Tag: Subsidijos

  • Portugalija planuoja iki 15 000 eurų subsidijas pažeidžiamoms šeimoms ir mikroįmonėms elektromobiliams

    Portugalija planuoja iki 15 000 eurų subsidijas pažeidžiamoms šeimoms ir mikroįmonėms elektromobiliams

    Portugalija rengia naują paramos schemą, pagal kurią pažeidžiamos šeimos ir mikroįmonės galėtų gauti subsidijas elektromobiliui įsigyti. Aplinkos ministrė Maria da Graça Carvalho lapkričio pradžioje, per 2027 metų valstybės biudžeto diskusijas, nurodė, kad parama būtų skirta daugiau kaip 20 000 transporto priemonių.

    Planuojama, kad valstybė galėtų kompensuoti iki 80 proc. automobilio vertės, tačiau ne daugiau kaip 15 000 eurų už vieną transporto priemonę. Vis dėlto dalis detalių dar nėra galutinės, nes priemonei dar reikalingas Europos Komisijos pritarimas.

    Ši parama įtraukta į Socialinio klimato planą. Pirmojo etapo biudžetas vertinamas 104,5 mln. eurų – jis būtų skirtas subsidijuoti apie 5 500 elektromobilių įsigijimą mažiausias pajamas gaunančioms šeimoms, o derybose Briuselyje šis skaičius dar galėtų didėti maždaug dar tūkstančiu.

    Portugalijos valdžia teigia, kad tikslas – mažinti energetinį skurdą ir sudaryti prieinamesnes sąlygas tvaresniam judumui, ypač tiems namų ūkiams, kuriuos labiausiai veikia iškastinio kuro kainų augimas. Kartu numatoma remti ir apie 9 000 mikroįmonių.

    Kam būtų skirta parama?

    Pasak valdžios, pagal schemą teoriškai galėtų patekti iki 1,5 mln. namų ūkių. Pirmiausia priemonė orientuota į socialinio elektros tarifo gavėjus – tokių šeimų Portugalijoje yra apie 750 000, o jų paraiškos būtų vertinamos prioritetine tvarka.

    Taip pat paramą galėtų gauti namų ūkiai, kurių pajamos nesiekia 80 proc. nacionalinių medianinių pajamų – tai yra iki 11 572 eurų per metus. Priemonės rengėjai pabrėžia, kad ypač kaimiškose vietovėse automobilis dažnai yra būtinybė dėl ribotų viešojo transporto galimybių.

    Kokio dydžio subsidijos ir kokios sąlygos?

    Galutinis finansavimo intensyvumas dar derinamas – svarstoma 70–90 proc. riba, tačiau Aplinkos ministerija kaip orientyrą įvardija 80 proc. kompensaciją. Parama galėtų būti padidinta 1 000 eurų, jei senas automobilis būtų atiduotas utilizuoti, taip pat numatyta pagalba įsigyjant įkrovimo įrangą.

    Ministrė taip pat yra sakiusi, kad pažeidžiamoms šeimoms PVM neturėtų tekti jų pačių lėšomis – jis būtų padengiamas kitu finansavimu. Tokiu atveju, ministro teigimu, šeimai liktų padengti nedidelę dalį sumos, o papildomų lėšų ji galėtų gauti pardavusi seną automobilį.

    Paramą planuojama taikyti naujiems arba naudotiems (iki penkerių metų amžiaus) elektromobiliams, tačiau su aiškiais kainos „lubomis“: kompensuojami būtų modeliai, kainuojantys iki 37 500 eurų. Numatoma, kad automobilį reikėtų įsigyti iš prekybos atstovo, o ne iš privataus asmens.

    Atsiskaitymą planuojama organizuoti kuponų (voucher) principu – pirkėjui nereikėtų sumokėti visos sumos iš anksto. Taip pat įrašyta taisyklė, kad automobilio, įsigyto su parama, nebūtų galima parduoti mažiausiai trejus metus.

    Atskira schema mikroįmonėms ir elektromobiliai viešajam transportui

    Mikroįmonėms numatomas atskiras paketas: ministrė nurodė, kad 228 mln. eurų būtų skirta maždaug 9 000 mikroįmonių, kurių apyvarta neviršija 2 mln. eurų ir kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų. Šios įmonės galėtų pretenduoti į paramą įsigydamos po vieną ar du elektromobilius.

    Šiuo atveju subsidija, anot planų, galėtų siekti iki 100 proc. (neįskaitant PVM). Tačiau mikroįmonėms būtų keliami papildomi reikalavimai: už kiekvieną įsigytą elektromobilį tektų utilizuoti po vieną seną automobilį, be to, reikėtų įrodyti, kad degalų išlaidos sudaro bent 5 proc. įmonės sąnaudų.

    Elektromobilumo planai apimtų ir viešąjį transportą: numatoma 125,5 mln. eurų bendrafinansavimo programa, skirta įsigyti 700 elektrinių autobusų mažo tankio teritorijoms. Į šį paketą būtų įtraukta ir įkrovimo infrastruktūra bei stotelių įrengimas.

    Kodėl kyla abejonių dėl priemonės efekto?

    Nors priemonė pristatoma kaip socialinė ir aplinkosauginė, ji kelia diskusijų, ar subsidijos privačiam automobiliui iš tiesų yra geriausias kelias tvaresniam judumui. Euronews kalbintas Nova School of Business and Economics (Nova SBE) profesorius António Alvarenga teigė, kad tai gali padėti mažinti taršą, bet kartu gali turėti ir prieštaringų pasekmių.

