Tag: Sveikatos apsauga

  • Lenkija beveik pasivijo Vakarus, bet tempas staiga krito: kas užstrigdė pažangą?

    Pastaruosius du dešimtmečius Lenkija sparčiai artėjo prie turtingiausių Europos Sąjungos valstybių pagal pajamas ir gyvenimo kokybę, tačiau pastaraisiais metais konvergencijos tempas akivaizdžiai sulėtėjo. Ekonomistai tai sieja su pasikeitusiomis finansavimo sąlygomis, demografiniais iššūkiais ir vis sudėtingesne užduotimi didinti produktyvumą, kai lengviausi modernizacijos darbai jau atlikti.

    Ankstesnį šuolį daugiausia palaikė investicijos, eksporto augimas ir ES fondų lėšos, padėjusios modernizuoti kelius, miestus bei pramonę. Tačiau kylant atlyginimams ir mažėjant laisvos darbo jėgos rezervui, vis didesnę reikšmę įgauna inovacijos, vadybos efektyvumas ir aukštos pridėtinės vertės sektoriai.

    Kur ryškėja didžiausios spragos?

    Didesnis atotrūkis matomas švietime, aplinkosaugos politikoje ir sveikatos apsaugoje. Švietimo kokybę šiandien lemia ne tik programos, bet ir mokytojų trūkumas, regioniniai skirtumai bei gebėjimas pritaikyti technologijas taip, kad jos gerintų rezultatus, o ne didintų nelygybę.

    Aplinkosaugos srityje Lenkijai spaudimą didina ES klimato tikslai, energetikos transformacijos kaina ir oro taršos problema miestuose. Energetikos pertvarka reikalauja didelių investicijų į tinklus, atsinaujinančius išteklius ir efektyvumą, o tai trumpuoju laikotarpiu gali riboti kitų sričių finansavimą.

    Sveikatos sistemoje lėtesnę pažangą dažnai lemia ribotas pajėgumas, medikų trūkumas ir didėjančios senstančios visuomenės išlaidos. Ilgesnės eilės pas specialistus ir regioninis paslaugų netolygumas tampa ne tik socialine, bet ir ekonomine problema, nes silpnesnė visuomenės sveikata mažina darbo našumą.

    Kas pasikeitė ekonomikoje?

    Ekspertai pabrėžia, kad šalims, kurios jau priartėjo prie ES vidurkio, vis sunkiau augti vien kopijuojant technologijas ar remiantis pigesne darbo jėga. Norint judėti toliau, reikia sparčiau didinti produktyvumą, daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, skaitmeninimą ir įmonių gebėjimą kurti inovatyvius produktus.

    Prie sulėtėjimo prisideda ir demografija: mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius reiškia, kad augimas vis dažniau priklauso nuo automatizacijos, DI sprendimų diegimo ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo. Jei šios priemonės diegiamos netolygiai, skirtumai tarp regionų ir sektorių gali tik didėti.

    Ką tai reiškia artimiausiais metais?

    Lenkijos pažangos tempą lems tai, ar pavyks vienu metu tvarkyti kelias kryptis: efektyvinti viešąsias paslaugas, pagreitinti energetikos transformaciją ir didinti švietimo sistemos atsparumą. Politiniai sprendimai, investicijų stabilumas ir reguliacinė aplinka taps kritiniais veiksniais, nuo kurių priklausys, ar konvergencija vėl įgaus pagreitį.

    Ekonomistai pažymi, kad lėtesnis artėjimas prie turtingiausių ES valstybių nebūtinai reiškia ilgalaikę stagnaciją, tačiau signalizuoja apie naują etapą. Jame didžiausią grąžą duoda ne vien infrastruktūros plėtra, o sisteminės reformos ir produktyvumo didinimas per inovacijas.

  • Lenkijos Vyriausybė keičia vaistų kompensavimą: žada greitesnį kelią į terapijas

    Lenkijos Vyriausybė pritarė teisės aktų pakeitimų projektui, kuriuo siūloma koreguoti vaistų kompensavimo tvarką. Skelbiama, kad tikslas yra mažinti biurokratiją ir sutrumpinti kelią pacientams iki reikalingo gydymo, ypač kai kalbama apie sudėtingas, brangias ar riboto prieinamumo terapijas.

    Pagal projektuojamus pakeitimus daugiau dėmesio turėtų būti skiriama retomis ligomis sergantiems pacientams ir vadinamosioms pažangioms terapijoms, kurioms dažnai taikomos ilgos vertinimo procedūros. Taip pat numatoma supaprastinti procesus tais atvejais, kai vaistai įvežami iš užsienio ir pacientams jų reikia greitai.

