Surinkti lietaus vandenį sodo laistymui galima ir be didelių cisternų ar sudėtingos sistemos. Kartais pakanka po lietvamzdžiu trumpam pastatyti švarų indą ir įvertinti, kiek vandens iš tiesų nubėga nuo jūsų stogo.
Pradžiai tinka švari statinė, didesnis kibiras, laistytuvas ar plastikinė dėžė, jei ji kruopščiai išplauta. Per smarkesnį lietų net ir toks paprastas sprendimas gali sukaupti nemažą kiekį vandens, o kartu parodo, ar verta investuoti į didesnę lietaus vandens surinkimo sistemą.
Patogesnis prijungimas prie vamzdžio
Patogiau, kai indas prijungiamas tiesiai prie lietvamzdžio, naudojant paprastą vandens surinkėją su perpylimu. Tuomet vanduo nukreipiamas į statinę, o jai prisipildžius perteklius grąžinamas į lietvamzdį.
Toks sprendimas sumažina riziką, kad vanduo ims lietis per kraštus, kai niekas nestebi pripildymo. Svarbu įsitikinti, kad indas stovi stabiliai, o jungtys nelaša prie pastato pamatų.
Pirmosios minutės svarbios vandens kokybei
Po ilgesnės sausros ant stogo susikaupia dulkės, žiedadulkės ir kiti nešvarumai. Dėl to pirmosios lietaus srovės dažnai nuplauna daugiausia teršalų, tad praktiška palaukti kelias minutes, o tik tada pradėti kaupti vandenį.
Reikšmę turi ir stogo danga. Nuo čerpių ar skardos nubėgęs vanduo paprastai tinka laistymui, tačiau daugiau atsargumo gali reikėti, jei stogas labai senas arba yra elementų, iš kurių į vandenį gali patekti nepageidaujamų junginių.
Uždengimas padeda išvengti problemų
Atvira statinė greitai ima kelti bėdų: šviesa skatina dumblių augimą, o stovintis vanduo gali tapti vabzdžių veisimosi vieta. Be to, į vidų gali įkristi smulkūs gyvūnai.
Geriausia statinę uždengti dangčiu arba tankiu tinkleliu, kuris riboja patekimą į vidų. Sukauptos lietaus vandens atsargos neturėtų stovėti ilgai, ypač karštu metu, todėl praktiškiausia jas sunaudoti per kelias dienas.
Artėjant šalčiams talpą būtina ištuštinti. Užšąlantis vanduo plečiasi, todėl paliktas pilnoje statinėje gali pažeisti jos sieneles ir sutrumpinti indo tarnavimo laiką.