    Jo vertinimu, dalis žmonių, kurie iki šiol naudojosi viešuoju transportu, dviračiais ar ėjo pėsčiomis, gavę finansinę paskatą gali persėsti į nuosavą automobilį. Tokiu atveju bendras judėjimas taptų mažiau tvarus, net jei pats automobilis būtų elektrinis.

    Kita problema – priklausomybė nuo automobilio ir eismo srautai: subsidija keičia technologiją, tačiau nebūtinai mažina automobilių skaičių keliuose ar spūstis. Profesorius pabrėžia, kad energetinė transformacija neturėtų apsiriboti vien vidaus degimo variklių keitimu į elektrinius.

    Įkrovimo kaštai ir rizika, kad kainas „prisitaikys“ rinka

    Dar vienas iššūkis – elektromobilio naudojimo kasdienybė mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms. Net ir gavus didelę pirkimo subsidiją, ne visi turi garažą ar galimybę įsirengti privatų įkrovimo tašką, todėl tektų remtis viešuoju tinklu.

    António Alvarenga atkreipia dėmesį, kad viešojo įkrovimo sistema gali būti sudėtinga ir ne visada skaidri kainodaros prasme: veikia daug skirtingų operatorių, naudojamos įvairios kortelės ir programėlės. Tai gali tapti finansine ir logistine našta būtent tiems, kuriems parama ir skirta.

    Jis taip pat įspėja apie riziką, kad dalį subsidijos „sugers“ rinka – prekybininkai gali koreguoti kainas pagal valstybės skiriamą sumą. Tokiu atveju reali nauda pirkėjams sumažėtų, todėl svarbus būtų kontrolės ir stebėsenos mechanizmas.

    Kinijoje pagaminti modeliai ir ES pramonės politika

    Atskira diskusija kyla dėl to, kokios kilmės elektromobiliai realiai atitiks paramos kriterijus. Pasak profesoriaus, pagal paskelbtas gaires dalis modelių, kurie patenka į schemą, yra pagaminti Kinijoje – tai kelia klausimų, kaip tokia parama dera su Europos pramonės politikos tikslais.

    Jis primena, kad Prancūzija nuo 2024 metų sausio pasirinko kitokį modelį ir taikydama aplinkos kriterijus iš subsidijų sistemos eliminavo Kinijoje pagamintus elektromobilius. Portugalijos atveju galutinės taisyklės dar derinamos, todėl, kiek ir kokie modeliai galės pretenduoti į paramą, paaiškės vėliau.

  • Kalifornija vilioja 3 500 eurų nuolaida, bet tikroji bėda kita: skaičiai atskleidė spragą

    Kalifornija vilioja 3 500 eurų nuolaida, bet tikroji bėda kita: skaičiai atskleidė spragą

    Kalifornija skelbia, kad vienkartinė nuolaida elektromobiliui padeda pritraukti pirkėjus, tačiau didžiausias klausimas išlieka kasdienis įkrovimas. Valstija pabrėžia, kad be patikimos ir patogios infrastruktūros net ir dosnios paskatos nepadės užtikrinti ilgalaikio perėjimo prie elektrinio transporto.

    Pagal programą „MyFirstEV“ nuo 2026 metų rugpjūčio mėnesio iki šiol beveik 12 000 pirmą kartą elektromobilį įsigijusių gyventojų pasinaudojo iki 3 500 eurų nuolaida naujam tinkamam modeliui. Naudotam įkraunamam automobiliui taikoma mažesnė, iki 1 750 eurų, nuolaida, jei jis perkamas per gamintojų sertifikuotų naudotų automobilių programas.

    Valstija šiai schemai skyrė apie 129 000 000 eurų, o gamintojai įsipareigojo prisidėti tokia pat suma, todėl bendra priemonių „pagalvė“ viršija 258 000 000 eurų. Vis dėlto praktika rodo, kad atskiroms markėms skirtos kvotos gali būti išsemiamos labai greitai, todėl pirkėjams svarbus ir laikas, ir aiškios taisyklės.

    Įkrovimo tinklas atsilieka

    Kalifornijos energetikos komisija prognozuoja, kad 2030 metais valstijai reikės apie 478 000 viešų įkrovimo jungčių, kad būtų galima aptarnauti maždaug 6 800 000 elektromobilių parką. Skaičiavimuose įvertinti didėjantys nuvažiuojami atstumai, baterijų talpos, spartaus įkrovimo plėtra ir įkrovimas namuose.

    2026 metų birželio 30 dieną Kalifornijoje buvo 224 438 viešos ir ribotos prieigos įkrovimo jungtys, tai sudaro apie 47 proc. prognozuojamo 2030 metų poreikio. Iš jų apie 23 000 buvo sparčiojo įkrovimo, tačiau statistika neapima maždaug 1 200 000 namų įkroviklių.

    Ribotos prieigos įkrovikliai paprastai skirti konkrečiai grupei, pavyzdžiui, daugiabučio gyventojams ar darbuotojams biuro aikštelėje, todėl jie ne visada padeda keliaujantiems ar neturintiems galimybės krauti namuose. Dėl to valstija vis daugiau dėmesio skiria įkrovimui šalia namų, ypač tankiai apgyvendintose teritorijose.

