CP v2

Tag: Sveikatos patarimai

  • Karštyje šaltas dušas gali pakenkti labiau nei padėti: paaiškino, kas vyksta organizme

    Europą užklupus karščių bangai, vis daugiau žmonių ieško būdų greitai atsivėsinti, o viena dažniausių priemonių tampa šaltas dušas. Vis dėlto specialistai įspėja, kad staigus labai šalto vandens poveikis ne visada padeda sumažinti kūno temperatūrą ir kai kuriais atvejais gali pabloginti savijautą.

    Organizmas karštyje vėsinasi pirmiausia per odą, kai plečiasi kraujagyslės ir didėja kraujotaka paviršiuje, o prakaitas garuodamas pašalina šilumą. Tačiau labai šaltas vanduo sukelia priešingą reakciją: kraujagyslės susiaurėja, todėl šiluma prasčiau atiduodama per odą.

    Kodėl šaltas dušas apgauna kūną?

    Ši reakcija vadinama vazokonstrikcija, kai sumažėja kraujo pritekėjimas į odą ir kūnas laikinai sulaiko šilumą „viduje“. Dėl to iškart po dušo gali atrodyti, kad atvėsote, tačiau vėliau karščio pojūtis gali sugrįžti dar stipresnis.

    „Labai šaltas vanduo gali susiaurinti kraujagysles ir sumažinti šilumos atidavimą per odą, todėl kūnas vėsta ne taip efektyviai“, – aiškina ekspertai.

    Dar viena problema yra staigus temperatūros pokytis, kuris daliai žmonių gali sukelti galvos svaigimą ar silpnumą, ypač jei karštyje jau trūksta skysčių. Rizika didesnė vyresniems asmenims ir turintiems širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimų.

    Koks dušas geresnis per karščius?

    Specialistai dažniau rekomenduoja rinktis drungną arba vidutiniškai vėsų dušą, kad kūnas atvėstų palaipsniui, nesukeliant staigaus kraujagyslių susiaurėjimo. Tokia taktika leidžia lengviau stabilizuoti termoreguliaciją ir sumažina tikimybę, kad netrukus vėl pasijusite perkaitę.

    Karščių metu taip pat svarbu reguliariai gerti vandenį ir stebėti dehidratacijos požymius, nes troškulys ne visada atsiranda laiku. Jei įmanoma, rekomenduojama riboti buvimą tiesioginėje saulėje ir intensyvų fizinį krūvį dienos metu, ypač per patį karščio piką.

    Ką dar verta prisiminti?

    Norint sumažinti perkaitimo riziką, padeda lengvi, orui pralaidūs drabužiai, galvos apdangalas ir šešėlis. Taip pat svarbu naudoti apsaugą nuo saulės, nes nudegusi oda prasčiau atlieka savo funkciją ir gali apsunkinti šilumos atidavimą.

    Jei atsiranda stiprus silpnumas, dezorientacija, pykinimas, neįprastai karšta ir sausa oda ar sąmonės sutrikimas, tai gali būti pavojingi perkaitimo požymiai. Tokiais atvejais būtina kuo greičiau kreiptis pagalbos ir pradėti vėsinti kūną saugiais, palaipsniais būdais.

  • Vasarą užklumpa migrena? Specialistai įvardijo priežastį, dėl kurios dažnai kalta ne liga, o vanduo

    Vasarą daliai žmonių padažnėję galvos skausmai ar net migrenos priepuoliai sutampa su karščio bangomis. Specialistai primena, kad viena dažnų priežasčių gali būti net ir lengva dehidratacija, kurią ne visada pastebime iš karto.

    Smegenų audinys yra labai jautrus skysčių ir mineralų pusiausvyros pokyčiams, todėl net nedidelis skysčių trūkumas gali sustiprinti skausmo mechanizmus. Karštuoju sezonu rizika didėja, nes su prakaitu netenkame ne tik vandens, bet ir dalies elektrolitų.

    Kas vyksta dėl skysčių trūkumo

    Netenkant skysčių, organizmas siekia išlaikyti kraujospūdį ir kraujotaką, todėl gali keistis kraujagyslių tonusas. Dėl to daliai žmonių atsiranda pulsuojantis skausmas, jautrumas šviesai, nuovargis ar „apsunkusi“ galva.

