CP v2

Tag: Sukčiavimas internete

  • GTA VI „nutekėjimai“ vilioja į įtartinas svetaines: ekspertai perspėja dėl kenkėjų ir apgavysčių

    GTA VI „nutekėjimai“ vilioja į įtartinas svetaines: ekspertai perspėja dėl kenkėjų ir apgavysčių

    Internete vėl įsibėgėjo kalbos apie GTA VI, o kartu su jomis suaktyvėjo ir kibernetiniai sukčiai. Saugumo ekspertai fiksuoja, kad žaidimo laukimas ir tariami nutekėjimai tampa patogia priedanga platinti kenkėjiškas programas bei išvilioti prisijungimus.

    Remiantis NordVPN grėsmių analizės komandos pastebėjimais, panašūs „hype“ laikotarpiai dažnai sutampa su išaugusiu apgavysčių skaičiumi. Sukčiai išnaudoja žmonių norą pirmiems pamatyti vaizdo įrašus, žemėlapius ar „beta“ versijas ir nukreipia į abejotinus puslapius.

    Pavojus slepiasi netikrose „dovanose“

    Dažniausiai masalas atrodo nekaltai: žadami „ankstyvi“ GTA VI failai, tariami nutekinti įrašai ar net nemokami aktyvavimo kodai. Paspaudus nuorodas vartotojai neretai raginami atsisiųsti archyvą, „atnaujinimą“ ar „vaizdo grotuvą“, kuris iš tiesų gali būti kenkėjiška programa.

    Kita paplitusi schema siejama su netikromis prisijungimo formomis ir paskyrų vagystėmis. Vartotojai nukreipiami į puslapius, imituojančius žinomus failų talpinimo ar socialinių tinklų portalus, o suvedus duomenis jie atsiduria sukčių rankose.

    Kaip apsisaugoti, kol GTA VI dar neišleistas

    Ekspertai pataria kritiškai vertinti bet kokius „nutekėjimus“, ypač jei prašoma ką nors atsisiųsti arba prisijungti per neaiškų puslapį. Patikimiausia informacija apie žaidimą paprastai skelbiama oficialiais kanalais, o ne atsitiktiniuose forumuose ar failų mainų svetainėse.

    Taip pat rekomenduojama naudoti dviejų veiksnių autentifikavimą, atnaujinti operacinę sistemą ir naršyklę, o įtartinų failų neatidarinėti net jei juos siunčia pažįstami. Jei paskyros duomenys vis dėlto nutekėjo, slaptažodį reikėtų nedelsiant pakeisti ir patikrinti, ar nebuvo prisijungimų iš neįprastų vietų.

  • Didžiulis „Steam“ duomenų nutekėjimas Europoje: „Valve“ perspėja, ką privalo padaryti žaidėjai

    Didžiulis „Steam“ duomenų nutekėjimas Europoje: „Valve“ perspėja, ką privalo padaryti žaidėjai

    „Valve“ pranešė apie galimą asmens duomenų nutekėjimą, susijusį su įmone CEVA Logistics, kuri Europoje padeda organizuoti „Valve“ įrangos pristatymą. Pasak bendrovės, incidentas galėjo paveikti dalį klientų, kurie neseniai užsakė „Valve“ gaminius.

    Nurodoma, kad įsilaužėliai galėjo pasisavinti CEVA Logistics tvarkomus užsakymų duomenis per laikotarpį nuo liepos 29 dienos iki rugpjūčio 1 dienos. „Valve“ teigimu, CEVA Logistics užsakymo informaciją paprastai saugo iki 90 dienų, todėl įspėjimas išsiųstas platesniam klientų ratui.

    Kokie duomenys galėjo nutekėti?

    „Valve“ informuoja, kad nutekėjimas galėjo apimti klientų vardus ir pavardes, gyvenamosios vietos adresus, šalis, telefono numerius ir el. pašto adresus, susietus su „Steam“ paskyra. Taip pat neatmetama, kad tarp duomenų galėjo būti informacija apie užsakytų prekių rūšis ir jų kainas.

