CP v2

Tag: Suomija

  • Helsinkis metus be žūčių keliuose: kas veikė ir kodėl nuo 2030 centro laukia griežtas draudimas

    Helsinkis metus be žūčių keliuose: kas veikė ir kodėl nuo 2030 centro laukia griežtas draudimas

    Helsinkis tapo vienu ryškiausių Europos kelių saugumo pavyzdžių: miestas užfiksavo 12 iš eilės mėnesių be nė vienos žūties eisme 2024–2025 metų laikotarpiu. Reportažo rengimo metu serija tęsėsi dar devynis mėnesius, o toks rezultatas didmiesčiui laikomas išskirtiniu net ir ES mastu.

    Finlandijos sostinės kryptis neatsirado per naktį: sisteminiai sprendimai planuojami maždaug 40 metų, o pagrindinis tikslas sutapo su plačiai taikoma Vision Zero filosofija, kuri remiasi nuostata, kad žūtys ir sunkūs sužalojimai keliuose nėra neišvengiami. Miestas akcentuoja ne vien infrastruktūrą, bet ir elgseną, transporto priemonių saugą, teisėkūrą bei kontrolę.

    Kas nulėmė proveržį?

    Helsinkis nuosekliai mažino leistinus greičius, plėtė pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūrą, siaurino važiuojamąsias dalis ir didino greičio kontrolės priemonių skaičių. Miesto atstovų teigimu, tai tiesiogiai mažina susidūrimų tikimybę ir avarijų pasekmių sunkumą, ypač pėsčiųjų bei dviratininkų atvejais.

    Vienas akivaizdžiausių prioritetų per pastaruosius du dešimtmečius buvo saugios jungtys judriausiuose taškuose: įrengti tuneliai miesto centre, pastatyti tiltai, skirti tik pėstiesiems ir dviratininkams. Toks atskyrimas leidžia sumažinti konfliktines situacijas, kai skirtingi eismo dalyviai priversti dalintis ta pačia erdve.

    Dviratininkų organizacijų atstovai pabrėžia, kad bendras saugumo jausmas per dešimtmetį pastebimai pagerėjo, tačiau investicijų struktūra vis dar svarbi diskusijų tema. Skelbta, kad vienais metais Helsinkis į dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą investavo apie 35 milijonus eurų, o tai sudarė maždaug 13 proc. viso miesto transporto investicijų biudžeto.

    Greitis, kontrolė ir nulinė tolerancija

    Mieste jau seniai įtvirtinta praktika daugelyje gatvių taikyti 30 kilometrų per valandą ribą, ypač ten, kur intensyvus pėsčiųjų judėjimas. Kartu puoselėjama nulinės tolerancijos kultūra viršijantiems greitį ar vairuojantiems apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų.

    Policijos teigimu, svarbus vaidmuo tenka automatinei kontrolei ir nuolatiniams patikrinimams: Helsinkyje veikia apie 70 automatinių greičio matuoklių, o papildomai rengiami reidai, kuriuose tikrinamas greitis ir blaivumas. Kontrolė apima skirtingas judumo rūšis, todėl atsakomybė tenka ne tik vairuotojams.

    „Kampanijos socialiniuose tinkluose šimtus ar net tūkstančius kartų padidina matomumą, palyginti su vien bauda“, – sakė Helsinkio policijos eismo kontrolės operacijų vadovas Dennisas Pastersteinas.

    Kitas žingsnis: ribojimai miesto centre

    Žvelgdamas į ateitį, Helsinkis planuoja dar ryžtingesnius pokyčius: nuo 2030 metų ketinama uždrausti privačius automobilius dalyje judrių centrinės zonos gatvių prie Centrinės geležinkelio stoties. Pasak Finlandijos kelių saugumo tarybos Liikenneturva vadovo, esminis klausimas čia yra visuomenės palaikymas ir tai, ką miestas laiko priimtinu saugumo standartu.

    Ši kryptis dera su platesnėmis ES siekiamybėmis mažinti žūtis keliuose ir artėti prie nulio iki 2050 metų. Helsinkio pavyzdys rodo, kad rezultatas paprastai gimsta ne iš vieno sprendimo, o iš ilgalaikio priemonių derinio, kuriame greičio mažinimas, infrastruktūros pertvarka, kontrolė ir viešasis transportas veikia kartu.

