CP v2

Tag: Suomija

  • Suomijoje – įtariami įsilaužimai į parlamentarų namus: prezidentas įspėja dėl atakos prieš demokratiją

    Suomijoje – įtariami įsilaužimai į parlamentarų namus: prezidentas įspėja dėl atakos prieš demokratiją

    Policija tiria virtinę įtarimų

    Suomijos pareigūnai pradėjo tyrimą dėl įtariamų įsilaužimų ir bandymų patekti į kelių šalies parlamentarų namus. Apie tai pranešta po žiniasklaidos publikacijų, o tyrimą koordinuoti pavesta Helsinkio policijai.

    Teigiama, kad atvejai nėra pavieniai: parlamentui buvo pateikta informacija apie reikšmingą skaičių incidentų. Politikams rekomenduota išlikti budriems, fiksuoti įtartinus požymius ir prireikus kreiptis į policiją.

    Atvejai galėjo tęstis apie metus

    Suomijos parlamento pirmininkas Jussi Halla-aho patvirtino, kad institucijos žino apie bandymus įsibrauti į kelių politikų būstus. Pasak jo, tikslus įtariamų atvejų skaičius viešai neatskleidžiamas, tačiau jų mastas vertinamas kaip reikšmingas.

    Politikai nurodė, kad dalis incidentų galėjo vykti ilgesnį laiką, o pirmasis atvejis, kaip įtariama, galėjo nutikti maždaug prieš metus. Tai reiškia, kad pareigūnams teks vertinti ne vieną epizodą, o galimą pasikartojančių veiksmų modelį.

    Motyvas kol kas neaiškus

    Parlamento saugumo grupės vadovybėje dirbanti pavaduotoja Paula Risikko sakė apie įtarimus informuota praėjusią savaitę. Helsinkio policija patvirtino pradėjusi pirminį patikrinimą, tačiau pabrėžė, kad tyrimas yra ankstyvoje stadijoje.

    Kol kas viešai neįvardijami nei galimi įtariamųjų motyvai, nei galimas veikėjų ratas. Tokiose situacijose pareigūnai paprastai vertina kelias versijas: nuo oportunistinių vagysčių iki tikslingo spaudimo ar grasinimo politikams, taip pat galimo informacijos rinkimo.

    „Jeigu tai pasitvirtins, išpuolis prieš parlamento narį yra išpuolis prieš demokratiją“, – sakė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.

    Prezidento žodžiais, tokie veiksmai neturėtų būti toleruojami jokia forma. Suomijos viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad politikų saugumas laikomas valstybės institucijų stabilumo dalimi, todėl net ir pavieniai incidentai vertinami ypač jautriai.

    Vietos žiniasklaida skelbė žinanti bent apie kelis konkrečius įsibrovimo atvejus, tačiau oficialios institucijos kol kas nepateikia detalių. Tikimasi, kad daugiau informacijos paaiškės policijai patikrinus incidentų aplinkybes ir galimus tarpusavio ryšius.

  • Mokslininkai į ežero dugną nuleido 1 500 eglių: po trejų metų ekosistemos pokyčiai nustebino

    Suomijoje mokslininkai ėmėsi neįprasto bandymo: į Saimos ežero dugną nuleido 1 500 eglių, siekdami patikrinti, ar medžiai gali sukurti papildomas slėptuves ir maisto šaltinį vandens telkinio gyventojams. Po trejų metų tyrėjai fiksavo aiškius pokyčius dugno gyvūnijos gausoje ir įvairovėje.

    Eksperimentas prasidėjo 2021 metais, o eglių grupės buvo išdėliotos nedideliais „ryšuliais“ po kelis medžius. Medžiai buvo nardinami maždaug dviejų metrų gylyje ir pritvirtinami svoriais, kad srovės ar bangavimas jų neišnešiotų.

    Praėjus trejiems metams, mokslininkai palygino dugno gyvūnijos mėginius iš vietų, kur eglės buvo nuleistos, su ankstesniais to paties ežero duomenimis. Didžiausias pokytis fiksuotas bentoso organizmams, tai yra gyviems padarams, gyvenantiems ant dugno ar visai šalia jo.

    Tyrėjų vertinimu, atskirų bentoso gyvūnų skaičius vietose su eglėmis galėjo išaugti maždaug dešimt kartų. Be to, rūšių įvairovė tokiose vietose buvo gerokai didesnė, kai kuriais atvejais galėjo viršyti pradinę būklę iki penkių kartų.

