Tag: Subsidijos

  • Iki 1 840 eurų už lietaus vandenį: Lenkija ruošia naują paramą, startas jau vasarą

    Iki 1 840 eurų už lietaus vandenį: Lenkija ruošia naują paramą, startas jau vasarą

    Lenkijoje rengiamas naujas paramos mechanizmas gyventojams, planuojantiems įsirengti lietaus vandens surinkimo ir panaudojimo sistemas. Idėja primena anksčiau itin populiarią programą „Moja Woda“, kurios kvietimuose lėšos dažnai ištirpdavo per kelias savaites.

    Naujos priemonės tikslas – mažinti sausros padarinius ir stiprinti vietos vandens išteklių apsaugą, skatinant vadinamąją mikroretenciją prie individualių namų. Praktikoje tai reiškia mažiau nubėgančio vandens nuo stogų ir kiemų, daugiau sukaupto vandens buityje ar laistymui.

    Ką finansuos ir kam skirta

    Pagal viešai aptartas gaires, parama apimtų įrangos pirkimą, montavimą ir sistemos įrengimą ar išplėtimą, jei ji skirta surinkti lietaus ar tirpsmo vandenį nuo nelaidžių paviršių. Tai gali būti stogai, įvažiavimai ar kitos dangos, nuo kurių vanduo greitai nuteka į lietaus nuotekas.

    Finansavimas taip pat būtų taikomas sandariems vandens kaupimo rezervuarams ir sprendimams, leidžiantiems vandenį sulaikyti grunte, pavyzdžiui, infiltracijos elementams. Tokie sprendimai laikomi svarbiais, nes dalį kritulių grąžina į dirvožemį ir mažina staigių liūčių apkrovą tinklams.

    Kiek galima gauti pinigų

    Skelbiama, kad parama galėtų siekti iki 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Maksimali dotacija numatoma iki 1 840 eurų vienam projektui.

    Taip pat viešai minėta, kad viso programos biudžetas planuojamas apie 40 mln. eurų, lėšas numatant iš Europos Sąjungos fondų 2021–2027 metų laikotarpiui. Galutinės sąlygos gali kisti, kol dokumentai bus patvirtinti.

    Kada startas ir kaip teikti paraiškas

    Programą planuojama paleisti vasarą, o paraiškų priėmimą vykdytų regioniniai aplinkos apsaugos ir vandentvarkos finansavimo fondai. Būtent per juos gyventojai turėtų teikti dokumentus ir atsiskaityti už įgyvendintas investicijas.

    Vienas svarbiausių signalų gyventojams – svarstoma, kad kompensuojamos galėtų būti ir išlaidos, patirtos iki 2024 metų liepos 1 dienos. Tai reikštų, kad dalis jau įsirengusiųjų sistemas taip pat galėtų pretenduoti į paramą, jei atitiks reikalavimus.

    Prieš tai veikusi programa „Moja Woda“ parodė, kad tokios priemonės gyventojams aktualios tiek dėl vandens taupymo, tiek dėl didėjančios sausros rizikos. Pastaraisiais metais Vidurio Europoje dažnėja ekstremalūs reiškiniai, kai trumpi intensyvūs lietūs kaitaliojasi su ilgesniais sausringais periodais, todėl investicijos į vandens sulaikymą tampa ne vien ekologiniu, bet ir praktiniu sprendimu.

  • Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, numatyta 5,6 mln. eurų

    Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, numatyta 5,6 mln. eurų

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad 2026 metais gegužės 19 dieną skelbiamas kvietimas teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų, o prašymai bus priimami nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki kol baigsis numatytos lėšos.

    Ministerija pabrėžia, kad vien prašymo pateikimas dar negarantuoja pažymos, patvirtinančios teisę į paramą. Pažymos išduodamos pagal prašymo registracijos laiką Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, atsižvelgiant į kvietimui numatytą biudžetą.

    Kaip teikti prašymą?

    Siekiant supaprastinti procesą, gyventojai skatinami prašymą teikti per SPIS sistemą. Prisijungus prie sistemos patvirtinama asmens tapatybė, todėl SPIS pateiktas prašymas laikomas pasirašytu ir iš karto patenka savivaldybei pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

    Prašymą galima pateikti ir kitais būdais: atvykus į savivaldybę, paštu, elektroniniu paštu, per kurjerį ar per atstovą. Vis dėlto svarbu žinoti, kad prašymų eiliškumui bus vertinama ne pateikimo savivaldybei akimirka, o registracijos SPIS data ir laikas.

