gamintojų, priartėjo prie rinkos lyderių, o kai kuriais parametrais jau juos lenkia.

    „Mūsų akivaizdus pranašumas yra tiekimo grandinės kontrolė ir gamyba dideliu mastu“, – sakė Zhu Jiangming.

    Nuo bendrų gamyklų iki savarankiškos pramonės

    Kinijos automobilių pramonės augimas ilgą laiką rėmėsi bendradarbiavimu su Vakarų gamintojais. Užsienio kompanijos, norėdamos dirbti Kinijoje, dažnai buvo skatinamos ar įpareigojamos steigti bendras įmones su vietiniais partneriais, o tai leido Kinijos rinkai perimti žinias ir gamybines kompetencijas.

    Elektrifikacijos banga šį procesą paspartino: diegiant naujas baterijų chemijas, variklius, galios elektroniką ir programinę įrangą, Kinijos įmonės greitai mokėsi bandymų keliu. Rezultatas – gamintojai, kurie šiandien gali ne tik surinkinėti automobilius, bet ir patys gaminti svarbiausius komponentus.

    „Leapmotor“ modelis: daugiau pasigaminti patiems

    „Leapmotor“, įkurta 2015 metais, teigia didelę dalį vertės kurianti savo viduje: nuo baterijų iki elektros pavarų. Toks modelis leidžia greičiau diegti pakeitimus, valdyti kaštus ir mažiau priklausyti nuo išorinių tiekėjų, ypač kai rinka susiduria su žaliavų, logistikos ar reguliavimo svyravimais.

    Už Kinijos ribų prekės ženklas veikia per „Leapmotor International“ bendrą įmonę su „Stellantis“, kuri turi kontrolinį 51 proc. paketą. Tai suteikia prieigą prie platinimo, aptarnavimo ir reguliacinių žinių Europoje, kartu išlaikant Kinijoje sukurtą technologinį bei gamybinį pagrindą.

    Kitas etapas: autonominis važiavimas

    Kinijos gamintojai vis dažniau konkuruoja ne tik kaina ar komplektacija, bet ir programine įranga bei autonominio vairavimo funkcijomis. Zhu Jiangming teigė, kad Kinijos keliuose jau dabar matyti ženklai, rodantys, kai automobilis juda autonominiu režimu, o tokių funkcijų naudojimas sparčiausiai auga miestuose ir priemiesčiuose.

    Jei ši kryptis pasitvirtins, kova Europoje gali persikelti į naują lygį: laimės ne tas, kas pagamins pigiausiai, o tas, kas greičiausiai pasiūlys patikimą programinės įrangos ekosistemą, saugumo įrodymus ir sklandų funkcijų atnaujinimą per visą automobilio eksploatavimo laiką.

  • „Stellantis“ šokas biržoje: pelnas šovė į viršų, bet akcijos krito iki 10 proc. – kas nutiko?

    „Stellantis“ šokas biržoje: pelnas šovė į viršų, bet akcijos krito iki 10 proc. – kas nutiko?

    Automobilių gamintojo „Stellantis“ akcijos ketvirtadienį smuko iki 10 proc. po pirmojo ketvirčio rezultatų paskelbimo, nors bendrovė pranešė apie gerokai išaugusį pakoreguotą veiklos pelną. Rinkos reakcija rodo, kad investuotojams neužtenka vien antraščių skaičių, kai išlieka daug neaiškumų dėl pelno kokybės ir ateities rizikų.

    „Stellantis“, valdanti tokius prekės ženklus kaip „Jeep“, „Dodge“, „Fiat“, „Chrysler“ ir „Peugeot“, pranešė, kad pakoreguotos veiklos pajamos pirmąjį ketvirtį siekė 960 milijonų eurų. Tai gerokai viršijo analitikų prognozes, kurios buvo apie 568 milijonus eurų, ir reiškė 194 proc. augimą, palyginti su 327 milijonais eurų prieš metus.

    Bendrovės grynosios pajamos per ketvirtį pasiekė 38,1 milijardo eurų ir buvo 6 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Grynas pelnas sudarė 377 milijonus eurų, kai prieš metus pirmąjį ketvirtį buvo fiksuotas 387 milijonų eurų nuostolis.

    Kodėl akcijos krito, nors pelnas augo?

    Finansų rinkose tokie atvejai nėra reti: kainą lemia ne vien faktas, kad rezultatai viršijo prognozes, bet ir tai, kaip tvariai jie atrodo ateityje. „Stellantis“ atveju investuotojai vertino ne tik pelno šuolį, bet ir tai, kiek jį galėjo lemti vienkartiniai veiksniai, atidėjiniai bei tarifų ir reguliavimo pokyčių rizika skirtinguose regionuose.

    Analitikai akcentavo, kad skaičiai atrodo geriau už lūkesčius, tačiau pateiktas vaizdas išlieka nevienalytis, o regioninis pelningumas gali būti jautrus svyravimams. Taip pat atkreiptas dėmesys į laisvųjų pinigų srautų situaciją, kuri investuotojams dažnai yra ne mažiau svarbi nei apskaitinis pelnas.

    Nauja tvarka ir planai 2026 metams

    Šis ketvirtis reikšmingas ir dėl to, kad „Stellantis“ pradėjo skelbti ketvirtines pelno ataskaitas, nors anksčiau finansinius rezultatus pateikdavo kas pusmetį. Dažnesnis atsiskaitymas rinkai paprastai reiškia ir didesnį investuotojų jautrumą trumpalaikiams pokyčiams bei didesnį svyravimą po publikacijų.

    „Pradėdami ketvirtinį atskaitomumą, pirmi 2026 metų mėnesiai rodo ankstyvus mūsų veiksmų rezultatus siekiant tvaraus, pelningo augimo“, – sakė „Stellantis“ vadovas Antonio Filosa.