    „Eglės suformavo naują fizinę struktūrą, kurioje lengviau įsikuria įvairūs organizmai“, – sakė tyrimui vadovavęs Kari Matti Vuori.

    Mokslininkų aiškinimu, povandeninė medžių „sankaupa“ veikia panašiai kaip sudėtingesnis dugno reljefas: šakos ir kamienai suteikia daugiau paviršiaus prisitvirtinti mikroorganizmams, o tarp šakų atsiranda slėptuvių smulkiems bestuburiams. Tokiose vietose greičiau formuojasi mikrobų ir grybų bendrijos, kurios tampa maisto baze kitiems organizmams.

    Ši grandinė svarbi ne tik dugno faunai. Daugėjant smulkių bestuburių, didėja ir potencialaus maisto kiekis žuvims, todėl ilgainiui gali keistis ir žuvų pasiskirstymas ežere.

    Tyrėjai teigia, kad pokyčius pastebėjo ir vietos žvejai, kurie nurodė matę didesnį žuvų aktyvumą tose ežero vietose, kur buvo įrengtos medžių sankaupos. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad žuvų gausą lemia daug veiksnių, todėl tokius pastebėjimus būtina vertinti kartu su papildomais matavimais.

    Tokio tipo eksperimentai svarbūs ieškant gamtai artimų priemonių, kurios padėtų didinti buveinių įvairovę vandenyje. Ežeruose ir upėse struktūros dažnai supaprastėja dėl krantų tvarkymo, dugno keitimo ar medienos šalinimo, todėl mažėja slėptuvių ir neršto vietų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad kiekvienas vandens telkinys yra skirtingas, todėl sprendimai turi būti taikomi atsargiai ir remiantis duomenimis. Vis dėlto Saimos ežero pavyzdys rodo, kad palyginti paprasta intervencija gali pastebimai sustiprinti dugno ekosistemos gyvybingumą per palyginti trumpą laiką.

  • Europos investicijų bankas grįžta prie atomo: 40 mln. eurų startuoliui su mažaisiais SMR

    Europos investicijų bankas (EIB) skiria 40 mln. eurų Suomijos startuoliui „Steady Energy Oy“, kuriančiam mažus modulinius reaktorius (SMR). Tai laikoma reikšmingu posūkiu po kelių dešimtmečių atsargaus banko požiūrio į branduolinę energetiką.

    Pasak EIB, investicija nukreipta į technologijas, kurios galėtų padėti užtikrinti stabilesnį ir mažiau taršų energijos tiekimą Europoje. Bankas pabrėžia, kad SMR galėtų papildyti atsinaujinančius energijos šaltinius ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro bei kainų svyravimų.

    Kodėl EIB keičia kursą?

    EIB ilgą laiką vengė branduolinių projektų, ypač nuo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio, kai po saugos incidentų ir politinių sprendimų dalyje Europos šalių branduolinė energetika buvo pristabdyta. Pastaraisiais metais situaciją pakeitė energetinio saugumo ir kainų krizės, išryškinusios didelę priklausomybę nuo importuojamo kuro.

    Šis sprendimas taip pat dera su platesnėmis Europos Sąjungos pastangomis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir elektrifikuoti ekonomiką. Daugelyje valstybių branduolinė energetika vėl vertinama kaip galimas stabilios generacijos šaltinis, ypač kai trūksta vėjo ar saulės.

    „Užtikrindami stabilią, mažai anglies dioksido išskiriančią energiją greta atsinaujinančių šaltinių, maži moduliai reaktoriai gali padėti sukurti saugesnį ir atsparesnį Europos energijos krepšelį“, – sakė EIB viceprezidentas Karlas Nehammeris.

    SMR orientuojami į miestų šilumą

    „Steady Energy Oy“ kuria supaprastintą reaktoriaus koncepciją, skirtą ne tik elektrai, bet ir žemos temperatūros šilumos gamybai centralizuotam šildymui. Bendrovė teigia, kad vienas reaktoriaus blokas galėtų pagaminti 50 MW nulinės emisijos šiluminės galios, o keli blokai galėtų pilnai aprūpinti vidutinio dydžio miestą.

    Helsinkyje, Salmisaari teritorijoje, planuojama bandomoji jėgainė, kurioje branduolinis reaktoriaus branduolys bus pakeistas elektriniu kaitinimo elementu. Tikslas yra išbandyti sistemos veikimą, šilumos grandines ir integraciją į miesto infrastruktūrą, o eksploatacijos pradžia numatoma 2027 metais pavasarį.

