Tag: Suskystintos gamtinės dujos

  • Vokietija atidarė penktą LNG terminalą Stade: baigiasi skubios gazoportų statybos era

    Vokietija, po trejų metų vėlavimo, pradėjo eksploatuoti LNG terminalą Stade mieste prie Elbės. Tai – penktas suskystintų gamtinių dujų terminalas šalyje ir, pasak pačių vokiečių, paskutinis tokio tipo objektas, pastatytas federalinės valdžios iniciatyva.

    Naujasis terminalas yra dalis sprendimų, kuriuos Vokietija priėmė po Rusijos pradėto karo Ukrainoje, kai Maskva sustabdė dujų tiekimą ir Europa ėmė skubiai keisti tiekimo kryptis. Vokietijai tai buvo ypač jautru, nes ji yra didžiausia šio ištekliaus vartotoja Europoje, o reikšminga dalis dujų anksčiau atkeliaudavo iš Rusijos.

    Siekiant užsitikrinti tiekimą, buvo pasirinktas greitesnis kelias – plaukiojantys terminalai (FSRU), kuriuos galima įdiegti greičiau nei ant kranto statomas infrastruktūras. Tam buvo įsteigta bendrovė „Deutsche Energy Terminal“ (DET), koordinavusi investicijas ir eksploataciją.

    Vokietija per mažiau nei ketverius metus atidavė naudoti keturis terminalus: Stade laikomas ketvirtuoju ir paskutiniu, priklausančiu federalinei valdžiai. Be jų, šalyje veikia ir privatus LNG terminalas Mukrane.

    FSRU sprendimas leido veikti greičiau

    Vokiečiai rėmėsi ne vien naujų laivų statyba, o ir esamų FSRU vienetų nuoma, todėl projektai pajudėjo sparčiau. Prie to prisidėjo ir geografinės sąlygos – gilesni Vėzerio ir Elbės žiočių vandenys palengvino plaukiojančių terminalų išdėstymą.

    Stade terminalo „širdis“ – plaukiojantis regazifikavimo ir saugojimo laivas FSRU „Energos Force“. Jis yra 294 metrų ilgio, pastatytas 2021 metais, o jo keliamoji galia (DWT) siekia 94 361 toną.

    Terminalo darbas priklauso ir nuo sezono: žiemą, naudojant uždarą sistemą su garo katilais, laivas gali regazifikuoti iki 500 mln. standartinių kubinių pėdų dujų per dieną. Vasarą, naudojant atvirą sistemą ir Elbės vandenį, optimaliomis sąlygomis pajėgumas gali siekti iki 750 mln. standartinių kubinių pėdų per dieną.

    Kiek dujų planuojama įleisti į tinklą

    DET skaičiuoja, kad kitais metais per Stade terminalą į Vokietijos dujų tinklą galėtų patekti iki 3,2 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Teoriškai toks kiekis prilygsta maždaug 2,6 mln. keturių asmenų namų ūkių metiniam šildymo energijos poreikiui.

    Bendrai šiemet DET tikisi pristatyti ne mažiau kaip 9 mlrd. kubinių metrų dujų. Vokietija pabrėžia, kad taip plečiamas tiekimo šaltinių spektras ir mažinama priklausomybė nuo pavienių tiekėjų bei transporto maršrutų.

  • Prancūzai stato ant SGD ir savo vėliavos: į vandenį nuleistas milžiniškas „Notre Dame“ konteinervežis

    Vandenynų transporto sektoriuje ryškėja dvi kryptys – laivai vis dažniau varomi suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD), o dalis vežėjų grįžta prie nacionalinės vėliavos. Tai iliustruoja šiemet pradėjęs plaukioti „Notre Dame“ – Prancūzijos vežėjui CMA CGM priklausantis konteinervežis.

    „Notre Dame“ yra didžiausias konteinerinis laivas, plaukiojantis su Prancūzijos vėliava. 400 metrų ilgio laivas gali gabenti per 24 tūkst. konteinerių, o tai jį priskiria didžiausių pasaulio konteinervežių klasei.

    Šis laivas – pirmasis iš dešimties užsakytų tos pačios serijos vienetų. Jie turės dirbtinio intelekto sprendimus ir pažangias energijos vartojimą mažinančias technologijas.

    „Notre Dame“ pastatytas Kinijoje, tačiau įregistruotas Prancūzijos tarptautiniame registre (RIF). Skelbiama, kad po Prancūzijos vėliava turėtų plaukioti ir likę šios serijos laivai.

