Tag: Sveikatos priežiūra

  • Anykščių savivaldybė pasirašo sutartį su LSMU: ką tai keis studentų praktikai ir regiono medicinai

    Anykščių savivaldybė pasirašo sutartį su LSMU: ką tai keis studentų praktikai ir regiono medicinai

    Sutartis – nuo praktikos iki tyrimų

    Anykščių rajono savivaldybė ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) birželio 3 dieną pasirašys bendradarbiavimo sutartį. Dokumentą pasirašys Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis ir LSMU rektorius profesorius Rimantas Benetis.

    Sutartimi siekiama įtvirtinti nuolatinį institucijų bendradarbiavimą, kad universiteto kompetencijos būtų pritaikomos regione, o savivaldybės įstaigos taptų patrauklesne baze studijoms ir praktikai. Toks modelis Lietuvoje vis dažniau naudojamas sprendžiant specialistų trūkumo regionuose problemą.

    Dėmesys jaunimui ir specialistų pritraukimui

    Vienas pagrindinių numatytų tikslų – profesinis orientavimas, skirtas Anykščių krašto jaunimui, svarstančiam sveikatos mokslų studijas. Savivaldybės ir universiteto partnerystė leidžia moksleiviams ir studentams aiškiau pamatyti karjeros kelią, o regionui – anksčiau užmegzti ryšį su potencialiais būsimais darbuotojais.

    Praktikoje tai gali reikšti daugiau susitikimų su LSMU atstovais, informacinių renginių bei galimybių susipažinti su realiu darbu sveikatos priežiūros įstaigose. Ankstyvas kryptingas orientavimas dažnai laikomas viena efektyviausių priemonių, padedančių jaunus specialistus paskatinti grįžti dirbti į regionus.

    Kvalifikacija, konsultacijos ir mokslas

    Kita sutarties kryptis – kvalifikacijos kėlimas ir kompetencijų stiprinimas. Tai apima galimybes Anykščių rajono sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams dalyvauti mokymuose, atnaujinti žinias ir pritaikyti naujausias klinikines bei vadybines praktikas.

    Taip pat numatyta plėtoti mokslinę veiklą, bendrus projektus ir tyrimus, kurie leistų spręsti regionui aktualias sveikatos problemas, gerinti paslaugų kokybę ir procesus. Sutartyje akcentuojamos ir konsultacijos įstaigoms, kai LSMU ekspertai gali padėti tobulinti veiklos organizavimą bei valdymą.

    Svarbi partnerystės dalis – LSMU studentų praktika Anykščių rajono įstaigose. Tikimasi, kad aiškesnės praktikos galimybės ir glaudesnis ryšys su universitetu ilgainiui padės didinti jaunų specialistų srautą regione ir stiprinti vietos sveikatos paslaugų prieinamumą.

  • Vilniaus rajonas kviečia įvertinti poliklinikų paslaugas: apklausa vyksta iki birželio 30 dienos

    Vilniaus rajonas kviečia įvertinti poliklinikų paslaugas: apklausa vyksta iki birželio 30 dienos

    Vilniaus rajono savivaldybė kviečia gyventojus pasidalyti patirtimi apie sveikatos priežiūros paslaugas rajono gydymo įstaigose. Apklausos tikslas – įvertinti paslaugų kokybę, prieinamumą ir pacientų aptarnavimo sklandumą.

    Gyventojų atsakymai padės tiksliau įvardyti dažniausiai pasikartojančius iššūkius, susijusius su registracija, laukimo eilėmis, specialistų pasiekiamumu ar komunikacija. Savivaldybė pabrėžia, kad surinkta informacija bus naudojama planuojant paslaugų gerinimo priemones.

    Tokios apklausos vis dažniau taikomos kaip vienas iš būdų į sveikatos sistemą įtraukti pacientų patirtį ir matuoti paslaugų kokybę ne vien pagal statistinius rodiklius. Praktikoje tai gali padėti greičiau identifikuoti vietas, kuriose labiausiai stringa paciento kelias nuo registracijos iki gydytojo konsultacijos.

