CP v2

Tag: Subsidijos

  • „Tesla“ per 5 dienas iššlavė Kalifornijos elektromobilių paramą: kas dar spės pasinaudoti?

    „Tesla“ per 5 dienas iššlavė Kalifornijos elektromobilių paramą: kas dar spės pasinaudoti?

    Kalifornijoje startavusi vienkartinė elektromobilių skatinimo programa „MyFirstEV“ susidūrė su netikėtu efektu: „Tesla“ pirkėjai gamintojui skirtą paramos dalį išnaudojo per maždaug penkias dienas. Tai reiškia, kad dalis norėjusiųjų įsigyti „Tesla“ su papildoma nuolaida paprasčiausiai nespėjo pateikti paraiškų laiku.

    Programai valstija numatė 135 500 000 eurų fondą, o dalyvaujantys automobilių gamintojai įsipareigojo tokia pačia suma prisidėti iš savo lėšų. Taip siekiama sumažinti pradinę elektromobilio kainą pirmą kartą jį įsigyjantiems pirkėjams ir padėti kompensuoti pasikeitusią federalinės paramos aplinką.

    Kaip veikia „MyFirstEV“?

    Pagal programos taisykles pirmą kartą elektromobilį perkantys gyventojai gali gauti iki 3 500 eurų paramą naujam automobiliui arba iki 1 750 eurų naudotam. Pusę šios sumos skiria valstija, o kitą pusę dengia pasirinktas gamintojas, todėl reali nuolaida priklauso nuo to, ar konkretaus gamintojo krepšelyje dar liko lėšų.

    Taip pat taikomi kainų limitai: naujo elektromobilio pirkimo kaina negali viršyti 50 000 eurų, o naudoto – 25 000 eurų. Kai kuriems Kalifornijoje įsikūrusiems gamintojams naujų automobilių kainos ribojimai netaikomi, tačiau „Tesla“ šiai išimčiai nepriskiriama.

    „Tesla“ krepšelis išseko žaibiškai

    Viešai skelbta, kad „Tesla“ pradėjo taikyti šią paramą nuo rugpjūčio 3 dienos, o jau per kelias dienas buvo panaudota didelė dalis gamintojui tenkančių lėšų. Kalifornijos oro išteklių valdyba patvirtino, kad „Tesla“ skirta valstijos finansavimo dalis išseko per maždaug savaitę, o praktikoje didžiausias šuolis įvyko per pirmąsias penkias dienas.

    Tiksli „Tesla“ skirta suma viešai neįvardyta, tačiau, jei valstijos fondas būtų paskirstytas apylygiai maždaug 15 dalyvaujančių gamintojų, vienam jų tektų apie 9 000 000 eurų. Kadangi gamintojai prideda tiek pat, bendra „Tesla“ klientams pasiekiama nuolaidų suma galėjo siekti apie 18 000 000 eurų, tačiau tai yra skaičiavimas pagal bendrą modelį, o ne oficiali „Tesla“ ataskaita.

    Ką daryti pirkėjams: alternatyvos ir terminas

    Nors „Tesla“ dalis šioje programoje jau išnaudota, kitų gamintojų krepšeliuose lėšų dar gali būti. Tarp gamintojų, kurie dar turėjo galiojančias nuolaidas, minimi „Hyundai“, „Genesis“ ir „Lucid“, o dalis kitų prekių ženklų planavo prisijungti vėliau.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo fondai paprastai išsenka greitai, nes bendra suma, tenkanti vienam gamintojui, yra palyginti nedidelė, o pirkėjai linkę sprendimą priimti iškart, kai atsiranda aiški finansinė nauda. Todėl norintys pasinaudoti „MyFirstEV“ logika turėtų kuo greičiau pasitikrinti sąlygas ir konkretaus gamintojo lėšų likutį.

  • Oregonas grąžina elektromobilių kompensacijas: kaip gauti iki 6 800 eurų ir kas nebetinka

    Oregonas grąžina elektromobilių kompensacijas: kaip gauti iki 6 800 eurų ir kas nebetinka

    Programa vėl atidaroma

    Oregono valstija Jungtinėse Valstijose atnaujina populiarią švarių transporto priemonių kompensacijų schemą gyventojams ir verslui. Clean Vehicle Rebate Program paraiškas vėl priims nuo rugpjūčio 25 dienos, o langas bus atviras iki lapkričio 4 dienos.