    Reisas tarp Azijos ir Europos

    Konteinervežis aptarnauja maršrutą „French Asia Line“ (FAL) – tai strateginis CMA CGM grupės ryšys tarp Azijos ir Europos. Pilna rotacija trunka apie 102 dienas.

    Maršrutas apima uostus Ningbo, Šanchajuje, Yantian, Singapūre, Havre, Roterdame, Hamburge ir Tanger Med. Tai vienas pagrindinių prekybos kelių, kuriuo juda didelė dalis konteinerių srautų.

    Pranešama, kad iš viso bus pastatyta dešimt tokio tipo konteinervežių, o jų pristatymas numatytas 2026–2028 metais. Laivų pavadinimai siejami su ryškiais Prancūzijos kultūros paveldo objektais.

    SGD variklis ir energijos taupymas

    „Notre Dame“ varomas SGD – laive įrengtas 18 600 kub. m talpos SGD bakas, kuris turi užtikrinti reikiamą nuotolį reisams tarp Azijos ir Europos. Tokie sprendimai leidžia laivybos bendrovėms mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, palyginti su tradiciniais degalais.

    Laive panaudota ir aerodinaminė konstrukcija, skirta mažinti energijos sąnaudas. Taip pat įrengtos išmanios energijos valdymo sistemos, įskaitant sprendimus šaldomiems konteineriams – laive numatyta 1 600 prijungimo vietų.

    Konstrukcija optimizuota taip, kad nekeičiant laivo matmenų jo talpa padidėtų dar 280 konteinerių. Šie sprendimai siejami su bendrovės strategija iki 2050 metų pasiekti nulinę grynąją emisiją.

    Skaitmeninis tiltelis ir dirbtinio intelekto sprendimai

    „Notre Dame“ turi visiškai skaitmeninį kapitono tiltelį, kuriame naudojamos papildytos realybės technologijos. Jose integruojamos trajektorijų prognozės ir 360 laipsnių aplinkos stebėjimas.

    Dirbtinis intelektas čia pasitelkiamas maršrutams optimizuoti, greičiui pritaikyti ir energijos sąnaudoms kontroliuoti. Įgula taip pat remiasi flotilės valdymo centrų pagalba Marselyje, Majamyje ir Singapūre.

    Skelbiama, kad laivą aptarnauja 30 žmonių komanda, dirbanti kapitono vadovaujama. Naujos kartos konteinervežiai rodo, kad skaitmeninimas ir alternatyvūs degalai sparčiai tampa vandenynų logistikos standartu.

  • Į Lenkijos SGD terminalą atplaukė dar vienas JAV tanklaivis – tęsiama 19-a tiekimų serija

    Į Lenkijos SGD terminalą Svinouiscyje antradienį atplaukė metanovežis „Aristos I“ – tai jau 19-a iš eilės suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) siunta iš JAV.

    Kaip skelbiama portale WNP, laivas buvo pakrautas dujomis Teksase, Corpus Christi terminale, o kelionė iki Lenkijos uosto truko kiek daugiau nei dvi savaites.

    „Aristos I“ į Svinouisčių atplaukė pirmą kartą. Metanovežis yra šešerių metų, 299 metrų ilgio ir 46 metrų pločio – po regazifikacijos vienu reisu gali atgabenti apie 110 mln. kubinių metrų dujų.

    Dabartinė JAV tiekimų serija Lenkijai tapo antra ilgiausia, kai SGD į terminalą nuosekliai atgabenamos iš vienos šalies. Ankstesnė tokia serija – taip pat iš JAV – tęsėsi nuo kovo pabaigos iki liepos vidurio.

    Kodėl Lenkija dabar daugiausia remiasi JAV SGD?

    Tekste pažymima, kad šiandien terminalas iš esmės priima tik amerikietiškas SGD, nes nėra katarietiškų krovinių, o vadinamieji spotiniai (vienkartiniai, rinkos kainomis) tiekimai yra brangūs.

    2026 metų kovą bendrovė „QatarEnergy“ pranešė, kad dėl „force majeure“ negalės įvykdyti dalies SGD tiekimo sutarčių. Sprendimas siejamas su Irano atakomis prieš dujų infrastruktūrą ir žala Ras Laffan – vienam svarbiausių SGD gamybos centrų.

    Dėl to paskutinis dujovežis iš Persijos įlankos į Svinouisčių, nurodoma, buvo atvykęs kovo 24 dieną.

    Ar Kataro dujos gali grįžti į terminalą?

    Prieš kelias dienas „Orlen“ patvirtino, kad į Lenkiją plaukia pirmasis per daugelį mėnesių dujovežis iš Kataro – „Al Kharsaah“.