    Apklausa vyksta internetu, o ją užpildyti raginami tiek dažniau, tiek rečiau sveikatos priežiūros paslaugomis besinaudojantys gyventojai. Dalyvauti galima iki birželio 30 dienos.

    Apklausos nuoroda viešinama savivaldybės kanaluose, o jos pildymas, kaip nurodoma, turėtų užtrukti kelias minutes. Savivaldybė tikisi, kad gyventojų įžvalgos prisidės prie labiau pacientų poreikiams pritaikytų sprendimų.

  • Trakų rajono gegužė: civilinės saugos spragos, infrastruktūros darbai ir pasirengimas vasarai

    Trakų rajono gegužė: civilinės saugos spragos, infrastruktūros darbai ir pasirengimas vasarai

    Gegužės mėnesį Trakų rajone daugiausia dėmesio sutelkta civilinei saugai, pasirengimui galimoms krizėms ir tęstiniams infrastruktūros projektams. Savivaldybė taip pat stiprino bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu, o artėjant vasaros sezonui akcentavo viešųjų paslaugų ir saugumo klausimus.

    Savivaldybės vadovai dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos posėdžiuose ir specializuotuose mokymuose, kuriuose aptartas valstybinės žemės valdymo reformos etapas, pakuočių atliekų sistemos iššūkiai, užimtumo didinimas ir nelegalaus darbo mažinimas. Mokymuose pagrindinis akcentas skirtas praktiniam savivaldybių pasirengimui mobilizacijai ir karo padėčiai, vyko stalo pratybos su karo komendantūrų ir Nacionalinio krizių valdymo centro atstovais.

    Oro pavojaus signalas parodė spragas

    Gegužės 20 dieną Lietuvoje, taip pat ir Vilniaus apskrityje, paskelbus oro pavojų, savivaldybė įvertino, kaip į perspėjimus reagavo švietimo ir kitos įstaigos. Po situacijos sušauktame pasitarime aptarta, kodėl dalyje organizacijų nesuveikė civilinės saugos vidiniai algoritmai ir kokių veiksmų reikia, kad sprendimai būtų vienodi visose įstaigose.

    Pastaraisiais metais civilinė sauga savivaldybėms tampa nebe formalia sritimi, o kasdienio valdymo dalimi: svarbu ne tik turėti planus, bet ir reguliariai treniruotis bei užtikrinti aiškią komunikaciją. Praktika rodo, kad didžiausi iššūkiai kyla ten, kur nepakankamai aiškiai paskirstytos atsakomybės ir darbuotojai retai dalyvauja pratybose.

    Projektai mieste ir seniūnijose

    Gegužę tęsti ir pradėti keli infrastruktūros darbai Trakuose ir Lentvaryje: tvarkomi daugiabučių kiemai, įrengiami pėsčiųjų takai, vykdomi ambulatorijos atnaujinimo darbai. Taip pat pasirašytos rangos sutartys dėl Naujosios Sodybos gatvės Lentvaryje kapitalinio remonto ir pėsčiųjų perėjų įrengimo Gedimino gatvėje Trakuose.

    Rajone vyko sporto aikštynų dangos remonto darbai, pradėti kelių ir gatvių paprastojo remonto, apšvietimo įrengimo projektai įvairiose seniūnijose. Savivaldybėje reguliariai rengti pasitarimai dėl darbų eigos, terminų ir gyventojams aktualių saugumo sprendimų.

    Vasaros sezonas: saugumas ir paslaugos

    Artėjant vasarai, su Trakų rajono priešgaisrine gelbėjimo įstaiga aptartos priemonės, kaip sustiprinti žmonių saugumą prie vandens telkinių. Dėmesys nukreiptas į Akmenos, Vilkokšnio, Galvės ir Graužio ežerų pakrantes bei maudyklas, kur šiltuoju sezonu išauga poilsiautojų srautai.

