CP v2

Tag: Sukčiavimas internete

  • Ukraina įspėja: rusų žvalgyba klastoja valdžios ir žiniasklaidos svetaines – ko saugotis?

    Ukraina įspėja: rusų žvalgyba klastoja valdžios ir žiniasklaidos svetaines – ko saugotis?

    Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) perspėja apie išaugusį netikrų interneto svetainių ir paskyrų skaičių, kurios apsimeta valstybės institucijomis, saugumo struktūromis, žiniasklaida bei aukštais pareigūnais. Pasak tarnybos, tokie resursai kuriami siekiant platinti dezinformaciją ir išvilioti gyventojų duomenis.

    SBU teigia, kad netikros svetainės ir kanalai dažnai kruopščiai atkartoja oficialius pavadinimus, logotipus, nuotraukas ir vizualinį identitetą. Tarnyba nurodo užfiksavusi reikšmingą tokių atakų suintensyvėjimą ir praneša identifikavusi bei užblokavusi daugiau nei 50 išteklių, kurie imitavo pačios SBU atributiką.

    Kaip veikia klastotės

    Pasak Ukrainos pareigūnų, sukčiai taip pat kuria netikras paskyras, prisidengdami žinomų asmenų vardais ir atvaizdais. Anksčiau viešai minėti atvejai, kai socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse buvo apsimetinėjama prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pirmąja ponia Olena Zelenska bei kitais aukšto rango pareigūnais.

    Ukrainos Kovos su dezinformacija centras įspėja, kad dalis tokių paskyrų skelbia tariamai išskirtinę ar vidinę informaciją, kurią siekiama pateikti kaip patikimą. Vienas dažnesnių metodų yra senų kanalų perėmimas ir pervadinimas, pavyzdžiui, anksčiau su kriptovaliutomis sietų paskyrų, pakeičiant jų pavadinimą ir dizainą į tariamai oficialų.

    Tikslas – įtaka ir duomenys

    SBU nurodo, kad pagrindinės šių operacijų kryptys yra dezinformacijos platinimas ir asmens duomenų rinkimas. Apsimetus institucija ar žiniasklaidos priemone, melaginga informacija gali būti pateikiama taip, tarsi ją skelbtų teisėtas Ukrainos šaltinis, o tai didina tikimybę, kad žmonės ja patikės ir pasidalins.

    Kitas tikslas – priversti vartotojus sąveikauti su netikromis paskyromis, spausti įtartinas nuorodas, siųsti žinutes ar pateikti duomenis. SBU teigimu, tokios sąveikos metu gali būti bandoma perimti paskyras ir iš jų ištraukti asmeninę informaciją, kuri vėliau gali būti panaudota verbavimui ar konfidencialiems duomenims rinkti.

    Ukrainos saugumo institucijos pabrėžia, kad ypač domimasi informacija apie šalies gynybos ir saugumo pajėgų kovinę bei operacinę veiklą. Todėl net ir, atrodytų, nekalti klausimai ar prašymai pasidalinti detalėmis gali būti naudojami žvalgybos tikslams.

    Į ką atkreipti dėmesį vartotojams

    Ukrainos institucijos ragina gyventojus itin atidžiai tikrinti paskyrų pavadinimus, svetainių adresus ir verifikavimo žymas, jei jos naudojamos konkrečioje platformoje. Dažna apgaulė paremta menkais skirtumais, pavyzdžiui, papildomu simboliu vartotojo varde arba beveik identišku svetainės dizainu, tačiau su kitu interneto adresu.

    Taip pat rekomenduojama nespausti įtartinų nuorodų ir nesidalinti asmeniniais duomenimis nepatikrinus šaltinio. SBU pabrėžia, kad svarbiausia remtis oficialiais kanalais ir institucijų skelbiamais pranešimais, ypač kai kalbama apie saugumo situaciją ar jautrią informaciją.

    Pastaraisiais metais tokio tipo operacijos vis dažniau persikelia į socialinius tinklus ir susirašinėjimo programėles, o jų kokybę didina ir automatizuoti įrankiai bei DI, leidžiantys greičiau kopijuoti turinį ir masiškai platinti žinutes. Dėl to vartotojų budrumas ir skaitmeninė higiena tampa kritiškai svarbūs.

  • Spalio 2 dieną – Policijos diena: kodėl Angelų sargų tradicija svarbi ir šiandien?

    Spalio 2 dieną Lietuvoje minima Angelų sargų, arba Policijos, diena. Tai proga padėkoti policijos pareigūnams už kasdienį darbą, kai sprendžiami ne tik nusikaltimų tyrimai, bet ir eismo saugumo, smurto artimoje aplinkoje bei viešosios tvarkos iššūkiai.