    Vis dėlto „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fąfara ragino pernelyg nesidžiaugti: kol kas šį krovinį siūloma vertinti kaip pavienį, o informacijos apie kitus Kataro tiekimus nėra.

    Terminalo reikšmė energetiniam saugumui

    Svinouisčio SGD terminalas yra vienas svarbiausių Lenkijos energetinio saugumo objektų. Jį valdantis „Gaz-System“ gali per metus priimti daugiau nei 80 SGD krovinių.

    Skaičiuojama, kad tai atitinka apie 8,3 mlrd. kubinių metrų dujų po regazifikacijos, o terminalas sudaro maždaug 40 proc. visų dujų tiekimų į šalį.

  • Į Lenkiją plaukia pirmasis LNG tanklaivis iš Kataro per mėnesius, bet Orlen vadovas vėsina lūkesčius

    Į Lenkiją iš Kataro šiuo metu plaukia LNG (suskystintų gamtinių dujų) tanklaivis „Al Kharsaah“ – pirmasis toks reisas per daugelį mėnesių. Vis dėlto „Orlen“ prezidentas Ireneuszas Fąfara ragina šios žinios nevertinti kaip reguliaraus tiekimo atnaujinimo.

    Jo teigimu, bendrovė neturi informacijos iš „QatarEnergy“, kad dujų siuntos į Lenkiją būtų grąžinamos į ankstesnį ritmą. Dabartinis reisas, pasak vadovo, veikiau yra vienkartinė išimtis, o ne aiškus lūžis tiekimo grandinėje.

    Situacijos fonas – dar 2026 metų kovą „QatarEnergy“ paskelbtas „force majeure“ (nenugalimos jėgos) statusas, dėl kurio nebuvo įvykdytos dalies LNG tiekimo sutarčių. Sprendimas buvo siejamas su išpuoliais prieš dujų infrastruktūrą, įskaitant žalą Ras Laffan – vienam svarbiausių LNG gamybos centrų.

    Dėl infrastruktūros problemų ir tebesitęsiančios Hormūzo sąsiaurio blokados „force majeure“ galioja iki 2026 metų pabaigos, todėl stabilaus tiekimo atkūrimas nėra patvirtintas. „Orlen“ vadovas pabrėžia, kad kol kas nėra signalų apie kitas artėjančias LNG siuntas iš Kataro.

    Ne tik LNG: kliūtys Varšuvos projekte

    „Orlen“ iššūkiai neapsiriboja vien LNG tiekimo neapibrėžtumu. Varšuvoje tęsiantis ginčams, Savivaldybių apeliacinė kolegija antrą kartą panaikino sprendimą dėl poveikio aplinkai, susijusį su 500 MW galios dujų garo-kombinuoto ciklo bloko statyba Siekierkų kogeneracinėje elektrinėje.

    Kolegija atkreipė dėmesį, kad elektrinės projektas turėtų būti vertinamas kartu su planuojamu maždaug 16 km ilgio dujotiekiu. Tai reiškia, kad aplinkosauginį sprendimą turėtų priimti Regioninis aplinkos apsaugos direktorius, o ne Varšuvos miesto vadovybė.

    I. Fąfaros vertinimu, administracinės kliūtys yra rimtos, o dėl priimtų sprendimų projektas gali būti grąžintas į patį pradžios etapą. Bendrovė skelbia analizuojanti ir alternatyvius scenarijus, tačiau detalių kol kas neatskleidžia.

    Gedimas Grudziondze ir laukimas dėl detalių

    Kita problema – gedimas naujausioje „Energa“ grupės dujinėje elektrinėje Grudziondze (560 MW). Avarija įvyko rugsėjį, vykstant paleidimo etapams, o nuo tada vertinamas gedimo mastas ir remonto galimybės.

    Tekste nurodoma, kad šis aspektas yra technologijos tiekėjo atsakomybė – konsorciumo, kuriam vadovauja „Siemens Energy“. Daugiau informacijos bendrovė gali pateikti ketvirtadienį numatytoje konferencijoje, kurioje bus apžvelgiami trečiojo ketvirčio finansiniai rezultatai.

    Tuo metu LNG tanklaivio „Al Kharsaah“ kelionė į Lenkiją parodo, kad išimtys įmanomos net ir galiojant „force majeure“, tačiau „Orlen“ viešai pabrėžia: tai dar nėra patvirtinimas, kad reguliarūs Kataro tiekimai grįžta.

