CP v2

Tag: Sveika mityba

  • Ne morka, ne petražolė: į virtuvę grįžta pastarnokas – kuo jis naudingas ir kaip kepti

    Pastarnokas yra saldoko, šiek tiek riešutus primenančio skonio šakniavaisis, artimas morkai ir petražolei. Nors ilgą laiką jis buvo primirštas, pastaraisiais metais pastarnokas vėl dažniau atsiranda moderniose virtuvėse, ypač sriubose, tyrėse ir keptų daržovių patiekaluose.

    Istoriškai pastarnokas Europoje buvo svarbi kasdienės mitybos dalis dar iki bulvių išpopuliarėjimo XVIII amžiuje. Dėl gero išsilaikymo per žiemą jis buvo patogus pasirinkimas regionuose, kur šviežių daržovių šaltuoju sezonu trūkdavo.

    Kas vertingo pastarnoke?

    Mitybos požiūriu pastarnokas išsiskiria skaidulomis, taip pat turi vitamino C, vitamino K, folio rūgšties ir kalio. Skaidulos svarbios virškinimui, ilgiau išlaiko sotumą ir prisideda prie įvairesnės žarnyno mikrobiotos, o tai siejama su geresne bendra sveikata.

    Žaliame pastarnoke yra apie 75 kilokalorijas 100 gramų, o didesnę energetinės vertės dalį sudaro angliavandeniai. Kalis, kurio pastarnoke taip pat netrūksta, yra svarbus normaliai raumenų veiklai ir padeda palaikyti kraujospūdžio kontrolę, ypač kai mityboje pakanka daržovių ir ribojama druska.

    Pastarnoke aptinkami ir biologiškai aktyvūs junginiai, tarp jų poliacetilenai, tokie kaip falcarinolis ir falcarindiolis. Mokslinėje literatūroje jie minimi dėl potencialių priešuždegiminių savybių, tačiau praktinėje mityboje svarbiausia išlieka bendras daržovių kiekis ir įvairovė, o ne vienas produktas.

    Kaip jį skaniai paruošti?

    Virtuvėje pastarnokas vertinamas dėl to, kad kepant ar verdant jo skonis tampa gilesnis ir saldesnis, primenantis karamelę. Dėl to jis tinka trintoms sriuboms, troškiniams, orkaitėje keptų daržovių skardoms, taip pat bulvių ir pastarnokų mišinio tyrelei.

    Paprasčiausias būdas išryškinti skonį yra kepimas orkaitėje. Pastarnoką supjaustykite plonomis riekelėmis ar lazdelėmis, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, pagardinkite druska, česnaku ir čiobreliais, tada kepkite iki apskrunda kraštai.

    Pastarnokas gerai dera su paukštiena, žuvimi ir kitomis šakninėmis daržovėmis, o tyrėse gali dalinai pakeisti bulves, kai norisi lengvesnio, saldesnio skonio. Jei siekiate mažiau perdirbto maisto, keptas pastarnokas gali tapti paprasta alternatyva užkandžiams ar garnyrui.

    Į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    Renkantis pastarnoką verta pirkti iš patikimų prekybos vietų ir neeksperimentuoti su laukiniais augalais. Išoriškai panašūs skėtinių šeimos augalai gali būti lengvai supainiojami, o kai kurie jų yra pavojingi.

    Kaip ir daugumą šakniavaisių, pastarnoką patogiausia laikyti vėsiai ir tamsiai, kad ilgiau išliktų tvirtas. Jei šaknis suminkštėjo ar atsirado gedimo požymių, tokio produkto geriau nenaudoti.

  • Kodėl svoris nekrenta net valgant sveikai: dietologai įvardijo 7 dažnas klaidas ir sprendimus

    Vien „sveikesnė“ mityba ne visada automatiškai reiškia mažėjantį svorį. Dietologai pabrėžia, kad rezultatus dažniausiai lemia ne atskiri produktai, o bendras energijos balansas, porcijų dydžiai ir kasdieniai įpročiai.

    Dažna kliūtis yra nepastebimai per didelis kalorijų kiekis, net jei renkamasi kokybiškas maistas. Kaloringi gali būti riešutai, aliejai, granola ar glotnučiai, todėl, neįvertinus porcijų, dienos norma lengvai viršijama.

    Kalorijos „sveikame“ maiste

    Vienas dažniausių spąstų yra įsitikinimas, kad sveiki produktai visada yra mažai kaloringi. Iš tiesų kai kurie jų turi daug energijos, o keli papildomi šaukštai aliejaus ar sauja riešutų gali pastebimai pakeisti dienos balansą.