    Angelų sargų dienos tradicija siejama su Katalikų Bažnyčios minimu Šventųjų angelų sargų atminimu. Dėl šios simbolikos daugelyje Europos šalių būtent spalio pradžia tapo data, kai viešai akcentuojama policijos misija saugoti ir padėti.

    Pastaraisiais metais policijos darbas sparčiai keičiasi dėl skaitmeninių grėsmių augimo. Vis didesnę dalį pranešimų sudaro internetiniai sukčiavimai, tapatybės vagystės ir kitos elektroninės nusikalstamos veikos, todėl daugiau dėmesio skiriama prevencijai ir gyventojų informavimui.

    Kartu plečiasi ir technologijų vaidmuo: nuo vaizdo stebėjimo iki duomenų analizės sprendimų, įskaitant DI taikymą rizikų vertinimui ar tyrimų procesų spartinimui. Vis dėlto svarbiausias išlieka pareigūnų ir visuomenės pasitikėjimas, nes be bendradarbiavimo sudėtingiausias situacijas išspręsti gerokai sunkiau.

    Policijos diena primena, kad saugumas prasideda nuo kasdienių pasirinkimų: atsargumo kelyje, dėmesio kaimynystėje ir atsakingo elgesio internete. Tai taip pat proga palinkėti pareigūnams stiprybės, ištvermės, kuo daugiau ramių budėjimų ir žmonių pagarbos už tarnybą.

  • Ukrainoje plinta netikros brigadų svetainės ir pavojaus programėlės: taip medžioja įsilaužėliai

    Ukrainoje plinta netikros brigadų svetainės ir pavojaus programėlės: taip medžioja įsilaužėliai

    Ukrainos kibernetinio saugumo specialistai fiksuoja augantį sukčiavimo mastą, kai įsilaužėliai ima taikytis į gyventojų telefonus, pasitelkdami patikimumą imituojančius kanalus. CERT-UA 2026 metų pirmojo pusmečio apžvalgoje pabrėžia, kad mobilieji įrenginiai iš papildomo taikinio tapo vienu pagrindinių prioritetų.

    Vienas dažniausių metodų yra kuriamos svetainės, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip oficialūs Ukrainos karinių brigadų puslapiai. Kita kryptis yra apsimetimas programėlėmis, susijusiomis su įspėjimais apie grėsmes ir oro pavojaus signalais, kad žmonės patys įdiegtų kenkėjišką kodą arba atiduotų prisijungimo duomenis.

    Tokios atakos remiasi psichologija ir kasdieniais įpročiais: krizinėmis sąlygomis žmonės linkę pasitikėti informacijos šaltiniais, kurie atrodo oficialiai ir žada greitą pagalbą. CERT-UA akcentuoja, kad užtenka vieno neteisingo veiksmo, jog užpuolikai galėtų tęsti ataką, perimti paskyras ar pradėti žvalgybą.

    Ekspertai pažymi, kad telefonai sukčiams tapo ypač patrauklūs dėl ten saugomos jautrios informacijos apimties. Išmaniajame telefone dažnai yra ne tik nuotraukos ar žinutės, bet ir prieiga prie dokumentų, elektroninio pašto, banko programėlių, darbinių pokalbių bei dviejų veiksnių autentifikavimo kodų.

    Pavojingos atakos be įdiegimo

    Ataskaitoje išskiriamas ir technologiškai sudėtingesnis pavyzdys, kai prieš vartotojus Ukrainoje buvo naudojamas „DarkSword“ pažeidžiamumų rinkinys, orientuotas į „Apple“ įrenginius. „Google“ Threat Intelligence Group nustatė, kad kampanijoje buvo kompromituojamos Ukrainos svetainės, kurios vėliau galėjo tapti kenkėjiško kodo pristatymo kanalu lankytojams.

    Tokios atakos ypač pavojingos tuo, kad kai kuriais atvejais įrenginys gali būti perimamas be įprasto kenkėjiškos programos įdiegimo. Skelbta, kad ši kampanija buvo aktyvi mažiausiai iki 2026 metų kovo mėnesio, o Ukrainos specialistai prisidėjo prie atsako priemonių.

    „Vien apsilankymas specialiai parengtoje svetainėje kartais gali būti pakankamas, kad pažeidžiamas įrenginys būtų pradėtas kompromituoti“, – pabrėžiama Ukrainos kibernetinio saugumo specialistų vertinimuose.

    Legalios platformos kaip priedanga

    Dar viena aiški tendencija yra tai, kad užpuolikai vis dažniau išnaudoja teisėtas, plačiai naudojamas paslaugas savo infrastruktūrai slėpti ir aptikimui apsunkinti. CERT-UA nurodo atvejus, kai kenkėjiški failai talpinami „GitHub“, duomenų persiuntimui ar valdymui gali būti pasitelkiamas „Telegram“, o ryšio infrastruktūrai maskuoti naudojamos tokios paslaugos kaip „Cloudflare“ ar „ngrok“.