    Kodėl vien nuolaidos neužtenka

    Kalifornija išlieka viena pažangiausių JAV rinkų: trečiąjį ketvirtį grynieji elektromobiliai sudarė apie 16,3 proc. naujų automobilių pardavimų, o įskaičiuojant įkraunamus hibridus ir vandenilinius modelius dalis siekė apie 19,1 proc. Tačiau augimas kelia ir infrastruktūros spaudimą, ypač didmiesčiuose bei regionuose, kur žmonės neturi privačių garažų.

    „Automobilį perkate vieną kartą, o krauti jį reikia nuolat, todėl patogumas kasdienybėje tampa svarbesnis už vienkartinę nuolaidą“, – teigiama Kalifornijos institucijų akcentuojamoje žinutėje.

    Valstija taip pat finansuoja spartaus įkrovimo plėtrą: paskatos viešiems greitojo įkrovimo projektams siekia bent apie 25 800 000 eurų, o parama gali padengti iki 100 proc. tinkamų išlaidų, nustatant aiškią „lubų“ sumą vienai jungčiai. Politika vis dažniau orientuojama į tai, kad įkrovimas būtų pasiekiamas ten, kur automobiliai stovi ilgai, o ne reikalautų atskiros kelionės vien tam, kad vairuotojas lauktų prie stotelės.

    Ateities kryptis: ne tik įkrovimas

    Elektromobilių įkrovimo tinklo plėtra vis labiau siejama ir su elektros sistemos lankstumu, kai automobilis tampa ne tik vartotoju, bet ir potencialiu energijos šaltiniu. Europoje sparčiau plintant dvikrypčio įkrovimo sprendimams, valstijos ir reguliuotojai ieško modelių, kaip vairuotojai galėtų prisidėti prie tinklo stabilumo ir dalį kaštų susigrąžinti.

    Kalifornijos atvejis rodo bendrą tendenciją: kainos paskatos padeda pradėti, bet masinę elektrifikaciją lemia infrastruktūra, patikimumas ir įkrovimo patogumas kasdienėje rutinoje. Kuo rečiau įkrovimas tampa atskira, laiką ryjančia užduotimi, tuo labiau elektromobilis tampa įprastu pasirinkimu.

  • Elektromobilių subsidijos Lenkijoje: programai NaszEauto pridėta apie 19 mln. eurų, paraiškos dar vertinamos

    Biudžetas padidintas po didelio susidomėjimo

    Lenkijoje elektromobilių pirkimo subsidijų programos NaszEauto biudžetas padidintas daugiau nei 82 mln. zlotų, tai yra maždaug 19 mln. eurų. Apie sprendimą pranešė Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondas, kuris administruoja programą ir išmokas finansuoja iš KPO lėšų.

    Papildomos lėšos skirtos tam, kad būtų galima paremti pareiškėjus, kurie paraiškas pateikė vadinamuoju sąlyginiu režimu. Tai reiškia, kad sprendimai dėl paramos šiai grupei priklauso nuo paraiškų vertinimo rezultatų ir galutinio finansavimo patvirtinimo.

    „Programos NaszEauto biudžeto didinimas yra atsakas į labai didelį lenkų susidomėjimą nulinės taršos transportu“, – sakė Narodowy Fundusz Ochrony Środowiska i Gospodarki Wodnej atstovas Pawełas Augustynas.

    Paraiškos buvo priimamos sąlyginai

    Fondas nurodo, kad pirminis programos biudžetas siekė 1,18 mlrd. zlotų, arba apie 272 mln. eurų, ir buvo išnaudotas 2026 metų sausio 27 dieną. Nuo tos dienos iki kvietimo pabaigos 2026 metų balandžio 30 dieną paraiškos buvo priimamos sąlyginiu būdu.

    Šiai pareiškėjų grupei paramos sutarčių pasirašymas ir lėšų išmokėjimas buvo susietas su papildomų pinigų atsiradimu. Būtent dėl to Klimato ir aplinkos ministerija kartu su fondu nusprendė biudžetą padidinti iki daugiau nei 1,26 mlrd. zlotų, arba maždaug 291 mln. eurų.

    Kiek paraiškų ir sutarčių jau pasirašyta

    Pagal fondo pateikiamus duomenis, programoje NaszEauto buvo pateikta apie 40 000 paraiškų dėl finansavimo. Jų vertinimo procesas artėja prie pabaigos, o iki šiol pasirašyta daugiau nei 37 000 paramos sutarčių.

    Pareiškėjai informaciją apie paraiškos būklę ir galimus dokumentų patikslinimus gauna per paraiškų teikimo sistemą bei el. paštu, nurodytu dokumentuose. Institucijos pabrėžia, kad galutiniai sprendimai priklauso nuo vertinimo rezultatų ir biudžeto ribų.

    Elektromobilių subsidijų paklausa Lenkijoje išlieka aukšta, o programos biudžeto korekcija rodo, kad dalis finansavimo planų buvo peržiūrėta siekiant nepalikti paraiškų be atsakymo. Artimiausiu metu rinkos dalyviai daugiausia dėmesio skirs tam, kaip greitai bus užbaigtas vertinimas ir kada realiai pasieks išmokos.

  • Lenkija peržiūri anglies kasybos uždarymo paramą: biudžete numatyti 6 mlrd., bet prašo dar 4 mlrd.

    Lenkijos Energetikos ministerija pranešė šiuo metu neplanuojanti iš esmės keisti subsidijų mechanizmo, skirto anglies kasybos pajėgumų mažinimui. Ministerija tai nurodė atsakydama į parlamentinį paklausimą dėl paramos masto ir galimų papildomų lėšų.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad vyksta analizės, kuriomis tikrinamas iki šiol patvirtintų prielaidų veiksmingumas ir efektyvumas. Nuo jų rezultatų gali priklausyti, ar bus koreguojama metodika ir planuojami paramos dydžiai.