    Susitikime su UAB „Trakų paslaugos“ vadovu aptartas viešųjų erdvių tvarkymas, judėjimo mieste organizavimas ir pasirengimas didesniam turistų srautui. Savivaldybė taip pat išskyrė viešojo transporto pokyčius: mieste naudojami kompaktiški elektriniai autobusai, o visuose autobusuose veikia atsiskaitymas bankine kortele.

    Sveikatos srityje aptarta gydytojų pritraukimo ir skatinimo programų svarba, taip pat prevencinių ir sveikatos stiprinimo veiklų tęstinumas. Savivaldybė akcentuoja, kad medicinos darbuotojų pritraukimas regionuose priklauso ne tik nuo atlygio, bet ir nuo darbo sąlygų, komandos stabilumo bei ilgalaikių motyvavimo priemonių.

    Gegužę vyko ir bendruomenę telkiantys renginiai bei iniciatyvos: paminėta Vaiko diena, pasveikinti sportininkai, atidarytas Trakų atviras jaunimo centras TAJE, suteikiantis daugiau erdvės jaunimo veikloms. Taip pat pažymėta Ugniagesių globėjo šv. Florijono diena, įteikiant padėkas už tarnybą ir indėlį į gyventojų saugumą.

    Tarptautinių ryšių srityje savivaldybė plėtojo bendradarbiavimą su partneriais Lenkijoje, Tureko mieste pasirašytas ketinimų protokolas dėl bendrų kultūros, sporto ir švietimo projektų. Be to, aptartos galimos partnerystės kryptys su Italijos atstovais, akcentuojant švietimo ir kultūros paveldo projektų potencialą.

    Artimiausiu metu Trakuose planuojamas ir Sausumos pajėgų dienos minėjimo renginys Trakų Salos pilyje, kuriame numatyta karinės technikos, ekipuotės ir ginkluotės paroda. Savivaldybės teigimu, tokie renginiai yra svarbūs tiek visuomenės švietimui, tiek ryšiui tarp kariuomenės ir vietos bendruomenės stiprinti.

    Taip pat tęsiami simboliniai ir kultūriniai projektai: pranešta apie etapą, pasiektą įgyvendinant Vytauto Didžiojo skulptūros iniciatyvą, siejamą su pasirengimu 2030-iesiems, kurie minimi kaip Vytauto Didžiojo metai. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į infrastruktūrą, saugumą ir bendruomenės iniciatyvas turi eiti kartu, nes tik taip kuriama patraukli ir atspari gyvenamoji aplinka.

  • Motinystė po 40-ies: garsios moterys atvirai apie vėlyvą sprendimą, baimes ir džiaugsmą

    Motinystė po 40-ies dar palyginti neseniai buvo aptarinėjama puse lūpų, tačiau šiandien vis daugiau moterų apie tai kalba viešai ir ramiai. Žinomų moterų istorijos atspindi platesnę tendenciją: šeimos planavimas vis dažniau derinamas prie karjeros, sveikatos, finansinio stabilumo ir asmeninio pasirengimo.

    Medikai pabrėžia, kad su amžiumi didėja nėštumo rizikos, todėl svarbūs reguliarūs tyrimai ir individuali gydytojų priežiūra. Kartu vis plačiau taikomi vaisingumo gydymo metodai ir gerėja nėščiųjų stebėsena, todėl daliai moterų vėlyva motinystė tampa realia ir saugesne galimybe nei anksčiau.

    Dojrendusios motinystės patirtys

    Aktorė Małgorzata Kożuchowska mama tapo būdama 43 metų, kai gimė sūnus Janas Franciszekas. Ji ne kartą pasakojo, kad kelias iki nėštumo nebuvo paprastas, o sprendimą sustiprino brandos jausmas ir aiškesni prioritetai.

    „Neįkainojamas vėlyvos motinystės privalumas yra brandumas ir patirtis žmogaus, kuris tampa tėvu ar mama“, – sakė Małgorzata Kożuchowska.