    Specialistai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog pačios platformos yra kenkėjiškos, tačiau jos gali tapti atakos grandinės dalimi. Tokie sprendimai užpuolikams patogūs, nes leidžia greitai keisti infrastruktūrą ir naudotis patikimų paslaugų reputacija.

    Ko ieško sukčiai ir kaip apsisaugoti

    Ukrainos saugumo tarnybos taip pat informuoja apie augantį netikrų institucijų ir žiniasklaidos profilių bei svetainių skaičių socialiniuose tinkluose. Gauta informacija gali būti naudojama tiek jautrių duomenų rinkimui, tiek asmenų verbavimui ar tikslinėms atakoms prieš Ukrainos gynybos ir saugumo sektorių.

    Ekspertai primena, kad panašios kampanijos fiksuotos ir anksčiau, tačiau dabar ryškėja platesnis poslinkis: telefonas tampa pagrindiniu taikiniu, o apgaulė dažniausiai prasideda nuo įtikinamos imitacijos. Saugumo rekomendacijos išlieka paprastos: tikrinti oficialius šaltinius, neatsisiųsti programėlių iš nepatikimų vietų, atnaujinti įrenginių programinę įrangą ir skeptiškai vertinti skubius raginimus pateikti duomenis.

  • DI sugeneruoti veidai kelia daugiau pasitikėjimo nei tikri: mokslininkai perspėja

    DI sugeneruoti veidai kelia daugiau pasitikėjimo nei tikri: mokslininkai perspėja

    Kas nustatyta tyrime?

    Dar visai neseniai dirbtinio intelekto sugeneruotus vaizdus buvo lengva atpažinti iš nenatūralių detalių. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad DI kuriami veidai ne tik vis geriau imituoja tikrus žmones, bet ir neretai sukelia didesnį pasitikėjimą nei realių asmenų fotografijos.

    Tyrimą atlikę Lancaster University, Stanford University ir University of California, Berkeley mokslininkai lygino, kaip žmonės vertina DI sugeneruotų veidų patikimumą ir realumą. Rezultatai, jų teigimu, turi tiesioginių pasekmių kovai su sukčiavimu internete ir dezinformacija.

    Pirmoje eksperimento dalyje 169 dalyviams buvo parodyti 96 skirtingi veidai, besiskiriantys amžiumi, lytimi ir kilme. Dalyvių prašyta nuspręsti, ar matomas veidas yra tikro žmogaus, ar sukurtas DI.

    Vidutinis atpažinimo tikslumas siekė 58,4 proc., tai yra tik šiek tiek daugiau nei atsitiktinis spėjimas. Tai reiškia, kad nemaža dalis DI sukurtų veidų kasdienėje aplinkoje gali būti palaikyti tikrais.

    Kodėl DI veidai atrodo patikimesni?

    Antroje tyrimo dalyje dalyviai vertino, kiek pateikti veidai atrodo patikimi. Tikrų žmonių nuotraukos gavo vidutinį 4,03 įvertinimą septyniabalėje skalėje, o DI sugeneruoti veidai buvo vertinami aukščiau.

    Vyresniu modeliu sukurtų veidų vidurkis siekė 4,36, o naujesnio, difuzijos tipo modelio sugeneruotų veidų įvertinimas pakilo iki 4,70. Kitaip tariant, dalyviai DI veidus vidutiniškai laikė patikimesniais nei realių asmenų fotografijas.

    Mokslininkai atkreipė dėmesį į paradoksą: naujausiu modeliu sukurti veidai buvo vertinami kaip mažiau realistiški nei sukurti senesne technologija, tačiau būtent jie kėlė didžiausią pasitikėjimą. Tai leidžia manyti, kad žmogaus smegenys realistiškumą ir patikimumą gali apdoroti kaip atskiras, ne visada sutampančias savybes.

    Kokia rizika visuomenei?

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad lengvai prieinami veidų generatoriai gali supaprastinti tapatybės vagystes, apsimetinėjimą kitais asmenimis ir tikslines apgaules socialiniuose tinkluose. Kuo mažiau pastangų reikia sukurti įtikinamą veidą, tuo didesnė tikimybė, kad tokie vaizdai bus panaudoti masinėms sukčiavimo kampanijoms.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad žmones galima apgauti dirbtinio intelekto sugeneruotais vaizdais. Tokie modeliai tapo lengvai prieinami ir leidžia beveik bet kam kurti netikrus veidus, kurie gali būti panaudoti dezinformacijai, tapatybės vagystėms ar apsimetinėjimui“, – sakė tyrimo bendraautorė, psichologijos doktorantė Alexis McGuire.