    Suomijoje keli miestai, tarp jų Helsinkis, Jyväskylä, Kerava ir Kuopio, vertina požeminių mažųjų atominių jėgainių panaudojimą centralizuotame šildyme. Kuopio jau vyksta poveikio aplinkai vertinimo ir teritorijų planavimo darbai, kurie dažnai tampa esminiu etapu prieš licencijavimą.

    „Mūsų tikslas yra būti pasirengusiems pradėti pirmosios jėgainės statybas per trejus metus“, – sakė „Steady Energy Oy“ technologijų vadovas Hannesas Haapalahtis.

    EIB nurodo, kad investicija finansuos tyrimus ir plėtrą, bandymus bei licencijavimo procesus, o planuojami darbai Suomijoje vyks 2026–2028 metais. Energetikos rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad SMR technologijos Europoje pereina iš koncepcijų stadijos į konkrečių projektų rengimą.

  • Suomijoje aptiko rekordinį vikingų sidabro lobį: kelios tūkstančiai monetų ir mįslė

    Suomijoje aptiko rekordinį vikingų sidabro lobį: kelios tūkstančiai monetų ir mįslė

    Suomijoje, Sysmä apylinkėse, aptiktas iki šiol didžiausias šalyje vikingų laikotarpio sidabro monetų lobis. Pirminiais vertinimais, tai kelios tūkstančiai monetų ir kitų sidabrinių dirbinių, kurių bendra masė siekia apie 4,5 kilogramo. Radinį rugsėjo 3 dieną užfiksavo metalo ieškikliu besinaudojęs entuziastas Kalle Lappinen, o netrukus į vietą atvyko archeologai.

    Specialistai nustatė, kad monetos nebuvo sukrautos vienoje duobėje. Sidabras sudaro mažiausiai du atskirus depozitus, nutolusius vienas nuo kito maždaug 12 metrų, o abu buvo maždaug 45 centimetrų gylyje, tarp akmenų. Toks išdėstymas kelia klausimų, ar lobis buvo sąmoningai padalytas, ar skirtingu metu slėptas skirtingų žmonių.

    Ypatingo dėmesio sulaukė ir tai, kad sidabras, kaip manoma, buvo paslėptas dviejuose beržo tošies induose. Organinės medžiagos tokio amžiaus radiniuose išlieka itin retai, todėl šis radinys gali suteikti papildomos informacijos apie tai, kaip vikingų laikotarpiu regione buvo pakuojamos ir maskuojamos vertybės.

    Be monetų, rasta ir kitų sidabrinių daiktų: vadinamojo sveriamo sidabro fragmentų, apyrankės, apkausto bei karoliuko. Archeologai pabrėžia, kad vikingų laikotarpiu sidabras dažnai buvo vertinamas ne vien kaip moneta, bet ir kaip metalo kiekis, tinkamas mainams pagal svorį. Dėl to viename lobyje neretai pasitaiko ir papuošalų, ir monetų, ir tiesiog susmulkintų dirbinių detalių.

    Didžiausia intriga kol kas išlieka monetų kilmė. Dėl nešvarumų sluoksnio jos dar nėra galutinai nuvalytos, suskaičiuotos ir identifikuotos, todėl aiškesnį vaizdą turėtų pateikti konservavimas ir numizmatinė analizė. Būtent ji gali atskleisti, kur monetos kaldintos ir kaip jos pateko į dabartinės Suomijos teritoriją.

    Istorikai primena, kad vikingų laikotarpiu sidabras keliavo milžiniškais atstumais, o Baltijos regiono lobiuose neretai aptinkamos monetos iš skirtingų Europos vietų, taip pat ir iš islamo pasaulio. Todėl naujasis radinys gali papildyti žinias apie prekybos kelius, ryšius ir ekonominę aplinką šiaurės Europoje, ypač tais laikais, kai sidabras buvo vienas svarbiausių mainų instrumentų.

    Sysmä lobis taip pat pagerino daugiau nei šimtmetį gyvavusį Suomijos rekordą. Iki šiol didžiausiu vikingų laikotarpio monetų radiniu buvo laikomas Nousiainen apylinkėse 1895 metais aptiktas lobis, kuriame buvo apie 1 700 monetų ir kitų sidabrinių daiktų, o bendra masė siekė maždaug 2,2 kilogramo. Naujojo radinio sidabro masė yra daugiau nei dvigubai didesnė.

