CP v2

Tag: Susijungimai ir įsigijimai

  • „Arlen“ planuoja perimti 75,06 proc. čekų „Prabos“: sandoris dviem etapais iki 2026 metų rudens

    Lenkijos uniformuotoms tarnyboms skirtos aprangos gamintoja „Arlen“ paskelbė pasirašiusi ketinimų dokumentą dėl kontrolinio čekų specializuotos avalynės gamintojo „Prabos“ akcijų paketo įsigijimo. Pagal numatytas sąlygas „Arlen“ siekia įsigyti 75,06 proc. bendrovės akcijų ir tiek pat balsų.

    Numatoma, kad sandoris vyktų dviem etapais, o pirmasis turėtų būti užbaigtas iki 2026 metų rugsėjo 30 dienos. Pirmajame etape investuotojas ketina nupirkti 600 000 akcijų, tai sudarytų 60 proc. „Prabos“ įstatinio kapitalo.

    Šio pirmojo paketo bendra kaina derybų metu įvardyta 6,4 mln. eurų, ją planuojama sumokėti vienkartiniu mokėjimu. Likęs 150 625 akcijų paketas, sudarantis 15,66 proc., būtų įgyjamas antrajame etape, o vienos akcijos kaina turėtų atitikti pirmajame etape sutartą lygį.

    Antrasis etapas būtų vykdomas investuotojui pareikalavus raštu, per 30 dienų, tačiau ne vėliau kaip per dvejus metus po pirmojo paketo pardavimo. Pažymima, kad pasirašytas dokumentas apibrėžia bendras planuojamos investicijos gaires, tačiau pats savaime nėra galutinė akcijų pirkimo–pardavimo sutartis.

    Ko dar reikia iki užbaigimo?

    Sandorio įgyvendinimas siejamas su ribotos apimties teisiniu ir mokestiniu „Prabos“ patikrinimu. Taip pat šalims dar reikės suderinti galutinę sandorio dokumentaciją, įskaitant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir kitus su perėmimu susijusius įsipareigojimus.

    Vienas iš aptariamų aspektų yra dabartinio daugumos akcininko vaidmuo po sandorio. Nurodoma, kad jis išreiškė pasirengimą mažiausiai dvejus metus po pirmojo etapo išlikti „Prabos“ vadovu, kas „Arlen“ požiūriu galėtų palengvinti integracijos procesą.

    Partnerystė su aiškiu tikslu

    „Prabos“ yra Čekijoje veikianti specializuotos avalynės gamintoja, gaminanti karinę, taktinę, žygių ir darbinę avalynę. Bendrovė ilgą laiką tiekia produkciją Čekijos kariuomenei ir kitoms Europos šalių saugumo struktūroms.

    „Arlen“ ir „Prabos“ jau anksčiau bendradarbiavo įgyvendindamos tiekimo sutartis, susijusias su avalyne Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms. Planuojamas akcijų įsigijimas rodo siekį šią partnerystę paversti struktūriniu vertės grandinės sustiprinimu, kai tiek apranga, tiek avalynė tampa vienos grupės kompetencijų dalimi.

    Kartu planai skelbiami tuo metu, kai „Arlen“ finansiniai rezultatai prastėja: bendrovė nurodė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį patyrė 11,95 mln. Lenkijos zlotų konsoliduotą grynąjį nuostolį, kai prieš metus fiksavo 1,1 mln. zlotų pelną. Perskaičiavus pagal apytikrį 1 zloto kursą apie 0,23 euro, tai yra maždaug 2,7 mln. eurų nuostolis, o ankstesnis rezultatas siekė apie 250 000 eurų pelno.

    Pajamos per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 58,5 mln. zlotų iki 21,3 mln. zlotų, tai yra nuo maždaug 13,5 mln. eurų iki 4,9 mln. eurų, arba 63 proc. kritimas. Tokie skaičiai leidžia manyti, kad plėtra per įsigijimą gali būti vertinama ir kaip bandymas sustiprinti pasiūlą bei stabilizuoti užsakymų portfelį, tačiau galutinį sandorio poveikį lems integracijos greitis ir naujų kontraktų apimtis.

  • „Lovable“ pritraukė 370 mln. eurų, „Duolingo“ įsigijo „Animade“: svarbiausi Europos sandoriai

    „Lovable“ pritraukė 370 mln. eurų, „Duolingo“ įsigijo „Animade“: svarbiausi Europos sandoriai

    Didžiausi savaitės finansavimo raundai

    Per savaitę Europoje užfiksuota daugiau nei 35 technologijų sektoriaus finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 763 mln. eurų. Kartu registruota daugiau nei 10 įmonių pasitraukimų, susijungimų ir įsigijimų bei su jais susijusių rinkos pranešimų.