    Ji taip pat pažymi, kad visuomenei vis dažniau susiduriant su netikrais veidais, kritiškai svarbu stiprinti skaitmeninį raštingumą ir kurti apsaugos priemones. Tai aktualu ne tik pavieniams interneto vartotojams, bet ir institucijoms, kurios priima sprendimus dėl viešosios informacijos patikimumo.

  • Paviliojo pigesni „Xbox“ žaidimų kodai: „Microsoft“ ėmėsi veiksmų ir kai kuriems užblokavo paskyras

    Paviliojo pigesni „Xbox“ žaidimų kodai: „Microsoft“ ėmėsi veiksmų ir kai kuriems užblokavo paskyras

    Žaidimų ir prenumeratų kodų rinka pastaraisiais metais išaugo, o žaidėjus dažnai vilioja pasiūlymai, kurie atrodo gerokai pigesni nei oficialiuose kanaluose. Vis dėlto tokie pirkiniai gali baigtis nemaloniai, nes „Microsoft“ aktyviau reaguoja į įtartinus kodų platinimo atvejus ir kai kuriems vartotojams pritaiko laikinas ar nuolatines paskyrų sankcijas.

    Saugiausias būdas įsigyti žaidimą ar papildyti „Xbox Game Pass“ prenumeratą išlieka oficialus „Microsoft Store“ bei autorizuoti prekybos partneriai. Tokiais atvejais pirkėjas paprastai turi aiškią pirkimo istoriją, galiojančias sąlygas ir mažesnę riziką, kad kodas bus susietas su sukčiavimu ar neteisėta kilme.

    Problemos dažniausiai prasideda tada, kai kodai perkami iš perpardavėjų ar mažiau žinomų platformų, kurios reklamuoja 10–30 proc. ar dar didesnes nuolaidas. Nors dalis tokių pasiūlymų gali būti teisėti, rinkoje pasitaiko kodų, įsigytų naudojant pavogtas mokėjimo priemones, apgaulingus grąžinimus ar regioninius apribojimus apeinančias schemas.

    Kas nutiko Japonijoje?

    Japonijoje užfiksuotas atvejis, kai daliai žaidėjų paskyros buvo užblokuotos po to, kai jie aktyvavo kodus, pirktus iš vadinamųjų resellerių. Situaciją viešai aptarė „Xbox“ atstovas Scottas Van Vlietas, pabrėžęs, kad bendrovė siekia stabdyti piktnaudžiavimą, bet kartu nenori nubausti sąžiningų vartotojų, kurie galėjo nežinoti apie kodo kilmę.

    „Mes atidžiai stebime sukčiavimo atvejus ir reaguojame, tačiau svarbu nebausti sąžiningų žaidėjų, kurie galėjo nežinoti, kad įsigijo probleminį kodą“, – sakė Scottas Van Vlietas.

    Skelbiama, kad daliai vartotojų, kreipusis į klientų aptarnavimą, paskyros buvo atstatytos. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu atveju sprendimas bus palankus, nes vertinama konkreti situacija, pirkimo aplinkybės ir galimi ryšiai su neteisėtomis operacijomis.

    Ką tai reiškia žaidėjams?

    Praktikoje rizika kyla ne tik dėl galimo pinigų praradimo, kai kodas pasirodo negaliojantis, bet ir dėl pasekmių pačiai „Xbox“ paskyrai. Priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti apribota prieiga prie skaitmeninės bibliotekos, prenumeratų, internetinių paslaugų ar net sustabdytas pirkimų funkcionalumas.

    Ekspertai pataria atkreipti dėmesį į per geras, kad būtų tiesa, nuolaidas, neaiškius pardavėjų kontaktus, miglotas grąžinimo taisykles ir prašymus atsiskaityti nestandartiniais būdais. Jei kyla abejonių, saugiau rinktis oficialius kanalus arba autorizuotus prekybininkus, nes tai sumažina tikimybę, kad vėliau teks aiškintis su „Microsoft“ dėl paskyros blokavimo.

  • RRT skelbia „Švarus internetas“ konkursą: 30 sekundžių klipas gali atnešti 500 eurų prizą

    RRT skelbia „Švarus internetas“ konkursą: 30 sekundžių klipas gali atnešti 500 eurų prizą

    Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) kviečia bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų moksleivius dalyvauti nacionaliniame vaizdo turinio konkurse „Švarus internetas“. Dalyvių prašoma kūrybiškai ir aiškiai parodyti, kaip kasdienybėje atpažinti rizikas internete ir elgtis saugiau.

