CP v2

Tag: Streikai

  • Čilės vario rinka įkaista: užsitęsęs streikas Centinela ir grėsmė sustabdyti Escondida gavybą

    Vario rinka pastarosiomis savaitėmis išgyvena padidėjusios įtampos laikotarpį: Čilėje tęsiasi streikas Centinela kasykloje, o tuo pat metu kyla grėsmė protestams didžiausioje pasaulyje vario kasykloje Escondida. Šios dvi vietos yra svarbios ne tik vietos ekonomikai, bet ir pasaulinei žaliavų rinkai, todėl bet koks gamybos sutrikimas greitai atsispindi kainose ir tiekimo grandinėse.

    Centinela kasykloje, priklausančioje „Antofagasta“, streikas kilo dėl atlyginimų politikos: darbuotojai teigia, kad tose pačiose pareigose dirbančių žmonių atlygis skiriasi, todėl profsąjungos siekia suvienodinimo. Nors vyko derybos su įmonės vadovybe, susitarimo pasiekti nepavyko, o protestas tęsiasi ir jau dabar pradeda veikti kasdienius darbus.

    Darbuotojų atstovai įspėja, kad pasekmės gali pasimatyti artimiausiuose mėnesio gamybos rezultatuose, nes streikuojantys sudaro didelę dalį personalo, dirbančio su gręžimo įranga ir stambia technika. Lėtėjant sprogdinimo darbams, mažėja išgautos uolienos kiekiai, o tai reiškia, kad perdirbimo grandinėje netrukus gali atsirasti žaliavos trūkumas ir gavyba pastebimai kristi.

    Escondida streikas pakeistų rinką

    Didžiausią nerimą investuotojams ir pramonės įmonėms kelia galimas streikas Escondida kasykloje, priklausančioje „BHP“. Tai didžiausias vario gavybos objektas pasaulyje, kurio metinė produkcija viršija 1 000 000 tonų, todėl net trumpalaikis sustojimas būtų juntamas tarptautinėje rinkoje.

    Profsąjungos teigia, kad derybos dėl naujo kolektyvinio susitarimo įstrigo, o vienas iš ginčo taškų esą susijęs su darbuotojų socialinėmis garantijomis ir reikalavimais dėl jautrių asmens duomenų. Jei konfliktas peraugtų į streiką, rinkai tai reikštų didelį smūgį, nes Escondida vaidmuo Čilės vario gamyboje yra itin reikšmingas.

    „Dominuojantis veiksnys, formuojantis vario kainą, greičiausiai yra spekuliacinis ir finansinis“, – teigė vienos investicijų analizės institucijos atstovai.

    Čilė yra viena svarbiausių vario tiekėjų pasaulyje, todėl bet koks sutrikimas šioje šalyje ypač greitai išpučia rizikos priedą kainose. Vario rinka pastaraisiais metais yra jautri ne tik darbo ginčams, bet ir menkesnėms atsargoms: kai pasiūla ir paklausa balansuoja arti ribos, net nedidelis gamybos kritimas tampa kainų šuolio katalizatoriumi.

    Problemos gilėja dėl saugos ir oro

    Be darbo ginčų, Čilės vario sektorius susiduria ir su kitais iššūkiais. Pastaruoju metu pranešta apie nelaimingus atsitikimus kasybos pramonėje, o saugos klausimai vėl atsidūrė dėmesio centre, nes didelėse kasyklose bet kokie incidentai reiškia ir reputacines, ir veiklos rizikas.

    Situaciją apsunkina ir nepalankios oro sąlygos: gausesni krituliai kai kuriose vietovėse trikdo atvirų kasyklų darbus, didina nuošliaužų bei užtvindymų riziką. Kasybai tai svarbu ne mažiau nei streikai, nes prastovos dėl oro dažnai yra sunkiai prognozuojamos, o padariniai infrastruktūrai gali užsitęsti.

    Paradoksalu, bet įtampą darbo santykiuose didina ir aukštesnės vario kainos. Kai metalas brangsta, darbuotojai dažniau siekia didesnės naudos iš įmonių pelno, o bendrovės, ypač spaudžiamos kaštų ir investicinių planų, ne visada linkusios greitai nusileisti, todėl derybos tampa kietesnės.

  • Protestai Briuselyje virto riaušėmis: vandens patrankos, dujos ir pyktis dėl kainų

    Protestai Briuselyje virto riaušėmis: vandens patrankos, dujos ir pyktis dėl kainų

    Penktadienį Briuselyje per plataus masto protestus prieš brangstantį pragyvenimą ir planuojamą biudžeto griežtinimą įvyko susirėmimai tarp policijos ir dalies protestuotojų. Belgijos sostinėje pareigūnai minią vaikiė vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis, o miesto centre kurį laiką tvyrojo chaosas.

    Incidentai kilo šalia profesinių sąjungų organizuotos darbuotojų eitynių dienos, į kurią, policijos teigimu, susirinko apie 30 000 žmonių. Įtampa pastarosiomis dienomis augo ir dėl moksleivių bei studentų protestų, kuriuos, pasak vietos žiniasklaidos ir pareigūnų, iš dalies įkvėpė panašūs judėjimai kaimyninėje Prancūzijoje.