    Kol kas neaišku, kodėl toks turtas buvo užkastas, kas galėjo būti jo savininkas ir ar abu depozitai slėpti tuo pačiu metu. Archeologai tikisi, kad po konservavimo darbų pavyks ne tik tiksliai suskaičiuoti monetas, bet ir nustatyti jų chronologiją bei geografiją, o tai padėtų atsakyti į klausimą, ar čia matome vieną istoriją, ar kelias skirtingas.

  • „Google“ žada 13 mlrd. eurų Suomijai: DI duomenų centrų bumas keičia Europą

    „Google“ žada 13 mlrd. eurų Suomijai: DI duomenų centrų bumas keičia Europą

    Didžiausia „Google“ investicija Europoje

    „Google“ paskelbė per artimiausius dvejus metus Suomijoje investuosianti mažiausiai 13 mlrd. eurų į duomenų centrus ir su jais susijusią skaitmeninę infrastruktūrą. Tai didžiausia vienkartinė bendrovės investicija Europoje, orientuota į DI paslaugų augimą.

    Planuojama plėtra apimtų kelias savivaldybes, įskaitant Hamina, Kajaani, Muhos ir Vaala. Šie objektai turėtų aptarnauti įvairias „Google“ paslaugas, tarp jų ir „Gemini“.

    „„Google“ sprendimas aiškiai parodo mūsų stiprybes. Duomenų ekonomikos vertė gerokai viršija tiesiogines investicijas, nes skatina inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą“, – sakė Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo.

    Bendrovė nurodo, kad statybos darbai būtų vykdomi 2027 ir 2028 metais. „Google“ vertinimu, investicijos galėtų kasmet pridėti apie 3,6 mlrd. eurų Suomijos BVP ir paremti daugiau kaip 37 000 darbo vietų, iš jų apie 16 000 statybų sektoriuje.

    Pasibaigus intensyviausiems statybų etapams, prognozuojama, kad duomenų centrų veikla ir su ja susijusios grandys kasmet palaikytų apie 7 000 darbo vietų. Tai apimtų inžinerines, eksploatavimo, tiekimo, taip pat vietos paslaugų sektoriaus roles.

    Kodėl pasirinkta Suomija

    Suomija tampa vis patrauklesnė duomenų centrams dėl vėsaus klimato, kuris mažina aušinimo sąnaudas. Duomenų centrai generuoja daug šilumos ir reikalauja didžiulių elektros kiekių, todėl natūralios aušinimo sąlygos tampa konkurenciniu pranašumu.

    Kitas veiksnys yra elektros tiekimo stabilumas ir palyginti palanki kaina, kurią užtikrina branduolinė energetika, vėjo ir hidroelektrinės. Šis derinys pastaraisiais metais paskatino visos šalies duomenų centrų plėtros bangą.

    Kas keičiasi Europoje

    Investicijų mastas rodo, kad DI infrastruktūra Europoje tampa strateginiu prioritetu, o konkurencija persikelia į energijos, tinklų pajėgumų ir reguliavimo lauką. Dideliems skaičiavimams reikalinga ne tik elektra, bet ir patikimas perdavimo tinklas, žemės sklypai, vandens ištekliai bei aiškios leidimų procedūros.

    Tokie projektai vis dažniau vertinami ir per tvarumo prizmę: svarbu, iš kokių šaltinių gaunama energija, kaip panaudojama perteklinė šiluma ir kokį poveikį infrastruktūra daro vietos aplinkai. „Google“ teigia, kad dalis lėšų būtų skiriama švarios energijos projektams, biologinei įvairovei, švietimui, tyrimams ir darbuotojų kompetencijų ugdymui.

    „Google“ Suomijoje veikia nuo 2009 metų, kai įsigijo nenaudojamą popieriaus fabriką Hamina mieste ir jį pritaikė duomenų centro veiklai. Nuo tada objektas buvo nuosekliai plečiamas, o dabartinis planas reikštų dar spartesnį plėtros tempą, susietą su DI paslaugų paklausos augimu.

    Tuo pat metu Suomijos vyriausybei tokios investicijos tampa ir ekonominės politikos instrumentu, ypač esant silpnesniam augimui ir aukštesniam nedarbui. Duomenų ekonomika šiuo metu laikoma viena iš sričių, galinčių atnešti didelį kapitalą ir sukurti apčiuopiamą darbo vietų efektą.

  • „Google“ į Suomiją investuos 13 mlrd. eurų: DI duomenų centrai ir kodėl šalis traukia „big tech“

    „Google“ paskelbė planuojanti artimiausiais metais į Suomijos skaitmeninę infrastruktūrą investuoti mažiausiai 13 mlrd. eurų. Didžioji dalis lėšų būtų skirta duomenų centrams, reikalingiems debesų paslaugoms ir dirbtinio intelekto (DI) modeliams.

