Tag: Suomija

  • Peterio Sarlino „PostScriptum“ įsigijo kontrolinį „Brillian“ akcijų paketą: sieks spartesnės plėtros

    Peterio Sarlino „PostScriptum“ įsigijo kontrolinį „Brillian“ akcijų paketą: sieks spartesnės plėtros

    Dirbtinio intelekto verslininko Peterio Sarlino įkūrėjo biuras „PostScriptum“ įsigijo kontrolinį Suomijos įmonės „Brillian“ akcijų paketą. Likusi reikšminga mažumos dalis ir toliau priklausys „Brillian“ steigėjams, darbuotojams ir kitiems esamiems akcininkams.

    Apie sandorį pranešama portale „Tech.eu“. Šiuo žingsniu abi pusės tikisi paspartinti tarptautinę plėtrą ir stiprinti pozicijas dirbtinio intelekto diegimo paslaugų rinkoje.

    „PostScriptum“ vadinama erdve, iš kurios kilo tokie projektai kaip „NestAI“, „Qutwo“ ir „Silo AI“. Pastarąją 2024 metais įsigijo „AMD“ – tai buvo įvardyta kaip didžiausias privataus DI sektoriaus įsigijimas Europoje.

    Be to, „PostScriptum“ angelų investicijų portfelyje minimos tokios bendrovės kaip „Lovable“, „Legora“, „Tandem Health“, „ICEYE“ ir „Prior Labs“, kurią įsigijo „SAP“. Per „Foundation PS“ organizacija taip pat remia DI tyrimų kompetenciją Suomijoje ir Europoje.

    Kas yra „Brillian“ ir kuo ji užsiima

    „Brillian“ buvo įkurta 2024 metais – ją įsteigė Tarmo Pajunen, Tatu Hautala ir Jussi Järvinen. Įmonė subūrė komandą, kuri padeda verslui diegti dirbtinį intelektą „nuo pradžios iki pabaigos“: nuo strategijos iki praktinio pritaikymo kasdieniuose procesuose.

    Bendrovė turi du DI centrus Suomijoje, tačiau nuo pirmos dienos dirba tarptautiniu mastu. Skelbiama, kad ji kūrė strategines partnerystes su tokiais pasauliniais vardais kaip „Siemens“, „Storytel“ ir „Carnival Cruise Lines“.

    Didžioji „Brillian“ pajamų dalis, kaip teigiama, gaunama iš tarptautinių rinkų. Tai leidžia manyti, kad bendrovės veiklos modelis nuo pat pradžių buvo orientuotas į globalius klientus, o ne vien į vietinę rinką.

    Ko tikimasi po sandorio

    „PostScriptum“ ir „Brillian“ tikslas – sukurti pirmaujančią Europoje DI diegimo bendrovę, kuri galėtų konkuruoti pasauliniu mastu. Partneriai pabrėžia, kad ilgalaikį pranašumą lems ne vien pažangesni DI modeliai, bet ir gebėjimas paversti DI realia, tvaria verslo verte.

    „Brillian“ teigimu, partnerystė turėtų reikšmingai paspartinti augimą: įmonei atsirastų daugiau galimybių imtis didesnės apimties klientų projektų, plėsti tarptautinį buvimą ir kitais metais atidaryti naujus DI centrus.

    P. Sarlinas išskiria, kad realus DI poveikis priklauso nuo to, kaip jis įdiegtas – kaip keičia įmonių veiklą, jų siūlomus produktus bei klientų aptarnavimą. Jo teigimu, tam reikalingas tinkamas įrankių, infrastruktūros ir žmonių, gebančių sujungti strategiją, technologijas ir kasdienes operacijas, derinys.

    Tuo metu „Brillian“ vadovas J. Järvinenas pabrėžia, kad įmonė buvo kuriama tikint, jog DI pakeis kiekvieno verslo veikimo principus. Anot jo, partnerystė su „PostScriptum“ yra svarbus žingsnis šiai vizijai įgyvendinti Europoje ir už jos ribų.

  • Suomijos Hyvinkää užlies karjerą 380 mln litrų vandens – statys milžinišką šilumos „bateriją“

    Suomijos Hyvinkää miestas planuoja buvusį žvyro karjerą paversti milžinišku šilumos kaupikliu – teritorija bus užlieta apie 380 000 000 litrų geriamojo vandens.

