CP v2

Tag: Sveikatos apsauga

  • Rusijos 2027 metų biudžetas: daugiau kaip 180 mlrd. eurų kariuomenei, mažiau sveikatai ir švietimui

    Rusija 2027 metais planuoja dar labiau didinti išlaidas karui, tuo pat metu apkarpydama finansavimą sveikatos apsaugai, švietimui ir daliai socialinių programų. Tai rodo viešai paskelbto biudžeto projekto skaičiai, apie kuriuos pranešė „The New York Times“.

    Numatoma, kad gynybai ir ginkluotosioms pajėgoms 2027 metais bus skirta daugiau kaip 200 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 185 mlrd. eurų. Tai būtų daugiau nei ketvirtadaliu didesnė suma nei planuota ankstesniame biudžeto periode, o gynybos eilutė sudarytų daugiau nei trečdalį visų valstybės išlaidų.

    Socialinės išlaidos traukiasi

    Kartu biudžete matyti mažinamos arba lėčiau didinamos eilutės, susijusios su sveikatos apsauga, švietimu, pašalpomis ir medicinos infrastruktūra. Toks perskirstymas signalizuoja, kad Kremlius karinius tikslus laiko prioritetu net ir vidaus politikos sąskaita.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad ilgainiui tai didina riziką civiliniam sektoriui, nes mažesnės investicijos į švietimą ir sveikatą tiesiogiai veikia darbo našumą, demografines tendencijas ir regionų atskirtį. Kartu didėja priklausomybė nuo valstybės užsakymų gynybos pramonei, o tai gali iškreipti konkurenciją ir stabdyti inovacijas nekarinėse šakose.

    Brangus skolinimasis ir didesni mokesčiai

    Nors dalis socialinių išlaidų mažinama, biudžeto deficitas vis tiek turėtų augti ir viršyti 60 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 55 mlrd. eurų. Didėjantis deficitas reiškia, kad valstybei teks daugiau skolintis, o tai tampa vis brangiau.

    Dėl tarptautinių sankcijų Rusija didžiąją dalį skolinimosi perkelia į vidaus rinką, pirmiausia per valstybės kontroliuojamus bankus. Minima, kad obligacijų pajamingumas peržengia 15 proc. ribą, o tai rodo išaugusią riziką ir didina spaudimą visai finansų sistemai, nes brangsta kreditas verslui ir gyventojams.

    Kita biudžeto projekto kryptis – mokesčių didinimas ir bazės plėtimas. Skelbiama apie sprendimus, kurie apima ne tik didesnes įmokas daliai sektorių, bet ir platesnį apmokestinimą investicinių pajamų bei tam tikrų sandorių, o tai turėtų padėti surinkti daugiau pajamų trumpuoju laikotarpiu.

    Karas veikia ir energijos pajamas

    Biudžeto tvarumą lemia ir energijos eksporto pajamos, tačiau jos tampa mažiau nuspėjamos. Tekste pažymima, kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai ir perdirbimo pajėgumams apsunkina galimybes pilnai išnaudoti aukštesnes žaliavų kainas biudžeto skylėms dengti.

    Tuo pat metu Kremliaus pasirinkimas didinti karines išlaidas, net kai skolinimasis brangsta, rodo strategiją orientuotis į ilgą konfliktą ir mobilizuotą ekonomiką. Tai reiškia, kad vidaus vartojimo ir viešųjų paslaugų kokybės klausimai gali tapti antraeiliais, jei prioritetas lieka gynybai.

    Publikacijoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad karo finansavimo spaudimą jaučia ir Ukraina, kuri yra priversta taikyti maksimalias taupymo priemones ir atidėti nebūtinus pirkimus. Vis dėlto Rusijos biudžeto projektas rodo, kad Maskva 2027 metais ketina išlaikyti aukštą karinių išlaidų lygį, net jei tai reikš daugiau fiskalinės įtampos šalies viduje.

  • Lenkijos 2027 metų biudžetas patvirtintas: daugiausia lėšų skiriama sveikatai, ne gynybai

    Lenkijos vyriausybė patvirtino galutinį 2027 metų valstybės biudžeto projektą po konsultacijų su socialiniais partneriais. Apie sprendimą Varšuvoje surengtoje konferencijoje pranešė finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis.

    Pagal projektą 2027 metais valstybės išlaidos siektų apie 223 000 000 000 eurų, o pajamos apie 159 000 000 000 eurų. Didžiausias leistinas deficitas numatytas maždaug 64 000 000 000 eurų, kiek mažesnis nei planuota 2026 metams.