    Praktikoje kompensavimo sprendimai daugelyje Europos šalių remiasi sveikatos technologijų vertinimu, kai analizuojama vaisto nauda, rizikos ir kaina, o taip pat biudžeto poveikis. Vyriausybė teigia siekianti, kad administraciniai terminai trumpėtų, o sprendimai būtų priimami aiškesne ir labiau prognozuojama tvarka.

    Keičiasi ir lūkesčiai vaistų kainodarai: Europoje stiprėja spaudimas išlaikyti prieinamumą, kai brangsta inovatyvūs preparatai, o visuomenės senėjimas didina vaistų poreikį. Todėl dažnėja derybos dėl kainų, rizikos pasidalijimo susitarimai ir lankstesni kompensavimo modeliai, kai apmokėjimas siejamas su realiais gydymo rezultatais.

    Kol kas tai yra projektas, todėl galutinė pakeitimų apimtis, įsigaliojimo data ir tikslūs terminai paaiškės teisėkūros procese. Pacientų organizacijos paprastai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne tik greitesnės procedūros, bet ir realus terapijų pasiekiamumas regionuose bei aiškios taisyklės gydytojams, skiriantiems naujus vaistus.

  • Lenkai ruošiasi alkoholio kainų šokui: nuo 2027 metų akcyzas kils, brangs alus ir degtinė

    Lenkijoje artėja reikšmingi alkoholio apmokestinimo pokyčiai: nuo 2027 metų planuojama didinti akcizą, o tai, tikėtina, atsispindės ir parduotuvių kainose. Senato Biudžeto ir viešųjų finansų komisija įstatymo projektui pritarė be pataisų, todėl teisės aktas priartėjo prie galutinio priėmimo.

    Numatoma, kad naujosios nuostatos įsigalios 2027 metų sausio 1 dieną. Valdžia pokyčius sieja su papildomomis biudžeto pajamomis ir didesniu sveikatos sistemos finansavimu, todėl akcizo didinimas pristatomas kaip fiskalinė ir visuomenės sveikatos priemonė.

    Kurie gėrimai brangs labiausiai?

    Pagal projekte įtvirtintas formas didinamos skirtingų alkoholio kategorijų akcizo normos, todėl kainų pokyčiai gali būti nevienodi. Stipriųjų gėrimų segmente numatytas akcizo augimas etilo alkoholiui, o alui tarifas didinamas pagal Plato laipsnį, kuris siejamas su misos ekstraktingumu.

    Perskaičiavus komisijoje aptartus tarifus, etilo alkoholio akcizas didėtų nuo maždaug 2 040 eurų iki apie 2 340 eurų už hektolitrą 100 proc. alkoholio. Alui tarifas augtų nuo maždaug 2,79 euro iki apie 3,20 euro už hektolitrą už kiekvieną Plato laipsnį.

    Vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams tarifas didėtų nuo maždaug 57 eurų iki apie 65 eurų už hektolitrą, o tarpiniams produktams, pavyzdžiui, spirituotiems vynams, nuo maždaug 114 eurų iki apie 131 euro. Silpnesniems gėrimams, tokiems kaip sidras ir peris iki 5 proc. stiprumo, tarifas kiltų nuo maždaug 23 eurų iki apie 27 eurų už hektolitrą.

    Kodėl keliami mokesčiai?

    Įstatymo logika grindžiama tuo, kad didesnės akcizo pajamos turėtų stiprinti sveikatos sistemos finansavimą. Numatoma, kad papildomos lėšos bus nukreipiamos sveikatos priežiūros paslaugoms, o pereinamuoju laikotarpiu gali būti taikomas išankstinis finansavimas, kol susikaups faktinės įplaukos.

    Ekonomistai ir rinkos dalyviai paprastai pabrėžia, kad akcizas yra viena tiesiausių priemonių paveikti galutinę kainą, tačiau galutinis poveikis priklauso ir nuo gamintojų bei prekybininkų kainodaros. Be to, kainas tuo pačiu laikotarpiu gali koreguoti ir kiti veiksniai, tokie kaip žaliavų, energijos bei logistikos kaštai.

    Kada vartotojai tai pajus?

    Jei teisės aktas bus priimtas galutine forma, aiškiausias kainų poveikis pasimatytų nuo 2027 metų pradžios. Vis dėlto dalis rinkos pokyčių gali prasidėti anksčiau, jei verslas pradėtų iš anksto peržiūrėti sutartis, atsargas ar kainų strategijas.

    Akcizo didinimas alkoholiui Europoje dažnai derinamas su visuomenės sveikatos tikslais, tačiau praktikoje poveikis vartojimui ir biudžeto pajamoms priklauso nuo to, kaip keičiasi vartotojų elgsena bei ar auga nelegali rinka. Dėl to sprendimo rezultatai pilnai išryškėja tik praėjus kuriam laikui po įsigaliojimo.

