CP v2

Tag: Storosios žarnos vėžys

  • Vėžio ląsteles tirianti mokslininkė įvardijo 4 produktus, kurių pati niekada neperka

    Nėra vieno produkto, kuris pats savaime sukeltų vėžį, tačiau kai kurie mitybos įpročiai ilgainiui gali didinti riziką. Tą pabrėžia laboratorijoje su vėžio tyrimais dirbanti ukrainietė Saša Bondarenko, nagrinėjanti DNR pokyčius vėžinėse ląstelėse.

    Ji teigia vengiantis kategoriškų frazių, kad tam tikras maistas „sukelia vėžį“, nes liga yra daugiafaktorė ir priklauso nuo gyvenimo būdo, genetikos bei aplinkos. Vis dėlto ji išskyrė keturias produktų grupes, kurias asmeniškai stengiasi riboti arba visai nepirkti.

    Pirmoji grupė yra perdirbta mėsa, pavyzdžiui, šoninė, dešros, dešrelės ir rūkyti gaminiai. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą priskiria 1 grupės kancerogenams, o tyrimuose 50 gramų per dieną siejama su maždaug 18 proc. didesne storosios žarnos vėžio rizika.

    Antroji grupė yra alkoholis, nes, pasak tyrėjos, nesvarbu, ar tai vynas, šampanas ar stiprieji gėrimai, veiklioji medžiaga išlieka ta pati. Mokslinėje literatūroje reguliarus alkoholio vartojimas siejamas su didesne kelių vėžio formų, įskaitant krūties, kepenų ir storosios žarnos, rizika.

    Trečioji tema susijusi su mėsa, ruošiamą itin aukštoje temperatūroje, kai ji apskrunda ar apdega. Tokiais atvejais gali susidaryti junginiai, galintys pažeisti ląstelių DNR, todėl vienkartinis apdegęs kepsnys, jos teigimu, nėra tragedija, tačiau įprotis nuolat valgyti stipriai apkeptą mėsą nėra palankus sveikatai.

    Ketvirtoji grupė yra labai stipriai paskrudinti ar apskrudę krakmolingi produktai, pavyzdžiui, itin tamsios bulvytės fri, traškučiai ar apdegę skrebučiai. Tokiuose gaminiuose aukštoje temperatūroje gali susidaryti akrilamidas, o Cancer Research UK pažymi, kad įrodymų apie tiesioginį akrilamido poveikį vėžio rizikai žmonėms kol kas nepakanka, nors tyrimai su gyvūnais yra parodę galimą kancerogeniškumą.

    Tyrėja akcentuoja, kad jos įvardyti pasirinkimai nėra skirti gąsdinti ar sukurti iliuziją, jog riziką lemia vienas maisto produktas. Pasak jos, rizika paprastai kaupiasi metų metus, todėl daugiausia reikšmės turi bendras mitybos ir gyvenimo būdo vaizdas, o ne pavienės išimtys.

  • Tyrimas atskleidė, kas mažina storosios žarnos vėžio riziką: vienas mineralas išsiskyrė labiausiai

    Tyrimas atskleidė, kas mažina storosios žarnos vėžio riziką: vienas mineralas išsiskyrė labiausiai

    Didelių apimčių epidemiologiniai tyrimai vis dažniau rodo, kad mityba gali reikšmingai prisidėti prie storosios žarnos vėžio rizikos mažinimo arba didinimo. Nors vieno stebuklingo produkto nėra, naujausi duomenys leidžia aiškiau išskirti mitybos kryptis, kurios siejamos su palankesniais rodikliais.

    2025 metais žurnale „Nature Communications“ publikuotas prospektyvus tyrimas, paremtas britų Million Women Study duomenimis, įvertino 97 mitybos veiksnius. Analizėje dalyvavo 542 778 moterys, o per vidutiniškai 16,6 metų stebėjimo laikotarpį nustatyti 12 251 storosios žarnos vėžio atvejai.

    Ryškiausias atvirkštinis ryšys šiame tyrime fiksuotas su kalciu. Kiekvienas papildomas 300 miligramų kalcio per dieną buvo siejamas su 17 proc. mažesne ligos rizika, o 200 gramų pieno per dieną vartojimas sietas su 14 proc. mažesne rizika.

    Mokslininkai aiškina, kad kalcis žarnyne gali surišti antrines tulžies rūgštis ir laisvąsias riebalų rūgštis, taip mažindamas jų dirginantį ir potencialiai kancerogeninį poveikį žarnyno gleivinei. Tokia hipotezė laikoma viena plausiškiausių biologinių priežasčių, kodėl kalcis išsiskiria tarp kitų mitybos veiksnių.

    2025 metų vasarį „JAMA Network Open“ paskelbti NIH-AARP Diet and Health Study rezultatai papildė bendrą vaizdą. Tyrime stebėti 471 396 suaugusieji, o mediana siekė 18,4 metų; per šį laiką registruota 10 618 storosios žarnos vėžio atvejų.

