Tag: Studijos

  • Marijampolė pritraukia mokytojas: pasirašytos pirmosios sutartys, aiškėja realios paskatos

    Marijampolė pritraukia mokytojas: pasirašytos pirmosios sutartys, aiškėja realios paskatos

    Marijampolėje pasirašytos pirmosios pedagogų pritraukimo programos Rinkis mokytojo kelią. Pradėk Marijampolėje sutartys su būsimomis mokytojomis. Savivaldybė skelbia, kad tai perėjimas nuo idėjos prie praktinio įsipareigojimo, kai prie programos prisijungia konkretūs žmonės.

    Sutartis pasirašė trys būsimos pedagogės, o dar viena mokytoja, šiuo metu dirbanti kitoje savivaldybėje, prie iniciatyvos planuoja prisijungti artimiausiu metu. Pasak organizatorių, tikslas yra ne vienkartinės išmokos, o nuoseklus mokytojų rengimo ir įdarbinimo kelias Marijampolės mokyklose.

    Kas pasirašė sutartis

    Programoje dalyvaujančios būsimos mokytojos Ernesta, Deimantė ir Adrijana teigia pasirinkusios pedagogiką ir Marijampolę kaip vietą, kurioje nori kurti profesinę ateitį. Susitikime taip pat dalyvavo gimnazistės, svarstančios apie mokytojo profesiją, ir kitų sričių specialistės, besidominčios persikvalifikavimu.

    Renginyje dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Alvydas Zdanys, Agentų šeimos paramos fondo įkūrėjas Klemencas Agentas ir fondo atstovai.

    Kaip savivaldybės bando spręsti trūkumą

    Pedagogų trūkumas Lietuvoje fiksuojamas ne vienerius metus, o savivaldybės vis dažniau ieško vietinių sprendimų: nuo tikslinių stipendijų ir paramos studijuojantiems iki apmokamos praktikos, mentorystės ar pagalbos įsidarbinant. Marijampolės atvejis rodo kryptį, kai investuojama į būsimus mokytojus dar studijų metu, tikintis, kad jie grįš dirbti į mokyklas.

    Tokios programos paprastai orientuojasi į didžiausią poreikį turinčius dalykus, ypač tiksliuosius mokslus, gamtos mokslus ir pradinį ugdymą. Praktikoje savivaldybėms svarbu ne tik pritraukti naujus žmones, bet ir užtikrinti, kad jaunas mokytojas turėtų aiškų startą, mažiau biurokratinių kliūčių bei realią pagalbą pirmaisiais darbo metais.

    Ko tikisi programos dalyvės

    Matematikos mokytoja dirbanti studentė Ernesta sako, kad ją labiausiai motyvuoja akimirka, kai mokiniai supranta užduotį ir atsiranda pasitikėjimas savo jėgomis.

    „Gražiausia akimirka būna tada, kai matai vaikų akyse nušvintantį žiburėlį. Kai jie pagaliau supranta, išsiaiškina, atranda atsakymą. Dėl tokių momentų ir norisi būti mokytoja“, – sakė Ernesta.

    Trečiakursė Deimantė teigia, kad po patirčių kituose miestuose būtent Marijampolėje jaučiasi galinti kurti stabilų gyvenimą ir profesinį kelią. Anot jos, sprendimą stiprina bendruomeniškumas ir aiškesnė perspektyva įsidarbinti.

    Adrijana planuoja po kelerių metų dirbti mokykloje ir akcentuoja nuolatinį tobulėjimą bei ryšį su mokiniais kaip svarbiausius profesinius tikslus. Programos organizatoriai pabrėžia, kad pasirašytos sutartys jiems yra pradžia, nuo kurios lengviau planuoti realų mokytojų poreikį ir užpildyti ateityje atsirasiančias laisvas vietas.

  • Nemokama paskaita: ką būtina žinoti prieš renkantis studijas ir karjerą 2026 metais

    Nemokama paskaita: ką būtina žinoti prieš renkantis studijas ir karjerą 2026 metais

    Organizatoriai kviečia į nemokamą paskaitą, skirtą tiems, kurie planuoja studijas ar svarsto karjeros kryptį. Renginys orientuotas į praktinius pasirinkimus: nuo studijų programų vertinimo iki realių darbo rinkos poreikių.