    Dietologai pataria neatsisakyti šių produktų, bet išmokti juos dozuoti ir aiškiai suprasti, kas yra viena porcija. Ypač tai aktualu užkandžiams, nes jie dažnai „neįskaičiuojami“ kaip pilnavertis valgymas.

    Per griežta kontrolė ir alkio „atsakas“

    Kita klaida yra pernelyg griežtas draudimų sąrašas, kai staiga atsisakoma mėgstamo maisto. Toks režimas neretai didina potraukį, o vėliau baigiasi persivalgymu, nes kūnas ir psichika reaguoja į ribojimą.

    Daugeliui tvaresnis kelias yra lankstesnis planas, kuriame yra vietos ir mėgstamiems produktams, tik mažesniais kiekiais. Taip lengviau laikytis režimo ilgiau ir išvengti „viskas arba nieko“ scenarijaus.

    Baltymų, skaidulų ir įpročių svarba

    Dietologai taip pat įvardija nepakankamą baltymų ir skaidulų kiekį, dėl kurio sotumas trunka trumpiau. Jei patiekaluose trūksta baltymų ir skaidulų, dienos eigoje dažniau norisi užkandžiauti, o tai didina tikimybę viršyti kalorijų normą.

    Prie svorio pokyčių prisideda ne tik lėkštės turinys, bet ir miegas, stresas bei fizinis aktyvumas. Sėdimas gyvenimo būdas, prastas miegas ar nuolatinė įtampa gali apsunkinti svorio mažėjimą net ir koregavus mitybą.

    Dar viena dažna problema yra dažnas maistas išsinešimui ar restoranuose, kur porcijos paprastai didesnės, o patiekaluose daugiau riebalų ir cukraus. Galiausiai žmonės neretai pamiršta skystas kalorijas: net ir „sveiki“ gėrimai, tokie kaip glotnučiai ar sultys, gali turėti daug energijos ir mažai sotumo.

  • 6 populiarūs produktai, kuriuose baltymų mažiau nei manote: dietologų paaiškinimai ir skaičiai

    Daugelis žmonių, siekdami numesti svorio ar auginti raumenis, ieško maisto, kuris atrodytų baltymingas. Tačiau dietologai pabrėžia, kad dalis įprastų pasirinkimų realiai suteikia daugiau kalorijų, riebalų ar cukraus nei baltymų.

    Vertinant produktą, svarbu žiūrėti ne į bendrą įvaizdį ar reklamą, o į maistinę vertę 100 gramų ir vienoje porcijoje. Praktikoje baltymais turtingu dažniau laikomas maistas, kuriame baltymų dalis yra reikšminga, o ne tik simbolinė.

    Kur baltymų dažnai pritrūksta?

    Viena dažniausių klaidų yra manyti, kad „sveikas“ automatiškai reiškia „baltymingas“. Pavyzdžiui, augaliniai gėrimai ar užkandžiai su kruopomis gali būti vertingi dėl skaidulų, bet baltymų juose gali būti mažai.

    Kita problema yra porcijos dydis: net jei baltymų yra, jų kiekis gali būti per mažas, kad sotintų ar padėtų pasiekti dienos tikslą. Todėl dietologai pataria lyginti ir baltymų gramus, ir kalorijų kiekį vienoje porcijoje.

    6 produktai, kurie dažnai pervertinami

    Migdolų gėrimas dažnai pasirenkamas vietoje pieno, bet daugelyje variantų baltymų būna nedaug, ypač jei produktas nėra papildomai praturtintas. Jei tikslas yra baltymai, verta patikrinti etiketę ir rinktis variantus, kuriuose baltymų kiekis panašesnis į pieno.

    Avokadas vertinamas dėl nesočiųjų riebalų ir mikroelementų, tačiau baltymų jis suteikia mažai. Tai geras priedas prie patiekalų, bet netinka kaip pagrindinis baltymų šaltinis po treniruotės.

    Humusas dažnai laikomas baltymingu, nes gaminamas iš avinžirnių, tačiau dėl aliejaus ir tahini jo kaloringumas gali būti gana didelis, o baltymų porcija ne visada įspūdinga. Jis labiau tinka kaip papildas prie baltymingesnio maisto, o ne kaip vienintelis baltymų „pagrindas“.

    Granolos batonėliai patogūs, bet nemaža jų dalis prilygsta saldumynams, kuriuose baltymų mažai, o pridėtinio cukraus ar sirupų daugiau nei norėtųsi. Jei renkatės batonėlį, verta ieškoti tokio, kur baltymai sudaro aiškią porcijos dalį, o cukraus kiekis nėra dominuojantis.