  • BP fiksuoja rekordinius ketvirčio pelnus: kas juos pakėlė ir ką žada strategija iki 2030 metų

    Jungtinės Karalystės naftos ir dujų koncernas BP paskelbė apie itin stiprius trečiojo ketvirčio rezultatus: pakoreguotas grynasis pelnas siekė apie 7,9 mlrd. eurų. Pelnas, priskiriamas pagrindinės bendrovės akcininkams, sudarė maždaug 4,4 mlrd. eurų.

    Bendrovė nurodė, kad vidutinė gavyba per ketvirtį išliko stabili ir siekė apie 2,2 mln. barelių naftos ekvivalento per dieną. Stabilūs srautai iš gavybos leido palaikyti rezultatus net ir svyruojant atskirų regionų tiekimui.

    Kas labiausiai augino pelną

    Vienas svarbiausių veiksnių buvo ypač aukšta perdirbimo marža: trečiąjį ketvirtį ji pasiekė 46,7 JAV dolerio už barelį lygį, tai yra apie 43 eurus. Tuo pat metu naftos perdirbimo gamyklų pajėgumų panaudojimas didėjo iki 96,5 proc., rodydamas intensyvų įrenginių darbą.

    BP taip pat akcentavo, kad prie rezultatų prisidėjo didesnės suskystintų gamtinių dujų kainos ir palanki maržų dinamika šiame segmente. Rinkos dalyviams tai svarbu, nes LNG dažnai veikia kaip tiltas tarp tradicinių angliavandenilių ir lankstesnės energetikos sistemos.

    „Perdirbimo maržos ir didelis gamyklų pajėgumų panaudojimas reikšmingai sustiprino ketvirčio finansinius rezultatus“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Skolos mažinimas ir investuotojų laukiama strategija

    BP skelbia, kad per ketvirtį ryškiai sumažino įsiskolinimus bankams: bendra skola sumenko nuo maždaug 20,8 mlrd. eurų iki apie 13,0 mlrd. eurų. Vien per pastaruosius tris mėnesius įsipareigojimai sumažinti apytikriai 7,8 mlrd. eurų.

    Bendrovė taip pat informavo, kad vidutinio laikotarpio strategiją iki 2030 metų investuotojams pristatys 2026 metų gruodžio 15 dieną Niujorke. Rinkai tai signalas, kad po pelningo laikotarpio BP sieks aiškiau apibrėžti prioritetus tarp gavybos, LNG ir energetikos transformacijos projektų.

    Pastaraisiais metais didžiųjų naftos bendrovių strategijose daug dėmesio skiriama kapitalo drausmei, grąžai akcininkams ir atsargesniam žingsniavimui į atsinaujinančią energetiką. BP rezultatai rodo, kad aukštos maržos tradiciniuose segmentuose vis dar išlieka pagrindinis pelno variklis, o investuotojai laukia, kaip tai bus suderinta su ilgalaikiais 2030 metų tikslais.

  • Europos dujų kainos perkopė 100 eurų už MWh: rinkas spaudžia Artimųjų Rytų rizikos

    Europos gamtinių dujų kainos vėl peržengė 100 eurų už megavatvalandę ribą, o rinkos nervingumą kursto geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Investuotojai vertina scenarijus, kad galimi JAV ir Izraelio veiksmai prieš Iraną gali dar labiau sutrikdyti energijos žaliavų tiekimą.

    Didžiausią dėmesį rinkoje tradiciškai traukia Amsterdamo TTF indeksas, laikomas pagrindiniu Europos dujų kainų etalonu. Šio etalono ateities sandoriai kilo iki maždaug 101,9 euro už megavatvalandę ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų pabaigos.

    Prie brangimo prisideda ir sezoniniai veiksniai: atvėsę orai didina šildymo poreikį, todėl greičiau naudojamos saugyklose sukauptos atsargos. Kai atsargų lygis mažesnis, rinkoje jautriau reaguojama į bet kokias naujienas apie galimus tiekimo sutrikimus.

    Geopolitinė rizika šį kartą siejama su Artimųjų Rytų regionu, kuris yra svarbus suskystintų gamtinių dujų tiekimo grandinei. Rinkos dalyviai baiminasi, kad užsitęsę ar išsiplėtę neramumai gali riboti srautus, o tai reikštų papildomą spaudimą kainoms Europoje, ypač žiemos sezono metu.

    Analitikai pabrėžia, kad kainas palaiko ir tai, jog Europos dujų atsargos šiuo metu yra palyginti žemos pagal pastarųjų metų standartus. Kai kuriuose vertinimuose nurodoma, kad atsargų užpildymas Europoje siekia apie 75 proc., o tai yra žemiausias tokio metų laiko lygis nuo 2011 metų.