    Daugiausia dėmesio sulaukė Švedijos bendrovė „Lovable“, kuri pritraukė apie 370 mln. eurų naujo kapitalo. Toks raundas dažniausiai signalizuoja ne tik investuotojų pasitikėjimą, bet ir aiškų tikslą spartinti produktų plėtrą, plėsti komandą bei agresyviau eiti į tarptautines rinkas.

    Solidžiu sandoriu išsiskyrė ir Jungtinės Karalystės „Cambridge Aerospace“, kuri pritraukė apie 278 mln. eurų. Aviacijos ir gynybos grandinėje tokios apimties investicijos paprastai siejamos su gamybos pajėgumų didinimu ir ilgo ciklo užsakymų finansavimu.

    Tarp ryškesnių pranešimų – ir skraidančių taksi gamintojo „Vertical Aerospaces“ pritrauktas finansavimas, siekiantis apie 86 mln. eurų. Šioje nišoje investuotojai vertina ne vien technologiją, bet ir sertifikavimo progresą bei partnerystes su infrastruktūros ir paslaugų teikėjais.

    Įsigijimai ir susijungimai

    Savaitės įsigijimų naujienose išsiskyrė „Duolingo“, įsigijusi Jungtinės Karalystės animacijos studiją „Animade“. Tokie sandoriai dažnai vertinami kaip bandymas sustiprinti turinio kūrimo kompetencijas ir paspartinti kūrybinių sprendimų gamybą, ypač kai produktas remiasi įsitraukimu ir nuosekliu vartojimu.

    Kitu reikšmingu sandoriu tapo Danijos „Again“ sprendimas įsigyti „Geno“, siekiant sujungti DI paremtą atradimų procesą su pramonine biogamyba. Pastaraisiais metais tokios integracijos tampa vis dažnesnės, nes įmonės ieško būdų trumpinti tyrimų ciklus ir mažinti eksperimentų kaštus.

    Įsigijimų sąraše taip pat minimos telekomunikacijų ir infrastruktūros paslaugų krypties transakcijos bei vartotojų prekių segmentas, rodantys, kad rinka juda ne vien programinės įrangos, bet ir tradiciškesnių, kapitalui imlių sektorių konsolidacijos link.

    Investuotojų kryptys ir kitos naujienos

    Investuotojų pusėje dėmesį patraukė fondų telkimas: ankstyvos stadijos kapitalo paklausa išlieka aukšta, o dideli fondai ieško būdų išlaikyti tempą, nepaisant griežtesnių vertinimų ir ilgesnių derybų dėl sąlygų. Tai reiškia, kad stipriausi projektai vis dar gali tikėtis pinigų, tačiau atranka tampa selektyvesnė.

    Kartais rinkos pulsą geriausiai parodo ne tik finansavimai, bet ir reguliaciniai sprendimai: tarp svarbesnių pranešimų išsiskyrė „Revolut“ gauta bankinė licencija Prancūzijoje. Tokie žingsniai dažnai atveria kelią platesniam produktų krepšeliui, didesniam klientų pasitikėjimui ir lengvesniam plėtros finansavimui.

    Savaitės apžvalga rodo aiškią kryptį: dideli raundai ir aktyvūs įsigijimai grįžta ten, kur įmonės gali pagrįsti augimą pajamomis, technologiniu pranašumu ar strateginėmis partnerystėmis. Tuo pat metu DI išlieka bendra jungtis, kuri vis dažniau naudojama ne kaip rinkodaros etiketė, o kaip produktyvumo ir kaštų mažinimo instrumentas.

  • „Lightning Reach“ įsigijo ETG: kaip platforma sieks paspartinti socialinės paramos pasiekiamumą

    „Lightning Reach“ įsigijo ETG: kaip platforma sieks paspartinti socialinės paramos pasiekiamumą

    Finansinės paramos paieškos platformą „Lightning Reach“ įsigijo „European Technology Group“ (ETG) – viešojo sektoriaus technologijų (govtech) įmonių grupė ir ilgalaikis investuotojas. Sandoris žymi kitą „Lightning Reach“ plėtros etapą, tačiau teigiama, kad kasdieniams partneriams ir klientams paslaugų pokyčių nenumatoma.

    Įsigijimo kontekstas – didelis neišnaudotos pagalbos mastas: Jungtinėje Karalystėje kasmet reikšminga dalis gyventojams priklausančios paramos lieka nepareikalauta. Priežastys dažniausiai siejamos su išskaidyta informacija skirtingose organizacijose, rankiniais procesais, sudėtingomis paraiškomis ir menku informuotumu apie galimas schemas.

    Su papildomais iššūkiais susiduria ir vietos valdžios institucijos, labdaros organizacijos bei paslaugų teikėjai: augant paklausai, biudžetai išlieka įtempti, o administravimo ir atskaitomybės reikalavimai sudėtingėja. Tokiose sąlygose didėja poreikis sprendimams, kurie sumažina rankinį darbą ir padeda greičiau nukreipti pagalbą tiems, kam jos reikia.