    Kur keliaus didžiausios sumos?

    Didžiausia 2027 metų biudžeto išlaidų eilutė numatyta sveikatos apsaugai: apie 62 000 000 000 eurų. Tai akcentuojama kaip viena pagrindinių viešųjų paslaugų stiprinimo krypčių, ypač didėjant visuomenės senėjimo ir paslaugų prieinamumo spaudimui.

    Gynybai planuojama skirti apie 45 000 000 000 eurų, tai sudarytų daugiau nei 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Nors gynybos finansavimas išlieka labai aukštas, pagal biudžeto struktūrą jis nusileidžia sveikatos apsaugai.

    Mokslui ir aukštajam mokslui numatoma apie 10 500 000 000 eurų, o keliams ir geležinkeliui apie 17 700 000 000 eurų. Būsto sričiai planuojama skirti beveik 1 400 000 000 eurų, siekiant palaikyti pasiūlą ir prieinamumą.

    2027 metais ir toliau bus finansuojamos svarbiausios socialinės programos, susijusios su parama šeimoms ir pensijų išmokomis. Toks pasirinkimas rodo siekį išlaikyti vartojimo stabilumą, bet kartu kelia klausimų dėl ilgalaikių biudžeto įsipareigojimų.

    Prognozės: augimas ir infliacija

    Vyriausybės prognozėse numatoma, kad 2027 metais ekonomika augs apie 3 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 2,8 proc. Metų pabaigoje nedarbo lygis, kaip teigiama projekte, turėtų sudaryti apie 6 proc.

    Taip pat numatomas 6,4 proc. vidutinio darbo užmokesčio augimas, kuris realiai reikštų apie 3,3 proc. didėjimą. Ministras pabrėžė, kad augimas turėtų tapti labiau subalansuotas ir vis labiau remtis investicijomis, o ne vien vartojimu.

    Skola: pažadas neperžengti 60 proc.

    Finansų ministras teigė, kad iki 2030 metų neplanuojama peržengti konstitucinio 60 proc. bendrojo vidaus produkto valstybės skolos slenksčio. Pasak jo, valstybės skolos pikas turėtų būti pasiektas 2029 metais ir siekti apie 59,2 proc.

    Projekte nurodoma, kad valstybės skola 2027 metais galėtų sudaryti apie 55,09 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2028 metais priartėti prie 58,6 proc. Taip pat aptariama skolos „neto“ metodika, taikoma pagal viešųjų finansų taisykles, kuri rodo kiek kitokias proporcijas.

    Lenkijos viešųjų finansų taisyklės numato papildomus apribojimus, kai skolos santykis peržengia 55 proc. ribą. Tokiu atveju kitų metų biudžetas turi būti sudaromas taip, kad skolos santykis su bendruoju vidaus produktu mažėtų.

  • Portugalijoje algos kyla sparčiausiai: kur dabar geriausios IT, sveikatos ir inžinerijos vietos

    Portugalijoje algos kyla sparčiausiai: kur dabar geriausios IT, sveikatos ir inžinerijos vietos

    Technologijos tempia rinką

    Portugalijos technologijų sektorius 2026 metų antrąjį ketvirtį išlaikė vieną sparčiausių augimo tempų darbo rinkoje. Personalo atrankos bendrovės „Randstad“ atlygio tendencijų tyrimas rodo, kad informacinių ir ryšių technologijų srityje atlyginimai išlieka tarp didžiausių šalyje, o naujų pozicijų skaičius auga.

    Remiantis tyrime cituojamais Portugalijos statistikos instituto INE ir „Eurostat“ duomenimis, informacijos ir ryšių sektoriuje 2026 metų antrąjį ketvirtį dirbo apie 237 200 žmonių. Tai sudaro maždaug 4,4 proc. visų dirbančiųjų, o per metus sektorius paaugo apie 27 600 darbo vietų, arba 13,2 proc.

    „Randstad“ skaičiavimais, dažniausiai vertinamų IT pozicijų metinis bruto atlygis siekia nuo 40 000 iki 55 000 eurų. Didžiausia paklausa, pasak tyrimo, telkiasi debesų kompiuterijos ir kibernetinio saugumo, duomenų analitikos, verslo analitikos ir DI, programinės įrangos kūrimo, CRM ir ERP sprendimų bei IT valdymo srityse.

