CP v2

Tag: Sveikatos priežiūra

  • Vilniuje – Europos ligoninių vadovų kongresas: po pandemijos grįžęs forumas sutraukė 20 šalių

    Vilniuje – Europos ligoninių vadovų kongresas: po pandemijos grįžęs forumas sutraukė 20 šalių

    Vilniuje prasidėjo tris dienas vyksiantis Europos ligoninių ir sveikatos priežiūros vadovų forumas – Europos ligoninių vadovų asociacijos EAHM kongresas. Organizatorių teigimu, į renginį atvyko keli šimtai dalyvių iš maždaug 20 valstybių, o tai – vienas didžiausių tokio pobūdžio susitikimų regione.

    Kongresas žymi sugrįžimą prie plataus masto tarptautinio bendradarbiavimo, kuris pandemijos metais buvo persikėlęs į nuotolines formas. Sveikatos sektoriuje tai ypač svarbu dėl augančio spaudimo ligoninėms: senėjančių visuomenių, personalo trūkumo, didėjančių išlaidų ir ilgesnių pacientų srautų valdymo grandinių.

    „Organizuoti šį kongresą Vilniuje, ypač pirmąkart po pandemijos, yra didžiulis įvertinimas mūsų miestui“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė pabrėžė, kad kongresas yra viena svarbiausių platformų tarptautiniam dialogui sveikatos srityje. Pasak jos, sostinė pastaraisiais metais siekia stiprinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos standartus ir infrastruktūrą, o tarptautinis dėmesys leidžia palyginti sprendimus bei pasimokyti iš kitų šalių praktikos.

    „Vertiname ekspertų iš visos Europos skirtą dėmesį mūsų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms – galimybė dalintis patirtimi ir patiems gauti pamokų iš kitose valstybėse dirbančių specialistų yra išties vertinga“, – sakė S. Bieliūnė.

    Ką aptars kongreso dalyviai?

    Šių metų kongreso ašis – lyderystė sveikatos sistemoje ir praktiniai sprendimai, kaip ligoninėms veikti efektyviau. Programoje numatyta daugiau nei 50 pranešimų ir diskusijų apie ligoninių valdymą, pasirengimą krizėms, pacientų saugą, paslaugų kokybės rodiklius ir inovacijų diegimą kasdienėje veikloje.

    Pranešėjai iš 17 valstybių dalijasi patirtimis, kaip organizuoti gydymo įstaigų darbą ribotų išteklių sąlygomis ir tuo pat metu gerinti paslaugų prieinamumą. Pastaraisiais metais Europoje vis daugiau dėmesio skiriama procesų optimizavimui, pacientų srautų valdymui, duomenų analitikai ir DI taikymui administraciniuose procesuose, kad medikų laikas būtų skiriamas pacientams.

    Svečiams – vizitai į Vilniaus gydymo įstaigas

    Prieš oficialų kongreso atidarymą delegacijos lankėsi Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje ir Antakalnio poliklinikoje. Čia pristatyti integruotos pacientų priežiūros, dienos chirurgijos, šeimos medicinos bei pacientų srautų valdymo sprendimai, kuriuos sveikatos sistemos visoje Europoje vertina kaip būdus mažinti eiles ir gerinti paslaugų tęstinumą.

    Užsienio svečiai taip pat apsilankė Santaros klinikose, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, genų terapijos centre „Northway Biotech“ ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Tokie vizitai leidžia palyginti, kaip skirtingose šalyse integruojamos universitetinės ligoninės, mokslas ir inovacijos, ypač sparčiai augančiose biotechnologijų ir pažangiosios medicinos srityse.

    Kongresą organizuoja Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga kartu su EAHM. Organizatoriai pabrėžia, kad diskusijų išvados ir kontaktai dažnai virsta praktiniais projektais: nuo bendrų mokymų vadovams iki tarptautinių iniciatyvų pacientų saugos ir sveikatos sistemos atsparumo srityse.

  • OECD duomenys atskleidė Europos gydymo eiles: kai kur pas specialistus laukiama daugiau nei metus

    OECD duomenys atskleidė Europos gydymo eiles: kai kur pas specialistus laukiama daugiau nei metus

    Kai kuriose Europos šalyse eilės pas gydytojus specialistus ir planinėms operacijoms išsitęsia iki mėnesių ar net metų. Naujausi OECD apžvalgos duomenys rodo, kad problema apima ne pavienes valstybes, o visą žemyną ir paliečia tiek pirminę sveikatos priežiūrą, tiek sudėtingesnes procedūras.

    OECD ataskaitoje „Health at a Glance 2025“ pabrėžiama, kad ilgos laukimo eilės yra vienas aštriausių Europos sveikatos politikos iššūkių. Atidėtas gydymas reiškia, kad žmonės ilgiau gyvena su skausmu ir negalia, o kai kuriais atvejais prastėja ir gydymo rezultatai po intervencijos.