    Taip siekiama sukurti atvirą šilumos energijos saugyklą, kuri maitintų miesto centralizuoto šildymo tinklą. Apie projektą praneša „EcoNews“, remdamasis miesto šilumos tiekimo įmone „Hyvinkään Lämpövoima Oy“.

    Idėja paprasta: vanduo talpoje bus įkaitinamas ir šiluma kaupiama tada, kai ją pagaminti pigiau (pavyzdžiui, šiltesniu sezonu), o vėliau panaudojama žiemą, kai šilumos poreikis ir kainos paprastai didžiausi.

    Projektas numatytas kaip vienas didžiausių tokio tipo sprendimų pasaulyje, o investicijos vertė siekia 33 mln. eurų. Nurodoma, kad vandens pylimas pradėtas spalį, o procesas turėtų trukti iki 2027 metų balandžio.

    Milžiniškas baseinas miesto šilumai

    Būsimas rezervuaras turėtų būti apie 20 metrų gylio, o jo plotas – maždaug 225 x 165 metrai. Miesto įmonė šį dydį prilygina maždaug penkių futbolo aikščių plotui.

    Vanduo bus laikomas 40–90 laipsnių temperatūros intervale. Skaičiuojama, kad vieno „įkrovimo“ metu sistema galės sukaupti apie 18 000 megavatvalandžių šilumos.

    Per metus planuojama sukaupti 90 000–100 000 MWh, o tai sudarytų beveik ketvirtadalį viso Hyvinkää metinio šilumos poreikio.

    Nauda: mažesnės sąnaudos ir mažiau CO2

    Šilumos tiekėjas teigia, kad tokia saugykla bus įkraunama ir iškraunama ištisus metus, o labiausiai pasitarnaus ruošiantis šaltajam sezonui.

    Bendrovė prognozuoja, kad esant dabartinėms energijos kainoms „vandens“ šilumos sandėlis kasmet leistų sutaupyti kelis milijonus eurų, kurie kitu atveju būtų išleidžiami šilumai pirkti iš išorės šaltinių.

    Taip pat skelbiama, kad projektas sumažins sistemos anglies dioksido emisijas 4,4 tūkst. tonų. Įmonė pabrėžia, jog ateityje miesto šiluma turėtų būti gaminama tik iš atliekamos šilumos ir atsinaujinančių energijos šaltinių.

    Pasak projekto vykdytojų, pasirengimas ir leidimų gavimas užtruko daugiau nei 3,5 metų, o pati šilumos saugykla turėtų pradėti veikti 2027 metų rudenį.

  • Suomija ir Estija ragina ES kurti sistemą rimtiems DI incidentams suvaldyti

    Suomija ir Estija ragina ES kurti sistemą rimtiems DI incidentams suvaldyti

    Suomija ir Estija ragina Europos Sąjungą sukurti bendrą sistemą, kuri leistų greitai reaguoti į rimtus dirbtinio intelekto (DI) incidentus. Tokį siūlymą šalys pateikė prieš ES lyderių susitikimą, kuriame DI klausimai pirmą kartą aptariami Europos Vadovų Tarybos lygmeniu.

    Kaip matyti iš „POLITICO“ matyto laiško, abi šalys teigia, kad Europa dar gali konkuruoti DI priešakyje – tam esą reikia sutelkti kapitalą ir didinti skaičiavimo pajėgumus. Tačiau kartu pabrėžiama, kad technologijų plėtra turi vykti atsakingai, užtikrinant saugų valdymą.

    Laiške akcentuojama būtinybė sukurti „ES lygmens susitarimus“ ir praktines priemones, kaip reaguoti į rimtus DI incidentus. Suomija ir Estija laikomos vienomis pažangiausių Europos skaitmenizacijos lyderių, todėl jų raginimas atkreipė didesnį dėmesį.

    Susirūpinimas dėl pasirengimo DI keliamoms grėsmėms Europoje pastaruoju metu auga: vasarą nuskambėjo incidentai, kai DI agentai „išėjo iš kontrolės“ ir įsilaužė į kitas įmones. Papildomų klausimų kelia ir pastarieji kibernetiniai išpuoliai bei atskleistos programavimo spragos, rodančios, kad saugumo sistemos turi prisitaikyti prie DI eros.

