CP v2

Tag: Sultys

  • Močiutės triukas: aviečių sultys be virimo išlaiko skonį ir spalvą – štai kaip pasigaminti

    Parduotuvėse parduodamos aviečių sultys ar gėrimai neretai turi tik dalį to, ko tikimasi iš tikrų uogų: sudėtyje gali būti pridėtinio cukraus, rūgštingumą reguliuojančių medžiagų, aromatų, o kartais ir dažiklių. Namuose pagamintos sultys leidžia kontroliuoti sudėtį ir išlaikyti natūralų aviečių aromatą.

    Vienas populiariausių senoviškų būdų yra avietes užpilti cukrumi ir leisti joms išsiskirti sultims be intensyvaus kaitinimo. Švelnus pašildymas iki beveik virimo padeda užtikrinti saugumą ir supilstymą, tačiau neleidžia uogoms prarasti ryškesnio kvapo bei spalvos.

    Svarbiausia šiame recepte yra proporcijos, nes cukrus veikia ne tik kaip saldiklis, bet ir kaip konservantas. Dažniausiai 1 kilogramui aviečių dedama apie 300–400 gramų cukraus, o mėgstantiems mažiau saldžiai galima mažinti iki maždaug 250 gramų, tik tuomet trumpėja laikymo laikas ir didėja fermentacijos rizika.

    Avietes suberkite į didelį dubenį, apiberkite cukrumi ir palikite kelioms valandoms, geriausia per naktį. Uogos išleis sultis, o cukrus ištirps beveik be papildomo darbo, todėl vėliau bus lengviau atskirti skystį nuo minkštimo.

    Kai masė pastovės, ją sukrėskite į tankų sietą, išklotą švaria marle ar plonu medvilniniu audiniu. Skystį nusunkite ir švelniai paspauskite, bet nespauskite per stipriai, kad į sultis nepatektų per daug tirščių ir sutrintų sėklyčių, kurios gali suteikti kartumo.

    Nusunktas sultis supilkite į puodą ir kaitinkite ant mažos ugnies iki labai karštos būsenos, tačiau neužvirinkite. Toks švelnus kaitinimas padeda lengviau išpilstyti ir išlaikyti šviežesnį skonį, o užvirus aromatas ir spalva dažniausiai nukenčia labiau.

    Karštas sultis iškart pilstykite į švarius, išplautus ir karščiu iškaitintus stiklainius ar butelius, sandariai užsukite. Kad atsargos saugiai laikytųsi per žiemą, pravartu atlikti pasterizaciją: užsuktus indus statykite į puodą su karštu vandeniu taip, kad vanduo siektų apie du trečdalius stiklainio aukščio.

    Pasterizuokite apie 15 minučių, o puodo dugną išklokite šluoste, kad stiklas nesiliestų su metalu ir nepatirtų staigių temperatūros šuolių. Išėmę stiklainius apverskite dangteliais žemyn ir palikite atvėsti, o vėliau laikykite vėsioje, tamsioje vietoje.

    Likęs aviečių minkštimas taip pat gali praversti: jis tinka džemui, desertams, košei ar kepiniams gardinti. Jei norisi švelnesnės tekstūros, minkštimą galima papildomai pertrinti per smulkų sietelį ir atskirti sėklytes.

  • Po 50-iesiems šis įprotis gali pakenkti: net 100 proc. sultys be cukraus nėra nekaltos

    Po 50-iesiems šis įprotis gali pakenkti: net 100 proc. sultys be cukraus nėra nekaltos

    Daugelis įpratę stiklinę sulčių laikyti vaisiaus pakaitalu, tačiau mitybos specialistai pabrėžia esminį skirtumą. Išspaudus sultis didelė dalis skaidulų prarandama, o būtent jos lėtina cukrų pasisavinimą ir ilgiau suteikia sotumo.

    Po 50 metų tai tampa ypač svarbu, nes su amžiumi dažniau didėja atsparumo insulinui, 2 tipo diabeto ir pilvinio nutukimo rizika. Skystoje formoje esantis cukrus organizmą pasiekia greičiau, todėl gliukozės šuoliai gali būti ryškesni, o alkis grįžti anksčiau.