    Laukimas pas specialistą iki metų

    Pagal OECD skelbiamus pacientų apklausų rodiklius, Jungtinėje Karalystėje 11 proc. gyventojų nurodė pas specialistą laukę ilgiau nei metus. Vokietijoje ir Prancūzijoje tokį laiką minėjo apie 2 proc. pacientų, tačiau net ir trumpesnis laukimas dažnai nėra trumpas.

    Prancūzijoje 43 proc. pacientų teigė pas specialistą laukę nuo dviejų mėnesių iki metų, Jungtinėje Karalystėje tokių buvo 32 proc., Švedijoje – 29 proc., Vokietijoje – 22 proc. OECD atkreipia dėmesį, kad skirtingų šalių rodiklius gali veikti metodikos skirtumai, tačiau bendras vaizdas rodo sisteminį spaudimą sveikatos priežiūrai.

    Kataraktos operacijų eilės dar pailgėjo

    Kataraktos operacijų laukimo rodiklis vertina, kiek pacientų nuo specialisto įvertinimo iki gydymo laukia ilgiau nei tris mėnesius. Norvegijoje 2024 metais taip laukė 81 proc. pacientų, Suomijoje – 71 proc., o Jungtinėje Karalystėje, Portugalijoje ir Ispanijoje – atitinkamai po 58 proc. ir 53 proc.

    Kai kuriose šalyse situacija buvo gerokai geresnė: Lenkijoje ilgiau nei tris mėnesius laukė 13 proc., Vengrijoje – 17 proc., Švedijoje – 22 proc., Italijoje – 27 proc. pacientų. OECD pastebi, kad daugelyje stebimų valstybių 2024 metais rodikliai buvo prastesni nei iki pandemijos, o tai siejama su COVID-19 laikotarpiu atidėtomis paslaugomis ir užsitęsusiu sistemų perkrovimu.

    Klubo endoprotezavimo eilės iki dvejų metų

    Ryškiai išsiskiria klubo sąnario endoprotezavimo laukimo trukmės. Slovėnijoje 2024 metais medianinis laukimas siekė 667 dienas, tai yra beveik dvejus metus. Lenkijoje medianinis terminas buvo 343 dienos, Vengrijoje – 209 dienos, Jungtinėje Karalystėje – 174 dienos.

    Medianinis rodiklis reiškia, kad pusė pacientų laukė dar ilgiau nei nurodyta, todėl realus atidėjimo mastas daliai žmonių gali būti dar didesnis. Ekspertai pabrėžia, kad tokios eilės ypač jautrios vyresnio amžiaus gyventojams, kurių sveikatos būklė per laukimo laikotarpį gali sparčiau blogėti.

    „Atidėjus gydymą, pacientai ilgiau gyvena su skausmu ir negalia, o kai kuriais atvejais tai gali pabloginti ir sveikatos baigtis po intervencijos“, – teigiama OECD apžvalgoje.

    OECD aiškina, kad laukimo sąrašai dažniausiai susidaro dėl disbalanso tarp paslaugų paklausos ir pasiūlos: kai trūksta finansavimo, personalo ar infrastruktūros, sistema nebespėja aptarnauti pacientų srautų. Europos visuomenė sensta, o medicinos technologijos plečiasi, todėl auga ir poreikis konsultacijoms bei procedūroms.

    Panašias tendencijas fiksuoja ir Eurostatas: laukimo laikas išlieka viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių dalis žmonių nurodo negavę reikalingos medicinos pagalbos laiku. Dėl to sveikatos politikos prioritetais vis dažniau tampa paslaugų prieinamumo didinimas, darbo jėgos pritraukimas ir efektyvesnis pacientų srautų valdymas.

  • „Microsoft“ ir Mayo klinika kuria DI sveikatai: žada saugesnes diagnozes ir planuoja plėtrą

    „Microsoft“ ir Mayo klinika kuria DI sveikatai: žada saugesnes diagnozes ir planuoja plėtrą

    „Microsoft“ ir ne pelno siekiantis akademinis medicinos centras Mayo klinika pristatė bendrą iniciatyvą kurti dirbtinio intelekto modelį, skirtą būtent sveikatos priežiūrai. Jis pirmiausia diegiamas Mayo klinikos klinikinėje aplinkoje, kad būtų galima jį išbandyti realiomis sąlygomis ir tobulinti.

    Partneriai teigia, kad modelis apjungs Mayo klinikos medicinines žinias, nuasmenintus sveikatos duomenis ir pacientų priežiūros patirtį su „Microsoft“ debesijos, inžinerijos ir DI pajėgumais. Tikslas – geriau apdoroti įvairių tipų klinikinę informaciją ir padėti gydytojams priimti sprendimus greičiau bei tiksliau.

    „Jau seniai tikime, kad DI gali transformuoti sveikatos priežiūrą. Dabar, sujungę mūsų klinikinę patirtį ir duomenų pagrindą su „Microsoft“ inžinerijos ir DI galimybėmis, vėl kuriame kažką naujo“, – sakė Mayo klinikos vadovas Gianrico Farrugia.