    Paskaitoje žadama aptarti, kaip atpažinti patikimą informaciją apie studijas ir kaip įvertinti, ar pasirinkta sritis turi aiškias įsidarbinimo perspektyvas. Taip pat bus kalbama apie tai, kaip keičiasi profesijos ir kokių įgūdžių darbdaviai dažniausiai tikisi iš pradedančiųjų.

    Pastaraisiais metais vis labiau ryškėja tendencija, kad vien diplomo nepakanka, o svarbi tampa praktinė patirtis, projektiniai darbai ir gebėjimas mokytis visą gyvenimą. Auga ir DI įtaka: daugelis įmonių ieško žmonių, kurie supranta, kaip keičiasi procesai, ir moka dirbti su skaitmeniniais įrankiais.

    Organizatoriai pažymi, kad renginys aktualus tiek abiturientams, tiek studentams, tiek dirbantiems, kurie svarsto persikvalifikavimą. Dalyviams rekomenduojama iš anksto pasiruošti klausimus apie dominančias studijų kryptis, praktikos galimybes ir pirmuosius žingsnius darbo rinkoje.

    Tiksli informacija apie paskaitos laiką, vietą ir registraciją pateikiama renginio organizatorių kanaluose. Prieš vykstant verta pasitikrinti, ar reikalinga išankstinė registracija ir ar bus galimybė dalyvauti nuotoliu.

  • Mažeikiuose startavo Karjeros kryptys 2026: verslo miestelis, studijos ir profesijų bandymai gyvai

    Interaktyvi karjeros diena Mažeikiuose

    Mažeikių muziejuje ir šalia jo įsikūrusiame verslo miestelyje prasidėjo interaktyvi karjeros diena Karjeros kryptys | Mažeikiai 2026. Renginys subūrė moksleivius, tėvus ir mokytojus, taip pat vietos darbdavius bei švietimo įstaigų atstovus.

    Karjeros dienos formatas paremtas praktiniu pažinimu: dalyviai gali ne tik pasiklausyti pranešimų, bet ir vietoje susipažinti su profesijomis bei skirtingais keliais į darbo rinką. Toks modelis pastaraisiais metais vis dažniau taikomas savivaldybėse, siekiant mažinti informacijos spragas renkantis studijas ar profesinį mokymą.

    Verslo miestelis ir studijų pasirinkimai

    Šalia Mažeikių muziejaus veikia verslo miestelis, kuriame Mažeikių rajone veikiančios įmonės pristato savo veiklą, siūlomas pozicijas ir karjeros galimybes. Dalyviai gali tiesiogiai pasikalbėti su darbdaviais, sužinoti, kokių kompetencijų tikimasi ir kokios yra įsidarbinimo bei praktikos galimybės.

    Renginyje taip pat dalyvauja profesinės mokyklos, kolegijos, universitetai ir kitos įstaigos, supažindinančios su studijų kryptimis, priėmimo keliais ir mokymosi sąlygomis. Šalia studijų pasirinkimų pristatomos ir alternatyvos, tokios kaip pameistrystė ar kvalifikacijos įgijimas per profesinį mokymą, kuris kai kuriose srityse leidžia greičiau pasiekti darbo rinką.

    Profesijų pažinimas ir diskusija apie jaunimo grįžimą

    Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos, Lietuvos policijos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai kviečia lankytojus praktiškai susipažinti su tarnybomis ir pasimatuoti profesijas gyvai. Tokie susitikimai padeda geriau suprasti kasdienes pareigas, atrankos principus ir reikalingą pasirengimą.

    Programoje numatytas verslininko ir turinio kūrėjo Marto Tankevičiaus pranešimas, o vėliau vyks panelinė diskusija Ko reikia, kad jaunimas grįžtų į savo miestą? Diskusijoje dėmesys paprastai krypsta į darbo vietų kokybę, atlygio lūkesčius, būsto prieinamumą, studijų ir grįžimo paskatas, taip pat į bendruomenės ir darbdavių vaidmenį kuriant patrauklią aplinką jauniems žmonėms.

    Renginį organizuoja Mažeikių rajono savivaldybė ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Mažeikių filialas. Dienos pabaigoje planuojami apdovanojimai, o renginio eigą galima stebėti ir nuotoliniu būdu organizatorių socialinių tinklų transliacijoje.

  • Mažeikiuose surengta interaktyvi karjeros diena: kokių specialistų rajonui labiausiai reikia?

    Mažeikių muziejuje ir greta jo surengta interaktyvi karjeros diena Karjeros kryptys | Mažeikiai 2026. Renginyje moksleiviams ir jų tėvams pristatytos rajone veikiančios įmonės, studijų kryptys ir praktinės profesijų pažinimo veiklos.