    Tokio tipo duomenys dažniausiai išnaudojami sukčiavimui: nuo įtikinamų fiktyvių pranešimų apie siuntas iki bandymų išvilioti prisijungimus ar papildomus asmens duomenis. Padidėjusi rizika kyla dėl to, kad užpuolikai gali taikytis į konkrečius žmones, pritaikydami žinutes pagal jų pirkinius.

    Kas, pasak „Valve“, liko saugu?

    „Valve“ pabrėžia, kad CEVA Logistics neturi prieigos prie mokėjimų duomenų, slaptažodžių, „Steam Guard“ kodų ar kitų paskyros apsaugos elementų. Tai reiškia, kad pats „Steam“ prisijungimas neturėjo būti tiesiogiai atskleistas per šį incidentą.

    „CEVA neturi prieigos prie jūsų mokėjimų duomenų, slaptažodžių, Steam Guard kodų ar kitos tokio tipo informacijos“, – sakė „Valve“.

    Vis dėlto bendrovė ragina artimiausiomis dienomis būti itin budriems, nes net ir be slaptažodžių nutekėję kontaktiniai duomenys gali paskatinti tikslines apgaules. CEVA Logistics, anot „Valve“, toliau tiria incidentą ir vertina jo mastą.

    Ką daryti žaidėjams dabar?

    Praktikoje svarbiausia nepasitikėti netikėtais el. laiškais ar žinutėmis, kurios prašo skubiai patvirtinti siuntą, apmokėti papildomą mokestį ar pateikti prisijungimo kodus. Jei pranešimas atrodo įtartinas, saugiausia informaciją pasitikrinti tik prisijungus prie „Steam“ arba susisiekus su oficialiu aptarnavimu per „Valve“ kanalus.

    Taip pat verta atnaujinti paskyros saugumą: naudoti unikalų slaptažodį ir įjungti dviejų veiksnių patvirtinimą, jei jis dar neįjungtas. Nors „Valve“ teigia, kad slaptažodžiai nenutekėjo, sukčiai gali bandyti juos išvilioti socialinės inžinerijos metodais.

  • Skandalas dėl „Żabka“ atakos: įsilaužėliai siūlo duomenis už 5 000 eurų – ką daryti klientams?

    Skandalas dėl „Żabka“ atakos: įsilaužėliai siūlo duomenis už 5 000 eurų – ką daryti klientams?

    Lenkijos prekybos tinklą „Żabka“ palietė kibernetinio saugumo incidentas: įsilaužėliai teigia gavę prieigą prie įmonės vidinių sistemų ir dalį informacijos paviešino internete kaip įrodymą. Apie tai pranešė kibernetinio saugumo bendruomenė ir žiniasklaida, o pati bendrovė patvirtino, kad fiksuotas neautorizuotas prisijungimas.

    Pasak įsilaužėlių, nutekinta informacija esą apima darbuotojų ir rangovų asmens duomenis, vidinę projektinę dokumentaciją bei IT infrastruktūros failus. Taip pat skelbiama, kad duomenys buvo pasiūlyti parduoti už maždaug 5 000 eurų, o įmonės partneriams ir kai kuriems žurnalistams buvo išsiųsti el. laiškai, siekiant atkreipti dėmesį į ataką.

    „Neuprawnintas prisijungimas buvo aptiktas ir nedelsiant užblokuotas pagal galiojančias saugumo procedūras“, – teigiama „Żabka“ pozicijoje, kurioje nurodoma, kad aktyvuotos incidentų valdymo priemonės.