    Teikiant prašymą elektroniniu paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Nepasirašytas kvalifikuotu parašu prašymas laikomas negaliojančiu ir nebus registruojamas.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir subsidiją turi asmenys bei šeimos, atitinkantys Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimus. Vertinamos praėjusių kalendorinių metų deklaruotos pajamos ir turtas, kurie negali viršyti nustatytų ribų.

    Vienam asmeniui nustatyta pajamų riba yra 24 698 eurai, o turto riba siekia 30 057 eurus. Dviejų ar trijų asmenų šeimai pajamų riba yra 34 484 eurai, o turto riba 61 046 eurai.

    Keturių ar penkių asmenų šeimai pajamų riba siekia 41 474 eurus, o turto riba 81 317 eurų. Šeimoms nuo šešių asmenų pajamų ir turto ribos didėja pagal nustatytą skalę, pavyzdžiui, dešimties asmenų šeimai pajamų riba yra 69 900 eurų, turto riba 193 390 eurų.

    Parama skirta tiems, kurie perka pirmą būstą Lietuvoje, arba pastaruosius penkerius metus neturėjo būsto ir nebuvo pasinaudoję valstybės parama būstui įsigyti. Taip pat gali būti taikomos išimtys, jei turimas būstas per mažas, vienam asmeniui tenka mažiau nei 14 kvadratinių metrų, arba būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.

    Atskirai numatyta galimybė asmeniui su negalia ar šeimai, kurioje yra neįgalusis, gauti paramą turimo būsto rekonstrukcijai, jei būstas nepritaikytas neįgaliųjų poreikiams. Tokiu atveju parama teikiama būtent pritaikymo darbams.

    Kredito sumos ir subsidijos dydžiai

    Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito maksimali suma asmeniui be šeimos gali siekti 53 000 eurų. Dviejų ar daugiau asmenų šeimai nustatyta didesnė riba – iki 87 000 eurų.

    Turimo būsto rekonstrukcijai, kai būstas pritaikomas ar atnaujinamas, kredito suma gali siekti iki 35 000 eurų, neatsižvelgiant į šeiminę padėtį. Kreditas gali būti naudojamas būstui pirkti, statyti, pirkti ir statyti, taip pat žemės sklypui įsigyti, jei jis reikalingas planuojamam būstui.

    Subsidija, apmokanti dalį kredito, priklauso nuo šeimos situacijos. Jaunoms šeimoms be vaikų taikoma 15 proc. subsidija, auginančioms vieną vaiką – 20 proc., auginančioms du vaikus – 25 proc.

    Didžiausia, 30 proc. subsidija numatyta šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, taip pat neįgaliesiems ar šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų. Toks pat dydis taikomas asmenims iki 36 metų, kurie buvo likę be tėvų globos, ir šeimoms, kuriose vienas iš tėvų vienas augina vaiką ar vaikus.

    Asmenys be šeimos paprastai gali pretenduoti į kreditą be subsidijos, išskyrus atvejus, kai jie turi negalią arba iki 36 metų buvo likę be tėvų globos. Jei vėliau situacija pasikeistų ir atsirastų teisė į subsidiją, ji būtų skaičiuojama nuo kredito likučio, kai kreipiamasi dėl sutarties pakeitimo.

    Gavus savivaldybės pažymą, ją per 15 kalendorinių dienų reikia aktyvuoti pasirinktoje kredito įstaigoje. Kredito įstaiga per keturis mėnesius priima sprendimą dėl paskolos suteikimo, o suteikus paskolą sudaroma kreditavimo sutartis.

    Ministerija numato, kad subsidija kredito įstaigai pervedama ne vėliau kaip per keturis mėnesius. Gyventojams taip pat primenama, kad kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau, jei kvietimui skirtos lėšos būtų panaudotos, o tuomet galimybė teikti prašymus SPIS sistemoje būtų panaikinta.