    „Jei reikėtų įvardyti vieną dalyką, nuo kurio galima pradėti, tai būtų greičio ribojimų mažinimas“, – sakė Helsinkio miesto eismo inžinierius Roni Utriainenas.

  • Suomijoje serverių šiluma vietoj dujų: „Microsoft“ ir „Fortum“ dėlioja naują centralinio šildymo modelį

    Suomijoje, netoli Helsinkio ir Espoo, energetikos bendrovė „Fortum“ pradėjo eksploatuoti naujo tipo šilumos gamybos įrenginį, kuris ateityje turėtų naudoti ir šalia statomo „Microsoft“ duomenų centro perteklinę šilumą. Idėja paprasta: tai, kas serverinėse įprastai laikoma atlieka ir išleidžiama į aplinką, gali tapti vertingu energijos šaltiniu miestų šildymui.

    Įrenginys Kolabacken teritorijoje pradėjo veikti 2026 metais, nors pats duomenų centras dar tik statomas. Šiuo etapu šiluma tiekiama iš kelių elektrifikuotų šaltinių, o numatytas perėjimas prie duomenų centro šilumos reiškia, kad projektas gali tapti praktiniu pavyzdžiu, kaip mažinti iškastinio kuro vaidmenį centralizuotame šildyme.

    Kaip veiks serverių šilumos grąža

    Duomenų centrai dėl didelio elektros suvartojimo generuoja daug žemos temperatūros perteklinės šilumos, kurią paprastai reikia išsklaidyti aušinimo sistemomis. Suomijos projekte planuojama šią šilumą perduoti į šalia esantį šilumos gamybos mazgą, kur šilumos siurbliai pakeltų temperatūrą iki tinkamų parametrų centralizuoto šildymo tinklui.

    „Fortum“ skaičiuoja, kad tokioje schemoje būtų galima pakartotinai panaudoti daugiau nei 75 proc. duomenų centre susidarančios perteklinės šilumos. Tai svarbu ne tik dėl emisijų mažinimo, bet ir dėl efektyvumo: šiluma, kuri kitu atveju būtų tiesiog „išmesta“, tampa realiu šilumos tiekimo portfelio elementu.

    Didelis termosas ir keli šaltiniai

    Kolabacken įrenginyje sujungti keli komponentai: didelis šilto vandens kaupiklis, elektriniai indukciniai katilai ir kelių tipų šilumos siurbliai. Šilumos kaupiklis talpina apie 20 000 kubinių metrų vandens, o pats rezervuaras siekia apie 43 metrų aukštį, todėl vietos energetikai jį apibūdina kaip milžinišką termosą.

    Sistema suprojektuota taip, kad galėtų lanksčiai reaguoti į elektros kainas: kai elektra brangesnė, daugiau remiamasi sukaupta šiluma, o kai rinka palankesnė, šiluma aktyviau gaminama siurbliais ir katilais bei papildomai „kraunamas“ kaupiklis. Toks valdymas tampa vis aktualesnis, augant nepastoviai atsinaujinančiai generacijai ir didėjant kainų svyravimams.

    Kiek kainavo ir ko tikisi suomiai

    Investicijos į projektą, įskaitant žemės įsigijimą, siekė apie 20–30 mln. eurų. Dalis finansavimo buvo susieta su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonėmis, todėl projektas vertinamas ir kaip potencialiai lengviau pritaikomas kitose šalyse, ieškančiose greitesnių dekarbonizacijos sprendimų šilumos ūkyje.

    Kol kas neatskleidžiama, kaip tiksliai bus apskaitoma ir įkainojama iš duomenų centro gaunama šiluma, nors būtent šis aspektas dažnai lemia tokių partnerysčių patrauklumą. „Fortum“ tikslas regione susijęs su didelio masto tinklu, kuris siekia daugiau nei 900 kilometrų vamzdynų ir šildo apie 250 000 gyventojų, todėl perėjimas nuo anglies ir dujų prie elektrifikacijos bei atliekinių šaltinių čia turi ypač apčiuopiamą poveikį.

    Įmonė viešai deklaruoja ambicingus tikslus: iki 2029 metų siekti, kad apie 95 proc. šilumos būtų pagaminama naudojant elektrą arba biomasę ir jos išvestinius produktus. Šiame kontekste „Microsoft“ duomenų centro šiluma tampa ne egzotika, o vienu iš praktinių sprendimų, kuris gali pakeisti tai, kaip planuojami būsimi centralizuoto šildymo projektai Europoje.