    Incidento metu dalis parduotuvių susidūrė su veiklos trikdžiais: pranešta apie neveikusius mokėjimo terminalus ir neįprastai pritaikomas nuolaidas kai kurioms prekėms. Nors tokie sutrikimai ne visada reiškia duomenų nutekėjimą, kibernetinėse atakose dažnai taikomasi į sistemas, kurios tiesiogiai veikia operacijas, todėl laikinas paslaugų nestabilumas vertinamas kaip papildomas rizikos signalas.

    Bendrovė nurodė, kad informacija perduota atsakingiems pareigūnams, įskaitant duomenų apsaugos funkciją įmonėje, taip pat informuotos priežiūros institucijos ir teisėsauga. Tokiais atvejais praktikoje vertinama, ar galėjo būti paveikti klientų duomenys, o jei taip, kokios apimties ir kokio jautrumo informacija galėjo patekti į tretiesiems asmenims prieinamas vietas.

    Ekspertai primena, kad didžiausia rizika klientams paprastai kyla tada, kai duomenys buvo pateikti papildomų procesų metu, pavyzdžiui, teikiant skundą ar pretenziją, dalyvaujant konkursuose, lojalumo programose ar registruojantis į akcijas. Tokiuose kanaluose dažniau paliekami kontaktai, adresai ar kiti identifikaciniai duomenys, kurie vėliau gali būti panaudoti sukčiavimui.

    Gyventojams, kurie naudojosi „Żabka“ paslaugomis ar programėle, patariama išlikti budriems: atidžiai vertinti netikėtus el. laiškus ir žinutes, nespausti įtartinų nuorodų, neatskleisti prisijungimo kodų ir, jei slaptažodžiai kartojami keliose paslaugose, juos pasikeisti. Taip pat verta įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą ten, kur tai įmanoma, nes tai reikšmingai sumažina paskyrų perėmimo riziką.

    Pastaraisiais metais mažmeninės prekybos sektorius vis dažniau tampa kibernetinių atakų taikiniu, nes jame sukaupiama daug klientų duomenų ir veikia didelės, sudėtingos IT infrastruktūros. Augant skaitmeninėms paslaugoms ir lojalumo programoms, didėja ir sukčiavimo mastas, todėl įmonės vis dažniau investuoja į stebėseną, incidentų reagavimą ir darbuotojų mokymus, o klientams svarbiausia išlieka skaitmeninė higiena ir kritiškas vertinimas.

  • NASA inžinierių „stebuklas“ ar eilinis triukas? Reguliuotojai perspėja dėl netikrų kondicionierių

    NASA inžinierių „stebuklas“ ar eilinis triukas? Reguliuotojai perspėja dėl netikrų kondicionierių

    Europą vėl alinant karščių bangoms, socialiniuose tinkluose ir vaizdo platformose suaktyvėjo reklamos, žadančios revoliucinius nešiojamuosius kondicionierius. Skelbimuose tikinama, kad mažas įrenginys esą per akimirką atvėsina kambarį ir sunaudoja itin mažai elektros, tačiau ekspertai ragina išlikti budriems.

    Įspėjimą dėl klaidinančių kampanijų paskelbė Jungtinės Karalystės reklamos priežiūros institucija Advertising Standards Authority, prižiūrinti, ar reklama atitinka Committees of Advertising Practice taisykles. Reguliuotojai pažymi, kad dalis reklamų remiasi teiginiais, kurie skamba per gerai, kad būtų tiesa, ir dažnai nėra pagrįsti jokiais patikrinamais duomenimis.

    Viena dažniausių žinučių teigia, kad įrenginį neva sukūrė buvę NASA inžinieriai, o patalpą jis atvėsina per 90 sekundžių. Specialistai pabrėžia, kad tokie pažadai prieštarauja elementariai fizikai, nes realiam patalpos vėsinimui reikia pašalinti šilumą iš patalpos, o tam paprastai reikalinga žarna karštam orui išvesti į lauką arba išorinis blokas.