    Sveikatos apsauga ir gyvybės mokslai

    Greta technologijų išsiskiria ir sveikatos apsaugos bei socialinės globos sektorius, kurio mastas Portugalijoje yra gerokai didesnis. INE darbo jėgos tyrimo duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį žmonių sveikatos ir socialinės globos veiklose dirbo apie 567 700 žmonių, arba apie 10,5 proc. visos darbo jėgos.

    Per metus ši sritis paaugo maždaug 43 200 darbo vietų, arba 8,2 proc., o tai, „Randstad“ vertinimu, rodo stabilų kvalifikuotų darbuotojų poreikį. Sveikatos sektoriuje vidutinis metinis bruto atlygis, pagal tyrimą, dažniausiai svyruoja nuo 30 000 iki 46 000 eurų.

    Gyvybės mokslų, farmacijos ir mokslinių tyrimų kryptys, tyrimo duomenimis, gali pasiūlyti dar platesnį atlygio diapazoną nuo 35 000 iki 60 000 eurų per metus. Daugiausia ieškoma pardavimų atstovų, kokybės užtikrinimo, reguliavimo reikalų, rinkos prieigos ir medicininių reikalų specialistų.

    Pramonė, bankai ir kitos sritys

    Dar vienas reikšmingas segmentas yra inžinerija ir pramonė, kur, pasak „Randstad“, darbo vietos dažnai pasižymi didesniu stabilumu. INE duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį pramonės blokas, apimantis gavybą, gamybą, energetiką, vandentvarką ir statybą, siekė apie 1 333 700 dirbančiųjų, arba 24,7 proc. visos darbo jėgos.

    Per metus šis sektorius padidėjo apie 43 000 darbo vietų, arba 3,3 proc. Tyrime nurodoma, kad metinis bruto atlygis čia dažniausiai siekia nuo 33 500 iki 49 500 eurų, o įmonės aktyviai ieško darbų vadovų, automatizavimo ir robotikos inžinierių, produktų vystymo specialistų, gamybos pamainų vadovų bei tiekimo grandinės ir logistikos technikų.

    Bankininkystės ir draudimo srityje, pagal INE duomenis, 2026 metų antrąjį ketvirtį dirbo apie 118 700 žmonių, arba 2,2 proc. visų dirbančiųjų. „Randstad“ vertinimu, vidutinis metinis bruto atlygis čia dažniausiai siekia nuo 35 000 iki 50 000 eurų, o paklausiausi tampa rizikos, atitikties ir finansų analizės vaidmenys.

    Marketingo ir pardavimų segmentas, anot tyrimo, išlieka jautresnis ekonomikos ciklams, tačiau tam tikros nišos auga dėl skaitmenizacijos ir duomenimis grįstos reklamos. „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį marketinge dirbo apie 37 200 žmonių, arba 0,7 proc. viso užimtumo, o metinis pokytis išliko teigiamas.

    Platesnėje finansų, personalo ir teisės paslaugų grupėje INE fiksavo apie 488 100 dirbančiųjų, arba apie 9 proc. visų darbuotojų. „Randstad“ nurodo, kad metinis bruto atlygis šiame segmente dažniausiai siekia nuo 24 000 iki 33 500 eurų, o darbdaviai daug dėmesio skiria kontrolės, ataskaitų rengimo, apskaitos, personalo analitikos ir atitikties kompetencijoms.

  • Nuo 2027-ųjų pacientams – didelis lūžis: pas specialistus registruositės vienoje sistemoje

    Nuo 2027-ųjų pacientams – didelis lūžis: pas specialistus registruositės vienoje sistemoje

    Registracija pas specialistus keisis

    Pacientams, bandantiems prisiskambinti į poliklinikas ar ieškantiems laisvo vizito pas gydytoją specialistą, artėja esminis pokytis. Nuo 2027 metų Lenkijoje planuojama gerokai išplėsti centrinę e. registraciją, kad daugiau paslaugų būtų galima užsisakyti vienoje vietoje.

    Šios sistemos tikslas – sumažinti situacijas, kai dėl vieno vizito tenka skambinti į kelias įstaigas ir lyginti skirtingus grafikus. Centralizuota paieška leis matyti prieinamus laikus ir pasirinkti pacientui patogiausią variantą, o dalį formalumų sutvarkyti internetu.

