CP v2

Tag: Stéphane Séjourné

  • ES pramonės komisaras įspėja: tiekimo negrįskite viena šalimi, auga įtampa su Kinija

    ES pramonės komisaras įspėja: tiekimo negrįskite viena šalimi, auga įtampa su Kinija

    Europos Sąjungos pramonės komisaras Stéphane’as Séjourné paragino bendroves nepasikliauti vienos šalies tiekėjais ir aktyviau diversifikuoti kritinių žaliavų bei komponentų grandines. Jo teigimu, augantis geopolitinis neapibrėžtumas rodo, kad verslo atsparumas priklauso ne tik nuo importo, bet ir nuo alternatyvių partnerių bei gamybos Europoje.

    Šie pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Briuselis ir Pekinas pastarosiomis savaitėmis apsikeitė griežtesniais signalais dėl prekybos ir pramonės politikos. ES siekia stiprinti priemones, kurios mažintų pažeidžiamumą strateginėse grandinėse, o Kinija perspėja dėl galimų atsakomųjų žingsnių.

    Kontekstas ypač aktualus technologijų, gynybos, automobilių ir žaliosios transformacijos sektoriams, kuriems reikia retųjų žemių metalų, puslaidininkių ir kitų kritinių medžiagų. Pastaraisiais metais Kinija yra taikiusi eksporto ribojimus atskiroms žaliavoms ir technologijoms, o tai Europos pramonei priminė, kad tiekimo sutrikimai gali kilti ne vien dėl rinkos, bet ir dėl politikos.

    Ką siūlo Komisija?

    Pasak komisaro, Europos Komisija kol kas daugiausia teikė rekomendacijas ir gaires įmonėms, kaip vertinti tiekimo rizikas ir planuoti atsargas bei alternatyvius pirkimo kanalus. Vis dėlto užsiminta, kad jei verslas pats nepaspartins pokyčių, Briuselis gali imtis griežtesnių reguliacinių sprendimų.

    ES institucijose lygiagrečiai svarstomos iniciatyvos, kurios kai kuriuose sektoriuose skatintų arba įpareigotų turėti ne vieną tiekėją kritiniams komponentams. Viena jautriausių sričių yra automobilių pramonė, kur puslaidininkių trūkumas pandemijos metais parodė, kaip greitai sutrinka gamyba, kai nutrūksta kelių gamintojų tiekimas.

    Įtampa su Kinija ir rizikų valdymas

    Komisija pastaruoju metu diskutuoja ir apie platesnes priemones, kurios turėtų apsaugoti bendrąją rinką: griežtesnes sąlygas tam tikroms investicijoms, viešųjų pirkimų politikos korekcijas bei kibernetinio saugumo reikalavimus. Tokios krypties tikslas – sumažinti priklausomybę nuo tiekėjų, kurių sprendimus gali lemti geopolitiniai interesai.

    „Neorganizuokite 100 proc. savo tiekimo vienoje šalyje“, – sakė Stéphane’as Séjourné po susitikimo Briuselyje.

    „Dabartinė pasaulinė geopolitinė situacija rodo, kad gebėjimas apsirūpinti užsienyje turi remtis ir kitų šalių pasirinkimu, ir europine gamyba“, – pridūrė jis.

    ES strateginė kryptis pastaraisiais metais dažniau apibūdinama kaip rizikų mažinimas, o ne visiškas atsiskyrimas nuo Kinijos. Tai reiškia pastangas išlaikyti prekybą, bet kartu riboti priklausomybę ten, kur ji gali tapti spaudimo priemone, ypač kritinių žaliavų, lustų ir telekomunikacijų infrastruktūros grandinėse.

    Artimiausiu metu Briuselyje numatyta politinė diskusija dėl bendros ES pozicijos, kai prekybos disbalansas su Kinija ir konkurencija dėl pramonės pajėgumų daro vis didesnį spaudimą sprendimų priėmėjams. Verslui tai signalas, kad tiekimo grandinių atsparumas gali virsti ne tik konkurenciniu pranašumu, bet ir reguliaciniu reikalavimu.