    Parama taikoma tiek naujiems, tiek naudotiems elektromobiliams ir įkraunamiems hibridams. Tačiau šiemet kompensacijų dydžiai mažesni nei ankstesniais programos etapais.

    Kiek galima atgauti eurais

    Didžiausia galima išmoka siekia 7 500 JAV dolerių, tai yra apie 6 800 eurų. Ši suma numatyta daliai pareiškėjų pagal didesnės paramos kryptį, o konkreti išmoka priklauso nuo transporto priemonės tipo ir pareiškėjo pajamų.

    Naujam automobiliui numatyti du keliai. Standartinė kompensacija taikoma perkant ar lizinguojant reikalavimus atitinkančią transporto priemonę, kurios kaina neviršija 50 000 JAV dolerių, tai yra apie 46 000 eurų.

    Pagal standartinę schemą skiriama 2 000 JAV dolerių, tai yra apie 1 800 eurų, naujam elektromobiliui ir 1 500 JAV dolerių, tai yra apie 1 400 eurų, naujam įkraunamam hibridui. Anksčiau abiem atvejais buvo mokama daugiau, todėl pirkėjams verta tiksliai įsivertinti galutinę naudą.

    Didesnė Charge Ahead kompensacija siejama su namų ūkio pajamomis, kurios turi patekti į nurodytą intervalą. Tokiu atveju naujam elektromobiliui galima gauti 7 500 JAV dolerių, tai yra apie 6 800 eurų, o naujam įkraunamam hibridui 5 000 JAV dolerių, tai yra apie 4 600 eurų.

    Naudotų automobilių pirkėjams skirta Used Charge Ahead kryptis. Už reikalavimus atitinkantį naudotą elektromobilį galima gauti 4 000 JAV dolerių, tai yra apie 3 600 eurų, arba ne daugiau kaip 30 proc. automobilio kainos.

    Naudotam įkraunamam hibridui numatyta 2 500 JAV dolerių kompensacija, tai yra apie 2 300 eurų, tačiau ji negali viršyti automobilio pirkimo kainos, jei ši mažesnė. Lyginant su ankstesniais metais, ir čia matomas mažėjimas.

    Svarbiausios sąlygos ir ribojimai

    Pareiškėjas gali rinktis tik vieną kryptį: arba standartinę, arba Charge Ahead, jų derinti negalima. Asmenims taikomas limitas per visą programos laikotarpį, o verslui nustatytas metinis kompensacijų skaičiaus apribojimas.

    Transporto priemonę reikia įsigyti ar lizinguoti tuo metu, kai programa yra atvira, ir tai turi būti padaryta per sertifikuotą pardavėją arba gamintoją. Pirkimas iš privataus asmens reiškia, kad kompensacija nebebus skiriama.

    Taip pat numatyti techniniai reikalavimai. Automobilis privalo būti techniškai tvarkingas, be gelbėjimo statuso, o anksčiau nurašytos transporto priemonės netinka.

    Elektromobilio nuvažiuojamas atstumas turi siekti bent 75 mylias, tai yra apie 121 kilometrą, o įkraunamas hibridas vien elektra turi įveikti bent 10 mylių, tai yra apie 16 kilometrų. Taip pat reikalaujama, kad transporto priemonė turėtų galiojančią gamintojo garantiją ir pareiškėjas išlaikytų nuosavybę bei registraciją Oregone 24 mėnesius.

    „Nuo 2018 metais startavusios programos jau išduota daugiau nei 42 000 kompensacijų, o bendra sutaupyta suma viršijo 138 milijonus JAV dolerių“, – skelbė Oregono viešosios žiniasklaidos kanalas OPB.

    Programos atnaujinimas vyksta platesnių pokyčių fone, kai įvairios JAV valstijos peržiūri skatinimo priemones, derina jas su biudžetais ir siekia tiksliau nukreipti paramą didžiausią poveikį turinčioms grupėms. Tai reiškia, kad pirkėjams svarbiausia tampa ne tik pažadėta maksimali suma, bet ir tai, ar konkreti transporto priemonė bei sandorio forma atitinka taisykles.