    Ši analizė parodė, kad didžiausio bendro kalcio vartojimo grupėje storosios žarnos vėžio rizika buvo 29 proc. mažesnė nei mažiausio vartojimo grupėje. Ryšys nustatytas nepriklausomai nuo to, ar kalcis gautas iš pieno produktų, kitų šaltinių ar papildų, tačiau autoriai pabrėžė, kad stebimasis tyrimas neįrodo didelių papildų dozių naudos.

    Kas dar siejama su mažesne rizika?

    Million Women Study duomenyse mažesnė storosios žarnos vėžio rizika taip pat sieta su didesniu skaidulų, pilno grūdo produktų, vaisių, folatų ir vitamino C vartojimu. Vis dėlto šie ryšiai buvo silpnesni nei kalcio atveju ir labiau jautrūs kitiems gyvenimo būdo veiksniams.

    Skaidulos laikomos svarbiu žarnyno sveikatos ramščiu, nes jos didina išmatų tūrį ir trumpina potencialiai žalingų junginių kontaktą su gleivine. Be to, skaidulų fermentacija žarnyno mikrobiotoje skatina trumpųjų grandinių riebalų rūgščių, įskaitant butiratą, gamybą, kuris siejamas su priešuždegiminiais procesais ir žarnyno epitelio mityba.

    Daržovės ir vaisiai vertinami ne vien dėl skaidulų, bet ir dėl folatų, vitaminų bei įvairių bioaktyvių junginių, galinčių mažinti oksidacinį stresą ir palaikyti mikrobiotos įvairovę. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad nei brokoliai, nei pomidorai ar uogos neturėtų būti laikomi atskira vėžio prevencijos priemone, svarbiausia yra bendras mitybos modelis.

    Kas didina riziką?

    Tame pačiame 2025 metų tyrime nustatyta, kad kiekvieni papildomi 30 gramų raudonos ir perdirbtos mėsos per dieną buvo siejami su 8 proc. didesne storosios žarnos vėžio rizika. Ryškesnis ryšys fiksuotas perdirbtai mėsai, tai yra dešroms, dešrelėms, šoninei ir panašiems produktams.

    Galimi mechanizmai siejami su heminės geležies poveikiu, N-nitroziniais junginiais ir medžiagomis, susidarančiomis rūkymo ar aukštos temperatūros apdorojimo metu. Šie veiksniai gali skatinti oksidacinį stresą ir DNR pažaidas, kurios ilgainiui didina piktybinių pokyčių tikimybę.

    Alkoholis Million Women Study analizėje buvo vienas stipriausiai su didesne rizika susijusių mitybos elementų. Kiekvieni papildomi 20 gramų etanolio per dieną sieti su 15 proc. didesne storosios žarnos vėžio rizika, o tai aiškinama, be kita ko, etanolio virtimu į toksinį acetaldehidą.

    Naujesnėse publikacijose daug dėmesio skiriama ir ultraperdirbtam maistui, kuriame dažnai būna daug druskos, cukraus ar riebalų, o skaidulų ir mikroelementų mažai. Tyrimuose toks mitybos tipas siejamas su prastesniais žarnyno sveikatos rodikliais, didesne antsvorio, atsparumo insulinui ir lėtinio uždegimo tikimybe.

    Ką verta prisiminti praktiškai?

    Tyrimai nenurodo vieno produkto, kuris apsaugotų nuo ligos, tačiau pakankamai nuosekliai išryškina dvi kryptis. Didesnis kalcio, skaidulų ir pilno grūdo produktų vartojimas bei augalinės kilmės maisto dominavimas dažniau siejami su mažesne rizika, o perdirbta mėsa, alkoholis ir ultraperdirbtas maistas – su didesne.

    Specialistai pabrėžia, kad mitybos korekcijos nepakeičia patikros programų ir profilaktinių tyrimų, nes storosios žarnos vėžys gali išsivystyti ir neturint akivaizdžių rizikos veiksnių. Vis dėlto subalansuotas mitybos modelis išlieka viena realiausių priemonių, kurią žmogus gali kontroliuoti kasdien.

  • Baskų kraštas per 15 metų perpus sumažino mirtingumą nuo storosios žarnos vėžio: kas suveikė?

    Baskų kraštas per 15 metų perpus sumažino mirtingumą nuo storosios žarnos vėžio: kas suveikė?

    Per 15 metų mirčių perpus mažiau

    Baskų krašte įgyvendinta storosios žarnos vėžio ankstyvosios patikros programa siejama su ryškiu rezultatu – 50–69 metų amžiaus grupėje mirtingumas sumažėjo maždaug perpus. Tai rodo Ispanijoje atliktas didelės apimties stebimasis tyrimas, aprėpęs ilgą laikotarpį ir didelę gyventojų imtį.