    Konkursas orientuotas į realias grėsmes, su kuriomis susiduria paaugliai: privatumo pažeidimus, patyčias, sukčiavimo schemas, manipuliacijas ir klaidinančią informaciją. Atskirai pabrėžiamos ir DI sukurtų vaizdų bei vaizdo įrašų keliamos rizikos, kai tikroviškai atrodantis turinys gali būti panaudotas apgaule, šantažui ar reputacijai pakenkti.

    Dalyviai kviečiami suburti iki 5 moksleivių komandą ir telefonu sukurti 30–40 sekundžių trukmės vertikalų vaizdo klipą viena iš nurodytų temų. RRT akcentuoja, kad svarbiausia yra aiški žinutė ir atpažįstamos situacijos, kurios padeda bendraamžiams suprasti, ką daryti susidūrus su grėsmėmis.

    Darbų registracija vyks rugsėjo 7–30 dienomis, o konkurso rezultatai bus paskelbti spalio 12 dieną. Geriausių darbų autorių laukia iki 500 eurų vertės prizai, o laimėtojų apdovanojimas numatytas 2027 metais vasarį.

    RRT taip pat nurodo, kad geriausi moksleivių sukurti klipai taps edukacinio turinio dalimi ir bus naudojami viešojoje komunikacijoje, įskaitant tinklalaides ir kitas sklaidos formas. Taip siekiama, kad moksleivių parengti pavyzdžiai pasiektų kuo platesnę auditoriją ir prisidėtų prie saugesnio elgesio internete įpročių.

  • Naujai paleista „X“ mokėjimų paslauga „X Money“ sulaukė atakos: ką būtina padaryti dabar

    Naujai paleista „X“ mokėjimų paslauga „X Money“ sulaukė atakos: ką būtina padaryti dabar

    Socialinis tinklas „X“ pranešė tiriantis įtartiną aktyvumą, pasirodžiusį netrukus po mokėjimų paslaugos „X Money“ plėtros. Dalis naudotojų ėmė masiškai gauti netikėtus slaptažodžio atstatymo laiškus, nors patys tokių užklausų neteikė.

    Kol kas nėra patvirtintų duomenų, kad paskyros būtų perimtos, tačiau pats laiškų srautas rodo koordinuotą bandymą trikdyti paskyrų saugumą. Kibernetinio saugumo specialistai tokias kampanijas dažnai sieja su bandymais automatizuotai sukelti slaptažodžio keitimo procesą, naudojant viešai matomus vartotojų vardus.

    Kas iš tikrųjų gali vykti?

    Vien tik slaptažodžio atstatymo laiškas nebūtinai reiškia įsilaužimą, ypač jei įjungtas kelių veiksnių patvirtinimas. Vis dėlto tai gali būti pirmas etapas didesnėje sukčiavimo schemoje, kai po teisėtai atrodančių pranešimų siunčiami papildomi laiškai su netikromis nuorodomis.

    Tokiose žinutėse naudotojai raginami skubiai keisti slaptažodį, o paspaudus nuorodą atsiduriama suklastotame puslapyje. Ten suvedus prisijungimo duomenis jie atsiduria nusikaltėlių rankose, o vėliau gali būti bandoma perimti ne tik „X“ paskyrą, bet ir susietas paslaugas.

    Kodėl „X Money“ kelia papildomą riziką?

    „X Money“ leidžia laikyti lėšas, siųsti ir gauti mokėjimus bei atlikti pervedimus tarp naudotojų pačioje „X“ platformoje. Dėl to paskyros perėmimas gali turėti ne tik reputacinių, bet ir tiesioginių finansinių pasekmių, ypač jei paskyra naudojama atsiskaitymams ar pinigų laikymui.

    „X“ teisininkas Jamesas Burnhamas pabrėžė, kad bendrovės saugumo ir teisinės komandos sieks identifikuoti ir patraukti atsakomybėn visus, bandančius pakenkti platformos naudotojams.

    „„X“ teisinės ir saugumo komandos nesustos, kol nustatys, suras ir patrauks baudžiamojon atsakomybėn kiekvieną, bandantį nuskriausti mūsų naudotojus“, – sakė Jamesas Burnhamas.

    Ką daryti naudotojams?

    Pirmiausia rekomenduojama įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą ir įsitikinti, kad paskyroje nurodytas atnaujintas el. pašto adresas bei telefono numeris. Taip pat verta patikrinti aktyvių prisijungimų sąrašą ir nedelsiant pašalinti nepažįstamus įrenginius ar sesijas.