    Pasak bendrovės, 2025 metais pristatyti modeliai buvo palankiai sutikti, o 2026 metais planuojama pristatyti 10 naujų automobilių. Rinkai svarbu, ar šie nauji modeliai padės stabilizuoti maržas, ypač pagrindinėse rinkose, ir sumažins spaudimą, kurį kelia konkurencija bei galimi prekybos ribojimai.

  • Rinka laukia „General Motors“ ketvirčio ataskaitos: „Ford“ klumpa, „Stellantis“ bando atsitiesti

    Rinka laukia „General Motors“ ketvirčio ataskaitos: „Ford“ klumpa, „Stellantis“ bando atsitiesti

    JAV automobilių gamintojai šią savaitę skelbia pirmojo ketvirčio rezultatus, o analitikų dėmesys krypsta į tai, kaip bendrovės atlaikė brangstančių žaliavų ir energijos kainų spaudimą. Dėl geopolitinės įtampos rinkoje svyruoja naftos ir metalų kainos, o tai tiesiogiai veikia gamybos savikainą.

    Volstritas santykinai palankiausiai vertina „General Motors“, kuriai prognozuojamas tvirtesnis ketvirtis nei konkurentams. Tuo metu „Ford“ tenka spręsti tiekimo grandinės ir kaštų iššūkius, o „Stellantis“ investuotojai ieško ženklų, kad atsigavimo planas iš tiesų pradeda veikti.

    Remiantis rinkos konsensusu, „General Motors“ pirmąjį ketvirtį galėjo uždirbti apie 2,61 dolerio pakoreguoto pelno akcijai, o „Ford“ – apie 0,19 dolerio. „Stellantis“ ketvirčio palyginimas pagal tą pačią metodiką dažnai būna sudėtingesnis, tačiau metų prognozėse buvo minima maždaug 0,73 euro pelno akcijai kryptis.

    Vis dėlto dalis analitikų įspėja, kad didesnės sąnaudos gali priversti gamintojus atsargiau vertinti metų gaires. Ši rizika ypač aktuali dėl logistikos, energijos ir metalų kainų, kurios gali smogti maržoms net ir išlaikant automobilių kainas.

    „General Motors“: stabilumo testas

    „General Motors“ investuotojai stebi, ar bendrovė išlaikys metų prognozes ir kaip vertins elektromobilių strategijos korekcijas. Pastaraisiais metais gamintojai vis dažniau kalba apie lėtesnį perėjimą prie vien elektra varomų modelių, nes paklausa auga netolygiai, o nuolaidos mažina pelningumą.

    Įmonės finansų vadovas Paulas Jacobsonas anksčiau yra pabrėžęs, kad metų pradžia buvo viena stabiliausių per pastaruosius penkerius metus. Rinka tikisi, kad „General Motors“ pademonstruos discipliną kaštų valdyme ir laisvųjų pinigų srautų generavime, kas ypač svarbu didelių investicijų laikotarpiu.

    Analitikai taip pat vertina, ar pelningumą gali paremti didesnis dėmesys įperkamiems modeliams ir tradiciškai stipriems pikapų segmentams. Būtent didelių automobilių atnaujinimai ir kainodaros atsparumas dažnai lemia, ar ketvirčio rezultatai viršija lūkesčius.

    „Ford“: brangstantys metalai ir gamybos rizikos

    „Ford“ situacija, lyginant su pagrindiniu konkurentu, laikoma labiau banguojančia. Bendrovei iššūkių kelia tiekimo sutrikimai ir brangstantis aliuminis, kuris yra kritiškai svarbus F serijos pikapų gamybai.

    Po incidentų tiekėjų grandinėje „Ford“ teko ieškoti alternatyvių aliuminio šaltinių, o tai pirmą metų pusmetį galėjo padidinti savikainą. Papildomą spaudimą sukūrė ir padidėjusios žaliavų kainos, kurios, rinkos vertinimu, gali atidėti pelno pagerėjimą net ir augant pardavimams.

    Investuotojai taip pat skaičiuoja, ar „Ford“ pavyks kompensuoti prarastus gamybos apimtis ir išlaikyti planuotą metų tempą. Jei gamybos atstatymas užtruktų, tai galėtų paveikti tiek pajamas, tiek veiklos pelną.

    „Stellantis“: atsigavimo planas po nuostolių

    „Stellantis“ atveju pagrindinis klausimas, ar pardavimų ir siuntų augimas virsta tvaresniu pelningumu. Bendrovė skelbė, kad pirmąjį ketvirtį pasauliniai pristatymai augo apie 12 proc., o JAV rinkoje buvo fiksuotas nuosaikus augimas.

    Didelė dalis JAV pardavimų tradiciškai tenka „Jeep“ ir „Ram“ prekės ženklams, kurie yra svarbūs pinigų srautams. Tačiau investuotojai jautriai vertina, ar vien šių modelių pakanka atsverti restruktūrizacijos kaštus ir konkurenciją dėl kainų.

    Po didelių nurašymų ir strateginių korekcijų bendrovė žada vykdymo metus ir laipsnišką rodiklių gerėjimą. Rinka laukia ir aiškesnių signalų apie tolesnes investicijas, modelių planus bei tai, kaip „Stellantis“ valdys perėjimo nuo elektromobilių optimizmo prie pragmatiškesnės paklausos realybės pasekmes.

    Rezultatų skelbimo kalendorius išlieka įtemptas: „General Motors“ turėtų pranešti pirmoji, po jos sektų „Ford“, o savaitės pabaigoje – „Stellantis“. Šie pranešimai gali nulemti, ar investuotojų nuotaikas labiau stiprins tikėjimas stabilizacija, ar baimė dėl kaštų šoko.