  • Prieš 400 metų palaidojo paslaptingą vyrą: DNR atskleidė netikėtą kilmę ir ryšius su Islandija

    Prieš 400 metų palaidojo paslaptingą vyrą: DNR atskleidė netikėtą kilmę ir ryšius su Islandija

    Tarptautinė mokslininkų komanda iš naujo ištyrė maždaug 40 metų amžiaus vyro, gyvenusio XVI ir XVII amžių sandūroje, palaikus. Dabar, pritaikius modernius genetinius ir izotopinius metodus, paaiškėjo, kad jo gyvenimo istorija buvo gerokai sudėtingesnė, nei manyta iki šiol.

    Tyrėjai nustatė, kad vyro genetinis profilis artimiausias šiuolaikinėms ir istorinėms samių populiacijoms – tai šiaurės Skandinavijos ir Suomijos vietinė tauta. Kartu aptikti požymiai rodo ir ilgalaikius ryšius bei maišymąsi tarp samių ir suomių bendruomenių, kuris regiono istorijoje buvo svarbus šimtmečiais.

    Ne mažiau informacijos suteikė izotopinė analizė, leidžianti atsekti mitybą ir kai kurias gyvenimo aplinkos detales. Vaikystėje jis, sprendžiant iš duomenų, valgė daugiau sausumos gyvūnų mėsos, gėlavandenių žuvų ir dalį jūrinės kilmės produktų, tačiau vėliau mityboje vis labiau dominavo jūros ištekliai.

    Dar įdomesnė užuomina atsirado vertinant su geriamuoju vandeniu siejamą izotopinį „parašą“. Jis leidžia manyti, kad paauglystėje vyras galėjo gyventi vietovėje, kurios geologija ryškiai skiriasi nuo Suomijos, o labiausiai atitinka vulkaninės kilmės regionus Šiaurės Atlante.

    Dažniausiai minima tikėtina kryptis – Islandija, nors mokslininkai pabrėžia, kad tokios išvados visada vertinamos pagal tikimybių visumą, o ne vieną požymį. Vis dėlto hipotezė dera su istoriniais šaltiniais: XVI amžiuje minimi prekybiniai ir komunikaciniai ryšiai tarp šiaurinės Fenoskandijos ir Šiaurės Atlanto regionų, todėl dideli atstumai galėjo būti įveikiami dažniau, nei įsivaizduojame šiandien.

    Anksčiau dalis tyrėjų spėjo, kad šis vyras galėjo būti noaidi – samių religinis ir ritualinis autoritetas, dažnai apibūdinamas kaip šamanas. Nauji duomenys tokios galimybės neatmeta, tačiau rodo, kad vienas paprastas vaidmens paaiškinimas gali būti pernelyg siauras, nes jo biografijoje matyti ir migracijos, ir socialinių ryšių tinklai.

    Mokslininkai taip pat primena svarbų principą: genetika neapibrėžia žmogaus etninės tapatybės. DNR leidžia kalbėti apie biologinę giminystę ir populiacijų ryšius, tačiau kultūra, kalba ar savęs priskyrimas bendruomenei priklauso nuo platesnio istorinio ir socialinio konteksto.

    Vis dėlto bendras vaizdas aiškus: Šiaurės Europa prieš 400 metų buvo mobilesnė ir labiau tarpusavyje susieta, nei ilgą laiką atrodė. Tokie tyrimai, jungianti genetiką, izotopus ir istorinius šaltinius, vis dažniau padeda iš kapų „atkurti“ gyvenimo kelią, kurio vien archeologija paprastai neatskleidžia.

  • Ar kiekviename naujame name bus slėptuvė? „YIT“ atveža suomių modelį į Lenkiją

    Ar kiekviename naujame name bus slėptuvė? „YIT“ atveža suomių modelį į Lenkiją

    Suomijoje civilinės saugos slėptuvės jau dešimtmečius yra kasdienybės dalis, o dalis jų įprastai naudojamos kaip sporto ar bendruomenės erdvės. Dabar panašų modelį į Lenkiją siekia perkelti suomių plėtotojas „YIT“, žadantis pirmuosius gyvenamuosius namus su integruotomis slėptuvėmis.