    Policija skelbė, kad prie centrinės Briuselio geležinkelio stoties grupė kaukėtų jaunuolių, daugiausia vilkinčių juodai, mėtė akmenis ir petardas. Pranešta ir apie padegimus, tarp jų – padegtą miesto dviračių bei elektrinių paspirtukų krūvą.

    Susirėmimai vyko po įtemptos savaitės Lježo mieste, kur valdžia buvo apribojusi viešus susibūrimus. Ten per ankstesnius neramumus buvo sulaikyta daugiau nei 200 žmonių, o dalis pareigūnų patyrė sužalojimų.

    Kas kursto socialinę įtampą?

    Profesinės sąjungos Briuselyje siekė sutelkti dešimtis tūkstančių žmonių, kai vyriausybė derasi dėl kitų metų biudžeto ir ieško, kur mažinti išlaidas. Belgija, kaip ir kai kurios kitos euro zonos valstybės, susiduria su didelės viešosios skolos ir deficito problemomis, todėl politinėje darbotvarkėje dominuoja taupymo bei pajamų didinimo priemonės.

    Profesinių sąjungų atstovai pabrėžė, kad riaušininkai su jų akcija nėra susiję, o pagrindinis profesinių sąjungų žygis miesto centre praėjo taikiai. Pasak jų, didžiausią nepasitenkinimą kelia tai, kad didėjančios kasdienės išlaidos aplenkia gyventojų pajamas, o siūlomi sprendimai dažnai pirmiausia paliečia viešąsias paslaugas.

    „Situacija blogėja vis sparčiau, žmonėms jau gana. Kaip mokytojai, taip ir mokiniai mato, kad sąlygos prastėja“, – sakė profesinių sąjungų atstovas Lucas Toussaintas.

    „Dirbu, bet vis tiek neišsiverčiu“, – sakė į Briuselį iš Namuro atvykusi vieniša mama ir socialinė darbuotoja Marie Gobert.

    Ji teigė, kad pabrango mokyklos išlaidos, viešasis transportas ir traukinių bilietai, o neapibrėžtumas dėl būsimų priemonių kelia nerimą. Profesinės sąjungos tuo metu ragina didinti mokesčius daugiausiai uždirbantiems, o ne mažinti finansavimą tokioms sritims kaip sveikatos apsauga ar švietimas.

    Moksleivių protestai ir politinis spaudimas

    Moksleiviai Belgijos prancūzakalbėje bendruomenėje pastaruoju metu rengė demonstracijas prieš švietimo biudžeto apkarpymus. Ši banga sutapo su platesnėmis diskusijomis Europoje, kur aukštesnės palūkanų normos ir lėtesnis ekonomikos augimas verčia vyriausybes ieškoti, kaip subalansuoti viešuosius finansus nepabloginant socialinės padėties.

    Protestų diena tapo dar vienu epizodu virtinėje streikų, nukreiptų prieš vyriausybės planuojamas taupymo priemones. Premjeras Bartas De Weveris su koalicijos partneriais derasi dėl sprendimų paketo, kuriuo siekiama per artimiausius metus sutaupyti apie 10 mlrd. eurų.

    „Jaučiasi socialinė įtampa, visur kaupiasi pyktis. Švietimo sistema ardoma, o kai jauni žmonės nori pasisakyti, jų niekas negirdi“, – sakė Gobert.

  • Baigėsi lengvatos Italijoje: dyzelinas pabrango, vežėjai grasina streiku, spaudžia Vyriausybę

    Baigėsi lengvatos Italijoje: dyzelinas pabrango, vežėjai grasina streiku, spaudžia Vyriausybę

    Italijoje nuo spalio 6 dienos degalai pabrango, pasibaigus laikinosioms mokestinėms lengvatoms, kurios kelis mėnesius švelnino kainų šuolius. Daugiausiai pokytį pajuto dyzelino vairuotojai, o vežėjų sektorius perspėja, kad be sprendimų gali griebtis streiko.

    Kaip nurodo Italijos institucijos, nuo šios savaitės dyzelino akcizas grįžo į įprastą lygį, nes nustojo galioti paskutinė nuolaida. Kartu nebuvo laiku patvirtintas ir vadinamasis kintamo akcizo mechanizmas, kuris turėjo automatiškai amortizuoti kainų svyravimus.

    Kas pasikeitė degalinėse?

    Lengvatoms pasibaigus, dyzelino litras, skaičiuojant vien mokesčių pokytį, vartotojams pabrango apie 0,061 euro. Tai reiškia, kad vien 50 litrų bakas gali kainuoti maždaug 3 eurais daugiau nei prieš lengvatos pabaigą, net jei naftos kaina biržose nesikeistų.