    Didžiausią įtampą patiria Vokietija, kuri yra didžiausia Europos ekonomika ir vienas svarbiausių dujų vartotojų regione. Skelbiama, kad Vokietijos saugyklų užpildymas nesiekia 62 proc., todėl šalis ir visas regionas tampa labiau pažeidžiami, jei šaltasis laikotarpis užsitęstų arba sustiprėtų konkurencija dėl SGD krovinių.

    „Mes irgi norėtume, kad dujų atsargų lygis būtų kiek aukštesnis“, – sakė Federalinės tinklų agentūros vadovas Klausas Mülleris.

    Kartu rinkoje vertinamas ir pasaulinis SGD kainų poveikis paklausai. Jei SGD išlieka brangios, dalis kainoms jautrių regionų, ypač Pietų ir Pietryčių Azijoje, gali mažinti pirkimus, tačiau Europai tai nebūtinai garantuoja pigesnį importą, jei tuo pačiu metu išlieka didelė geopolitinė rizika.

    Ekspertai įspėja, kad žemų atsargų ir įtampos Artimuosiuose Rytuose derinys gali ilgiau išlaikyti dideles trumpalaikių kontraktų kainas. Blogiausiu atveju reikšmingesni tiekimo sutrikimai galėtų turėti pasekmių ir keliems ateinantiems sezonams, todėl rinkos dalyviai stebi tiek orų prognozes, tiek politinius signalus.

  • „Shell“ rekordinis pelnas trečią ketvirtį: karas Persijos įlankoje kilstelėjo kainas ir maržas

    Rekordiniai rezultatai po 2022 metų

    Energetikos koncernas „Shell“ trečią ketvirtį užfiksavo didžiausią grynąjį pelną nuo 2022 metų. Bendrovė skelbė uždirbusi apie 10 mlrd. eurų grynojo pelno, beveik dukart daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Rezultatas pranoko analitikų lūkesčius, kurie siekė apie 9,5 mlrd. eurų. Pagrindinė priežastis – išaugusios energijos kainos ir itin palankios perdirbimo sąlygos, kurias sustiprino geopolitinė įtampa Persijos įlankos regione.

    Kas iškėlė pelną į rekordą?

    Įmonė nurodė, kad reikšmingą įtaką turėjo rekordinės naftos perdirbimo maržos. Jos trečią ketvirtį šoktelėjo iki maždaug 39 eurų už barelį, kai prieš metus siekė apie 11 eurų, o ankstesnį ketvirtį buvo apie 22 eurai.

    Tokią dinamiką paprastai lemia pasiūlos sutrikimai, logistikos grandinių rizika ir staigesni produktų paklausos pokyčiai, todėl rafinavimo segmentas trumpuoju laikotarpiu gali sugeneruoti neproporcingai didelę grąžą. „Shell“ iš to tiesiogiai pasinaudojo, padidindama laisvus pinigų srautus ir grąžą akcininkams.

    Didesnė grąža akcininkams

    Bendrovė taip pat padidino savų akcijų supirkimo programą iki maždaug 4,6 mlrd. eurų per ketvirtį. Tai vienas didžiausių supirkimų „Shell“ istorijoje ir signalas rinkai, kad bendrovė mato erdvės dosniau dalintis sukauptu pelnu.

    „Shell“ veiklos rezultatus sustiprino ir segmentų balansas: integruoto dujų verslo pelnas siekė apie 2,8 mlrd. eurų, o žvalgybos ir gavybos veikla sugeneravo apie 3,0 mlrd. eurų. Tuo metu pinigų srautai iš operacinės veiklos, eliminuojant apyvartinio kapitalo įtaką, pakilo iki maždaug 20,2 mlrd. eurų.

    Mažesnė gavyba, didesnis SGD vaidmuo

    Nors per pirmus devynis 2026 metų mėnesius „Shell“ naftos ir dujų gavyba, lyginant su metais prieš tai, sumažėjo 17 proc., tai neanuliavo pelno šuolio. Bendrovė dalį kritimo siejo su mažesniais kiekiais iš Kataro dėl regiono įtampos.

    Kartu suskystintų gamtinių dujų apimtys augo 12 proc., prie to prisidėjo pilnų pajėgumų pasiekimas „LNG Canada“ projekte. Vis dėlto dalį teigiamo efekto mažino trikdžiai Katare, kurie išlieka reikšmingu rizikos veiksniu pasaulinėje SGD tiekimo grandinėje.