    Reguliuotojai taip pat atkreipia dėmesį į kainodarą: pirkėjai dažnai nukreipiami į parduotuves, kuriose tokie prietaisai parduodami maždaug už 80–140 eurų, nors reali jų vertė gali būti gerokai mažesnė. Be to, dalis reklaminių vaizdo įrašų ir iliustracijų atrodo sukurti pasitelkiant dirbtinis intelektas, taip suteikiant produktui tariamai pažangesnį įvaizdį.

    Tokias prekes praktiškai išbandė statybų inžinierius ir turinio kūrėjas Stuartas Matthewsas, valdantis „Youtube“ kanalą „Proper DIY“. Jis nupirko kelis reklamuotus įrenginius ir nustatė, kad vietoje žadėto kondicionieriaus gavo paprastą mažos galios ventiliatorių su elementaria konstrukcija.

    „Tai buvo mažas, paprastas ventiliatorius, kurio vertė nepalyginamai mažesnė, nei prašoma kaina“, – sakė Stuartas Matthewsas.

    Pasak jo, vienoje reklamoje įrenginys buvo pristatytas kaip atvirkštinis kondicionierius su skystu aušinimo kasetės sprendimu. Tačiau viduje rasta drėkinama plokštelių sistema iš esmės labiau primena garinį vėsintuvą, kuris vėsina orą vandeniui garuojant.

    Ekspertai pabrėžia, kad gariniai vėsintuvai gali būti veiksmingi karštame ir sausame klimate, tačiau didina drėgmę patalpoje ir todėl prastai tinka vietovėse, kur drėgmė ir taip aukštesnė. Tai nėra tas pats, kas tikras nešiojamas oro kondicionierius su kompresoriumi, kuris pašalina šilumą iš patalpos ir ją išpučia į lauką.

    Advertising Standards Authority ragina vartotojus atpažinti įtartinus signalus: stebuklingai greitą vėsinimą, neįtikėtinus energijos taupymo pažadus ir dramatiškas istorijas apie slaptas technologijas ar tariamus garsios organizacijos kūrėjus. Taip pat rekomenduojama nepasikliauti vien pardavėjo puslapyje pateiktais atsiliepimais ir ieškoti nepriklausomų apžvalgų.

    Jei kyla abejonių, verta patikrinti pardavėjo rekvizitus, fizinį registracijos adresą ir aiškią grąžinimo tvarką, nes sukčiai šią informaciją dažnai slepia. Prieš perkant pravartu palyginti techninius parametrus su realiais rinkos standartais, o ypač įsitikinti, ar įrenginys išvis turi šilumos šalinimo sprendimą, be kurio patalpos kondicionavimas praktiškai neįmanomas.

    Reguliuotojai pripažįsta, kad klaidinančios reklamos kartojasi sezoniškai: analogiški triukai anksčiau buvo fiksuojami ir šaltuoju sezonu, kai taip pat agresyviai reklamuoti mini šildytuvai, neva galintys pakeisti centrinį šildymą. Nors aptikimui vis dažniau naudojamos automatizuotos sistemos, galutinė apsauga dažnai priklauso nuo paties pirkėjo kritinio vertinimo ir pranešimų apie įtartinas reklamas.

  • Įsilaužėliai rado naują triuką: kenkėjišką kodą slepia „ChatGPT“ dalijimosi nuorodose

    Įsilaužėliai rado naują triuką: kenkėjišką kodą slepia „ChatGPT“ dalijimosi nuorodose

    Skaitmeninių grėsmių aplinka sparčiai keičiasi: sukčiai vis dažniau pasitelkia dirbtinis intelektas paremtus įrankius, kad apeitų įprastas apsaugas ir atrodytų patikimi. Kibernetinio saugumo bendrovės pastaruoju metu fiksuoja atvejus, kai piktnaudžiaujama populiarių pokalbių robotų turinio dalijimosi funkcijomis.