    Italijos Vyriausybė pastaruoju metu kartojo, kad universalios nuolaidos nėra tikslinės, nes didžiausią naudą gauna tie, kurie degalų suvartoja daugiausia. Todėl siekta pereiti prie tikslesnių priemonių mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams ir vežėjams, tačiau politinio sutarimo dėl konkretaus modelio kol kas nėra.

    Vežėjai kalba apie kraštutinį scenarijų

    Logistikos ir kelių transporto įmonės įspėja, kad dyzelino brangimas tiesiogiai didina jų sąnaudas, o dalis sutarčių su klientais neleidžia kainų perkelti iš karto. Sektorius pabrėžia, kad tai gali atsiliepti ir galutinėms prekių kainoms, nes vežimas yra viena svarbiausių tiekimo grandinės grandžių.

    „Kelių transportas išgyvena dramatišką laiką, ir jei jis nesustos protestuodamas, gali sustoti dėl dyzelino kainos“, – sakė asociacijos Assotir prezidentė Anna Vita Manigrasso.

    „Streikas yra paskutinė priemonė, nes tai reiškia šalies sustabdymą. Norėtume to išvengti, bet jei nebus atsakymų, Vyriausybė turės su mumis skaitytis“, – sakė Assotir generalinis sekretorius Claudio Donati.

    Ką daro Vyriausybė ir degalų bendrovės?

    Reaguodami į augantį spaudimą, Italijos ministrai sukvietė didžiausius perdirbimo ir degalų tiekimo rinkos dalyvius aptarti situacijos ir galimybių didinti vietinę gamybą. Tarp pakviestų bendrovių minimos „Eni“, „IP“, „Q8“, „Saras“ ir „Isab“.

    Tuo pat metu rinkoje pasirodė ir komerciniai sprendimai: „Eni“ per savo „Enilive“ tinklą paskelbė laikinus kainų lubų principu paremtus pasiūlymus. Panašias ribojimo ar moduliuojamų nuolaidų iniciatyvas pradėjo taikyti ir „IP“ bei „Q8“, siekdamos sumažinti staigaus pabrangimo efektą vairuotojams.

    Šis kainų šuolis vyksta platesniame Europos energetinio neapibrėžtumo fone, kai naftos ir degalų kainas veikia tiek geopolitinė rizika, tiek sezoniškai augantis energijos poreikis. Dėl to valdžiai vis dažniau tenka rinktis tarp biudžeto drausmės, vartotojų apsaugos ir verslo konkurencingumo.

  • Portugaliją paralyžiavo streikai: uždaromos mokyklos, stringa paslaugos, atšaukiami skrydžiai

    Portugaliją paralyžiavo streikai: uždaromos mokyklos, stringa paslaugos, atšaukiami skrydžiai

    Portugalijoje šią savaitę kilo platus streikų vajus, palietęs tiek viešąjį sektorių, tiek aviaciją. Dėl darbuotojų protestų dalyje šalies užsidarė mokyklos, sulėtėjo įvairių įstaigų darbas, o oro uostuose fiksuojami skrydžių atšaukimai ir vėlavimai.

    Didžiausias poveikis juntamas švietimo sistemoje, kur kai kurios mokyklos negalėjo priimti mokinių dėl darbuotojų trūkumo. Profsąjungos skelbia, kad streikai apima šimtus tūkstančių viešojo administravimo darbuotojų, įskaitant techninius ir administracinius specialistus.

    „Turime uždarytų mokyklų nuo šalies šiaurės iki pietų, taip pat Azorų ir Madeiros salose“, – sakė profsąjungų atstovas Sebastião Santana.

    Streikai gali sutrikdyti ir kitų viešųjų paslaugų teikimą, įskaitant socialinio draudimo padalinių darbą, registrų ir notarų paslaugas, kai kurias teisingumo sistemos grandis bei atliekų surinkimą. Taip pat pranešama, kad dalyje vietovių poveikis gali būti jaučiamas ir sveikatos sektoriuje, ypač ten, kur trūksta aptarnaujančio personalo.

    Reikalauja aiškesnių karjeros taisyklių

    Profsąjungos teigia siekiančios skubių pokyčių darbuotojų karjeros struktūrose ir didesnio aiškumo dėl pareigybių bei atlygio augimo. Pasak jų, dabartinė sistema daliai darbuotojų neužtikrina prognozuojamos karjeros eigos, o tai didina įtampą viešajame sektoriuje.

    Lisabonoje surengta demonstracija, kurios dalyviai žygiavo miesto centre ir rinkosi prie Finansų ministerijos. Tokios akcijos, anot organizatorių, yra spaudimo priemonė, siekiant greitesnių sprendimų derybose su valdžios institucijomis.

    „easyJet“ streikas didina chaosą

    Situaciją apsunkina ir „easyJet“ salono įgulos streikas, suplanuotas kelioms dienoms. Nacionalinė civilinės aviacijos skrydžių personalo profesinė sąjunga SNPVAC skelbia, kad streike dalyvauja didelė dalis darbuotojų, o poveikis jaučiamas Lisabonos, Porto ir Faro oro uostuose.