    Nuvertinimai Europoje ir korekcijos Šiaurės Amerikoje

    „Shell“ taip pat registravo apie 2,3 mlrd. eurų vertės turto nuvertėjimus, daugiausia susijusius su Europos biometano ir biogazo kryptimis, po to, kai buvo sumažintos šio segmento rinkos augimo prognozės. Tokie sprendimai dažniausiai atspindi griežtesnę investicijų atranką ir persvarstytą atsiperkamumo laiką.

    Tuo pat metu dalį neigiamo efekto kompensavo apie 1,6 mlrd. eurų vertės ankstesnių nuvertėjimų atstatymas Šiaurės Amerikos integruotų dujų segmente. Bendrovė tai siejo su pasikeitusiomis prekybinėmis sąlygomis ir investiciniais sprendimais, susijusiais su tolimesne „LNG Canada“ plėtra.

    Ką tai reiškia rinkai?

    „Shell“ skaičiai dar kartą parodė, kaip sparčiai energetikos milžinų rezultatai gali keistis dėl geopolitikos ir žaliavų ciklų. Aukštos perdirbimo maržos ir dujų rinkos svyravimai trumpuoju laikotarpiu išpučia pelnus, tačiau kartu didina nepastovumą planuojant investicijas.

    Rinkos dalyviai artimiausiais ketvirčiais vertins, ar tokios maržos išsilaikys, ir kaip „Shell“ balansuosis tarp naftos, dujų, SGD bei žemesnės anglies sprendimų. Kol kas bendrovė aiškiai rodo prioritetą pinigų srautams ir grąžai akcininkams.

  • Dujų kaina Europoje vėl perkopė 100 eurų už MWh: ES įspėja apie sudėtingą žiemą

    Dujų kaina Europoje vėl perkopė 100 eurų už MWh: ES įspėja apie sudėtingą žiemą

    Europos etaloninė gamtinių dujų kaina trečiadienį pakilo virš 100 eurų už megavatvalandę ir tai pirmas toks lygis nuo 2022 metų energetikos krizės piko. Šuolis fiksuotas tuo metu, kai Europos Komisija viešai perspėja apie didesnę įtampą rinkoje ir brangstančią energiją artėjant šildymo sezonui.

    Didžiausią dėmesį rinkoje traukė artimiausio mėnesio Nyderlandų TTF ateities sandoris, laikomas pagrindiniu Europos kainų orientyru. Dienos eigoje jis pakilo iki maždaug 100 eurų už MWh, o tai reiškė apie 4 proc. augimą per parą.

    Šis kainų lygis gerokai žemesnis nei 2022 metų rugpjūtį fiksuoti rekordai, kai kainos trumpam buvo šoktelėjusios kelis kartus aukščiau. Vis dėlto lyginant su laikotarpiu iki naujausios geopolitinės eskalacijos, rinka išlieka gerokai brangesnė ir jautresnė staigiems pokyčiams.

    Kodėl dujos brangsta dabar?

    Viena svarbiausių priežasčių – įtempta pasiūlos situacija ir sutrikimai suskystintų gamtinių dujų tiekimo grandinėse. Rinkos dalyviai vertina, kad karinis konfliktas Irano regione didino riziką krovinių srautams ir mažino tiekimo stabilumą, ypač iš Persijos įlankos.

    Prie kainos kilimo prisideda ir tai, kad Europa į vasaros sezoną įžengė su mažesnėmis nei įprasta dujų atsargomis. Dėl to atsargų papildymas tapo brangesnis, o bet kokie tiekimo trikdžiai rinkoje iškart atsispindi kainose.

    ES dujų saugyklų užpildymas spalio pabaigoje siekė apie tris ketvirtadalius, nors įprastai iki lapkričio 1 dienos būdavo siekiama 90 proc. Praktikoje šis tikslas taikomas lanksčiau, tačiau žemesnis startas didina spaudimą žiemą turėti pakankamai rezervų.

    ES perspėjimai ir žiemos rizikos

    Europos Komisija akcentuoja, kad dėl geopolitinių sukrėtimų Europa gali susidurti su nauja energetikos įtampos banga. Tai reiškia didesnę riziką namų ūkių sąskaitoms ir verslo kaštams, ypač jei žiema būtų šaltesnė arba rinkoje pasikartotų tiekimo trikdžiai.

    „Dėl geopolitinės įtampos Europa vėl susiduria su naujos energetikos krizės rizika“, – sakė už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jorgensenas.

    Papildomą neapibrėžtumą kelia ir pasaulinė konkurencija dėl SGD krovinių. Žiemą Europa tradiciškai varžosi su Azijos pirkėjais, todėl kainos gali svyruoti, jei rinka bus įtempta ir pasiūla ribota.