  • Vokietija ruošia cukraus mokestį: nuo 2027 brangs gėrimai, paaiškėjo kas nepateks

    Vokietija ruošia cukraus mokestį: nuo 2027 brangs gėrimai, paaiškėjo kas nepateks

    Vokietijos ministrų kabinetas patvirtino įstatymo projektą, kuriuo numatomas mokestis cukrumi saldintiems gėrimams. Jei jam pritars Bundestagas, nauja tvarka įsigalios 2027 metų liepos 1 dieną ir paliestų dalį gaiviųjų gėrimų rinkos.

    Vyriausybė teigia, kad tikslas yra dvejopas: surinkti papildomų pajamų biudžetui ir paskatinti gamintojus mažinti cukraus kiekį, siūlant sveikesnes alternatyvas. Kartu pabrėžiama, kad priemonė turėtų prisidėti prie visuomenės sveikatos gerinimo.

    Pagal projektą mokestis būtų taikomas gėrimams, kuriuose bendras cukraus kiekis siekia 5 gramus 100 mililitrų ar daugiau. Jei cukraus yra nuo 5 iki mažiau nei 8 gramų 100 mililitrų, tarifas siektų 0,26 euro už litrą.

    Gėrimams, kuriuose cukraus yra 8 gramai 100 mililitrų ar daugiau, tarifas didėtų iki 0,32 euro už litrą. Į šią kategoriją patektų įvairūs limonadai, šaltos arbatos, energiniai gėrimai, vaisių nektarai ir sulčių koncentratai su pridėtiniu cukrumi.

    Projektas numato ir aiškias išimtis. Mokestis nebūtų taikomas alkoholiniams gėrimams bei jų nealkoholinėms versijoms, taip pat pieno, avižų ar ryžių gėrimams ir grynoms vaisių bei daržovių sultims.

    Taip pat neapmokestinami būtų gėrimai, kuriuose cukrus pakeistas saldikliais, nes projekte taikymo sritis siejama būtent su cukraus kiekiu. Vis dėlto šis aspektas gali kelti diskusijų, nes dalis sveikatos ekspertų ragina vertinti ir itin saldų skonį palaikančių produktų vartojimą.

    Nors mokestį mokėtų gamintojai arba didmenininkai, federalinė valdžia prognozuoja, kad dalis naštos būtų perkelta vartotojams. Skaičiuojama, kad parduotuvių kainos gali didėti keliomis dešimtimis centų už butelį ar skardinę, priklausomai nuo tūrio ir cukraus kiekio.

    Vyriausybės vertinimu, priemonė susijusi ir su sveikatos sistemos finansiniu spaudimu. Skelbiama, kad dėl didelio cukrumi saldintų gėrimų vartojimo siejamos išlaidos viršija 2 milijardus eurų per metus, įskaitant nutukimo, cukrinio diabeto ir dantų ėduonies pasekmes.

    Numatoma, kad mokestis papildomai į biudžetą atneštų apie 690 milijonų eurų 2027 metais ir apie 925 milijonus eurų 2028 metais. Šios pajamos, pasak projekto rengėjų, galėtų padėti mažinti poreikį didinti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nes prisidėtų prie centrinio sveikatos fondo finansavimo.

    Smulkiesiems gamintojams planuojama taikyti lengvatas. Numatoma, kad nepriklausomi gamintojai, per metus pagaminantys iki 70 000 litrų, būtų atleisti nuo šio mokesčio.

    Dar viena išimtis, skirta įmonėms, kurių metinė gamyba siekia iki 1 000 000 litrų, būtų galima tik gavus Europos Komisijos pritarimą pagal valstybės pagalbos taisykles. Tai reiškia, kad galutinės lengvatų ribos dar gali kisti derinant projektą.

    Diskusijų Vokietijoje mokestis sulaukė dar iki kabineto sprendimo. Kritikai perspėja, kad priemonė didins kainas ir gali daryti spaudimą gėrimų pramonei bei darbo vietoms, ypač regionuose, kur gamyba sudaro reikšmingą ekonomikos dalį.

    Viešojoje erdvėje aptariamas ir klausimas, ar mokesčiai iš tiesų pagerina sveikatos rodiklius. Pavyzdžiui, 2025 metais paskelbtoje „Tax Foundation“ analizėje keliamas argumentas, kad kainų augimas nebūtinai lemia reikšmingą sveikatos rezultatų pagerėjimą.

    „Nors mokesčiai cukrumi saldintiems gėrimams didina jų kainą, nėra įrodymų, kad vien dėl to reikšmingai pagerėja sveikatos rodikliai“, – teigiama „Tax Foundation“ vertinime.