    „Šiame etape neplanuojame esminių pakeitimų, tačiau atliekame analizę, kuri gali tapti pagrindu korekcijoms, jei jos bus būtinos veiksmingam mechanizmo įgyvendinimui“, – teigė Energetikos ministerija.

    Ministerija taip pat nurodė, kad nuo 2026 metų sausio įsigaliojusi įstatymo dėl akmens anglies kasybos sektoriaus veikimo pataisa privertė iš naujo peržiūrėti transformacijos proceso prielaidas. Pokyčiai susiję su naujomis įmonių galimybėmis savarankiškai organizuoti kasyklų likvidavimą bei išmokėti socialines išmokas darbuotojams, nusprendusiems pasitraukti iš sektoriaus.

    Tokie pakeitimai reiškia, kad būtina atnaujinti Europos Komisijai teikiamą notifikavimo prašymą, ypač iš naujo perskaičiuojant transformacijai reikalingas lėšas. Notifikavimas ES lygmeniu yra kritinis, nes be teigiamo Europos Komisijos sprendimo valstybės pagalbos priemonės gali būti laikomos nesuderinamomis su vidaus rinka.

    Finansavimo klausimas tampa vis aktualesnis rengiant 2027 metų biudžetą. Pagal projekto nuostatas anglies kasybos bendrovėms numatyta apie 6 mlrd. eurų, tačiau ministerijos papildomai kreipėsi į finansų ministrą dėl dar maždaug 4 mlrd. eurų valstybės obligacijomis.

    Šis prašymas susietas su naujos paramos sistemos įgyvendinimu ir sąnaudomis, kurios atsiranda mažinant gamybinius pajėgumus, uždarant kasyklas bei finansuojant socialines garantijas. Energetikos ministerija pabrėžia, kad Lenkija siekia užsitikrinti Europos Komisijos pritarimą, kad transformacijos veiksmai galėtų vykti pagal planą ir išvengiant teisinės rizikos dėl neteisėtos valstybės pagalbos.

  • „Tesla“ per 5 dienas iššlavė Kalifornijos elektromobilių paramą: kas dar spės pasinaudoti?

    „Tesla“ per 5 dienas iššlavė Kalifornijos elektromobilių paramą: kas dar spės pasinaudoti?

    Kalifornijoje startavusi vienkartinė elektromobilių skatinimo programa „MyFirstEV“ susidūrė su netikėtu efektu: „Tesla“ pirkėjai gamintojui skirtą paramos dalį išnaudojo per maždaug penkias dienas. Tai reiškia, kad dalis norėjusiųjų įsigyti „Tesla“ su papildoma nuolaida paprasčiausiai nespėjo pateikti paraiškų laiku.

    Programai valstija numatė 135 500 000 eurų fondą, o dalyvaujantys automobilių gamintojai įsipareigojo tokia pačia suma prisidėti iš savo lėšų. Taip siekiama sumažinti pradinę elektromobilio kainą pirmą kartą jį įsigyjantiems pirkėjams ir padėti kompensuoti pasikeitusią federalinės paramos aplinką.

    Kaip veikia „MyFirstEV“?

    Pagal programos taisykles pirmą kartą elektromobilį perkantys gyventojai gali gauti iki 3 500 eurų paramą naujam automobiliui arba iki 1 750 eurų naudotam. Pusę šios sumos skiria valstija, o kitą pusę dengia pasirinktas gamintojas, todėl reali nuolaida priklauso nuo to, ar konkretaus gamintojo krepšelyje dar liko lėšų.

    Taip pat taikomi kainų limitai: naujo elektromobilio pirkimo kaina negali viršyti 50 000 eurų, o naudoto – 25 000 eurų. Kai kuriems Kalifornijoje įsikūrusiems gamintojams naujų automobilių kainos ribojimai netaikomi, tačiau „Tesla“ šiai išimčiai nepriskiriama.

    „Tesla“ krepšelis išseko žaibiškai

    Viešai skelbta, kad „Tesla“ pradėjo taikyti šią paramą nuo rugpjūčio 3 dienos, o jau per kelias dienas buvo panaudota didelė dalis gamintojui tenkančių lėšų. Kalifornijos oro išteklių valdyba patvirtino, kad „Tesla“ skirta valstijos finansavimo dalis išseko per maždaug savaitę, o praktikoje didžiausias šuolis įvyko per pirmąsias penkias dienas.

    Tiksli „Tesla“ skirta suma viešai neįvardyta, tačiau, jei valstijos fondas būtų paskirstytas apylygiai maždaug 15 dalyvaujančių gamintojų, vienam jų tektų apie 9 000 000 eurų. Kadangi gamintojai prideda tiek pat, bendra „Tesla“ klientams pasiekiama nuolaidų suma galėjo siekti apie 18 000 000 eurų, tačiau tai yra skaičiavimas pagal bendrą modelį, o ne oficiali „Tesla“ ataskaita.