    Tyrime vertinta, kaip keitėsi sergamumo ir mirtingumo rodikliai po to, kai regione buvo pradėta organizuota patikra. Autoriai fiksavo, kad ryškesnis lūžis pasimatė praėjus maždaug trejiems metams nuo programos starto, o tendencija išliko vėlesniais metais.

    Remiantis tyrimo duomenimis, 50–69 metų grupėje mirtingumas sumažėjo nuo 39,7 iki 19,8 mirties atvejo 100 000 gyventojų, tai yra 50,1 proc. bendras kritimas. Visos populiacijos mastu rodiklis taip pat mažėjo – nuo 32,8 iki 23,1 mirties atvejo 100 000 gyventojų.

    Per 2004–2024 metų laikotarpį tyrėjai suskaičiavo 438 134 mirties atvejus dėl visų priežasčių, o 16 298 jų siejo su storosios žarnos vėžiu. Tyrime taip pat pateikiamas vertinimas, kad be ankstyvosios patikros sistemos mirtingumas 50–69 metų grupėje galėjo būti 46,2 proc. didesnis.

    Kas suveikė: paprastas testas ir aiški tvarka

    Programos pagrindas – išmatų imunocheminis testas, skirtas aptikti slapto kraujo pėdsakus, kurie gali būti ankstyvas vėžio ar ikivėžinių pakitimų signalas. Šis tyrimas yra neinvazinis, todėl lengviau pasiekiamas didesnei gyventojų daliai ir tinkamas masinei patikrai.

    Baskų krašte testas siūlomas kas dvejus metus 50–69 metų vyrams ir moterims, neturintiems simptomų. Gavus teigiamą rezultatą, atliekama kolonoskopija, kuri leidžia patvirtinti diagnozę ir, jei reikia, pašalinti pakitimus.

    Per stebėtą laikotarpį programa leido nustatyti 4 892 storosios žarnos vėžio atvejus. Tyrėjai nurodo, kad 70,8 proc. navikų buvo aptikti I ir II stadijose, kai gydymo efektyvumas paprastai yra didesnis, o taikomos priemonės dažnai mažiau agresyvios.

    Ekspertai pabrėžia ir kitą organizuotos patikros privalumą: ji padeda aptikti būkles, kurios dar nėra vėžys, bet gali juo tapti. Tokiais atvejais laiku pašalinti polipai gali sumažinti riziką, kad ateityje išsivystys piktybinis navikas.

    Ką svarbu žinoti vertinant rezultatus

    Tyrimo autoriai akcentuoja, kad tai stebimasis tyrimas, todėl jis parodo ryšį tarp patikros programos įdiegimo ir mirtingumo mažėjimo, bet neįrodo priežastinio ryšio taip griežtai, kaip atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai. Vis dėlto didelė imtis, ilgas stebėjimo laikotarpis ir aiškus pokytis po programos starto sustiprina argumentą, kad patikra turėjo reikšmingą vaidmenį.

    Viešosios sveikatos požiūriu tokie duomenys dažnai vertinami kaip pagrindas plėsti organizuotas patikros programas: jos veikia ne tik per gydymą, bet ir per ankstyvą nustatymą, kai liga dar nepasiekusi pažengusių stadijų. Praktikoje tai gali reikšti mažesnį mirčių skaičių ir mažesnę naštą sveikatos sistemai.

    Storosios žarnos vėžys išlieka viena dažniausių onkologinių ligų Europoje, o ankstyvas nustatymas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių gydymo sėkmę. Baskų krašto pavyzdys rodo, kad nuosekliai organizuota patikra, aiškus siuntimo kelias ir pakankama aprėptis gali duoti apčiuopiamą rezultatą per palyginti trumpą laiką.

    Galutinis programų efektyvumas priklauso ir nuo žmonių įsitraukimo: kuo daugiau tikslinės amžiaus grupės gyventojų reguliariai dalyvauja, tuo didesnė tikimybė aptikti ligą dar iki simptomų. Būtent todėl tokios priemonės dažnai laikomos vienu svarbiausių ilgalaikių sprendimų mažinant mirtingumą nuo šios ligos.

  • Jauniems iki 40-ies: šie žarnyno vėžio simptomai dažnai nurašomi stresui – klaida kainuoja

    Ilgą laiką kolorektalinis, arba storosios ir tiesiosios žarnos, vėžys buvo laikomas vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau pastaraisiais metais tendencijos keičiasi. Vis daugiau atvejų diagnozuojama jaunesniems nei 50 metų, o kai kuriose šalyse fiksuojamas augimas ir tarp dar jaunesnių, iki 40 metų, pacientų.

    Specialistai pabrėžia, kad vienas didžiausių pavojų yra delsimas: jauni žmonės pirmuosius požymius dažnai priskiria stresui, mitybai, greitam maistui ar pervargimui. Dėl to į gydytojus kreipiamasi vėliau, kai liga būna pažengusi, o gydymas sudėtingesnis.

    Kokie požymiai turėtų įspėti?