  • Subsidijos ir muitai tampa norma: Europa ieško būdų apginti pramonę nuo Kinijos spaudimo

    Europos pramonės konkurencingumo diskusijoje vis dažniau skamba mintis, kad subsidijos ir muitai tampa nauja įprasta priemone, o ne laikinu atsaku į krizes. Ekspertai pabrėžia, jog didžiausias iššūkis šiandien nėra vien Europos Sąjungos klimato politika, o pasaulinėje rinkoje plintantys stipriai subsidijuoti produktai, ypač iš Kinijos.

    Energetikos analitikas Marcin Dusiło iš organizacijos Forum Energii teigia, kad Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS) pirmiausia turėtų būti laikoma investiciniu signalu. Pasak jo, sistema skatina įmones mažinti emisijas ir priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, tačiau poveikis silpnėja, kai lėšos iš taršos leidimų pardavimo neišnaudojamos modernizacijai.

    Jo vertinimu, problemos prasideda tuomet, kai Europos gamintojai turi konkuruoti su produktais, kurių kaina rinkoje iškreipta valstybės parama ir dempingu. Tokia konkurencija, anot pašnekovo, mažina paskatas investuoti Europoje, net jeigu technologijos emisijoms mažinti jau yra prieinamos daliai sektorių.

    Kinijos strategija ir priklausomybės rizika

    Pastarąjį dešimtmetį Kinija kryptingai stiprino savo pozicijas švarios energetikos technologijų tiekimo grandinėse, nuo saulės modulių iki baterijų komponentų ir dalies kritinių žaliavų perdirbimo. Tai reiškia, kad Europos energetikos transformacija vis labiau remiasi importu, o kartu didėja geopolitinė ir ekonominė rizika.

    „Kinija pasirengusi naudoti eksportą kaip spaudimo įrankį“, – sakė Marcin Dusiło.

    Tokią riziką ypač ryškiai parodė kritinių žaliavų ir retųjų žemių elementų tiekimo ribojimo precedentai, kai valstybės pradeda naudoti prekybą kaip strateginę svertą. Dėl to Europos atsakas vis dažniau siejamas su tiekimo diversifikacija, vietos gamybos skatinimu ir apsaugos priemonėmis nuo dempingo.

    Pašnekovas pabrėžia, kad globalizacija nesibaigė, tačiau persikėlė į realistinių sprendimų etapą. Pagrindinis tikslas, anot jo, yra ne visiška savipakankamybė, o tokia priklausomybių struktūra, kuri neleidžia vienam tiekėjui tapti nepakeičiamu.

    Parama pramonei: ne pinigų dalybos

    Diskusijoje akcentuojama, kad pramonės politika neturėtų virsti vien nuolatine finansine „lašeline“ atskiroms įmonėms. Parama, jei ji taikoma, turėtų būti nukreipta į konkrečių technologinių ar ekonominių barjerų įveikimą, pavyzdžiui, į elektrifikaciją, efektyvesnį energijos vartojimą ar procesų modernizavimą.

    Taip pat pabrėžiama, kad skirtingiems sektoriams reikia skirtingo tempo ir instrumentų. Vienur dekarbonizacijos sprendimai jau komerciškai pasiekiami, kitur technologijos dar brangios arba pramoniniu mastu nepakankamai išvystytos, todėl reguliavimas ir pereinamojo laikotarpio priemonės turėtų atspindėti šiuos skirtumus.

    Pasak M. Dusiło, svarbu, kad vieningoje ES rinkoje nenugalėtų tie, kurie gali sau leisti dosnesnes nacionalines subsidijas, nes tai iškreiptų konkurenciją pačioje Europoje. Todėl vis dažniau kalbama apie bendresnius, horizontalius instrumentus, kuriuose projektai atrenkami konkurencijos būdu, o ne „rankiniu“ politiniu sprendimu.

    Kur Europa dar gali laimėti?

    Europos pramonės ateitis siejama ne tik su muitais ar apsauga nuo dempingo, bet ir su aiškiai pasirenkamomis nišomis, kuriose dar nesusiformavo monopolis. Tarp tokių krypčių minimos stacionarios energijos kaupimo sistemos, viešojo transporto bateriniai sprendimai, naujesnės chemijos baterijų technologijos, taip pat kritinių žaliavų perdirbimas ir antrinis panaudojimas.

    Didelį vaidmenį čia gali atlikti žiedinė ekonomika, nes Europa patiria žaliavų, tokių kaip litis, kobaltas ar manganas, trūkumą. Gebėjimas efektyviau surinkti, perdirbti ir grąžinti šias medžiagas į gamybą leistų mažinti priklausomybę nuo importo ir tuo pačiu kurti aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas.