    Kas yra „Lightning Reach“

    „Lightning Reach“ buvo sukurta Covid-19 pandemijos laikotarpiu, siekiant supaprastinti kelią iki finansinės paramos – sujungti skirtingus paramos šaltinius į vieną, paprasčiau naudojamą platformą. Idėja – ne tik padėti gyventojams rasti tinkamas priemones, bet ir suteikti organizacijoms infrastruktūrą efektyvesniam paramos administravimui.

    Bendrovė nurodo bendradarbiaujanti su daugiau nei 100 organizacijų Jungtinėje Karalystėje, tarp jų – vietos valdžios institucijomis, labdaros fondais, būsto asociacijomis, bankais ir dalimi didžiųjų komunalinių paslaugų teikėjų. Nuo platformos veiklos pradžios 2021 metų gruodį, per ją daugiau nei 300 000 žmonių gavo paramą, kurios bendra vertė siekia apie 29 000 000 eurų (konvertuota iš 25 000 000 svarų sterlingų).

    ETG planai ir mastelis

    ETG skelbia, kad įsigyja ir augina programinės įrangos verslus, dirbančius su viešuoju sektoriumi ir kitomis griežčiau reguliuojamomis sritimis Europoje. Grupė teigia turinti daugiau nei 400 viešojo sektoriaus klientų, aptarnaujančių apie 14 000 000 gyventojų šešiose šalyse.

    „Lightning Reach“ įtraukimas į ETG portfelį pristatomas kaip galimybė paspartinti augimą: didinti pasiekiamumą, stiprinti darbą su viešojo sektoriaus pirkimais ir investuoti į produkto plėtrą. Deklaruojamas tikslas – iki 2028 metų padėti daugiau nei 1 000 000 žmonių pasiekti jiems priklausančią finansinę paramą.

    Vadovų pokyčiai po įsigijimo

    Po sandorio įvyko ir vadovų pasikeitimų: „Lightning Reach“ operacijų vadovė Rhiannon Sheridan tapo generaline direktore. Įkūrėjas ir buvęs generalinis direktorius Ren Yi Hooi toliau dalyvaus įmonės veikloje kaip valdybos narys.

    „Visada norėjau būti tikras, kad mūsų poveikis kaip įmonės tęsis ilgiau nei mano, kaip įkūrėjo, vaidmuo“, – sakė Ren Yi Hooi.

    „Turėdami ETG ilgalaikį palaikymą ir sektoriaus patirtį, galime tvariai augti ir toliau investuoti į platformą, kad iki 2028 metų padėtume vienam milijonui žmonių pasiekti finansinę paramą“, – sakė Rhiannon Sheridan.

    ETG vadovas Lars Becker akcentavo, kad bendrovė mato galimybę plėsti „Lightning Reach“ pasiekiamumą Jungtinėje Karalystėje ir už jos ribų. Pasak jo, sprendimas sprendžia problemą, dėl kurios žmonės finansinių sunkumų metu ne visuomet gauna jiems priklausančią pagalbą.

    Rinkos požiūriu tokie sandoriai atspindi didėjančią govtech ir fintech-for-good krypties svarbą: vis daugiau dėmesio skiriama ne tik skaitmenizavimui, bet ir realiam paslaugų prieinamumui. Praktikoje tai reiškia automatizuotus patikrinimus, greitesnį duomenų apsikeitimą tarp organizacijų ir patogesnį paraiškų pateikimą, o DI sprendimai dažniau naudojami tinkamumo nustatymui ir konsultacijų nukreipimui.

  • Prancūzija įjungė saugiklių režimą: užsieniečiams – nauja riba perkant „jautrias“ įmones

    Prancūzija įjungė saugiklių režimą: užsieniečiams – nauja riba perkant „jautrias“ įmones

    Prancūzija sugriežtino taisykles, pagal kurias valstybė tikrina užsienio investuotojų sandorius su vadinamųjų jautrių sektorių įmonėmis. Pagal naują dekretą, valstybės leidimo prireiks gerokai anksčiau nei iki šiol.

    Iki šiol Ekonomikos ministerija privalomai vertindavo atvejus, kai ne Europos Sąjungos investuotojas įsigydavo bent 25 proc. Prancūzijos bendrovės akcijų, jei ši buvo kotiruojama reguliuojamoje rinkoje už Europos Sąjungos ribų. Nuo šiol ši riba sumažinta iki 10 proc., o tai reiškia platesnę patikrų apimtį ir daugiau sandorių, kurie gali būti stabdomi ar koreguojami.

    „Nuo šiol bet kokį ne Europos investuotojo įsigyjamą bent 10 proc. paketą valstybė turės autorizuoti“, – teigė ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu.

    Vyriausybės teigimu, sprendimo tikslas – apsisaugoti nuo oportunistinių įsigijimų, galinčių kelti riziką nacionaliniam saugumui, ypač kai geopolitinė aplinka išlieka įtempta, o technologijos ir infrastruktūra tampa strategine konkurencijos ašimi. Prancūzija pabrėžia, kad siekia suderinti investicijų pritraukimą su suvereniteto ir kritinių kompetencijų apsauga.