    Push Security tyrėjai šį metodą apibūdina kaip LLMShare: nusikaltėliai išnaudoja tai, kad tokios sritys kaip „chatgpt.com“ daugelyje organizacijų laikomos patikimomis. Dėl to nuorodos iš žinomų domenų neretai praslysta pro filtrus, kurie remiasi reputacijos vertinimu.

    Ankstesniuose scenarijuose aukai būdavo pateikiama vieša nuoroda į tariamai oficialią instrukciją, o tuomet siūloma nukopijuoti ir komandinėje eilutėje įklijuoti komandą. Tokie veiksmai gali nepastebimai atsisiųsti ir paleisti duomenis vagiančias programas, ypač taikantis į slaptažodžius, naršyklių saugyklas ir kriptovaliutų pinigines.

    Naujesnė atakos versija tampa dar pavojingesnė, nes mažina poreikį aukai ranka vykdyti komandas. Pasitelkiant programinio kodo generavimą, to paties patikimo domeno aplinkoje gali būti pademonstruojamas suklastotas puslapis, imituojantis sistemos sutrikimą ir raginantis atsisiųsti programą darbui tęsti.

    Paspaudus atsisiuntimo mygtuką vartotojas paprastai nukreipiamas į išorinę svetainę, kuri vizualiai kopijuoja „OpenAI“ atsisiuntimo puslapį ir siūlo diegimo failus „Windows“ ar „macOS“ sistemoms. Diegikliai gali bandyti aptikti saugos programas, tikrinti, ar neveikia virtualioje aplinkoje, o galiausiai įdiegti vadinamąjį infostealer tipo kenkėją, skirtą duomenų vagystei.

    Kad apgaulę būtų sunkiau nustatyti, naudojamas sąlyginis atvaizdavimas: saugumo skeneriams ar automatiniams tikrintuvams rodinys gali būti visai nepavojingas. Tuo tarpu realiam vartotojui pateikiamas kenkėjiškas turinys, todėl incidentą sunkiau atkartoti ir greitai užblokuoti.

    Tokios nuorodos dažnai išplatinamos per paieškos sistemų reklamą ir SEO, kai sukčiai taikosi į populiarias užklausas bei dažnas rašybos klaidas. Dėl to paieškos rezultatuose matomas adresas gali atrodyti visiškai normalus, nors veda į kruopščiai suklastotą puslapį.

    Ekspertai pabrėžia platesnę tendenciją: nusikaltėliai vis dažniau naudojasi teisėtomis platformomis ir globalių technologijų prekės ženklų infrastruktūra, kad jų veiksmai atrodytų patikimi. Tai apima ir el. pašto siuntimo paslaugų, ir teisėtų talpinimo sprendimų išnaudojimą, kai tradiciniai filtrai automatiškai suteikia pasitikėjimo kreditą.

    Praktinė apsauga prasideda nuo elgsenos higienos: nepasitikėti instrukcijomis, raginančiomis vykdyti komandas terminale, net jei jos pateikiamos kaip pagalbos centro patarimai. Taip pat verta tikrinti tikrąjį atsisiuntimo adresą, diegti atnaujinimus, naudoti daugiafaktorį prisijungimą ir organizacijose taikyti saugumo priemones, kurios vertina ne tik domeno reputaciją, bet ir turinio bei elgsenos požymius.

  • Lenkija 2026 metais ketina skirti apie 1,2 mlrd. eurų kibernetiniam saugumui: kam bus panaudota?

    Lenkija 2026 metais ketina skirti apie 1,2 mlrd. eurų kibernetiniam saugumui: kam bus panaudota?

    Lenkija 2026 metais planuoja skirti daugiau nei 1,2 mlrd. eurų kibernetiniam saugumui. Apie tai Jasionkoje prie Žešuvo vykusiame renginyje kalbėjo Lenkijos skaitmenizacijos ministras ir vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis, pabrėžęs augančių hibridinių grėsmių mastą.