    Profsąjunga pranešė, kad artimiausiomis dienomis atšaukta 443 skrydžiai, o per visą protesto laikotarpį, jos vertinimu, gali būti neįvykdyta iki 80 proc. skrydžių. Tuo metu „easyJet“ nurodo planuojanti vykdyti apie 55 proc. tvarkaraščio, remdamasi privalomųjų minimalių paslaugų užtikrinimu ir skrydžiais iš kitų Europos bazių.

    „Bendrovė vykdys privalomą minimumą, o kiti neatšaukti skrydžiai, mūsų vertinimu, gali būti vykdomi pažeidžiant taisykles“, – sakė SNPVAC vadovas Ricardo Penarroias.

    Darbuotojai reikalauja stabilesnių darbo grafikų, aiškesnės atlygio progresijos pagal stažą ir sąlygų, dėl kurių derėtasi įmonės susitarime. Profsąjunga taip pat yra numačiusi dar vieną streiko etapą gruodžio 19–23 dienomis, todėl keliautojai raginami iš anksto tikrinti skrydžių statusą ir pasiruošti galimiems pokyčiams.

    Portugalijoje tokie kelių sektorių streikai paprastai turi greitą grandininį efektą, nes viešosios paslaugos, švietimas ir transportas yra glaudžiai susiję. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad rudenį, atsinaujinus deryboms dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų, Europoje dažnėja plataus masto socialiniai ginčai, o didžiausias spaudimas tenka viešajam sektoriui ir aviacijai.

  • Prancūzija pristato 2027 biudžetą: 54 mlrd. eurų karpymai ir rekordinė 119 proc. skola

    Prancūzija pristato 2027 biudžetą: 54 mlrd. eurų karpymai ir rekordinė 119 proc. skola

    Biudžetas pristatomas politinės įtampos fone

    Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį ketina pristatyti 2027 metų valstybės biudžeto projektą, kuriuo siekiama mažinti deficitą ir stabdyti sparčiai augančią skolą. Planas gimsta sudėtingomis sąlygomis, nes parlamente nėra tvirtos valdančiosios daugumos, todėl sprendimams reikės plataus politinio susitarimo.

    Pagal numatytą tvarkaraštį biudžeto įstatymo projektas iki spalio 6 dienos turi būti oficialiai pateiktas Nacionalinei Asamblėjai. Analitikai vertina, kad derybos dėl galutinių formuluočių gali užsitęsti, o tai didintų politinį neapibrėžtumą ir rinkų jautrumą.

    „Gali prasidėti ilgas derinimo procesas tarp vyriausybės, Nacionalinės Asamblėjos ir Senato, trunkantis net iki 2027 metų pirmos pusės, o tai reikštų daugiau neapibrėžtumo“, – sakė BCA Research Europos vyriausiasis strategas Jérémie Peloso.

    54 mlrd. eurų taupymo planas

    Ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu yra nurodęs, kad pagrindinis tikslas – apie 54 mlrd. eurų išlaidų mažinimas. Vyriausybė teigia, kad be taupymo priemonių viešųjų finansų deficitas 2027 metais galėtų priartėti prie 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto, o siekiama jį sumažinti iki 5 proc.

    Tarp jau aptariamų krypčių minimi sprendimai dėl pensijų sistemos sąnaudų, viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymas ir valstybės finansuojamo nedarbingumo išmokų taisyklių keitimas. Taip pat svarstoma riboti pensijų indeksavimą ir mažinti mokesčių lengvatų apimtį kai kurioms gyventojų grupėms.

    „Kitais metais dėl geopolitinio konteksto ir išaugusių palūkanų valstybei reikės rasti papildomus 10 mlrd. eurų“, – sakė Sébastienas Lecornu.

    Rekordinė skola ir augančios palūkanos

    Viešųjų finansų padėtį apsunkina didelė skola: Prancūzijos viešoji skola yra pasiekusi apie 119 proc. bendrojo vidaus produkto. Toks lygis laikomas vienu didžiausių Europos Sąjungoje ir didina spaudimą vyriausybei įrodyti, kad taupymo planas yra realistiškas.

    Rinkų dėmesį traukia ir skolinimosi kaina: Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki 4,94 proc., aukščiausio lygio per kelis dešimtmečius. Augančios palūkanos reiškia, kad net ir nedideli deficito nukrypimai gali greitai padidinti biudžeto išlaidas skolos aptarnavimui.

    „Skolos ir BVP santykis 2027 metais nemažės, tikėtina, kad jis viršys 120 proc.“, – teigė Paryžiaus 1 Pantheon-Sorbonne universiteto ekonomikos profesorius François Facchini.

    Protestai ir kaltinimai taupymu

    Biudžeto kryptis sulaukė aštrios kritikos iš kairiųjų partijų ir profesinių sąjungų, kurios planuojamas priemones vadina taupymu socialinės apsaugos sąskaita. Prieš biudžeto pristatymą profesinės sąjungos yra kvietusios į streikus, ypač akcentuodamos nepasitenkinimą viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymu.