    Nauja tvarka numato ir greitesnį procesą, kad bendrovėms nebūtų nepagrįstai apsunkintas kapitalo pritraukimas rinkose. Investuotojai turės apie sandorį pranešti Iždo generalinei direkcijai, o ekonomikos ministras per 10 dienų spręs, ar reikalingas išsamus tyrimas.

    Šis žingsnis dera su Prancūzijos parlamento ataskaitoje išsakytomis rekomendacijomis stiprinti ekonominį saugumą ir atsisakyti naivumo vertinant strateginių įmonių pažeidžiamumą. Parlamentarai akcentuoja, kad vien „apsaugoti“ įmonių nepakanka – svarbu ir užtikrinti jų finansavimo galimybes, kad jos galėtų augti ir išlaikyti konkurencingumą.

    „Mūsų suverenitetas priklauso ir nuo to, ar sugebėsime finansuoti strategines įmones. Apsaugoti nepakanka – turime suteikti joms priemones augti“, – sakė Jeanas-Louis Thiériot.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja bendra kryptis: valstybės vis aktyviau tikrina užsienio investicijas į gynybos, energetikos, telekomunikacijų, kritinės infrastruktūros, pažangiųjų technologijų ir kitus jautrius sektorius. Prancūzijos sprendimas mažinti ribą iki 10 proc. signalizuoja, kad dėmesys persikelia ne tik į kontrolinių paketų pirkimus, bet ir į mažesnes, tačiau įtaką suteikiančias dalis.

  • „Electronic Arts“ perima Saudo Arabijos fondas: sandoriui uždegta žalia šviesa, aiški data

    „Electronic Arts“ perima Saudo Arabijos fondas: sandoriui uždegta žalia šviesa, aiški data

    Žaidimų leidėja „Electronic Arts“ netrukus turėtų pereiti Saudo Arabijos valstybinio fondo „Public Investment Fund“ (PIF) kontroliuojamam konsorciumui. Sandoris jau sulaukė dalies svarbiausių reguliuotojų pritarimų, todėl rinka laukia galutinio užbaigimo datos, kuri numatyta 2026 metų rugpjūčio 4 dieną.

    Skelbiama, kad tai būtų vienas didžiausių technologijų ir pramogų sektoriaus išpirkimų istorijoje. Įvardijama sandorio vertė siekia apie 51 000 000 000 eurų, o finansavimo struktūra apibūdinama kaip svertinis išpirkimas, kai dalis sumos dengiama skolintomis lėšomis.

    Europos Komisija, kaip vienas iš sandorį vertinusių priežiūros organų, jau yra davusi pritarimą. Taip pat minima, kad reikalingus patvirtinimus suteikė ir JAV Vertybinių popierių ir biržų komisija, kuri tokiais atvejais vertina informacijos atskleidimą investuotojams ir procedūrų skaidrumą.

    Pagal viešai aptariamą schemą, PIF po užbaigimo kontroliuotų apie 93 proc. bendrovės akcijų. Kartu kaip investuotojai minimi ir privatūs fondai „Silver Lake“ bei „Affinity Partners“, o tai rodo, kad sandoris būtų vykdomas per platesnį kapitalo konsorciumą.

    Įmonės vadovu turėtų likti Andrew Wilson, „Electronic Arts“ vadovaujantis nuo 2013 metų, o būstinė, kaip nurodoma, nebūtų perkeliama iš Redwood City Kalifornijoje. Vis dėlto pasikeitimas būtų reikšmingas tuo, kad „Electronic Arts“ po sandorio turėtų pasitraukti iš biržos ir tapti privačiai valdoma bendrove.

    Saudo Arabijos PIF pastaraisiais metais aktyviai plečia investicijas į pramogas, sportą ir žaidimų industriją, siekdamas diversifikuoti ekonomiką ir mažinti priklausomybę nuo naftos pajamų. Žaidimų sektorius laikomas patraukliu dėl augančių skaitmeninių pardavimų, prenumeratų modelių ir e. sporto auditorijų.

    „Electronic Arts“ portfelyje esantys prekių ženklai, tokie kaip „Battlefield“ ir „EA Sports FC“, naujų savininkų akyse gali būti vertinami kaip ilgalaikiai, reguliariai pajamas generuojantys produktai. Vis dėlto investuotojai atidžiai stebės, ar nuosavybės pasikeitimas neturės įtakos kūrybinei laisvei, darbuotojų kaitai ir strateginiams sprendimams, ypač kai žaidimų rinkoje auga konkurencija ir didėja kūrimo kaštai.