    Apie vėlesnį šeimos pagausėjimą yra kalbėjusios ir kitos žinomos moterys, pabrėžusios, kad didesnis vidinis stabilumas padeda ramiau reaguoti į kasdienius iššūkius. Tarp dažnai minimų pliusų jos įvardija ir tai, kad vėliau susilaukus vaiko lengviau atsirinkti, kam skirti laiką, o ko atsisakyti.

    Kodėl moterys renkasi vėliau?

    Viešumoje dalijamos istorijos dažnai sutampa: pirmiausia atsiranda noras susikurti tvirtesnį pagrindą, o tik tada planuoti vaiką. Dalį moterų sprendimą atidėti lemia ilgesnės studijos, karjeros startas, būsto klausimai, taip pat tinkamo partnerio paieškos ar ankstesnės nesėkmingos pastangos pastoti.

    Žinomos dainininkės Justynos Steczkowskos pasakojimuose ryški mintis, kad amžius keičia požiūrį į tėvystę ir motinystę. Ji yra sakiusi, kad vyresniame amžiuje jautėsi labiau atsipalaidavusi, o pati patirtis, lyginant su ankstesniais nėštumais, jai atrodė lengvesnė.

    Kas svarbu planuojant nėštumą po 40-ies?

    Specialistai primena, kad didėjant amžiui mažėja natūralus vaisingumas, o nėštumas dažniau priskiriamas didesnės rizikos kategorijai. Tai nereiškia, kad nėštumas po 40-ies yra neįmanomas, tačiau dažniau prireikia išsamesnių tyrimų, nuoseklesnės stebėsenos ir aiškaus plano kartu su gydytojais.

    Kartu vis daugiau dėmesio skiriama emocinei savijautai: nerimas dėl galimų komplikacijų, spaudimas iš aplinkos ar komentarai socialiniuose tinkluose moterims gali tapti papildoma našta. Ne viena viešai kalbėjusi mama pabrėžia, kad sprendimą stiprina palaikanti aplinka, aiškus pasitikėjimas gydytojais ir realistiškas pasirengimas pokyčiams.

    Viešos moterų istorijos rodo, kad vėlyva motinystė dažnai siejama ne su impulsyvumu, o su apsvarstytu pasirinkimu. Nors biologiškai laiko langas siaurėja, daliai šeimų būtent brandesnis amžius tampa momentu, kai noras turėti vaiką sutampa su galimybėmis ir vidiniu pasirengimu.

  • Infoturas Ignalinoje: žurnalistams pristatytos naujos vietos, socialinis verslas ir sugrįžę medikai

    Infoturas Ignalinoje: žurnalistams pristatytos naujos vietos, socialinis verslas ir sugrįžę medikai

    Gegužės 21 dieną Ignalinos rajono savivaldybė surengė tradicinį Infoturą, į kurį pakvietė nacionalinės žiniasklaidos atstovus. Vizito tikslas buvo supažindinti su turizmo naujienomis, bendruomenių iniciatyvomis ir žmonėmis, kurie į Ignaliną grįžo gyventi bei dirbti arba čia atvyko kurti savo veiklų.

    Žurnalistus sutiko savivaldybės vicemeras Imantas Umbražiūnas, pabrėžęs, kad Ignalinoje patogu gyventi ir dirbti, o kokybiškam gyvenimui reikalingos paslaugos pasiekiamos vietoje. Pasak jo, rajono stiprybė yra ne tik gamta, bet ir žmonės, kurie kuria vietos identitetą.

    Turizmo naujienos ir nauji objektai

    Infoturo dalyviai keturiose grupėse aplankė šiemet lankytojams duris atvėrusį Dūkšto dvarą ir susipažino su jo kultūrine istorija. Taip pat pristatytas Palūšėje pernai įkurtas Istorinių augalų sodas ir šiuo metu vystomas Mėnulio laboratorijos projektas.

    Maršrutuose buvo ir Rojuje esantis Prof. Adomo Hrebnickio muziejus, minintis 65-erių metų veiklos sukaktį. Lankytas ir „Ievalaukis“, 6,5 hektaro teritorijoje siūlantis aktyvaus sporto bei ramaus poilsio paslaugas.