    Diskusijos apie slėptuvių būklę ir gyventojų pasirengimą krizėms Lenkijoje sustiprėjo po 2022 metais išaugusių saugumo rizikų regione. Vis dažniau vertinama, kiek esama infrastruktūra atitinka šiuolaikinius reikalavimus, ir kaip ją būtų galima pritaikyti realiam naudojimui.

    Kas yra suomių „dvigubo panaudojimo“ principas

    „YIT“ pabrėžia vadinamąjį dvigubo panaudojimo principą: patalpos kasdien tarnauja gyventojams, o grėsmės atveju greitai perkonfigūruojamos į slėptuvę. Suomijoje tokia praktika įsitvirtino dėl ilgametės statybų reguliavimo tradicijos ir plataus civilinės saugos planavimo.

    Pasak bendrovės, Suomijos apsauginė infrastruktūra teoriškai leidžia suteikti prieglobstį maždaug 80 proc. gyventojų. Tai dažniausiai nėra nuolat užrakinti betoniniai kambariai, o iš anksto suprojektuotos ir prižiūrimos erdvės, kurias galima operatyviai pritaikyti ekstremaliai situacijai.

    Planai Lenkijoje: naujos slėptuvės ir modernizacija

    „YIT“ Lenkijoje veikia daugiau nei dešimtmetį, tačiau dabar prioritetu įvardija ne vien būsto projektus, bet ir sprendimus, susijusius su gyventojų saugumu. Bendrovė teigia norinti prisidėti ir prie esamų slėptuvių būklės vertinimo bei atnaujinimo, bendradarbiaujant su savivaldybėmis.

    Įmonės minimose analizėse nurodoma, kad apie 75 proc. dabar esančių slėptuvių galima pritaikyti šiuolaikiniams standartams. Likusi dalis, tikėtina, reikalautų brangesnių rekonstrukcijų arba paskirties keitimo, todėl sprendimai būtų parenkami pagal konkretaus objekto būklę ir vietos poreikius.

    Kiek pabrangina slėptuvė daugiabutyje

    Didžiausią dėmesį kelia planas pastatyti pirmąjį Lenkijoje gyvenamąjį pastatą su S1 klasės slėptuve. „YIT“ šį sprendimą pristato kaip įprastą Suomijos rinkos standartą, kurį Lenkijoje dar teks pritaikyti prie vietinių taisyklių ir praktikos.

    „YIT Polska“ vadovas Leszekas Stankiewiczius teigia, kad slėptuvė pastate nėra itin brangus priedas.

    „Tokie sprendimai vidutiniškai padidina projekto kainą apie 6–7 proc., tačiau suteikia apčiuopiamą saugumo naudą gyventojams“, – sakė Leszekas Stankiewiczius.

    Ekspertai pažymi, kad slėptuvių plėtra daugiabučiuose priklausys nuo kelių veiksnių: aiškių techninių reikalavimų, savivaldybių vaidmens, priežiūros finansavimo ir to, ar pirkėjai bus pasirengę mokėti už papildomą saugumo infrastruktūrą. Kartu tai gali tapti nauja tendencija NT rinkoje, kai saugumo sprendimai vertinami panašiai kaip energinis efektyvumas ar patogus susisiekimas.

  • Suomiai į kavą deda sūrį: keistas įprotis turi netikėtą sveikatos logiką

    Suomiai į kavą deda sūrį: keistas įprotis turi netikėtą sveikatos logiką

    Šiaurės Suomijoje ir samių kultūroje paplitęs gėrimas kaffeost daugeliui atrodo netikėtas: į puodelį dedami keli gabalėliai specialaus sūrio, o tada viskas užpilama karšta, dažniausiai juoda kava. Sūris neištirpsta kaip pica, o suminkštėja, prisigeria kavos aromato ir lieka puodelio dugne.

    Išgėrus kavą, sūris paprastai suvalgomas šaukšteliu. Tam naudojamas leipäjuusto, dar vadinamas duonos ar girgždančiu sūriu, nes kramtomas jis gali lengvai cypti. Istoriškai jis būdavo gaminamas ir iš elnių pieno, tačiau šiandien dažniausiai gaminamas iš karvių pieno.

    Šio įpročio logika paprasta: juoda kava turi labai mažai kalorijų, o sūris paverčia gėrimą mažesniu užkandžiu. Sūris suteikia baltymų, riebalų ir kalcio, todėl daliai žmonių padidėja sotumo jausmas ir sumažėja noras iškart užkandžiauti saldumynais.