    Kur bus matomi laisvi laikai

    Laisvų vizitų paieška numatyta per Internetinę paciento paskyrą ir programėlę „mojeIKP“. Jose pacientas gali nurodyti vietą ir pageidaujamą laikotarpį, taip pat keisti arba atšaukti jau rezervuotą vizitą, jeigu aplinkybės pasikeitė.

    Svarbu pabrėžti, kad tokia e. registracija savaime nepadidina paslaugų apimties ir nesukuria papildomų vizitų. Ji pirmiausia padeda greičiau rasti realiai esamus laisvus laikus bei aiškiau matyti pasirinkimo galimybes skirtingose įstaigose.

    Kokias sritis apims nuo 2027 metų

    Pagal skelbiamą diegimo planą, 2027 metais centralinė e. registracija turėtų apimti daugiau medicinos sričių, tarp jų neurologiją, geriatriją, genetiką, reumatologiją, urologiją, gastroenterologiją, diabetologiją, ausų, nosies ir gerklės ligas, ortopediją, dermatologiją ir ginekologiją.

    Taip pat numatyta etapais įtraukti oftalmologiją, hematologiją, onkologiją, pediatriją ir vidaus ligas. Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad nuo 2027 metų vasario 1 dienos pareiga naudotis centrine e. registracija turėtų galioti įstaigoms, teikiančioms paslaugas, įtrauktas į antrąjį diegimo etapą.

    Sistema plečiama palaipsniui ir iki tol: Centro e. sveikatai teigimu, nuo 2026 metų liepos 1 dienos ji turėtų būti naudojama registruojantis mamografijai, ŽPV aukštos rizikos testui ir kardiologo konsultacijai. Taip siekiama, kad iki 2027 metų pacientams būtų prieinamas platesnis paslaugų spektras vieningame kanale.

    Telefoninė registracija niekur nedingsta

    Nors registracija internetu bus plečiama, pacientams ji netaps privaloma. Išliks galimybė registruotis telefonu arba atvykus į įstaigą, o duomenis į sistemą tokiais atvejais suves registratūros darbuotojas.

    Numatyta ir vadinamoji laukimo eilės funkcija, kai tinkamo laiko iškart nėra. Pacientas nurodo pageidaujamą vietą ir laiką, o sistema, atsiradus galimybei, parenka pasiūlymus pagal šiuos kriterijus, tačiau tai negarantuoja greitesnio priėmimo, nes viskas priklauso nuo realaus paslaugų prieinamumo.

  • Kur dingsta europiečių mokesčiai: 2 iš 5 eurų atitenka šiai sričiai, o antra vieta stebina

    Kur dingsta europiečių mokesčiai: 2 iš 5 eurų atitenka šiai sričiai, o antra vieta stebina

    Kur nukeliauja mokesčių eurai

    Gyventojai moka mokesčius, o jų pajamos sudaro reikšmingą viešųjų finansų dalį visoje Europoje. Būtent iš šių lėšų valstybės finansuoja paslaugas, tokias kaip švietimas, sveikatos apsauga ir socialinė apsauga.

    Eurostato duomenimis, 2024 metais mokesčių pajamos Europos Sąjungoje sudarė 40,3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tuo pat metu valdžios sektoriaus išlaidos buvo dar didesnės ir pasiekė 49,6 proc. BVP.

    Daugiausia – socialinei apsaugai

    Vertinant ne tik bendrą išlaidų lygį, bet ir tai, kaip išlaidos paskirstomos, ryškėja aiški tendencija: didžiausia dalis tenka socialinei apsaugai. Europos Sąjungoje jai 2024 metais buvo skirta 19,6 proc. BVP, tai sudaro apie 40 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų.

    Kitaip tariant, maždaug du iš penkių viešųjų išlaidų eurų Europos Sąjungoje nukeliauja socialinei apsaugai. Ši sritis apima pensijas, nedarbo išmokas, paramą ligos ar negalios atveju, taip pat priemones, susijusias su tėvystės ar motinystės pareigomis, būstu ir socialine atskirtimi.

    Tarp Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Šveicarijos ir Islandijos socialinė apsauga visur yra didžiausia biudžeto išlaidų kategorija. Skirtumai tarp šalių dideli: nuo 26 proc. Vengrijoje iki 45,9 proc. Suomijoje.

    Kodėl palyginimai ne visada akivaizdūs

    Vien procentinės dalies reitingai gali klaidinti, nes valstybių BVP ir nominalios biudžetų apimtys smarkiai skiriasi. Todėl ta pati procentinė dalis skirtingose šalyse gali reikšti visiškai kitokias realias sumas vienam gyventojui.