  • Gegužės 19 dieną startuoja paraiškos paramai būstui: priims vieną dieną, lėšų – 5,6 mln. eurų

    Gegužės 19 dieną startuoja paraiškos paramai būstui: priims vieną dieną, lėšų – 5,6 mln. eurų

    Gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus gauti valstybės paramą būstui įsigyti – valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją. Paraiškos bus priimamos tik vieną dieną, todėl norintys dalyvauti kvietime raginami iš anksto pasiruošti dokumentus ir prisijungimus.

    Prašymai bus priimami nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki tol, kol baigsis kvietimui numatytos lėšos. Šiam kvietimui skirta apie 5,6 mln. eurų, todėl praktikoje priėmimas gali baigtis anksčiau nei oficiali pabaigos valanda.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Parama skirta asmenims ir šeimoms, kurių pajamos ir turtas neviršija nustatytų ribų, taip pat tiems, kurie neturi tinkamo būsto. Paprastai vertinama, ar pareiškėjas neturi būsto arba jo neturėjo per pastaruosius 5 metus.

    Išimtys numatomos tais atvejais, kai turimas būstas laikomas objektyviai netinkamu: pavyzdžiui, kai vienam asmeniui tenka iki 14 kvadratinių metrų ploto arba kai būstas nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc. Tokiais atvejais galimybė gauti paramą gali išlikti, net jei formaliai būstas yra registruotas pareiškėjo vardu.

    Negalią turintiems asmenims taip pat gali būti taikomos papildomos galimybės – parama gali būti skiriama ne tik būstui įsigyti, bet ir turimam būstui pritaikyti. Tai svarbu tais atvejais, kai prioritetas yra pritaikymas savarankiškam gyvenimui, o ne būsto keitimas.

    Kaip pateikti prašymą?

    Prašymus galima pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS), taip pat atvykus į savivaldybės administraciją. Alternatyviai dokumentai gali būti siunčiami paštu ar per kurjerį, o kai kuriais atvejais priimami ir elektroniniu paštu, tačiau tuomet būtinas tinkamas pasirašymas.

    Taip pat leidžiama prašymą pateikti per atstovą, jei jis turi notaro patvirtintą įgaliojimą. Svarbu įvertinti terminus: jei dokumentai siunčiami ne elektroniniu būdu, jie turi pasiekti instituciją laiku, nes vėliau pateikti prašymai nebus nagrinėjami.

    Kas dažniausiai lemia eilę ir sprendimą?

    Praktinis niuansas – prašymų eiliškumas nustatomas pagal registracijos SPIS laiką, o ne pagal tai, kada žmogus fiziškai pateikė dokumentus savivaldybei. Todėl net pateikiant prašymą vietoje, jis vis tiek bus suregistruotas sistemoje, o lemiamas bus būtent registravimo momentas.

    Visi prašymai turi būti pasirašyti. Jei prašymas teikiamas elektroniniu paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu – kitaip toks prašymas laikomas netinkamu ir nebus nagrinėjamas.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar turi galiojančias prisijungimo priemones prie SPIS ir ar dokumentai parengti taip, kad juos būtų galima pateikti per nustatytą laiko langą. Kadangi kvietimas gali būti sustabdytas pasibaigus lėšoms, sprendimas delsimo atveju gali kainuoti galimybę gauti paramą šiame etape.

  • Valstybės parama būstui: prašymai bus priimami gegužės 19 dieną, lėšos gali baigtis tą pačią dieną

    Valstybės parama būstui: prašymai bus priimami gegužės 19 dieną, lėšos gali baigtis tą pačią dieną

    Kada ir kaip teikti prašymą?

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti. Parama apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją.

    Prašymų teikimas vyks ribotą laiką: nuo 9.00 iki 16.00 valandos, arba kol bus išnaudota kvietimui skirta suma. Ministerija pabrėžia, kad pasibaigus lėšoms kvietimas gali būti uždarytas anksčiau, todėl delsimas gali kainuoti galimybę pateikti prašymą.

    Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5 600 000 eurų. Prašymus bus galima pateikti ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, o tai turėtų sumažinti būtinybę vykti į savivaldybę ir sutrumpinti administracinius procesus.

    Ką svarbu žinoti apie terminus?

    Ministerija nurodo, kad prašymai, pateikti ne kvietimo laikotarpiu, SPIS sistemoje neregistruojami ir nenagrinėjami. Jei prašymų skaičius bus toks, kad biudžeto lėšų pažymoms formuoti gali nepakakti, apie kvietimo pabaigą bus pranešta atskirai.