    Ką daryti pirkėjams: alternatyvos ir terminas

    Nors „Tesla“ dalis šioje programoje jau išnaudota, kitų gamintojų krepšeliuose lėšų dar gali būti. Tarp gamintojų, kurie dar turėjo galiojančias nuolaidas, minimi „Hyundai“, „Genesis“ ir „Lucid“, o dalis kitų prekių ženklų planavo prisijungti vėliau.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo fondai paprastai išsenka greitai, nes bendra suma, tenkanti vienam gamintojui, yra palyginti nedidelė, o pirkėjai linkę sprendimą priimti iškart, kai atsiranda aiški finansinė nauda. Todėl norintys pasinaudoti „MyFirstEV“ logika turėtų kuo greičiau pasitikrinti sąlygas ir konkretaus gamintojo lėšų likutį.

  • Oregonas grąžina elektromobilių kompensacijas: kaip gauti iki 6 800 eurų ir kas nebetinka

    Oregonas grąžina elektromobilių kompensacijas: kaip gauti iki 6 800 eurų ir kas nebetinka

    Programa vėl atidaroma

    Oregono valstija Jungtinėse Valstijose atnaujina populiarią švarių transporto priemonių kompensacijų schemą gyventojams ir verslui. Clean Vehicle Rebate Program paraiškas vėl priims nuo rugpjūčio 25 dienos, o langas bus atviras iki lapkričio 4 dienos.

    Parama taikoma tiek naujiems, tiek naudotiems elektromobiliams ir įkraunamiems hibridams. Tačiau šiemet kompensacijų dydžiai mažesni nei ankstesniais programos etapais.

    Kiek galima atgauti eurais

    Didžiausia galima išmoka siekia 7 500 JAV dolerių, tai yra apie 6 800 eurų. Ši suma numatyta daliai pareiškėjų pagal didesnės paramos kryptį, o konkreti išmoka priklauso nuo transporto priemonės tipo ir pareiškėjo pajamų.

    Naujam automobiliui numatyti du keliai. Standartinė kompensacija taikoma perkant ar lizinguojant reikalavimus atitinkančią transporto priemonę, kurios kaina neviršija 50 000 JAV dolerių, tai yra apie 46 000 eurų.

    Pagal standartinę schemą skiriama 2 000 JAV dolerių, tai yra apie 1 800 eurų, naujam elektromobiliui ir 1 500 JAV dolerių, tai yra apie 1 400 eurų, naujam įkraunamam hibridui. Anksčiau abiem atvejais buvo mokama daugiau, todėl pirkėjams verta tiksliai įsivertinti galutinę naudą.

    Didesnė Charge Ahead kompensacija siejama su namų ūkio pajamomis, kurios turi patekti į nurodytą intervalą. Tokiu atveju naujam elektromobiliui galima gauti 7 500 JAV dolerių, tai yra apie 6 800 eurų, o naujam įkraunamam hibridui 5 000 JAV dolerių, tai yra apie 4 600 eurų.

    Naudotų automobilių pirkėjams skirta Used Charge Ahead kryptis. Už reikalavimus atitinkantį naudotą elektromobilį galima gauti 4 000 JAV dolerių, tai yra apie 3 600 eurų, arba ne daugiau kaip 30 proc. automobilio kainos.

    Naudotam įkraunamam hibridui numatyta 2 500 JAV dolerių kompensacija, tai yra apie 2 300 eurų, tačiau ji negali viršyti automobilio pirkimo kainos, jei ši mažesnė. Lyginant su ankstesniais metais, ir čia matomas mažėjimas.

    Svarbiausios sąlygos ir ribojimai

    Pareiškėjas gali rinktis tik vieną kryptį: arba standartinę, arba Charge Ahead, jų derinti negalima. Asmenims taikomas limitas per visą programos laikotarpį, o verslui nustatytas metinis kompensacijų skaičiaus apribojimas.

    Transporto priemonę reikia įsigyti ar lizinguoti tuo metu, kai programa yra atvira, ir tai turi būti padaryta per sertifikuotą pardavėją arba gamintoją. Pirkimas iš privataus asmens reiškia, kad kompensacija nebebus skiriama.

    Taip pat numatyti techniniai reikalavimai. Automobilis privalo būti techniškai tvarkingas, be gelbėjimo statuso, o anksčiau nurašytos transporto priemonės netinka.

    Elektromobilio nuvažiuojamas atstumas turi siekti bent 75 mylias, tai yra apie 121 kilometrą, o įkraunamas hibridas vien elektra turi įveikti bent 10 mylių, tai yra apie 16 kilometrų. Taip pat reikalaujama, kad transporto priemonė turėtų galiojančią gamintojo garantiją ir pareiškėjas išlaikytų nuosavybę bei registraciją Oregone 24 mėnesius.

    „Nuo 2018 metais startavusios programos jau išduota daugiau nei 42 000 kompensacijų, o bendra sutaupyta suma viršijo 138 milijonus JAV dolerių“, – skelbė Oregono viešosios žiniasklaidos kanalas OPB.

    Programos atnaujinimas vyksta platesnių pokyčių fone, kai įvairios JAV valstijos peržiūri skatinimo priemones, derina jas su biudžetais ir siekia tiksliau nukreipti paramą didžiausią poveikį turinčioms grupėms. Tai reiškia, kad pirkėjams svarbiausia tampa ne tik pažadėta maksimali suma, bet ir tai, ar konkreti transporto priemonė bei sandorio forma atitinka taisykles.

  • Subsidijos ir muitai tampa norma: Europa ieško būdų apginti pramonę nuo Kinijos spaudimo

    Europos pramonės konkurencingumo diskusijoje vis dažniau skamba mintis, kad subsidijos ir muitai tampa nauja įprasta priemone, o ne laikinu atsaku į krizes. Ekspertai pabrėžia, jog didžiausias iššūkis šiandien nėra vien Europos Sąjungos klimato politika, o pasaulinėje rinkoje plintantys stipriai subsidijuoti produktai, ypač iš Kinijos.