    Dalyviams pristatytas Kazitiškio seniūnijoje veikiantis „Gėrio ūkis“, kuriame kuriami žolelių, arbatų, miško gėrybių ir pirties produktai. Aplankyta „Sūrio kelio“ svetyčia ir ūkis, taip pat Mėčionių kaime esanti Jakštų sodyba, išlaikanti daugiau nei 300 metų giminės istorijos pėdsakus.

    Bendruomenės ir socialinis verslas

    Infoturo programoje dėmesys skirtas ir socialinėms iniciatyvoms: aplankyta Naujojo Daugėliškio bendruomenė, Gyvų istorijų muziejus, susipažinta su Socialinių dirbtuvių veikla ir kūrybiniais projektais. Taip pat pristatyta bendrystė su kavine „Šeimos virtuvė“.

    Žurnalistams pristatytas savivaldybės remiamas MB Švenčionėlių bistro projektas Restoranas „Žolynė“, siekiantis plėtoti inovatyvaus socialinio verslo modelį. Organizatorių teigimu, tokios iniciatyvos svarbios ne tik užimtumui, bet ir vietos paslaugų įvairovei bei bendruomenių tvarumui.

    Žmonės, kurie kuria krašto dvasią

    Ignalinos kraštas dažniausiai siejamas su ežerais, pušynais ir ramesniu gyvenimo ritmu, tačiau Infoturo metu ryškiausiai atsiskleidė vietos žmonių istorijos. Dalis pašnekovų į Ignaliną grįžo iš didmiesčių, kiti atvyko čia įgyvendinti profesinių ar kūrybinių sumanymų.

    Infoturo metu kalbinta įvairių idėjų iniciatorė Indrė Gruodienė, Naujojo Daugėliškio gyventojas Almantas Junke Barkovskis, verslininkė ir kulinarė Eglė Sikorskytė, taip pat Monika Šimonėlė ir jos pagalbininkė dukra Liepa. Taip pat pristatyti į kraštą grįžusieji Solveiga Stanevičiūtė, Audinga Čeponytė ir prof. Remigijus Noreika.

    Žurnalistai bendravo ir su Lietuvos bei Ignalinos krašto Metų mokytojomis Virginija Stugliene ir Nijole Trinkūniene, taip pat su aktyvia gimnaziste Gintaute Šriubėnaite. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda parodyti regiono potencialą per realias profesines ir gyvenimo istorijas.

    Dėmesio sulaukė ir nauji rajono gyventojai, prie vietos sveikatos paslaugų stiprinimo prisidedantys gydytojai Arnas ir Luiza Ulevičiai. Taip pat pristatyta slaugytoja, palydėjimo dula ir knygų autorė Laima Baršauskienė bei menotyrininkė Beatričė Vanagaitė, dirbanti bibliotekos projektų vadove.

    Vienas iš Infoturo dalyvių ir palydėtojų buvo gidas bei kelionių organizatorius Adomas Davalga, įsikūręs Gaveikėnuose ir siūlantis maršrutus po Ignalinos kraštą. „Šis kraštas pilnas įdomių, seną istoriją turinčių vietų. Tikėjomės, kad čia bus gerai, bet kad taip gerai, tikrai ne…“, – sakė Adomas.

    Šių metų Infoturas turėjo ir netikėtą įvykį: dienos pabaigoje buvo paskelbtas oro pavojus, todėl dalyviams teko slėptis priedangose. Pasak organizatorių, situacija baigėsi sklandžiai, o vakare įvyko aptarimas ir pasidalijimas įspūdžiais „Šeimos virtuvėje“.

    Ignalinos rajono savivaldybė padėkojo visiems priėmusiems, pristatymus rengusiems ir prie programos prisidėjusiems žmonėms. Organizatorių teigimu, Infoturas išlieka viena priemonių, padedančių nuosekliai pristatyti regiono turizmo kryptis, paslaugų naujoves ir bendruomenių kuriamą pridėtinę vertę.

