Italijoje nuo spalio 6 dienos degalai pabrango, pasibaigus laikinosioms mokestinėms lengvatoms, kurios kelis mėnesius švelnino kainų šuolius. Daugiausiai pokytį pajuto dyzelino vairuotojai, o vežėjų sektorius perspėja, kad be sprendimų gali griebtis streiko.
Kaip nurodo Italijos institucijos, nuo šios savaitės dyzelino akcizas grįžo į įprastą lygį, nes nustojo galioti paskutinė nuolaida. Kartu nebuvo laiku patvirtintas ir vadinamasis kintamo akcizo mechanizmas, kuris turėjo automatiškai amortizuoti kainų svyravimus.
Kas pasikeitė degalinėse?
Lengvatoms pasibaigus, dyzelino litras, skaičiuojant vien mokesčių pokytį, vartotojams pabrango apie 0,061 euro. Tai reiškia, kad vien 50 litrų bakas gali kainuoti maždaug 3 eurais daugiau nei prieš lengvatos pabaigą, net jei naftos kaina biržose nesikeistų.
Italijos Vyriausybė pastaruoju metu kartojo, kad universalios nuolaidos nėra tikslinės, nes didžiausią naudą gauna tie, kurie degalų suvartoja daugiausia. Todėl siekta pereiti prie tikslesnių priemonių mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams ir vežėjams, tačiau politinio sutarimo dėl konkretaus modelio kol kas nėra.
Vežėjai kalba apie kraštutinį scenarijų
Logistikos ir kelių transporto įmonės įspėja, kad dyzelino brangimas tiesiogiai didina jų sąnaudas, o dalis sutarčių su klientais neleidžia kainų perkelti iš karto. Sektorius pabrėžia, kad tai gali atsiliepti ir galutinėms prekių kainoms, nes vežimas yra viena svarbiausių tiekimo grandinės grandžių.
„Kelių transportas išgyvena dramatišką laiką, ir jei jis nesustos protestuodamas, gali sustoti dėl dyzelino kainos“, – sakė asociacijos Assotir prezidentė Anna Vita Manigrasso.
„Streikas yra paskutinė priemonė, nes tai reiškia šalies sustabdymą. Norėtume to išvengti, bet jei nebus atsakymų, Vyriausybė turės su mumis skaitytis“, – sakė Assotir generalinis sekretorius Claudio Donati.
Ką daro Vyriausybė ir degalų bendrovės?
Reaguodami į augantį spaudimą, Italijos ministrai sukvietė didžiausius perdirbimo ir degalų tiekimo rinkos dalyvius aptarti situacijos ir galimybių didinti vietinę gamybą. Tarp pakviestų bendrovių minimos „Eni“, „IP“, „Q8“, „Saras“ ir „Isab“.
Tuo pat metu rinkoje pasirodė ir komerciniai sprendimai: „Eni“ per savo „Enilive“ tinklą paskelbė laikinus kainų lubų principu paremtus pasiūlymus. Panašias ribojimo ar moduliuojamų nuolaidų iniciatyvas pradėjo taikyti ir „IP“ bei „Q8“, siekdamos sumažinti staigaus pabrangimo efektą vairuotojams.
Šis kainų šuolis vyksta platesniame Europos energetinio neapibrėžtumo fone, kai naftos ir degalų kainas veikia tiek geopolitinė rizika, tiek sezoniškai augantis energijos poreikis. Dėl to valdžiai vis dažniau tenka rinktis tarp biudžeto drausmės, vartotojų apsaugos ir verslo konkurencingumo.
Leave a Reply