    Vis dėlto Vokietijos planai atitinka platesnę Europos tendenciją, kai šalys mokesčiais bando mažinti pridėtinio cukraus vartojimą. Tarp valstybių, jau taikančių panašius sprendimus, minimos Prancūzija, Portugalija ir Vengrija, kur nuo 2011 metų galioja platesnis visuomenės sveikatos mokestis.

    Tolimesnė projekto eiga priklausys nuo Bundestago sprendimo ir galimų korekcijų teisėkūros procese. Jei mokestis bus priimtas, rinkai teks prisitaikyti iš anksto, nes iki įsigaliojimo liktų beveik dveji metai, per kuriuos gamintojai galėtų keisti receptūras ir produktų linijas.

  • Juozas Olekas atvyksta į Visaginą: susitiks su vadovais, medikais ir gyventojais

    Juozas Olekas atvyksta į Visaginą: susitiks su vadovais, medikais ir gyventojais

    Spalio 21 dieną Visagine lankysis Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Vizito metu numatyti susitikimai su savivaldybės vadovais ir bendruomene, taip pat apsilankymai miesto sveikatos įstaigose.

    Seimo pirmininkas planuoja aptarti klausimus, kurie Visaginui šiuo metu aktualiausi, įskaitant viešųjų paslaugų kokybę ir gyventojų lūkesčius. Tokie vizitai paprastai skirti įvertinti situaciją vietoje ir išgirsti bendruomenės problemas tiesiogiai.

    Vizito darbotvarkė

    Darbotvarkėje numatytas susitikimas su Visagino savivaldybės vadovais. Taip pat planuojama apsilankyti Visagino pirminės sveikatos priežiūros centre ir Visagino ligoninėje, kur bus domimasi paslaugų prieinamumu ir kasdieniais iššūkiais.

    Vizito metu ketinama aptarti miesto bendruomenei svarbias temas, pradedant socialinėmis paslaugomis ir baigiant sveikatos sistemos pajėgumais. Pastaraisiais metais regionams ypač aktualūs gydytojų ir slaugytojų trūkumo, paslaugų eilių ir pacientų srautų klausimai.

    Susitikimas su gyventojais

    Gyventojų susitikimas vyks spalio 21 dieną nuo 16.30 iki 18.00 valandos Visagino savivaldybėje, Parko gatvėje 14. Renginio organizatoriai kviečia atvykti ir užduoti klausimus, susijusius su miesto problemomis bei prioritetais.

    Tokio formato susitikimai dažnai tampa proga gyventojams išsakyti nuomonę dėl kasdienio gyvenimo klausimų, o politikams geriau įvertinti, kokių sprendimų tikisi vietos bendruomenė. Savivaldybė tikisi aktyvaus visaginiečių dalyvavimo.

  • Rusijos 2027 metų biudžetas: daugiau kaip 180 mlrd. eurų kariuomenei, mažiau sveikatai ir švietimui

    Rusija 2027 metais planuoja dar labiau didinti išlaidas karui, tuo pat metu apkarpydama finansavimą sveikatos apsaugai, švietimui ir daliai socialinių programų. Tai rodo viešai paskelbto biudžeto projekto skaičiai, apie kuriuos pranešė „The New York Times“.

    Numatoma, kad gynybai ir ginkluotosioms pajėgoms 2027 metais bus skirta daugiau kaip 200 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 185 mlrd. eurų. Tai būtų daugiau nei ketvirtadaliu didesnė suma nei planuota ankstesniame biudžeto periode, o gynybos eilutė sudarytų daugiau nei trečdalį visų valstybės išlaidų.

    Socialinės išlaidos traukiasi

    Kartu biudžete matyti mažinamos arba lėčiau didinamos eilutės, susijusios su sveikatos apsauga, švietimu, pašalpomis ir medicinos infrastruktūra. Toks perskirstymas signalizuoja, kad Kremlius karinius tikslus laiko prioritetu net ir vidaus politikos sąskaita.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad ilgainiui tai didina riziką civiliniam sektoriui, nes mažesnės investicijos į švietimą ir sveikatą tiesiogiai veikia darbo našumą, demografines tendencijas ir regionų atskirtį. Kartu didėja priklausomybė nuo valstybės užsakymų gynybos pramonei, o tai gali iškreipti konkurenciją ir stabdyti inovacijas nekarinėse šakose.

    Brangus skolinimasis ir didesni mokesčiai

    Nors dalis socialinių išlaidų mažinama, biudžeto deficitas vis tiek turėtų augti ir viršyti 60 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 55 mlrd. eurų. Didėjantis deficitas reiškia, kad valstybei teks daugiau skolintis, o tai tampa vis brangiau.