  • „Electronic Arts“ perėmimas už 47 mlrd. eurų: ES uždegė žalią, bet JAV dar gali viską sustabdyti

    „Electronic Arts“ perėmimas už 47 mlrd. eurų: ES uždegė žalią, bet JAV dar gali viską sustabdyti

    Europos Komisija leido Saudo Arabijos valstybiniam turto fondui PIF perimti išskirtinę „Electronic Arts“ kontrolę. Briuselis nurodė, kad šalių veiklos sritys persidengia ribotai, todėl sandoris, tikėtina, nepakenks konkurencijai žaidimų rinkoje.

    Vertinime akcentuota, kad susitarimas apima žaidimus mobiliesiems įrenginiams, asmeniniams kompiuteriams ir konsolėms, taip pat kūrimo, leidybos ir platinimo grandinę. Kartu į sandorio apimtį patenka ir turnyrų verslas, susijęs su e. sportu.

    Sandorio vertė siekia apie 47 mlrd. eurų, skaičiuojant pagal viešai skelbtas sumas. PIF valdomas turtas vertinamas maždaug 850 mlrd. eurų, o apie susitarimą pranešta kartu su „Affinity Partners“ ir „Silver Lake“, įvardijant tai kaip vieną didžiausių svertinių išpirkimų istorijoje.

    Tačiau Europos Komisijos konkurencijos sprendimas nėra paskutinis žodis Europoje. Lygiagrečiai vyksta patikra pagal Užsienio subsidijų reglamentą, kuriuo tikrinama, ar ne ES valstybės parama nesuteikia pirkėjui nesąžiningo pranašumo įsigyjant konkurentus.

    Šis vertinimas valstybinėms struktūroms paprastai būna sudėtingesnis nei įprasta antimonopolinė analizė, nes apima kapitalo kilmę, finansavimo sąlygas ir galimą poveikį rinkos elgsenai. Remiantis viešai skelbta informacija, sprendimo Europoje šiuo klausimu tikimasi liepos 30 dieną.

    Didžiausia nežinomybė išlieka JAV, kur sandoriui dar reikalingas CFIUS pritarimas, vertinant galimas nacionalinio saugumo rizikas. Nors dalis procedūrų jau įveikta, be CFIUS sprendimo „Electronic Arts“ ir toliau išlieka viešai biržoje kotiruojama bendrovė.

    Situaciją komplikuoja ir politinis fonas. PIF vadovauja kronprincas Mohammedas bin Salmanas, o dėl žmogaus teisių klausimų Vakarų šalyse periodiškai kyla diskusijų, ar tokie įsigijimai nėra bandymas gerinti įvaizdį per sportą ir pramogas.

    Žaidimų industrijai šis atvejis svarbus ir platesniame kontekste, nes pastaraisiais metais rinka konsoliduojasi, o didžiosios studijos vis daugiau investuoja į paslaugų modelius, prenumeratas ir turinio ekosistemas. Kartu įmonės vis plačiau diegia DI įrankius kūryboje ir testavime, todėl reguliuotojai vis dažniau vertina ne tik kainas, bet ir prieigą prie technologijų, platformų bei duomenų.

  • „Uber“ ruošia 13 mlrd. eurų sandorį: „Delivery Hero“ pritaria, bet dar laukia vienas barjeras

    „Uber“ ruošia 13 mlrd. eurų sandorį: „Delivery Hero“ pritaria, bet dar laukia vienas barjeras

    Vokietijos maisto pristatymo grupė „Delivery Hero“ pranešė palaikanti JAV pavėžėjimo milžinės „Uber“ pasiūlymą ją įsigyti už maždaug 13 mlrd. eurų. Sandoris, jei bus užbaigtas, reikštų vieną didžiausių pastarojo meto susijungimų pasaulinėje pristatymo rinkoje.

    „Uber“ siūlo už „Delivery Hero“ akciją mokėti 41,50 euro grynaisiais ir siekia įgyti kontrolę bendrovėje, kuri veikia daugiau nei 60 rinkų Azijoje, Europoje, Lotynų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Įvertinus anksčiau „Uber“ įsigytą dalį, transakcijos vertė įmonių skaičiavimais siekia apie 12 mlrd. eurų.

    Kas pasikeistų „Uber“ mastu?

    Įsigijimas reikšmingai išplėstų „Uber“ pristatymo tinklą tokiose didelėse rinkose kaip Pietų Korėja, Italija, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Argentina. Bendrovės teigia, kad po susijungimo „Uber“ mobilumo ir pristatymo paslaugos pasiektų 99 šalis.

    Abi bendrovės nurodo, kad 2025 metais jų bendra prekių ir paslaugų užsakymų vertė, skaičiuojama pagal GMV rodiklį, siekė apie 205,9 mlrd. eurų. Toks mastas „Uber“ suteiktų didesnę derybinę galią su restoranais, prekybininkais ir logistikos partneriais, o rinkoje sustiprintų konsolidacijos tendenciją.

    „Sujungę platformas, galėsime patikimą ir prieinamą pristatymą pasiūlyti dar milijonams žmonių, o prekybininkams ir kurjeriams sukurti daugiau galimybių“, – sakė „Uber“ vadovas Dara Khosrowshahi.