    Galiausiai pabrėžiama, kad be stabilios teisinės aplinkos ir nuspėjamos paklausos pramonė nesiryš investuoti. Jei valstybės reguliavimas dažnai keičiasi, įmonės sunkiau planuoja gamybos plėtrą ir persiorientavimą į švarias technologijas, todėl prarandamas laikas ir konkurencinis pranašumas.

  • Europos Parlamentas siunčia signalą Kinijai: net menki ribojimai gali sukrėsti Pekiną

    Europos Parlamentas siunčia signalą Kinijai: net menki ribojimai gali sukrėsti Pekiną

    Europos Parlamento narys Enginas Eroglu, vadovaujantis EP delegacijai ryšiams su Kinija, teigia, kad Pekino ekonominis modelis turi rimtų spragų. Jo vertinimu, net nedidelis Kinijos prekių patekimo į ES rinką ribojimas galėtų smarkiai paveikti eksportu grindžiamą šalies augimą.

    Politikas pabrėžė, kad ES, turinti apie 450 mln. vartotojų rinką, turi realų svertą derybose su Pekinu. Pasak jo, Kinijos vidaus vartojimas stringa, todėl eksportas į Europą išlieka kritiškai svarbus daugeliui sektorių.

    „Jeigu Europa nors kiek apribotų patekimą į savo rinką, nukentėtų Kinijos įmonės, ypač kai vidaus vartojimas stagnuoja“, – sakė Enginas Eroglu.

    Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp Briuselio ir Pekino auga, o Europos Komisija signalizuoja, kad vien dialogo gali nepakakti. ES pusė yra numačiusi terminą iki spalio, per kurį tikimasi apčiuopiamų rezultatų siekiant mažinti prekybos disbalansą.

    Europos Komisija yra pranešusi apie ketinimą iki nustatyto termino taikyti vienašales prekybos gynybos priemones, jei importo srautas ir toliau spaustų Europos gamintojus. Praktikoje tai gali reikšti tarifus, kvotas ar papildomas antidempingo priemones konkretiems produktams ir sektoriams.

    Kas keičiasi ES prekybos politikoje

    ES prekybos gynybos priemonės dažniausiai remiasi antidempingo ir antisubsidijų tyrimais, kai nustatoma, kad importas daro žalą vietos pramonei. Pastaruoju metu Briuselis vis dažniau kalba ir apie platesnę riziką: perteklinę gamybą, valstybės subsidijas bei nelygias konkurencijos sąlygas.

    Kontekstas susijęs ir su tuo, kad po JAV 2025 metais įvestų griežtesnių tarifų dalis Kinijos pramonės pertekliaus persiorientavo į Europą. Dėl to didėja spaudimas tokioms šakoms kaip plieno gamyba, automobilių pramonė ir chemijos sektorius.

    Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į Kinijos įmonių struktūrines problemas, įskaitant valstybės remiamas neefektyvias bendroves. OECD yra konstatavusi, kad Kinijos įmonės gauna kelis kartus daugiau subsidijų nei įmonės daugelyje OECD šalių, o tai iškraipo tarptautinę konkurenciją.

    Kodėl Pekinui tai jautru

    Enginas Eroglu akcentuoja socialinės įtampos riziką, jei dėl ribojimų įmonės būtų priverstos mažinti gamybą ir atleisti darbuotojus. Jo teigimu, tai galėtų tapti politiniu išbandymu Kinijos valdžiai, ypač turint omenyje jaunimo nedarbo problemą.

    „Jau dabar matome didelį jaunimo nedarbą, o Kinijos pasitikėjimas savimi ne visada atspindi realią situaciją“, – sakė Enginas Eroglu.

    Lygiagrečiai ES griežtina ir priežiūrą dėl galimai nesąžiningų praktikų, o skundų dėl importo daromos žalos skaičius auga. Pastaruoju metu ES institucijos ėmėsi tyrimų ir žemės ūkio segmente, kas rodo, kad dėmesys nebėra sutelktas tik į tradiciškai jautrius pramonės sektorius.