    DI saugumas – ES lyderių darbotvarkėje

    DI sauga ir saugumas numatyti penktadienį vyksiančio susitikimo darbotvarkėje. Tai pirmasis kartas, kai Europos Vadovų Taryba atskirą dėmesį skiria būtent šiai technologijai, kuri pastaraisiais metais sparčiai keičia tiek verslą, tiek viešąjį sektorių.

    Finlandija ir Estija savo laiške pabrėžia, kad būtina turėti pajėgumus nepriklausomai vertinti pažangiausius DI modelius bei jų keliamas saugos ir saugumo rizikas. Kitaip tariant, kalbama ne tik apie taisykles, bet ir apie realius įrankius bei kompetencijas, leidžiančias įvertinti pačias sudėtingiausias sistemas.

    Siūlymai: kontaktiniai taškai ir iš anksto patikrinti vertintojai

    Diskusijos dėl pasirengimo DI incidentams vyksta ne vienoje ES sostinėje. Pavyzdžiui, Vengrija anksčiau siūlė kurti nacionalinių kontaktinių taškų tinklą atvejams, kai DI modelių tiekėjai praranda savo modelių kontrolę.

    Taip pat buvo keliama idėja turėti nepriklausomų vertintojų komandą, kuri būtų iš anksto patikrinta ir galėtų veikti greičiau dar iki incidentams įsibėgėjant. Tokie pasiūlymai rodo, kad ES viduje vis aktyviau ieškoma praktinio „incidentų valdymo“ modelio.

    Investicijos į pažangiausius modelius – ir ekonomika, ir įtaka

    Suomija ir Estija taip pat ragina investuoti į pažangiausius Europoje kuriamus DI modelius, tai įvardydamos ne tik ekonominiu prioritetu, bet ir Europos įtakos ateities DI kryptims pagrindu. Jų teigimu, konkurencingumas turi būti derinamas su gebėjimu valdyti rizikas.

    Politiniuose debatuose paraleliai skamba ir jautrių pramonės šakų apsaugos tema – pabrėžiama, kad Europa nori išlaikyti verslo paslaptis žemyne. Tai siejama ir su platesniu klausimu, kaip užtikrinti strateginę autonomiją, kai kritinėms DI technologijoms reikalinga infrastruktūra ir lustai dažnai priklauso nuo ne Europos tiekėjų.

  • Suomijos Yle šuniukų transliacija „Pentulive“ per metus surinko per 10 mln. peržiūrų

    Suomijoje internautai tiesiog įsitraukė į ištisą parą trunkančią šuniukų gyvenimo transliaciją – projektas „Pentulive“ šiemet jau perkopė 10 milijonų peržiūrų ribą.

    Transliaciją rengia Suomijos visuomeninis transliuotojas Yle: kameros įrengtos veisėjo namuose, o komanda nuotoliniu būdu keičia vaizdo planus taip, kad netrikdytų šunų kasdienybės.

    Šių metų „Pentulive“ herojai – ketverių metų lagotto romagnolo veislės kalytė Hilkka ir šeši jos šuniukai. Žiūrovai gali stebėti viską – nuo mažylių pirmųjų dienų iki žaidimų, maitinimo ir pažinties su aplinka.

    Projektas populiarėja ne tik dėl meilės gyvūnams: jis taikosi į žmonių nuovargį nuo nuolatinio naujienų srauto, socialinių tinklų ir „scrollinimo“, siūlydamas ramesnį, lėtesnį turinį.

    „Slow TV“ fenomenas: jokio skubėjimo, tik kasdienybė

    „Pentulive“ priskiriamas vadinamajai „slow TV“ krypčiai – tai transliacijos be greito montažo, dirbtinių siužeto vingių ar stiprių dirgiklių. Vaizdas dažnai būna toks paprastas, kokį ir tikėtumeisi: šuniukai miega, žaidžia, valgo ar tiesiog guli šalia mamos.

    Tokį formatą dalis žiūrovų įsijungia fone – kaip ramią „gyvą“ aplinką darbui ar poilsiui. Kartu tai tampa proga pamatyti skirtingus šuns raidos etapus ir elgesį be surežisuotų scenų.