    Renginio dalyvius pasveikino Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Edita Grigaliauskienė. Nuotoliniu būdu į susirinkusiuosius kreipėsi „Robotikos akademijos“ bendraįkūrėjas ir kūrybos vadovas Kristijonas Vasiliauskas, pasidalijęs savo patirtimi.

    Mažeikių muziejaus erdvėse pristatytos įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų programos. Dalyviai galėjo konsultuotis dėl stojimo sąlygų, reikalavimų bei studijų pasirinkimo, o Europe Direct atstovai supažindino su jaunimui skirtomis galimybėmis ir iniciatyvomis.

    Šalia muziejaus veikė verslo miestelis, kuriame Mažeikių rajono įmonės pasakojo apie veiklos sritis, darbuotojų poreikį ir karjeros perspektyvas. Lankytojai turėjo progą tiesiogiai užduoti klausimus apie darbo aplinką, praktiką, įsidarbinimo galimybes bei kompetencijas, kurių šiandien tikimasi iš jaunų specialistų.

    Savo veiklą pristatė ir uniformuotos tarnybos: Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdyba, policija bei Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Renginio organizatoriai akcentavo, kad gyvas profesijų pažinimas padeda jaunimui realistiškiau įvertinti kasdienes pareigas ir atsakomybes.

    Renginyje skambėjo ir jaunimo sėkmės istorijos, o turinio kūrėjas Martas Tankevičius pristatė pranešimą apie šiuolaikines komunikacijos tendencijas ir atsakė į klausimus. Tokios temos vis dažniau tampa karjeros renginių dalimi, nes skaitmeniniai įgūdžiai svarbūs daugeliui profesijų, nepriklausomai nuo sektoriaus.

    Diskusijoje Ko reikia, kad jaunimas grįžtų į Mažeikius? dalyvavo savivaldybės, verslo ir jaunimo atstovai. Aptarta, kokių darbo vietų ir atlygio lūkesčių jauni žmonės tikisi, kokios būsto, laisvalaikio bei bendruomenės paslaugos lemia sprendimą likti ar grįžti, ir kaip rajonas gali stiprinti patrauklumą po studijų.

    Karjeros dienos formatas, sujungiantis studijų pasirinkimą, darbdavių poreikius ir realias profesijų patirtis, organizatorių vertinamas kaip praktiškas būdas mažinti informacijos trūkumą. Tokie renginiai tampa ir proga darbdaviams anksčiau susitikti su potencialiais darbuotojais, o jaunimui geriau suprasti, kokios kompetencijos bus reikalingos artimiausiais metais.

  • Karjeros diena Mažeikiuose rytoj: moksleiviams ir tėvams – studijų kryptys, verslai ir profesijų išbandymai

    Karjeros diena Mažeikių muziejuje

    Gegužės 5 dieną Mažeikių muziejuje vyks interaktyvi karjeros diena „Karjeros kryptys | Mažeikiai 2026“. Renginys skirtas 9–12 klasių mokiniams ir jų tėvams, ieškantiems aiškesnio kelio po mokyklos.

    Organizatoriai žada gyvus susitikimus su studijų ir karjeros ekspertais, o taip pat galimybę vienoje vietoje susipažinti su įvairiomis profesijomis. Tokių renginių tikslas – padėti jaunimui priimti informuotus sprendimus ir sumažinti atsitiktinio studijų pasirinkimo riziką.

    Verslo miestelis ir studijų galimybės

    Šalia muziejaus veiks verslo miestelis, kuriame Mažeikių rajone veikiančios įmonės pristatys savo veiklą ir karjeros galimybes. Moksleiviai galės tiesiogiai paklausti apie reikalavimus, praktikas, pirmąsias darbo pozicijas ir karjeros augimo scenarijus.

    Renginyje dalyvaus ir profesinės mokyklos, kolegijos, universitetai bei kitos įstaigos, pristatančios studijų kryptis. Tikėtina, kad daug dėmesio bus skiriama ir darbo rinkoje augančiai paklausai turinčioms kompetencijoms, tokioms kaip skaitmeniniai įgūdžiai ir technologinis raštingumas.

    „Pasimatuoti“ profesiją gyvai

    Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos, Lietuvos policijos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai kvies gyvai susipažinti su tarnybomis. Tai galimybė pamatyti kasdienio darbo specifiką ir geriau suprasti, kokių savybių bei pasirengimo reikia pasirinktai sričiai.