    Praktikoje tai reiškia, kad pareiškėjams svarbu iš anksto pasiruošti prisijungimus prie SPIS, įsivertinti atitikimą sąlygoms ir turėti reikalingus duomenis, kad prašymą būtų galima pateikti kuo anksčiau kvietimo dieną.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys ir šeimos, kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija įstatyme nustatytų dydžių. Būstas gali būti įsigyjamas bet kurioje Lietuvos teritorijoje.

    Taip pat galioja nuostata, kad pretenduojantys į paramą negali turėti, arba per pastaruosius 5 metus negali būti turėję gyvenamojo būsto. Išimtis taikoma, jei vienam asmeniui tenkantis naudingasis plotas neviršija 14 kvadratinių metrų, arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Negalią turintis asmuo arba šeima, kurioje yra toks asmuo, gali turėti būstą, jei jis nepritaikytas jų poreikiams. Tokiu atveju parama paprastai siejama su turimo būsto rekonstrukcija, pritaikant jį pagal negalios pobūdį.

    Detalias paramos teikimo sąlygas, pajamų ir turto vertinimo principus bei praktinius žingsnius ministerija skelbia savo informacinėje medžiagoje. Savivaldybės taip pat konsultuoja dėl prašymo pateikimo, jei gyventojams kyla klausimų dėl SPIS ar reikiamų dokumentų.

  • Valstybės parama būstui: prašymai tik gegužės 19 dieną, lėšos gali baigtis dar tą pačią dieną

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad gyventojai prašymus valstybės paramai būstui įsigyti galės teikti gegužės 19 dieną. Parama apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją.

    Prašymų teikimas bus ribotos trukmės: nuo 9.00 iki 16.00 valandos, arba iki kol pasibaigs kvietimui skirta lėšų suma. Tai reiškia, kad gyventojams verta iš anksto pasiruošti dokumentus ir nelaukti dienos pabaigos.

    Šiais metais prašymus bus galima pateikti ir per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Skaitmeninis teikimas turėtų sutrumpinti procesą, tačiau didesnis srautas paprastai reiškia, kad svarbus tampa ir pateikimo laikas.

    Birštono gyventojai prašymus gali teikti Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje (114 kabinetas) arba kreiptis el. paštu. Dėl konsultacijų savivaldybė nurodo du kontaktinius telefono numerius: +370 686 95 404 ir +370 602 90 398.

    Ministerija primena, kad kvietimai tokiai paramai dažniausiai būna laikini, o lėšos paskirstomos pagal pateiktų prašymų eilę ir atitiktį nustatytiems kriterijams. Gyventojams rekomenduojama pasitikrinti reikalavimus ir turimus duomenis iš anksto, kad paraiška būtų pateikta sklandžiai.

  • Gegužės 19 dieną startuoja prašymai paramai būstui: langas trumpas, lėšos ribotos

    Gegužės 19 dieną startuoja prašymai paramai būstui: langas trumpas, lėšos ribotos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti. Parama apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją.

    Prašymus bus galima pateikti tik kvietimo metu: nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki kol bus išnaudotos kvietimui numatytos lėšos. Ministerija pabrėžia, kad pasibaigus kvietimui, vėliau pateikti prašymai nebus registruojami ir nenagrinėjami.

    Kiek lėšų skiriama kvietimui?

    Šio kvietimo metu paramai būstui įsigyti numatoma skirti apie 5 600 000 eurų. Jei prašymų srautas parodys, kad pažymoms formuoti skirtų biudžeto lėšų gali nepakakti, ministerija savo interneto svetainėje paskelbs kvietimo pabaigą.

    Šiemet prašymus bus galima teikti ir per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, todėl daliai gyventojų procesas turėtų būti paprastesnis ir greitesnis. Vis dėlto gyventojams rekomenduojama iš anksto pasirūpinti reikiamais duomenimis, nes kvietimo langas trumpas.