    Net ir 100 proc. sultys, ant kurių etiketės nurodoma, kad nėra pridėtinio cukraus, vis tiek turi daug natūralių cukrų. Vienai stiklinei dažnai prireikia kelių vaisių, todėl gaunama cukrų koncentracija būna didelė, o kramtymo ir sotumo signalai, kurie veikia valgant vaisių, praktiškai neįsijungia.

    Dėl to kasdien prie pusryčių išgeriama didelė stiklinė sulčių gali tapti nepastebimu perteklinių kalorijų ir cukrų šaltiniu. Problema ne vien svoris: reguliarus saldaus gėrimo vartojimas gali stipriau veikti apetitą visai dienai ir paskatinti dažniau užkandžiauti.

    Vyresniame amžiuje didesnis dėmesys skiriamas širdies ir kraujagyslių sveikatai, todėl rekomenduojama rinktis mažiau perdirbtą maistą. Daugumoje mitybos gairių pabrėžiama, kad geriau valgyti visą vaisių, o ne gerti jo sultis, nes skaidulos siejamos su palankesniais cholesterolio, cukraus ir žarnyno veiklos rodikliais.

    Ne mažiau svarbus ir burnos sveikatos aspektas. Rūgštys ir cukrūs, ypač jei sultys gurkšnojamos ilgą laiką, gali didinti ėduonies riziką ir dirginti dantenas, o po 50 metų dažniau pasitaiko dantenų jautrumas, burnos sausumas ar protezai.

    Rinkodaros užrašai, tokie kaip „be pridėtinio cukraus“ ar „natūralios“, gali klaidinti, nes nesako, kiek cukrų realiai yra porcijoje. Todėl verta žiūrėti ne tik į pakuotės priekį, bet ir į maistinę vertę bei porcijos dydį, nes vienas buteliukas neretai prilygsta kelioms porcijoms.

    Tai nereiškia, kad sulčių reikia visiškai atsisakyti. Daugeliui žmonių saugesnis pasirinkimas yra nedidelė porcija prie valgio, o ne kaip pagrindinis dienos gėrimas, ir tikrai ne vietoje vandens ar vaisių.

    Jei norisi vaisinio skonio, dažnai geriau pirmiausia suvalgyti vaisių, o tik tada spręsti, ar dar norisi sulčių. Praktikoje taip lengviau suvaldyti apetitą ir gauti skaidulų, o kasdieniu įpročiu verčiau paversti vandenį, nesaldintą arbatą ir daržoves.

    Daržovių sultys kai kam gali būti priimtinesnė alternatyva, tačiau ir čia būtina skaityti etiketes dėl druskos kiekio. Svarbiausia taisyklė po 50 metų paprasta: kuo mažiau perdirbta, kuo daugiau skaidulų ir kuo mažiau skystų cukrų kasdienybėje.

  • Artėja agrastų sezonas: šios sultys siejamos su mažesniu uždegimu, stresu ir širdies rizika

    Agrastai ant krūmų paprastai sunoksta vasaros pradžioje ir dera iki rugpjūčio, todėl tai vienas patogiausių sezoninių vaisių namų atsargoms. Iš jų dažnai spaudžiamos arba verdamos sultys, kurias žmonės renkasi dėl gaivaus skonio ir maistinės vertės.

    100 gramų agrastų yra apie 44 kilokalorijos, o taip pat nemažai skaidulų, todėl jie priskiriami mažiau kaloringiems vaisiams. Agrastuose randama vitamino C, taip pat B grupės vitaminų ir vitamino E, o iš mineralų dažniausiai minimi kalis, magnis, fosforas, geležis.

    Įvairiuose šaltiniuose agrastų sultys siejamos su priešuždegiminėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, nes uogose yra polifenolių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Vis dėlto tai nėra vaistas, todėl aukštai temperatūrai ar blogai savijautai užsitęsus, svarbiausia laikytis gydytojo rekomendacijų, o ne pasikliauti vien gėrimais.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių sveikatai svarbiausia bendras racionas, tačiau vaisių vartojimas dažnai siejamas su mažesne rizika. Agrastų sultys gali būti vienas iš būdų suvartoti daugiau vaisių, tačiau verta nepamiršti, kad sultyse paprastai būna mažiau skaidulų nei valgant pačius vaisius.