    Pasak iniciatyvos autorių, praktinis modelio pritaikymas apimtų ankstesnę diagnostiką ir labiau individualizuotą gydymo planavimą, kai reikia įvertinti daug skirtingų duomenų šaltinių. Tokie sprendimai gali būti naudingi ir mažinant administracinę naštą, nes dalis rutininio darbo gali būti automatizuojama.

    Modelis priklausys Mayo klinikai, o „Microsoft“ planuoja jį pateikti per „Azure Foundry“ programavimo sąsajas. Tai reikštų, kad kitos įmonės ar sveikatos priežiūros organizacijos ateityje galėtų jungti modelį prie savo programų ir paslaugų, jei bus priimti sprendimai dėl prieigos ir atitikties reikalavimams.

    „Tai geriausias įmanomas bendradarbiavimas, kuris padės paspartinti kelią į ateitį“, – sakė „Microsoft“ DI padalinio vadovas Mustafa Suleyman.

    Kol kas neatskleidžiama, kiek plačiai sprendimas naudojamas Mayo klinikoje, kokiose specializacijose jis testuojamas ir kada galėtų būti siūlomas kitoms gydymo įstaigoms. Sveikatos sektoriuje tokie projektai paprastai juda etapais: nuo ribotų pilotų iki platesnio diegimo, kai sukaupiama pakankamai įrodymų apie tikslumą, saugumą ir naudą.

    Sveikatos priežiūra laikoma viena perspektyviausių DI taikymo sričių, tačiau kartu ir viena jautriausių dėl galimų klaidų kainos. Medicininiai DI sprendimai turi susidoroti su sudėtingais paciento istorijos duomenimis, skirtingų tyrimų formatais ir situacijomis, kai net nedidelė paklaida gali lemti neteisingą klinikinį sprendimą.

    Augant DI įrankių populiarumui tarp pacientų, didėja ir rizikos: dalis žmonių sveikatos klausimais remiasi bendro pobūdžio pokalbių sistemomis ar socialinių tinklų turiniu. Tai skatina sveikatos organizacijas kurti labiau specializuotus, klinikinei aplinkai pritaikytus modelius, kuriuos būtų galima tikrinti pagal aiškius medicininius standartus.

    Europos Sąjungoje medicininės paskirties DI programinė įranga paprastai priskiriama didelės rizikos kategorijai. Tai reiškia griežtesnius reikalavimus rizikos valdymui, duomenų kokybei, skaidrumui, vartotojų informavimui ir žmogaus priežiūrai, kad technologija būtų naudojama kaip pagalbinė priemonė, o ne nekontroliuojamas sprendimų priėmėjas.

  • EBPO ekspertai Vilniaus rajone: kokius projektus pamatė ir ką savivaldybė nori parodyti Lietuvai

    EBPO ekspertai Vilniaus rajone: kokius projektus pamatė ir ką savivaldybė nori parodyti Lietuvai

    Birželio 5 dieną Vilniaus rajono savivaldybėje lankėsi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų delegacija, rengianti naują ekonominę apžvalgą Lietuvai. Savivaldybė vizitą išnaudojo pristatyti savo viešojo valdymo praktiką ir įgyvendinamus projektus.

    Savivaldybėje susirinkusius mero vardu pasveikino vicemeras Algis Vaitkevičius, pabrėžęs, kad tokie susitikimai leidžia ne tik pristatyti pasiekimus, bet ir konstruktyviai įsivertinti tobulintinas sritis. Pasak jo, EBPO dėmesys yra galimybė parodyti, kaip savivaldos lygmeniu sprendžiami praktiniai gyventojams svarbūs klausimai.

    Susitikime savivaldybės administracijoje aptarti viešojo administravimo procesai, viešieji pirkimai, investicijų pritraukimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos. Tokios temos EBPO apžvalgose paprastai siejamos su šalies konkurencingumu, paslaugų kokybe ir viešųjų finansų tvarumu, todėl savivaldybių patirtis čia tampa reikšminga bendrame Lietuvos vertinime.

    „EBPO vizitas Vilniaus rajone yra reikšmingas įvertinimas mūsų savivaldybės darbui. Tai proga parodyti, kad esame aktyvūs viešojo sektoriaus sprendimų kūrėjai, gebantys įgyvendinti projektus, spręsti iššūkius ir diegti pažangius sprendimus“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Nemenčinėje pristatyti konkretūs pavyzdžiai

    Po susitikimo delegacija, lydima mero patarėjos Vidos Montvydaite, vyko į Nemenčinę, kur susipažino su keliais savivaldybėje įgyvendintais ir vykdomais projektais. Tokia praktika leidžia ekspertams įvertinti ne tik planus, bet ir realų paslaugų organizavimą vietoje.

