Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Stéphane’as Séjourné perspėjo, kad šalys, kurios neįsileidžia Europos įmonių į savo rinkas, neturėtų tikėtis lengvos prieigos prie ES viešųjų pirkimų ir sutarčių. Pasak jo, ES vis garsiau svarsto kryptį, kuri daugiau mokesčių mokėtojų pinigų paliktų Europoje.
Šis požiūris siejamas su vadinamąja Europos pirmenybe, kai projektams, finansuojamiems iš ES biudžeto ar kitų bendrų fondų, būtų labiau teikiama pirmenybė gamintojams ir tiekėjams iš ES. Idėja pristatoma kaip atsakas į didėjančią konkurenciją ir riziką prarasti kritines gamybos grandines.
Kas yra Europos pirmenybė?
Séjourné argumentuoja, kad be aktyvesnių priemonių Europa gali prarasti kontrolę tokiose srityse kaip švariosios technologijos, automobilių pramonė ir branduolinė energetika. Jo teigimu, didėjanti pasaulinė įtampa ir subsidijų varžybos skatina ES šalis ieškoti būdų, kaip sustiprinti vietos gamybą ir atsparumą.
„Jei neatsakysime į nesąžiningą konkurenciją, Europa rizikuoja prarasti kritinių gamybos grandinių kontrolę“, – sakė Stéphane’as Séjourné.
Europos pirmenybė ES diskusijose nėra nauja, tačiau dabar ji įgauna didesnį politinį svorį, ypač kalbant apie strategines pramonės šakas. Tačiau dalis valstybių narių baiminasi, kad pernelyg griežti reikalavimai galėtų pabranginti projektus, apsunkinti tiekimą ir sukelti trintį su partneriais.
Viešieji pirkimai kaip derybų svertas
Séjourné siūlo viešuosius pirkimus vertinti ne tik kaip vidaus ekonomikos priemonę, bet ir kaip prekybos derybų svertą. Logika paprasta: jei trečiosios šalys nori dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose, jos turėtų atverti savo rinkas Europos verslui.
„Tai keičia pasaulinių prekybos derybų pusiausvyrą: kas nori prieigos prie Europos viešųjų pirkimų, turės atverti savo rinkas“, – sakė Stéphane’as Séjourné.
Tokį toną sustiprina ir įtemptesnės ES bei JAV prekybos diskusijos. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vėl skamba grasinimai tarifais, o derybos dėl platesnių susitarimų stringa dėl skirtingų požiūrių į apsaugos priemones ir įsipareigojimų vykdymą.
Vokietijos pozicija ir griežtesnės taisyklės Kinijai
ES viduje kyla diskusijos, kiek konkrečiai turėtų būti įtvirtinta vietos turinio nuostata, pavyzdžiui, reikalavimas viešai finansuojamiems projektams, kai įmanoma, pirkti plieną iš ES gamintojų. Vokietija, tradiciškai atsargi dėl protekcionizmo, šiuo klausimu taip pat ieško balanso tarp pramonės interesų ir atvirų tiekimo grandinių.
Kartu stiprėja raginimai griežčiau vertinti Kinijos praktiką, kai užsienio įmonėms prieiga prie rinkos ribojama, o kai kuriuose sektoriuose formuojamas perteklinis tiekimas ir agresyvi eksporto plėtra. ES institucijose tokie argumentai dažnai siejami su poreikiu apsaugoti strategines šakas ir sumažinti priklausomybes.
Artimiausiu metu diskusijos dėl pramonės stiprinimo priemonių, viešųjų pirkimų taisyklių ir prekybos sąlygų gali tapti viena pagrindinių ES ekonominės politikos krypčių. Praktinis klausimas išlieka tas pats: kaip sustiprinti Europos pramonę neperžengiant ribos, kai priemonės pradeda veikti kaip uždaros rinkos modelis.
Leave a Reply