    Tuo pat metu Briuselis pabrėžia, kad tikslas nėra plataus masto prekybos karas, o taisyklėmis grindžiama prekyba ir konkurencijos sąlygų suvienodinimas. Vis dėlto, jeigu sprendimai nebus rasti iki spalio, didesni ribojimai Kinijos eksportui į ES tampa vis realesniu scenarijumi.

  • EP prekybos vadovas rėžia: Europos Komisijos spalio terminas deryboms su Kinija – nerealu

    EP prekybos vadovas rėžia: Europos Komisijos spalio terminas deryboms su Kinija – nerealu

    Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange suabejojo Europos Komisijos iškeltu tikslu iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų derybose su Kinija. Pasak jo, jei siekiama teisiškai įpareigojančio susitarimo, toks grafikas yra pernelyg optimistinis.

    Komisija derybas su Pekinu pradėjo siekdama sumažinti įtampą ir perbalansuoti prekybos santykius, ES vis labiau nerimaujant dėl didelio prekybos deficito. Europos pramonė teigia patirianti spaudimą dėl pigesnių importuojamų prekių, o tai didina riziką darbo vietoms ir investicijoms.

    „Diskusijos yra gerai, susitarimai yra geriau. Iki spalio realu sutarti dėl bendrų gairių, bet ne dėl pilno teisinio teksto“, – sakė Berndas Lange.

    Subsidijos ir nesąžininga konkurencija

    Lange teigimu, pagrindinis ES prioritetas turėtų būti nesąžiningos konkurencijos ribojimas, kai eksportui į Europą skiriamos subsidijos iškreipia rinką. Tokia praktika, anot jo, leidžia Kinijos gamintojams įgyti pranašumą kainomis ir stumia Europos įmones į gynybinę poziciją.

    „Didelė Kinijos ekonomikos dalis naudojama subsidijoms, kurios suteikia neteisingą pranašumą konkurencijoje“, – sakė Berndas Lange.

    Europos Komisija pastaraisiais metais aktyviau taiko prekybos gynybos priemones, įskaitant antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, kai gauna pramonės skundų dėl importo kainodaros ar valstybės paramos. Dalis sektorių, ypač metalų ir kitų bazinių žaliavų, jau seniai ragina griežtinti atsaką, nes kainų spaudimas tiesiogiai veikia gamybos apimtis.

    ES silpnoji vieta – kritinės žaliavos

    Kartu ES derybinę poziciją silpnina priklausomybė nuo kritinių žaliavų, kurios reikalingos žaliajai energetikai, automobilių pramonei ir gynybai. Europoje vis dažniau akcentuojama, kad problema yra ne vien išteklių radimas, bet ir jų perdirbimo bei rafinavimo pajėgumai, kurie ilgą laiką buvo koncentruojami Azijoje.

    Lange pabrėžė, kad vienas svarbiausių uždavinių būtų sparčiau diversifikuoti tiekimą ir sukurti alternatyvias grandines. Jo vertinimu, tai reikštų ir investicijas į perdirbimą Europoje, ir antrų tiekėjų paiešką tarptautinėse rinkose, kad bet kokie eksporto ribojimai neparalyžiuotų pramonės.

    Kinija pastarosiomis savaitėmis taip pat ne kartą signalizavo, jog gali imtis atsakomųjų priemonių, jei Briuselis pasirinks griežtesnę protekcionistinę kryptį. Dėl to derybos tampa ne tik ekonominiu, bet ir politiniu testu, kuriame ES mėgina suderinti rinkos apsaugą, atvirą prekybą ir strateginį atsparumą.

  • Ispanija pratęsė anticrizines priemones: degalų kompensacijos lieka, startuoja 2027 biudžetas

    Ispanija pratęsė anticrizines priemones: degalų kompensacijos lieka, startuoja 2027 biudžetas

    Ispanijos Ministrų Taryba birželio 29 dieną pritarė naujam ekonominių priemonių paketui, kuriuo pratęsiamos anticrizinės apsaugos priemonės ir kartu oficialiai pradedamas 2027 metų valstybės biudžeto rengimo procesas. Vyriausybė atnaujino makroekonomines prognozes, kurios taps atspirties tašku planuojant pajamas ir išlaidas.

    Ankstesnis paramos paketas turėjo galioti iki birželio 30 dienos, tačiau jis pakeistas nauju dekretu. Sprendimas motyvuojamas išliekančiu energijos rinkų nepastovumu ir geopolitine įtampa, kuri, vyriausybės vertinimu, vis dar kelia rizikų kainoms bei verslo sąnaudoms.