    Dėl tarptautinių sankcijų Rusija didžiąją dalį skolinimosi perkelia į vidaus rinką, pirmiausia per valstybės kontroliuojamus bankus. Minima, kad obligacijų pajamingumas peržengia 15 proc. ribą, o tai rodo išaugusią riziką ir didina spaudimą visai finansų sistemai, nes brangsta kreditas verslui ir gyventojams.

    Kita biudžeto projekto kryptis – mokesčių didinimas ir bazės plėtimas. Skelbiama apie sprendimus, kurie apima ne tik didesnes įmokas daliai sektorių, bet ir platesnį apmokestinimą investicinių pajamų bei tam tikrų sandorių, o tai turėtų padėti surinkti daugiau pajamų trumpuoju laikotarpiu.

    Karas veikia ir energijos pajamas

    Biudžeto tvarumą lemia ir energijos eksporto pajamos, tačiau jos tampa mažiau nuspėjamos. Tekste pažymima, kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai ir perdirbimo pajėgumams apsunkina galimybes pilnai išnaudoti aukštesnes žaliavų kainas biudžeto skylėms dengti.

    Tuo pat metu Kremliaus pasirinkimas didinti karines išlaidas, net kai skolinimasis brangsta, rodo strategiją orientuotis į ilgą konfliktą ir mobilizuotą ekonomiką. Tai reiškia, kad vidaus vartojimo ir viešųjų paslaugų kokybės klausimai gali tapti antraeiliais, jei prioritetas lieka gynybai.

    Publikacijoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad karo finansavimo spaudimą jaučia ir Ukraina, kuri yra priversta taikyti maksimalias taupymo priemones ir atidėti nebūtinus pirkimus. Vis dėlto Rusijos biudžeto projektas rodo, kad Maskva 2027 metais ketina išlaikyti aukštą karinių išlaidų lygį, net jei tai reikš daugiau fiskalinės įtampos šalies viduje.

  • Lenkijos 2027 metų biudžetas patvirtintas: daugiausia lėšų skiriama sveikatai, ne gynybai

    Lenkijos vyriausybė patvirtino galutinį 2027 metų valstybės biudžeto projektą po konsultacijų su socialiniais partneriais. Apie sprendimą Varšuvoje surengtoje konferencijoje pranešė finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis.

    Pagal projektą 2027 metais valstybės išlaidos siektų apie 223 000 000 000 eurų, o pajamos apie 159 000 000 000 eurų. Didžiausias leistinas deficitas numatytas maždaug 64 000 000 000 eurų, kiek mažesnis nei planuota 2026 metams.

    Kur keliaus didžiausios sumos?

    Didžiausia 2027 metų biudžeto išlaidų eilutė numatyta sveikatos apsaugai: apie 62 000 000 000 eurų. Tai akcentuojama kaip viena pagrindinių viešųjų paslaugų stiprinimo krypčių, ypač didėjant visuomenės senėjimo ir paslaugų prieinamumo spaudimui.

    Gynybai planuojama skirti apie 45 000 000 000 eurų, tai sudarytų daugiau nei 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Nors gynybos finansavimas išlieka labai aukštas, pagal biudžeto struktūrą jis nusileidžia sveikatos apsaugai.

    Mokslui ir aukštajam mokslui numatoma apie 10 500 000 000 eurų, o keliams ir geležinkeliui apie 17 700 000 000 eurų. Būsto sričiai planuojama skirti beveik 1 400 000 000 eurų, siekiant palaikyti pasiūlą ir prieinamumą.

    2027 metais ir toliau bus finansuojamos svarbiausios socialinės programos, susijusios su parama šeimoms ir pensijų išmokomis. Toks pasirinkimas rodo siekį išlaikyti vartojimo stabilumą, bet kartu kelia klausimų dėl ilgalaikių biudžeto įsipareigojimų.

    Prognozės: augimas ir infliacija

    Vyriausybės prognozėse numatoma, kad 2027 metais ekonomika augs apie 3 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 2,8 proc. Metų pabaigoje nedarbo lygis, kaip teigiama projekte, turėtų sudaryti apie 6 proc.

    Taip pat numatomas 6,4 proc. vidutinio darbo užmokesčio augimas, kuris realiai reikštų apie 3,3 proc. didėjimą. Ministras pabrėžė, kad augimas turėtų tapti labiau subalansuotas ir vis labiau remtis investicijomis, o ne vien vartojimu.

    Skola: pažadas neperžengti 60 proc.

    Finansų ministras teigė, kad iki 2030 metų neplanuojama peržengti konstitucinio 60 proc. bendrojo vidaus produkto valstybės skolos slenksčio. Pasak jo, valstybės skolos pikas turėtų būti pasiektas 2029 metais ir siekti apie 59,2 proc.