    Svečiai apsilankė Nemenčinės poliklinikoje ir jos padaliniuose, tarp jų Medicininės reabilitacijos centre bei Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Įstaigos vadovas Rimgaudas Vincevičius pristatė paslaugų spektrą ir veiklos organizavimą, taip pat aptarti finansiniai aspektai, susiję su veiklos finansavimu ir darbuotojų darbo užmokesčio formavimo principais.

    Delegacija taip pat lankėsi bendrovėje „Nemenčinės komunalininkas“, kur įmonės vadovas Leonard Pavliun pristatė teikiamas paslaugas ir jų finansinius aspektus. Vizito metu aptarti vykdomi atsinaujinančios energijos projektai bei įmonės planai, kurie savivaldybėms dažnai tampa svarbia priemone mažinant sąnaudas ir didinant energetinį savarankiškumą.

    Nemenčinės Gedimino gimnazijoje svečiai susipažino su ugdymo aplinka ir tvarumo iniciatyvomis. Savivaldybė pabrėžė, kad mokykloje naudojamas pirmasis Vilniaus rajone elektrinis mokyklinis autobusas, siekiant tvaresnio mokinių pavėžėjimo.

    Kuo svarbus EBPO vizitas?

    EBPO rengiamos ekonominės apžvalgos yra vienas iš tarptautinių vertinimų, kuriuose nagrinėjami valstybės viešosios politikos sprendimai, produktyvumas, investicijų aplinka ir viešojo sektoriaus efektyvumas. Savivaldybių praktika tokiose diskusijose svarbi todėl, kad būtent vietos lygmeniu gyventojai dažniausiai tiesiogiai patiria viešųjų paslaugų kokybę.

    Pasak savivaldybės, vizitas suteikė galimybę pasidalyti patirtimi, įvardinti iššūkius ir pristatyti sprendimus, kurie jau veikia praktikoje. Tikimasi, kad tokie susitikimai padeda geriau įvertinti, kokių priemonių Lietuvai reikia stiprinant savivaldą, gerinant viešąjį administravimą ir didinant investicinį patrauklumą.

  • Anykščių savivaldybė pasirašo sutartį su LSMU: ką tai keis studentų praktikai ir regiono medicinai

    Anykščių savivaldybė pasirašo sutartį su LSMU: ką tai keis studentų praktikai ir regiono medicinai

    Sutartis – nuo praktikos iki tyrimų

    Anykščių rajono savivaldybė ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) birželio 3 dieną pasirašys bendradarbiavimo sutartį. Dokumentą pasirašys Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis ir LSMU rektorius profesorius Rimantas Benetis.

    Sutartimi siekiama įtvirtinti nuolatinį institucijų bendradarbiavimą, kad universiteto kompetencijos būtų pritaikomos regione, o savivaldybės įstaigos taptų patrauklesne baze studijoms ir praktikai. Toks modelis Lietuvoje vis dažniau naudojamas sprendžiant specialistų trūkumo regionuose problemą.

    Dėmesys jaunimui ir specialistų pritraukimui

    Vienas pagrindinių numatytų tikslų – profesinis orientavimas, skirtas Anykščių krašto jaunimui, svarstančiam sveikatos mokslų studijas. Savivaldybės ir universiteto partnerystė leidžia moksleiviams ir studentams aiškiau pamatyti karjeros kelią, o regionui – anksčiau užmegzti ryšį su potencialiais būsimais darbuotojais.

    Praktikoje tai gali reikšti daugiau susitikimų su LSMU atstovais, informacinių renginių bei galimybių susipažinti su realiu darbu sveikatos priežiūros įstaigose. Ankstyvas kryptingas orientavimas dažnai laikomas viena efektyviausių priemonių, padedančių jaunus specialistus paskatinti grįžti dirbti į regionus.

    Kvalifikacija, konsultacijos ir mokslas

    Kita sutarties kryptis – kvalifikacijos kėlimas ir kompetencijų stiprinimas. Tai apima galimybes Anykščių rajono sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams dalyvauti mokymuose, atnaujinti žinias ir pritaikyti naujausias klinikines bei vadybines praktikas.

    Taip pat numatyta plėtoti mokslinę veiklą, bendrus projektus ir tyrimus, kurie leistų spręsti regionui aktualias sveikatos problemas, gerinti paslaugų kokybę ir procesus. Sutartyje akcentuojamos ir konsultacijos įstaigoms, kai LSMU ekspertai gali padėti tobulinti veiklos organizavimą bei valdymą.

    Svarbi partnerystės dalis – LSMU studentų praktika Anykščių rajono įstaigose. Tikimasi, kad aiškesnės praktikos galimybės ir glaudesnis ryšys su universitetu ilgainiui padės didinti jaunų specialistų srautą regione ir stiprinti vietos sveikatos paslaugų prieinamumą.