    „Uber“ globali mobilumo ir pristatymo platforma bei bendras įsipareigojimas inovacijoms yra tinkamas pagrindas auginti „Delivery Hero“ stiprybes vietiniame pristatyme ir greitojoje prekyboje“, – sakė „Delivery Hero“ vadovas ir vienas įkūrėjų Niklas Östberg.

    Darbo vietos ir investicijų pažadai Vokietijoje

    „Uber“ įsipareigojo iki mažiausiai 2029 metų nekeisti „Delivery Hero“ darbuotojų struktūros Berlyne. Taip pat paskelbta apie ketinimą iki 2031 metų investuoti 2 mlrd. eurų Vokietijoje, orientuojantis į vietinės komandos stiprinimą, plėtrą visoje šalyje ir autonominių transporto sprendimų diegimą kartu su automobilių pramone.

    Toks pažadų paketas vertinamas kaip bandymas iš anksto sumažinti politinę ir reguliacinę įtampą, kuri dažnai lydi didelius technologijų sektoriaus įsigijimus. Europos institucijos ir nacionaliniai reguliuotojai pastaraisiais metais ypač akylai vertina sandorius, galinčius didinti rinkos koncentraciją, ypač platformų ekonomikoje.

    Kokie dar žingsniai laukia?

    Sandoris neįvyks, jei „Uber“ nesurinks bent 50 proc. plius vienos akcijos ir negaus privalomų reguliuotojų leidimų. „Delivery Hero“ valdyba ir stebėtojų taryba ketina rekomenduoti akcininkams priimti pasiūlymą, tačiau galutinė pozicija bus tvirtinama įvertinus oficialų pasiūlymo dokumentą.

    Didžiausias „Delivery Hero“ akcininkas Prosus įsipareigojo pateikti savo akcijas, o tai „Uber“ suteiktų apie 53 proc. ekonominį interesą. Galutinis sandorio užbaigimas numatomas 2027 metų antrąjį pusmetį.

    Lygiagrečiai „Delivery Hero“ sutiko parduoti verslus 14-oje rinkų, kuriose konkuruoja su „Uber Eats“, Niujorko investicinei įmonei SSW Partners už maždaug 1,4 mlrd. eurų. Šis pardavimas siejamas su pagrindinio įsigijimo užbaigimu ir įprastomis sandorių uždarymo sąlygomis.

    Po pranešimo apie planuojamą įsigijimą „Delivery Hero“ akcijos Frankfurte smuko apie 0,5 proc., ankstyvą popietę prekiaujant ties 37,90 euro. Rinkos dalyviai į tokias naujienas dažnai reaguoja vertindami ne tik kainą, bet ir reguliacinę riziką bei integracijos kaštus.

  • „Apollo“ perima „easyJet“: netikėtas 6,6 mlrd. eurų pasiūlymas įplieskė kovą dėl bendrovės

    „Apollo“ perima „easyJet“: netikėtas 6,6 mlrd. eurų pasiūlymas įplieskė kovą dėl bendrovės

    Pigių skrydžių bendrovė „easyJet“ pakeitė kryptį derybose dėl galimo perėmimo ir pranešė iš esmės sutarusi dėl „Apollo Global Management“ grynųjų pinigų pasiūlymo. Sandorio vertė siektų apie 6,6 mlrd. eurų, o vienos akcijos kaina pagal pasiūlymą – maždaug 8,3 euro.

    Iki tol „easyJet“ buvo palankiai vertinusi kito JAV privataus kapitalo investuotojo „Castlelake“ pasiūlymą, tačiau valdyba nurodė, kad „Apollo“ variantas akcininkams yra geresnis. Rinkos reakcija buvo greita: „easyJet“ akcijos šoktelėjo, nors ir liko žemiau siūlomos kainos, nes investuotojai vertina reguliacines rizikas.

    Pasiūlymas reikšmingai viršija kainą, kurią rinka buvo suformavusi prieš pasirodant pirmajai žiniai apie galimą įsigijimą. Tokia premija atspindi, kaip smarkiai oro linijų sektorių pastaraisiais mėnesiais veikė brangę degalai, geopolitinė įtampa ir didesnis neapibrėžtumas dėl kelionių paklausos.

    Finansiniuose rezultatuose tai taip pat atsispindėjo: „easyJet“ yra skelbusi apie nuostolį po mokesčių per pirmąjį finansinių metų pusmetį, nors pajamos augo. Bendrovė perspėjo, kad antroje metų pusėje rezultatams įtaką gali daryti išaugusios kuro sąnaudos ir prastesnis išankstinių užsakymų matomumas.

    Briuselio taisyklės – esminis barjeras

    Didžiausia kliūtis abiem pirkėjams yra Europos Sąjungos taisyklės, taikomos oro vežėjams, vykdantiems skrydžius ES viduje. Reglamentavimas numato, kad tokios aviakompanijos turi būti daugiausia valdomos ir faktiškai kontroliuojamos ES valstybių narių arba kvalifikuotų Europos piliečių.