    Vienas dažniausių signalų – staigūs ir be aiškios priežasties pasikeitę tuštinimosi įpročiai. Jei kelias savaites kartojasi vidurių užkietėjimas, kuris netikėtai pereina į viduriavimą, arba tuštinatės pastebimai dažniau ar rečiau nei įprastai, tai yra priežastis pasitarti su šeimos gydytoju.

    Kitas ypač svarbus simptomas – kraujas tuštinantis. Nors dalis žmonių tai nurašo hemorojui, kraujavimas taip pat gali būti susijęs su polipais ar kitais pakitimais, kuriuos būtina įvertinti mediciniškai, ypač jei simptomai kartojasi.

    Įspėti turėtų ir nuolatinis jausmas, kad žarnynas išsituštino ne iki galo, taip pat pasikartojantis pilvo skausmas, tempimas ar spazmai. Tokie požymiai nebūtinai reiškia vėžį, tačiau jie rodo, kad reikalingas ištyrimas, o ne spėliojimai.

    Netikėtas svorio kritimas ir nuovargis

    Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį į nepaaiškinamą svorio kritimą ir užsitęsusį nuovargį, kuris nepraeina net pailsėjus. Kai kuriais atvejais navikai gali sukelti lėtinį, plika akimi nematomą kraujavimą, dėl kurio vystosi geležies stokos anemija, o žmogus jaučiasi išsekęs.

    Tokie simptomai ypač svarbūs, jei jie pasireiškia kartu su žarnyno įpročių pokyčiais ar kraujavimu. Tuomet gydytojai paprastai rekomenduoja kraujo tyrimus, išmatų tyrimus dėl slapto kraujo ir, esant indikacijoms, endoskopinius tyrimus.

    Kodėl jauni žmonės rizikuoja ilgiau delsti?

    Viena priežasčių – gėda ir baimė kalbėti apie intymius simptomus. Kita – įsitikinimas, kad jauname amžiuje rimtos diagnozės neįmanomos, todėl neretai pasirenkama laukti, kol praeis, arba gydytis savarankiškai.

    Medikai pabrėžia, kad anksti nustačius kolorektalinį vėžį gydymo rezultatai dažnai būna geresni. Dėl to rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją, jei simptomai kartojasi, užsitęsia ar stiprėja, o ypač jei šeimoje yra buvę storosios žarnos vėžio ar polipų atvejų.

    Jei kyla abejonių, pirmas žingsnis dažniausiai yra šeimos gydytojo konsultacija, kuris įvertina simptomus, rizikos veiksnius ir, jei reikia, nukreipia tolimesniems tyrimams. Ankstyvas pokalbis su gydytoju dažnai yra paprasčiausias būdas išvengti skaudžių pasekmių.

  • Alkoholis siejamas su 7 vėžio rūšimis: medikai įspėja – riziką didina net mažos dozės

    Alkoholis priskiriamas prie veiksnių, didinančių riziką susirgti keliomis onkologinėmis ligomis, o saugios jo dozės, vertinant vėžio prevenciją, nėra. Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad rizika gali augti net vartojant nedidelius kiekius, nepriklausomai nuo to, ar renkamasi alus, vynas, ar stiprieji gėrimai.

    Tarptautinės sveikatos institucijos alkoholį sieja su mažiausiai septynių rūšių vėžiu: krūties, storosios žarnos ir tiesiosios žarnos, burnos ertmės, ryklės, gerklų, stemplės ir kepenų. Rizika nėra vienoda visiems, ją lemia vartojimo dažnis, kiekiai, genetika, bendra sveikatos būklė ir kiti įpročiai.

    Vienas pagrindinių mechanizmų – alkoholiui organizme skylant susidarantis acetaldehidas, laikomas toksiška ir kancerogenine medžiaga. Jis gali pažeisti ląstelių DNR ir trikdyti natūralius DNR taisymo procesus, o tai ilgainiui didina piktybinių pakitimų tikimybę.

    Alkoholis taip pat siejamas su hormonų pusiausvyros pokyčiais: pavyzdžiui, gali didėti estrogenų koncentracija, o tai svarbu vertinant krūties vėžio riziką. Be to, vartojant alkoholį silpnėja gleivinių apsauginės funkcijos, todėl burnos ertmės ir gerklės audiniai gali tapti jautresni kitiems kancerogenams.

    Gydytojai atkreipia dėmesį į ypač pavojingą derinį, kai alkoholis vartojamas kartu su tabaku. Tokiu atveju reikšmingai didėja burnos ertmės, ryklės ir stemplės vėžio rizika, nes tabako dūmų kancerogenai lengviau pažeidžia audinius, o alkoholis sustiprina jų poveikį.

    Be onkologinių ligų, reguliarus ir gausus alkoholio vartojimas siejamas su kepenų pažeidimu, padidėjusiu kraujospūdžiu, širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei kitais sveikatos sutrikimais. Specialistai pabrėžia, kad rizikos mažinimas prasideda nuo vartojimo mažinimo, o žmonėms, kurie jau turi padidėjusią riziką, gali būti rekomenduojama alkoholio atsisakyti visiškai.