    Energetikos analitikas Marcin Dusiło iš organizacijos Forum Energii teigia, kad Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS) pirmiausia turėtų būti laikoma investiciniu signalu. Pasak jo, sistema skatina įmones mažinti emisijas ir priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, tačiau poveikis silpnėja, kai lėšos iš taršos leidimų pardavimo neišnaudojamos modernizacijai.

    Jo vertinimu, problemos prasideda tuomet, kai Europos gamintojai turi konkuruoti su produktais, kurių kaina rinkoje iškreipta valstybės parama ir dempingu. Tokia konkurencija, anot pašnekovo, mažina paskatas investuoti Europoje, net jeigu technologijos emisijoms mažinti jau yra prieinamos daliai sektorių.

    Kinijos strategija ir priklausomybės rizika

    Pastarąjį dešimtmetį Kinija kryptingai stiprino savo pozicijas švarios energetikos technologijų tiekimo grandinėse, nuo saulės modulių iki baterijų komponentų ir dalies kritinių žaliavų perdirbimo. Tai reiškia, kad Europos energetikos transformacija vis labiau remiasi importu, o kartu didėja geopolitinė ir ekonominė rizika.

    „Kinija pasirengusi naudoti eksportą kaip spaudimo įrankį“, – sakė Marcin Dusiło.

    Tokią riziką ypač ryškiai parodė kritinių žaliavų ir retųjų žemių elementų tiekimo ribojimo precedentai, kai valstybės pradeda naudoti prekybą kaip strateginę svertą. Dėl to Europos atsakas vis dažniau siejamas su tiekimo diversifikacija, vietos gamybos skatinimu ir apsaugos priemonėmis nuo dempingo.

    Pašnekovas pabrėžia, kad globalizacija nesibaigė, tačiau persikėlė į realistinių sprendimų etapą. Pagrindinis tikslas, anot jo, yra ne visiška savipakankamybė, o tokia priklausomybių struktūra, kuri neleidžia vienam tiekėjui tapti nepakeičiamu.

    Parama pramonei: ne pinigų dalybos

    Diskusijoje akcentuojama, kad pramonės politika neturėtų virsti vien nuolatine finansine „lašeline“ atskiroms įmonėms. Parama, jei ji taikoma, turėtų būti nukreipta į konkrečių technologinių ar ekonominių barjerų įveikimą, pavyzdžiui, į elektrifikaciją, efektyvesnį energijos vartojimą ar procesų modernizavimą.

    Taip pat pabrėžiama, kad skirtingiems sektoriams reikia skirtingo tempo ir instrumentų. Vienur dekarbonizacijos sprendimai jau komerciškai pasiekiami, kitur technologijos dar brangios arba pramoniniu mastu nepakankamai išvystytos, todėl reguliavimas ir pereinamojo laikotarpio priemonės turėtų atspindėti šiuos skirtumus.

    Pasak M. Dusiło, svarbu, kad vieningoje ES rinkoje nenugalėtų tie, kurie gali sau leisti dosnesnes nacionalines subsidijas, nes tai iškreiptų konkurenciją pačioje Europoje. Todėl vis dažniau kalbama apie bendresnius, horizontalius instrumentus, kuriuose projektai atrenkami konkurencijos būdu, o ne „rankiniu“ politiniu sprendimu.

    Kur Europa dar gali laimėti?

    Europos pramonės ateitis siejama ne tik su muitais ar apsauga nuo dempingo, bet ir su aiškiai pasirenkamomis nišomis, kuriose dar nesusiformavo monopolis. Tarp tokių krypčių minimos stacionarios energijos kaupimo sistemos, viešojo transporto bateriniai sprendimai, naujesnės chemijos baterijų technologijos, taip pat kritinių žaliavų perdirbimas ir antrinis panaudojimas.

    Didelį vaidmenį čia gali atlikti žiedinė ekonomika, nes Europa patiria žaliavų, tokių kaip litis, kobaltas ar manganas, trūkumą. Gebėjimas efektyviau surinkti, perdirbti ir grąžinti šias medžiagas į gamybą leistų mažinti priklausomybę nuo importo ir tuo pačiu kurti aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas.

    Galiausiai pabrėžiama, kad be stabilios teisinės aplinkos ir nuspėjamos paklausos pramonė nesiryš investuoti. Jei valstybės reguliavimas dažnai keičiasi, įmonės sunkiau planuoja gamybos plėtrą ir persiorientavimą į švarias technologijas, todėl prarandamas laikas ir konkurencinis pranašumas.

  • Europos Parlamentas siunčia signalą Kinijai: net menki ribojimai gali sukrėsti Pekiną

    Europos Parlamentas siunčia signalą Kinijai: net menki ribojimai gali sukrėsti Pekiną

    Europos Parlamento narys Enginas Eroglu, vadovaujantis EP delegacijai ryšiams su Kinija, teigia, kad Pekino ekonominis modelis turi rimtų spragų. Jo vertinimu, net nedidelis Kinijos prekių patekimo į ES rinką ribojimas galėtų smarkiai paveikti eksportu grindžiamą šalies augimą.

    Politikas pabrėžė, kad ES, turinti apie 450 mln. vartotojų rinką, turi realų svertą derybose su Pekinu. Pasak jo, Kinijos vidaus vartojimas stringa, todėl eksportas į Europą išlieka kritiškai svarbus daugeliui sektorių.