    „Tikiu, kad valstybės parama pirmajam būstui įsigyti yra svarbi priemonė, stiprinanti šeimų ir asmenų finansinį saugumą bei sudaranti palankesnes sąlygas auginti vaikus“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Kas gali gauti paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys ar šeimos, kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija įstatyme nustatytų dydžių. Būstą galima įsigyti bet kurioje Lietuvos teritorijoje.

    Taip pat galioja reikalavimas dėl turimo būsto: pretenduojantys į paramą negali turėti gyvenamojo būsto ar būti jo turėję per pastaruosius 5 metus. Išimtis taikoma, jei būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Negalią turintis asmuo arba šeima, kurioje yra toks asmuo, gali turėti būstą, tačiau jei jis nepritaikytas poreikiams, parama tokiu atveju teikiama turimam būstui rekonstruoti ir pritaikyti pagal negalios pobūdį. Ministerija primena, kad esminės sąlygos vertinamos pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.

  • Gegužės 19 dieną startuoja kvietimas paramai būstui: prašymai per SPIS, lėšos ribotos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti. Paraiškos bus priimamos ribotą laiką: nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki kol bus išnaudotos kvietimui numatytos lėšos.

    Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų. Ministerija pabrėžia, kad dalis prašymų šiemet galės būti teikiama per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, todėl gyventojams verta iš anksto pasiruošti prisijungimus ir dokumentus.

    Kaip bus priimami prašymai?

    Prašymus bus galima pateikti per SPIS, taip pat savivaldybės administracijoje, paštu, per kurjerį ar per atstovą. Teikiant prašymą elektroniniu paštu, dokumentas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Elektroniniu paštu pasirašytą prašymą galima pasirengti iš anksto, tačiau jį pateikti leidžiama tik kvietimo metu: ne anksčiau kaip 2026 metais gegužės 19 dieną 9.00 valandą ir ne vėliau kaip 16.00 valandą. Jei kvietimas bus sustabdytas anksčiau dėl lėšų pabaigos, prašymų teikimas taip pat bus nutrauktas.

    Svarbi detalė: kvietimo metu savivaldybėse pateikti prašymai bus registruojami SPIS tam, kad būtų nustatyta eiliškumo tvarka. Paraiškų pateikimo laikas bus vertinamas pagal registracijos SPIS datą ir laiką, o ne pagal atvykimo į savivaldybę momentą.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą gali turėti asmenys ar šeimos, kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija įstatyme nustatytų dydžių. Būstą galima įsigyti bet kurioje Lietuvos vietoje.

    Paprastai pareiškėjai negali turėti gyvenamojo būsto ar būti jį turėję per pastaruosius 5 metus. Išimtys taikomos, jeigu vienam asmeniui tenkantis būsto naudingasis plotas neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Negalią turintis asmuo ar šeima, kurioje yra negalią turintis asmuo, gali turėti būstą, kuris nėra pritaikytas jų poreikiams. Tokiu atveju parama paprastai siejama su turimo būsto rekonstrukcija ir pritaikymu pagal negalios pobūdį.

  • Valstybės parama pirmajam būstui startuoja gegužės 19 dieną: prašymus bus galima teikti ribotą laiką

    Valstybės parama pirmajam būstui startuoja gegužės 19 dieną: prašymus bus galima teikti ribotą laiką

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus dėl valstybės paramos būstui įsigyti. Tai apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir arba subsidiją, priklausomai nuo situacijos.

    Prašymus bus galima pateikti tik kvietimo laikotarpiu: nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki tol, kol bus išnaudota šiam etapui skirta lėšų suma. Ministerija įspėja, kad pasibaigus kvietimui, ne laiku pateikti prašymai nebus registruojami ir nenagrinėjami.

    Kiek lėšų skiriama šiam kvietimui?

    Šio kvietimo metu paramai būstui įsigyti numatyta skirti apie 5,6 mln. eurų. Ministerija pabrėžia, kad dėl riboto finansavimo labai svarbu sekti oficialią informaciją, nes kvietimas gali baigtis anksčiau nei numatyta.

    Jei prašymų teikimo metu paaiškėtų, kad valstybės biudžeto lėšų pažymoms formuoti gali nepakakti, kvietimo pabaiga bus paskelbta ministerijos interneto svetainėje. Tokiu atveju gyventojai raginami neatidėlioti dokumentų pateikimo.