    Kompanija nurodė, kad investicijos apimtų kelis projektus Haminoje, Kajanyje, Muhose ir Vaalos regione. Taip pat numatomas finansavimas švarios energijos sprendimams bei iniciatyvoms, susijusioms su švietimu, kompetencijų ugdymu ir gamtos apsauga.

    Kas planuojama Suomijoje?

    Pagal viešai skelbtą informaciją, nauji projektai būtų įgyvendinami 2027–2028 metais. „Google“ akcentuoja, kad tai būtų didžiausia bendrovės investicija Europoje, orientuota į skaitmeninės infrastruktūros plėtrą.

    Duomenų centrai yra kritinis pagrindas DI ekonomikai, nes būtent juose vyksta didelio masto skaičiavimai, modelių mokymas ir paslaugų teikimas realiuoju laiku. Kuo sparčiau auga DI taikymas, tuo didesnis spaudimas kyla energijos, tinklų pralaidumo ir aušinimo infrastruktūrai.

    Kodėl Suomija traukia duomenų centrus?

    Suomija pastaraisiais metais išsiskyrė kaip palanki vieta duomenų centrams dėl vėsesnio klimato, kuris mažina aušinimo sąnaudas, ir palyginti stabilios energetikos sistemos. Šie veiksniai tampa dar svarbesni, kai projektai orientuojami į DI apkrovas, kurios paprastai reikalauja daugiau elektros ir aušinimo.

    Šalis taip pat siekia pritraukti aukštos pridėtinės vertės investicijas, ypač esant įtampai darbo rinkoje ir augant nedarbui. Duomenų centrų projektai dažnai vertinami kaip galintys sukurti ne tik tiesiogines darbo vietas, bet ir ilgalaikį poveikį tiekimo grandinėms, statybų sektoriui bei inžinerinėms paslaugoms.

    „Google“ istorija Haminoje ir ekonominis poveikis

    „Google“ į Suomiją atėjo dar 2009 metais, kai Haminoje įsigijo buvusią popieriaus gamyklą ir ją pritaikė duomenų centro veiklai. Nuo tada bendrovė plėtė pajėgumus, o Hamina tapo vienu iš „Google“ debesijos infrastruktūros taškų Europoje.

    Kompanija skelbia, kad naujos investicijos galėtų padidinti Suomijos bendrąjį vidaus produktą apie 3,6 mlrd. eurų ir prisidėti prie daugiau nei 37 000 darbo vietų palaikymo. Tokie skaičiavimai paprastai apima tiek tiesioginį projektų poveikį, tiek netiesioginį efektą per paslaugų ir tiekimo sektorius.

    Vis dėlto duomenų centrų plėtra Europoje vis dažniau vertinama ir per energetinio efektyvumo, tinklų apkrovų bei tvarumo prizmę. Todėl esminiais klausimais tampa ne tik investicijų dydis, bet ir tai, kaip projektai bus integruoti į elektros sistemą bei kokia dalimi bus užtikrinama švari energija.

  • Švedija perka „Lockheed Martin“ HIMARS už 630 mln. eurų: ko siekia su Suomija?

    Švedija perka „Lockheed Martin“ HIMARS už 630 mln. eurų: ko siekia su Suomija?

    Švedijos Vyriausybė leido ginkluotosioms pajėgoms įsigyti JAV gaminamą tolimojo nuotolio raketinės artilerijos sistemą HIMARS iš „Lockheed Martin“. Sandorio vertė siekia apie 630 mln. eurų, o pirmųjų sistemų pristatymo tikimasi 2027 metais.

    Švedijos gynybos ministerijos teigimu, įsigijimas numato 10 HIMARS paleidimo įrenginių ir šaudmenų paketą, kuris užpildo iki šiol trūkusį pajėgumą. Sistema skirta tiksliems smūgiams didesniu atstumu nei įprasta vamzdinė artilerija, todėl turi išplėsti Švedijos kariuomenės veikimo zoną.

    HIMARS laikoma mobilia, greitai dislokuojama platforma, suderinama su NATO standartais ir plačiai naudojama sąjungininkų. Švedija pabrėžia, kad naujoji raketinė artilerija papildys turimas „Archer“ haubicas ir granatsvaidžių pajėgumus, o ne juos pakeis.