    Socialistų partijos atstovas spaudai Arthur Delaporte planuojamą projektą apibūdino kaip kartų taupymo vaistą, abejojančiu galimybe rasti žadėtą kompromisą. Vyriausybei tai reiškia riziką, kad biudžeto svarstymas taps ne tik finansiniu, bet ir politiniu išbandymu.

    Prancūzija subalansuoto biudžeto nėra turėjusi nuo 1973 metų, o ilgi žemų palūkanų metai anksčiau leido skolą aptarnauti lengviau. Tačiau pasikeitusi pinigų politikos aplinka ir didėjantis investuotojų jautrumas fiskalinei drausmei verčia Paryžių ieškoti sprendimų, kurie būtų įtikinami ir parlamente, ir finansų rinkose.

  • Irane kavinų tinklo vadovas nuteistas 12 metų: už paramą sausio protestams konfiskuotas visas turtas

    Irane kavinų tinklo vadovas nuteistas 12 metų: už paramą sausio protestams konfiskuotas visas turtas

    Irane kavinų tinklo vadovas Sadeghas Saeedinia nuteistas daugiau nei 12 metų laisvės atėmimo bausme, o valstybė konfiskavo visą jo turtą. Nuosprendis paskelbtas po to, kai verslininkas viešai rėmė sausio protestus ir, kaip teigiama, skatino darbuotojus jungtis prie streikų.

    Byloje jam inkriminuotos veikos, kurias Irano teisėsauga dažnai taiko politinio nepaklusnumo atvejais, įskaitant propagandą prieš valstybės saugumą ir veiksmus, esą atliekamus priešiškų grupių naudai. Taip pat pranešta, kad po įkalinimo jis dar dvejus metus negalės dirbti kavinų sektoriuje.

    Valdžios institucijos teigia, kad Saeedinia „Instagram“ platformoje skelbė su protestais susijusį turinį, pritarė raginimams streikuoti, o dalį tinklo veiklos laikinai sustabdė, skatindamas darbuotojus dalyvauti demonstracijose. Teismas jį taip pat įvardijo kaip vieną protestų kurstytojų Kome ir siejo su viešojo bei privataus turto niokojimu.

    Vis dėlto viešai nepateikta nepriklausomai patikrintų įrodymų, kurie aiškiai pagrįstų tiesioginį ryšį tarp jo veiksmų ir konkrečios fizinės žalos. Tokia informacijos stoka yra viena priežasčių, kodėl žmogaus teisių gynėjai panašias bylas dažnai vertina kaip spaudimo priemonę, skirtą atgrasyti nuo viešos paramos protestams.

    Turto konfiskavimas kaip spaudimas

    Ši byla laikoma platesnės kampanijos dalimi, nukreiptos ir į Saeedinia šeimą bei jos valdomą maisto verslą. Dar iki sūnaus nuosprendžio pranešta apie uždarytas kavinėse ir restoranuose veikusias vietas bei užantspauduotus kai kuriuos padalinius.

    Irane turto konfiskavimas jau dešimtmečius taikomas kaip politinės kontrolės instrumentas, tačiau pastaraisiais metais jo mastas, stebėtojų vertinimu, išaugo. Praktikos ištakos siejamos su 1979 metų revoliucijos laikotarpiu, kai buvo konfiskuotas buvusios valdžios elito turtas, o vėliau mechanizmas išplėstas ir į verslininkų, aktyvistų bei religinių mažumų bylas.

    Teisinį pagrindą konfiskacijoms sudaro Irano konstitucijos 49 straipsnis, leidžiantis valstybei per teismus perimti „neteisėtai įgytą“ turtą. Realiame įgyvendinime dalis perimto turto perduodama struktūroms, veikiančioms aukščiausiojo lyderio institucijos įtakos zonoje.

    Protestų fonas ir skaičių skirtumai

    Sausio protestai Irane kilo po ekonominio sukrėtimo ir nacionalinės valiutos nuvertėjimo, o vėliau išplito į daugiau nei 180 miestų. Valdžia skelbia, kad per susirėmimus ir protestų malšinimą žuvo daugiau nei 3 100 žmonių, pabrėždama, jog dalis aukų buvo saugumo pajėgų nariai arba atsitiktiniai praeiviai.

    Tuo metu Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas Irano klausimais yra nurodęs, kad žuvusiųjų skaičius gali siekti mažiausiai 5 000, o žmogaus teisių organizacijos pateikia dar didesnius vertinimus. Skirtingi skaičiai aiškinami ribota prieiga prie patikimų duomenų, informacijos kontrole ir rizika vietos liudytojams.

    Žmogaus teisių pareigūnai ne kartą kritikavo Irano veiksmus, pabrėždami, kad represijos, įskaitant teismus prieš protestų rėmėjus ir turto konfiskavimą, dar labiau didina įtampą visuomenėje. Saeedinia nuosprendis, anot stebėtojų, siunčia aiškią žinutę privačiam verslui: net ir simbolinė parama protestams gali kainuoti laisvę bei visą sukauptą turtą.