    Dėl to ekonomistai dažnai siūlo vertinti ir išlaidas vienam gyventojui, taip pat atsižvelgti į perkamąją galią. Tai leidžia tiksliau palyginti, kiek realiai „nuperkama“ viešųjų paslaugų ir išmokų skirtingose valstybėse.

    Europos Centrinio Banko analizėje pabrėžiama, kad vieno optimalaus socialinių išlaidų lygio, tinkančio visoms šalims, nėra. Skirtumus lemia demografija, darbo rinkos struktūra ir pensijų sistemų sandara.

    Sveikata dažniausiai antra, bet ne visur

    Vidutiniškai Europos Sąjungoje antra didžiausia išlaidų kategorija yra sveikatos apsauga, kuriai tenka apie 15 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų. Vis dėlto devyniose šalyse antra vieta atitenka kitoms sritims, o tai atspindi skirtingus politinius prioritetus ir finansavimo modelius.

    Sveikatos išlaidų dalis ypač skiriasi: nuo 6,7 proc. Šveicarijoje ir 10 proc. Vengrijoje iki 24,3 proc. Airijoje. Šiuos skirtumus iš dalies aiškina tai, kad kai kur didesnę dalį sveikatos paslaugų kainos padengia namų ūkiai, draudimas ar mišrūs modeliai, o ne vien valstybės biudžetas.

    Sudėjus socialinę apsaugą ir sveikatos apsaugą, daugiau nei pusė valdžios sektoriaus išlaidų tenka šioms dviem sritims maždaug dviejuose trečdaliuose valstybių. Europos Sąjungoje bendra šių kategorijų dalis siekia apie 55 proc.

    Kitos didžiosios eilutės: administravimas, ekonomika, švietimas

    Po socialinės apsaugos ir sveikatos didžiausios išlaidų kategorijos Europos Sąjungoje yra bendrosios viešosios paslaugos, ekonomikos reikalai ir švietimas, kurių kiekviena sukasi apie 10 proc. ribą. Bendrosios viešosios paslaugos apima valstybės administravimą, viešuosius finansus, užsienio reikalus, viešąją skolą ir pervedimus tarp valdžios lygių.

    Šios kategorijos dalis ypač nevienoda: nuo 7,5 proc. Bulgarijoje iki 21,2 proc. Vengrijoje. Kai kur, pavyzdžiui, Vengrijoje, Graikijoje ar Italijoje, bendrosios viešosios paslaugos tampa antra didžiausia biudžeto eilute po socialinės apsaugos.

    Ekonomikos reikalams priskiriamos išlaidos, susijusios su užimtumu ir verslu, žemės ūkiu, energetika, pramone, transportu, ryšiais ir ekonominiais tyrimais. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Malta ar Latvija, ši eilutė yra antroje vietoje, o dalis gali siekti apie penktadalį visų išlaidų.

    Švietimas kaip antra didžiausia kategorija išsiskiria Šveicarijoje, kur jam tenka 16,3 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų. Tuo metu gynybai Europos Sąjungoje vidutiniškai skiriama 3,5 proc., o tokios sritys kaip aplinkos apsauga, būstas ir bendruomenės paslaugos ar kultūra sudaro palyginti nedidelę bendro biudžeto dalį.

  • Ukrainos sveikatos sistema po smūgiais: per karą apgadinta ar sunaikinta 2 687 objektai

    Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios šalyje sunaikinta arba apgadinta 2 687 medicinos objektai. Tai apima ligonines, poliklinikas, ambulatorijas, laboratorijas ir kitus sveikatos infrastruktūros padalinius, nukentėjusius nuo apšaudymų bei kovos veiksmų.

    Ministerijos vertinimu, tęsiamos atakos kelia tiesioginę riziką gydymo įstaigų darbui ir pacientų galimybėms laiku gauti pagalbą. Tokiose situacijose nukenčia ne tik pastatai, bet ir diagnostikos įranga, vaistų tiekimo grandinės bei personalo saugumas.

    Kaip veikia gydymas po atakų

    Nepaisant žalos, Ukrainos sveikatos sistema tęsia darbą, o dalis paslaugų perkeliama į saugesnes patalpas arba laikinus skyrius. Regionuose, kur smūgiai kartojasi, daugiau dėmesio skiriama skubiajai pagalbai, chirurgijai ir kritinių pacientų maršrutų organizavimui.