    Prašymus bus galima teikti ir per SPIS

    Šiemet atsirado papildoma galimybė prašymus teikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Ministerijos teigimu, tai turėtų supaprastinti procedūrą ir sumažinti administracinę naštą gyventojams.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė akcentuoja, kad parama pirmajam būstui yra viena priemonių, padedančių didinti finansinį stabilumą šeimoms. Ministerija taip pat pabrėžia, jog patogesnis prašymų teikimas yra kryptingas žingsnis spartinant paslaugų skaitmeninimą.

    „Tikiu, kad valstybės parama pirmajam būstui įsigyti yra svarbi priemonė, stiprinanti šeimų ir asmenų finansinį saugumą bei sudaranti palankesnes sąlygas auginti vaikus“, – sakė Jūratė Zailskienė.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys arba šeimos, kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių. Būstą galima įsigyti bet kurioje Lietuvos teritorijoje.

    Taip pat numatyta, kad asmenys arba šeimos, norintys gauti paramą, negali turėti gyvenamojo būsto ar būti jį turėję per pastaruosius 5 metus. Išimtys taikomos, jei vienam asmeniui tenkantis naudingasis plotas neviršija 14 kvadratinių metrų arba būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Negalią turintis asmuo arba šeima, kurioje yra toks asmuo, gali turėti būstą, jei jis nepritaikytas jų poreikiams. Tokiu atveju parama gali būti skiriama turimam būstui rekonstruoti ir pritaikyti pagal negalios pobūdį.

    Ministerija primena, kad prieš teikiant prašymą verta iš anksto įsivertinti atitiktį reikalavimams ir pasiruošti dokumentus. Tai ypač svarbu, kai kvietimas trunka ribotą laiką ir finansavimas gali būti išnaudotas greitai.

  • Naujos Lenkijos valstybės subsidijos lietaus vandeniui: iki 1 800 eurų namų savininkams

    Kas planuojama ir kam skirta?

    Lenkijoje antrąjį 2026 metų ketvirtį planuojama pradėti paraiškų priėmimą programai „Mikroretencja“, kuri skatins įsirengti lietaus vandens surinkimo ir panaudojimo sprendimus prie individualių namų.

    Iniciatyvą pristato Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas. Programos tikslas – mažinti liūčių metu susidarančius paviršinius nuotekius, didinti vandens sulaikymą ir padėti gyventojams efektyviau naudoti kritulių vandenį.

    Kiek galima gauti?

    Numatyta, kad fiziniams asmenims kompensacija sieks iki 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Didžiausia išmoka vienam projektui – 8 000 zlotų, tai yra apie 1 800 eurų.

    Bendras programos biudžetas – 173 mln. zlotų, arba apie 39 mln. eurų. Nurodoma, kad finansavimas siejamas su Europos Sąjungos lėšomis, todėl tikėtina, jog bus taikomos aiškios tinkamumo ir atsiskaitymo taisyklės.

    Kokias sistemas būtų galima finansuoti?

    Parama būtų skirta sprendimams, leidžiantiems surinkti lietaus ar tirpsmo vandenį nuo nelaidžių paviršių, pavyzdžiui, stogų, takų ar įvažiavimų. Taip pat numatomas finansavimas vandens kaupimui sandariuose rezervuaruose, kurių bendra talpa turėtų būti ne mažesnė nei 2 kubiniai metrai.

    Be kaupimo, lėšas planuojama nukreipti ir į infiltracijos sprendimus, kai vanduo sulaikomas grunte, pavyzdžiui, įrengiant infiltracinius šulinius, drenažą ar sklaidymo dėžes. Taip pat būtų finansuojamos priemonės sukauptam vandeniui panaudoti, pavyzdžiui, siurbliai ar laistymo sistemos.

    Kokios sąlygos numatomos?

    Paraiškas galėtų teikti fiziniai asmenys, kurie yra vienbučių namų savininkai, bendrasavininkiai arba žemės naudotojai pagal amžinąją nuomą, jei sklype yra gyvenamosios paskirties pastatas.

    Skelbiama, kad programa orientuota į jau užbaigtas investicijas, o sutartis su paramos gavėju kartu būtų ir atsiskaitymas už atliktus darbus. Tinkamos finansuoti išlaidos būtų skaičiuojamos nuo 2024 metų liepos 1 dienos.