    Yle cituojami tyrėjai atkreipia dėmesį, kad gyvūnų stebėjimas gali teikti malonumą, padėti nusiraminti, o bendras žiūrėjimas kuria ir bendruomeniškumo jausmą – net jei ekrane nevyksta „drama“.

    Projektas nėra paremtas reklamine „medžiokle“

    Įdomu tai, kad „Pentulive“ nėra kuriamas kaip platforma, siekianti uždirbti iš kiekvieno paspaudimo. Yle veikia kaip visuomeninis transliuotojas, finansuojamas viešųjų medijų modeliu.

    Vis dėlto formatas peržengia Suomijos ribas: Yle yra pardavęs šios idėjos teises Nyderlandų visuomeninei televizijai, todėl ramus šuniukų stebėjimas gali pasiekti ir daugiau šalių auditorijų.

    „Pentulive“ transliacija žiūrovams prieinama internete – ją galima įsijungti bet kada ir stebėti šuniukų rutiną realiu laiku.

  • Tyrimas Suomijoje: eglės spygliuose aptiko aukso nanodalelių – tai gali padėti žvalgybai

    Mokslininkai praneša aptikę mikroskopinių aukso dalelių eglių spygliose, augančiose virš aukso telkinių šiaurės Suomijoje. Toks radinys ateityje galėtų prisidėti prie naujų, mažiau invazinių būdų ieškoti paslėptų naudingųjų iškasenų.

    Apie tyrimą rašo „Futura“, remdamasi Oulu universiteto ir Suomijos geologijos tarnybos specialistų darbu. Tyrėjai aiškinosi, ar augalai ir su jais susiję mikroorganizmai gali palikti „pėdsakus“, rodančius, kas slypi giliai po žeme.

    Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad iš gelmių į gruntinius vandenis patenka ištirpę aukso junginiai, o vėliau jie per šaknis ir augalo audinių sistemą gali nukeliauti iki spyglių. Ten, kaip manoma, mikroorganizmai gali prisidėti prie proceso, kai ištirpęs metalas virsta kietomis nanodalelėmis – tai vadinama biomineralizacija.

    Nors idėja skamba intriguojančiai, patys tyrėjai pabrėžia: kol kas tai nėra paruoštas įrankis, kuriuo būtų galima tiesiog „išmatuoti“ mišką ir rasti telkinį. Ryšius dar reikia tikrinti skirtinguose regionuose, klimato sąlygose ir telkinių tipuose.

    Kaip vyko tyrimas

    Tyrėjai surinko 138 spyglių mėginius iš 23 paprastųjų eglių (Picea abies), augusių virš Isokuotko telkinio netoli Kittilä aukso kasyklos. Mėginiai buvo tiriami laboratorijoje, naudojant elektroninę mikroskopiją ir bakterijų genetinį sekvenavimą.

    Analizė parodė, kad aukso nanodalelių aptikta tik keturių medžių spygliuose – tai sudaro 17,4 proc. tirto medžių skaičiaus. Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad metalo dalelės buvo išsidėsčiusios tarp spyglių audinių ląstelių ir apsuptos bakterijų.

    Bakterijos ir auksas: ryšys dar nereiškia priežasties

    Tyrėjai identifikavo 998 bakterijų gentis, o pasitelkus mašininį mokymąsi išskyrė 18 taksonų, kurie siejosi su aukso buvimu mėginiuose. Visgi autoriai akcentuoja, kad vien asociacija dar neįrodo, jog būtent mikroorganizmai sukelia aukso dalelių formavimąsi.

    Be to, praktiniu požiūriu toks „auksas spygliose“ nėra komerciškai išgaunamas: nanodalelės yra maždaug vienos milijoninės milimetro dalies dydžio, jų kiekis – itin mažas.

    Kokia galėtų būti praktinė nauda

    Didžiausia šio darbo vertė siejama su geologine žvalgyba. Jei paaiškėtų, kad tam tikros bakterijų bendrijos nuosekliai lydi paslėptus aukso telkinius, spyglių ar kitų augalų audinių analizė galėtų padėti atrinkti perspektyvias teritorijas be plataus masto dirvožemio ir uolienų mėginių ėmimo.