    Bendra kryptis su Suomija

    Lygiagrečiai pirkimui Švedijos gynybos ministras Pål Jonson ir Suomijos gynybos ministras Antti Häkkänen pasirašė bendrą deklaraciją dėl raketinės artilerijos bendradarbiavimo. Dokumente numatoma koordinuoti mokymus, rengimą, pajėgumų vystymą, priežiūrą ir tiekimo saugumą.

    Suomija jau eksploatuoja MLRS tipo salvinės ugnies sistemas, kurios naudoja tuos pačius šaudmenis ir komponentus kaip HIMARS. Dėl to abi šalys gali efektyviau planuoti atsargas, techninį aptarnavimą ir logistinius sprendimus, mažindamos dubliavimą ir didindamos pasirengimą krizių atvejais.

    „Raketinės artilerijos įvedimas aiškiai rodo, kad Švedija prisiima atsakomybę už saugumą Europoje“, – sakė Pål Jonson.

    Pramoninis elementas ir Europos tendencijos

    Sandoris turi ir pramoninę dimensiją: „Lockheed Martin“ bei Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ numato bendradarbiavimą integruojant „Saab“ kuriamą Ground-Launched Small Diameter Bomb sprendimą su HIMARS. Taip pat aptariamos galimybės didinti šaudmenų gamybą ne tik HIMARS, bet ir kitoms platformoms, įskaitant „Patriot“ oro gynybos sistemą.

    Švedijos sprendimas įsigyti amerikietišką sistemą atspindi platesnę Europos kryptį didinti gynybos išlaidas ir greitai užpildyti trūkstamus pajėgumus po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Tuo pat metu daugelis valstybių susiduria su iššūkiu: kaip spartų perėjimą prie modernesnės ginkluotės suderinti su vietinės gynybos pramonės stiprinimu, ypač šaudmenų gamybos grandinėje.

    Šis pirkimas įtrauktas į Švedijos 2025–2030 metų bendrosios gynybos finansavimo planą, šalies integracijai į NATO įgaunant praktinį turinį. Stokholmas signalizuoja, kad siekia ne tik didesnės nacionalinės atgrasymo galios, bet ir glaudesnio operacinio suderinamumo su artimiausiais partneriais regione.

  • „Redstone“ startuoja su 10 mln. eurų fondu Suomijoje: taikosi į gynybą, DeepTech ir energetiką

    Vokietijos rizikos kapitalo bendrovė „Redstone“ pranešė pradedanti 10 mln. eurų dydžio North Karelia Growth Fund II fondą, orientuotą į ankstyvos stadijos įmones Suomijoje. Fondas daugiausia dėmesio skirs DeepTech, gynybos ir dvejopos paskirties sprendimams bei energetikos transformacijai.

    Naujasis fondas tęsia 2020 metais pradėto North Karelia Growth Fund I kryptį, o pradinės investicijos į vieną įmonę sieks nuo 100 000 iki 300 000 eurų. „Redstone“ skaičiuoja, kad per penkerius metus galėtų investuoti į maždaug 15–20 augančių įmonių, veikiančių Šiaurės Karelijoje arba kuriančių reikšmingą buvimą regione.

    Kas finansuoja fondą?

    Tarp investuotojų įvardijami Joensuu miestas, Broman Group, Rytų Suomijos universitetas, LähiTapiola Itä, Šiaurės Karelijos kooperatyvas PKO, OP North Karelia ir Laakkonen Kapital. Toks derinys rodo, kad fondas remiasi ne tik privačiu kapitalu, bet ir regiono institucijų bei vietos ekosistemos suinteresuotumu.

    „Penkeri metai dirbant kartu su išskirtiniais Šiaurės Karelijos įkūrėjais parodė, kokia gili yra regiono kompetencija. Ekosistema stipriai subrendo, o tokie partneriai kaip Business Joensuu atliko svarbų vaidmenį kuriant dar palankesnes sąlygas naujoms augimo įmonėms“, – sakė „Redstone Nordics Oy“ vadovaujantis partneris Kaj Hagros.

    Kryptys: puslaidininkiai, fotonika, gynyba

    Fondas deklaruoja plačią, bet aiškiai apibrėžtą mandatą: puslaidininkiai ir fotonika, gynybos ir dvejopos paskirties technologijos, taip pat sprendimai, padedantys mažinti emisijas ir spartinti energetikos transformaciją. Praktikoje tai dažniausiai reiškia didesnį technologinį neapibrėžtumą, ilgesnius produktų kūrimo ciklus ir didesnį poreikį ankstyvai kapitalo bei kompetencijų injekcijai.