  • Vilniaus rajonas kviečia įvertinti poliklinikų paslaugas: apklausa vyksta iki birželio 30 dienos

    Vilniaus rajonas kviečia įvertinti poliklinikų paslaugas: apklausa vyksta iki birželio 30 dienos

    Vilniaus rajono savivaldybė kviečia gyventojus pasidalyti patirtimi apie sveikatos priežiūros paslaugas rajono gydymo įstaigose. Apklausos tikslas – įvertinti paslaugų kokybę, prieinamumą ir pacientų aptarnavimo sklandumą.

    Gyventojų atsakymai padės tiksliau įvardyti dažniausiai pasikartojančius iššūkius, susijusius su registracija, laukimo eilėmis, specialistų pasiekiamumu ar komunikacija. Savivaldybė pabrėžia, kad surinkta informacija bus naudojama planuojant paslaugų gerinimo priemones.

    Tokios apklausos vis dažniau taikomos kaip vienas iš būdų į sveikatos sistemą įtraukti pacientų patirtį ir matuoti paslaugų kokybę ne vien pagal statistinius rodiklius. Praktikoje tai gali padėti greičiau identifikuoti vietas, kuriose labiausiai stringa paciento kelias nuo registracijos iki gydytojo konsultacijos.

    Apklausa vyksta internetu, o ją užpildyti raginami tiek dažniau, tiek rečiau sveikatos priežiūros paslaugomis besinaudojantys gyventojai. Dalyvauti galima iki birželio 30 dienos.

    Apklausos nuoroda viešinama savivaldybės kanaluose, o jos pildymas, kaip nurodoma, turėtų užtrukti kelias minutes. Savivaldybė tikisi, kad gyventojų įžvalgos prisidės prie labiau pacientų poreikiams pritaikytų sprendimų.

  • Trakų rajono gegužė: civilinės saugos spragos, infrastruktūros darbai ir pasirengimas vasarai

    Trakų rajono gegužė: civilinės saugos spragos, infrastruktūros darbai ir pasirengimas vasarai

    Gegužės mėnesį Trakų rajone daugiausia dėmesio sutelkta civilinei saugai, pasirengimui galimoms krizėms ir tęstiniams infrastruktūros projektams. Savivaldybė taip pat stiprino bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu, o artėjant vasaros sezonui akcentavo viešųjų paslaugų ir saugumo klausimus.

    Savivaldybės vadovai dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos posėdžiuose ir specializuotuose mokymuose, kuriuose aptartas valstybinės žemės valdymo reformos etapas, pakuočių atliekų sistemos iššūkiai, užimtumo didinimas ir nelegalaus darbo mažinimas. Mokymuose pagrindinis akcentas skirtas praktiniam savivaldybių pasirengimui mobilizacijai ir karo padėčiai, vyko stalo pratybos su karo komendantūrų ir Nacionalinio krizių valdymo centro atstovais.

    Oro pavojaus signalas parodė spragas

    Gegužės 20 dieną Lietuvoje, taip pat ir Vilniaus apskrityje, paskelbus oro pavojų, savivaldybė įvertino, kaip į perspėjimus reagavo švietimo ir kitos įstaigos. Po situacijos sušauktame pasitarime aptarta, kodėl dalyje organizacijų nesuveikė civilinės saugos vidiniai algoritmai ir kokių veiksmų reikia, kad sprendimai būtų vienodi visose įstaigose.

    Pastaraisiais metais civilinė sauga savivaldybėms tampa nebe formalia sritimi, o kasdienio valdymo dalimi: svarbu ne tik turėti planus, bet ir reguliariai treniruotis bei užtikrinti aiškią komunikaciją. Praktika rodo, kad didžiausi iššūkiai kyla ten, kur nepakankamai aiškiai paskirstytos atsakomybės ir darbuotojai retai dalyvauja pratybose.

    Projektai mieste ir seniūnijose

    Gegužę tęsti ir pradėti keli infrastruktūros darbai Trakuose ir Lentvaryje: tvarkomi daugiabučių kiemai, įrengiami pėsčiųjų takai, vykdomi ambulatorijos atnaujinimo darbai. Taip pat pasirašytos rangos sutartys dėl Naujosios Sodybos gatvės Lentvaryje kapitalinio remonto ir pėsčiųjų perėjų įrengimo Gedimino gatvėje Trakuose.

    Rajone vyko sporto aikštynų dangos remonto darbai, pradėti kelių ir gatvių paprastojo remonto, apšvietimo įrengimo projektai įvairiose seniūnijose. Savivaldybėje reguliariai rengti pasitarimai dėl darbų eigos, terminų ir gyventojams aktualių saugumo sprendimų.

    Vasaros sezonas: saugumas ir paslaugos

    Artėjant vasarai, su Trakų rajono priešgaisrine gelbėjimo įstaiga aptartos priemonės, kaip sustiprinti žmonių saugumą prie vandens telkinių. Dėmesys nukreiptas į Akmenos, Vilkokšnio, Galvės ir Graužio ežerų pakrantes bei maudyklas, kur šiltuoju sezonu išauga poilsiautojų srautai.