  • Kelmės PSPC modernizacija finišo tiesiojoje: liftas ir rampos keičia pacientų patirtį

    Kelmės PSPC modernizacija finišo tiesiojoje: liftas ir rampos keičia pacientų patirtį

    Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) baigiami infrastruktūros modernizavimo darbai. Įstaigoje įrengtas liftas, atnaujintos pirmojo aukšto erdvės ir sutvarkytos įėjimo rampos žmonėms su negalia.

    Pasak įstaigos atstovų, šie pokyčiai pirmiausia skirti patogesniam judėjimui pastate ir geresniam paslaugų prieinamumui. Liftas aktualus senjorams, žmonėms su judėjimo sunkumais, taip pat tėvams su vežimėliais, o atnaujintos erdvės turėtų sumažinti spūstis ir pagerinti pacientų srautus.

    Prieinamumas tampa prioritetu

    Sveikatos priežiūros įstaigoms vis dažniau keliami aiškūs prieinamumo reikalavimai, nes visuomenė sensta, o ambulatorinių paslaugų poreikis auga. Tokie sprendimai kaip liftai, pandusai ir patogesnės registratūros zonos tiesiogiai lemia, ar pacientas gali laiku pasiekti gydytoją.

    Praktikoje prieinamumo gerinimas reiškia ne tik patogumą, bet ir didesnį saugumą: mažėja kritimų rizika, lengviau organizuojamas žmonių judėjimas, paprasčiau užtikrinti pagalbą lydintiems asmenims. Tai ypač svarbu pirminėje grandyje, kur pacientų srautai yra didžiausi.

    „Norime, kad žmonės gydymo įstaigoje jaustųsi patogiai nuo pat atvykimo momento. Todėl svarbu ne tik teikiamos paslaugos, bet ir pati aplinka, kad ji būtų šiuolaikiška, lengvai pasiekiama ir pritaikyta visų gyventojų poreikiams“, – sakė Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius.

    Kiek kainuoja ir kas finansuoja

    Projektas įgyvendinamas pagal iniciatyvą „Sveikatos centro sveikatos priežiūros paslaugoms teikti reikiamos infrastruktūros modernizavimas Kelmės rajono savivaldybėje“. Bendra projekto vertė viršija 310 000 eurų.

    Darbai finansuojami Europos Sąjungos, Kelmės rajono savivaldybės ir pačios gydymo įstaigos lėšomis. Savivaldybė skelbia, kad visi modernizavimo darbai turėtų būti pilnai užbaigti dar šį mėnesį.

  • Tarptautinė slaugytojų diena: Kelmės meras dėkoja už rūpestį ir primena, kas laiko sveikatos sistemą

    Tarptautinė slaugytojų diena: Kelmės meras dėkoja už rūpestį ir primena, kas laiko sveikatos sistemą

    Tarptautinės slaugytojų dienos proga Kelmės rajono savivaldybė pasveikino rajono slaugytojus ir padėkojo už kasdienį darbą su pacientais. Sveikinime pabrėžtas slaugytojų profesionalumas, kantrybė ir žmogiška šiluma, kuri neretai tampa svarbiausia pagalba gydymo metu.

    Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius akcentavo, kad slaugytojų darbas matomas ne tik ligoninėse ar poliklinikose, bet ir globos, slaugos, ambulatorinių paslaugų srityse. Pasak jo, būtent slaugytojai dažniausiai pirmieji pastebi paciento būklės pokyčius ir užtikrina, kad pagalba būtų suteikta laiku.

    „Dėkojame už jūsų rūpestį, kantrybę, profesionalumą ir kasdien dovanojamą žmogišką šilumą“, – sakė Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius.

    Tarptautinė slaugytojų diena minima gegužės 12 dieną, siejant ją su Florence Nightingale gimimo data. Ši diena daugelyje šalių skirta atkreipti dėmesį į slaugytojų indėlį sveikatos apsaugos sistemoje, jų kompetencijų svarbą bei iššūkius, su kuriais susiduriama kasdienėje praktikoje.