    Sveikatos požiūriu tai gali būti protingesnė alternatyva, jei kaffeost pakeičia saldintą kavą su sirupais, plakta grietinėle ir desertais. Vis dėlto sūris išlieka kaloringas produktas, o priklausomai nuo rūšies gali turėti nemažai druskos ir sočiųjų riebalų. Todėl svarbiausia yra porcija ir dažnis.

    Sūris kofeino nepanaikina, tad kava ir toliau veikia stimuliuojančiai. Europos maisto saugos institucijų rekomendacijose nurodoma, kad sveikiems suaugusiesiems saugi kofeino riba paprastai siekia iki 400 miligramų per dieną iš visų šaltinių, o nėštumo ir žindymo laikotarpiu rekomenduojama neviršyti 200 miligramų.

    Praktiškai tai reiškia, kad net ir tradicinė kava su sūriu neturėtų tapti gėrimu be ribų, ypač antroje dienos pusėje. Kofeinas gali trumpinti miegą ar apsunkinti užmigimą, o jautresniems žmonėms sustiprinti nerimą, širdies plakimą ar refliukso simptomus.

    Kaffeost netinka alergiškiems pieno baltymams, o laktozės netoleruojantys žmonės turėtų įvertinti savo toleranciją, nes leipäjuusto yra pieno produktas. Atsargiau šį derinį vertinti verta ir tiems, kurie riboja kalorijas, sočiuosius riebalus ar turi padidėjusį cholesterolį.

    Subalansuotas požiūris paprastas: nedidelis sūrio gabalėlis kavoje retkarčiais daugumai sveikų žmonių neturėtų kelti problemų. Tačiau tai nėra stebuklingas sveikatinantis gėrimas, o labiau tradicinis skanėstas, kurio vertę lemia saikas ir bendra mityba.

  • Suomių Laplandijoje – aukso luito medžioklė: Levi kurortas visą vasarą žada 20 000 eurų prizą

    Suomių Laplandijoje – aukso luito medžioklė: Levi kurortas visą vasarą žada 20 000 eurų prizą

    Suomijos Laplandijoje esantis Levi slidinėjimo kurortas šią vasarą sieks pritraukti keliautojus ne įprastomis žiemos trasomis, o lobio paieškų žaidimu. Kurortas paskelbė, kad nuo birželio 18 dienos startuos kelis mėnesius truksianti aukso luito medžioklė, kurios prizas vertinamas 20 000 eurų.

    Organizatoriai teigia, kad dalyviai gaus užuominas, vedančias per skirtingas Levi vietas ir vasaros pramogas. Užuominos turėtų nukreipti į pėsčiųjų ir dviračių maršrutus bei kitas šiltuoju sezonu siūlomas veiklas, o aukso luitas teoriškai gali būti surastas bet kuriuo metu.

    Paskutinė užuomina planuojama rugpjūčio 22 dieną, tad paieškų langas numatomas ilgas ir palaipsniui lengvėjantis. Svarbi detalė ta, kad organizatoriai pabrėžia saugumo taisykles: aukso luito nereikės kasti, o ieškoti bus leidžiama tik nurodytose teritorijose.

    „Levi labiausiai žinomas dėl žiemos, tačiau šiaurės vasarą daugelis vis dar nėra atradę. Norime suteikti keliautojams naują priežastį atvykti, kai saulė nenusileidžia, o kalvų peizažas atsiskleidžia visai kitu kampu“, – sakė „Visit Levi“ vadovė Satu Pesonen.

    Paieškos siejamos ir su vadinamuoju vidurnakčio saule, kai vietovėse į šiaurę nuo Šiaurės poliarinio rato vasaros mėnesiais saulė visiškai nenusileidžia. Levi regione šis reiškinys paprastai tęsiasi nuo vėlyvo pavasario iki liepos pabaigos, todėl dalyviai turės daugiau šviesaus meto paieškoms.

    Projektą kurortas rengia kartu su Kittilėje veikiančia aukso kasybos bendrove „Agnico Eagle Finland“ ir Levi slidinėjimo kurortu. Organizatoriai teigia, kad iniciatyva taip pat skirta pabrėžti Levi, kaip tvariai keliauti kviečiančios krypties, vasaros potencialą.

    Kas yra vidurnakčio saulė?