    Dehidrataciją sustiprina ir kasdieniai įpročiai: daugiau kavos ar alkoholio, mažiau įprasto maisto, intensyvesnis sportas, ilgesnis buvimas saulėje. Prie rizikos prisideda ir kondicionuojamas oras, nes patalpose skysčių prarandame net nepastebėdami.

    Paprastas testas prieš vaistus

    Jei skausmas tik prasideda ir nėra pavojingų simptomų, neretai rekomenduojama pirmiausia įvertinti, ar ne per mažai išgerta skysčių. Praktikoje siūloma išgerti vieną ar dvi stiklines kambario temperatūros vandens mažais gurkšniais ir ramiai palaukti 15–20 minučių.

    Jei diskomforto priežastis buvo troškulys ar lengva dehidratacija, savijauta gali pastebimai pagerėti ir be papildomo medikamentų krūvio. Vis dėlto tai nėra migrenos gydymas, o tik vienas saugių pirmųjų žingsnių, kai tikėtina skysčių stoka.

    Kada būtina kreiptis į medikus

    Vanduo nepadės, jei skausmą sukelia kitos priežastys, pavyzdžiui, infekcija, sinusų uždegimas, kraujospūdžio svyravimai ar neurologinės būklės. Ypač atsargiai reikėtų vertinti naują, neįprastai stiprų skausmą arba priepuolius, kurie ima kartotis dažniau nei įprasta.

    Jeigu galvos skausmą lydi regėjimo sutrikimai, alpimas, silpnumas vienoje kūno pusėje, kalbos sutrikimai, stiprus pykinimas ar vėmimas, delsti nereikėtų. Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, o savarankiškus bandymus gydytis nutraukti.

  • Visi kartoja 8 stiklinių taisyklę, bet specialistai įspėja: vandens reikia kitaip

    8 stiklinių mitas

    Rekomendacija kasdien išgerti 8 stiklines vandens ilgą laiką buvo kartojama kaip universali taisyklė, tačiau ji pernelyg supaprastina realius organizmo poreikius. Hidratacijos poreikis skiriasi priklausomai nuo amžiaus, kūno masės, fizinio aktyvumo, mitybos ir aplinkos temperatūros.

    Žmogaus kūną sudaro apie 60 proc. vandens, todėl skysčių balansas daro įtaką beveik visoms funkcijoms: nuo termoreguliacijos ir kraujotakos iki virškinimo bei maistinių medžiagų pernašos. Dėl to svarbiausia yra bendras pakankamas skysčių kiekis, o ne viena visiems taikoma formulė.

    Kiek skysčių iš tiesų reikia

    Dažnai cituojamose rekomendacijose kalbama ne tik apie vandenį, bet apie visus per dieną gaunamus skysčius, įskaitant maistą. Europos maisto saugos institucijos gairėse kaip orientacinės vertės suaugusiesiems nurodoma apie 2,0 litro vandens iš gėrimų moterims ir 2,5 litro vyrams, tačiau tai nėra griežta norma kiekvienam.

    Praktikoje poreikį labiausiai didina sportas, darbas karštyje, karštos dienos ir didesnis prakaitavimas, taip pat kai kurie sveikatos sutrikimai. Daliai žmonių daugiau skysčių gali reikėti ir dėl mitybos, pavyzdžiui, vartojant daugiau skaidulų ar sūresnio maisto.

    Kaip atpažinti skysčių trūkumą

    Net nedidelis skysčių trūkumas gali pabloginti savijautą ir darbingumą, ypač dėmesio sutelkimą. Troškulys yra vienas pirmųjų signalų, tačiau jis ne visuomet atsiranda laiku, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

    Dažni simptomai yra galvos skausmas, nuovargis, vangumas, sumažėjusi fizinė ištvermė ir sunkesnė koncentracija. Taip pat svarbūs požymiai gali būti sausesnė oda, suskeldėjusios lūpos ir tamsesnis šlapimas.

    Vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės dažniau nepakankamai geria vien dėl to, kad troškulio pojūtis jiems gali būti silpnesnis arba jie užmiršta reguliariai atsigerti. Karščio bangų metu tai tampa ypač aktualu, nes skysčių netenkama greičiau.

    Kas įskaičiuojama į skysčius

    Hidratacija nėra tik stiklinė vandens: skysčių suteikia sriubos, vaisiai ir daržovės, ypač daug vandens turintys produktai, tokie kaip arbūzai, agurkai, pomidorai ar apelsinai. Kai kurie gėrimai, pavyzdžiui, kava ar arbata, taip pat prisideda prie bendro skysčių kiekio.

