Rezidentūra su penkerių metų įpareigojimu
Seimas pritarė sprendimui didinti valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros vietų skaičių, siekiant mažinti gydytojų trūkumą regionuose. Tačiau daliai jaunųjų gydytojų tai kelia rimtų abejonių dėl profesinės laisvės ir priemonės veiksmingumo.
Pagal pakeitimus valstybė apmoka rezidentūros studijas, bet stojantysis pasirašo sutartį, kuri po rezidentūros įpareigoja penkerius metus dirbti regione, kuriame trūksta sveikatos priežiūros specialistų. Kritikai teigia, kad toks modelis labiau primena priverstinį paskirstymą nei tvarų sprendimą.
Jaunųjų gydytojų atstovai skelbia svarstantys kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jų vertinimu, politika turėtų šalinti priežastis, kodėl medikai nesirenka regionų, o ne nustatyti privalomą darbo vietą po studijų.
Jaunieji gydytojai: trūksta analizės
Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacija teigia, kad siūloma priemonė neatsako į esminį klausimą, kodėl gydytojai pasirenka arba nepasirenka darbo mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse. Pasak jų, nepateikta pakankama poveikio analizė, o penkerių metų įsipareigojimas gali skatinti dalį medikų planuoti karjerą užsienyje.
„Pasirinkta priemonė yra populistinė“, – sakė Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Laurynas Maciulevičius.
Asociacija pabrėžia, kad regionams labiau reikia sistemos, kuri skatintų gydytojus pasilikti ilgam, o ne tik laikinai „atidirbti“ nustatytą laikotarpį. Tarp dažniausiai įvardijamų problemų minima darbo krūvio netolygumas, ribotos profesinio tobulėjimo galimybės ir infrastruktūros skirtumai.
Iniciatoriai: tai pasirinkimas, o ne prievarta
Pakeitimų iniciatoriai tvirtina, kad jaunieji gydytojai turės alternatyvą. Pasak socialdemokratės Orintos Leiputės, bus galima rinktis rezidentūros vietą be įsipareigojimo dirbti regione, tačiau tokių vietų skaičius išliks ribotas.
Numatyta, kad iš 385 valstybės finansuojamų rezidentūros vietų tik 20 nebus susietos su penkerių metų darbu regionuose. Kita galimybė išlieka mokamos, valstybės nefinansuojamos rezidentūros vietos.
Sprendimo šalininkai argumentuoja, kad Lietuvoje gydytojų skaičius, vertinant gyventojų skaičių, nėra mažas, tačiau problema yra jų pasiskirstymas. Regionuose susidaro vadinamosios medicinos dykumos, kai paslaugos tampa sunkiai pasiekiamos dėl specialistų stokos.
Europos patirtis: skatinimas dažnai veikia geriau
Gydytojų trūkumas ir netolygus pasiskirstymas yra problema daugelyje Europos šalių, todėl taikomos įvairios priemonės. Vienur didinamas rezidentūros vietų skaičius ir perkeliama dalis mokymo bazės arčiau regionų, kitur siūlomos finansinės paskatos, būsto ar persikėlimo kompensacijos, lankstesnis darbo grafikas.
Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse daugiau dėmesio skiriama slaugytojų ir kitų sveikatos specialistų kompetencijų plėtrai, kad dalis paslaugų būtų suteikiama greičiau, o gydytojų laikas būtų naudojamas sudėtingesniems atvejams. Taip pat taikoma atranka, kai pirmenybė studijoms suteikiama kandidatams, iš anksto įsipareigojantiems dirbti regionuose.
Lietuvoje naujosios taisyklės, kaip skelbiama, turėtų įsigalioti nuo 2027 metų. Iki tol tikėtina, kad diskusijos tęsis, o galimas kreipimasis į Konstitucinį Teismą gali tapti esminiu šios reformos išbandymu.

Leave a Reply