    Kita vertus, po 2022 metų krizės dujų paklausa Europoje sumažėjo, nes dalis pramonės optimizavo vartojimą, o energijos taupymo priemonės tapo įprasta praktika. Tai padeda ilgiau ištempti sukauptas atsargas, tačiau visiškai neeliminuoja kainų šuolių rizikos.

    Tuo pat metu ES ieško papildomų ilgalaikių tiekimo sprendimų ir aktyvina politines diskusijas dėl pasirengimo žiemai. Artimiausiomis dienomis numatyti ES energetikos ministrų susitikimai, kuriuose bus aptariamos priemonės kainų svyravimams ir tiekimo saugumui valdyti.

  • Europos Komisija: Nord Stream po karo neatsidarys – kokį signalą siunčia Briuselis JAV ir Rusijai

    Europos Komisija: Nord Stream po karo neatsidarys – kokį signalą siunčia Briuselis JAV ir Rusijai

    Nord Stream ateitis: aiški žinia iš Briuselio

    Europos Komisija pareiškė, kad Nord Stream dujotiekis po karo Ukrainoje nebus atnaujintas ir rusiškos dujos šiuo maršrutu į Europą nebegrįš. Taip Briuselis atkirto pranešimams apie JAV ir Rusijos bandymus ieškoti kelių atgaivinti šį projektą.

    Komisija pabrėžia, kad Europos energetinis saugumas nebegali būti grindžiamas priklausomybe nuo Rusijos iškastinio kuro. Pasak EK atstovų, ankstesnė priklausomybė turėjo didelių „paslėptų kaštų“, nes energijos tiekimas buvo paverstas spaudimo priemone.

    „Per gerai žinome paslėptus kaštus, kai tampame priklausomi nuo Rusijos iškastinio kuro. Tai buvo paversta ginklu, todėl šios pamokos nepamirštame“, – sakė Europos Komisijos vyriausioji atstovė spaudai Paula Pinho.

    Kodėl Nord Stream sustojo

    Nord Stream sistema yra vienas ryškiausių Europos priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių simbolių. Nord Stream 1 po 2022 metų viduryje įvykusių sprogimų faktiškai tapo neveiksnus, o Nord Stream 2 taip ir nebuvo sertifikuotas Vokietijoje ir nepradėjo komercinės veiklos.

    Šie projektai, jungiantys Rusiją su Vokietija Baltijos jūros dugnu daugiau nei 1 200 kilometrų atstumu, šiandien vertinami per geopolitinio saugumo prizmę. Europos Komisija primena, kad būtent Rusija pati mažino ir galiausiai nutraukinėjo dujų tiekimą į Europą, o tai prisidėjo prie rekordiškai išaugusių energijos kainų.

    Teisinis kelias uždaryti rusiškas dujas

    Pasak Komisijos, sprendimas nėra vien politinė deklaracija ar su sankcijomis susietas pažadas. Briuselis nurodo, kad Europos Sąjungoje galioja teisės aktai, kuriais numatyta iki 2027 metų pabaigos palaipsniui atsisakyti rusiškų dujų ir suskystintųjų gamtinių dujų importo.

    Komisijos aiškinimu, trumpalaikės suskystintųjų gamtinių dujų sutartys jau turi būti nutrauktos, o ilgalaikės sutartys numatomos baigti 2027 metų sausį. Paskutinis etapas siejamas su vamzdynais tiekiamomis dujomis: tokio tipo sutartys turi būti baigtos iki 2027 metų rugsėjo.

    „Galiojantys teisės aktai nėra susieti nei su sankcijomis, nei su geopolitiniais įvykiais. Nepriklausomai nuo to, kas nutiks, rusiškas dujas ir suskystintąsias dujas iš Europos rinkos išstumiame“, – sakė Europos Komisijos energetikos atstovė Anna-Kaisa Itkonen.

    Geopolitinis fonas ir diskusijos Vokietijoje

    Diskusijos dėl galimo rusiškų dujų sugrįžimo sustiprėjo intensyvėjant taikos derybų paieškoms. Viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie galimus planus atnaujinti dujų srautus į Europą, įskaitant idėjas dėl investuotojų iš JAV įsitraukimo.

    Vis dėlto Briuselis laikosi pozicijos, kad ekonominiai argumentai negali nusverti saugumo rizikų. Europos Sąjungoje išlieka nuostata, kad prekyba energija su Maskva reikštų ne tik finansinę, bet ir strateginę kainą bendram saugumui.