    Regioninis, ankstyvos stadijos fondas tokioje aplinkoje dažnai tampa „pirmuoju pinigu“ įmonėms, kurios dar tik formuoja komandą, prototipą ir pirmuosius pilotus. „Redstone“ pabrėžia, kad būtent ankstyvos investicijos ir vietinis buvimas gali būti lemiami, kai įmonei reikia ne tik kapitalo, bet ir partnerių tinklo.

    Vietinis poveikis ir ankstesnė patirtis

    Joensuu meras Jere Penttilä teigė, kad tęstinės investicijos regione stiprina sąlygas augimui ir naujoms darbo vietoms. Fondo valdymą turėtų užtikrinti portfelio valdytojai Kaj Hagros ir Mikael Myllymäki.

    „Redstone“ įkurta 2014 metais, būstinė yra Berlyne, o bendrovė nurodo valdanti 15 fondų ir turinti apie 650 mln. eurų valdomo turto. Pirmasis North Karelia Growth Fund I fondas investavo į 17 ankstyvos stadijos įmonių, tarp jų buvo ir Joensuu įsikūrusi dirižablių bendrovė Kelluu.

    „Fondas į mūsų bendrovę investavo anksti, kai dar tik įrodinėjome koncepciją Europos pakraštyje. Patyrusio, vietoje esančio investuotojo dalyvavimas nuo pirmojo raundo padėjo sukurti augimo trajektoriją“, – sakė Kelluu vadovas Janne Hietala.

    North Karelia Growth Fund II startas vyksta tuo metu, kai Europoje daugėja specializuotų fondų, ieškančių gynybos, dvejopos paskirties, DeepTech ir energetikos transformacijos projektų. Tai reiškia didesnę konkurenciją dėl geriausių komandų, tačiau kartu ir daugiau galimybių vėlesnėms investicijoms, jei regiono įmonės pasiekia brandesnę stadiją.

  • Suomijoje – 30-asis oro gitaros pasaulio čempionatas: nugalėtojas apgynė titulą namuose

    Suomijoje – 30-asis oro gitaros pasaulio čempionatas: nugalėtojas apgynė titulą namuose

    30 metų tradicija Suomijoje

    Suomijoje įvyko 30-asis oro gitaros pasaulio čempionatas – renginys, kuris nuo 1996 metais pradėtos tradicijos tapo savitu scenos meno ir humoro festivaliu. Organizatoriai pabrėžia jo idėją: bendrystę, gerą nuotaiką ir taikos žinutę, kuri kasmet simboliškai lydima šūkiu „kurkime orą, ne karą“.

    Jubiliejinis čempionatas vyko Oulu mieste Vakarų Suomijoje, kuris 2026 metais tapo Europos kultūros sostine. Į kelių dienų renginius susirinko daugiau nei 50 dalyvių iš 13 šalių, o čempionatas buvo įtrauktas į platesnę vasaros festivalių programą.

    Taisyklės paprastos, vertinimas griežtas

    Čempionato formatas nesikeičia: per 60 sekundžių dalyviai turi įtikinamai suvaidinti gitaros atlikimą be instrumento. Pasirodymai vertinami komisijos, kurią sudaro scenos menų profesionalai, dėmesį skiriant technikai, artistiškumui ir įtaigai.

    Tokios varžybos pritraukia ne tik publiką vietoje, bet ir žiūrovus internetu: renginys transliuojamas tiesiogiai, todėl finalai pasiekia tūkstančius gerbėjų už Suomijos ribų. Organizatoriai pabrėžia, kad čempionatas sąmoningai balansuoja tarp sportinės konkurencijos ir performanso meno.

    Čempionas apgynė titulą

    Šiemet nugalėtoju antrus metus iš eilės tapo suomis Aapo Rautio, scenoje žinomas kaip The Angus. Vietos publikos akivaizdoje jis surinko 34,8 balo ir išlaikė pasaulio čempiono titulą.

    Antrą vietą užėmė Japonijos atstovė Nanami Nagura, pasirodanti slapyvardžiu Seven Seas. Trečią vietą laimėjo JAV dalyvis Saladin Thomas, scenoje prisistatantis kaip Six String Sal.

    Nors organizatoriai ir toliau žaismingai kartoja, kad jei visi grotų oro gitara, konfliktai baigtųsi, čempionatas labiausiai įrodo kitą dalyką: žmones vis dar vienija paprastas, nuoširdus ir lengvai suprantamas džiaugsmas. Oulu šiemet tapo vieta, kur šis džiaugsmas ypač garsiai nuskambėjo.