  • Europos Komisija siunčia signalą JAV ir partneriams: viešieji pirkimai už eurus mainais į atviras rinkas

    Europos Komisija siunčia signalą JAV ir partneriams: viešieji pirkimai už eurus mainais į atviras rinkas

    Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Stéphane’as Séjourné perspėjo, kad šalys, kurios neįsileidžia Europos įmonių į savo rinkas, neturėtų tikėtis lengvos prieigos prie ES viešųjų pirkimų ir sutarčių. Pasak jo, ES vis garsiau svarsto kryptį, kuri daugiau mokesčių mokėtojų pinigų paliktų Europoje.

    Šis požiūris siejamas su vadinamąja Europos pirmenybe, kai projektams, finansuojamiems iš ES biudžeto ar kitų bendrų fondų, būtų labiau teikiama pirmenybė gamintojams ir tiekėjams iš ES. Idėja pristatoma kaip atsakas į didėjančią konkurenciją ir riziką prarasti kritines gamybos grandines.

    Kas yra Europos pirmenybė?

    Séjourné argumentuoja, kad be aktyvesnių priemonių Europa gali prarasti kontrolę tokiose srityse kaip švariosios technologijos, automobilių pramonė ir branduolinė energetika. Jo teigimu, didėjanti pasaulinė įtampa ir subsidijų varžybos skatina ES šalis ieškoti būdų, kaip sustiprinti vietos gamybą ir atsparumą.

    „Jei neatsakysime į nesąžiningą konkurenciją, Europa rizikuoja prarasti kritinių gamybos grandinių kontrolę“, – sakė Stéphane’as Séjourné.

    Europos pirmenybė ES diskusijose nėra nauja, tačiau dabar ji įgauna didesnį politinį svorį, ypač kalbant apie strategines pramonės šakas. Tačiau dalis valstybių narių baiminasi, kad pernelyg griežti reikalavimai galėtų pabranginti projektus, apsunkinti tiekimą ir sukelti trintį su partneriais.

    Viešieji pirkimai kaip derybų svertas

    Séjourné siūlo viešuosius pirkimus vertinti ne tik kaip vidaus ekonomikos priemonę, bet ir kaip prekybos derybų svertą. Logika paprasta: jei trečiosios šalys nori dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose, jos turėtų atverti savo rinkas Europos verslui.

    „Tai keičia pasaulinių prekybos derybų pusiausvyrą: kas nori prieigos prie Europos viešųjų pirkimų, turės atverti savo rinkas“, – sakė Stéphane’as Séjourné.

    Tokį toną sustiprina ir įtemptesnės ES bei JAV prekybos diskusijos. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vėl skamba grasinimai tarifais, o derybos dėl platesnių susitarimų stringa dėl skirtingų požiūrių į apsaugos priemones ir įsipareigojimų vykdymą.

    Vokietijos pozicija ir griežtesnės taisyklės Kinijai

    ES viduje kyla diskusijos, kiek konkrečiai turėtų būti įtvirtinta vietos turinio nuostata, pavyzdžiui, reikalavimas viešai finansuojamiems projektams, kai įmanoma, pirkti plieną iš ES gamintojų. Vokietija, tradiciškai atsargi dėl protekcionizmo, šiuo klausimu taip pat ieško balanso tarp pramonės interesų ir atvirų tiekimo grandinių.

    Kartu stiprėja raginimai griežčiau vertinti Kinijos praktiką, kai užsienio įmonėms prieiga prie rinkos ribojama, o kai kuriuose sektoriuose formuojamas perteklinis tiekimas ir agresyvi eksporto plėtra. ES institucijose tokie argumentai dažnai siejami su poreikiu apsaugoti strategines šakas ir sumažinti priklausomybes.

    Artimiausiu metu diskusijos dėl pramonės stiprinimo priemonių, viešųjų pirkimų taisyklių ir prekybos sąlygų gali tapti viena pagrindinių ES ekonominės politikos krypčių. Praktinis klausimas išlieka tas pats: kaip sustiprinti Europos pramonę neperžengiant ribos, kai priemonės pradeda veikti kaip uždaros rinkos modelis.

  • ES Pramonės spartinimo aktas stringa: Vokietijos pramonė jį vadina biurokratiniu monstru

    ES Pramonės spartinimo aktas stringa: Vokietijos pramonė jį vadina biurokratiniu monstru

    Europos Komisijos siūlomas Pramonės spartinimo aktas, kurį pristato už pramonę atsakingas eurokomisaras Stéphane Séjourné, sulaukia vis aštresnio pasipriešinimo. Kritika girdima ne tik iš kai kurių ES institucijų ir valstybių narių, bet ir iš Vokietijos pramonės lyderių, kuriems svarbiausia išlikti konkurencingiems pasaulinėse rinkose.