    Vidurnakčio saulė – tai laikotarpis, kai vasarą saulė tam tikrose platumose nenusileidžia už horizonto, todėl naktis išlieka šviesi. Šis reiškinys būdingas vietovėms į šiaurę nuo Šiaurės poliarinio rato ir stebimas ir kituose Šiaurės Europos regionuose.

    Priešingas reiškinys yra poliarinė naktis, kai žiemą saulė nepakyla virš horizonto. Dėl to šiauriniuose regionuose skirtingi sezonai tampa iš esmės skirtingomis kelionių patirtimis: vasarą dominuoja ilgos šviesios valandos, o žiemą keliautojai dažnai taikosi į šiaurės pašvaistes.

  • Lenkijos F-16 atskrido į Suomiją: NATO Ramstein Flag 2026 parodys, kam jie ruošiami

    Lenkijos F-16 atskrido į Suomiją: NATO Ramstein Flag 2026 parodys, kam jie ruošiami

    Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16 ir mokomieji treniruočių lėktuvai M-346 Bielik atvyko į Suomiją, kur artimiausiomis dienomis prisijungs prie NATO pratybų Ramstein Flag 2026. Manoma, kad tai vienas didžiausių šių metų Aljanso oro pratybų ciklų, skirtas patikrinti, kaip sąjungininkai veikia kartu krizės ar konflikto metu.

    Pratybos vyks birželio 8 dieną–19 dieną ir į jas planuojama sutelkti 18 NATO šalių oro pajėgas. Skelbiama, kad iš viso dalyvaus apie 150 orlaivių, todėl akcentas bus ne tik naikintuvų skrydžiai, bet ir plataus spektro oro operacijos, apimančios skirtingas užduotis ir pajėgumus.

    Kas bus tikrinama pratybose

    Pagrindinis Ramstein Flag 2026 tikslas – kolektyvinės gynybos scenarijuose išbandyti bendras procedūras ir sąveiką. Tokiose pratybose paprastai daug dėmesio skiriama planavimui, ryšiui, oro erdvės valdymui ir sprendimų priėmimo greičiui, kai vienu metu veikia skirtingų šalių pajėgos.

    Lenkijos kontingentas, kaip skelbiama, koncentruosis į jungtines oro operacijas COMAO, kai vienoje misijoje veikia kelių tipų orlaiviai ir skirtingos užduočių grupės. Šis formatas laikomas vienu sudėtingiausių, nes reikalauja preciziško laiko planavimo, vienodai suprantamų taisyklių ir sklandaus tarptautinio koordinavimo.

    Kur dislokuotos Lenkijos pajėgos

    Lenkijos grupė dislokuota Suomijos Tikkakoski bazėje. Pranešama, kad ten veikia ir kitų šalių orlaiviai, įskaitant Ispanijos naikintuvus EF-18 Hornet, o tai leidžia realiomis sąlygomis treniruoti bendrus veiksmus su skirtingų kartų ir skirtingos įrangos platformomis.

    Lenkijos kontingentui vadovauja pulkininkas leitenantas pilotas Krzysztofas Poręba. Į Suomiją pajėgas siunčia dvi Lenkijos karinės bazės: Poznanės 31-oji taktinės aviacijos bazė su F-16 ir Demblyno 41-oji mokomosios aviacijos bazė su M-346 Bielik.

    Kodėl svarbi logistika ir parengtis

    Tokio masto pratyboms vien skrydžių neužtenka – būtina užtikrinti techninį aptarnavimą, atsargines dalis, ginkluotės ir įrangos suderinamumą, taip pat personalo darbą bazėse. Pranešimuose pabrėžiama, kad perkėlimas į Suomiją buvo suplanuotas iš anksto, o techninis personalas ir specializuota įranga atvyko laiku.

    NATO oro pratybos reguliariai rengiamos skirtingose šalyse, siekiant kelti parengtį ir mažinti praktinius barjerus tarp sąjungininkų. Tokie mokymai ypač aktualūs šiauriniame regione, kur svarbūs greiti pastiprinimo maršrutai, patikimas oro erdvės valdymas ir aiški sąveika tarp nacionalinių pajėgų.