    „Castlelake“ buvo siūliusi struktūrą su ES pagrindu veikiančia įmone, kurioje kontrolę turėtų Europos aviacijos vadovai. „Apollo“ teigia imsianti visų reikalingų veiksmų, kad gautų susijungimo leidimus, taip pat įvertintų reikalavimus, kylančius iš ES užsienio subsidijų reglamentavimo.

    Kas bus su prekės ženklu?

    „Apollo“ kartu įsipareigojo išsaugoti „easyJet“ pavadinimą ir pratęsti licenciją su „easyGroup“. Tai svarbu, nes „easyJet“ įkūrėjas Stelios Haji-Ioannou su šeima yra vienas įtakingiausių akcininkų ir, viešai skelbta, valdo apie 15 proc. bendrovės, o licencijos modelis siejamas su honoraru nuo pajamų.

    Šis pažadas gali tapti vienu lemiamų derybų argumentų, nes nei vienas pasiūlymas dar nėra galutinis. Pagal Jungtinės Karalystės perėmimo taisykles „Castlelake“ turi apsispręsti iki rugpjūčio 3 dienos, o „Apollo“ – iki rugpjūčio 7 dienos.

    Jei sandoris būtų užbaigtas, „easyJet“ galėtų pasitraukti iš Londono vertybinių popierių biržos. Tai papildytų pastaruoju metu ryškėjusią tendenciją, kai Jungtinės Karalystės įmones perka užsienio kapitalas, o investuotojai sprendimus grindžia vertinimų skirtumais ir lūkesčiais dėl pelningumo atsigavimo.

  • „easyJet“ akcijos šoktelėjo 10 proc.: JAV „Castlelake“ ruošia 6,90 svaro pasiūlymą

    „easyJet“ akcijos šoktelėjo 10 proc.: JAV „Castlelake“ ruošia 6,90 svaro pasiūlymą

    Didžiosios Britanijos pigių skrydžių bendrovės „easyJet“ akcijos pirmadienį šoktelėjo daugiau nei 10 proc., kai įmonė pranešė pasiekusi principinį susitarimą su JAV investicijų bendrove „Castlelake“ dėl galimo perėmimo finansinių sąlygų.

    Rinkos reakciją lėmė tai, kad siūlomas sandoris oro linijas vertintų daugiau nei 6 700 000 000 eurų. Vis dėlto kol kas tai nėra teisiškai įpareigojantis pasiūlymas, todėl derybų baigtis išlieka neaiški.

    „Castlelake“ pateikė jau penktą pasiūlymą, o naujausia versija numato 6,90 svaro už akciją išmoką grynaisiais, tai yra apie 8,00 eurus. Tuo metu rinkoje akcija pirmadienio rytą kainavo apie 7,20 euro, todėl investuotojai tikėjosi premijos, jei sandoris būtų užbaigtas.

    „easyJet“ valdyba nurodė esanti linkusi rekomenduoti pasiūlymą akcininkams, jeigu „Castlelake“ paskelbtų tvirtą ketinimą pateikti oficialų pasiūlymą ir būtų suderintos likusios sąlygos. Anksčiau oro linijos buvo atmetusios kelis variantus, tarp jų ir maždaug 7,30 euro už akciją pasiūlymą.

    Kas dar gali sustabdyti sandorį?

    Pagrindinės kliūtys dabar susijusios su patikrinimu prieš sandorį ir galutiniais dokumentais. Tokiais atvejais investuotojai paprastai vertina riziką, kad po detalesnio finansinių rodiklių įvertinimo kaina gali būti koreguojama arba sandoris apskritai neįvykti.

    Sandoriui taip pat gali prireikti konkurencijos ir kitų reguliuotojų leidimų, ypač jei keistųsi kontrolė strategiškai svarbiame aviacijos sektoriuje. „Castlelake“ pranešė esanti pasirengusi įsipareigoti dėti maksimalias pastangas, kad būtų gauti būtini patvirtinimai.

    Kodėl aviacijos sektorius nervingas?

    Galimas perėmimas vyksta sudėtingomis sąlygomis visai Europai: oro bendrovės susiduria su svyruojančiomis degalų kainomis, geopolitine rizika ir spaudimu mažinti emisijas. Tokie veiksniai paprastai didina kaštus ir mažina pelno prognozių stabilumą.

    Valdymo pasikeitimas taip pat gali reikšti strategijos peržiūrą: nuo maršrutų tinklo iki darbo vietų ir kainodaros. „Castlelake“ viešai akcentavo, kad mato „easyJet“ kaip ilgalaikę investiciją ir remtų parko atnaujinimą, siekiant didesnio efektyvumo ir atsparumo.