    Tais atvejais, kai pastatai apgadinti, įstaigos stengiasi atkurti veiklą etapais: atnaujina šildymą, elektros tiekimą, sterilizacijos ir laboratorijų pajėgumus. Visiškai sugriauti objektai reikalauja daug didesnių investicijų, todėl planuojamas kapitalinis atstatymas arba naujų gydymo įstaigų statyba.

    Atstatymas tampa strateginiu prioritetu

    Ministerija pabrėžia, kad medicinos infrastruktūros atkūrimas yra vienas svarbiausių valstybės darbų karo metu. Prioritetas teikiamas bazinėms paslaugoms, kurios užtikrina kasdienį gydymą, motinystės ir vaikų sveikatos priežiūrą, taip pat traumatologijos ir reabilitacijos pajėgumams.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikės pasekmės sveikatos sistemai matuojamos ne vien sunaikintais pastatais. Didelę įtaką daro personalo trūkumas, pacientų srautų perskirstymas tarp regionų, lėtinių ligų priežiūros sutrikimai ir išaugęs psichikos sveikatos paslaugų poreikis.

  • Visaginas nušvis žaliai: svarbi donorystės žinia gali išgelbėti iki 7 gyvybių

    Visaginas nušvis žaliai: svarbi donorystės žinia gali išgelbėti iki 7 gyvybių

    Spalio mėnesį Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių daugiau dėmesio skiriama organų donorystei ir atviram pokalbiui apie sprendimą dovanoti gyvybę. Spalio antrąjį šeštadienį minima Europos ir Pasaulio organų donorystės diena, skirta priminti donorystės prasmę ir padėkoti donorams bei jų artimiesiems.

    Minint šią dieną, Visagino savivaldybė prisijungia prie Nacionalinio transplantacijos biuro organizuojamos iniciatyvos. 2026 metais spalio 16–17 dienomis Visagino savivaldybės pastatas bus apšviestas žalia spalva, kuri tarptautinėje praktikoje siejama su viltimi, gyvybe ir donorystės simbolika.

    Šios iniciatyvos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad transplantacija daugeliui pacientų yra vienintelis gydymo kelias, o laiku priimtas sprendimas gali tapti lemtingas. Taip pat siekiama išreikšti palaikymą žmonėms, laukiantiems transplantacijos, ir pagerbti donorus bei jų artimuosius.

    Medicinos specialistai pabrėžia, kad organų ir audinių donorystė prasideda nuo aiškaus žmogaus apsisprendimo ir pokalbio šeimoje. Net ir turint išreikštą valią, artimųjų žinojimas apie žmogaus nuostatą padeda priimti sprendimus sudėtingiausiu metu.

    Skaičiuojama, kad vieno donoro sprendimas gali suteikti galimybę gyventi net septyniems žmonėms. Organų donorystės dienos iniciatyvos visoje Europoje kasmet primena, kad tokia dovana yra ne abstrakti idėja, o reali pagalba pacientams, kurie laukia transplantacijos ir tikisi sulaukti savo šanso.

  • Lenkijos Vyriausybė patvirtino 2027 metų biudžetą: daugiau gynybai ir sveikatai, deficitas auga

    Lenkijos Vyriausybė patvirtino 2027 metų valstybės biudžeto projektą ir atnaujintą makroekonominių rodiklių prognozę. Apie sprendimą po Ministrų Tarybos posėdžio pranešė finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis.

    Pagal projektą planuojama, kad 2027 metais biudžeto pajamos sieks apie 162 360 000 000 eurų, o išlaidos – apie 228 440 000 000 eurų. Tai reiškia maždaug 66 080 000 000 eurų deficitą, kuris, lyginant su einamųjų metų planu, didėja.

    Kas didina deficitą?

    Ministras aiškino, kad šių metų biudžeto vykdymui įtakos turėjo keli papildomi veiksniai. Tarp jų minėta degalų kainų mažinimo priemonė, kuri, pasak jo, biudžetui kainavo apie 1 170 000 000 eurų.

    Taip pat buvo akcentuotos PVM apskaitos detalės, susijusios su ES programa SAFE, ir spartesni PVM grąžinimai verslui. Dalis šių sprendimų, anot ministro, buvo pasirinkti sąmoningai, siekiant palaikyti įmonių likvidumą ir sumažinti ekonominį neapibrėžtumą.