    „Jeigu Europa nors kiek apribotų patekimą į savo rinką, nukentėtų Kinijos įmonės, ypač kai vidaus vartojimas stagnuoja“, – sakė Enginas Eroglu.

    Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp Briuselio ir Pekino auga, o Europos Komisija signalizuoja, kad vien dialogo gali nepakakti. ES pusė yra numačiusi terminą iki spalio, per kurį tikimasi apčiuopiamų rezultatų siekiant mažinti prekybos disbalansą.

    Europos Komisija yra pranešusi apie ketinimą iki nustatyto termino taikyti vienašales prekybos gynybos priemones, jei importo srautas ir toliau spaustų Europos gamintojus. Praktikoje tai gali reikšti tarifus, kvotas ar papildomas antidempingo priemones konkretiems produktams ir sektoriams.

    Kas keičiasi ES prekybos politikoje

    ES prekybos gynybos priemonės dažniausiai remiasi antidempingo ir antisubsidijų tyrimais, kai nustatoma, kad importas daro žalą vietos pramonei. Pastaruoju metu Briuselis vis dažniau kalba ir apie platesnę riziką: perteklinę gamybą, valstybės subsidijas bei nelygias konkurencijos sąlygas.

    Kontekstas susijęs ir su tuo, kad po JAV 2025 metais įvestų griežtesnių tarifų dalis Kinijos pramonės pertekliaus persiorientavo į Europą. Dėl to didėja spaudimas tokioms šakoms kaip plieno gamyba, automobilių pramonė ir chemijos sektorius.

    Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į Kinijos įmonių struktūrines problemas, įskaitant valstybės remiamas neefektyvias bendroves. OECD yra konstatavusi, kad Kinijos įmonės gauna kelis kartus daugiau subsidijų nei įmonės daugelyje OECD šalių, o tai iškraipo tarptautinę konkurenciją.

    Kodėl Pekinui tai jautru

    Enginas Eroglu akcentuoja socialinės įtampos riziką, jei dėl ribojimų įmonės būtų priverstos mažinti gamybą ir atleisti darbuotojus. Jo teigimu, tai galėtų tapti politiniu išbandymu Kinijos valdžiai, ypač turint omenyje jaunimo nedarbo problemą.

    „Jau dabar matome didelį jaunimo nedarbą, o Kinijos pasitikėjimas savimi ne visada atspindi realią situaciją“, – sakė Enginas Eroglu.

    Lygiagrečiai ES griežtina ir priežiūrą dėl galimai nesąžiningų praktikų, o skundų dėl importo daromos žalos skaičius auga. Pastaruoju metu ES institucijos ėmėsi tyrimų ir žemės ūkio segmente, kas rodo, kad dėmesys nebėra sutelktas tik į tradiciškai jautrius pramonės sektorius.

    Tuo pat metu Briuselis pabrėžia, kad tikslas nėra plataus masto prekybos karas, o taisyklėmis grindžiama prekyba ir konkurencijos sąlygų suvienodinimas. Vis dėlto, jeigu sprendimai nebus rasti iki spalio, didesni ribojimai Kinijos eksportui į ES tampa vis realesniu scenarijumi.

  • EP prekybos vadovas rėžia: Europos Komisijos spalio terminas deryboms su Kinija – nerealu

    EP prekybos vadovas rėžia: Europos Komisijos spalio terminas deryboms su Kinija – nerealu

    Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange suabejojo Europos Komisijos iškeltu tikslu iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų derybose su Kinija. Pasak jo, jei siekiama teisiškai įpareigojančio susitarimo, toks grafikas yra pernelyg optimistinis.

    Komisija derybas su Pekinu pradėjo siekdama sumažinti įtampą ir perbalansuoti prekybos santykius, ES vis labiau nerimaujant dėl didelio prekybos deficito. Europos pramonė teigia patirianti spaudimą dėl pigesnių importuojamų prekių, o tai didina riziką darbo vietoms ir investicijoms.

    „Diskusijos yra gerai, susitarimai yra geriau. Iki spalio realu sutarti dėl bendrų gairių, bet ne dėl pilno teisinio teksto“, – sakė Berndas Lange.

    Subsidijos ir nesąžininga konkurencija

    Lange teigimu, pagrindinis ES prioritetas turėtų būti nesąžiningos konkurencijos ribojimas, kai eksportui į Europą skiriamos subsidijos iškreipia rinką. Tokia praktika, anot jo, leidžia Kinijos gamintojams įgyti pranašumą kainomis ir stumia Europos įmones į gynybinę poziciją.

    „Didelė Kinijos ekonomikos dalis naudojama subsidijoms, kurios suteikia neteisingą pranašumą konkurencijoje“, – sakė Berndas Lange.

    Europos Komisija pastaraisiais metais aktyviau taiko prekybos gynybos priemones, įskaitant antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, kai gauna pramonės skundų dėl importo kainodaros ar valstybės paramos. Dalis sektorių, ypač metalų ir kitų bazinių žaliavų, jau seniai ragina griežtinti atsaką, nes kainų spaudimas tiesiogiai veikia gamybos apimtis.

    ES silpnoji vieta – kritinės žaliavos

    Kartu ES derybinę poziciją silpnina priklausomybė nuo kritinių žaliavų, kurios reikalingos žaliajai energetikai, automobilių pramonei ir gynybai. Europoje vis dažniau akcentuojama, kad problema yra ne vien išteklių radimas, bet ir jų perdirbimo bei rafinavimo pajėgumai, kurie ilgą laiką buvo koncentruojami Azijoje.