    Tačiau prieš tokį metodą pritaikant realiuose paieškos darbuose, jį reikės patikrinti daug platesniu mastu – skirtingose vietovėse ir sąlygose, kad būtų aišku, kiek patikimai šie biologiniai „markeriai“ veikia.

  • Rovaniemis Kalėdų magija vilioja minias: kelionių paklausa šokteli, aiškėja kainos

    Suomių Laplandija ir Rovaniemis, vadinamas Kalėdų Senelio namais, šiemet vėl tampa viena geidžiamiausių žiemos krypčių šeimoms. Keliautojus traukia galimybė Kalėdų nuotaiką patirti ne vien gruodį: Kalėdų Senelio kaimelis veikia ištisus metus, o šalia laukia arktinės pramogos, šiaurės pašvaistė ir pažintis su šiaurės elniais.

    Rovaniemis yra Laplandijos sostinė šiaurinėje Suomijoje, netoli poliarinio rato, todėl miestas dažnai pasirenkamas kaip bazė trumpoms žiemos atostogoms. Pastaraisiais metais augant tiesioginių skrydžių ir kelionių paketų pasiūlai, ši kryptis ypač išpopuliarėjo tarp šeimų, ieškančių patirties, o ne dar vienos dovanos.

    Didžiausias traukos centras yra Kalėdų Senelio kaimelis, įsikūręs maždaug už kelių kilometrų nuo miesto centro. Lankytojai čia gali užeiti į Kalėdų Senelio biurą, o prieššventiniu laikotarpiu verta planuoti iš anksto, nes eilės ir lankytojų srautai būna didžiausi.

    Kur Kalėdos tęsiasi visus metus

    Dar viena simbolinė vieta yra Kalėdų Senelio pagrindinis paštas, į kurį kasmet plūsta laiškai iš viso pasaulio. Keliautojai gali išsiųsti atviruką su specialiu antspaudu, o kai kurie paslaugų teikėjai siūlo ir personalizuotus laiškus, siunčiamus gavėjui pasirinktu adresu.

    Šalia pagrindinių objektų daug dėmesio skiriama patirtims: žiemą populiarūs pasivažinėjimai su haskiais, pažintinės programos su šiaurės elniais, o taip pat sniego pramogų parkai. Dėl ilgesnių tamsių vakarų šaltuoju sezonu išauga ir galimybė pamatyti šiaurės pašvaistę, nors jos pasirodymas visada priklauso nuo oro ir geomagnetinio aktyvumo.

    Kainos ir kelionės planavimas

    Kelionę patogiau organizuoti derinant skrydį, viešbutį ir dalį pramogų viename pakete, ypač jei keliaujama su vaikais ir norima aiškaus biudžeto. Skelbiama, kad 3 dienų skrydžio ir viešbučio paketas su pusryčiais prieššventiniu laikotarpiu gali kainuoti nuo maždaug 460 eurų žmogui, tačiau galutinė suma priklauso nuo datų, vietų skaičiaus ir pasirinkto apgyvendinimo.

    Didžiausias kainų šuolis paprastai fiksuojamas artėjant gruodžio pabaigai, kai keliautojai taikosi į mokinių atostogas ir savaitgalius. Norint sutaupyti, dažnai rekomenduojama rinktis ankstesnes datas, ilgesnį buvimo laiką su pigesnėmis nakvynėmis arba skrydžius ne piko dienomis.

    „Šeimos vis dažniau renkasi dovanoti bendrą patirtį, o ne daiktą, todėl tokios kryptys kaip Rovaniemis sparčiai populiarėja“, – sakė kelionių rinkos atstovė Magdalena Gruca.

  • Suomijos oro gitaros pasaulio čempionatas grįžo 30-ą kartą: nugalėjo Aapo Rautio

    Suomijos oro gitaros pasaulio čempionatas grįžo 30-ą kartą: nugalėjo Aapo Rautio

    30 metų trunkanti tradicija

    Suomijoje surengtas 30-asis oro gitaros pasaulio čempionatas, kuris per tris dešimtmečius iš nišinio renginio virto tarptautine scena. Šių metų varžybos vyko Oulu mieste, sulaukusiame didelio kultūrinių renginių dėmesio ir vasaros festivalių lankytojų srautų.