    Ryškiai auga ir skolos aptarnavimo kaina: 2027 metais ji planuojama apie 25 010 000 000 eurų, arba maždaug 3 980 000 000 eurų daugiau nei šiemet. Vyriausybė tai sieja su didesne skolos apimtimi ir tuo, kad refinansavimas vyksta jau gerokai aukštesnių palūkanų aplinkoje nei 2020–2021 metais.

    Didžiausios eilutės: gynyba ir sveikata

    Vienas ryškiausių akcentų – gynybos finansavimas: 2027 metais jam numatoma apie 46 340 000 000 eurų, o tai sudarytų daugiau nei 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Ministras pabrėžė, kad šis lygis leistų Lenkijai išlikti tarp NATO šalių lyderių pagal gynybos išlaidas.

    Sveikatos apsaugai planuojama skirti apie 64 210 000 000 eurų – tai maždaug 6 160 000 000 eurų daugiau nei 2026 metais. Iš valstybės biudžeto šiai sričiai būtų pervedama apie 17 090 000 000 eurų, įskaitant dotaciją Nacionaliniam sveikatos fondui, kuri siektų apie 9 710 000 000 eurų.

    Vyriausybė paaiškino, kad bendras sveikatos finansavimas nėra vien tik biudžeto eilutė, nes dalį sistemos sudaro sveikatos draudimo įmokų srautai. Be to, ministras užsiminė apie planuojamus sprendimus dėl akcizų, siejant papildomas pajamas su Nacionalinio sveikatos fondo finansavimu.

    Energija ir atnaujintos prognozės

    Energetinio saugumo ir transformacijos priemonėms 2027 metais numatoma apie 4 610 000 000 eurų, tai yra apie 351 000 000 eurų daugiau nei šiemet. Finansų ministerija taip pat nurodė, kad pirmajai Lenkijos atominei elektrinei numatytas apie 1 870 000 000 eurų kapitalo injekcijos finansavimas.

    Makroekonominėse prielaidose Vyriausybė prognozuoja, kad 2027 metais vidutinė infliacija sieks apie 2,8 proc., o BVP augimas – apie 3 proc. Taip pat tikimasi, kad nedarbo lygis pagal ES metodiką 2027 metų pabaigoje sudarys apie 6 proc.

    Premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad biudžetas yra įtemptas, bet atsakingas, o papildomos išlaidos siejamos su saugumo aplinka Europoje ir būtinybe investuoti į energetiką bei infrastruktūrą. Jis pabrėžė, kad Vyriausybė siekia išlaikyti ekonomikos augimą, kartu finansuodama prioritetus.

    Pagal Lenkijos biudžeto procedūrą galutinis biudžeto įstatymo projektas turi būti pateiktas Seimui iki rugsėjo 30 dienos. Konstitucija numato terminus, per kuriuos biudžetas turi pasiekti prezidentą ir būti pasirašytas, o užsitęsęs procesas gali sukelti politinių pasekmių.

  • Svarbūs sprendimai dėl sveikatos ir socialinės paramos: komitetas renkasi nuotoliniam posėdžiui

    Svarbūs sprendimai dėl sveikatos ir socialinės paramos: komitetas renkasi nuotoliniam posėdžiui

    Rugpjūčio 18 dieną 10.00 valandą vyks Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komiteto posėdis, kuris bus organizuojamas nuotoliniu būdu. Savivaldybė praneša, kad posėdžio medžiaga ir darbotvarkė skelbiama viešai, todėl gyventojai gali iš anksto susipažinti su svarstomais klausimais.

    Tokie komitetų posėdžiai paprastai apima sprendimus, darančius tiesioginę įtaką kasdienėms paslaugoms: sveikatos priežiūros prieinamumui, socialinės paramos priemonėms, paslaugų šeimoms organizavimui ir jų finansavimui. Nors galutiniai sprendimai dažniausiai priimami taryboje, būtent komitetuose diskusijos būna išsamiausios, o siūlymai formuojami detaliausiai.

    Pastaraisiais metais nuotoliniai posėdžiai savivaldoje tapo įprasta praktika, nes leidžia užtikrinti darbo tęstinumą ir platesnį dalyvių įsitraukimą. Kartu tai kelia ir aiškų lūkestį dėl skaidrumo: visuomenei svarbu matyti, kaip svarstomi klausimai, susiję su biudžetu, paslaugų kokybe bei prieinamumu skirtingoms gyventojų grupėms.