    Ekonomikos, prekybos ir verslo ministras Carlosas Cuerpo pabrėžė, kad dabartinė situacija reikalauja atsargumo.

    „Negalime nuleisti rankų, nes ekonomika vis dar veikia didelio geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Tarp tęsiamų priemonių numatomos 0,20 euro už litrą degalų subsidijos vežėjams, ūkininkams ir gyvulininkystės sektoriui. Taip pat paliekami skatinimo mechanizmai, susiję su elektrifikacija ir atsinaujinančios energetikos plėtra, tačiau konkreti taikymo apimtis turi būti detalizuota po posėdžio sprendimų įgyvendinimo.

    Sprendimų paketas sutapo su naujausiais nacionalinės statistikos duomenimis: metinė infliacija birželio mėnesį siekė 3,2 proc. ir išliko tokiame pačiame lygyje kaip ankstesnius du mėnesius. Vyriausybė teigia, kad nuo pavasario taikomos priemonės prisidėjo prie kainų augimo slopinimo, tačiau rinkos dalyviai ir analitikai dėmesį sutelkia į energijos išteklių kainas, kurios labiausiai priklauso nuo tarptautinės padėties.

    Būstas tampa politiniu prioritetu

    Kartu su anticrizinių priemonių pratęsimu Ispanijos vyriausybė stiprina būsto politikos darbotvarkę, kuri išlieka viena svarbiausių šios kadencijos temų. Vyriausybė siekia mažinti nuomos ir įsigijimo barjerus, ypač didmiesčiuose, kur būsto kainos ir nuomos mokesčiai pastaraisiais metais augo sparčiausiai.

    Įtraukties, socialinės apsaugos ir migracijos ministrė bei vyriausybės atstovė spaudai Elma Saiz nurodė, kad liepą ketinama teikti priemonių paketą, kuriuo siekiama platesnio politinio sutarimo parlamente. Tarp svarstomų krypčių minimas sezoninės nuomos reguliavimas ir mokestinės paskatos nuomotojams, kurie mažintų nuomos kainas.

    Taip pat numatoma didinti pridėtinės vertės mokestį turistiniam apgyvendinimui iki 21 proc., tikintis sumažinti spaudimą nuomos rinkai ir skatinti ilgalaikės nuomos pasiūlą. Priemonės daliai regionų ir savivaldybių gali kelti įgyvendinimo bei kompetencijų klausimų, nes būsto politika Ispanijoje dažnai persidengia tarp centrinės ir regioninės valdžios.

    Šios iniciatyvos papildo 2026–2030 metų valstybinį būsto planą, kuriam numatyta 7 000 000 000 eurų investicijų. Pagal planą 60 proc. finansavimo turėtų užtikrinti valstybė, o 40 proc. – regionų vyriausybės, siekiant plėsti viešojo būsto fondą, spartinti renovaciją ir užtikrinti ilgalaikę viešomis lėšomis statomo socialinio būsto apsaugą.

    Startas 2027 metų biudžetui

    Makroekonominių prielaidų atnaujinimas yra pirmas formalus žingsnis rengiant 2027 metų biudžetą. Toliau numatoma tvirtinti išlaidų lubas ir fiskalinio stabilumo tikslus, o pats biudžeto projektas turėtų pasiekti parlamentą po vasaros.

    Vyriausybė kartoja siekį pateikti naują 2027 metų biudžetą po kelių metų, kai buvo tęsiami ankstesni asignavimai. Vis dėlto galutinis sprendimas priklausys nuo politinės aritmetikos parlamente, nes biudžeto priėmimas reikalauja pakankamos daugumos ir derybų su partneriais.

  • Alytuje startuoliams ir smulkiam verslui – iki 8 000 eurų parama: kas gali pretenduoti?

    Alytaus miesto savivaldybės administracija paskelbė kvietimą teikti paraiškas daliniam projekto, skirto verslo idėjai įgyvendinti, finansavimui. Priemonė orientuota į naujai veiklą pradėjusius smulkaus ir vidutinio verslo subjektus, kurie veiklą vykdo Alytaus mieste.

    Konkurso laimėtojams numatyta kompensavimo būdu skiriama parama iki 8 000 eurų. Finansavimas gali sudaryti iki 80 proc. tinkamų išlaidų, o pridėtinės vertės mokestis nekompensuojamas, jei pareiškėjas yra PVM mokėtojas.