    Ministro teigimu, investicijų tikslas yra sustiprinti valstybės atsparumą ir apsaugoti kritinę infrastruktūrą nuo masinių diversinių atakų. Prioritetu įvardijami energetikos, vandens tiekimo, dujų, ryšių ir viešojo sektoriaus informacinių sistemų saugumo sprendimai.

    Augantys incidentai ir sukčiavimo mastas

    Lenkijos institucijos skaičiuoja, kad 2025 metais fiksuota 273 000 tinklo saugumo pažeidimų atvejų. Tai daugiau nei 144 proc. augimas, palyginti su 2024 metais, o tendenciją lemia ir organizuotos atakos, ir kasdienis kibernetinis nusikalstamumas.

    Taip pat nurodoma, kad 2025 metais blokuota daugiau nei 140 000 000 bandymų patekti į nelegalias svetaines. Be to, sustabdytas daugiau nei 1 000 000 apgaulingų SMS žinučių pristatymas, kai sukčiai siekia išvilioti prisijungimo ar mokėjimo duomenis.

    Nuo nusikaltėlių iki valstybių operacijų

    Ministras akcentavo, kad grėsmės šaltiniai skiriasi: nuo „paprastų“ sukčių, kurie taikosi į gyventojų pinigus ir duomenis, iki valstybių remiamų operacijų. Pastarosios, pasak jo, gali būti orientuotos į kritinės infrastruktūros paralyžiavimą ir esminių paslaugų sutrikdymą.

    „Vieną dalį atakų vykdo kibernetiniai nusikaltėliai, o kitą dalį atlieka valstybės, kurios siekia paralyžiuoti kritinę infrastruktūrą ir sukelti sutrikimus“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Naujos struktūros ir DI vaidmuo

    Siekiant geriau koordinuoti gynybą, Lenkijoje pradėjo veikti integruotas Kibernetinio saugumo operacijų centras, kuris turėtų sujungti civilinius pajėgumus su karinėmis struktūromis ir specialiosiomis tarnybomis. Tokia praktika vis dažniau taikoma NATO šalyse, kur kibernetinė gynyba vertinama kaip nacionalinio saugumo dalis.

    Kartu plėtojama ir vadinamojo Kibernetinio legiono idėja, kai civiliai ekspertai galėtų prisidėti prie valstybės sistemų apsaugos. Pasak ministro, didelė dalis investicijų bus nukreipta į centrinių sistemų modernizavimą, savivaldybių administracijų saugumo stiprinimą ir skaitmeninių kompetencijų ugdymą.

    Ministro teigimu, papildomą spaudimą saugumui kelia ir dirbtinis intelektas, kurį vis dažniau naudoja nusikaltėliai automatizuodami atakas, kurdami įtikinamesnes apgaules ir spartindami pažeidžiamumų išnaudojimą. Dėl to, anot jo, gynybos priemonės turi vystytis ne lėčiau nei puolimo įrankiai.

    Lenkija 2025 metais kibernetiniam saugumui buvo numačiusi daugiau nei 950 mln. eurų, o 2026 metais planuojama suma turėtų viršyti 1,2 mlrd. eurų. Valdžia pabrėžia, kad tai yra ilgalaikė kryptis, siekiant mažinti sistemines rizikas ir didinti šalies atsparumą skaitmeninėje erdvėje.

  • Cyberprieš nusikaltėlių korporacijos: HR, premijos ir „antriniai“ sukčiai, taikantys į aukas

    Už romantinių apgavysčių, fiktyvių investicijų ar sukčiavimo skelbimų portaluose vis dažniau stovi ne pavieniai „hakeriai“, o gerai organizuotos grupuotės, veikiančios kaip korporacijos. Kibernetinio nusikalstamumo rinka turi aiškiai pasidalytas roles, vidines taisykles ir infrastruktūrą, kuri leidžia masiškai atakuoti žmones skirtingais kanalais.