  • Mirė MOBO apdovanojimų įkūrėja Kanya King: kaip jos idėja pakeitė britų muzikos sceną

    Mirė MOBO apdovanojimų įkūrėja Kanya King: kaip jos idėja pakeitė britų muzikos sceną

    MOBO organizacija pranešė, kad mirė britų verslininkė ir kultūros iniciatorė Kanya King, įkūrusi MOBO apdovanojimus, skirtus įvertinti muzikos, kilusios iš juodaodžių kultūros tradicijų, kūrėjus. Jai buvo 57-eri.

    Organizacijos teigimu, Kanya King mirė 2026 metų birželio 3 dieną po kovos su storosios žarnos vėžiu. Apie ketvirtos stadijos diagnozę ji viešai buvo paskelbusi 2024 metais.

    MOBO atsiradimas ir reikšmė

    MOBO apdovanojimai pirmą kartą surengti 1996 metais, kai jų sumanytoja siekė, kad Jungtinės Karalystės muzikos industrija rimtai įvertintų hiphopo, grimo, R&B, soulo, džiazo ir kitų žanrų atlikėjus. MOBO pavadinimas reiškia Music Of Black Origin, o ceremonija nuo pat pradžių akcentavo tiek kūrybą, tiek platesnį kultūrinį kontekstą.

    Per kelis dešimtmečius MOBO scenoje ir laureatų sąrašuose atsirado daugybė vardų, vėliau tapusių britų popkultūros dalimi. Apdovanojimai prisidėjo prie to, kad anksčiau nišine laikyta muzika tapo matoma nacionaliniu mastu ir lengviau pasiekė didžiąsias auditorijas.

    Reakcijos po žinios apie mirtį

    Po pranešimo pasipylė užuojautos ir pagarbos žinutės iš muzikos bendruomenės bei politikų. Londono meras Sadiq Khan ją pavadino tikra pradininke, pakeitusia kultūros ir muzikos veidą, o Jungtinės Karalystės kultūros sekretorė Lisa Nandy pabrėžė jos indėlį į britų muzikos sceną.

    Užuojautą pareiškė ir žinomi atlikėjai bei kūrėjai, tarp jų Stormzy, Alesha Dixon ir aktorius Idris Elba. Reakcijose kartojosi mintis, kad Kanya King sukūrė platformą, kuri ne tik apdovanojo, bet ir suteikė pasitikėjimo bei matomumo tiems, kurių kūryba ilgai buvo nuvertinama.

    Kokia Kanya King palikimo esmė

    Kanya King istorija dažnai buvo pristatoma kaip atkaklumo pavyzdys: ji viešai pasakojo, kad į idėją pradžioje buvo žiūrima skeptiškai, tačiau iniciatyva greitai tapo nacionaliniu reiškiniu. MOBO sėkmė prisidėjo prie platesnės industrijos tendencijos, kai įvairių bendruomenių kūryba vis dažniau vertinama ne kaip atskira kategorija, o kaip esminė šiuolaikinės muzikos dalis.

    MOBO apdovanojimai iki šiol laikomi vienu ryškiausių Jungtinės Karalystės kultūrinių projektų, padėjusių keisti muzikos rinkos standartus ir atverti kelią naujoms kartoms. Kanya King mirtis pažymėjo epochos pabaigą, tačiau jos sukurta institucija ir toliau formuoja sceną, kurią ji pati padėjo išauginti.

  • Vėžį aptiks be kolonoskopijos? Ženevos mokslininkų testas išmatose pasiekė 90 proc.

    Vėžį aptiks be kolonoskopijos? Ženevos mokslininkų testas išmatose pasiekė 90 proc.

    Žarnyno mikrobiota, tai yra virškinamajame trakte gyvenančių mikroorganizmų visuma, seniai siejama ne tik su virškinimu, bet ir su imuninės sistemos veikla, uždegimu bei kai kurių ligų rizika. Sergant storosios žarnos vėžiu, daliai pacientų nustatomi būdingi bakterijų sudėties pokyčiai, tačiau ilgą laiką tai buvo sunku pritaikyti diagnostikai dėl didelio mikrobiotos kintamumo.

    2025 metais Ženevos universiteto komanda žurnale „Cell Host & Microbe“ paskelbė tyrimą, kuriame pasiūlė tikslesnį požiūrį: analizuoti ne vien bakterijų rūšis, o jų porūšius. Tai svarbu, nes tos pačios rūšies skirtingi porūšiai gali turėti nevienodą poveikį organizmui ir skirtingai sietis su ligos procesais.

    Remdamiesi porūšių katalogu, mokslininkai mikrobiotos duomenis susiejo su klinikine informacija ir pasitelkė mašininį mokymąsi. Praktinis tikslas buvo sukurti modelį, kuris, ištyręs išmatų mėginį, įvertintų, ar bakterijų „parašas“ panašus į stebimą sergant storosios žarnos vėžiu.