    Kas laikomas tinkamu pareiškėju?

    Pareiškėjas laikomas tinkamu, jei atitinka smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžimą. Taip pat būtina, kad įmonės ar filialo registracijos vieta būtų Alytaus mieste, o fizinio asmens atveju – kad Alytuje būtų deklaruota gyvenamoji vieta.

    Svarbi sąlyga – verslas Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje turi būti plėtojamas ne ilgiau kaip 36 mėnesius. Tai reiškia, kad priemonė pirmiausia skirta ankstyvos stadijos įmonėms ir pradedantiesiems, kuriems dažniausiai sudėtingiausia padengti pradines investicijas.

    Kompensavimo principas ir terminai

    Parama skiriama kompensavimo principu, todėl pareiškėjams aktualu iš anksto įsivertinti pinigų srautus ir tai, kada realiai bus patirtos išlaidos. Savivaldybė nurodo, kad kompensuojamos konkurso vykdymo metais patirtos išlaidos iki lapkričio 1 dienos.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metų birželio 15 dienos 13.00 valandos. Prieš teikiant dokumentus rekomenduojama atidžiai susipažinti su konkurso reikalavimais ir atrankos kriterijais, nes nuo jų priklausys paraiškos vertinimas.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo tvarkos gyventojai ir įmonės gali kreiptis į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Verslo skyrių. Savivaldybė skelbia, kad papildomą informaciją teikia Verslo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Adomavičiūtė.

  • Trakų savivaldybėje darbdaviams pristatytos Užimtumo tarnybos priemonės žmonėms su negalia

    Trakų savivaldybėje darbdaviams pristatytos Užimtumo tarnybos priemonės žmonėms su negalia

    Trakų rajono savivaldybėje gegužės 21 dieną surengtas Užimtumo tarnybos seminaras darbdaviams, skirtas žmonių su negalia įdarbinimui ir darbo vietų pritaikymui. Renginyje aptartos praktinės priemonės, kurios gali padėti greičiau spręsti darbuotojų trūkumo klausimus ir kartu didinti įtrauktį darbo rinkoje.

    Seminare Užimtumo tarnybos Trakų skyriaus atstovai pristatė įdarbinimo su pagalba priemonę, apimančią konsultacijas įsidarbinimo procedūrų metu ir palydimąją pagalbą jau pradėjus dirbti. Akcentuota, kad toks modelis darbdaviams mažina riziką adaptacijos laikotarpiu, o darbuotojui padeda sklandžiau įsilieti į kolektyvą.

    Taip pat išsamiau paaiškinta, kokia finansinė parama gali būti taikoma darbdaviams: subsidijos darbo užmokesčiui ir darbo asistento išlaidoms, kai pagalba darbo vietoje reikalinga nuolat arba tam tikru laikotarpiu. Dalyviams priminta, kad subsidijų sąlygos priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl prieš priimant sprendimus verta pasikonsultuoti dėl tinkamiausio paramos derinio.

    Darbo vietos pritaikymas ir profesinė reabilitacija

    Renginyje aptartos ir darbo vietų pritaikymo subsidijavimo galimybės, kurios gali būti naudojamos techninės pagalbos priemonėms įsigyti ar patalpų pritaikymui bei remontui. Pabrėžta, kad darbdaviams tai leidžia greičiau pašalinti praktines kliūtis, o darbuotojams suteikia saugesnes ir patogesnes darbo sąlygas.

    Darbdaviams pristatytas ir darbo funkcijų pritaikymas, siejamas su profesinės reabilitacijos paslaugomis. Šis sprendimas padeda peržiūrėti užduotis, paskirstyti jas pagal darbuotojo galimybes ir suderinti darbo organizavimą taip, kad rezultatai būtų tvarūs tiek darbuotojui, tiek organizacijai.

    Kas aptarta Trakuose

    Užimtumo tarnybos Trakų skyriaus vadovė Inga Sakalauskaitė atkreipė dėmesį, kad pristatytos priemonės prisideda prie didesnių žmonių su negalia įsidarbinimo galimybių ir aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje. Tuo pačiu tai darbdaviams suteikia daugiau instrumentų, kaip praktiškai spręsti darbo jėgos pritraukimo ir išlaikymo iššūkius.