    Sveikinime slaugytojams palinkėta stiprybės, sveikatos, prasmingų akimirkų ir nuoširdaus pacientų dėkingumo. Savivaldybė pabrėžė, kad slaugytojų darbas yra ne tik medicininė pagalba, bet ir nuolatinis emocinis palaikymas pacientams bei jų artimiesiems.

  • Ukmergės PSPC Tarptautinė slaugytojų diena: padėkos, jubiliejai ir žinutė apie pašaukimą

    2026 metais gegužės 12 dieną VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre paminėta Tarptautinė slaugytojų diena. Įstaigoje skambėjo padėkos ir sveikinimai slaugytojams, kurie kasdien užtikrina pacientų priežiūrą ir emocinį saugumą.

    Ukmergės PSPC išsiskiria tuo, kad tai daugiausia slaugytojų turinti gydymo įstaiga rajone, todėl ši diena čia tapo proga akcentuoti komandos mastą ir darbo svarbą. Tarptautinė slaugytojų diena pasaulyje minima minint Florence Nightingale gimimo datą, o kasmet vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojų trūkumui ir profesijos prestižui.

    Renginyje sveikino rajono vadovai

    Į Lietuvos slaugytojų sąjungos Ukmergės PSPC skyriaus organizuotą renginį susirinkusiuosius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Šventėje taip pat dalyvavo Ukmergės PSPC atstovai ir sveikatos srities bendruomenė.

    Tarp sveikinusiųjų buvo vyriausioji gydytoja Gitana Čepienė, Poliklinikos vedėjo pareigas laikinai einantis šeimos gydytojas Justas Šakalys, slaugos administratorė Laima Sadauskienė bei ambulatorinių ir paliatyvių slaugos paslaugų namuose koordinatorė Renata Šapranauskaitė. Renginyje akcentuota, kad slaugytojų vaidmuo apima ne tik procedūras, bet ir nuolatinį ryšį su pacientu.

    Pašaukimas, empatija ir kasdieniai iššūkiai

    Renginio metu Lietuvos slaugytojų sąjungos Ukmergės PSPC skyriaus pirmininkė, bendruomenės slaugytoja Aldona Kalesnikienė pristatė pranešimą Slauga – profesija iš pašaukimo. Jame kalbėta apie profesijos prasmę, empatijos svarbą ir situacijas, su kuriomis slaugytojai susiduria kasdien.

    Pranešime taip pat apžvelgtas Ukmergės PSPC slaugytojų darbas ir atsakomybės spektras, pradedant ambulatorine priežiūra ir baigiant pagalba pacientams namuose. Pastaraisiais metais šioje srityje vis dažniau akcentuojama ir emocinio perdegimo prevencija, nes slauga yra viena didžiausią psichologinę įtampą keliančių profesijų sveikatos sistemoje.

    Padėkos ir sveikinimai jubiliejų proga

    Už ilgametį, atsakingą ir nuoširdų darbą meras Darius Varnas įteikė padėkas bendruomenės slaugytojoms Almai Staliulionienei, Oksanai Kociubai, Birutei Paškevičienei ir Ramintai Satkevičienei. Šie įvertinimai tapo simboliniu akcentu, primenančiu, kad kokybiška sveikatos priežiūra prasideda nuo žmonių, dirbančių arčiausiai paciento.

    Taip pat pasveikintos jubiliejus mininčios bendrosios praktikos slaugytojos Audronė Diakienė ir Asta Ribašauskienė, bendruomenės slaugytoja Dalia Butkevičienė bei psichikos sveikatos slaugytoja Giedrė Rušėnienė. Renginyje pabrėžta, kad skirtingos slaugos sritys reikalauja skirtingų kompetencijų, tačiau visur esminis išlieka žmogaus orumas ir pasitikėjimas.

    Šventinę nuotaiką kūrė Ukmergės kultūros centro Dainavos skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Romantika“, vadovaujamas Loretos Talutienės. Tarptautinės slaugytojų dienos minėjimas Ukmergėje tapo proga ne tik padėkoti, bet ir priminti, kad slaugytojų darbas yra viena svarbiausių sveikatos sistemos atramų.