    Renginio organizatoriai kartoja savo pagrindinę idėją: oro gitara turi vienyti žmones ir priminti, kad kūrybiškumas bei humoras gali mažinti įtampą. Nors tai skamba kaip šūkis, būtent ši nuotaika ir išskiria čempionatą iš kitų pramoginių varžybų.

    Taisyklės paprastos, vertinimas griežtas

    Varžybų formatas nesikeičia: dalyviai per maždaug 60 sekundžių scenoje turi įtikinamai sukurti gitaros grojimo iliuziją be instrumento. Komisija, sudaryta iš scenos menų ir performanso profesionalų, vertina pasirodymo techniką, artistiškumą ir įtaigą.

    Šiemet į Oulu susirinko daugiau nei 50 dalyvių iš 13 šalių, o čempionatas tapo dalimi platesnio vasaros renginių ciklo. Varžybos taip pat buvo transliuojamos internetu, todėl auditorija išaugo gerokai už Suomijos ribų.

    Namų publika išvydo pergalę

    Čempionu antrus metus iš eilės tapo suomis Aapo Rautio, scenoje žinomas slapyvardžiu The Angus. Jo pasirodymas teisėjų buvo įvertintas 34,8 balo, o pergalė namų arenoje tapo vienu ryškiausių jubiliejinio renginio akcentų.

    „Oro gitara man yra performansas, kuriame svarbiausia ne instrumentas, o energija ir istorija scenoje“, – sakė Aapo Rautio.

    Antrąją vietą užėmė japonė Nanami Nagura, pasirodanti vardu Seven Seas, o trečias liko Saladin Thomas, žinomas kaip Six String Sal. Organizatoriai pabrėžė, kad aukšto lygio pasirodymų šiemet netrūko, o konkurencija buvo pastebimai didesnė nei dalyviai tikėjosi prieš finalą.

    Nors čempionato šūkis apie taiką pasaulyje dažnai skamba su ironija, renginio fenomenas išlieka stabilus: publika grįžta dėl gyvo humoro, scenos laisvės ir netikėto profesionalumo. Oulu jubiliejinis čempionatas dar kartą parodė, kad oro gitara gali būti ne tik pokštas, bet ir rimtai parengtas sceninis menas.

  • Suomija stabdo „Google“ duomenų centrų projektus: dėl neteisėto miško kirtimo įsikišo agentūra

    Suomijoje aplinkosaugos priežiūrą vykdanti valstybinė institucija pareikalavo nedelsiant stabdyti dviejų „Google“ duomenų centrų statybų parengiamuosius darbus. Sprendimas priimtas po skundo, kuriame teigiama, kad planuojamai investicijai ruošiant teritoriją buvo neteisėtai iškirsti dideli miško plotai.

    Projektai numatyti šiaurės vakarų Suomijoje, Muhoso ir Kajanio apylinkėse. Bendra dviejų duomenų centrų investicijų vertė viešai vertinama maždaug 13 milijardų eurų, o būtent dėl masto šie planai sulaukė ir didesnio visuomenės dėmesio.

    Įtarimai dėl neteisėto kirtimo

    Suomijos institucijos nurodė stabdyti darbus, kurie gali reikšmingai pakeisti aplinką, kol bus įvertintos aplinkybės ir laikomasi reikalaujamų procedūrų. Skunde akcentuojama, kad ruošiant sklypus galėjo būti savavališkai iškirsta apie 300 hektarų miško.

    „Google nesilaikė patvirtintų statybos gairių ir iškirto didelius miško plotus, dėl to kilo vietos gyventojų protestas“, – teigiama institucijos pranešime.

    Vietos žiniasklaidoje ir pranešimuose taip pat minima, kad dalį parengiamųjų darbų galėjo atlikti vietos rangovas, veikiantis „Google“ vardu. Tokiose situacijose institucijos paprastai vertina ne tik patį kirtimo faktą, bet ir tai, ar buvo gauti leidimai, atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir ar laikytasi savivaldybių bei regioninių planavimo taisyklių.