    Gavus slaptažodžio atstatymo laišką, saugiausia ne spausti jame esančių nuorodų, o prisijungti prie paskyros per oficialią programėlę ar naršyklėje ranka įvedus adresą. Jei gaunate papildomus laiškus su raginimu keisti slaptažodį, kritiškai įvertinkite siuntėją, domeną ir bet kokius skubinimo elementus.

    Ekspertai primena, kad sukčiai vis dažniau taiko kelių žingsnių atakas: pirmiausia sukuria triukšmą ir sumaištį, o vėliau pateikia suklastotą sprendimą. Tokiais atvejais geriausia taisyklė paprasta: prisijungimo duomenų niekada neveskite iš laiško atidarytoje nuorodoje, jei nesate šimtu procentų tikri dėl jos autentiškumo.

  • „Meta“ po kritikos Lenkijoje skelbia griežtesnę kovą su scamu: DI ir 100 proc. finansų reklamdavių patikra

    Technologijų bendrovė „Meta“ pranešė Lenkijoje diegianti papildomas priemones kovai su internetiniais sukčiavimais jos platformose. Tarp pokyčių – patobulintas DI sprendimas, skirtas greičiau aptikti apsimetinėjimą viešais asmenimis, ir griežtesnė finansinių paslaugų reklamos kontrolė.

    Sprendimai pristatyti po pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjusios kritikos dėl to, kaip socialiniai tinklai reaguoja į apgaulingas reklamas. Lenkijoje šis klausimas tapo politine ir reguliacine tema, o diskusijose skambėjo raginimai stiprinti platformų atsakomybę pagal ES Skaitmeninių paslaugų aktą.

    Kaip „Meta“ žada stabdyti sukčius

    „Meta“ teigia, kad jau naudoja automatizuotas sistemas, kurios aptinka reklamas ir paskyras, siekiančias pasinaudoti žinomų žmonių atvaizdais. Pasak bendrovės, tokie sukčiavimo modeliai nuolat kinta, todėl Lenkijoje pradedamas taikyti patobulintas DI sprendimas, skirtas dar labiau sumažinti apsimetinėjimo atvejus.

    „Niekas nenori matyti tokių turinių: nei žmonės, nei reklamdaviai, nei mes patys“, – sakė „Meta“ viešosios politikos vadovas Vidurio ir Rytų Europai Jakubas Turowskis.

    Bendrovė nurodo, kad jos taikomos priemonės jau davė rezultatų: per laikotarpį nuo 2024 metų liepos iki 2026 metų birželio Lenkijoje pranešimų apie dažniausiai naudojamus žinomų asmenų atvaizdus esą sumažėjo daugiau nei 80 proc. Taip pat teigiama, kad per 2025 metų liepos–2026 metų birželio laikotarpį pašalinta 137 000 apgaulingų reklamų, didžioji dalis – dar iki vartotojų pranešimų.

    Finansų reklamai – privaloma patikra

    Didžiausias pokytis susijęs su reklama, kurioje siūlomos finansinės paslaugos ir kuri nukreipiama į Lenkiją. „Meta“ skelbia pereinanti prie modelio, kai bus tikrinama 100 proc. tokių reklamdavių tapatybė, o ne tik atskirais atvejais, kaip buvo iki šiol.

    Pasak bendrovės, šis patikros modelis turėtų būti įdiegtas artimiausiomis savaitėmis. „Meta“ taip pat deklaruoja platesnį tikslą – iki 2026 metų pabaigos užtikrinti, kad 90 proc. jos pasaulinių reklamos pajamų sudarytų patikrintų reklamdavių užsakymai, kai 2025 metais šis rodiklis siekė 70 proc.

    Politinis spaudimas ir DSA kontekstas

    Lenkijoje diskusijas pakurstė ir valstybės institucijų veiksmai: skelbta apie kreipimusis į Europos Komisiją, raginant įvertinti, ar platforma tinkamai valdo sisteminę riziką, susijusią su apgaulingomis reklamomis. Skaitmeninių paslaugų aktas didžiosioms platformoms numato pareigas vertinti rizikas, taikyti rizikos mažinimo priemones ir užtikrinti didesnį skaidrumą reklamos ekosistemoje.

    „Meta“ savo ruožtu pabrėžia, kad kova su sukčiavimu yra verslui kritiška, nes apgaulės kenkia ne tik aukoms, bet ir pačiam reklamos pasitikėjimui. Bendrovė teigia veikianti keliais lygmenimis: automatizuotai blokuodama pažeidimus, ardydama sukčių tinklus, bendradarbiaudama su institucijomis ir padėdama vartotojams atpažinti rizikingus pasiūlymus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien technologinių filtrų nepakanka, nes sukčiai prisitaiko, o reklamos grandinėje veikia daug tarpininkų. Todėl vis dažniau akcentuojami tapatybės patikros mechanizmai, greitesnis reagavimas į pranešimus, aiškesnė reklamos kilmė ir didesnis atsekamumas, ypač finansinių paslaugų ir investavimo pasiūlymų srityje.