    Projekte nurodoma, kad valstybės skola 2027 metais galėtų sudaryti apie 55,09 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2028 metais priartėti prie 58,6 proc. Taip pat aptariama skolos „neto“ metodika, taikoma pagal viešųjų finansų taisykles, kuri rodo kiek kitokias proporcijas.

    Lenkijos viešųjų finansų taisyklės numato papildomus apribojimus, kai skolos santykis peržengia 55 proc. ribą. Tokiu atveju kitų metų biudžetas turi būti sudaromas taip, kad skolos santykis su bendruoju vidaus produktu mažėtų.

  • Portugalijoje algos kyla sparčiausiai: kur dabar geriausios IT, sveikatos ir inžinerijos vietos

    Portugalijoje algos kyla sparčiausiai: kur dabar geriausios IT, sveikatos ir inžinerijos vietos

    Technologijos tempia rinką

    Portugalijos technologijų sektorius 2026 metų antrąjį ketvirtį išlaikė vieną sparčiausių augimo tempų darbo rinkoje. Personalo atrankos bendrovės „Randstad“ atlygio tendencijų tyrimas rodo, kad informacinių ir ryšių technologijų srityje atlyginimai išlieka tarp didžiausių šalyje, o naujų pozicijų skaičius auga.

    Remiantis tyrime cituojamais Portugalijos statistikos instituto INE ir „Eurostat“ duomenimis, informacijos ir ryšių sektoriuje 2026 metų antrąjį ketvirtį dirbo apie 237 200 žmonių. Tai sudaro maždaug 4,4 proc. visų dirbančiųjų, o per metus sektorius paaugo apie 27 600 darbo vietų, arba 13,2 proc.

    „Randstad“ skaičiavimais, dažniausiai vertinamų IT pozicijų metinis bruto atlygis siekia nuo 40 000 iki 55 000 eurų. Didžiausia paklausa, pasak tyrimo, telkiasi debesų kompiuterijos ir kibernetinio saugumo, duomenų analitikos, verslo analitikos ir DI, programinės įrangos kūrimo, CRM ir ERP sprendimų bei IT valdymo srityse.

    Sveikatos apsauga ir gyvybės mokslai

    Greta technologijų išsiskiria ir sveikatos apsaugos bei socialinės globos sektorius, kurio mastas Portugalijoje yra gerokai didesnis. INE darbo jėgos tyrimo duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį žmonių sveikatos ir socialinės globos veiklose dirbo apie 567 700 žmonių, arba apie 10,5 proc. visos darbo jėgos.

    Per metus ši sritis paaugo maždaug 43 200 darbo vietų, arba 8,2 proc., o tai, „Randstad“ vertinimu, rodo stabilų kvalifikuotų darbuotojų poreikį. Sveikatos sektoriuje vidutinis metinis bruto atlygis, pagal tyrimą, dažniausiai svyruoja nuo 30 000 iki 46 000 eurų.

    Gyvybės mokslų, farmacijos ir mokslinių tyrimų kryptys, tyrimo duomenimis, gali pasiūlyti dar platesnį atlygio diapazoną nuo 35 000 iki 60 000 eurų per metus. Daugiausia ieškoma pardavimų atstovų, kokybės užtikrinimo, reguliavimo reikalų, rinkos prieigos ir medicininių reikalų specialistų.

    Pramonė, bankai ir kitos sritys

    Dar vienas reikšmingas segmentas yra inžinerija ir pramonė, kur, pasak „Randstad“, darbo vietos dažnai pasižymi didesniu stabilumu. INE duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį pramonės blokas, apimantis gavybą, gamybą, energetiką, vandentvarką ir statybą, siekė apie 1 333 700 dirbančiųjų, arba 24,7 proc. visos darbo jėgos.

    Per metus šis sektorius padidėjo apie 43 000 darbo vietų, arba 3,3 proc. Tyrime nurodoma, kad metinis bruto atlygis čia dažniausiai siekia nuo 33 500 iki 49 500 eurų, o įmonės aktyviai ieško darbų vadovų, automatizavimo ir robotikos inžinierių, produktų vystymo specialistų, gamybos pamainų vadovų bei tiekimo grandinės ir logistikos technikų.

    Bankininkystės ir draudimo srityje, pagal INE duomenis, 2026 metų antrąjį ketvirtį dirbo apie 118 700 žmonių, arba 2,2 proc. visų dirbančiųjų. „Randstad“ vertinimu, vidutinis metinis bruto atlygis čia dažniausiai siekia nuo 35 000 iki 50 000 eurų, o paklausiausi tampa rizikos, atitikties ir finansų analizės vaidmenys.