    Renginio programa numato atidarymą 10.00 valandą, 12.00 valandą suplanuotos Mažeikių rajono jaunimo sėkmės istorijos. 12.30 valandą vyks verslininko ir turinio kūrėjo Marto Tankevičiaus pranešimas, o 13.00 valandą – panelinė diskusija tema Ko reikia, kad jaunimas grįžtų į savo miestą?

    Apdovanojimai numatyti 14.30 valandą. Renginį organizuoja Mažeikių rajono savivaldybė ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Mažeikių filialas.

    Norintieji, negalintys atvykti, renginį galės stebėti organizatorių numatytoje tiesioginėje transliacijoje socialiniuose tinkluose. Tai patogus būdas įsitraukti ir tėvams, kurie sprendimus dėl studijų dažnai priima kartu su vaikais.

  • Kurios studijų kryptys kelia daugiausia gailesčio: tyrimas rodo, ką absolventai rinktųsi kitaip

    Jauniems specialistams įsitvirtinti darbo rinkoje darosi vis sunkiau, todėl vis dažniau girdima ir apie apgailestavimą dėl pasirinktų studijų. Naujausia darbo paieškos platformos ZipRecruiter apklausa rodo, kad dalis absolventų, susidūrę su realybe po diplomo, šiandien rinktųsi kitą kryptį.

    Tyrime dalyvavo 3 000 žmonių: 1 500 2025 metais studijas baigusių absolventų ir dar 1 500 studentų, kurie mokslus baigė šį pavasarį. Apklausos duomenimis, maždaug kas penktas respondentas pripažino besigailintis pasirinktos specialybės.

    Didžiausias nusivylimas fiksuotas socialinių ir humanitarinių mokslų kryptyse, kuriose karjeros kelias dažnai mažiau apibrėžtas, o pradinės pozicijos konkurencingos. Pirmoje vietoje atsidūrė politologija, tarptautiniai santykiai ir viešoji politika: 46,3 proc. šių krypčių absolventų teigė, kad, galėdami atsukti laiką, rinktųsi kitaip.

    Antroje vietoje liko komunikacija, medijų studijos ir ryšiai su visuomene, kur apgailestaujančių dalis siekė 39,2 proc. Toliau rikiuojasi tarpdisciplininės arba bendrosios studijos su 35,0 proc. ir fizinių mokslų kryptys, tokios kaip fizika, chemija ar Žemės mokslai, su 34,1 proc.

    Į dešimtuką taip pat pateko baudžiamasis teisingumas ir teisėsauga, sociologija, antropologija ir socialinis darbas, visuomenės sveikata ir sveikatos administravimas, biologijos mokslai, taip pat anglų kalba, literatūra ar žurnalistika. Šiose kryptyse apgailestaujančių dalis svyravo maždaug nuo 28 iki 31 proc.

    Vienas svarbiausių veiksnių yra pati darbo rinkos dinamika, ypač pradinėse pozicijose. ZipRecruiter skaičiavimu, kovo 1 dieną pradinio lygio darbo skelbimai sudarė 38,6 proc. visų skelbimų, kai prieš dvejus metus jų dalis siekė 43,4 proc.

    Tai reiškia, kad įėjimo į profesiją takas siaurėja, o konkurencija dėl pirmojo darbo didėja. Tokiose sąlygose nusivylimą sustiprina ir lūkesčių neatitikimas: daliai absolventų paaiškėja, kad atlygis jų srityje yra mažesnis, nei jie tikėjosi studijų metu.

    Ryškiausias skirtumas tarp lūkesčių ir realybės fiksuotas visuomenės sveikatos kryptyje, kur atlygis po įsidarbinimo, pasak apklausos, vidutiniškai buvo 43,8 proc. mažesnis nei tikėtasi. Žemės ūkio, aplinkosaugos ir gamtos išteklių kryptyse, taip pat žurnalistikoje, respondentai minėjo maždaug 30 proc. mažesnį atlygį nei buvo įsivaizdavę.

    Tyrimas išskiria slaugos studijas kaip kryptį, kuri dažniau suteikia aiškesnį kelią į darbą. ZipRecruiter duomenimis, beveik trečdalis slaugos absolventų darbą susirado dar iki studijų pabaigos.