    Mokymuose dalyvavo 13 dalyvių iš Trakų rajono institucijų ir įstaigų. Savivaldybė pažymėjo, kad tokie seminarai padeda aiškiau suprasti, kokios pagalbos formos egzistuoja ir kaip jas pritaikyti realiose atrankos, įdarbinimo bei darbo organizavimo situacijose.

    Darbdaviams, svarstantiems įdarbinti žmones su negalia, rekomenduota įsivertinti ne tik galimas subsidijas, bet ir darbo vietos pritaikymo poreikius, komandų pasirengimą bei ilgalaikį darbuotojo įvedimo planą. Praktikoje būtent šių elementų derinimas dažniausiai lemia, ar įdarbinimas bus sklandus ir abiem pusėms naudingas.

  • Parama būstui įsigyti sustabdyta: biudžeto lėšos baigėsi, SPIS prašymai nebepriimami

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sustabdė kvietimą teikti prašymus paramai būstui įsigyti, nes baigėsi valstybės biudžeto lėšos, skirtos pažymoms formuoti. Kvietimas sustabdytas gegužės 19 dieną.

    Ministerija nurodo, kad sustabdymas apima prašymus dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito ir subsidijos. Dėl to išoriniame SPIS portale prašymo forma BP-1 tapo neaktyvi, o pareiškėjai nebegali pateikti paraiškų elektroniniu būdu.

    Kas keičiasi pareiškėjams?

    Pasak ministerijos, prašymai, pateikti iki kvietimo sustabdymo momento, savivaldybėse bus suvedami į SPIS, jei jie buvo gauti kitais kanalais nei pats portalas. Tokie prašymai dar bus registruojami ir vertinami pagal nustatytą tvarką.

    Prašymai, pateikti po sustabdymo, SPIS neberegistruojami, o pareiškėjams nurodoma jų nenagrinėjimo priežastis. Tai reiškia, kad naujai pateiktos paraiškos šiuo etapu nebus svarstomos, net jei gyventojas atitinka paramos skyrimo kriterijus.

    Ką darys savivaldybės ir ministerija?

    Ministerija žada įvertinti turimų lėšų poreikį pagal SPIS jau užregistruotus prašymus ir atskiru raštu informuoti savivaldybių administracijas dėl tolesnio prašymų nagrinėjimo. Taip pat savivaldybėms el. paštu bus perduoti sąrašai gyventojų prašymų, kuriems, ministerijos vertinimu, dar pakaks biudžeto lėšų pažymoms suformuoti.

    Praktikoje tai reiškia, kad procesas persikelia į vidinį institucijų derinimą, o pareiškėjams svarbiausia sekti savivaldybės informaciją ir ministerijos pranešimus dėl to, ar bus skelbiamas naujas kvietimas. Kol kas kvietimo atnaujinimo data nepateikiama, o sprendimai priklausys nuo papildomų asignavimų arba kitų biudžeto perskirstymų.

  • Baigėsi biudžeto lėšos: SADM sustabdė prašymų paramai būstui įsigyti teikimą per SPIS

    Baigėsi biudžeto lėšos: SADM sustabdė prašymų paramai būstui įsigyti teikimą per SPIS

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad pasibaigus valstybės biudžeto lėšoms sustabdytas kvietimas teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Kvietimas buvo paskelbtas 2026 metų gegužės 19 dieną, tačiau jo teikimas nutrauktas dar tą pačią dieną.

    Ministerijos teigimu, 2026 metų gegužės 19 dieną 9 valandą 10 minučių SPIS portale tapo neaktyvi prašymo forma BP-1. Dėl to pareiškėjai nebegali pateikti prašymų dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito ir arba subsidijos.

    SADM nurodo, kad sprendimas priimtas įvertinus turimų lėšų likutį ir pagal SPIS jau užregistruotų prašymų poreikį. Šios lėšos naudojamos pažymoms, patvirtinančioms teisę į paramą būstui įsigyti, formuoti ir išduoti.

    Ministerija taip pat informavo, kad dėl tolesnio prašymų nagrinėjimo ir pažymų išdavimo savivaldybių administracijos bus informuotos atskiru raštu. Kol kas pareiškėjams rekomenduojama sekti oficialius pranešimus ir savivaldybių teikiamą informaciją dėl tolimesnių veiksmų.