  • Erasmus+ mokymai Suomijoje ant laivo: Lentvario jaunimas iš nuotykio parsivežė sertifikatus

    Erasmus+ mokymai Suomijoje ant laivo: Lentvario jaunimas iš nuotykio parsivežė sertifikatus

    2026 metų gegužės 16–23 dienomis Trakų rajono jaunimo turizmo ir laisvalaikio centro jaunuoliai dalyvavo tarptautiniuose Erasmus+ mokymuose Suomijoje. Programos dalimi tapo buriavimo praktika, kai mokymosi aplinka buvo ne auditorija, o laivas ir Suomijos salynas.

    Mokymai vyko pagal projektą FATE – From Adventure To Employment, kurio tikslas yra per patirtinį ugdymą stiprinti jaunų žmonių įsidarbinamumui svarbias kompetencijas. Tokiuose projektuose paprastai daug dėmesio skiriama atsakomybei, komandiniam darbui, iniciatyvumui ir gebėjimui veikti neapibrėžtose situacijose.

    Laive visi tapo įgula

    Kelionėje nebuvo įprasto keleivio vaidmens: kiekvienas dalyvis turėjo įgulos atsakomybes. Jaunuoliai įsitraukė į kasdienius darbus nuo burių kėlimo ir virvių tvarkymo iki maisto gaminimo, denio priežiūros ir budėjimų.

    Gyvenimas laive vyko pagal pamainų principą, kai budėjimai keitė vienas kitą visą parą. Toks režimas reikalauja disciplinos ir tarpusavio pasitikėjimo, nes nuo kiekvieno sprendimo priklauso sklandi komandos veikla ir saugumas.

    Maršrutą diktavo vėjas ir sprendimai

    Iš anksto buvo aiškūs tik išvykimo ir grįžimo uostai, o kasdienį maršrutą lėmė oro sąlygos, vėjo kryptis ir pačios grupės sprendimai. Kiekvieną dieną keliauta į vis kitą salą, kur dalyviai derino praktines užduotis su mokymosi refleksijomis.

    Toks formatas laikomas viena iš patirtinio mokymosi formų, kai reali aplinka tampa užduočių ir sprendimų priėmimo lauku. Dalyviams tai suteikia progą išbandyti lyderystę, mokytis planuoti veiksmus ir spręsti konfliktines situacijas vietoje, o ne teoriškai.

    Ką jaunuoliai parsivežė

    Mokymai buvo organizuoti bendradarbiaujant su Suomijos buriavimo mokymo fondu, todėl praktines kompetencijas dalyviai ugdė su specialistais. Po programos jaunuoliai gavo buriuotojo sertifikatą, patvirtinantį įgytas žinias ir įgūdžius.

    „Parsivežėme drąsą priimti sprendimus, gebėjimą dirbti komandoje, pasitikėjimą savo jėgomis ir naujus draugus iš visos Europos. Svarbiausia, supratome, kad kiekvienas gali būti įgulos dalimi, jei tik pasiryžta žengti į nuotykį“, – sakė kelionėje dalyvavę jaunuoliai.

    Projekto organizatorių teigimu, būtent tokios praktinės patirtys dažnai tampa postūmiu jauniems žmonėms aiškiau įsivertinti savo stiprybes ir kitus karjeros planavimo žingsnius. Įgyti įgūdžiai, tokie kaip atsakomybės prisiėmimas ar darbas pamainomis, yra aktualūs daugelyje profesinių sričių.

    Trakų rajono jaunimo turizmo ir laisvalaikio centro informacija.

  • Europos technologijų savaitės apžvalga: per 65 sandorius pritraukta daugiau nei 1 mlrd. eurų

    Europos technologijų savaitės apžvalga: per 65 sandorius pritraukta daugiau nei 1 mlrd. eurų

    Europos technologijų rinkoje praėjusią savaitę fiksuotas aktyvus investicijų tempas: per daugiau nei 65 finansavimo sandorius pritraukta virš 1,1 mlrd. eurų. Be investicijų etapų, rinkoje užfiksuota daugiau nei 5 įvykiai, susiję su įsigijimais, susijungimais, pasitraukimais ar derybomis.

    Didžiausias kapitalo srautas krypo į kosmoso sektorių, kuris surinko apie 420 500 000 eurų. Antroje vietoje pagal pritrauktas sumas buvo programinė įranga su maždaug 283 600 000 eurų, o trečią vietą užėmė finansų technologijos, pritraukusios apie 134 400 000 eurų.