    Paklausa šiame sektoriuje siejama su senėjančia visuomene ir nuolatiniu sveikatos priežiūros paslaugų poreikiu. Be to, apklausoje nurodoma, kad slaugą baigę respondentai dažniau teigė gaunantys konkurencingą atlygį, palyginti su kitomis kryptimis.

    ZipRecruiter tyrime minima, kad slaugos absolventų metinio atlygio mediana siekė 70 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Pagal apytikrį perskaičiavimą tai sudaro apie 65 000 eurų per metus.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios apklausos nereikėtų suprasti kaip raginimo vengti tam tikrų studijų krypčių. Tačiau jos primena, jog renkantis specialybę verta įvertinti ne tik pomėgius, bet ir darbo rinkos struktūrą, pradinio lygio pozicijų pasiūlą, atlygio perspektyvas bei galimybes pritaikyti įgytus įgūdžius keliose srityse.

  • Nuo IT iki slaugos: studijos, po kurių atlyginimas iškart siekia apie 2 300 eurų per mėnesį

    Naujausi Lenkijos absolventų darbo rinkos duomenys rodo aiškią tendenciją: geriausiai pirmaisiais metais po studijų uždirba informatikos ir kitų technologinių krypčių absolventai. Kai kuriais atvejais medianinis atlyginimas jau karjeros pradžioje viršija 2 300 eurų per mėnesį, net jei žmogus dar neturi sukauptos patirties.

    Ši analizė paremta Lenkijos absolventų stebėsenos sistema ELA, kuri fiksuoja absolventų pajamas ir situaciją darbo rinkoje. Pagal tokio tipo statistiką dažniausiai pateikiamas medianinis atlyginimas, kuris parodo „tipinį“ rezultatą ir mažiau iškraipomas itin didelių pavienių atlygių.

    Kurios kryptys atsiperka greičiausiai?

    Į sąrašo viršų patenka informatikos programos ir specializacijos, susijusios su duomenų analize, kibernetiniu saugumu, teleinformatika, automatika ir robotika. Aukštą vietą užima ir mikroelektronika, o tarp technologijų krypčių išsiskiria ir slauga, kurios absolventai taip pat patenka tarp geriausiai pradedančiųjų uždirbančių.

    Lenkijos universitetų pateikiamuose duomenyse nurodomi atlyginimai buvo skaičiuojami bruto, todėl realiai į rankas gaunama suma priklauso nuo mokesčių ir darbo sutarties formos. Konvertuojant į eurus, geriausių programų medianos pirmaisiais metais po diplomo siekia maždaug nuo 2 000 iki 4 100 eurų per mėnesį.

    Kodėl teisė ir medicina dažnai nepatenka į viršūnę?

    Nors visuomenėje teisė ir medicina laikomos prestižinėmis ir potencialiai pelningomis kryptimis, tokiose profesijose didesnės pajamos dažniausiai ateina vėliau. Priežastis paprasta: norint pradėti savarankiškai dirbti ir kilti atlyginimui, dažnai būtinos rezidentūros, stažuotės, profesinės praktikos, licencijos ir egzaminai.

    Analogiška logika taikoma ir kitoms reguliuojamoms profesijoms. Pavyzdžiui, architektams ar teisininkams vien diplomo neužtenka: reikalingi papildomi metai praktikos ir formalūs kvalifikacijos reikalavimai, todėl ankstyvas atlyginimo šuolis paprastai būna lėtesnis nei IT sektoriuje.

    „Šiame sąraše vis dar dominuoja kryptys, susijusios su informatika; jame nėra nei ekonomikos, nei teisės, nei medicinos“, – rašoma apžvalgoje, paremtoje ELA sistemos duomenimis.

    Ką šie skaičiai sako apie darbo rinką?

    Tokie rezultatai atspindi struktūrinę paklausą: įmonėms trūksta programuotojų, duomenų analitikų, kibernetinio saugumo specialistų ir inžinierių, o daliai pozicijų užtenka stiprių bazinių įgūdžių. Dėl to darbdaviai dažnai konkuruoja atlygiu net dėl pradedančiųjų, ypač didžiuosiuose miestuose ir tarptautinėse organizacijose.

    Vis dėlto skaičius verta vertinti atsargiai: atlyginimai skiriasi pagal miestą, sektorių, darbo formą ir specializaciją, o medianos neparodo viso paveikslo. Nepaisant to, kryptys, susijusios su programavimu, duomenimis ir inžinerija, jau kelerius metus išlieka tarp greičiausiai finansiškai atsiperkančių pasirinkimų.