  • Požeminis protestas likviduojamoje Wujeko kasykloje: PGG jį vadina nelegaliu streiku

    Likviduojamoje Wujeko anglies kasykloje Katovicuose keliolika kalnakasių surengė požeminį protestą, o valstybinė bendrovė PGG jį įvardijo kaip nelegalų streiką. Įmonė skelbia, kad darbuotojų veiksmai neatitinka streikams taikomų procedūrų, tačiau tikina sieksianti susitarimo su įgula.

    PGG aiškina, kad įtampa kilo po praneštų vadovybės pokyčių ir dalies darbuotojų reikalavimo susijusio su laikinojo kasyklos vadovo gynimu. Protestuotojai kurį laiką atsisakė dirbti ir liko 680 metrų gylyje, vėliau po pokalbių su darbdavio atstovais pasitraukė, tačiau dalis įgulos į protestą grįžo ir kitą dieną.

    Ginčas dėl likvidavimo eigos

    Protestą palaikantis profesinis judėjimas Sierpień 80 tvirtina, kad pagrindinis nesutarimas susijęs su likvidavimo skaidrumu ir darbų organizavimu. Pasak profsąjungos, darbuotojai siekia, kad kasykla būtų likviduojama kiek įmanoma savo pajėgomis, o išorės rangovų įtraukimas būtų ribojamas iki neišvengiamų atvejų.

    PGG savo ruožtu skelbia, kad nuo 2024 metų mažino išorės rangovų apimtis: bendras jų dalyvavimas darbuose esą sumažintas beveik 43 proc., o rangovų įdarbinimas požeminiuose darbuose viršijo 70 proc. mažėjimą. Bendrovė pabrėžia, kad siekia likvidavimą vykdyti kuo pigiau, maksimaliai naudojant savo darbuotojų kompetencijas ir turimus resursus.

    „Streiką vertiname kaip nelegalų, bet vis tiek sieksime susitarimo su įgula ir užtikrinti, kad likvidavimo procesas vyktų mūsų pačių pajėgomis“, – sakė PGG atstovas Grzegorzas Wacławekas.

    Outsourcingas, kaštai ir teisiniai rėmai

    PGG pateikia ir skaičius apie paslaugų pirkimą: teigiama, kad anksčiau rangovai kasmet išdrąsdavo gerokai daugiau kasybos iškasų, o vėlesniais metais apimtys smarkiai sumenko. Bendrovė taip pat nurodo, jog atskiri profsąjungos minimi sutaupymų dydžiai, ypač susiję su požeminių vandenų nuvedimu, neva neatitinka realių duomenų.

    Įmonė akcentuoja, kad dalį sprendimų riboja privalomi teisės aktai, kurie nustato aplinkosaugos ir saugos reikalavimus, todėl ne kiekviena išlaidų eilutė gali būti mažinama administraciniu sprendimu. Tuo pat metu profsąjungos atstovai viešai kelia klausimus, ar planuojamas modelis nepadidins priklausomybės nuo rangovų ir ar darbuotojai turės aiškią informaciją apie tolesnę likvidavimo eigą.

    Vadovybės sprendimai – dar viena konflikto ašis

    PGG pabrėžia, kad sprendimai dėl vadovų skyrimo ar atleidimo priklauso išimtinei bendrovės valdybos kompetencijai. Įmonė tvirtina, jog personalo sprendimai neturėtų tapti spaudimo priemone, o darbo ginčai turi būti sprendžiami nustatyta tvarka.

    Wujeko kasykloje anglies gavyba baigta 2021 metais, o nuo balandžio 1 dienos vyksta formalus likvidavimo procesas. Pagal atnaujintą teisinį reguliavimą kasykla perduota PGG vidiniam kasyklų likvidavimo padaliniui, todėl įmonė pati tiesiogiai atsakinga už proceso organizavimą ir kaštų kontrolę.

  • Star Wars Eclipse likimas: „Quantic Dream“ tikina, kad žaidimas kuriamas nepaisant streikų

    Star Wars Eclipse likimas: „Quantic Dream“ tikina, kad žaidimas kuriamas nepaisant streikų

    Streikai Paryžiuje ir atleidimai

    Praėjus beveik penkeriems metams nuo pirmųjų užuominų apie Star Wars Eclipse, aplink Prancūzijos studiją „Quantic Dream“ vėl kilo nerimas. Paryžiaus biure pastarosiomis savaitėmis vyko ryškūs pokyčiai, susiję su atšauktais projektais ir planuojamais atleidimais.

    Studija pranešė atsitraukianti nuo „Spellcasters Chronicles“ – šalutinio MOBA tipo projekto, kurio vystymas buvo nutrauktas. Tokie sprendimai paprastai reiškia ir komandos mažinimą: viešai minėta, kad darbo gali netekti apie 115 kūrėjų, o tai išprovokavo profesinių sąjungų reakciją.