  • Tarptautinė slaugytojų diena: meras siunčia sveikinimą ir primena, kodėl jų darbas gyvybiškai svarbus

    Tarptautinė slaugytojų diena: meras siunčia sveikinimą ir primena, kodėl jų darbas gyvybiškai svarbus

    Gegužės 12 dieną minima Tarptautinė slaugytojų diena, skirta įvertinti slaugytojų kasdienį darbą ir jo reikšmę pacientų sveikatai. Šia proga meras paskelbė sveikinimą, pabrėždamas slaugytojų profesionalumą, atsakomybę ir žmogišką rūpestį.

    Slaugytojų darbas dažnai vyksta tyliai, tačiau būtent jie pirmieji pastebi paciento būklės pokyčius ir užtikrina nepertraukiamą priežiūrą. Sveikinime akcentuojama, kad slauga yra ne tik medicininės procedūros, bet ir pasitikėjimą kuriantis ryšys, padedantis žmogui jaustis saugiau gydymo metu.

    Tarptautinė slaugytojų diena pasaulyje siejama su Florence Nightingale gimtadieniu, o šios profesijos svarba ypač išryškėjo pastaraisiais metais, kai sveikatos sistema patyrė didelį krūvį. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, dėmesys vis dažniau krypsta į slaugytojų trūkumą, darbo krūvius ir poreikį stiprinti profesijos prestižą.

    Mero sveikinime taip pat primenama, kad padėka slaugytojams neturėtų apsiriboti viena kalendorine diena. Anot jo, pagarba ir dėmesys turi virsti nuosekliomis pastangomis gerinti darbo sąlygas, užtikrinti kokybišką pasirengimą ir sudaryti galimybes profesiniam augimui.

    Tarptautinės slaugytojų dienos proga gyventojai kviečiami nepamiršti paprasto gesto: pasakyti ačiū savo gydymo įstaigose dirbantiems slaugytojams. Tokia kasdienė pagarba, kaip pabrėžiama sveikinime, prisideda prie bendruomenės pasitikėjimo sveikatos apsauga ir stiprina ryšį tarp pacientų bei medikų.

  • Tarptautinė slaugytojų diena Varėnoje: meras A. Kašėta dėkoja už kantrybę ir kasdienę šilumą

    Tarptautinė slaugytojų diena Varėnoje: meras A. Kašėta dėkoja už kantrybę ir kasdienę šilumą

    Tarptautinės slaugytojų dienos proga Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta kreipėsi į slaugytojas, slaugytojus ir jų padėjėjus. Sveikinime pabrėžta, kad šios profesijos žmonės kasdien prisideda prie pacientų saugumo, orumo ir vilties.

    Meras dėkojo už rūpestį, kantrybę ir šilumą, kurią slaugytojai dovanoja žmonėms sudėtingiausiais momentais. Pasak jo, slauga yra ne tik medicininės žinios, bet ir gebėjimas išklausyti, padrąsinti bei padėti atlaikyti ligos keliamą įtampą.

    „Tarptautinės slaugytojų dienos proga nuoširdžiai dėkoju Jums už rūpestį, kantrybę ir kasdien žmonėms dovanojamą šilumą“, – sakė Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta.

    Sveikinime akcentuota, kad slaugytojų darbas reikalauja nuolatinio profesionalumo, greitos reakcijos ir didelės emocinės ištvermės. Toks įvertinimas ypač svarbus kasdienėje sveikatos priežiūros sistemoje, kur slaugytojai yra vieni artimiausių pacientui specialistų.

    „Linkiu stiprybės, sveikatos, profesinio įvertinimo ir kuo daugiau nuoširdaus žmogiško dėkingumo“, – sakė A. Kašėta.

    Tarptautinė slaugytojų diena minima gegužės 12 dieną, siejant ją su Florence Nightingale gimimo diena. Ši proga kasmet primena ne tik slaugos profesijos svarbą, bet ir poreikį užtikrinti tvarias darbo sąlygas, specialistų pritraukimą bei aiškias profesinio augimo galimybes.