    Kodėl Suomija traukia duomenų centrus

    Suomija pastaraisiais metais tapo patrauklia vieta duomenų centrams dėl vėsaus klimato, leidžiančio pigiau vėsinti įrangą, ir dėl santykinai stabilaus elektros tiekimo. Šalyje svarbų vaidmenį energetikos balanse atlieka branduolinė energetika, o dalį gamybos užtikrina ir vėjo jėgainės, todėl technologijų įmonės čia ieško sąlygų ilgalaikiams projektams.

    Vis dėlto dideli duomenų centrai yra itin imlūs elektrai, o tai kelia papildomą spaudimą elektros tinklams ir generacijos pajėgumams. Suomijoje viešojoje erdvėje vis garsiau diskutuojama, ar spartus duomenų centrų augimas nepadidins elektros kainų vartotojams ir ar valstybė turi pakankamai aiškų planą, kaip bus plečiama perdavimo infrastruktūra.

    Visuomenės nerimas: elektra ir nauda regionams

    Duomenų centrų plėtra dažnai pristatoma kaip investicijos į skaitmeninę ekonomiką, tačiau kritikai pabrėžia, kad tokie objektai sukuria palyginti nedaug nuolatinių darbo vietų, palyginti su sunaudojamais energijos ištekliais. Dėl to daliai visuomenės svarbiausias klausimas tampa, kokią realią grąžą gauna regionai ir ar projektai neturi neproporcingos kainos aplinkai.

    Skelbiama, kad Suomijoje buvo inicijuota pilietinė kampanija, raginanti riboti duomenų centrų plėtrą, o po iniciatyva pasirašė apie 84 000 žmonių. Dokumentai perduoti parlamentui, kuriame artimiausiu metu gali prasidėti platesnė vieša diskusija apie tolesnę su DI susijusių verslų plėtrą ir jų reguliavimą.

    Ši situacija rodo, kad Europos šalyse griežtėja požiūris į didelio masto skaitmeninės infrastruktūros projektus: greta investicijų ir inovacijų vis dažniau keliami aiškūs reikalavimai dėl aplinkosaugos, energetikos sistemos pajėgumų ir naudos vietos bendruomenėms. „Google“ atvejis Suomijoje gali tapti precedentu, kaip praktikoje bus derinami ekonominiai interesai ir gamtos apsauga.

  • Suomija stabdo „Google“ duomenų centrų projektus: įtariamas neteisėtas 300 ha miško kirtimas

    Suomijos aplinkosaugos priežiūros institucija pareikalavo nedelsiant stabdyti dviejų „Google“ duomenų centrų parengiamuosius darbus šalies šiaurės vakaruose. Sprendimas priimtas po skundo, kuriame teigiama, kad investicijai ruošiant teritoriją galėjo būti neteisėtai iškirstas didelis miško plotas.

    Projektai planuojami Muhoso ir Kajaanio apylinkėse, o bendra investicijų vertė, viešai minima Suomijoje, siekia apie 13 mlrd. eurų. Institucija pabrėžia, kad sustabdymas taikomas visiems veiksmams, galintiems reikšmingai pakeisti gamtinę aplinką, kol bus įvertintas darbų teisėtumas.

    „Google“ nesilaikė patvirtintų statybos gairių ir iškirto didelius miško plotus, todėl kilo vietos gyventojų protestas, – sakoma institucijos pranešime.

    Remiantis vietos tyrimo informacija, darbus organizavusi įmonė, veikianti „Google“ vardu, galėjo iškirsti apie 300 hektarų miško neatlikusi privalomų procedūrų. Tokiais atvejais Suomijoje paprastai vertinama, ar buvo gauti visi leidimai, ar tinkamai atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir ar laikytasi teritorijų planavimo sąlygų.

    Suomija pastaraisiais metais tapo patrauklia vieta duomenų centrams dėl vėsaus klimato, kuris mažina aušinimo sąnaudas, ir palyginti stabilios elektros gamybos struktūros, įskaitant branduolinę bei vėjo energetiką. Vis dėlto sparčiai augant tokiems projektams, vis dažniau keliami klausimai dėl tinklų pralaidumo ir realaus papildomo elektros poreikio.

    Vietos diskusijose ryškėja ir socialinis aspektas: gyventojai baiminasi, kad dideli energijos vartotojai gali daryti spaudimą elektros kainoms. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad duomenų centrai statybų laikotarpiu sukuria daugiau darbo vietų, o pradėjus veiklą nuolatinių darbuotojų skaičius dažnai būna palyginti nedidelis.