    Skelbiama, kad toks metodas aptiko apie 90 proc. storosios žarnos vėžio atvejų, o tai priartėja prie kolonoskopijos jautrumo, dažnai nurodomo apie 94 proc. Vis dėlto tai nereiškia, kad išmatų testas jau dabar gali pakeisti endoskopinį tyrimą, nes kolonoskopija leidžia apžiūrėti žarnyną, paimti biopsijas ir neretai iškart pašalinti polipus.

    Realistiškesnis scenarijus yra platesnės apimties patikra: pirmiausia atliekamas neinvazinis testas, o tik gavus įtartiną rezultatą žmogus nukreipiamas kolonoskopijai. Toks modelis galėtų sumažinti sveikatos sistemos apkrovą ir paskatinti tikrintis tuos, kurie dėl baimės ar nepatogumo tyrimą atidėlioja.

    Ženevos tyrimas įsilieja į platesnę kryptį, kur mikrobiomas vertinamas kaip kliniškai perspektyvus biomarkeris. 2025 metais žurnale „Nature Medicine“ paskelbtoje didelės apimties analizėje, apėmusioje 3 741 išmatų metagenomą iš 18 kohortų, teigiama, kad vien metagenominiais duomenimis paremti modeliai gali patikimai atskirti sergančiųjų ir sveikųjų mėginius.

    Storosios žarnos vėžys išlieka viena didžiausių onkologijos problemų pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2022 metais užregistruota apie 1,9 mln. naujų atvejų ir daugiau nei 900 000 mirčių, todėl ankstyvas nustatymas yra esminis veiksnys, galintis lemti gydymo sėkmę.

    Gydytojai primena, kad ankstyvos stadijos dažnai nesukelia aiškių simptomų, todėl dėmesio verta nepaaiškinama mažakraujystė, kraujas išmatose, užsitęsę tuštinimosi įpročių pokyčiai, pilvo skausmai, neplanuotas svorio kritimas ir nuolatinis nuovargis. Tokius požymius svarbu įvertinti mediciniškai, o ne nurašyti stresui ar mitybai.

    Mokslininkams dar reikia klinikinių tyrimų, kad būtų aišku, kuriuose ligos etapuose testas veikia geriausiai ir ar jis patikimai aptinka ikivėžinius pakitimus. Jei šie metodai bus patvirtinti, išmatų mėginys ateityje gali tapti informatyvesniu patikros įrankiu ir padėti vėžį nustatyti anksčiau, kai gydymo galimybės yra geriausios.

  • 3 metus kovoja su vėžiu: aktorė Hanna Bieluszko prabilo apie atkrytį ir sistemos spragas

    3 metus kovoja su vėžiu: aktorė Hanna Bieluszko prabilo apie atkrytį ir sistemos spragas

    Balandžio pradžioje paviešinta, kad aktorė Hanna Bieluszko jau kurį laiką kovoja su onkologine liga, o jos gydymui ir reabilitacijai pradėta rinkti parama. Aktorė geriausiai žinoma iš teatro scenos, taip pat yra vaidinusi keliuose televizijos projektuose.

    Iki šiol ji viešai nebuvo detalizavusi diagnozės, tačiau naujausiame interviu atskleidė, kad 2023 metais jai buvo nustatytas storosios žarnos vėžys. Pasak aktorės, pirmieji signalai buvo bendras silpnumas ir prastėjanti savijauta, dėl kurios ji kreipėsi į medikus.

    Po pirminių tyrimų gydytojai nustatė ryškią mažakraujystę, o ieškant jos priežasties buvo atlikta kolonoskopija. Tyrimas, kaip pasakojo Bieluszko, padėjo aptikti pakitimus storojoje žarnoje, kurie vėliau patvirtinti kaip piktybiniai.

    Tuomet buvo atlikta operacija, o po jos, aktorės teigimu, ji kuriam laikui grįžo į įprastą gyvenimą ir darbą. Vis dėlto po maždaug dvejų metų, būnant nuolatinėje gydytojų priežiūroje, ji sužinojo apie ligos atsinaujinimą, dėl kurio vėl prireikė operacijos ir chemoterapijos.

    Interviu metu aktorė kalbėjo ir apie komplikacijas bei patirtus sunkumus, akcentuodama ne pavienes pavardes, o pačios sistemos trūkumus. Ji pasakojo, kad vienu metu skausmai tapo nepakeliami, prireikė skubios pagalbos ir dar vienos operacijos, o situacija atskleidė gydymo tęstinumo spragas.

    „Raitausi iš skausmo, mane išveža greitoji, ir vėl atsiduriu operacinėje. Paaiškėjo, kad viduje buvo komplikacija ir kad ankstesnė operacija nebuvo atlikta taip, kaip turėjo“, – sakė Hanna Bieluszko.