    Lange pabrėžė, kad vienas svarbiausių uždavinių būtų sparčiau diversifikuoti tiekimą ir sukurti alternatyvias grandines. Jo vertinimu, tai reikštų ir investicijas į perdirbimą Europoje, ir antrų tiekėjų paiešką tarptautinėse rinkose, kad bet kokie eksporto ribojimai neparalyžiuotų pramonės.

    Kinija pastarosiomis savaitėmis taip pat ne kartą signalizavo, jog gali imtis atsakomųjų priemonių, jei Briuselis pasirinks griežtesnę protekcionistinę kryptį. Dėl to derybos tampa ne tik ekonominiu, bet ir politiniu testu, kuriame ES mėgina suderinti rinkos apsaugą, atvirą prekybą ir strateginį atsparumą.

  • Ispanija pratęsė anticrizines priemones: degalų kompensacijos lieka, startuoja 2027 biudžetas

    Ispanija pratęsė anticrizines priemones: degalų kompensacijos lieka, startuoja 2027 biudžetas

    Ispanijos Ministrų Taryba birželio 29 dieną pritarė naujam ekonominių priemonių paketui, kuriuo pratęsiamos anticrizinės apsaugos priemonės ir kartu oficialiai pradedamas 2027 metų valstybės biudžeto rengimo procesas. Vyriausybė atnaujino makroekonomines prognozes, kurios taps atspirties tašku planuojant pajamas ir išlaidas.

    Ankstesnis paramos paketas turėjo galioti iki birželio 30 dienos, tačiau jis pakeistas nauju dekretu. Sprendimas motyvuojamas išliekančiu energijos rinkų nepastovumu ir geopolitine įtampa, kuri, vyriausybės vertinimu, vis dar kelia rizikų kainoms bei verslo sąnaudoms.

    Ekonomikos, prekybos ir verslo ministras Carlosas Cuerpo pabrėžė, kad dabartinė situacija reikalauja atsargumo.

    „Negalime nuleisti rankų, nes ekonomika vis dar veikia didelio geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Tarp tęsiamų priemonių numatomos 0,20 euro už litrą degalų subsidijos vežėjams, ūkininkams ir gyvulininkystės sektoriui. Taip pat paliekami skatinimo mechanizmai, susiję su elektrifikacija ir atsinaujinančios energetikos plėtra, tačiau konkreti taikymo apimtis turi būti detalizuota po posėdžio sprendimų įgyvendinimo.

    Sprendimų paketas sutapo su naujausiais nacionalinės statistikos duomenimis: metinė infliacija birželio mėnesį siekė 3,2 proc. ir išliko tokiame pačiame lygyje kaip ankstesnius du mėnesius. Vyriausybė teigia, kad nuo pavasario taikomos priemonės prisidėjo prie kainų augimo slopinimo, tačiau rinkos dalyviai ir analitikai dėmesį sutelkia į energijos išteklių kainas, kurios labiausiai priklauso nuo tarptautinės padėties.

    Būstas tampa politiniu prioritetu

    Kartu su anticrizinių priemonių pratęsimu Ispanijos vyriausybė stiprina būsto politikos darbotvarkę, kuri išlieka viena svarbiausių šios kadencijos temų. Vyriausybė siekia mažinti nuomos ir įsigijimo barjerus, ypač didmiesčiuose, kur būsto kainos ir nuomos mokesčiai pastaraisiais metais augo sparčiausiai.

    Įtraukties, socialinės apsaugos ir migracijos ministrė bei vyriausybės atstovė spaudai Elma Saiz nurodė, kad liepą ketinama teikti priemonių paketą, kuriuo siekiama platesnio politinio sutarimo parlamente. Tarp svarstomų krypčių minimas sezoninės nuomos reguliavimas ir mokestinės paskatos nuomotojams, kurie mažintų nuomos kainas.

    Taip pat numatoma didinti pridėtinės vertės mokestį turistiniam apgyvendinimui iki 21 proc., tikintis sumažinti spaudimą nuomos rinkai ir skatinti ilgalaikės nuomos pasiūlą. Priemonės daliai regionų ir savivaldybių gali kelti įgyvendinimo bei kompetencijų klausimų, nes būsto politika Ispanijoje dažnai persidengia tarp centrinės ir regioninės valdžios.

    Šios iniciatyvos papildo 2026–2030 metų valstybinį būsto planą, kuriam numatyta 7 000 000 000 eurų investicijų. Pagal planą 60 proc. finansavimo turėtų užtikrinti valstybė, o 40 proc. – regionų vyriausybės, siekiant plėsti viešojo būsto fondą, spartinti renovaciją ir užtikrinti ilgalaikę viešomis lėšomis statomo socialinio būsto apsaugą.

    Startas 2027 metų biudžetui

    Makroekonominių prielaidų atnaujinimas yra pirmas formalus žingsnis rengiant 2027 metų biudžetą. Toliau numatoma tvirtinti išlaidų lubas ir fiskalinio stabilumo tikslus, o pats biudžeto projektas turėtų pasiekti parlamentą po vasaros.

    Vyriausybė kartoja siekį pateikti naują 2027 metų biudžetą po kelių metų, kai buvo tęsiami ankstesni asignavimai. Vis dėlto galutinis sprendimas priklausys nuo politinės aritmetikos parlamente, nes biudžeto priėmimas reikalauja pakankamos daugumos ir derybų su partneriais.