    Taip pat numatomas ribojimas dėl dvigubo finansavimo: jei tas pats projektas ar jo dalis jau buvo remtas regioninių ar nacionalinių aplinkosaugos fondų lėšomis, nauja parama tam pačiam įrenginiui nebūtų taikoma. Tai svarbu planuojantiems derinti kelias priemones ar anksčiau pasinaudojusiems panašiomis programomis.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Pastaraisiais metais daugelyje Vidurio Europos šalių dažnėja intensyvios liūtys ir trumpalaikiai potvyniai, o kartu pasikartoja ir sausringi periodai. Mikroretencijos sprendimai padeda suvaldyti abi problemas: sumažina apkrovą lietaus nuotekų sistemoms ir leidžia sukauptą vandenį panaudoti buityje ar laistymui.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios priemonės ypač pasiteisina individualiuose namuose, kur yra daugiau kietų dangų ir didesnis stogo plotas. Valstybės subsidija dažnai tampa lemiamu argumentu investiciją atlikti greičiau, ypač jei kartu tenka spręsti ir kiemo užliejimo problemas.

  • Visagino savivaldybė skelbia SVV paramą: kam skiriamos subsidijos ir iki kada priimamos paraiškos

    Visagino savivaldybė skelbia SVV paramą: kam skiriamos subsidijos ir iki kada priimamos paraiškos

    Visagino savivaldybės administracija paskelbė kvietimą smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) subjektams teikti paraiškas finansinei paramai gauti. Parama teikiama kaip negrąžinamoji subsidija pagal Visagino savivaldybės 2026–2028 metais strateginio veiklos plano Ekonominės plėtros programos priemonę, skirtą SVV plėtrai savivaldybėje.

    Kvietimu siekiama paskatinti vietos įmonių augimą, investicijas ir konkurencingumą, taip pat padėti verslui lengviau įgyvendinti plėtros planus. Savivaldybių subsidijos dažniausiai veikia kaip praktinis įrankis mažinti pradinę finansinę naštą, ypač kai projektams reikia apyvartinių lėšų, prisidėjimo ar rinkodaros veiksmų.

    Kas gali būti finansuojama?

    Pagal paskelbtą kvietimą subsidijos lėšomis numatoma finansuoti verslo plėtros projektų įgyvendinimą. Taip pat gali būti skiriamas dalinis finansavimas projektams, kurie įgyvendinami Europos Sąjungos, valstybės programų ar kitų paramos fondų lėšomis, kai reikalingas papildomas prisidėjimas.

    Dar viena kryptis – SVV subjekto dalyvavimas parodose, pristatant įmonės veiklą, prekes ar paslaugas. Tokios priemonės ypač aktualios įmonėms, kurios ieško naujų rinkų ar partnerių, plečia pardavimus ir investuoja į matomumą.

    Kaip vertinamos paraiškos?

    Paraiškos bus vertinamos pagal Visagino savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašą. Vertinimo metu paraiškos reitinguojamos balais, sudarant pagrindinį ir rezervinius projektų sąrašus pagal didžiausią surinktų balų skaičių.

    Projekto įgyvendinimo terminas numatytas ne ilgiau kaip iki spalio 15 dienos, todėl pareiškėjams svarbu realistiškai suplanuoti darbus, pirkimus ir atsiskaitymus. Praktikoje tokie terminai reiškia, kad pirmenybę dažnai įgyja aiškiai apibrėžtos, greitai įgyvendinamos investicijos ar rinkodaros veiksmai.

    Iki kada ir kaip pateikti paraišką?

    Paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 29 dienos 24 valandos. Dokumentai gali būti pateikiami užklijuotame voke Visagino savivaldybės administracijai, nurodant priemonės pavadinimą ir paraiškos paskirtį.

    Taip pat leidžiama pateikti dokumentų elektroninę versiją elektroniniu paštu visaginas@visaginas.lt. Paraiška ir priedai turi būti patvirtinti pareiškėjo parašu, o teikiant elektroniniu būdu – pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba kitomis priemonėmis, užtikrinančiomis dokumento vientisumą ir nepakeičiamumą.

    Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Visagino savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyrių telefonu +370 674 39958, +370 386 36040 arba el. paštu rasa.gaideliene@visaginas.lt.