    Aktorė teigė, kad po vienos iš operacijų kurį laiką buvo be sąmonės, o šeimai buvo perduota itin sunki informacija apie ligos išplitimą. Ji taip pat atvirai prabilo apie kasdienius iššūkius, kai sveikimas priklauso ne tik nuo medicininių sprendimų, bet ir nuo to, kaip greitai pavyksta užtikrinti reikalingą priežiūrą.

    Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų Europoje, o rizika didėja su amžiumi. Specialistai pabrėžia, kad liga neretai vystosi tyliai, todėl itin svarbi ankstyva diagnostika ir profilaktiniai patikrinimai, ypač vyresniems nei 50 metų žmonėms ar turintiems šeiminę riziką.

    Dažniausi įspėjamieji simptomai gali būti užsitęsę tuštinimosi pokyčiai, pasikartojantis viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, taip pat nepilno pasituštinimo jausmas. Dėmesį turėtų atkreipti kraujas išmatose, neaiškios kilmės mažakraujystė, pilvo skausmai, pūtimas ir neplanuotas svorio kritimas.

    Gydymo taktika paprastai priklauso nuo ligos stadijos ir naviko išplitimo. Dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, o prireikus skiriama chemoterapija, spindulinė terapija, taip pat vis plačiau naudojamos taikinių terapijos ir imunoterapija, parenkama pagal naviko molekulinius požymius.

    Kai kuriems pacientams prireikia stomos, o sudėtingesniais atvejais gali būti reikalinga specializuota mitybos pagalba, įskaitant parenterinį maitinimą. Bieluszko pasakojo, kad jos atveju buvo nuspręsta formuoti stomą, o mitybos užtikrinimas tapo papildomu kasdieniu išbandymu.

    „Noriu, kad jokia liga nebūtų gėdos priežastis ir kad niekam netektų sveikimo kelio grįsti pažintimis ar bandymais pergudrauti sistemą“, – sakė Hanna Bieluszko.

    Medikai primena, kad užsitęsę virškinamojo trakto simptomai neturėtų būti nurašomi nuovargiui ar stresui, ypač jei kartu nustatoma mažakraujystė. Laiku atlikti tyrimai, įskaitant slapto kraujo testą ir kolonoskopiją, daugeliu atvejų leidžia ligą aptikti anksčiau, kai gydymo rezultatai būna geriausi.

  • Nuo storosios žarnos vėžio diagnozės iki Londono maratono: kodėl jis bėgo net per chemoterapiją

    Nuo storosios žarnos vėžio diagnozės iki Londono maratono: kodėl jis bėgo net per chemoterapiją

    Didžiosios Britanijos gyventojas Andy Spray, gyvenantis Tunbridž Velse netoli Londono, į 2026 metų Londono maratoną pateko ne per įprastą loteriją, į kurią šiemet pretendavo daugiau nei 1 000 000 žmonių. Vietą jis gavo per labdaros organizaciją, kai jau buvo įveikęs vieną sunkiausių savo gyvenimo etapų.

    2024 metais vyrui, turinčiam Krono ligą, planuota operacija iš pradžių atrodė susijusi su abscesu. Gydytojams rekomendavus atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, paaiškėjo kita diagnozė: trečios stadijos storosios žarnos vėžys, netipiškai išplitęs sėdmenų srityje.

    Gydymas ir bėgimas

    Po diagnozės sekė intensyvus gydymo planas: stomos suformavimas, kelių mėnesių chemoterapija ir penkių savaičių radioterapija. Nepaisant šalutinių poveikių, vyras teigia stengęsis išlaikyti judėjimą kaip kasdienę rutiną.

    „Chemoterapiją gaudavau kas dvi savaites. Trečiadienį ją atlikdavo, penktadienį jausdavausi visiškai prastai, bet po kelių dienų tai atlėgdavo ir vėl išeidavau pabėgioti“, – sakė Andy Spray.

    Savo patirtimi jis dalijosi socialiniuose tinkluose, pripažindamas ir sunkesnes dienas, tačiau išlaikydamas optimizmą. Vyro teigimu, žmonių palaikymas internete tik dar labiau priminė, kiek svarbi yra artimųjų parama.

    Sunkiausia operacija ir grįžimas

    Prieš maždaug 11 mėnesių Andy Spray buvo atlikta didelė operacija, kurios metu pašalintos storosios žarnos ir tiesiosios žarnos dalys bei aplinkiniai audiniai, o vėliau atlikta rekonstrukcinė operacija. Pirmosiomis savaitėmis po jos jam buvo sudėtinga net normaliai vaikščioti.

    Vis dėlto per tris ar keturis mėnesius jis vėl apsiavė bėgimo batelius, pradėjo treniruotes ir pasirengė dviem pusmaratoniams bei Londono maratonui. 2026 metais jis finišavo pirmajame savo maratone per 3 valandas 25 minutes.

