Tag: Susijungimai ir įsigijimai

  • Suvirpins Europą: „Kone“ už 29,4 mlrd. eurų perka „TK Elevator“ ir keičia rinkos taisykles

    Suvirpins Europą: „Kone“ už 29,4 mlrd. eurų perka „TK Elevator“ ir keičia rinkos taisykles

    Suomijos liftų ir eskalatorių gamintoja „Kone“ sutarė įsigyti Vokietijos konkurentę „TK Elevator“ už maždaug 29,4 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių Europos perėmimo sandorių pastaraisiais metais, galintis iš esmės perbraižyti pasaulinę pramonės lyderių rikiuotę.

    Sandoris numatytas kaip grynųjų pinigų ir akcijų derinys. Užbaigus susitarimą, būtų suformuota didžiausia pasaulyje liftų gamintoja, aplenkianti tokius rinkos dalyvius kaip JAV „Otis“ ir Šveicarijos „Schindler“.

    „Kone“ teigia, kad sujungus veiklas būtų siekiama apie 700 mln. eurų metinių sinergijų pagal metinį tempą. Paprastai tokios sinergijos apima bendrą pirkimų politiką, tiekimo grandinių optimizavimą, dubliuojamų funkcijų mažinimą ir efektyvesnį aptarnavimo tinklą.

    „Daugiau nei šimtmetį tiek „Kone“, tiek „TK Elevator“ sėkmingai plėtojo savo verslus kartu su urbanizuojamu pasauliu. Susivieniję klojame pagrindą dar inovatyvesnei bendrovei, gerai pasirengusiai ilgalaikei sėkmei“, – sakė „Kone“ vadovas Philippe Delorme.

    „TK Elevator“ vadovas Uday Yadav pabrėžė, kad abi įmones vienija panašus požiūris į klientus ir miestus, kuriuose jos veikia. Jo teigimu, sujungta organizacija sieks sukurti didesnę vertę tiek klientams, tiek darbuotojams.

    „Kartu atnešime tai, kas geriausia abiejose įmonėse, mūsų klientams, žmonėms ir miestams, kuriems tarnaujame. Geriausia mūsų istorijos dalis dar priešakyje“, – sakė Uday Yadav.

    Rinka į naujieną sureagavo iškart: „Thyssenkrupp“ akcijos šoktelėjo, nes investuotojai vertino sandorį kaip reikšmingą įvykį buvusios grupės liftų verslo istorijoje. „TK Elevator“ tapo atskira įmone po atskyrimo nuo „Thyssenkrupp“ 2020 metais, o tuomet ją įsigijo privataus kapitalo fondai „Advent“ ir „Cinven“.

    Vis dėlto planuojamas susijungimas greičiausiai sulauks griežtesnio konkurencijos priežiūros institucijų vertinimo. „Schindler“ viešai yra deklaravusi, kad prireikus būtų pasirengusi ginčyti tokį sandorį antimonopoliniuose procesuose, todėl galutinis sprendimas priklausys nuo reguliuotojų išvadų ir galimų įpareigojimų.

    Liftų ir eskalatorių rinka itin jautri aptarnavimo tinklo mastui ir ilgalaikėms priežiūros sutartims, kurios daugeliui gamintojų sudaro reikšmingą ir stabilesnę pajamų dalį nei naujų įrenginių pardavimai. Dėl to bet koks dviejų stambių žaidėjų susijungimas kelia klausimų, ar kai kuriose šalyse nesusiformuos pernelyg didelė rinkos galia, ypač viešųjų pirkimų ir daugiabučių modernizacijos segmentuose.

  • „Shell“ už 15 mlrd. eurų perka „ARC Resources“: sandoris, kuris keičia naftos žaidimą

    „Shell“ už 15 mlrd. eurų perka „ARC Resources“: sandoris, kuris keičia naftos žaidimą

    Didžiosios Britanijos naftos ir dujų milžinė „Shell“ paskelbė sudariusi susitarimą įsigyti Kanados energetikos bendrovę „ARC Resources“. Sandorio vertė siekia apie 15 mlrd. eurų, o jo tikslas – sustiprinti „Shell“ ilgalaikę gavybą ir išteklių bazę.

    „Shell“ teigimu, įsigijimas prie jos portfelio pridėtų maždaug 370 000 barelių naftos ekvivalento per dieną. Tai reikšmingas šuolis koncernui, kuris pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja tradicinio naftos ir dujų verslo svarbą pinigų srautams ir dividendams.

    Kas perkama ir kodėl

    „ARC Resources“ daugiausia dirba Montney skalūnų baseine, kuris driekiasi Britų Kolumbijos ir Albertos provincijose. Šis regionas laikomas vienu perspektyviausių Šiaurės Amerikoje dėl didelių dujų ir kondensato išteklių bei palyginti konkurencingų gavybos sąnaudų.

    „Shell“ vadovas Waelis Sawanas bendrovės pranešime pabrėžė, kad įsigyjamas turtas, jo vertinimu, yra aukštos kokybės, žemų sąnaudų ir priklauso žemesnio anglies intensyvumo gamintojų grupei. „Shell“ taip pat akcentuoja, kad sandoris turėtų sustiprinti jos pozicijas Kanadoje dešimtmečiams.

    „Mes gauname unikaliai išdėstytą turtą ir sutinkame kolegas, turinčius gilią patirtį, kuri kartu su „Shell“ rezultatais baseino lygiu sukuria patrauklų pasiūlymą akcininkams“, – sakė W. Sawanas.