    Birželio pabaigoje prie pagrindinio „Quantic Dream“ biuro prasidėjo streikas. Protestuojantys darbuotojai reikalavo mažinti atleidimų mastą ir dalį likusių žmonių perkelti į Star Wars Eclipse komandą, kad vėliau nereikėtų kompensuoti trūkstamų pajėgumų viršvalandžiais.

    Ką sako studija apie projektą

    Įtampai augant, „Quantic Dream“ pateikė poziciją žiniasklaidai ir pabrėžė, kad atleidimai, susiję su atšauktu MOBA projektu, neturėtų paveikti Star Wars Eclipse eigos. Studija tikino, kad darbas vyksta pagal planą, o sprendimai dėl kitų projektų nėra tiesiogiai susiję su šiuo „Žvaigždžių karų“ visatos žaidimu.

    „Atšaukto projekto komandos pokyčiai neturi įtakos Star Wars Eclipse vystymo būklei“, – teigė studijos atstovai.

    Tuo pačiu bendrovė pabrėžė, kad šiuo metu daugiausia dėmesio skiria pagalbai išeinantiems darbuotojams ir detalesnių komentarų apie vidinius procesus neteikia. Toks atsargumas būdingas įmonėms, kurios vienu metu sprendžia ir reputacines, ir žmogiškųjų išteklių problemas.

    Kodėl premjera vis dar miglota

    Star Wars Eclipse iki šiol išlieka vienu paslaptingiausių „Žvaigždžių karų“ žaidimų: nuo vienintelio pristatomojo anonso, parodyto 2021 metais per „The Game Awards“, naujų oficialių vaizdo įrašų ar žaidimo eigos fragmentų beveik nebuvo. Dėl to kiekviena žinia apie studijos vidinius sukrėtimus greitai virsta spėlionėmis apie projekto ateitį.

    Anksčiau studijos vadovas Davidas Cage’as yra aiškinęs, kad „Quantic Dream“ nebėra komanda, dirbanti tik ties vienu žaidimu. Toks modelis leidžia diversifikuoti veiklą, tačiau kartu gali sulėtinti didelio masto projektus, ypač kai kiti bandymai, pavyzdžiui, su internetiniais nemokamo žaidimo elementais, neduoda laukto rezultato.

    Žaidimų industrijoje didelių projektų terminus dažnai veikia personalo kaita, restruktūrizacijos ir rinkos spaudimas. Analitikai dar anksčiau svarstė, kad Star Wars Eclipse anksčiausiai galėtų pasirodyti 2027 metais, tačiau be naujų demonstracijų ar aiškesnės komunikacijos realus langas gali slinkti toliau.

    Panašios problemos matomos ir kituose „Žvaigždžių karų“ projektuose: pavyzdžiui, 2021 metais paskelbtas Star Wars: Knights of the Old Republic perdirbinys buvo nukeltas neribotam laikui, o po 2023 metais vykusios „Embracer“ restruktūrizacijos keitėsi ir projekto aplinka. Tai primena, kad net didžiausių franšizių žaidimai nėra apsaugoti nuo industrijos krizių.

  • Bendras streikas Belgijoje: į Briuselį išėjo iki 70 000, protestuoja prieš pensijų ir atlyginimų reformas

    Bendras streikas Belgijoje: į Briuselį išėjo iki 70 000, protestuoja prieš pensijų ir atlyginimų reformas

    Antradienį Belgijoje įvyko bendras streikas, kurį paskelbė trys didžiausios šalies profesinių sąjungų konfederacijos. Briuselio gatvėmis, skirtingais vertinimais, žygiavo apie 40 000–70 000 žmonių, reikalavusių stabdyti, jų teigimu, socialines garantijas silpninančias reformas.

    Pagrindiniai protestuotojų akcentai buvo pensijų reforma, perkamoji galia ir automatinė atlyginimų indeksacija. Profesinės sąjungos tvirtina, kad planuojami pokyčiai daliai darbuotojų blogintų sąlygas ir mažintų užtikrintumą dėl pajamų senatvėje.

    Kas kelia daugiausia įtampos?

    Belgijoje automatinė atlyginimų indeksacija tradiciškai siejama su infliacija ir laikoma viena iš priemonių, padedančių darbuotojams išlaikyti perkamąją galią kainoms kylant. Protesto organizatoriai teigė, kad bet kokie bandymai riboti šį mechanizmą ilgainiui smogtų namų ūkių pajamoms.

    Demonstracija vyko tuo metu, kai visuomenėje auga jautrumas energetikos kainoms ir pragyvenimo išlaidoms. Profesinės sąjungos pabrėžia, kad reformos turi būti derinamos su realiomis kainų tendencijomis, o didžiausia našta neturėtų tekti dirbantiesiems.

    Sutrikęs transportas ir atšaukti skrydžiai

    Streikas palietė viešąjį transportą: daugelyje maršrutų visoje šalyje eismas vyko retesniu grafiku. Keliautojams ir kasdien į darbą vykstantiems žmonėms tai reiškė ilgesnį laukimą ir mažesnį reisų skaičių.