    Kodėl tai svarbu jaunesniems

    Vyras teigia norėjęs kvestionuoti vis dar gajus stereotipus, kad vėžys neišvengiamai reiškia blogą baigtį. Jo žinutė paprasta: gydymas pažengė į priekį, o ankstyva diagnostika ir aktyvus dalyvavimas sveikimo procese gali turėti didelę reikšmę.

    „Vis dar yra didelė stigma apie vėžį ir mirtį, nes anksčiau tai dažnai buvo mirties nuosprendis. Tačiau taip neturėtų būti“, – sakė Andy Spray.

    Pasak jo, grįžti į gyvenimo ritmą padėjo ne tik fizinis aktyvumas, bet ir ryšys su žmonėmis, patiriančiais panašius išbandymus. Per organizaciją „Trekstock“ jis prisijungė prie bendraamžių bendruomenės, kuri sportuoti skatino net ir tada, kai dalis užsiėmimų vyko nuotoliu.

    Į ką atkreipti dėmesį?

    Kalbėdamas apie storosios žarnos vėžį, Andy Spray ragina nedelsti, jei pasireiškia tokie simptomai kaip kraujas išmatose, pilvo ar dubens skausmas, pakitę tuštinimosi įpročiai. Nors šie požymiai nebūtinai reiškia vėžį, ankstyvas ištyrimas dažnai lemia gydymo sėkmę.

    Vyras pabrėžia, kad sveikimas po didelių operacijų gali užtrukti iki 18 mėnesių, o kelias nebūna tiesus. Tačiau po maratono finišo jis sako jaučiantis, kad yra beveik sugrįžęs į įprastą gyvenimą.

    „Jaučiu, kad iš esmės jau esu beveik ten“, – sakė Andy Spray.

  • Mirė Jamesas Van Der Beekas: „Dawson’s Creek“ žvaigždę socialiniuose tinkluose pagerbė kolegos

    Mirė Jamesas Van Der Beekas: „Dawson’s Creek“ žvaigždę socialiniuose tinkluose pagerbė kolegos

    Mirė aktorius Jamesas Van Der Beekas, išgarsėjęs seriale Dawson’s Creek ir keliuose vėlyvųjų 1990-ųjų bei 2000-ųjų pradžios filmuose. Jo mirtį patvirtino žmona Kimberly, nurodžiusi, kad aktorius paskutines dienas pasitiko oriai ir prašė šeimai suteikti privatumo.

    Skelbiama, kad aktoriui buvo 48-eri. Pasak artimųjų, jis kovojo su storosios žarnos vėžiu, o diagnozę sužinojo 2023 metais, tačiau apie ligą viešai prabilo vėliau.

    Žinutės iš Holivudo

    Žinia apie J. Van Der Beeko mirtį greitai pasklido socialiniuose tinkluose, kur užuojautą ėmė reikšti kolegos ir gerbėjai. Prie įrašų pasirodė komentarai iš aktorių, su kuriais jis dirbo skirtinguose projektuose, o dalis jų akcentavo jo šilumą ir profesionalumą aikštelėje.

    Ypač daug reakcijų sulaukta iš serialo Dawson’s Creek bendruomenės, nes būtent šis serialas daugeliui žiūrovų tapo kartos simboliu. J. Van Der Beeko suvaidintas Dawsonas Leery neretai minimas kaip personažas, padėjęs formuoti jautresnį, emocijų neslepiantį vyriško herojaus tipažą tuometinėje televizijoje.

    „Šiandien labai skaudu. Mano širdis su jūsų šeima“, – rašė viena iš aktoriaus kolegių, reikšdama užuojautą jo žmonai ir vaikams.

    Diagnozė ir viešumas

    Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų pasaulyje, o medikai nuolat pabrėžia ankstyvos patikros svarbą. Daugelyje šalių būtent prevencinės programos ir ankstyva diagnostika laikomos efektyviausiu būdu mažinti mirtingumą, nes laiku nustatyta liga dažniau sėkmingai gydoma.

    Aktoriaus atvejis vėl iškėlė ir viešą diskusiją apie tai, kaip stipriai ilgalaikės ligos gali paveikti šeimos finansus. Artimieji ir draugai po mirties pranešimų inicijavo paramos rinkimą, teigdami, kad gydymas šeimai tapo reikšminga našta.

    Šeima ir palikimas

    J. Van Der Beekas paliko žmoną Kimberly ir šešis vaikus. Artimųjų teigimu, šiuo metu svarbiausia yra ramybė ir galimybė gedėti neviešinant detalių, o platesnė informacija apie aktoriaus paskutinius norus esą bus pateikta vėliau.

    Gerbėjams jis liks kaip vienas ryškiausių savo kartos televizijos veidų, kurio karjera apėmė ne tik populiarius serialus, bet ir kino projektus. Socialiniuose tinkluose gausėjančios žinutės rodo, kad J. Van Der Beeko vaidmenys daugeliui tapo ne tik nostalgijos dalimi, bet ir asmeniškai svarbiu prisiminimu.