    Susitikime su UAB „Trakų paslaugos“ vadovu aptartas viešųjų erdvių tvarkymas, judėjimo mieste organizavimas ir pasirengimas didesniam turistų srautui. Savivaldybė taip pat išskyrė viešojo transporto pokyčius: mieste naudojami kompaktiški elektriniai autobusai, o visuose autobusuose veikia atsiskaitymas bankine kortele.

    Sveikatos srityje aptarta gydytojų pritraukimo ir skatinimo programų svarba, taip pat prevencinių ir sveikatos stiprinimo veiklų tęstinumas. Savivaldybė akcentuoja, kad medicinos darbuotojų pritraukimas regionuose priklauso ne tik nuo atlygio, bet ir nuo darbo sąlygų, komandos stabilumo bei ilgalaikių motyvavimo priemonių.

    Gegužę vyko ir bendruomenę telkiantys renginiai bei iniciatyvos: paminėta Vaiko diena, pasveikinti sportininkai, atidarytas Trakų atviras jaunimo centras TAJE, suteikiantis daugiau erdvės jaunimo veikloms. Taip pat pažymėta Ugniagesių globėjo šv. Florijono diena, įteikiant padėkas už tarnybą ir indėlį į gyventojų saugumą.

    Tarptautinių ryšių srityje savivaldybė plėtojo bendradarbiavimą su partneriais Lenkijoje, Tureko mieste pasirašytas ketinimų protokolas dėl bendrų kultūros, sporto ir švietimo projektų. Be to, aptartos galimos partnerystės kryptys su Italijos atstovais, akcentuojant švietimo ir kultūros paveldo projektų potencialą.

    Artimiausiu metu Trakuose planuojamas ir Sausumos pajėgų dienos minėjimo renginys Trakų Salos pilyje, kuriame numatyta karinės technikos, ekipuotės ir ginkluotės paroda. Savivaldybės teigimu, tokie renginiai yra svarbūs tiek visuomenės švietimui, tiek ryšiui tarp kariuomenės ir vietos bendruomenės stiprinti.

    Taip pat tęsiami simboliniai ir kultūriniai projektai: pranešta apie etapą, pasiektą įgyvendinant Vytauto Didžiojo skulptūros iniciatyvą, siejamą su pasirengimu 2030-iesiems, kurie minimi kaip Vytauto Didžiojo metai. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į infrastruktūrą, saugumą ir bendruomenės iniciatyvas turi eiti kartu, nes tik taip kuriama patraukli ir atspari gyvenamoji aplinka.

  • Motinystė po 40-ies: garsios moterys atvirai apie vėlyvą sprendimą, baimes ir džiaugsmą

    Motinystė po 40-ies dar palyginti neseniai buvo aptarinėjama puse lūpų, tačiau šiandien vis daugiau moterų apie tai kalba viešai ir ramiai. Žinomų moterų istorijos atspindi platesnę tendenciją: šeimos planavimas vis dažniau derinamas prie karjeros, sveikatos, finansinio stabilumo ir asmeninio pasirengimo.

    Medikai pabrėžia, kad su amžiumi didėja nėštumo rizikos, todėl svarbūs reguliarūs tyrimai ir individuali gydytojų priežiūra. Kartu vis plačiau taikomi vaisingumo gydymo metodai ir gerėja nėščiųjų stebėsena, todėl daliai moterų vėlyva motinystė tampa realia ir saugesne galimybe nei anksčiau.

    Dojrendusios motinystės patirtys

    Aktorė Małgorzata Kożuchowska mama tapo būdama 43 metų, kai gimė sūnus Janas Franciszekas. Ji ne kartą pasakojo, kad kelias iki nėštumo nebuvo paprastas, o sprendimą sustiprino brandos jausmas ir aiškesni prioritetai.

    „Neįkainojamas vėlyvos motinystės privalumas yra brandumas ir patirtis žmogaus, kuris tampa tėvu ar mama“, – sakė Małgorzata Kożuchowska.

    Apie vėlesnį šeimos pagausėjimą yra kalbėjusios ir kitos žinomos moterys, pabrėžusios, kad didesnis vidinis stabilumas padeda ramiau reaguoti į kasdienius iššūkius. Tarp dažnai minimų pliusų jos įvardija ir tai, kad vėliau susilaukus vaiko lengviau atsirinkti, kam skirti laiką, o ko atsisakyti.

    Kodėl moterys renkasi vėliau?

    Viešumoje dalijamos istorijos dažnai sutampa: pirmiausia atsiranda noras susikurti tvirtesnį pagrindą, o tik tada planuoti vaiką. Dalį moterų sprendimą atidėti lemia ilgesnės studijos, karjeros startas, būsto klausimai, taip pat tinkamo partnerio paieškos ar ankstesnės nesėkmingos pastangos pastoti.