  • Lenkai trūko kantrybė: Europos Komisijai siūlo skirti „Meta“ 250 mln eurų baudą

    Lenkai trūko kantrybė: Europos Komisijai siūlo skirti „Meta“ 250 mln eurų baudą

    Lenkija kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu įvertinti, ar bendrovė „Meta“ nepažeidžia Europos Sąjungos taisyklių, susijusių su neteisėtu turiniu ir klaidinančia reklama socialiniuose tinkluose. Varšuva siekia, kad už galimus pažeidimus būtų skirta iki 250 mln eurų siekianti finansinė sankcija.

    Apie iniciatyvą viešai pranešė Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis. Pasak jo, prašymas Europos Komisijai grindžiamas argumentu, kad „Meta“ esą nepakankamai užtikrina veiksmingą apgaulingų skelbimų, sukčiavimo schemų ir neteisėtų programėlių reklamos šalinimą.

    „Raginu „Meta“ nedelsiant įdiegti veiksmingus įrankius, kurie pašalintų sukčiavimą, melagingas reklamas ir neteisėtų programėlių propagavimą. Šis laukinių vakarų laikotarpis platformoje turi baigtis“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Europos Sąjungoje platformų pareigos pastaraisiais metais sugriežtėjo įsigaliojus Skaitmeninių paslaugų aktui. Jis numato, kad labai didelės interneto platformos privalo valdyti sistemines rizikas, susijusias su neteisėtu turiniu, klaidinančia informacija ir vartotojų apsauga, taip pat užtikrinti skaidresnę reklamos ekosistemą.

    Nors „Meta“ periodiškai skelbia apie naujas priemones prieš sukčiavimą ir dezinformaciją, daugelyje šalių toliau fiksuojamos schemos, kai sukčiai išnaudoja populiarius prekės ženklus ar žinomų žmonių atvaizdus. Tokios reklamos dažnai nukreipia į fiktyvias investavimo platformas, netikras parduotuves ar kenkėjiškas programėles, o žala vartotojams gali siekti tūkstančius eurų.

    Lenkijos politinis spaudimas vyksta platesniame kontekste, kai vis daugiau Europos valstybių ir institucijų ragina socialinius tinklus griežčiau prižiūrėti reklamos turinį ir greičiau reaguoti į pranešimus apie sukčiavimą. Europos Komisija, gavusi tokį kreipimąsi, gali pradėti vertinimą pagal ES teisę ir, nustačiusi pažeidimus, taikyti sankcijas bei įpareigoti imtis konkrečių priemonių.

    Tokio tipo ginčai jau yra pasiekę ir teismus: Lenkijoje viešai nuskambėjo atvejai, kai nuo melagingų reklamų nukentėję asmenys siekė atsakomybės už turinio platinimą ir kritikavo, kad reakcija į pranešimus apie apgaules būna per lėta. Dėl to didėja lūkestis, kad platformos ne tik šalins pavienius skelbimus, bet ir sistemingai mažins galimybes jiems atsirasti.

    Kol kas Europos Komisija sprendimo nepaskelbė, tačiau Lenkijos žingsnis signalizuoja, kad kova su apgaulingomis reklamomis socialiniuose tinkluose gali pereiti į griežtesnio reguliavimo ir didesnių baudų etapą. Vartotojams tuo pat metu primenama kritiškai vertinti sensacingus skelbimus, tikrinti domenus ir nespausti nuorodų, kurios prašo skubių mokėjimų ar asmens duomenų.

  • Kibernusikaltėliai veikia kaip įmonės: HR skyriai, „nedarbingumai“ ir DI pigina atakas

    Kibernusikaltėliai vis rečiau primena pavienius įsilaužėlius: ekspertai vis dažniau juos apibūdina kaip struktūruotas, hierarchiškas organizacijas, turinčias aiškias roles, procesus ir net vidinę „personalo“ logiką. Tokią tendenciją konferencijoje CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 Katovicuose akcentavo keli kibernetinio saugumo praktikai, kalbėję apie realybę, su kuria šiandien susiduria įmonės ir viešasis sektorius.

    Diskusijoje pabrėžta, kad nusikaltėlių grupuotės profesionalėja ne tik technologiškai, bet ir organizaciškai: atsiranda atrankos, mokymų, užduočių skirstymo bei veiklos tęstinumo elementai. Kitaip tariant, tai tampa ne atsitiktinių atakų serija, o nuoseklus „verslo modelis“, orientuotas į pelną ir mastelį.