    Pagal šalis pirmavo Suomija, kurioje per savaitę pritraukta apie 301 800 000 eurų. Toliau rikiavosi Jungtinė Karalystė su maždaug 242 600 000 eurų ir Vokietija, kurioje investicijos siekė apie 202 900 000 eurų.

    Tokia dinamika rodo, kad investuotojai toliau ieško augimo galimybių srityse, kuriose aiškiai matomas technologinis proveržis ir komercializavimo potencialas. Kosmoso sprendimai išlieka vienu ryškiausių traukos centrų, o programinės įrangos ir finansų technologijų segmentai palaiko stabilų sandorių srautą.

    Tuo pat metu rinkoje daugėja signalų, kad sandorių struktūra tampa pragmatiškesnė: daugiau dėmesio skiriama pajamų tvarumui, kainodarai ir realiam pritaikymui. DI sprendimai išlieka svarbia produktų dalimi, tačiau investuotojai vis dažniau vertina ne pažadus, o aiškius veiklos rodiklius ir įgyvendinimą.

  • „Visit Finland“ kviečia į kulinarinę kelionę: 16 laimingųjų ragaus oficialius meniu

    „Visit Finland“ kviečia į kulinarinę kelionę: 16 laimingųjų ragaus oficialius meniu

    Kelionė į Suomiją – su ragavimo vakariene

    Suomijos turizmo agentūra „Visit Finland“ šį rudenį kviečia 16 užsienio svečių į keturių dienų kulinarinę kelionę, kuriai bus apmokėtos visos išlaidos. Kampanijos tikslas aiškus: sustiprinti Suomijos virtuvės matomumą ir paskatinti keliautojus pažinti šalį per maistą.

    Pasak organizatorių, atrinkti dalyviai ragaus vadinamuosius oficialius ragavimo meniu, sudarytus taip, kad atspindėtų skirtingų Suomijos regionų skonius. Programa apims ne tik vakarienę, bet ir suplanuotas veiklas bei degustacijas, kurios ves link pagrindinio akcento – išskirtinės ragavimo vakarienės.

    Dvi kryptys, dvi virtuvės

    Numatyti du atskiri renginiai po aštuonis dalyvius, o kandidatai gali rinktis vieną iš dviejų regionų. Viena kryptis – Pakrantės ir salyno regionas, kita – Laplandijos laukinė gamta, kur virtuvės tradicijos ir produktai skiriasi tiek pat, kiek ir kraštovaizdžiai.

    Pakrantės ir salyno meniu kurs šefas Erik Mansikka, kurio restoranas Kaskis Turku mieste 2022 metais tapo pirmuoju už Helsinkio ribų Michelin žvaigždę pelniusiu restoranu. Vėliau jam taip pat skirtas Michelin Žaliosios žvaigždės įvertinimas už tvarumo principus.

    Laplandijoje ragavimo vakarienę ves šefas Joel Manninen, vadovaujantis Sky Kitchen and View restoranui Rovaniemio apylinkėse, ant Ounasvaara kalvos. Jis 2025 metais laimėjo Suomijos jaunųjų šefų čempionatą, o kitais metais pelnė sidabro medalį jaunųjų šefų pasaulio čempionate.

    Kaip dalyvauti atrankoje?

    Norint patekti į atranką, reikia paskelbti trumpą vaizdo įrašą „TikTok“ arba „Instagram“ ir atsakyti į klausimą, kodėl norite dalyvauti iniciatyvoje Have Some Finnish. Paraiškas galima teikti vienam arba dviese – tai reiškia, kad į kelionę galima pretenduoti ir poroje.

    Organizatoriai nurodo, kad įraše būtina naudoti grotažymę #HaveSomeFinnish ir pažymėti „Visit Finland“ paskyras: „Instagram“ platformoje tai @ourfinland, o „TikTok“ – @visitfinland.com. Paraiškos priimamos nuo gegužės 18 dienos iki birželio 9 dienos, o laimėtojai bus paskelbti birželio 29 dieną.

    Pastaraisiais metais vis dažniau matyti, kad šalys konkuruoja ne vien reklamuodamos lankytinas vietas, bet ir siūlydamos patirtis, paremtas vietos gastronomija bei tvarumu. „Visit Finland“ modelis atitinka šią kryptį: jis sujungia regioninį identitetą, vietos produktus ir istoriją į aiškų kelionės scenarijų, kurį lengva papasakoti socialiniuose tinkluose ir paversti įkvėpimu kitiems keliautojams.