    Tuo pat metu Vokietijos vidaus politikoje tema kelia aštrias diskusijas. Kraštutinių dešiniųjų AfD lyderė Alice Weidel yra sakiusi, kad atėjus į valdžią siektų panaikinti apribojimus ir atnaujinti Nord Stream, argumentuodama pigesnių dujų nauda pramonei ir vartotojams.

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas tokiai logikai nepritaria ir pabrėžia, kad ilgalaikis stabilumas turi būti užtikrinamas diversifikacija ir atsinaujinančių išteklių plėtra. Europos Komisija pažymi, kad bet kokiems teisinių nuostatų pakeitimams reikėtų naujo Komisijos pasiūlymo ir kvalifikuotos valstybių narių daugumos pritarimo.

  • Irano krizė pakėlė SGD kainą: importuotojai 2026 metais mokės apie 36 mlrd. eurų daugiau

    Įtampa Persijos įlankoje ir su ja susiję saugumo sukrėtimai vėl išjudino pasaulinę suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinką. Analitikų vertinimu, net jei perkamo dujų kiekio sumažės, bendra importuotojų sąskaita 2026 metais augs dėl išaugusių kainų ir logistikos rizikų.

    Tokią prognozę pateikia energetikos analizės bendrovė „Rystad Energy“. Ji skaičiuoja, kad pasaulinės SGD importo išlaidos 2026 metais bus bent 39 mlrd. JAV dolerių didesnės nei manyta iki krizės, tai yra maždaug 36 mlrd. eurų, nors fizinis importo apimtis mažėtų apie 60,7 mln. tonų.

    Kas stumia kainas į viršų?

    Didžiausią įtaką, pasak analitikų, daro rizika tiekimo keliams ir galimi trikdžiai Persijos įlankoje. Vienas jautriausių taškų yra Hormūzo sąsiauris, per kurį juda reikšminga dalis energijos išteklių srautų, todėl bet kokie ribojimai čia tiesiogiai kelia transportavimo ir draudimo kaštus.

    „Rystad Energy“ modelyje daroma prielaida, kad SGD tiekimas iš Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų galėtų būti neprieinamas nuo kovo iki 2026 metų pabaigos. Tokiu atveju rinkoje išauga konkurencija dėl alternatyvių krovinių, o pirkėjai dažniau priversti remtis spot rinka, kur kainos paprastai reaguoja greičiausiai.

    Europa moka daugiau, nors perka mažiau

    Pagal šį scenarijų pasaulinės SGD pirkimo išlaidos 2026 metais didėtų nuo iki krizės prognozuotų 217,8 mlrd. JAV dolerių iki bent 256,3 mlrd. JAV dolerių, tai yra nuo maždaug 201 mlrd. eurų iki maždaug 237 mlrd. eurų. Kitaip tariant, vien dėl kainų ir rizikos priedų bendra sąskaita išsipūstų, nors dujų rinkoje realiai būtų nuperkama mažiau.

    Didžiausias smūgis prognozuojamas Europai: regiono išlaidos SGD, „Rystad Energy“ vertinimu, augtų mažiausiai 12 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 11 mlrd. eurų. Tai sudarytų maždaug 18 proc. didėjimą iki maždaug 73 mlrd. eurų, net jei paklausa mažėtų apie 24 mln. tonų.

    Azija turi daugiau amortizacijos

    Rytų Azijos šalys, palyginti su Europa, vertinamos kaip turinčios daugiau „pagalvių“: dalis jų pasižymi labiau diversifikuotu ilgalaikių sutarčių portfeliu ir turi alternatyvių tiekimo krypčių už Artimųjų Rytų ribų. Be to, kai kuriose rinkose paklausa gali būti santykinai mažesnė, todėl kainų šuoliai ne taip greitai persiduoda į skubius pirkimus.

    Vis dėlto, prognozė rodo, kad ir šiame regione importo sąskaita didėtų. „Rystad Energy“ teigia, kad Rytų Azijos SGD importo išlaidos galėtų augti apie 9,8 proc. iki 104,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug iki 96 mlrd. eurų, palyginti su iki krizės planu.

    Energetikos rinkoje toks kainų augimo ir apimčių mažėjimo derinys paprastai reiškia viena: pirkėjai daugiau moka ne už didesnį vartojimą, o už didesnę riziką ir brangesnį tiekimo užtikrinimą. Artimiausiais mėnesiais pagrindiniu veiksniu išliks tiekimo koridorių saugumas, SGD krovinių prieinamumas ir tai, kiek ilgai rinkoje laikysis aukštesni rizikos priedai.