    Vis dėlto kasdieniuose pasirinkimuose svarbu riboti saldintus gėrimus, nes jie gali ženkliai didinti cukraus ir kalorijų kiekį. Alkoholį verta vertinti atsargiai, nes jis gali skatinti skysčių netekimą ir apsunkinti organizmo termoreguliaciją.

    Patikimiausias įprotis yra gerti reguliariai mažomis porcijomis per visą dieną, o ne bandyti didelį kiekį išgerti vienu kartu. Daugeliui padeda paprastas sprendimas: visada turėti vandens buteliuką ir stebėti, ar troškulys nekartojasi per dažnai.

  • Leszekas Molendowskis: kuo išsiskiria žurnalistas ir kokias temas jis šiandien kelia skaitytojams

    Leszekas Molendowskis: kuo išsiskiria žurnalistas ir kokias temas jis šiandien kelia skaitytojams

    Leszekas Molendowskis minimas kaip su gyvenimo būdu siejamo turinio autorius, tačiau viešai pateikiama informacija apie jo veiklą dažnai būna fragmentiška. Dažniausiai jis siejamas su temomis, kurios apima sveikatą, namus, keliones, kultūrą ir tarpasmeninius santykius.

    Tokio tipo turinys pastaraisiais metais sparčiai keičiasi, nes auditorija vis dažniau tikisi ne bendrų patarimų, o praktiškų įžvalgų, paremtų patikrintais šaltiniais ir realiais pavyzdžiais. Gyvenimo būdo žurnalistika taip pat vis labiau remiasi ekspertų komentarais, tyrimais ir aiškiai atskirta nuomone nuo faktų.

    Temos, kurios traukia auditoriją

    Sveikatos ir geros savijautos turinys paprastai sulaukia didžiausio dėmesio, ypač kai kalbama apie miegą, stresą, fizinį aktyvumą ir kasdienius įpročius. Skaitytojams svarbu, kad tokiose publikacijose būtų aiškiai nurodoma, kas yra moksliniais duomenimis pagrįstos rekomendacijos, o kas tėra bendros gyvenimo būdo gairės.

    Ne mažiau populiarios yra ir namų temos, kuriose dominuoja praktiškumas: kaip sutaupyti laiko, kaip efektyviau tvarkytis, kaip spręsti kasdienius buitinius iššūkius. Kelionių turinyje ryškėja tendencija rinktis trumpesnes, lengviau suplanuojamas išvykas ir orientuotis į patirtis, o ne į prabangą.

    Kur šiandien krypsta gyvenimo būdo žiniasklaida

    Pastaruoju metu gyvenimo būdo leidiniai vis labiau konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su socialinių tinklų kūrėjais. Dėl to didėja spaudimas pateikti turinį greitai, tačiau kartu išlaikyti patikimumą, neperžengiant ribos tarp informacijos ir reklamos.

    Dar viena svarbi kryptis yra personalizacija, kai skaitytojai tikisi turinio, pritaikomo skirtingiems poreikiams ir gyvenimo etapams. Redakcijos vis dažniau pabrėžia atsakomybę už tikslumą, ypač sveikatos temose, kur netikslūs patarimai gali turėti realių pasekmių.

    Vis daugiau dėmesio skiriama ir dirbtinis intelektas įrankių įtakai žiniasklaidai. Nors DI gali padėti analizuoti duomenis ar greičiau parengti santraukas, redakcinis patikrinimas ir autoriaus atsakomybė išlieka esminiai, ypač kalbant apie jautrias ar su sveikata susijusias temas.

    Ką verta žinoti skaitytojui

    Jei skaitytojas domisi Leszeko Molendowskio kūryba, svarbiausia atkreipti dėmesį į turinio tipą ir šaltinių patikimumą. Gyvenimo būdo žurnalistikoje ypač svarbu, kad patarimai būtų aiškiai atskirti nuo asmeninės nuomonės, o sveikatos teiginiai turėtų pagrįstumą.

    Augant informacijos srautui, skaitytojams vis dažniau tenka patiems vertinti turinio kokybę: ar pateikiamas kontekstas, ar nėra perdėtų pažadų, ar tekstas neperrašytas paviršutiniškai. Tokie kriterijai padeda atsirinkti patikimą informaciją net ir tada, kai apie patį autorių viešų duomenų nėra daug.