    Žinomos dainininkės Justynos Steczkowskos pasakojimuose ryški mintis, kad amžius keičia požiūrį į tėvystę ir motinystę. Ji yra sakiusi, kad vyresniame amžiuje jautėsi labiau atsipalaidavusi, o pati patirtis, lyginant su ankstesniais nėštumais, jai atrodė lengvesnė.

    Kas svarbu planuojant nėštumą po 40-ies?

    Specialistai primena, kad didėjant amžiui mažėja natūralus vaisingumas, o nėštumas dažniau priskiriamas didesnės rizikos kategorijai. Tai nereiškia, kad nėštumas po 40-ies yra neįmanomas, tačiau dažniau prireikia išsamesnių tyrimų, nuoseklesnės stebėsenos ir aiškaus plano kartu su gydytojais.

    Kartu vis daugiau dėmesio skiriama emocinei savijautai: nerimas dėl galimų komplikacijų, spaudimas iš aplinkos ar komentarai socialiniuose tinkluose moterims gali tapti papildoma našta. Ne viena viešai kalbėjusi mama pabrėžia, kad sprendimą stiprina palaikanti aplinka, aiškus pasitikėjimas gydytojais ir realistiškas pasirengimas pokyčiams.

    Viešos moterų istorijos rodo, kad vėlyva motinystė dažnai siejama ne su impulsyvumu, o su apsvarstytu pasirinkimu. Nors biologiškai laiko langas siaurėja, daliai šeimų būtent brandesnis amžius tampa momentu, kai noras turėti vaiką sutampa su galimybėmis ir vidiniu pasirengimu.

  • Infoturas Ignalinoje: žurnalistams pristatytos naujos vietos, socialinis verslas ir sugrįžę medikai

    Infoturas Ignalinoje: žurnalistams pristatytos naujos vietos, socialinis verslas ir sugrįžę medikai

    Gegužės 21 dieną Ignalinos rajono savivaldybė surengė tradicinį Infoturą, į kurį pakvietė nacionalinės žiniasklaidos atstovus. Vizito tikslas buvo supažindinti su turizmo naujienomis, bendruomenių iniciatyvomis ir žmonėmis, kurie į Ignaliną grįžo gyventi bei dirbti arba čia atvyko kurti savo veiklų.

    Žurnalistus sutiko savivaldybės vicemeras Imantas Umbražiūnas, pabrėžęs, kad Ignalinoje patogu gyventi ir dirbti, o kokybiškam gyvenimui reikalingos paslaugos pasiekiamos vietoje. Pasak jo, rajono stiprybė yra ne tik gamta, bet ir žmonės, kurie kuria vietos identitetą.

    Turizmo naujienos ir nauji objektai

    Infoturo dalyviai keturiose grupėse aplankė šiemet lankytojams duris atvėrusį Dūkšto dvarą ir susipažino su jo kultūrine istorija. Taip pat pristatytas Palūšėje pernai įkurtas Istorinių augalų sodas ir šiuo metu vystomas Mėnulio laboratorijos projektas.

    Maršrutuose buvo ir Rojuje esantis Prof. Adomo Hrebnickio muziejus, minintis 65-erių metų veiklos sukaktį. Lankytas ir „Ievalaukis“, 6,5 hektaro teritorijoje siūlantis aktyvaus sporto bei ramaus poilsio paslaugas.

    Dalyviams pristatytas Kazitiškio seniūnijoje veikiantis „Gėrio ūkis“, kuriame kuriami žolelių, arbatų, miško gėrybių ir pirties produktai. Aplankyta „Sūrio kelio“ svetyčia ir ūkis, taip pat Mėčionių kaime esanti Jakštų sodyba, išlaikanti daugiau nei 300 metų giminės istorijos pėdsakus.

    Bendruomenės ir socialinis verslas

    Infoturo programoje dėmesys skirtas ir socialinėms iniciatyvoms: aplankyta Naujojo Daugėliškio bendruomenė, Gyvų istorijų muziejus, susipažinta su Socialinių dirbtuvių veikla ir kūrybiniais projektais. Taip pat pristatyta bendrystė su kavine „Šeimos virtuvė“.

    Žurnalistams pristatytas savivaldybės remiamas MB Švenčionėlių bistro projektas Restoranas „Žolynė“, siekiantis plėtoti inovatyvaus socialinio verslo modelį. Organizatorių teigimu, tokios iniciatyvos svarbios ne tik užimtumui, bet ir vietos paslaugų įvairovei bei bendruomenių tvarumui.

    Žmonės, kurie kuria krašto dvasią

    Ignalinos kraštas dažniausiai siejamas su ežerais, pušynais ir ramesniu gyvenimo ritmu, tačiau Infoturo metu ryškiausiai atsiskleidė vietos žmonių istorijos. Dalis pašnekovų į Ignaliną grįžo iš didmiesčių, kiti atvyko čia įgyvendinti profesinių ar kūrybinių sumanymų.