    Marketingo ir pardavimų segmentas, anot tyrimo, išlieka jautresnis ekonomikos ciklams, tačiau tam tikros nišos auga dėl skaitmenizacijos ir duomenimis grįstos reklamos. „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį marketinge dirbo apie 37 200 žmonių, arba 0,7 proc. viso užimtumo, o metinis pokytis išliko teigiamas.

    Platesnėje finansų, personalo ir teisės paslaugų grupėje INE fiksavo apie 488 100 dirbančiųjų, arba apie 9 proc. visų darbuotojų. „Randstad“ nurodo, kad metinis bruto atlygis šiame segmente dažniausiai siekia nuo 24 000 iki 33 500 eurų, o darbdaviai daug dėmesio skiria kontrolės, ataskaitų rengimo, apskaitos, personalo analitikos ir atitikties kompetencijoms.

  • Nuo 2027-ųjų pacientams – didelis lūžis: pas specialistus registruositės vienoje sistemoje

    Nuo 2027-ųjų pacientams – didelis lūžis: pas specialistus registruositės vienoje sistemoje

    Registracija pas specialistus keisis

    Pacientams, bandantiems prisiskambinti į poliklinikas ar ieškantiems laisvo vizito pas gydytoją specialistą, artėja esminis pokytis. Nuo 2027 metų Lenkijoje planuojama gerokai išplėsti centrinę e. registraciją, kad daugiau paslaugų būtų galima užsisakyti vienoje vietoje.

    Šios sistemos tikslas – sumažinti situacijas, kai dėl vieno vizito tenka skambinti į kelias įstaigas ir lyginti skirtingus grafikus. Centralizuota paieška leis matyti prieinamus laikus ir pasirinkti pacientui patogiausią variantą, o dalį formalumų sutvarkyti internetu.

    Kur bus matomi laisvi laikai

    Laisvų vizitų paieška numatyta per Internetinę paciento paskyrą ir programėlę „mojeIKP“. Jose pacientas gali nurodyti vietą ir pageidaujamą laikotarpį, taip pat keisti arba atšaukti jau rezervuotą vizitą, jeigu aplinkybės pasikeitė.

    Svarbu pabrėžti, kad tokia e. registracija savaime nepadidina paslaugų apimties ir nesukuria papildomų vizitų. Ji pirmiausia padeda greičiau rasti realiai esamus laisvus laikus bei aiškiau matyti pasirinkimo galimybes skirtingose įstaigose.

    Kokias sritis apims nuo 2027 metų

    Pagal skelbiamą diegimo planą, 2027 metais centralinė e. registracija turėtų apimti daugiau medicinos sričių, tarp jų neurologiją, geriatriją, genetiką, reumatologiją, urologiją, gastroenterologiją, diabetologiją, ausų, nosies ir gerklės ligas, ortopediją, dermatologiją ir ginekologiją.

    Taip pat numatyta etapais įtraukti oftalmologiją, hematologiją, onkologiją, pediatriją ir vidaus ligas. Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad nuo 2027 metų vasario 1 dienos pareiga naudotis centrine e. registracija turėtų galioti įstaigoms, teikiančioms paslaugas, įtrauktas į antrąjį diegimo etapą.

    Sistema plečiama palaipsniui ir iki tol: Centro e. sveikatai teigimu, nuo 2026 metų liepos 1 dienos ji turėtų būti naudojama registruojantis mamografijai, ŽPV aukštos rizikos testui ir kardiologo konsultacijai. Taip siekiama, kad iki 2027 metų pacientams būtų prieinamas platesnis paslaugų spektras vieningame kanale.

    Telefoninė registracija niekur nedingsta

    Nors registracija internetu bus plečiama, pacientams ji netaps privaloma. Išliks galimybė registruotis telefonu arba atvykus į įstaigą, o duomenis į sistemą tokiais atvejais suves registratūros darbuotojas.

    Numatyta ir vadinamoji laukimo eilės funkcija, kai tinkamo laiko iškart nėra. Pacientas nurodo pageidaujamą vietą ir laiką, o sistema, atsiradus galimybei, parenka pasiūlymus pagal šiuos kriterijus, tačiau tai negarantuoja greitesnio priėmimo, nes viskas priklauso nuo realaus paslaugų prieinamumo.

  • Kur dingsta europiečių mokesčiai: 2 iš 5 eurų atitenka šiai sričiai, o antra vieta stebina

    Kur dingsta europiečių mokesčiai: 2 iš 5 eurų atitenka šiai sričiai, o antra vieta stebina

    Kur nukeliauja mokesčių eurai

    Gyventojai moka mokesčius, o jų pajamos sudaro reikšmingą viešųjų finansų dalį visoje Europoje. Būtent iš šių lėšų valstybės finansuoja paslaugas, tokias kaip švietimas, sveikatos apsauga ir socialinė apsauga.