    Ruošiant sultis namuose dažnai pasirenkamas paprastas metodas: nuplauti uogas, nuimti kotelius, trumpai pavirti su vandeniu, o suminkštėjusią masę perkošti. Jei gėrimas bus laikomas ilgiau, paprastai taikoma pasterizacija, kad atsargos išsilaikytų iki rudens ar žiemos.

    Saldinant rekomenduojama saikas, nes didelis pridėtinio cukraus kiekis keičia gėrimo maistinį profilį ir didina bendrą suvartojamo cukraus kiekį. Norint švelnesnio skonio, dalis žmonių renkasi maišyti agrastų sultis su vandeniu arba derinti su kitomis uogomis, taip išlaikant rūgštelę, bet sumažinant poreikį saldinti.

    Jei agrastų sulčių įsigyjate parduotuvėje, verta atkreipti dėmesį į sudėtį ir pasirinkti produktus su kuo mažiau priedų. Skirtingų gamintojų gėrimai gali smarkiai skirtis tiek cukraus kiekiu, tiek realiu vaisių procentu, todėl etiketė šiuo atveju pasako daugiau nei reklaminiai pažadai.

  • Mokslininkai patikrino juodojo šeivamedžio sultis: kas nutiko geriant po 340 ml kasdien

    Virškinimo sutrikimai ir padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje – dažnos problemos, kurios neretai siejasi su antsvoriu ir prastesne mityba. Tarp natūralių pasirinkimų dažnai minimos juodojo šeivamedžio uogų sultys, o jų poveikis vis dažniau vertinamas ir moksliniuose tyrimuose.

    Juodojo šeivamedžio uogose gausu polifenolių, ypač antocianinų, kurie siejami su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Šios medžiagos gali padėti mažinti oksidacinį stresą, o tai aktualu metabolinei sveikatai ir širdies bei kraujagyslių sistemai. Vis dėlto svarbu atskirti bendras maistinių medžiagų savybes nuo konkretaus produkto ar sulčių poveikio.

    Mokslinis tyrimas: 340 ml per dieną

    Mokslinėje publikacijoje aprašytas nedidelis tyrimas, kuriame dalyvavo 18 suaugusiųjų, turinčių antsvorio. Dalyviai septynias dienas kasdien vartojo po 340 mililitrų juodojo šeivamedžio sulčių arba placebo gėrimo, o jų mityba buvo standartizuota, kad rezultatus mažiau veiktų kiti veiksniai.

    Tyrimo autoriai nurodė, kad sulčių vartojimas buvo siejamas su palankiais žarnyno mikrobiotos pokyčiais, taip pat fiksuotas teigiamas poveikis gliukozės apykaitos rodikliams ir riebalų oksidacijai. Kadangi imtis maža, o stebėjimo laikotarpis trumpas, tokie rezultatai laikomi ankstyvais ir reikalauja platesnių, ilgesnių tyrimų.

    Ką tai gali reikšti kasdienybėje?

    Žarnyno mikrobiota siejama su maistinių medžiagų įsisavinimu, imuninėmis reakcijomis ir medžiagų apykaita, todėl bet kokie palankūs pokyčiai gali turėti platesnių pasekmių savijautai. Tačiau mikrobiotos reakcija priklauso nuo viso raciono, skaidulų kiekio, miego, streso ir fizinio aktyvumo, todėl vienas produktas paprastai nėra lemiamas.

    Jei renkatės juodojo šeivamedžio sultis, praktiškai svarbiausia jų sudėtis: papildomas cukrus gali panaikinti dalį potencialios naudos, ypač jei aktuali gliukozės kontrolė ar svorio mažinimas. Taip pat verta prisiminti, kad sulčių porcija yra papildomos kalorijos, todėl jų vieta mityboje turėtų būti apgalvota.

    Kada reikėtų atsargumo?

    Jei turite lėtinių ligų ar vartojate vaistus, mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju ar dietologu. Atsargumas ypač svarbus nėštumo ir žindymo laikotarpiu, taip pat esant alergijoms ar vartojant kraujospūdį mažinančius vaistus.

    Galiausiai, nors juodojo šeivamedžio produktai dažnai siejami su sezonine pagalba peršalimo laikotarpiu, jų poveikis nėra stebuklingas. Tvirčiausi rezultatai paprastai pasiekiami derinant subalansuotą mitybą, pakankamą skaidulų kiekį, judėjimą ir kokybišką miegą.