    Ekspertai, tyrinėjantys šias grupes, pabrėžia, kad jos kuria darbo procesus panašiai kaip verslas: planuoja kampanijas, skaičiuoja „rezultatus“, testuoja scenarijus ir nuolat ieško naujų „darbuotojų“. Tam pasitelkiami uždari kanalai ir pokalbių grupės, kur aptariamos operacijos, dalijamasi instrukcijomis ir sprendžiamos vidinės problemos.

    Kaip veikia nusikaltėlių „organizacija“

    Tokiose struktūrose galima sutikti „personalo“ funkcijas primenančių veiklų: atrankas, kandidatų patikras ir įvedimą į „pareigas“. Naujokams siūlomos konkrečios rolės, pavyzdžiui, pinigų išgrynintojai, kurie prie bankomatų išima apgaule gautas lėšas, arba žmonės, vykdantys masines žinučių siuntimo kampanijas.

    Skiriamoji „korporacinio“ modelio detalė yra motyvavimo sistemos ir vidinė drausmė. Tyrėjai pasakoja, kad aprašymuose gali atsirasti užuominų apie premijas už „planą“, o kartu ir taisyklės, skirtos mažinti riziką būti išaiškintiems.

    Vis dėlto net ir tokios grupės daro klaidų: kartais neatsargiai atskleidžia buvimo vietą, supainioja detales, palieka identifikuojamus pėdsakus ar per viešai aptarinėja sulaikymus. Tai tampa signalais teisėsaugai ir kibernetinio saugumo specialistams, kurie stebi schemų evoliuciją ir bando infiltruotis į komunikacijos kanalus.

    Antriniai sukčiai ir aukų duomenų rinka

    Vienas pavojingiausių reiškinių yra vadinamasis antrinis sukčiavimas, kai žmogus apgaunamas antrą kartą po jau patirtų nuostolių. Tipinis scenarijus atrodo taip: nusikaltėliai susisiekia su auka ir prisistato „pagalbos“ teikėjais, kurie neva gali padėti susigrąžinti prarastus pinigus.

    Tokios apgavystės dažnai remiasi aukų duomenų pakartotiniu panaudojimu. Jau apgautas žmogus tampa vertingu įrašu duomenų bazėje: svarbu žinoti, kokiu būdu jis buvo įtikintas, kokia suma prarasta ir kokie argumentai veikė, todėl informacija gali būti platinama tarp skirtingų grupių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad antriniame etape emocinis spaudimas dar stipresnis, nes žmogus jaučia gėdą, nerimą ir skubą „atgauti prarastą“. Dėl to didėja tikimybė vėl priimti skubotus sprendimus, ypač jei žadama greita „teisinė“ ar „techninė“ pagalba.

    Ką rodo skaičiai ir kodėl tai svarbu

    Analizuojant kelių tirtų grupių veiklą, minima, kad bendruomenėse buvo 1 672 nariai, iš jų 287 laikyti aktyviais. Tyrėjų pateiktais duomenimis, vidutinės mėnesio pajamos siekė apie 1 150 eurų, o aukoms padaryta žala sudarė maždaug 320 000 eurų.

    Taip pat fiksuota iki 15 000 bandymų išsigryninti nusikalstamu būdu gautas lėšas, pasitelkiant mokėjimo korteles ar momentinius pervedimus. Tokia apimtis rodo ne vienkartinius atvejus, o sisteminę „gamybą“, kur svarbiausia yra mastas, greitis ir nuolatinis metodų tobulinimas.

    Kibernetinio saugumo specialistai pabrėžia, kad geriausia gynyba yra kritinis mąstymas ir procesų laikymasis: neskubėti, tikrinti informaciją, neatskleisti prisijungimų, o sulaukus „pagalbos atgauti pinigus“ pasiūlymų pirmiausia kreiptis į banką ir oficialias institucijas. Nusikaltėlių „korporacijos“ klesti ten, kur žmonės paliekami vieni su problema ir emocijomis.