    Didžiausią rezonansą sukėlė signalai iš Hanoverio pramonės parodos, kur Vokietijos verslo atstovai viešai suabejojo akto kryptimi. Vokietija yra viena labiausiai nuo eksporto priklausomų ES ekonomikų, todėl bet kokios naujos taisyklės, galinčios išprovokuoti prekybos ribojimus už Europos ribų, čia vertinamos ypač jautriai.

    Vokietijos verslas: per daug protekcionizmo

    Vokietijos pramonės federacija BDI, vienijanti dešimtis sektorių asociacijų, aktą įvardijo kaip perteklinės reguliacijos pavyzdį. Verslo atstovai baiminasi, kad siūlomas modelis skatins biurokratinę naštą ir labiau rems protekcionistinę nei konkurencingumą didinančią politiką.

    BDI vadovas Peteris Leibingeris akcentavo, kad tokia iniciatyva gali tapti ypač skausminga eksportuojančiai ekonomikai. Jo teigimu, naujas reguliavimas gali susiaurinti manevro laisvę įmonėms, kurios konkuruoja ne tik Europoje, bet ir JAV bei Azijoje.

    „Tai biurokratinis monstras, dar vienas biurokratinis monstras iš Briuselio“, – sakė Peteris Leibingeris.

    Ką siekia pakeisti Europos Komisija

    Akto idėja siejama su platesniu ES planu stiprinti švariųjų technologijų pramonę ir mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekimo grandinių. Tarp prioritetų minima elektromobilių baterijų, vėjo ir saulės energetikos komponentų gamyba, taip pat spartesnis pramonės modernizavimas.

    Viena iš jautriausių akto dalių yra vadinamoji Made in EU preferencija, kuri suteiktų daugiau svorio Europos kilmės gaminiams viešuosiuose pirkimuose ir paramos schemose. Kritikai pabrėžia, kad net ir gerų tikslų siekiančios nuostatos gali virsti papildomais reikalavimais, lėtinančiais projektus ir didinančiais kaštus.

    Diskusijas kaitina ir signalai apie griežtesnį požiūrį į trečiųjų šalių investicijas, ypač tais atvejais, kai rinkoje dominuoja vienas žaidėjas. Verslo organizacijos baiminasi, kad tokie ribojimai gali atsiliepti atsakomosiomis priemonėmis, o tai labiausiai smogtų eksportuojantiems sektoriams.

    Skirtingos stovyklos pačioje Europoje

    Ne visos įmonės Vokietijoje aktą vertina vienodai. Dalis automobilių tiekėjų ir baterijų gamintojų palankiau žiūri į paramos ir paskatų modelį, nes jis gali padėti greičiau finansuoti gamybos plėtrą Europoje ir sumažinti atotrūkį nuo Azijos konkurentų.

    „Volkswagen“ pozicija rodo, kad dalis pramonės nori aiškesnių kriterijų, kurie apibrėžtų, kam ir kokiomis sąlygomis gali būti skiriamas viešasis finansavimas. Įmonė pabrėžė, kad siūlomos taisyklės labiau nustato paramos gavimo sąlygas, o ne tiesiogiai uždaro rinkas.

    Prancūzijos verslo atstovai kritikuoja interpretaciją, esą pasiūlymas naudingas tik vienai ar kelioms šalims. Jų teigimu, Europos preferenciją reikėtų vertinti kaip techninį konkurencingumo instrumentą, o ne kaip nacionalinių interesų konfliktą.

    Akto kritikai institucijų lygiu taip pat kelia klausimą, ar griežtesnė preferencija neprieštaraus tarptautiniams įsipareigojimams ir ar neapsunkins santykių su svarbiais prekybos partneriais. Šie argumentai svarbūs, nes ES siekia derinti pramonės stiprinimą su taisyklėmis pagrįsta prekyba ir Pasaulio prekybos organizacijos principais.

    Numatoma, kad artimiausios politinės diskusijos tarp ES šalių ministrų taps pirmu rimtu testu, ar aktas gali būti priimtas dar šiais metais. Kol kas signalai rodo, kad kompromisų reikės daug, o didžiausios įtampos kyla dėl biurokratinių mechanizmų apimties ir galimų pasekmių Europos eksportui.