    Arašutų sviestas turi baltymų, tačiau jis taip pat yra labai kaloringas, todėl vien baltymų tikslui tai nėra efektyviausias pasirinkimas. Praktinis sprendimas yra naudoti jį kaip priedą prie varškės, jogurto ar pilno grūdo produktų, bet ne kaip pagrindinį baltymų šaltinį.

    Varškė Lietuvoje dažnai laikoma vienu geriausių pasirinkimų, tačiau baltymų kiekis priklauso nuo riebumo, gamintojo ir porcijos. Dietologai pabrėžia, kad tai gali būti gera mitybos dalis, bet rezultatą lemia bendras dienos racionas ir tai, su kuo varškė derinama.

    Kaip praktiškai rinktis baltymų šaltinius?

    Jei siekiate daugiau baltymų, patikimiausia remtis aiškiais šaltiniais: liesesniais pieno produktais, kiaušiniais, žuvimi, paukštiena, ankštinėmis kultūromis. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kiek baltymų gaunate per pusryčius ir pietus, nes vien vakarienė dažnai „neišgelbėja“ dienos normos.

    Galiausiai, etiketės skaitymas dažnai duoda daugiau naudos nei produktų reputacija socialiniuose tinkluose. Paprasta taisyklė: palyginkite baltymų gramus vienoje porcijoje su kalorijomis ir nuspręskite, ar tai tikrai jūsų tikslams tinkamas pasirinkimas.

  • Ekspertai pataria kepenims: kodėl būtent obuoliai ir jų flavonoidai dažnai minimi tyrimuose

    Obuoliai dažnai vadinami vienu paprasčiausių kasdienių pasirinkimų, kai kalbama apie subalansuotą mitybą ir ilgalaikę savijautą. Mitybos ekspertai pabrėžia, kad šiame vaisiuje gausu biologiškai aktyvių medžiagų, kurios siejamos ir su kepenų būklės rodikliais.

    Daugiausia dėmesio tyrimuose skiriama flavonoidams, tai yra augalų polifenoliams, kurie padeda augalams apsisaugoti nuo aplinkos poveikio. Žmogaus mityboje flavonoidai vertinami dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, o tai svarbu organams, nuolat dalyvaujantiems medžiagų apykaitoje.

    Mokslinėje literatūroje vis dažniau aptariama, kad didesnis flavonoidų kiekis mityboje siejamas su palankesniais širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais, mažesniu uždegimo lygiu ir geresne kraujagyslių funkcija. Kepenims tai aktualu, nes jos yra centrinė „filtravimo“ ir medžiagų apykaitos grandis, o lėtinis uždegimas bei oksidacinis stresas siejami su įvairiais kepenų sutrikimais.

    Obuoliai išsiskiria tuo, kad flavonoidų juose gali būti reikšmingai, ypač jei valgoma su žievele. Būtent žievelėje neretai susikaupia didesnė dalis polifenolių ir skaidulų, todėl rekomenduojama obuolius gerai nuplauti ir, jei nėra kontraindikacijų, vartoti neskustus.

    Kita svarbi grandis yra skaidulos, kurių obuoliuose yra tiek tirpių, tiek netirpių. Tirpios skaidulos gali prisidėti prie cholesterolio apykaitos reguliavimo, o tai netiesiogiai siejama su riebalų kaupimosi kepenyse rizika, ypač kai mityboje daug sočiųjų riebalų ir itin perdirbtų produktų.

    Netirpios skaidulos svarbios virškinimo sistemai, nes padeda palaikyti reguliarų žarnyno darbą. Geresnė virškinimo sistemos funkcija dažnai vertinama kaip papildomas veiksnys, prisidedantis prie mažesnės metabolinės apkrovos organizmui.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda ne pavienis produktas, o nuoseklūs mitybos įpročiai, kai kasdien valgoma daugiau augalinio maisto. Obuoliai dažnai minimi kaip praktiškas pasirinkimas, nes jie lengvai prieinami, palyginti nebrangūs ir tinkami užkandžiui vietoje saldumynų.

    Jei ne visiems patinka valgyti obuolius žalius, alternatyva gali būti pjaustyti obuoliai su koše, natūraliu jogurtu ar nedideliu kiekiu cinamono. Svarbu atkreipti dėmesį į pridėtinį cukrų, nes pirktiniuose obuolių tyrėse ar desertuose jo kiekis gali panaikinti dalį tikėtinos naudos.

    Medikai primena, kad kepenų būklę labiausiai veikia visuma: kūno svoris, fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas, miego kokybė ir bendras raciono balansas. Todėl obuoliai gali būti viena iš naudingų kasdienių detalių, bet jie nepakeičia gydytojo rekomendacijų, jei jau yra diagnozuota kepenų liga ar atsiranda simptomų.