    Infoturo metu kalbinta įvairių idėjų iniciatorė Indrė Gruodienė, Naujojo Daugėliškio gyventojas Almantas Junke Barkovskis, verslininkė ir kulinarė Eglė Sikorskytė, taip pat Monika Šimonėlė ir jos pagalbininkė dukra Liepa. Taip pat pristatyti į kraštą grįžusieji Solveiga Stanevičiūtė, Audinga Čeponytė ir prof. Remigijus Noreika.

    Žurnalistai bendravo ir su Lietuvos bei Ignalinos krašto Metų mokytojomis Virginija Stugliene ir Nijole Trinkūniene, taip pat su aktyvia gimnaziste Gintaute Šriubėnaite. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda parodyti regiono potencialą per realias profesines ir gyvenimo istorijas.

    Dėmesio sulaukė ir nauji rajono gyventojai, prie vietos sveikatos paslaugų stiprinimo prisidedantys gydytojai Arnas ir Luiza Ulevičiai. Taip pat pristatyta slaugytoja, palydėjimo dula ir knygų autorė Laima Baršauskienė bei menotyrininkė Beatričė Vanagaitė, dirbanti bibliotekos projektų vadove.

    Vienas iš Infoturo dalyvių ir palydėtojų buvo gidas bei kelionių organizatorius Adomas Davalga, įsikūręs Gaveikėnuose ir siūlantis maršrutus po Ignalinos kraštą. „Šis kraštas pilnas įdomių, seną istoriją turinčių vietų. Tikėjomės, kad čia bus gerai, bet kad taip gerai, tikrai ne…“, – sakė Adomas.

    Šių metų Infoturas turėjo ir netikėtą įvykį: dienos pabaigoje buvo paskelbtas oro pavojus, todėl dalyviams teko slėptis priedangose. Pasak organizatorių, situacija baigėsi sklandžiai, o vakare įvyko aptarimas ir pasidalijimas įspūdžiais „Šeimos virtuvėje“.

    Ignalinos rajono savivaldybė padėkojo visiems priėmusiems, pristatymus rengusiems ir prie programos prisidėjusiems žmonėms. Organizatorių teigimu, Infoturas išlieka viena priemonių, padedančių nuosekliai pristatyti regiono turizmo kryptis, paslaugų naujoves ir bendruomenių kuriamą pridėtinę vertę.

  • Kelmės PSPC modernizacija finišo tiesiojoje: liftas ir rampos keičia pacientų patirtį

    Kelmės PSPC modernizacija finišo tiesiojoje: liftas ir rampos keičia pacientų patirtį

    Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) baigiami infrastruktūros modernizavimo darbai. Įstaigoje įrengtas liftas, atnaujintos pirmojo aukšto erdvės ir sutvarkytos įėjimo rampos žmonėms su negalia.

    Pasak įstaigos atstovų, šie pokyčiai pirmiausia skirti patogesniam judėjimui pastate ir geresniam paslaugų prieinamumui. Liftas aktualus senjorams, žmonėms su judėjimo sunkumais, taip pat tėvams su vežimėliais, o atnaujintos erdvės turėtų sumažinti spūstis ir pagerinti pacientų srautus.

    Prieinamumas tampa prioritetu

    Sveikatos priežiūros įstaigoms vis dažniau keliami aiškūs prieinamumo reikalavimai, nes visuomenė sensta, o ambulatorinių paslaugų poreikis auga. Tokie sprendimai kaip liftai, pandusai ir patogesnės registratūros zonos tiesiogiai lemia, ar pacientas gali laiku pasiekti gydytoją.

    Praktikoje prieinamumo gerinimas reiškia ne tik patogumą, bet ir didesnį saugumą: mažėja kritimų rizika, lengviau organizuojamas žmonių judėjimas, paprasčiau užtikrinti pagalbą lydintiems asmenims. Tai ypač svarbu pirminėje grandyje, kur pacientų srautai yra didžiausi.

    „Norime, kad žmonės gydymo įstaigoje jaustųsi patogiai nuo pat atvykimo momento. Todėl svarbu ne tik teikiamos paslaugos, bet ir pati aplinka, kad ji būtų šiuolaikiška, lengvai pasiekiama ir pritaikyta visų gyventojų poreikiams“, – sakė Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius.

    Kiek kainuoja ir kas finansuoja

    Projektas įgyvendinamas pagal iniciatyvą „Sveikatos centro sveikatos priežiūros paslaugoms teikti reikiamos infrastruktūros modernizavimas Kelmės rajono savivaldybėje“. Bendra projekto vertė viršija 310 000 eurų.

    Darbai finansuojami Europos Sąjungos, Kelmės rajono savivaldybės ir pačios gydymo įstaigos lėšomis. Savivaldybė skelbia, kad visi modernizavimo darbai turėtų būti pilnai užbaigti dar šį mėnesį.