    Ši tema Suomijoje persikelia ir į politinį lygmenį. Pranešama, kad pilietinė iniciatyva, raginanti griežtinti duomenų centrų plėtros ribojimus ir sąlygas, surinko apie 84 000 parašų, todėl klausimas turi būti svarstomas parlamente viešos diskusijos forma.

    Artimiausiu metu laukiama, ar „Google“ pateiks papildomus paaiškinimus dėl darbų organizavimo, o institucijos įvertins, ar buvo pažeisti aplinkosaugos reikalavimai. Jei pažeidimai pasitvirtintų, projektams gali būti taikomos papildomos sąlygos, sankcijos ar reikalavimai atkurti pažeistas teritorijas.

  • Karalienė Leticija atvyko į Suomiją: jos juodas „Pertegaz“ smokingas su plunksnomis suka galvas

    Karalienė Leticija atvyko į Suomiją: jos juodas „Pertegaz“ smokingas su plunksnomis suka galvas

    Ispanijos karalius Felipe VI ir karalienė Leticija pradėjo pirmąjį valstybinį vizitą Suomijoje, kurio startas numatytas Helsinkyje. Po atvykimo karalienė susitiko su Suomijoje gyvenančia ispanų bendruomene ir dalyvavo programos renginiuose.

    Nors rudenėjant Helsinkyje orai dažnai nepalankūs lengvesnėms aprangoms, Leticija pasirinko griežtos elegancijos kryptį. Dienos pradžioje ji pasirodė su vyriško stiliaus įkvėptu kostiumu, o vėliau dėmesį patraukė visiškai kitokia klasikinio kostiumo interpretacija.

    Šįkart karalienė vilkėjo visiškai juodą smokingą, kurio pagrindiniu akcentu tapo švarkas iš „Pertegaz“. Iš pirmo žvilgsnio minimalistinę spalvą išryškino satininiai atlapai, o išskirtinumo suteikė stručio plunksnos ir rankovių dekoras, papildytas žėrinčiomis detalėmis.

    Ansamblį Leticija derino su tiesaus kirpimo juodomis kelnėmis ir tos pačios spalvos palaidine. Įvaizdį užbaigė juodi aukštakulniai smailėjančiais priekiais ir nedidelė delninukė, todėl visas dėmesys natūraliai krypo į švarko apdailą.

    Toks smokingas nėra naujiena karalienės garderobe: šį modelį ji yra vilkėjusi ir anksčiau, o jo viešas sugrįžimas dar kartą priminė apie sąmoningo vartojimo tendenciją oficialioje madoje. Pastaraisiais metais vis daugiau Europos monarchijų atstovų bei viešojo gyvenimo lyderių renkasi pakartotinai dėvėti jau matytus drabužius, taip siųsdami aiškią žinutę apie tvarumą.

    „Pakartotinai dėvimi drabužiai ne silpnina įvaizdį, o parodo nuoseklumą ir modernų požiūrį į tvarumą“, – sakė mados industrijos komentatoriai, aptardami tokio pasirinkimo reikšmę oficialiuose renginiuose.

    Vizito programa Suomijoje orientuota į dvišalių santykių stiprinimą ir susitikimus su aukščiausiais šalies vadovais. Numatyti pokalbiai su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu, taip pat susitikimai su ministru pirmininku Petteriu Orpo ir parlamento pirmininku Jussi Halla-aho.

    Be politinės darbotvarkės, vizitas akcentuoja ir kultūrinius ryšius, įskaitant augantį ispanų kalbos populiarumą Suomijoje. Taip pat dėmesys skiriamas ekonominiam bendradarbiavimui, nes Helsinkyje planuojami susitikimai su ispanų verslo atstovais, aptariant turizmą ir prekybinius ryšius.

    Vis dėlto pirmosios vizito dienos simboliu tapo būtent Leticijos pasirinktas įvaizdis, parodęs, kad klasikinė juoda gali būti ir drąsi, ir šiuolaikiška. Plunksnomis dekoruotas smokingas pabrėžė oficialaus protokolo rėmus, bet kartu suteikė jiems naujos, labiau sceninės energijos.