    Savivaldybė taip pat informuoja, kad komitetų posėdžiai yra transliuojami tiesiogiai, tad juos galima stebėti nuotoliniu būdu. Gyventojams tai suteikia galimybę realiu laiku sekti diskusijas ir geriau suprasti, kokiais argumentais remiantis siūlomi sprendimai.

  • Seimas pritarė rezidentūros vietoms su įpareigojimu: jauni gydytojai žada kreiptis į Konstitucinį Teismą

    Seimas pritarė rezidentūros vietoms su įpareigojimu: jauni gydytojai žada kreiptis į Konstitucinį Teismą

    Rezidentūra su penkerių metų įpareigojimu

    Seimas pritarė sprendimui didinti valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros vietų skaičių, siekiant mažinti gydytojų trūkumą regionuose. Tačiau daliai jaunųjų gydytojų tai kelia rimtų abejonių dėl profesinės laisvės ir priemonės veiksmingumo.

    Pagal pakeitimus valstybė apmoka rezidentūros studijas, bet stojantysis pasirašo sutartį, kuri po rezidentūros įpareigoja penkerius metus dirbti regione, kuriame trūksta sveikatos priežiūros specialistų. Kritikai teigia, kad toks modelis labiau primena priverstinį paskirstymą nei tvarų sprendimą.

    Jaunųjų gydytojų atstovai skelbia svarstantys kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jų vertinimu, politika turėtų šalinti priežastis, kodėl medikai nesirenka regionų, o ne nustatyti privalomą darbo vietą po studijų.

    Jaunieji gydytojai: trūksta analizės

    Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacija teigia, kad siūloma priemonė neatsako į esminį klausimą, kodėl gydytojai pasirenka arba nepasirenka darbo mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse. Pasak jų, nepateikta pakankama poveikio analizė, o penkerių metų įsipareigojimas gali skatinti dalį medikų planuoti karjerą užsienyje.

    „Pasirinkta priemonė yra populistinė“, – sakė Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Laurynas Maciulevičius.

    Asociacija pabrėžia, kad regionams labiau reikia sistemos, kuri skatintų gydytojus pasilikti ilgam, o ne tik laikinai „atidirbti“ nustatytą laikotarpį. Tarp dažniausiai įvardijamų problemų minima darbo krūvio netolygumas, ribotos profesinio tobulėjimo galimybės ir infrastruktūros skirtumai.

    Iniciatoriai: tai pasirinkimas, o ne prievarta

    Pakeitimų iniciatoriai tvirtina, kad jaunieji gydytojai turės alternatyvą. Pasak socialdemokratės Orintos Leiputės, bus galima rinktis rezidentūros vietą be įsipareigojimo dirbti regione, tačiau tokių vietų skaičius išliks ribotas.

    Numatyta, kad iš 385 valstybės finansuojamų rezidentūros vietų tik 20 nebus susietos su penkerių metų darbu regionuose. Kita galimybė išlieka mokamos, valstybės nefinansuojamos rezidentūros vietos.

    Sprendimo šalininkai argumentuoja, kad Lietuvoje gydytojų skaičius, vertinant gyventojų skaičių, nėra mažas, tačiau problema yra jų pasiskirstymas. Regionuose susidaro vadinamosios medicinos dykumos, kai paslaugos tampa sunkiai pasiekiamos dėl specialistų stokos.

    Europos patirtis: skatinimas dažnai veikia geriau

    Gydytojų trūkumas ir netolygus pasiskirstymas yra problema daugelyje Europos šalių, todėl taikomos įvairios priemonės. Vienur didinamas rezidentūros vietų skaičius ir perkeliama dalis mokymo bazės arčiau regionų, kitur siūlomos finansinės paskatos, būsto ar persikėlimo kompensacijos, lankstesnis darbo grafikas.

    Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse daugiau dėmesio skiriama slaugytojų ir kitų sveikatos specialistų kompetencijų plėtrai, kad dalis paslaugų būtų suteikiama greičiau, o gydytojų laikas būtų naudojamas sudėtingesniems atvejams. Taip pat taikoma atranka, kai pirmenybė studijoms suteikiama kandidatams, iš anksto įsipareigojantiems dirbti regionuose.

    Lietuvoje naujosios taisyklės, kaip skelbiama, turėtų įsigalioti nuo 2027 metų. Iki tol tikėtina, kad diskusijos tęsis, o galimas kreipimasis į Konstitucinį Teismą gali tapti esminiu šios reformos išbandymu.