  • Helsinkis metus be žūčių keliuose: kas veikė ir kodėl nuo 2030 centro laukia griežtas draudimas

    Helsinkis metus be žūčių keliuose: kas veikė ir kodėl nuo 2030 centro laukia griežtas draudimas

    Helsinkis tapo vienu ryškiausių Europos kelių saugumo pavyzdžių: miestas užfiksavo 12 iš eilės mėnesių be nė vienos žūties eisme 2024–2025 metų laikotarpiu. Reportažo rengimo metu serija tęsėsi dar devynis mėnesius, o toks rezultatas didmiesčiui laikomas išskirtiniu net ir ES mastu.

    Finlandijos sostinės kryptis neatsirado per naktį: sisteminiai sprendimai planuojami maždaug 40 metų, o pagrindinis tikslas sutapo su plačiai taikoma Vision Zero filosofija, kuri remiasi nuostata, kad žūtys ir sunkūs sužalojimai keliuose nėra neišvengiami. Miestas akcentuoja ne vien infrastruktūrą, bet ir elgseną, transporto priemonių saugą, teisėkūrą bei kontrolę.

    Kas nulėmė proveržį?

    Helsinkis nuosekliai mažino leistinus greičius, plėtė pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūrą, siaurino važiuojamąsias dalis ir didino greičio kontrolės priemonių skaičių. Miesto atstovų teigimu, tai tiesiogiai mažina susidūrimų tikimybę ir avarijų pasekmių sunkumą, ypač pėsčiųjų bei dviratininkų atvejais.

    Vienas akivaizdžiausių prioritetų per pastaruosius du dešimtmečius buvo saugios jungtys judriausiuose taškuose: įrengti tuneliai miesto centre, pastatyti tiltai, skirti tik pėstiesiems ir dviratininkams. Toks atskyrimas leidžia sumažinti konfliktines situacijas, kai skirtingi eismo dalyviai priversti dalintis ta pačia erdve.

    Dviratininkų organizacijų atstovai pabrėžia, kad bendras saugumo jausmas per dešimtmetį pastebimai pagerėjo, tačiau investicijų struktūra vis dar svarbi diskusijų tema. Skelbta, kad vienais metais Helsinkis į dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą investavo apie 35 milijonus eurų, o tai sudarė maždaug 13 proc. viso miesto transporto investicijų biudžeto.

    Greitis, kontrolė ir nulinė tolerancija

    Mieste jau seniai įtvirtinta praktika daugelyje gatvių taikyti 30 kilometrų per valandą ribą, ypač ten, kur intensyvus pėsčiųjų judėjimas. Kartu puoselėjama nulinės tolerancijos kultūra viršijantiems greitį ar vairuojantiems apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų.

    Policijos teigimu, svarbus vaidmuo tenka automatinei kontrolei ir nuolatiniams patikrinimams: Helsinkyje veikia apie 70 automatinių greičio matuoklių, o papildomai rengiami reidai, kuriuose tikrinamas greitis ir blaivumas. Kontrolė apima skirtingas judumo rūšis, todėl atsakomybė tenka ne tik vairuotojams.

    „Kampanijos socialiniuose tinkluose šimtus ar net tūkstančius kartų padidina matomumą, palyginti su vien bauda“, – sakė Helsinkio policijos eismo kontrolės operacijų vadovas Dennisas Pastersteinas.

    Kitas žingsnis: ribojimai miesto centre

    Žvelgdamas į ateitį, Helsinkis planuoja dar ryžtingesnius pokyčius: nuo 2030 metų ketinama uždrausti privačius automobilius dalyje judrių centrinės zonos gatvių prie Centrinės geležinkelio stoties. Pasak Finlandijos kelių saugumo tarybos Liikenneturva vadovo, esminis klausimas čia yra visuomenės palaikymas ir tai, ką miestas laiko priimtinu saugumo standartu.

    Ši kryptis dera su platesnėmis ES siekiamybėmis mažinti žūtis keliuose ir artėti prie nulio iki 2050 metų. Helsinkio pavyzdys rodo, kad rezultatas paprastai gimsta ne iš vieno sprendimo, o iš ilgalaikio priemonių derinio, kuriame greičio mažinimas, infrastruktūros pertvarka, kontrolė ir viešasis transportas veikia kartu.

    „Jei reikėtų įvardyti vieną dalyką, nuo kurio galima pradėti, tai būtų greičio ribojimų mažinimas“, – sakė Helsinkio miesto eismo inžinierius Roni Utriainenas.