    DI mažina atakų slenkstį

    Ekspertai atkreipė dėmesį, kad dirbtinis intelektas mažina „įėjimo“ į kibernusikaltimus barjerą, todėl atakų skaičius auga. DI įrankiai leidžia greičiau kurti įtikinamus sukčiavimo laiškus, suasmeninti žinutes, imituoti komunikacijos stilių ir automatizuoti įvairias atakų grandis.

    Tai ypač matoma finansų sektoriuje, kur tradiciškai vienas dažniausių taikinių yra bankų klientai. Sukčiavimo kampanijos orientuojasi į prisijungimų prie elektroninės bankininkystės perėmimą, mokėjimo kortelių duomenų išviliojimą ar aukos įtikinimą pačiai patvirtinti pervedimą.

    „Sukčiavimo kampanijos rodo, kad atakų šaknyje dažnai yra žmogaus pažeidžiamumas socialinei inžinerijai ir manipuliacijai“, – sakė kibernetinių grėsmių žvalgybos ekspertė Agata Ślusarek.

    Ne vien reglamentai lemia saugumą

    Diskusijoje nuskambėjo mintis, kad kibernetinį atsparumą dažnai didina ne vien taisyklės ar teisės aktai, o pati grėsmių dinamika. Kitaip tariant, organizacijos investuoja į saugumą tada, kai realiai pajunta spaudimą: patiria incidentus, mato atakų suaktyvėjimą savo sektoriuje arba gauna įspėjimus iš partnerių bei tiekėjų.

    Pažymėta, kad energetikos, finansų ir telekomunikacijų sritys jau seniai remiasi rizikos vertinimu ir praktiniais scenarijais, o ne vien formaliu atitikties „uždėjimu“. Šiuose sektoriuose įprasta nuolat testuoti incidentų valdymą, stebėti infrastruktūrą ir griežčiau valdyti prieigas.

    Silpnesnė grandis – mažesnės įstaigos

    Didelės organizacijos, turinčios resursų ir specialistų, dažniausiai pajėgia suvaldyti kibernetines rizikas, tačiau daug sudėtingiau tai padaryti mažesniems viešojo sektoriaus subjektams. Konferencijoje akcentuota, kad savivaldybės, biudžetinės įstaigos ar mažesnės gydymo įstaigos neretai susiduria su finansavimo, specialistų pritraukimo ir bazinių procesų trūkumo problema.

    Primenami ir viešai aptarinėti audito rezultatai, kai dalyje organizacijų stokojama veiklos tęstinumo planų, atkūrimo scenarijų, o atsarginių kopijų kūrimas ir testavimas nėra nuoseklus. Tokie trūkumai kibernetinio incidento metu dažnai lemia ne tik duomenų praradimą, bet ir ilgalaikį paslaugų sutrikimą gyventojams.

    „Kai kalbame apie paslaugas žmonėms, bet koks incidentas greitai virsta pasitikėjimo krize. Dezinformacijos ir DI naudojimo manipuliacijai aplinkoje visi esame atsakingi už kibernetinį saugumą“, – sakė Agnieszka Jankowska.

    Esminis klausimas – koordinacija

    Pasak dalies diskusijos dalyvių, Europoje jau netrūksta kibernetinio saugumo reguliavimo, įskaitant NIS2 kryptį, tačiau vien teisinių rėmų nepakanka. Didžiausia spraga dažnai yra koordinacija tarp sektorių, institucijų ir atskirų „silosų“, kai informacija apie incidentus, pažeidžiamumus ar atakų metodus juda per lėtai.

    „Tikroji spraga dažnai yra ne teisės aktuose, o koordinacijoje tarp sektorių. Vietoje naujų taisyklių gali labiau reikėti auditų, aiškios atsakomybės ir nuoseklaus rizikos valdymo“, – teigė kibernetinio saugumo ekspertas Miroslav Čačík.

    Planavimas prasideda nuo klausimo kada

    Kritinės infrastruktūros valdytojai vis dažniau remiasi principu, kad klausimas yra ne ar įvyks ataka, o kada ji įvyks. Energetikos, vandens ir šilumos sektoriuose pabrėžiamas ir fizinio saugumo bei IT susiliejimas: sabotažas gali būti tiek kibernetinės atakos dalis, tiek jos pasekmė.

    Tokiose organizacijose atsparumas kuriamas plačiai: nuo prieigų kontrolės ir tinklų segmentavimo iki incidentų pratybų, atsarginių kopijų strategijos ir tiekimo grandinės rizikų vertinimo. Augant DI panaudojimui, papildomu iššūkiu tampa greitai besikeičiantys sukčiavimo scenarijai, kuriuose melaginga komunikacija vis sunkiau atskiriama nuo tikros.