    Eurostato duomenimis, 2024 metais mokesčių pajamos Europos Sąjungoje sudarė 40,3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tuo pat metu valdžios sektoriaus išlaidos buvo dar didesnės ir pasiekė 49,6 proc. BVP.

    Daugiausia – socialinei apsaugai

    Vertinant ne tik bendrą išlaidų lygį, bet ir tai, kaip išlaidos paskirstomos, ryškėja aiški tendencija: didžiausia dalis tenka socialinei apsaugai. Europos Sąjungoje jai 2024 metais buvo skirta 19,6 proc. BVP, tai sudaro apie 40 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų.

    Kitaip tariant, maždaug du iš penkių viešųjų išlaidų eurų Europos Sąjungoje nukeliauja socialinei apsaugai. Ši sritis apima pensijas, nedarbo išmokas, paramą ligos ar negalios atveju, taip pat priemones, susijusias su tėvystės ar motinystės pareigomis, būstu ir socialine atskirtimi.

    Tarp Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Šveicarijos ir Islandijos socialinė apsauga visur yra didžiausia biudžeto išlaidų kategorija. Skirtumai tarp šalių dideli: nuo 26 proc. Vengrijoje iki 45,9 proc. Suomijoje.

    Kodėl palyginimai ne visada akivaizdūs

    Vien procentinės dalies reitingai gali klaidinti, nes valstybių BVP ir nominalios biudžetų apimtys smarkiai skiriasi. Todėl ta pati procentinė dalis skirtingose šalyse gali reikšti visiškai kitokias realias sumas vienam gyventojui.

    Dėl to ekonomistai dažnai siūlo vertinti ir išlaidas vienam gyventojui, taip pat atsižvelgti į perkamąją galią. Tai leidžia tiksliau palyginti, kiek realiai „nuperkama“ viešųjų paslaugų ir išmokų skirtingose valstybėse.

    Europos Centrinio Banko analizėje pabrėžiama, kad vieno optimalaus socialinių išlaidų lygio, tinkančio visoms šalims, nėra. Skirtumus lemia demografija, darbo rinkos struktūra ir pensijų sistemų sandara.

    Sveikata dažniausiai antra, bet ne visur

    Vidutiniškai Europos Sąjungoje antra didžiausia išlaidų kategorija yra sveikatos apsauga, kuriai tenka apie 15 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų. Vis dėlto devyniose šalyse antra vieta atitenka kitoms sritims, o tai atspindi skirtingus politinius prioritetus ir finansavimo modelius.

    Sveikatos išlaidų dalis ypač skiriasi: nuo 6,7 proc. Šveicarijoje ir 10 proc. Vengrijoje iki 24,3 proc. Airijoje. Šiuos skirtumus iš dalies aiškina tai, kad kai kur didesnę dalį sveikatos paslaugų kainos padengia namų ūkiai, draudimas ar mišrūs modeliai, o ne vien valstybės biudžetas.

    Sudėjus socialinę apsaugą ir sveikatos apsaugą, daugiau nei pusė valdžios sektoriaus išlaidų tenka šioms dviem sritims maždaug dviejuose trečdaliuose valstybių. Europos Sąjungoje bendra šių kategorijų dalis siekia apie 55 proc.

    Kitos didžiosios eilutės: administravimas, ekonomika, švietimas

    Po socialinės apsaugos ir sveikatos didžiausios išlaidų kategorijos Europos Sąjungoje yra bendrosios viešosios paslaugos, ekonomikos reikalai ir švietimas, kurių kiekviena sukasi apie 10 proc. ribą. Bendrosios viešosios paslaugos apima valstybės administravimą, viešuosius finansus, užsienio reikalus, viešąją skolą ir pervedimus tarp valdžios lygių.

    Šios kategorijos dalis ypač nevienoda: nuo 7,5 proc. Bulgarijoje iki 21,2 proc. Vengrijoje. Kai kur, pavyzdžiui, Vengrijoje, Graikijoje ar Italijoje, bendrosios viešosios paslaugos tampa antra didžiausia biudžeto eilute po socialinės apsaugos.

    Ekonomikos reikalams priskiriamos išlaidos, susijusios su užimtumu ir verslu, žemės ūkiu, energetika, pramone, transportu, ryšiais ir ekonominiais tyrimais. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Malta ar Latvija, ši eilutė yra antroje vietoje, o dalis gali siekti apie penktadalį visų išlaidų.

    Švietimas kaip antra didžiausia kategorija išsiskiria Šveicarijoje, kur jam tenka 16,3 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų. Tuo metu gynybai Europos Sąjungoje vidutiniškai skiriama 3,5 proc., o tokios sritys kaip aplinkos apsauga, būstas ir bendruomenės paslaugos ar kultūra sudaro palyginti nedidelę bendro biudžeto dalį.