    Pagal nustatytą tvarkaraštį „Castlelake“ iki 2026 metų rugpjūčio 3 dienos 19 valandos Lietuvos laiku turi arba paskelbti tvirtą ketinimą teikti oficialų pasiūlymą, arba patvirtinti, kad jo atsisako. Iki tol „easyJet“ akcijų kaina gali išlikti jautri bet kokiems naujiems signalams iš derybų.

  • „Sky“ perka ITV už iki 1,9 mlrd. eurų: britai kuria konkurentą „Youtube“ ir „Netflix“

    „Sky“ perka ITV už iki 1,9 mlrd. eurų: britai kuria konkurentą „Youtube“ ir „Netflix“

    Sandoris, keičiantis JK televizijos rinką

    Jungtinės Karalystės televizijos, interneto ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėja „Sky“, priklausanti „Comcast“, susitarė įsigyti ITV transliavimo ir srautinių paslaugų verslą už iki maždaug 1,9 mlrd. eurų. Derybos truko kelis mėnesius, o tikslas – sukurti didesnio masto vietinį žaidėją, galintį konkuruoti su pasaulinėmis platformomis.

    Pagal paskelbtas sąlygas, didžiausią dalį sudaro apie 1,4 mlrd. eurų grynaisiais, taip pat numatytas „Love Productions“ perdavimas ir iki maždaug 234 mln. eurų su veiklos rezultatais susietos išmokos. Tokia struktūra rodo, kad sandorio vertė priklausys ir nuo to, kaip įsigyta veikla pasirodys po integracijos.

    Ką „Sky“ įgyja, o kas lieka atskirai

    Į sandorį įtraukiami ITV antžeminės televizijos kanalai ir srautinio turinio paslauga, kuri pastaraisiais metais tapo svarbia tradicinės televizijos alternatyva. Tuo metu ITV turinio gamybos padalinys ITV Studios, kuriantis populiarius pramoginius projektus, turėtų likti nepriklausoma bendrovė.

    „Šis sandoris sukurs Jungtinės Karalystės čempioną, turintį mastą ir išteklius geriau konkuruoti su pasaulinėmis srautinių transliacijų platformomis“, – sakė ITV valdybos pirmininkas Andrew Cosslett.

    ITV taip pat nurodė, kad po „Comcast“ planuojamo atskyrimo sujungtas „Sky“ ir ITV transliavimo verslas turėtų tapti NBCUniversal dalimi. Pabrėžiama, kad ITV News ir Sky News išliks redakciškai atskiri, siekiant išvengti interesų konfliktų ir išlaikyti žiniasklaidos pliuralizmą.

    Skaičiai: auditorija, peržiūros dalis ir taupymas

    ITV pasiekia apie 40 mln. žmonių per savaitę, o jos skaitmeninės paslaugos turi daugiau nei 16,5 mln. mėnesinių vartotojų. Įmonės teigimu, kartu su „Sky“ junginys sudarytų apie 20 proc. viso žiūrėjimo namuose Jungtinėje Karalystėje, nusileistų tik BBC ir aplenktų „Youtube“.

    Bendrovės prognozuoja apie 234 mln. eurų metinių sąnaudų sutaupymą iki trečiųjų metų pabaigos po sandorio užbaigimo. Daugiausia sinergijų tikimasi iš rinkodaros, technologinių platformų suvienodinimo ir ne Jungtinei Karalystei skirto turinio kaštų optimizavimo.

    Be to, „Sky“ įsipareigojo sudaryti penkerių metų turinio tiekimo sutartį su ITV Studios, kurios vertė siektų apie 2,5 mlrd. eurų. Tai reikštų, kad net ir likdama atskira, ITV Studios išlaikytų reikšmingą užsakymų srautą iš naujosios grupės.

    Kodėl tokie sandoriai daugėja

    Pastaraisiais metais Europos televizijos grupės ieško masto dėl brangstančių sporto ir pramoginio turinio teisių, fragmentuotos auditorijos ir reklamos biudžetų persiskirstymo į skaitmeną. Tradicinė televizija tebėra svarbi, tačiau augantis srautinis vartojimas verčia investuoti į technologijas, duomenų analitiką ir personalizaciją.

    Rinkos dalyviai taip pat tikisi, kad didesnė vietinė grupė galėtų lengviau derėtis dėl turinio licencijų, pritraukti reklamos užsakovus per reklama finansuojamą srautinį modelį ir išlaikyti prenumeratos pajamas. Būtent kelių pajamų šaltinių derinys „Sky“ ir ITV atveju įvardijamas kaip pagrindinis planuojamos konsolidacijos pranašumas.

    Po žinios apie susitarimą ITV akcijos Londono biržoje pirmadienio popietę buvo pakilusios daugiau nei 1 proc. Galutinis sandorio įgyvendinimas priklausys nuo reguliuotojų ir įprastų užbaigimo sąlygų, kurios tokio masto žiniasklaidos susijungimuose paprastai užima reikšmingą laiko dalį.