    Sandorio struktūra ir pažadai investuotojams

    „Shell“ nurodė, kad akcininkams už kiekvieną „ARC Resources“ akciją būtų atsiskaitoma grynaisiais pinigais ir „Shell“ akcijomis. Bendra sandorio suma, įskaitant skolą ir nuomos įsipareigojimus, siekia apie 15 mlrd. eurų.

    Bendrovė prognozuoja dviženklę grąžą ir teigia, kad nuo 2027 metų sandoris turėtų didinti laisvą pinigų srautą vienai akcijai. Tokios formuluotės yra tiesiogiai orientuotos į investuotojų lūkesčius, ypač po to, kai energetikos sektoriuje išaugo spaudimas užtikrinti disciplinuotą kapitalo paskirstymą.

    Kodėl supermilžinės vėl perka

    Šis pranešimas pasirodė tuo metu, kai didžiosios energetikos grupės vis aktyviau ieško būdų papildyti angliavandenilių išteklius. Pastaraisiais metais kai kurios bendrovės mažino investicijas į naują žvalgybą, todėl įsigijimai tampa greitesniu keliu užsitikrinti būsimą gavybą ir atsargas.

    „Shell“ viešai yra pabrėžusi, kad vertina tik tuos įsigijimus, kurie kuria vertę akcininkams ir atitinka griežtus finansinius kriterijus. Koncernas anksčiau taip pat yra nurodęs, kad neskuba, tačiau nuolat stebi rinką ir galimybes, kai jos atrodo ekonomiškai pagrįstos.

  • Lenkijos įmonės plečiasi į Ispaniją ir Šiaurės šalis: kaip Vakarų Europos lėtėjimas joms atveria duris

    Vakarų Europos ekonomikos lėtėjimas, ypač Vokietijos pramonėje ir automobilių sektoriuje, daliai Lenkijos įmonių tampa ne stabdžiu, o proga plėstis. Silpnesnė paklausa ir didesnis neapibrėžtumas verčia kai kurias vietos bendroves atsargiau planuoti investicijas, todėl rinkoje dažniau atsiranda įsigijimų ir partnerystės galimybių.

    Ši tendencija siejama ir su tuo, kad Lenkijos verslas per pastaruosius metus sustiprino finansinį atsparumą, diversifikavo užsakymų portfelius ir sumažino priklausomybę nuo vieno sektoriaus. Dėl to, kai Vakarų Europoje pristabdoma plėtra, dalis Lenkijos bendrovių gali veikti prieš ciklą ir ieškoti patrauklių sandorių.

    Nuo eksporto prie investicijų

    Keičiasi pats tarptautinės plėtros modelis: vien tik eksportu paremta strategija vis dažniau užleidžia vietą investicijoms užsienyje. Įmonės steigia gamybos ar aptarnavimo padalinius, perka vietos bendroves arba kuria jungtines įmones, kad būtų arčiau klientų ir greičiau reaguotų į paklausos pokyčius.

    Šį posūkį skatina ir išaugusi rizika tiekimo grandinėse bei prekybos politikoje. Kai kuriems sektoriams svarbu turėti gamybos ar logistikos pajėgumų skirtingose šalyse, kad sutrikus vienam maršrutui ar išaugus kaštams būtų galima išlaikyti užsakymų vykdymą.

    Nauji taikiniai: Ispanija ir Šiaurės šalys

    Be tradicinių krypčių, vis dažniau minima Ispanija, kuri gali suteikti patogų priėjimą prie Pietų Europos rinkų ir platesnio regiono tiekimo grandinių. Turint veiklą tiek Vidurio Europoje, tiek Pirėnų pusiasalyje, įmonėms lengviau aptarnauti skirtingus klientus ir subalansuoti gamybos bei logistikos rizikas.

    Augantį susidomėjimą kelia ir Šiaurės šalys, nors ilgą laiką jos buvo laikomos brangiomis ir sudėtingomis rinkomis. Dabar patrauklumą didina stabilios taisyklės, dėmesys pramonei, energetikos ir gynybos projektams bei poreikis patikimiems tiekėjams, galintiems užtikrinti kokybę ir terminus.

    Valstybiniai instrumentai ir „Team Poland“

    Plėtra į užsienį reikalauja kapitalo, rizikų valdymo ir vietos rinkų išmanymo, todėl svarbus institucinis palaikymas. Lenkijoje tam pasitelkiamas Fondas užsienio plėtrai, kuris gali bendrai investuoti su įmonėmis ir padėti vykdyti įsigijimus ar kurti padalinius užsienyje.

    Prie praktinės pagalbos priskiriamas ir platesnis institucijų tinklas, apimantis eksporto kreditų draudimą, finansavimo priemones ir ekonominę diplomatiją. Tokia koordinuota schema dažnai pristatoma kaip „Team Poland“ modelis, skirtas supaprastinti įėjimą į naujas rinkas ir sumažinti sandorių riziką.

    Ekspertai pabrėžia, kad dabartinės sąlygos Europoje vieniems reiškia pristabdymą, o kitiems tampa langeliu augti, ypač jei įmonės turi aiškią strategiją, pasirengusį kapitalą ir komandą, galinčią valdyti integracijos procesus. Būtent dėl to Lenkijos bendrovės vis aktyviau žvalgosi ne tik į Vakarų Europą, bet ir į naujas kryptis, kuriose mato ilgalaikį potencialą.