    Ryškiausias poveikis aviacijai fiksuotas Šarlerua oro uoste, kur tą dieną buvo atšaukti visi suplanuoti skrydžiai. Tokia praktika per didesnius streikus Belgijoje įprasta, nes sutrinka antžeminis aptarnavimas ir saugumo patikros grandys.

    Protestai tęsiasi jau pusantrų metų

    Nacionalinė demonstracija tapo dalimi platesnės profesinių sąjungų kampanijos, kuri, jų teigimu, vyksta jau apie pusantrų metų. Ji nukreipta prieš valdančiosios koalicijos kursą, kurį kritikai sieja su socialinių išmokų ir darbo santykių „griežtinimu“.

    Protestų kontekste dažnai minimas ir Belgijos ministro pirmininko Barto De Weverio vadovaujamas kabinetas, dėl kurio reformų krypties visuomenėje kyla aštrios diskusijos. Profesinės sąjungos ragina Vyriausybę grįžti prie derybų ir ieškoti kompromiso.

    Ši demonstracija buvo mažesnė nei kovo 12 dieną vykęs mitingas Briuselyje, kai, skaičiuota, susirinko apie 80 000–100 000 žmonių. Vis dėlto ir dabartinis dalyvių skaičius rodo, kad socialinė įtampa dėl reformų Belgijoje išlieka didelė.

  • Belgijos streikai sustabdo Šarlerua oro uosto darbą: antradienį atšaukiami visi skrydžiai

    Belgijos streikai sustabdo Šarlerua oro uosto darbą: antradienį atšaukiami visi skrydžiai

    Belgijoje planuojami nacionaliniai profsąjungų protestai antradienį paralyžiuos Briuselio Pietų Šarlerua oro uosto darbą: oro uostas paskelbė, kad tą dieną nevyks nei išvykimai, nei atvykimai. Sprendimas grindžiamas numatomu dideliu darbuotojų trūkumu ir su tuo susijusiomis saugos rizikomis.

    Šarlerua oro uostas yra antras pagal užimtumą šalyje ir svarbus tarptautinių, ypač pigių skrydžių, mazgas. Dėl to sutrikimai palies ne tik keliautojus iš Belgijos, bet ir tranzitą planuojančius keleivius iš kaimyninių valstybių.

    Kas skelbiama apie atšaukimus?

    Oro uosto administracija nurodo, kad keleiviai, kurių skrydžiai bus atšaukti, turėtų sulaukti savo oro linijų pranešimų dėl alternatyvų. Dažniausiai tai būna perregistravimas į kitą reisą arba pinigų grąžinimas, priklausomai nuo bilieto taisyklių ir realių galimybių tą dieną pasiūlyti skrydį iš kito oro uosto.

    „Apgailestaujame dėl šio nacionalinio streiko poveikio keleivių kelionių planams ir atsiprašome už nepatogumus“, – teigiama oro uosto pranešime.

    Praktikoje tokiose situacijose keliautojams rekomenduojama nelaukti iki paskutinės minutės ir patiems pasitikrinti skrydžio būseną oro linijų savitarnos sistemoje. Taip pat verta įvertinti, ar maršrutą galima pakeisti išvykstant per kitą regiono oro uostą, tačiau sprendimą paprastai turi patvirtinti vežėjas.

    Protestai palies ir Briuselį

    Sutrikimų tikimasi ne vien Šarlerua oro uoste. Belgijos pagrindinis tarptautinis oro uostas Briuselyje taip pat perspėjo apie galimus veiklos apribojimus, o dalis skrydžių gali būti atšaukta siekiant užtikrinti saugų aptarnavimą ir sumažinti eiles.

    Oro uostų darbo ritmą streikų dienomis lemia ne tik antžeminio aptarnavimo ar saugumo patikros pajėgumai, bet ir bendra grandinė: nuo bagažo tvarkymo iki lėktuvų aptarnavimo perone. Jei sutrinka bent viena grandis, oro uostai dažnai mažina tvarkaraščius iš anksto, kad likę reisai vyktų valdomomis sąlygomis.

    Kodėl rengiami streikai?

    Streiko akcijas rengia kelios didžiosios Belgijos profsąjungos, protestuojančios prieš valdžios siūlomas ekonomines reformas. Tarp keliamų klausimų minimos pensijų sistemos kryptis, darbo sąlygos, atlygio apsauga infliacijos sąlygomis ir platesnės mokestinės politikos pokyčiai.

    Protestai sostinėje numatyti ryte ir turėtų baigtis apie 14 valandą vietos laiku. Tokie masiniai renginiai tradiciškai didina riziką, kad sutriks ne tik aviacijos, bet ir miesto mobilumas bei dalis viešųjų paslaugų.

    Apie galimus pokyčius perspėja ir Briuselio viešojo transporto operatorius STIB/MIVB, valdantis metro, tramvajų ir autobusų tinklą. Bendrovė tikisi užtikrinti bent dalinį susisiekimą, tačiau keleiviams pataria iš anksto planuoti alternatyvas, jei tai įmanoma.